- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-05
- Bylos Nr.
- e2A-414-450/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00127-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Dalia Kačinskienė, Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- B. G.
- Ieškovas
- L. C., D. M.
- Advokatai
- Giedrius Bučinskas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo B. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. C. ir D. M. ieškinį atsakovui B. G. dėl lėšų, sumokėtų pagal preliminariąją sutartį, priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai L. C. ir D. M. kreipėsi į teismą, prašydami priteisti ieškovei L. C. iš atsakovo B. G. lėšas, sumokėtas pagal preliminariąją sutartį – 12 518,62 Eur, palūkanas – 651,91 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, priteisti ieškovui D. M. iš atsakovo lėšas, sumokėtas pagal preliminariąją sutartį – 83 176,01 Eur, palūkanas – 4 411,61 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas B. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: ieškovei L. C. priteisė iš atsakovo B. G. lėšas, sumokėtas pagal preliminariąją sutartį, – 12 518,62 Eur, 509,58 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 13 028,20 Eur nuo 2019 m. sausio 29 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; ieškovui D. M. – lėšas, sumokėtas pagal preliminariąją sutartį – 82 771,01 Eur, 3 379,32 Eur palūkanas; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 86 150,33 Eur nuo 2019 m. sausio 29 d. iki visiško šio teismo sprendimo įvykdymo. Priteisė ieškovei L. C. 323,16 Eur, ieškovui D. M. 3 490,46 Eur iš atsakovo B. G. bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad šalys 2016 m. vasario 5 d. sudarė Preliminariąją žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – ir sutartis, preliminarioji sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo ieškovams parduoti žemės sklypus: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) 5,3887 ha ploto (toliau – ir Sklypas 1); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 1,4137 ha (toliau – ir Sklypas 2); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2,5885 ha (toliau – ir Sklypas 3); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 1,1199 ha (toliau – ir Sklypas 4); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 8,7411 ha (toliau – ir Sklypas 5); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 6,6945 ha (toliau – ir Sklypas 6); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 10,5479 ha (toliau – ir Sklypas 7); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 6,5887 ha (toliau – ir Sklypas 8); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2,5638 ha (toliau – ir Sklypas 9); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 7,0724 ha (toliau – ir Sklypas 10); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 73,5588 ha (toliau – ir Sklypas 11); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2,1067 ha (toliau – ir Sklypas 12); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 16,2091 ha (toliau – ir Sklypas 13); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 4,3380 ha (toliau – ir Sklypas 14); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 6,5128 ha (toliau – ir Sklypas 15); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 4,0681 ha toliau – ir Sklypas 16); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 1,7473 ha (toliau – ir Sklypas 17).
5. Sklypai 1–9 turėjo būti parduoti ieškovei L. C., o sklypai 10–17 ieškovui D. M. (sutarties 1.1 punktas). Preliminariosios sutarties 2.1 punkte buvo numatyta, kad galutinis sklypų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo terminas – iki 2018 m. sausio 1 d., tačiau, jei pirkėjai iki šio termino bus įsigiję daugiau kaip 50 procentų sklypų, pirkėjams visų sklypų išpirkimo terminas bus pratęsiamas dar vieneriems kalendoriniams metams. Pagal preliminariosios sutarties 2.2 punkto nuostatas sklypus ieškovai galėjo įsigyti visus iš karto arba dalimis. Siekdami įsigyti sklypus, ieškovai raštu turėjo informuoti atsakovą apie pageidavimą įsigyti konkretų žemės sklypą, suteikdami atsakovui 45 dienas pasiruošti sandorio įforminimui.
6. Preliminariosios sutarties 4.5 punkte numatyta, kad šios sutarties sudarymo metu ieškovai buvo sumokėję atsakovui 70 900 Eur dydžio užstatą, mokėdami tokiomis sumomis ir datomis: 2015 m. birželio 3 d. – 3 000 Eur (grynaisiais pinigais), 2015 m. liepos 3 d. – 2 000 Eur (grynaisiais pinigais), 2015 m. liepos 17 d. – 2 000 Eur (grynaisiais pinigais), 2015 m. rugpjūčio 23 d. – 5 000 Eur (grynaisiais pinigais), 2015 m. rugpjūčio 31 d. – 5 000 Eur (pavedimu), 2015 m. rugsėjo 27 d. – 5 000 Eur (pavedimu), 2015 m. rugsėjo 28 d. – 5 000 Eur (pavedimu), 2015 m. spalio 8 d. – 5 000 Eur (pavedimu), 2015 m. lapkričio 4 d. – 10 000 Eur (grynaisiais pinigais), 2016 m . sausio 14 d. – 10 000 Eur (pavedimu), 2016 m. sausio 15 d. – 2 539 Eur (pavedimu), 2016 m. vasario 5d. – 16 361 Eur. Iš viso sumokėta 70 900 Eur, ieškovė L. C. – 5 000 Eur, ieškovas D. M. – 65 900 Eur.
7. Po preliminariosios sutarties sudarymo ieškovas D. M. pripažįsta, kad už atsakovą mokėjimo pavedimais Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Valstybei mokesčių inspekcijai prie finansų ministerijos (toliau – VMI) sumokėjo bendrą 17 276,01 Eur sumą (atsakovo įsiskolinimą už sklypus bei žemės mokestį) (2017 m. sausio 14 d. – 10 000 Eur, 2017 m. sausio 15 d. – 2 168,97 Eur, 2017 m. liepos 19 d. – 402,04 Eur, 2017 m. gruodžio 14 d. VMI žemės mokestį – 405 Eur, 2018 m. sausio 14 d. – 4 300 Eur), o ieškovė L. C. NŽT už atsakovą sumokėjo 7 518,62 Eur (2018 m. sausio 12 d. – 3 518,62 Eur, 2018 m. sausio 14 d. – 4 000 Eur). Iš viso ieškovai už atsakovą, vykdydami jo prievoles pagal valstybinės žemės pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartis, sumokėjo 24 794,63 Eur. Bendra ieškovų atsakovui ir vykdant jo prievoles sumokėta suma – 95 694,63 Eur. Šie mokėjimai nėra sietini su atsakovo žemės nuoma (2015 m. kovo 1 d. ieškovai buvo sudarę žemės nuomos sutartis, žemės nuomos mokestis buvo mokamas tiesiogiai atsakovui (nuomotojui)). Teismas ieškovų įmokas NŽT vertino kaip atliktus mokėjimus, vykdant preliminariąją sutartį, kurie turėjo būti įskaityti į pirkti numatytų sklypų kainą.
Atsiliepimas
8. Atsakovas nurodė, kad ieškovai sumokėjo preliminariosios sutarties 4.5 punkte numatytą užstatą, tačiau per sutarties 2.2 punkte numatytą terminą (45 dienos iki 2018 m. sausio 1 d., t. y. iki 2017 m. lapkričio 17 d.) ir numatytu būdu (raštu) nėra informavę atsakovo apie pageidavimą įsigyti žemės sklypus (toliau – ir Sklypus). Kadangi ieškovai nurodytų prievolių nėra įvykdę, atsakovas tvirtina galįs negrąžinti ieškovams užstato (sutarties 5.1 punktas). Sprendžiant apie preliminariosios sutarties vykdymą, svarbiomis laikytinos aplinkybės, kad ieškovai iki preliminariosios sutarties 2.1 punkte nurodyto galutinio pagrindinės sutarties sudarymo termino (2018 m. sausio 1 d.), 2017 m. gruodžio 27 d. išsiuntė atsakovui pranešimą, jog jie tebėra suinteresuoti sudaryti pagrindinę sutartį ir siūlė pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo laikotarpį 2–3 mėnesiams. Atsakovas atsiliepime į ieškinį pripažino, kad 2017 m. gruodžio 28 d. gavo ieškovų pasiūlymą. Pažymėjo, kad po nurodytos datos – 2017 m. lapkričio 17 d. ieškovai yra atlikę prievolę už atsakovą NŽT (vykdydami jo prievoles pagal valstybinės žemės pirkimo– pardavimo išsimokėtinai sutartis) už numatytus pirkti žemės sklypus: ieškovas D. M. 2018 m. sausio 14 d. – 4 300 Eur, ieškovė L. C. 2018 m. sausio 12 d. – 3 518,62 Eur, 2018 m. sausio 14 d. – 4 000 Eur. Atsakovas neprieštaravo dėl šių mokėjimų, jų negrąžino, nenurodė ieškovams, kad, pasibaigus preliminariosios sutarties 2.2 punkte nurodytiems terminui, atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovas 2021 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad visi ieškinyje nurodyti NŽT ieškovų sumokėti mokėjimai buvo sumokėti vykdant atsakovo prievoles pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis. Iš šių aplinkybių ieškovai turėjo pagrindą spręsti, kad ieškovų pasiūlymas pratęsti pagrindinės sutarties sudarymą iki 3 mėnesių yra priimtas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Vertinant ieškovo D. M. 2017 m. gruodžio 14 d. VMI sumokėtus 405 Eur pagal įmokos kodą 3011 – žemės mokestis (žr. https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai1), šis mokėjimas nesusijęs su šalių sudaryta preliminariąja sutartimi: sutartyje šalys nebuvo sutariusios, kad būsimi žemės pirkėjai turi sumokėti už savininką žemės mokestį, šio mokesčio sumokėjimas buvo asmeninė žemės savininko B. G. prievolė, jos neįvykdymas nebuvo kliūtis pagrindinei sutarčiai sudaryti (priešingai nei įmokų pagal B. G. sudarytas žemės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis nesumokėjimas). Todėl šios įmokos – 405 Eur nelaikė mokėjimu, vykdant preliminariąją sutartį ir ieškovo reikalavimo grąžinti šią įmoką ieškinyje nurodytu pagrindu (kaip sumokėtą pagal preliminariąją sutartį) netenkino.
10. Teismas nustatė, kad praėjus trims mėnesiams po preliminariosios sutarties 2.1 punkte įtvirtinto galutinio pagrindinės sutarties sudarymo termino – 2018 m. sausio 1 d., šalys pagrindinės sutarties nesudarė. Ieškovai, 2017 m. gruodžio 27 d. rašte pareiškę norą sudaryti pagrindinę sutartį, praėjus trims mėnesiams po nurodyto termino, šio pageidavimo nekonkretizavo, atsakovas neparodė iniciatyvos, siekdamas sudaryti pagrindinę sutartį.
11. Teismas vertino, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl abiejų šalių kaltės: nepakankamos iniciatyvos ir vengimo komunikuoti. Dėl to taikyti preliminariojoje sutartyje (5 skirsnis) numatytas sankcijas nėra pagrindo (ieškovai nereikalauja priteisti iš atsakovo sutarties 5.2 punkte numatytą baudą). Šalims nesudarius pagrindinės sutarties, atsakovai privalo atgauti pagal preliminariąją sutartį sumokėtas lėšas ir pinigus, sumokėtus vykdant atsakovo prievoles, susijusias su pageidautų įsigyti žemės sklypų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių vykdymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnis). Dėl to ieškovei L. C. iš atsakovo priteisė 12 518,62 Eur (5 000 + 7 518,62), ieškovui D. M. – 82 771,01 Eur (65 900 + 17 276,01 – 405 Eur, sumokėti VMI kaip žemės mokestis).
12. Teismas nurodė, kad po preliminariojoje sutartyje nurodyto termino praėjus trims mėnesiams (2018 m. balandžio 1 d.) tapo aišku, jog preliminarioji sutartis, net ir po jos termino pratęsimo, nebus sudaryta. Dėl to kilo atsakovo prievolė grąžinti tai, ką jis gavo pagal sutartį, kurios atsakovas neįvykdė. Ieškovams reikalaujant, priteisė 5 proc. grąžintinos sumos dydžio palūkanas nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. sausio 23 d. (ieškinio pateikimo diena), t. y. už 298 dienas. Ieškinyje nurodytą palūkanų skaičiavimo laikotarpį sumažino laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 1 d. – 90 dienų). Ieškovei L. C. iš atsakovo priteisė palūkanas – 509,58 Eur (12 518,62 x 5 proc. / 365 x 298), ieškovui D. M. – 3 379,32 Eur (82 771,01 x 5 proc. / 365 x 298).
13. Ieškovams priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas (už 13 028,20 Eur ir už 86 150,33 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kitą ieškinyje pareikštų reikalavimų dalį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Atsakovas B. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 8 d. sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta tenkinti ieškovų ieškinį, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad šalys susitarė pratęsti preliminariojoje sutartyje nustatytą pagrindinės sutarties sudarymo terminą 3 mėnesiais, iki 2018 m. balandžio 1 d. Sutartis sudaryta rašytine forma, todėl bet kokie papildymai ar pakeitimai galėjo būti sudaromi tik rašytine forma. Šalys nepasirašė jokių susitarimų, kuriais būtų pakeitusios bent vieną iš preliminariosios sutarties sąlygų.
14.2. Teismo išvada, kad šalys tariamai susitarė dėl sutarties pratęsimo pusės metų (ne 3 mėnesių) terminui, prieštarauja ieškovų pozicijai. Teismas neįvertino, kad ieškovai 5 proc. dydžio palūkanas skaičiuoja nuo 2018 m. sausio 1 d., tai paneigia jų poziciją, jog šalys tariamai susitarė pratęsti nustatytą pagrindinės sutarties sudarymo terminą 6 mėnesiams.
14.3. Faktas, kad 2017 m. gruodžio 28 d. ieškovai išsiuntė atsakovui pranešimą su pasiūlymu pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą 2–3 mėnesiais, nesudaro pagrindo teigti, jog šalys susitarė pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą 3 mėnesiams.
14.4. Ieškovai pagrindinės sutarties sudarymo termino pratęsimą įrodinėja atsakovo atstovo G. L. 2018 m. sausio 5 d. elektroniniu laišku (atsakymu į 2017 m. gruodžio 28 d. pranešimą), kuriame nurodytas 3 mėnesių terminas nėra minimas. Teismas nevertino nei atsakovo atstovo G. L. 2018 m. sausio 5 d. elektroninio laiško, nei ieškovų veiksmų (neveikimo) šį elektroninį laišką gavus. Atsakovo atstovas, atsakydamas į 2017 m. gruodžio 28 d. pranešimą, paprašė ieškovų paruošti preliminariosios sutarties pratęsimo dokumentus, todėl teismas turėjo analizuoti ir vertinti, kodėl tokie dokumentai ieškovų nebuvo paruošti bei nebuvo pateikti pasirašyti.
14.5. Su ieškovais sudarytų žemės nuomos sutarčių galiojimas baigėsi 2018 m. sausio 1 d., todėl nebuvo pagrindo pratęsti preliminariosios sutarties terminą. Nuomos sutartys ieškovams buvo reikalingos, kad ieškovai pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme (toliau – ŽŪPŽĮĮ) įtvirtintą teisinį reguliavimą turėtų pirmenybės teisę įsigyti atsakovui nuosavybės teise priklausančius žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Ginčo, kad žemės nuomos sutartys su ieškovais nebuvo pratęstos, nėra.
Žemesnės instancijos teismas
14.6. Teismas nurodė, kad ieškovai ir po 2017 m. lapkričio 17 d. vykdė už atsakovą mokėjimus NŽT už numatytus įsigyti žemės sklypus ir atsakovas neprieštaravo dėl šių mokėjimų bei jų ieškovams negrąžino, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog šalys susitarė pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą 3 mėnesiams. Visi ieškovų mokėjimai buvo atlikti už 2017 metus (už preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpį) ir atitinkamai nei vienas iš jų nebuvo atliktas už laikotarpį po 2018 m. sausio 1 d., kai šios sutarties galiojimas pasibaigė. Tokią ieškovų prievolę nustatė šalių sudarytos preliminariosios sutarties sąlygos, jie buvo vykdomi ne pačiam atsakovui asmeniškai, o trečiajam asmeniui – NŽT, todėl atsakovas neturėjo pagrindo prieštarauti dėl šių mokėjimų, jų nekontroliavo.
14.7. Teismas padarė išvadą, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl abiejų ginčo šalių kaltės. Dėl to nėra pagrindo taikyti preliminariojoje sutartyje numatytų sankcijų, tačiau nepagrindė, kokiais konkrečiais faktais ir / ar įrodymais grindžia atsakovo kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Teismo išvados atsakovo atžvilgiu yra nepagrįstos bei prieštarauja byloje surinktiems duomenims, kurie įrodo, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta tik dėl ieškovų kaltės.
14.8. Ieškovai sutarties sudarymo metu neatitiko ŽŪPŽĮĮ žemės pirkėjams keliamų reikalavimų bei neturėjo piniginių lėšų, reikalingų ginčo žemės sklypų įsigijimui. Teismas, darydamas išvadas dėl šalių kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, turėjo analizuoti ir vertinti, ar ieškovai preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpiu atliko reikalingus veiksmus, kad atitiktų ŽŪPŽĮĮ tokios žemės pirkėjams keliamus reikalavimus, ar informavo atsakovą vėliausiai likus 45 dienoms iki 2018 m. sausio 1 d. apie pasirengimą sudaryti pagrindinę žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį.
14.9. Teismas nesivadovavo prejudicinę reikšmę šioje byloje turinčiais teismų procesiniais sprendimais, priimtais kitoje ieškovų inicijuotoje civilinėje byloje, kurioje šiais klausimais buvo pasisakyta ir kuri išspręsta Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2A-258-241/2021). Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartyje yra nustatytos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės (laikytinos prejudiciniais faktais): ieškovė L. C. žemės sklypų naudojimo fakto (nuomos sutarties) nebuvo įregistravusi (išviešinusi) Nekilnojamojo turto registre, todėl ji pagal ŽŪPŽĮĮ nuostatas neatitiko asmens, turinčio pirmumo teisę pirkti žemės sklypus, statuso (nutarties 45 punktas); abu ieškovai neatitiko ir kitų imperatyvių ŽŪPŽĮĮ normų, kurios sudaro prielaidas sudaryti žemės ūkio paskirties žemės pirkimo sandorį (nutarties 47 punktas): dalis piniginių lėšų, kurios turėjo būti įskaitytos į sutartų pirkti / parduoti žemės sklypų kainą, buvo sumokėtos grynaisiais pinigais, tokiu būdu pažeidžiant imperatyvią ŽŪPŽĮĮ 2 straipsnio 3 dalies normą (nutarties 49 punktas); ieškovai iš NŽT padalinio nebuvo gavę sutikimo įsigyti žemės sklypus iš atsakovo, nebuvo pateikę deklaracijos dėl turimos žemės ūkio paskirties žemės bendro ploto, šiuos reikalavimus ieškovai įgyvendino tik susijusios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (nutarties 50–51 punktai).
14.10. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartyje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pagrindinė sutartis ne tik nebuvo, bet ir net negalėjo būti sudaryta tik dėl ieškovų kaltės ir dėl nuo jų priklausančių priežasčių, dėl to turėjo kilti preliminariosios sutarties 4.4 punkte ir 5.1 punkte nustatytos ir šalių suderintos teisinės pasekmės. Ieškovams neatitinkant įstatyme nustatytų imperatyvių reikalavimų įsigyti žemės sklypus iš atsakovo bei tai žinant (turint žinoti), ieškovės L. C. likus 3 dienoms iki preliminariojoje sutartyje nustatyto pagrindinės sutarties sudarymo termino pabaigos atsakovui išsiųstas pranešimas objektyviai negali pakeisti ginčo situacijos vertinimo: tiek iki šio pranešimo išsiuntimo, tiek po jo išsiuntimo ieškovai neatitiko jiems kaip pirkėjams įstatymu keliamų reikalavimų bei nebuvo atlikę veiksmų, kad jie tuos reikalavimus atitiktų, dėl to pagrindinė sutartis negalėjo būti sudaroma.
14.11. Teismas netinkamai įvertino ieškovų veiksmus, likus kelioms dienoms iki termino pabaigos, 2017 m. gruodžio 28 d. elektroniniu paštu ir 2017 m. gruodžio 29 d. registruotu laišku (2017 m. gruodžio 30 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. buvo savaitgalis, nedarbo dienos), išsiunčiant atsakovui pranešimą apie tariamą pageidavimą sudaryti pagrindinę žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį: nebuvo atsižvelgta, kad ieškovai apskritai neturėjo tokios galimybės (kaip nustatyta kitoje byloje), nei į tai, jog net ir turėdami tokią galimybę ieškovai apie tai atsakovą turėjo informuoti mažiausiai prieš 45 dienas, iki 2018 m. sausio 1 d., tai buvo reikalinga atsakovui pasiruošti pagrindinės sutarties sudarymui. Atsakovo įsitikinimu, visos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad teismo nurodytas ieškovų pranešimas atsakovui buvo išsiųstas ignoruojant šalių susitarimą dėl tokio pranešimo pateikimo tvarkos bei realiai nesiekiant tokio sandorio sudarymo, o tik tikintis išvengti preliminariojoje sutartyje jiems nustatytos sankcijos taikymo bei sukurti prielaidas ginčo situaciją aiškinti taip, jog ieškovai iki šalių nustatyto termino pabaigos tariamai neatsisakė sudaryti su atsakovu pagrindinės sutarties.
14.12. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nėra atsakovo kaltės dėl to, jog ieškovai preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpiu neatitiko jiems kaip žemės ūkio paskirties žemės pirkėjams teisės aktais keliamų reikalavimų. Atsakovas pagal preliminariosios sutarties sąlygas turėjęs tik laukti ieškovų pranešimo apie pasirengimą sudaryti pagrindinę žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį.
14.13. Teismas išsamiau nepagrindė vienintelio su tariama atsakovo kalte susijusio argumento, kad „atsakovas neparodė iniciatyvos, siekdamas sudaryti pagrindinę sutartį“. Būtent ieškovai preliminariosios sutarties sudarymo metu dėl aukščiau aptariamų priežasčių negalėjo įsigyti ginčo žemės sklypų, todėl būtent jiems buvo nustatyta pareiga informuoti atsakovą apie savo pasirengimą sudaryti pagrindinę žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį. Tuo tarpu atsakovo pareigos atlikti tam tikrus nuo jo priklausančius veiksmus preliminariojoje sutartyje buvo susietos su aptariamo ieškovų pranešimo gavimu.
14.14. Teismas nepagrindė ir su abiejų šalių kalte susijusio argumento, kad abi ginčo šalys tariamai vengė komunikuoti. Atsakovas preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpiu gavo vienintelį pranešimą apie tariamą ieškovų pasirengimą sudaryti pagrindinę sutartį (su pasiūlymu ją pratęsti 2–3 mėnesiais), į kurį atsakovas per įgaliotą atstovą po kelių dienų atsakė, paprašydamas ieškovų, besinaudojusių kvalifikuota advokato pagalba, paruošti preliminariosios sutarties pratęsimo pusei metų dokumentus, tačiau tokie dokumentai ieškovų nebuvo nei paruošti, nei pateikti pasirašyti.
14.15. Teismas nors nepagrįstai sprendė, kad šalys tariamai susitarė pratęsti preliminariojoje sutartyje nustatytą galiojimo / pagrindinės sutarties sudarymo terminą 3 mėnesiams, tačiau ir per šį papildomą terminą niekas nepasikeitė ir ieškovai nerodė iniciatyvos dėl pagrindinės sutarties sudarymo.
14.16. Teismas, darydamas išvadas dėl abiejų šalių kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, nevertino, ar ieškovai 2017 m. gruodžio mėn. pabaigoje, taip pat 3 mėnesius po 2018 m. sausio 1 d. datos, buvo finansiškai pasiruošę pilnai atsiskaityti su atsakovu už sutartus įsigyti žemės sklypus.
14.17. Teismas paskirstė ne visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, neįtraukė pirmojo advokato Giedriaus Bučinsko teisinei pagalbai apmokėti patirtų išlaidų – 1 100 Eur.
Atsiliepimas
15. Ieškovai atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
15.1. Ieškovai 2017 m. gruodžio 29 d. išsiuntė 2017 m. gruodžio 27 d. pranešimą apeliantui (elektroniniu laišku ir SMS žinute bei registruota pašto siunta) apie pasirengimą sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, pranešime nurodė, kad siūloma pratęsti preliminariosios sutarties laikotarpį iki 2–3 mėn., priklausomai nuo to, koks apeliantui reikalingas terminas pasiruošti sutarties sudarymui. Apelianto vardu veikęs G. L. 2018 m. sausio 5d. atsiuntė žinutę: „Viskas gerai. Padarykite pratęsimą pusei metų – su B. suderinta“. Pateiktas 2017 m. gruodžio 27 d. pasiūlymas pratęsti preliminarią sutartį laikytinas oferta, o G. L. (įgaliotas veikti atsakovo vardu santykiuose su ieškovais) atsakymas pripažintinas ofertos akceptu (atsakyme nurodyta, kad sutarties pratęsimas yra suderintas su apeliantu).
15.2. Jei laikyti, kad preliminariosios sutarties pratęsimui buvo privaloma rašytinė forma, tai turėtų būti remiamasi CK 1.73 straipsnio 2 dalimi, kuris numato, jog rašytine?s formos sandoriai sudaromi surašant viena? dokumenta?, pasirašoma? visu? sandorio šaliu?, arba šalims apsikeic?iant atskirais dokumentais. Rašytine?s formos dokumentui prilyginami šaliu? pasirašyti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikaciju? galiniais i?renginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti paraša?. Visas šias sąlygas ieškovų pateiktas pasiūlymas ir apelianto atsakymas atitiko. Priešingai, nei tvirtina apeliantas, sutarties pratęsimas atliktas tinkama forma – raštu.
15.3. Net ir vertinant, kad telekomunikacinių įrenginių pagalba vienos šalies pateikta oferta, o kitos – akceptas nepripažintini tinkamu rašytinės formos sutarties termino pratęsimu, įvertintina, ar esamomis aplinkybėmis (kai viena šalis pasiūlė, o kita sutiko su preliminariosios sutarties pratęsimu), nėra pagrindo taikyti CK 6.183 straipsnio 2 dalį, kurios nuostatos leidžia šalims nepaisyti sutarties sąlygos, reikalaujančios jos pakeitimus atlikti rašytine forma, tais atvejais, kai iš šalių konkliudentinių veiksmų galima pagristai spręsti, kad tos sąlygos abi šalys yra atsisakiusios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2012; 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-688/2013; 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2013).
15.4. Vertinant, kad preliminariosios sutarties terminas nebuvo pratęstas, tai neatitiktų ne tik šalių valios, išreikštos 2017 m. gruodžio 27 d.–2017 m. gruodžio 28 d. elektroniniuose laiškuose, bet ir prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Preliminariosios sutarties nuostatos nenumatė, kad sutartis gali būti pratęsta ar papildyta tik raštu. Visuma įrodymų (susirašinėjimas dėl preliminariosios sutarties pratęsimo, G. L. liudijimas) leidžia daryti išvadą, jog šalys pratęsė sutarties terminą.
15.5. Terminą pratęsti 3, o ne 6 mėnesiams, pasiūlė ieškovai ir apeliantas tam neprieštaravo, netgi nurodė ilgesnį terminą, kita vertus, aplinkybė, ar preliminarioji sutartis buvo pratęsta 3 ar 6 mėnesiams, teisiškai nereikšminga ir nekeičia fakto, kad apeliantas nei vienu, nei kitu terminu pagrindinės sutarties pasirašymo neorganizavo, suvaržymų sklypų perleidimui nepašalino ir perleisti ieškovams žemės sklypų objektyviai negalėjo.
15.6. G. L. 2017 m. gruodžio 20 d. išsiuntė ieškovams elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad „Jums iki 2018-01-15 reikia sumokėti viso 11 818,62 Eur“, t. y. sumokėti NŽT metinę įmoką už sklypus. Šios įmokos turėjo būti įskaitytos į žemės sklypų kainą. Tai matyti iš preliminariosios sutarties 3.2 punkto, pagal kurį žemės sklypų kaina apskaičiuojama pirminę sutartyje nurodytą kainą mažinant įmokomis NŽT, priklausomai nuo to, kuriais metais sklypai perkami. Šis faktas reiškia, kad apeliantas, veikdamas per atstovą, jau pasibaigus preliminarios sutarties 2.2 punkte nurodytam 45 dienų iki 2018 m. sausio 1 d. įspėjimo terminui, prašė sumokėti žemės sklypų kainos dalį, tai ieškovai padarė 2018 metų sausio mėnesį, taigi, 2017 m. gruodžio mėn. pabaigoje apeliantas nelaikė, jog preliminariosios sutarties terminas yra pasibaigęs ir nebus pratęstas, nes kitaip neįmanoma paaiškinti jo siekį gauti dalį sklypų pirkimo–pardavimo kainos. Apeliantas ginasi, kad mokėjimas turėjo būti atliktas už 2017 m., o ne 2018 m., tačiau tai nieko nekeičia, nes jei ikisutartiniai santykiai būtų pasibaigę, apeliantas neturėtų pagrindo reikalauti iš ieškovų mokėti pirkimo–pardavimo kainos dalies.
15.7. Aplinkybė, kad žemės sklypų nuomos sutartys pasirašytos iki 2018 m. sausio 1 d., negali turėti įtakos preliminariosios sutarties galiojimui, nes jos galiojimas nebuvo susietas su nuomos sutarčių galiojimu, ar nuomos sutarčių termino pasibaigimo faktas galėjo turėti įtakos pagrindinės sutarties pasirašymui.
15.8. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad ginčo atveju egzistavo abiejų šalių kaltė dėl sutarties nesudarymo, o apeliantas sąmoningai ignoruoja prejudicinius faktus, nustatytus 2020 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1727-852/2020, kurioje teismas nurodė, kad „Šalys neginčijo, kad atsakovui B. G. yra taikomas apribojimas perleisti ginčo žemės sklypus dėl to, kad jis nėra atsiskaitęs už jų įsigijimą su NŽT pagal dvi 2014-05-07 pirkimo–pardavimo sutartis ir 2014-06-26 pirkimo–pardavimo sutartį (sutarčių 6.8 punktai ir 6.7 punktas, e. bylos t. 2, b. l. 17-74). Draudimas atsakovui perleisti nuosavybę iki kol bus atsiskaityta su pardavėju yra įregistruotas ir Nekilnojamojo turto registre.“ (sprendimo 21 punktas); „Trečiasis asmuo patvirtino, kad atsakovas B. G. nėra atsiskaitęs už išsimokėtinai įsigytus žemės sklypus ir todėl neturi teisės perleisti nuosavybės sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartis su ieškovais.“ (sprendimo 23 punktas); Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-258-241/2021, nurodė, kad „<..> pirkimo–pardavimo sutarties požymius atitinka ne bet koks daikto kitai šaliai perdavimas, o tik perdavimas nuosavybės teise. Tai reiškia, jog tam, kad viena šalis galėtų daiktą perduoti nuosavybės teise kitai šaliai, ji turi nuosavybės teisę į tą daiktą turėti ir teisė disponuoti turtu negali būti apribota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015). Nagrinėjamu atveju atsakovo B. G. nuosavybės teisė į ginčo nekilnojamąjį turtą nuo pat jo įsigijimo iš NŽT 2014 m. gegužės 7 d. ir 2014 m. birželio 26 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu iki pat šios civilinės bylos inicijavimo buvo apribota. Todėl ginčo turtas – žemės sklypai negalėjo būti perduotas ieškovų nuosavybėn.“ (nutarties 38 punktas); „Pagal 2014 m. gegužės 7 d. ir 2014 m. birželio 26 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių 6.7 – 6.9 punktų nuostatas (nutarties 20 punktas), žemės sklypams ginčo laikotarpiu buvo taikomi apribojimai, dėl kurių šalys negalėjo sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties. Tai suponuoja išvadą, kad šalys galėjo tik sudaryti susitarimą dėl būsimo nekilnojamojo daikto pirkimo ir pardavimo. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šalis siejo tik ikisutartiniai teisiniai santykiai, kurie, be kita ko, įforminti 2016 m. vasario 5 d. preliminariąja pirkimo–pardavimo sutartimi, kuria šalys susitarė dėl pagrindinės sutarties sudarymo ateityje.“ (nutarties 39 punktas). Šie prejudicinę reikšmę turintys faktai įrodo, kad pačiam apeliantui buvo taikomi sklypų perleidimo draudimai, t. y., jog dėl pagrindinės sutarties nepasirašymo didžiausia paties apelianto kaltė, juolab kad po to, kai buvo sutarta dėl preliminariosios sutarties termino pratęsimo, apeliantas ne tik neatliko veiksmų, jog tokia sutartis būtų sudaryta, tačiau iš viso nustojo bendrauti su ieškovais ir pagrindinės sutarties pasirašymo nebandė organizuoti.
15.9. Nors procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad ir ieškovai neatitiko įstatymo nustatytų reikalavimų, tačiau atkreipė dėmesį, jog šioje byloje ieškinio tenkinimui pakanka konstatuoti, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl abiejų šalių kaltės, nes ieškovai neprašo priteisti netesybų (tam reikėtų įrodyti tik vienos šalies kaltę), o siekia, jog jiems būtų grąžinti pagal preliminariąją sutartį sumokėti pinigai.
15.10. Vertinant, kurios iš šalių kaltė buvo esminė pagrindinės sutarties nesudarymo priežastis, svarbu įvertinti šias aplinkybes: 1) pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnį, perkamų žemės sklypų nuomos / panaudos sutarties neįregistravimas viešame registre neatima teisės tokius sklypus įsigyti ieškovams, tik netenkama pirmumo teisės prieš asmenis, valdančius besiribojančius sklypus (Įstatymo 5 straipsnio 4 dalis). Tad tai, kad ieškovė L. C. nebuvo įregistravusi nuomos sutarčių viešame registre, nedarė neįmanomu šiuos sklypus įsigyti, jei apeliantas būtų pats pašalinęs kliūtis perleisti sklypus ir organizavęs sutarties pasirašymą, tik tuomet paaiškėtų, ar besiribojančių sklypų savininkai pageidauja už tokią kainą juos įsigyti, ar turi kokią nors lemiamą reikšmę L. C. nuomos sutarčių neįregistravimas. Duomenų, kad besiribojančių sklypų savininkai buvo išreiškę pageidavimus sklypus įsigyti, nepateikta.
15.11. Apeliantas nutyli faktą, kad ieškovas D. M. buvo įregistravęs savo nuomos sutartis, jo atžvilgiu tokio suvaržymo neegzistavo, o apeliantas nenurodo, kodėl su šiuo ieškovu nebuvo pasirašyta pagrindinė sutartis.
Šalies argumentai
15.12. Ieškovai paaiškina, kad pagal preliminariąją sutartį sumokėta 70 600 Eur suma buvo vertinama kaip užstatas, kurį pagal preliminariosios sutarties 4.7 punktą apeliantas pagrindinės sutarties pasirašymo metu turėjo grąžinti, t. y. pagrindinės sutarties pasirašymo metu šios lėšos galėjo būti įneštos į sąskaitą ir sumokėtos mokėjimo pavedimu. Likusi ieškiniu prašoma priteisti suma buvo sumokėta mokėjimo pavedimu.
15.13. Ieškovai sumokėjo 95 694,63 Eur sumą, t. y. 91,99 proc. žemės sklypų kainos, todėl apelianto teiginys, kad jie neturėjo lėšų, neatitinka tikrovės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto
16. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas ieškovų ieškinį dėl lėšų, sumokėtų pagal preliminariąją sutartį, palūkanų priteisimo, tenkino iš dalies. Skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, t. y. pagal apeliaciniame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Apeliaciniame skunde šalys iš esmės nesutaria ir skirtingai aiškina kaltę nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties bei ieškovų teisę reikalauti sumokėtų pagal preliminariąją sutartį pinigų grąžinimo.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
18. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje byloje Nr. e2-1727-852/2020 nustatyta, kad NŽT ir atsakovas B. G. 2014 m. gegužės 7 d. ir 2014 m. birželio 26 d. sudarė 3 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, kurių pagrindu atsakovas nuosavybės teise įgijo 17 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini)). 2014 m. gegužės 7 d. ir 2014 m. birželio 26 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių 4.1 punktuose nurodyta, kad už perkamus sklypus pirkėjas sumokėjo 10 procentų nustatytos žemės vertės, taip pat nurodytas kitos mokėjimo sąlygos – per 15 metų sumokėti likusią kainą. 2014 m. gegužės 7 d. ir 2014 m. birželio 26 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių 6.7 – 6.9 punktuose nurodyta, kad pirkėjas įgyja teisę perleisti sklypus kitiems asmenims ne anksčiau, negu pirkėjas sumokės visą daiktų kainą. Išsimokėtinai parduoti žemės sklypai laikomi įkeistais valstybei nuo jų perdavimo pirkėjui momento, užtikrinant pirkėjo prievolę sumokėti įsiskolinimą už perkamus išsimokėtinai valstybinės žemės sklypus.
19. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai D. M. ir L. C., kaip žemės sklypų pirkėjai, ir atsakovas B. G., kaip jam nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų pardavėjas, 2016 m. vasario 5 d. sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo ieškovams parduoti 17 žemės sklypų (161,26 ha ploto): kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 5,3887 ha ploto Sklypas 1; kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 1,4137 ha Sklypas 2; kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2,5885 ha Sklypas 3; kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 1,1199 ha – Sklypas 4; kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 8,7411 ha Sklypas 5; kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 6,6945 ha Sklypas 6; kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 10,5479 ha Sklypas 7; kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 6,5887 ha Sklypas 8; kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2,5638 ha Sklypas 9; kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 7,0724 ha Sklypas 10; kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 73,5588 ha Sklypas 11; kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2,1067 ha Sklypas 12; kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 16,2091 ha Sklypas 13; kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 4,3380 ha Sklypas 14; kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 6,5128 ha Sklypas 15; kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 4,0681 ha Sklypas 16; kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 1,7473 ha Sklypas 17, esančius (duomenys neskelbtini). Sklypai 1 – 9 turėjo būti parduoti ieškovei L. C., o sklypai 10 – 17 ieškovui D. M. (preliminariosios sutarties 1.1 punktas).
20. Preliminariosios sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad šalys susitaria, jog galutinis sklypų pirkimo–pardavimo terminas yra iki 2018 m. sausio 1 d., tačiau jei pirkėjai iki šio termino bus įgiję daugiau kaip 50 procentų sklypų, pirkėjams visų sklypų išpirkimo terminas pratęsiamas dar vieneriems kalendoriniams metams.
21. Preliminariosios sutarties 2.3 punkte nustatyta, kad nuo 2015 m. kovo 1 d. iki sklypų įsigijimo pirkėjai ketinamus įsigyti sklypus nuomojasi iš pardavėjo, tuo tikslu yra sudarytos žemės sklypų nuomos sutartys. Pirkėjai turi teisę šias sutartis registruoti viešame nekilnojamojo turto registre, sklypuose vykdyti veiklą. 2015 m. kovo 1 d. tarp D. M. ir B. G. bei tarp L. C. ir B. G. buvo sudarytos žemės nuomos sutartys, kuriomis B. G. ieškovams išnuomojo 17 žemės sklypų. Sutarčių 5.1–5.2 punktuose nurodyta, kad sutartys įsigalioja nuo pasirašymo ir galioja iki 2018 m. sausio 1 d., tačiau raštišku susitarimu gali būti pratęstos.
22. Preliminariosios sutarties 3.1–3.2 punktuose nurodyta, kad šalys susitaria, jog pirkėjai pardavėjui už sklypus sumokės kainą, kuri apskaičiuojama nuo preliminariojoje sutartyje nurodytų sklypų pirminių kainų, pirkimo momentu NŽT tiksliai apskaičiavus įsiskolinimo likutį ir einamųjų metų palūkanas, bet nurodyta kaina mažės sumokėtomis metinėmis įmokomis, priklausomai kuriais metais sklypai bus perkami. Preliminariosios sutarties 4.5 punkte nurodyta, kad šalys patvirtina, jog sutarties sudarymo momentu pirkėjai yra sumokėję pardavėjui 70 900 Eur užstatą. Pagal 5.1 punktą, pirkėjai, nenupirkę dalies ar visų sklypų, neatgauna sumokėto užstato, skaičiuojamo proporcingai nenupirktų sklypų plotui. Preliminariosios sutarties 5.2 punkte nustatyta, kad jei pardavėjas atsisakys parduoti sklypus pirkėjams, jis įsipareigoja sumokėti 70 900 Eur dydžio baudą bei grąžinti užstatą. Jei pardavėjas atsisakys parduoti tik dalį sklypų, nurodyta bauda bus skaičiuojama proporcingai neparduotų sklypų plotui.
23. Ieškovai D. M. ir L. C. laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 3 d. iki 2016 m. vasario 5 d. grynaisiais pinigais ir bankiniais pavedimais atsakovui B. G. sumokėjo iš viso 70 900 Eur. Bankinių mokėjimų ir pakvitavimų paskirtyse nurodyta, kad mokamas avansas už žemės sklypus (parduodamą žemę), (duomenys neskelbtini).
24. Laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 14 d. iki 2018 m. sausio 14 d. ieškovai bankiniais pavedimais NŽT sumokėjo iš viso 24 389,63 Eur, mokėjimo paskirtyse nurodyta, kad mokama už B. G. išsimokėtinai perkamos valstybinės žemės sklypus. Ieškovas D. M. atitinkamai už atsakovą NŽT sumokėjo 17 276,01 Eur sumą (2017 m. sausio 14 d. – 10 000 Eur, 2017 m. sausio 15 d. – 2 168,97 Eur, 2017 m. liepos 19 d. – 402,04 Eur, 2018 m. sausio 14 d. – 4 300 Eur), o ieškovė L. C. sumokėjo 7 518,62 Eur (2018 m. sausio 12 d. – 3 518,62 Eur, 2018 m. sausio 14 d. – 4 000 Eur). Ieškovas D. M. 2017 m. gruodžio 14 d. VMI sumokėjo už atsakovą žemės mokestį – 405 Eur. Iš viso ieškovai už atsakovą, vykdant jo prievoles bei sumokant žemės mokestį, sumokėjo 24 794,63 Eur.
25. Bendra ieškovų atsakovui pagal preliminarią sutartį sumokėta suma – 95 694,63 Eur.
26. Ieškovai 2017 m. gruodžio 27 d. išsiuntė atsakovui pranešimą, kad jie tebėra suinteresuoti sudaryti pagrindinę sutartį ir siūlė pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo laikotarpį 2–3 mėnesiams. Atsakovas pripažino, kad 2017 m. gruodžio 28 d. gavo ieškovų pasiūlymą. Apelianto vardu veikęs G. L. 2018 m. sausio 5d. atsiuntė ieškovams žinutę: „Viskas gerai. Padarykite pratęsimą pusei metų – su B. suderinta“. Praėjus ir trims mėnesiams po preliminariosios sutarties 2.1 punkte įtvirtinto galutinio pagrindinės sutarties sudarymo termino – 2018 m. sausio 1 d., šalys pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarė.
Dėl pagrindinės sutarties nesudarymo priežasčių
27. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2017 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017 15 punktas).
28. Iš CK 6.165 straipsnyje įtvirtintos preliminariosios sutarties sampratos matyti, kad iš šios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių požiūriu. Preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui: tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ir pan., gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).
29. Šalims per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis), tačiau šis preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
30. Nėra ginčo, kad šalys per preliminariosios sutarties 2.1 punkte numatytą galutinį terminą (iki 2018 m. sausio 1 d.) pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarė. Ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovo sumokėtas pagal preliminariąją sutartį lėšas (ieškovai neprašo sankcijų taikymo atsakovo atžvilgiu). Pirmosios instancijos teismas teisiškai kvalifikavo teisinius santykius ir vertino, kad ieškovų atsakovui ir NŽT, vykdant atsakovo prievoles, pagal preliminariąją sutartį sumokėtos lėšos yra avansas (CK 6.309 straipsnio 2 dalis), kadangi šalims sudarius preliminariąją sutartį, perduoti pinigai būtų įskaityti į mokėjimus pagal pagrindinę sutartį. Nurodė, kad pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui, jeigu šis tikslas nėra pasiekiamas, t. y. pagrindinė sutartis nesudaryta, laikytina, jog pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį ir konstatavęs abejų šalių kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, ieškovams priteisė pagal preliminarią sutartį perduotus pinigus.
31. Esminis nesutarimas tarp bylos šalių kilo dėl kitos šalies elgesio ikisutartinių santykių metu ir kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Apeliaciniame skunde atsakovas, be kita ko, kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl abejų šalių kaltės. Apelianto vertinimu, teismas teisingai nurodė, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovų kaltės, tačiau nėra jokios atsakovo kaltės. Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kokiais konkrečiais faktais ir byloje esančiais įrodymais grindžia atsakovo kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo; ieškovai sutarties sudarymo metu neatitiko ŽŪPŽĮĮ žemės pirkėjams keliamų reikalavimų bei neturėjo piniginių lėšų, reikalingų ginčo žemės sklypų įsigijimui pagal preliminarią sutartį, ieškovai turėjo pareigą raštu informuoti atsakovą (ne vėliau kaip iki 2018 m. sausio 1 d.) apie pageidavimą įsigyti konkretų žemės sklypą, suteikiant atsakovui 45 dienas sandorio įforminimui; teismas nesivadovavo prejudicinę galią šioje byloje turinčiais procesiniais sprendimais išnagrinėtoje civilinėje byloje, kuri galutinai buvo išspręsta Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-258-241/2021; teismas netinkamai įvertino ieškovų veiksmus 2017 m. gruodžio 28 d. elektroniniu paštu ir 2017 m. gruodžio 29 d. registruotu laišku išsiunčiant atsakovui pranešimą apie tariamą pageidavimą sudaryti pagrindinę žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį.
32. CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad bylos šalims nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims.
33. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę galią, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 31 punktas).
34. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1727-852/2020 netenkino ieškovų reikalavimų pripažinti ginčo žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis sudarytomis ir galiojančiomis; įpareigoti ieškovus atsiskaityti už atsakovo prievoles įsigyjant žemės sklypus iš valstybės; pripažinti tarp ieškovų ir atsakovo 2016 m. vasario 5 d. sudarytos preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties 4.6 ir 4.7 punktų sąlygas apsimestinėmis. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-258-241/2021 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Nurodytose procesiniuose sprendimuose nustatyti faktai, kad atsakovo B. G. nuosavybės teisė į ginčo nekilnojamąjį turtą nuo pat jo įsigijimo iš NŽT 2014 m. gegužės 7 d. ir 2014 m. birželio 26 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu iki pat šios civilinės bylos inicijavimo buvo apribota. Todėl ginčo turtas – žemės sklypai negalėjo būti perduoti ieškovų nuosavybėn (nutarties 38 punktas); ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę turi ne bet koks parduodamo žemės sklypo naudotojas, o toks, kuris naudoja šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienerius metus pagal Nekilnojamojo turto registre šiam laikotarpiui įregistruotą sutartį (sutartis). Ieškovei L. C. žemės sklypų naudojimo fakto (nuomos sutarties) tinkamai neįregistravus (neišviešinus) Nekilnojamojo turto registre, ji neatitiko asmens, turinčio pirmumo teisę pirkti žemės sklypus, statuso (nutarties 45 punktas); „<..> tiek ieškovas D. M., tiek ieškovė L. C. neatitiko ir kitų imperatyvių ŽŪPŽĮĮ normų, kurios sudaro prielaidas sudaryti žemės ūkio paskirties žemės pirkimo sandorį (nutarties 46 punktas). ŽŪPŽĮĮ 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad žemės pirkimo–pardavimo sandoriai turi būti vykdomi tik bankinių atsiskaitymų būdu. <..> nagrinėjamu atveju dalis kainos, kurią ieškovai teigia sumokėję atsakovui už perkamus žemės sklypus, buvo mokami grynaisiais pinigais“ (nutarties 49 punktas); „<..> nagrinėjamu atveju nebuvo paisytos ir imperatyvios ŽŪPŽĮĮ 3 straipsnio 3, 9 dalių normos, < .. > ieškovai iš NŽT padalinio pagal žemės buvimo vietą nebuvo gavę sutikimo įsigyti žemės sklypus iš atsakovo, taip pat nebuvo pateikę deklaracijos dėl turimos žemės ūkio paskirties žemės bendro ploto. Atkreiptinas dėmesys, kad šių normų reikalavimus ieškovai įgyvendino tik bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu. NŽT Švenčionių skyrius tik 2020 m. sausio 23 d. ieškovams išdavė sutikimus iš atsakovo įsigyti žemės ūkio paskirties žemes pagal ieškovų 2020 m. sausio 15 d. pateiktas deklaracijas“ (nutarties 50 punktas).
35. Taigi nurodytoje civilinėje byloje prejudicinę galią turinčiuose procesiniuose sprendimuose nustatyti faktai, kad tiek ieškovai nebuvo įgyvendinę imperatyvių ŽŪPŽĮĮ reikalavimų, tiek atsakovui buvo taikomas apribojimas perleisti ginčo žemės sklypus dėl to, jog jis nėra atsiskaitęs už jų įsigijimą su NŽT pagal abi 2014 m. gegužės 7 d. ir 2014 m. birželio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartis. Draudimas atsakovui perleisti nuosavybę iki kol bus atsiskaityta su pardavėju yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Tai reiškia, kad abi šalys iki preliminariojoje sutartyje nustatyto termino negalėjo sudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, t. y. pagrindinė sutartis nebuvo (negalėjo būti) sudaryta dėl abejų šalių kaltės. Apelianto kaltę dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo lėmė faktas, kad jam buvo taikyti apribojimai perleisti ginčo žemės sklypus dėl to, jog jis nėra atsiskaitęs už jų įsigijimą su NŽT pagal abi pirkimo–pardavimo sutartis. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1727-852/2020 NŽT patvirtino, jog atsakovas nėra atsiskaitęs už išsimokėtinai įsigytus žemės sklypus (sprendimo 23 punktas). Esant nustatytam faktui, kad iš esmės abi šalys kaltos dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais, jog šalims pritrūko tinkamo bendradarbiavimo siekiant pašalinti nurodytus veiksnius ir pasiekti galutinį rezultatą.
Dėl netinkamo sutarties vykdymo padarinių
36. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad būtina įvertinti, ar pagal preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, pvz., kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Nuostatos dėl avanso mokėjimo gali būti įtrauktos į preliminariąją sutartį, todėl kad ji susijusi su būsimu pagrindinės sutarties sudarymu ateityje, o pagal pagrindinę sutartį gali būti vykdomi mokėjimai. Sudarant preliminariąją sutartį prisiimama prievolė ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Ši prievolė gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Jeigu ikisutartiniuose santykiuose sumokamas avansas, tai Civilinis kodeksas nedraudžia susitarti, kad avanso suma būtų naudojama kaip netesybos. Tokia sutarties nuostata yra pagrindas civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti (CK 1.136 straipsnio 1 dalis), nes neprieštarauja įstatymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018).
37. Pagal preliminariosios sutarties turinį (Sutarties 4.6, 4.7, 5.1, 5.2 punktai), ieškovų sumokėtas 70 900 Eur užstatas iš esmės turėjo atlikti šalių prievolių užtikrinimo funkciją. Preliminariosios sutarties 5.1 punkte numatyta, kad pirkėjai neatgauna sumokėto užstato, nenupirkę dalies ar visų sklypų, skaičiuojant proporcingai nenupirktų sklypų plotui; Sutarties 5.2 punkte numatytas pardavėjo įsipareigojimas, atsisakius parduoti sklypus, sumokėti 70 900 Eur baudą bei grąžinti užstatą. Nors iš pačių mokėjimo paskirčių matyti, kad pinigai buvo mokami kaip avansas už žemės sklypų pirkimą, tačiau šalys išreiškė valią preliminarioje sutartyje taikyti konkrečias sankcijas viena kitos atžvilgiu ir susitarė dėl 70 900 Eur ieškovų sumokėtos sumos (ne)grąžinimo ir tokio paties dydžio baudos sumokėjimo.
38. Kaip jau nurodyta, pirmosios instancijos teismas vertino, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl abejų šalių kaltės – nepakankamos iniciatyvos ir vengimo komunikuoti. Teismas sprendė, kad šalys susitarė pratęsti preliminarioje sutartyje nustatytą pagrindinės sutarties sudarymo terminą 3 mėnesiams – iki 2018 m. balandžio 1 d., bet ir per šį terminą pagrindinės sutarties nesudarė. Apeliantas skunde nurodė, kad šalys po preliminariosios sutarties sudarymo nepasirašė jokių rašytinių susitarimų dėl termino pratęsimo; aplinkybė, jog ieškovai 2017 m. gruodžio 27 d. išsiuntė atsakovui pranešimą, kad yra suinteresuoti sudaryti pagrindinę sutartį ir siūlo pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą 2–3 mėnesiams, nereiškia, jog šalys susitarė dėl termino pratęsimo.
39. Viena vertus, sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad preliminarioji sutartis buvo sudaryta rašytine forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas), todėl nesant pasirašyto jokio susitarimo dėl termino pratęsimo, nėra pagrindo vertinti, jog atsakovo atstovo 2018 m. sausio 5 d. elektroninis laiškas, kuriame atstovas patvirtino „Viskas gerai. Padarysime pratęsimą pusei metų – su B. suderinta“ reiškia tokio susitarimo sudarymo faktą. Kita vertus, pagal Preliminariosios sutarties 2.1 punktą, šalys susitarė dėl galimybės pratęsti galutinį pagrindinės sutarties sudarymo terminą dar vieneriems kalendoriniams metams, tik tuo atveju, jei pirkėjai iki sutartyje nustatyto pagrindinės sutarties sudarymo termino – 2018 m. sausio 1 d. bus įsigiję daugiau kaip 50 procentų sklypų. Šiuo gi atveju ieškovai iki nurodyto termino nebuvo įsigiję jokių žemės sklypų. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo atstovas į ieškovų 2017 m. gruodžio 27 d. pranešimą atsakė jau pasibaigus preliminarioje sutartyje nustatytam terminui galutiniai sutarčiai sudaryti (iki 2018 m. sausio 1 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, kad šalys susitarė dėl sutarties termino pratęsimo.
40. Šalys nėra pareiškusios reikalavimų dėl netesybų taikymo ir (ar) baudos priteisimo. Ieškovai reikalauja sumokėtų sumų grąžinimo. Šalių susitarimas, kad ieškovai preliminarios sutarties sudarymo momentu pardavėjui jau yra sumokėję 70 900 Eur kaip avansą už perkamą daiktą bus laikomas užstatu, įstatymo imperatyvams neprieštarauja. Taigi, nustačius, kad šalys per sutartą terminą pagrindinės sutarties nesudarė, jog ieškovai (pirkėjai) neatitinka įstatyme numatytų imperatyvų, susijusių su jų pirmumo teise pirkti šiuos konkrečius žemės sklypus, o apeliantas (pardavėjas) pagal abi 2014 m. gegužės 7 d. ir 2014 m. birželio 26 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo įgijęs teisės perleisti sklypus kitiems asmenims ne anksčiau, negu apeliantas sumokės visą daiktų kainą (per 10 metų), abejų šalių kaltės nustatymas leidžia daryti išvadą, kad ieškovai gali reikalauti visų lėšų, sumokėtų pagal preliminariąją sutartį priteisimo, o pardavėjas nepagrįstai vadovaujasi 5.2 punkto nuostata ir teigia, jog ieškovams taikytina bauda už pareigos nupirkti žemės sklypus neįvykdymą, t. y. pagrindinės sutarties nesudarymo per numatytą terminą, nes tik kaltam dėl preliminariosios sutarties pažeidimo pirkėjui galėjo būti taikoma atsakomybė. Pažymėtina ir tai, kad preliminarioje sutartyje numatyta bauda užstato dydžiu, o ieškovai prašė priteisti ir 24 794,63 Eur lėšas sumokėtas už apelianto prievoles NŽT. Nurodytina ir tai, kad ieškovai už apeliantą prievoles NŽT vykdė ir pasibaigus preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui galutinei sutarčiai sudaryti (2018 m. sausio 14 d. ir 18 d.), tai tik patvirtina, jog atsakovas nebuvo atsiskaitęs pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis ir negalėjo parduoti Sklypų.
41. Apeliantas ieškovų kaltę dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo grindžia ir aplinkybe, kad jie neturėjo finansinių galimybių tokiai sutarčiai sudaryti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas tik deklaratyviai teigia, jog ieškovai sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį reikiamos pinigų sumos neturėjo.
Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
42. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 8 d. sprendimas, kuriuo ieškovų ieškinys patenkintas ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, priimtas iš esmės tinkamai įvertinus bylos aplinkybes, bylą nagrinėjęs teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją, o apelianto apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumento dėl neteisingai paskirstytų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
43. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Todėl nepatenkinus apelianto apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.
44. Ieškovas D. M. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame išskirtos atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą patirtos išlaidos – 800 Eur. Šių išlaidų realumą, tikrumą ir pagrįstumą patvirtinantys duomenys pateikti (sąskaita už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymas). Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų ribų, atitinka kilusio ginčo sudėtingumą, ieškovo D. M. prašomos priteisti išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisiamos iš apelianto.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo B. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.