Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – vienu trečdalius sumažinta 40 parų arešto bausme, bausmę atliko 2018 m. kovo 21 d.;

3) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – vienu trečdaliu sumažinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – vienu trečdaliu sumažinta 10 MGL dydžio bauda;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – vienu trečdaliu sumažinta 38 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta galutinė 58 parų arešto bausmė;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu, subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda, ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams su 8 MGL dydžio bauda;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – vienu trečdaliu sumažinta 30 parų arešto bausme;

17) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (8 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 7 dalimis, paskirta subendrinta 45 parų arešto bausmė, kuri sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė (neįsiteisėjęs), teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Dėl UAB „IKI Lietuva“ priklausančio turto vagystės

Iš 2024 m. rugpjūčio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų įrašai. Vaizdo įrašo „D47_20240520155759“ data ir laikas: „2024-05-20 16:03:02“. Vaizdo įraše užfiksuotas alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų skyrius, kuriame matomas asmuo, vilkintis mėlynos spalvos džinsines kelnes, tamsios spalvos marškinėlius, juodos spalvos liemenę, ant galvos dryžuota kepurė, avi juodos spalvos batus. Ant nugaros turi pilkos spalvos kuprinę su baltais užrašais, tempia parduotuvės pirkinių krepšelį, kuriame yra asmens tašė. Kairė ranka tatuiruota. Priėjęs prie alkoholinių gėrimų asmuo paima du butelius statinaites midaus nektaro ,,Suktinis“, du keramikinius butelius gėrimo ,,Suktinis“. Nurodytas prekes susideda į tašę. Tašę pasiima iš pirkinių krepšelio, užsideda ant peties ir nueina į kitus skyrius. Vaizdo įrašo „D34_20240520155758“ data ir laikas: „2024-05-20 16:02:02“. Vaizdo įraše užfiksuotas alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų skyrius minėtas asmuo paima 3 dėžutes alkoholinių gėrimų „Jack and Daniels“ iš lentynos ir juos susideda į pirkinių krepšelį. Paėjęs už lentynos kampo dėžutes susideda į tašę. Vaizdo įrašo „D02_20240520155758“ data ir laikas: „2024-05-20 16:04:03“. Vaizdo įraše užfiksuotos kasos ir minėtas asmuo, kuris 16:04:03 laiku išeina iš parduotuvės pro kasas nesusimokėjęs (1 t., b. l. 63-68).

Vilniaus kalėjimas pateikė A. V. kūno nuotraukas, kuriose užfiksuotos ant jo kūno esančios tatuiruotės (2 t., b. l. 92-100).

Dėl G. P. priklausančio turto vagystės

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo Veiklos skyriaus 2024 m. liepos 29 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo nurodyta, kad gauti ir apžiūrėti vaizdo stebėjimo kameromis fiksuoti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas vagystės faktas, ir nustatyta, kad vagystę įvykdė A. V., sulyginus su registruose esančiomis nuotraukomis pagal veido kūno sudėjimą bei tatuiruotę ant rankos nustatyta, kad tai tas pats asmuo (1 t., b. l. 80-83).

Iš 2024 m. liepos 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Į pastatą patenkama panaudojus kortelę. Viduje yra dviračių laikymo patalpa, kurioje įrengta vaizdo stebėjimo kamera (1 t., b. l. 84-92).

Iš 2024 m. liepos 24 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti trys vaizdo įrašai. Įraše „Camera (duomenys neskelbtini) _20240718113459_20240718113759_6162781.mp4“ 11:35:23 val. užfiksuota, kaip į pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), užeina asmuo Nr. 1, kuris ant galvos turi užsidėjęs tamsios spalvos kepurę, vilki juodos spalvos marškinėlius, mėlynos spalvos džinsines kelnes ir ant nugaros turi užsidėjęs tamsios spalvos kuprinę. 11:36:30 val. per langą matyti, kaip asmuo Nr. 1 priėjęs prie dviračio pasilenkęs, trumpai kažką daro prie jo, o paskui užsideda kuprinę ant pečių ir išsiveža dviratį pro duris, atsisėda ant jo ir išvažiuoja. Vaizdo įraše „Camera 02_(duomenys neskelbtini) _20240718113500_20240718113800_5983208.mp4“ 11:35:23 val. užfiksuota, kaip į pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), užeina jau anksčiau apibūdintas asmuo Nr. 1., 11:36:50 val. iš minėto pastato asmuo išvažiuoja su dviračiu. Vaizdo įraše „Camera (duomenys neskelbtini) _20240718113500_20240718113800_5983211.mp4“ užfiksuotas, pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vestibiulis, kairiajame kampe, dviračių laikymo vietoje stovi baltos spalvos dviratis „Scott“. 11:36:25 val., asmuo Nr. 1 prieina prie dviračių laikymo vietoje esančio baltos spalvos dviračio, nusiima kuprinę, žirklėmis nukerpa dviračio spynos trosą, kurį įsideda sau į kuprinę, bei, užsidėjęs kuprinę ant pečių, išsiveža dviratį iš kameromis stebimos vietos (1 t., b. l. 111-118).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė ir nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, numatytų šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, nedidelės vertės turtas yra toks, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.

Pagal BK 178 straipsnį, vagystė yra svetimo turto pagrobimas. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas vagystės (BK 178 straipsnis) požymius, ne kartą konstatavo, kad vagystės dalykas – svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas. Pagrobdamas svetimą turtą, kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2013, 2K-118-746/2016). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo arba kai kaltininkas suvokė, kad jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2013, 2K-63-648/2016, 2K-187-895/2017, 2K-61-489/2018, 2K-212-511/2023).

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad A. V. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Visi byloje ištirti įrodymai tarpusavyje sutampa, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, iš esmės atitinka kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių turinį. Kaltinamasis kaltę dėl šios veikos pripažino visiškai, nors ir nurodo, kad tiksliai aplinkybių neprisimena, tačiau kaltinimo ir jame nurodytų aplinkybių, prekių, jų vertės neginčijo, parodė, kad vogė dėl tikslo gauti pinigų narkotinėms medžiagoms ir maistui. Kaltinamojo parodymus patvirtina liudytojo G. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad iš vaizdo stebėjimo kamerų įrašų matė, kaip vyras 16:02 val. parduotuvės prekybos salėje iš prekių lentynų paėmė alkoholinius gėrimus, susidėjo į parduotuvės prekėms skirtą krepšelį, o po to perdėjo į ,,RIMI“ maišelį bei nesumokėjęs parduotuvės kasoje, apie 16:04 val. išėjo iš parduotuvės prekybos salės. Kaltinimo aplinkybes taip pat patvirtina UAB „IKI Lietuva“ pareiškimas, „IKI“ parduotuvės vaizdo įrašas, kuriuose užfiksuota, kaip asmuo alkoholinių gėrimų skyriuje paėmė alkoholinius gėrimus bei juos sudėjęs į maišą pasišalino iš parduotuvės už prekes nesumokėjęs, taip pat ir kiti byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai. Kaltinamasis, užėjęs į parduotuvę, į su savimi turėtą maišą susidėjo alkoholinio gėrimo butelius ir už juos nesumokėjęs išėjo iš parduotuvės, kas rodo, kad A. V. suvokė savo veiksmų neteisėtą pobūdį ir norėjo taip veikti, taigi veikė tiesiogine tyčia. Pagrobto turto vertė – 187,77 Eur, viršija 3 MGL (150 Eur), tačiau neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio, todėl kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Pažymėtina, kad įsibrovimu teismų praktikoje laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią gyvenamąją ar negyvenamąją patalpą. Įsibrovimu taip pat pripažįstami ir tokie atvejai, kai kaltininkas pagrobimo tikslais į patalpą patenka laisvai, tačiau pašalinių asmenų patekimas į šias patalpas yra ribojamas. Be to, įsibrovimas konstatuojamas ne tik tada, kai įveikiamos tam tikros kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007, 2K-403/2009, 2K-403/2010 ir kt.).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad A. V. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą. Visi byloje ištirti įrodymai tarpusavyje sutampa, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, iš esmės atitinka kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių turinį. Kaltinamasis kaltę dėl šios veikos pripažino visiškai, nors ir nurodo, kad tiksliai aplinkybių neprisimena, tačiau kaltinimo ir jame nurodytų aplinkybių, dviračio ir jo vertės neginčijo, parodė, kad kažkam išėjus jis įėjo į patalpą, į kurią neturėjo teisės patekti, paėmė dviratį, kurį pardavęs pinigus išleido savo reikmėms. Kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad atvyko į (duomenys neskelbtini) savo dviračiu „Scott“, kurį pasidėjo skirtoje laikymo vietoje bei prirakino spyna, po susitikimo dviračio jau nebebuvo, per vaizdo stebėjimo kameras pamatė, kad 11.36 val., prie jo dviračio priėjo vyras, kuris nukirpo dviračio spynos trosą ir nusivežė jo dviratį. Kaltinimo aplinkybes taip pat patvirtina nukentėjusiojo pareiškimas, vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys ir kiti teismo ištirti rašytiniai įrodymai. Taigi, visuma išdėstytų duomenų sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią, kad A. V., neturėdamas leidimo patekti į patalpą, pasinaudodamas tuo, kad įėjimo duris atidarė beišeinantis ofiso darbuotas, pateko į patalpą, kur pašalinių asmenų patekimas yra ribojamas, kas laikytina įsibrovimu, ir nuo laiptinėje palikto, prirakinto nukentėjusiajam G. P. priklausančio dviračio nukirpęs spyną, išsivežė dviratį iš pastato. Tokie kaltinamojo veiksmai rodo, kad jis suvokė savo veiksmų neteisėtą pobūdį ir norėjo taip veikti, taigi veikė tiesiogine tyčia, todėl kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis A. V. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir apysunkį nusikaltimą, veikdamas tyčia. Kaltinamasis teistas 16 kartų, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei (2 t., b. l. 48-81), baustas administracine tvarka, daugiausia už smulkias vagystes ir važiavimą viešuoju transportu be bilieto, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (2 t. b. l. 33-47), iki suėmimo dirbo UAB (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 82-83), teismui patikrinus Sodros duomenis, matyti, kad ir šiuo metu dirba toje pačioje bendrovėje. Duomenų apie registravimąsi psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitoje nėra. Kaltinamasis teigiamai charakterizuojamas UAB (duomenys neskelbtini) laikinai einančio pareigas vadovo, kaip pasižymintis geru strateginiu mąstymu, sugebantis operatyviai priimti sprendimus, besirūpinantis darbuotojų sveikata ir mokymu, taip pat kruopštus, punktualus, nestokojantis humoro jausmo, darbštus, pareigingas. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateiktoje A. V. charakteristikoje nurodyta, kad suėmimo vykdymo režimo reikalavimų nėra pažeidęs, galiojančių nuobaudų neturi, skatintas nebuvo, su pareigūnais bendrauja taktiškai ir pagarbiai, yra ramaus būdo, gyvenamojoje patalpoje tvarkingas, laikosi nustatytos dienotvarkės, sutaria su kitais suimtaisiais, nekonfliktuoja, nesilaiko subkultūros, rodo didelį norą gydytis priklausomybes, palaiko ryšį su artimaisiais telefono skambučių pagalba bei laiškais, artimai bendrauja su dukra ir tėvu.

Teisme 2025 m. sausio 6 d. gauti papildomi dokumentai bei kaltinamojo prašymas, susijęs su bausmės skyrimu. Kadangi dokumentai gauti teismui jau išėjus priimti procesinį sprendimą, klausimas dėl jų prijungimo prie bylos medžiagos nebuvo svarstomas ir teismas šių duomenų nevertina.

A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė, nurodydamas, kai tai padarys sujungus ikiteisminius tyrimus, paskutinės apklausos metu nurodė kaltę pripažįstantis. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę dėl abiejų veikų padarymo, davė nuoširdžius parodymus, nurodė visas aplinkybes, kiek prisiminė, praėjus atitinkamam laiko tarpui. Taigi vien ta aplinkybė, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo pasinaudojęs įstatymo numatyta teise neduoti parodymų prieš save, nesuponuoja išvados, jog asmuo pripažino kaltę tik dėl byloje surinktų įrodymų. Įvertinus tai, kas išdėstyta, yra pagrindas pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę dėl nusikaltimo padarymo sunkina tai, kad jį padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Viena iš bausmės paskirčių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Šio principo įgyvendinimas pirmiausia yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018, 2K-132-942/2021).

Neabejotinai teigiamai vertintinas kaltinamojo posėdžio metu išsakytas ryžtas keisti savo gyvenimo būdą, gydytis priklausomybę narkotinėms medžiagoms, kas, pasak kaltinamojo, ir buvo jo nusikalstamą elgesį lemiantis veiksnys, o taip pat įsipareigojimas atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Kaltinamasis, Sodros duomenimis, nuo 2025 m. sausio 7 d. įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini) su šia darboviete buvo susijęs darbo santykiais ir anksčiau (iš teisiamojo posėdžio metu pateiktų duomenų matyti, kad asmuo teigiamai charakterizuojamas), be to, posėdžio metu kaltinamasis nurodė besirūpinantis po traukinio avarijos sužalotu tėvu. Vis dėlto, šios kaltinamąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pagrindo skirti švelnesnes aptariamų straipsnių sankcijose numatytas bausmes. Sutiktina su kaltinamojo pozicija, kad iš tiesų nemaža dalis nusikalstamų veikų buvo padarytos panašiu laikotarpiu, tačiau nuteistas buvo skirtingais teismo nuosprendžiais. Vis dėlto, aptariant kaltinamojo elgesį iki veikų padarymo, reikšminga yra tai, kad A. V. yra teisiamas jau nuo 2018 m. (teistumas už ankstesnę veiką išnykęs), jam ne kartą buvo skiriamos ir laisvės atėmimo bausmės, tačiau nuo neteisėto elgesio jo tai nesulaikė. Taigi, įvertinus padarytų veikų pobūdį, kaltinamojo asmenybę, siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų įgyvendinimo, kaltinamajam už baudžiamojo nusižengimo padarymą skirtina 35 parų arešto bausmė, o už apysunkį nusikaltimą – laisvės atėmimo bausmė, dydį nustatant mažesnį nei vidurkis, t. y. 9 mėnesiai. Bausmės tarpusavyje bendrintinos apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta joje atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, A. V. kaltę dėl abiejų veikų padarymo pripažino, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kaip jau buvo aptarta, A. V. yra teistas jau 16 kartų (paskutinis priimtas nuosprendis nėra įsiteisėjęs), sistemingai daro savo pobūdžiu panašias nusikalstamas veikas, jam anksčiau ne kartą skirta ir griežčiausia bausmė, t. y. laisvės atėmimas, tačiau asmuo ir vėl nusikalto. Kaltinamasis nurodo esantis priklausomas nuo narkotinių medžiagų jau 20 metų, vartoja jas tam tikrais tarpais, pradėjus vartoti nebedirba, taigi daro nusikalstamas veikas, siekiant gauti lėšų. Matyti, kad toks modelis kartojasi, A. V. žino nusikalstamo elgesio pasekmes, tačiau iki šiol reikšmingų bei efektyvių priemonių, kaip matyti, nesiėmė. Nekartojant jau išdėstytų motyvų dėl griežčiausių bausmių kaltinamajam skyrimo, teismas daro išvadą, kad visos aptartos aplinkybės, susijusios su kaltinamojo darbine veikla, ryžtu keisti gyvenimo būdą, įsipareigojimu atlyginti žalą, nesudaro pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.

V. Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>.

Ikiteisminio tyrimo metu UAB „IKI Lietuva“ pareiškė patikslintą civilinį ieškinį, kuriame nurodo, kad 2024 m. gegužės 20 d. 16.04 val. nežinomos asmens tapatybės vyras, apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, iš UAB ,,IKI Lietuva“ parduotuvės ,,IKI (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), pagrobė šias prekes: 2 vnt. 1 l talpos statinaites midaus nektaro ,,Suktinis“, prekės kodas - 11255, prekės pardavimo kaina – ne 34,95, o 39,95 Eur, visų prekių bendra kaina – 79,90 Eur; 2 vnt. 0,5 l talpos keramikinius butelius ,,Suktinis“, prekės kodas - 11255, prekės pardavimo kaina – ne 34,95, o 23,95 Eur, visų prekių bendra kaina – 47,90 Eur; 3 vnt. 0,7 l talpos butelius viskio dėžutėse su stiklinėmis ,,Jack Daniels“, prekės kodas - 273107, prekės pardavimo kaina – ne 24,95, o 19,99 Eur, visų prekių pardavimo kaina – 59,97 Eur. Vagystės metu UAB ,,IKI Lietuva“ patyrė – 187,77 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 57). Teisme gautas civilinio ieškovo prašymas tenkinti pareikštą civilinį ieškinį ir bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Nustatyta, kad žala padaryta tyčiniais kaltinamojo A. V. veiksmais, kuomet atėjęs į UAB „IKI Lietuva“ priklausančią parduotuvę, paėmė kaltinime nurodytus alkoholinius gėrimus ir nesumokėjęs už prekes pasišalino iš parduotuvės. Civilinis ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, ginčo dėl jo dydžio nėra. UAB „IKI Lietuva“ civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir civiliniam ieškovui iš kaltinamojo priteistina 187,77 Eur dydžio suma padarytai turtinei žalai atlyginti.

VI. Kiti klausimai

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.1, 14.2.2.1. punktu, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 266,67 Eur.

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, kad pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

Baudžiamosios bylos nagrinėjamo metu A. V. taikoma kardomoji priemonė - suėmimas kitoje byloje, taigi gynėjo dalyvavimas buvo būtinas. Spręstina, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą. Įvertinus šias aplinkybes, prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas.

Kardomoji priemonė kaltinamajam nebuvo skirta, kadangi asmeniui kitoje baudžiamojoje byloje buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Dėl kaltinamojo vyksta ne vienas procesas, kur jam taikomos kardomosios priemonės, todėl šioje byloje tą taikyti nėra tikslinga.

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, ir nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti A. V. 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. V. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. V. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Kardomosios priemonės A. V. neskirti.

UAB „IKI Lietuva“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš A. V. 187,77 (vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis eurus ir septyniasdešimt septynis centus ) Eur turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. V. nepriteisti.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.