- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-08
- Bylos Nr.
- e2A-436-370/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00205-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Danguolė Martinavičienė, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- D. Č.
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris
- 2.6.6.2Įskaitymas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dovinta“ ir atsakovo D. Č. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1460-480/2020 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dovinta“ ieškinį atsakovui D. Č. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, A. S..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Dovinta“, atstovaujama bankroto administratorės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Ius Lt“, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui D. Č. prašydama priteisti iš atsakovo 64 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat prašė priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1286-480/2019 (aktualus civilinės bylos Nr. eB2-234-480/2021) (toliau – bankroto byla) uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Dovinta“ (toliau – ir įmonė) buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta MB „Ius Lt“.
3. Bankroto administratorei patikrinus įmonės dokumentus paaiškėjo, kad iš įmonės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2018 m. balandžio 26 d. atsakovui nepagrįstai buvo išmokėta iš viso 44 000 Eur. Taip pat įmonė 2017 m. birželio 27 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 06-2017/01 iš UAB „Transipeksas“ už 26 300 Eur įsigijo savivartį sunkvežimį Volvo FM440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sunkvežimis), kurį įmonė 2018 m. balandžio 5 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi (toliau – Sutartis) už 20 000 Eur pardavė atsakovui, tačiau šios sumos įmonė negavo.
Šalies argumentai
4. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2017 metų pabaigoje trečiasis asmuo A. S., kuris tuo metu buvo įmonės vadovas, atsakovui pasiūlė galimybę įmonei teikti produkcijos vežimo paslaugas. Atsakovas trečiajam asmeniui nurodė, kad neturi transporto priemonės, kuria galėtų teikti pervežimo paslaugas, tačiau trečiasis asmuo pasiūlė atsakovui įsigyti iš ieškovės Sunkvežimį už 20 000 Eur. Atsakovui sutikus su pasiūlymu, trečiasis asmuo nurodė, kad jis pats neturi vairuotojo teisių ir kartais gali tekti už jį kur nors nuvažiuoti ir tam reikalingas įgaliojimas. Po įgaliojimo suteikimo trečiasis asmuo atsakovo paprašė nuvykti į banką ir išimti iš įmonės sąskaitos nurodytą pinigų sumą ir ją perduoti jam. Atsakovas sutiko su trečiojo asmens prašymu ir trečiasis asmuo parašė raštą, kad pinigus iš atsakovo priėmė. Praėjus keletui dienų trečiasis asmuo vėl paprašė nuvykti išgryninti pinigų, perduodant pinigus ieškovės vadovas vėl pasirašė ant to paties popieriaus lapo.
5. Vėliau trečiasis asmuo informavo, kad Sunkvežimis buvo pirktas per Darbo biržos (Užimtumo tarnybos) projektą, todėl dalį už Sunkvežimį mokėtinos sumos atsakovas turės sumokėti tiesiogiai Darbo biržai, o likusią dalį – ieškovei. 2018 m. balandžio 5 d. atsakovas ir įmonė, atstovaujama trečiojo asmens, sudarė Sutartį, tą pačią dieną atsakovas trečiajam asmeniui sumokėjo 9 671,20 Eur sumą grynaisiais. Trečiasis asmuo ranka surašė papildomą raštą, kuriame nurodė, kad šią sumą jis gavo ir kad kitą dalį atsakovas turi sumokėti tiesiogiai Kauno teritorinei darbo biržai. 2018 m. rugsėjo 13 d. bankiniu pavedimu atsakovas sumokėjo ieškovės atstovo nurodytą sumą Darbo biržai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo 53 671,20 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 008 Eur bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas, nustatęs, kad atsakovas ne vieną kartą iš savo asmeninės sąskaitos atliko mokėjimus dengdamas UAB „Dovinta“ skolas, kad ginčo laikotarpiu trečiasis nebuvo faktinis įmonės vadovas, taip pat įvertinęs medžiagą ikiteisminio tyrimo Nr. 07-6-00007-19, kuriame tiriamos aplinkybės, susijusios su grupės fizinių asmenų veiksmais, turint tikslą neteisėtai gauti Europos Sąjungos paramos lėšas, padarė išvadą, kad atsakovas, surašydamas pinigų perdavimo raštus, tikslingai siekė perkelti trečiajam asmeniui atsakomybę už ieškovės išgrynintas lėšas ir pats išvengti atsakomybės.
8. Teismas nusprendė, kad atsakovas nėra sugrąžinęs ieškovei priklausančių piniginių lėšų – 44 000 Eur, kurios jam buvo išmokėtos iš įmonės sąskaitos grynaisiais, nes atsakovas neįrodė jam išmokėtų iš įmonės sąskaitos pinigų tinkamą ir teisėtą perdavimą įmonei ar / ir jų panaudojimą įmonės interesais.
9. Teismas, nustatęs, kad atsakovas už įsigytą Sunkvežimį 2018 m. balandžio 5 d. 9 671,20 Eur grynaisiais perdavė trečiajam asmeniui, o likusią dalį Sunkvežimio kainos (10 328,80 Eur) 2018 m. rugsėjo 13 d. bankiniu pavedimu sumokėjo Kauno teritorinei darbo biržai, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad tai subsidijos grąžinimas už UAB „Dovinta“, padarė išvadą, jog atsakovas nėra sumokėjęs ieškovei 9 671,20 Eur už įsigytą Sunkvežimį, tačiau atsakovo sumokėta dalis sumos (10 328,80 Eur) buvo panaudota įmonės interesais ir šiai sumai ieškovei nebuvo padaryta žala.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
10. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 10 328,80 Eur priteisimo iš atsakovo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Teismas neįvertino aplinkybės, jog byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas ir ieškovė buvo susitarę, jog už parduotą Sunkvežimį su įmone bus atsiskaitoma dalimis, taip pat nėra duomenų, kad ieškovė ir atsakovas buvo susitarę dalį lėšų pervesti už įmonę Kauno teritorinei darbo biržai bei tokiu būdu įvykdant piniginę prievolę pagal sutartį.
10.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2018 m. rugsėjo 13 d. mokėjimo nurodyme, kuriuo atsakovas pervedė 10 328,80 Eur Kauno teritorinei darbo biržai, nėra nurodyta, jog tai yra ir atsiskaitymas su įmone pagal sutartį, taip pat neatsižvelgė į tai, kad Kauno teritorinei darbo biržai pinigų pervedimas buvo atliktas po penkių mėnesių nuo sutarties sudarymo.
10.3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 10 328,80 Eur suma buvo mokėta Kauno teritorinei darbo biržai įmonės interesais. Ieškovės reikalavimas buvo priteisti skolą už parduotą Sunkvežimį, o ne atlyginti įmonei padarytą žalą, todėl šiuo atveju atsakovas byloje neįrodė, kad yra tinkamai atsiskaitęs su ieškove už perleistą Sunkvežimį.
11. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas savo asmeninėmis piniginėmis lėšomis mokėjo įmokas (iš viso 20 332,75 Eur) akcinei bendrovei (toliau – AB) „Capitalia Finance“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Capitalia Finance“) už įmonės turimus finansinius įsipareigojimus, todėl teismas, įvertinęs šią aplinkybę, turėjo sumažinti ieškovei priteistą sumą.
11.2. Teismas klaidingai nustatė, kad atsakovo pateikti dokumentai, kuriais trečiasis asmuo nurodė gavęs iš atsakovo 44 000 Eur ir priėmęs 9 671, 20 Eur už perkamą Sunkvežimį, kaip įrodymai neatitinka leistinumo kriterijų, nes įmonės ūkinės operacijos gali būti įrodinėjamos tik finansinės apskaitos dokumentais. Priešingai, atsakovas įrodinėjo, kad pinigai buvo perduoti trečiajam asmeniui, o ne įnešti į įmonės kasą, todėl teismas privalėjo tirti ir vertinti šiuos įrodymus ir jų įrodomąją reikšmę, o ne atmesti juos dėl tariamo įrodymų leistinumo kriterijaus neatitikties, taip pat teismas negalėjo padaryti šios išvados teismo posėdžio metu neapklausęs trečiojo asmens.
11.3. Teismas neištyrė visų byloje reikšmingų aplinkybių, o būtent aplinkybių, kad atsakovas perdavė įmonės pinigus trečiajam asmeniui ir sumokėjo už Sunkvežimį. Neatskleidus šių aplinkybių, teismas negalėjo daryti išvados, kad atsakovas neperdavė pinigų trečiajam asmeniui ir negalėjo padaryti išvados, kad rašteliai surašyti bylos nagrinėjimo eigoje.
11.4. Teismas nors ir netiesiogiai, tačiau padarė išvadą, kad atsakovas buvo faktinis įmonės vadovas. Šios aplinkybės byloje nebuvo įrodinėjamos.
12. Ieškovė su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Ieškovės atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
12.1. Priešingai nei nurodo atsakovas, ieškovė pareiškė ieškinį dėl debitinės skolos priteisimo, o ne žalos atlyginimo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad 44 000 Eur sumą būtų panaudojęs įmonės interesams.
12.2. Bankroto byloje atsakovas yra pareiškęs finansinį reikalavimą (20 839,69 Eur), todėl atsakovo pozicija, kad dabar būtent 20 332,75 Eur suma turi būti mažinama iš jo priteistina debitinė skola, yra siekis išvengti prievolės sumokėti ieškovei pasisavintas pinigines lėšas.
Žemesnės instancijos teismas
12.3. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino byloje esančius įrodymus, nei nori atsakovas, nėra pagrindas panaikinti skundžiamo sprendimo dalį. Remiantis išplėtota ir nuoseklia teismų praktika dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.
12.4. Teismas pagrįstai kritiškai įvertino atsakovo į bylą pateiktus, neva, trečiojo asmens ranka rašytus dokumentus, kurie pagrindžia tariamą atsakovo išgrynintų lėšų grąžinimą įmonei.
12.5. Atsakovas, jeigu būtų perdavęs pinigus trečiajam asmeniui, turėjo gauti kasos pajamų orderį arba jo kvitą, tačiau tokių dokumentų atsakovas teismui nepateikė.
12.6. Nepagrįsti atsakovo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kad teismas sprendė, jog įmonės faktinis vadovas buvo atsakovas, todėl tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo turėjo pareigą įforminti atsakovo perduodamus pinigus kaip gautus į įmonės kasą, ir tiek atsakovas, tiek trečiasis už šios pareigos neįvykdymą yra atsakingi solidariai, yra nepagrįsti bei neturi teisinės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.
Šalies argumentai
13. Atsakovas su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
13.1. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas, sumokėjęs 10 328,80 Eur Kauno teritorinei darbo biržai, nėra susijęs su atsiskaitymu už Sunkvežimį.
13.2. Sunkvežimio įsigijimas buvo įformintas naudojant standartinę valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ sutarties formą, kurioje nėra palikta vietos papildomoms šalių sąlygoms, todėl sutartyje numatytos kainos apmokėjimo tvarka nebuvo numatyta, tačiau trečiasis asmuo 2018 m. balandžio 5 d. dokumente nurodė, kad dalį Sunkvežimio kainos jis gavo grynaisiais bei nurodė pirkėjui (atsakovui) 10 328,80 Eur likutį pervesti Kauno teritorinei darbo biržai.
Atsiliepimas
14. Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinius skundus prašo atsakovo apeliacinį skundą tenkinti, ieškovės apeliacinį skundą – atmesti. Nurodo, kad pingines lėšas, gautas iš atsakovo pagal raštelius, panaudojo įmonės reikmėms, taip pat nurodė, kad dalį lėšų už parduotą Sunkvežimį atsakovas sumokėjo jam, o likusią dalį – Kauno teritorinei darbo biržai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys atsakovui buvo tenkintas iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas ir UAB „Capitalia Finance“ 2016 m. lapkričio 3 d. sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu 2016 m. lapkričio 4 d. buvo įregistruota svetimo turto sutartinė hipoteka, pagal kurią užtikrinant UAB „Dovinta“ įsipareigojimų, kylančių iš 2016 m. lapkričio 3 d. paskolos sutarties Nr. LT-144-2016, su vėlesniais jos sąlygų pakeitimais bei papildymais, kreditorei UAB „Capitalia Finance“ įvykdymą, atsakovas ir UAB „Delava“ įkeitė jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą – tris žemės sklypus:
17.1. 13.5200 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypą, adresu Kėdainių r. sav., Pelėdnagių sen., Vainiūnų k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
17.2. 22.3803 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypą, adresu Ukmergės r. sav., Siesikų sen., Bitinių k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
17.3. 4.8000 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypą, adresu Jonavos r. sav., Žeimių sen., Normainių II k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
18. Įmonė, atstovaujama trečiojo asmens, 2017 m. birželio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 06-2017/01 iš UAB „Transimpeksas“ už 26 300 Eur įsigijo Sunkvežimį, kurį 2018 m. balandžio 5 d. sutartimi pardavė atsakovui už 20 000 Eur. Trečiasis asmuo 2018 m. balandžio 5 d. ranka parašytu rašteliu nurodė, kad priėmė iš atsakovo 9 671,20 Eur už parduodamą Sunkvežimį, o likusią pinigų dalį (10 328,80 Eur) nurodė sumokėti Kauno teritorinei darbo biržai. Atsakovas 2018 m. rugsėjo 13 d. mokėjimo nurodymu pervedė Kauno teritorinei darbo biržai 10 328,80 Eur ir mokėjimo paskirtyje nurodė: „subsidijos grąžinimas už UAB Dovinta“.
19. Atsakovas, atstovaudamas įmonei, su UAB „Capitalia Finance“ 2017 m. lapkričio 8 d. pasirašė priedą Nr. 2 prie paskolos sutarties Nr. LT-144-2019 dėl paskolos grąžinimo termino ir hipotekos termino pratęsimo iki 2018 m. vasario 2 d.
20. Įmonė, atstovaujama trečiojo asmens, 2017 m. lapkričio 21 d. išdavė įgaliojimą (toliau – Įgaliojimas), kurį patvirtino Kėdainių rajono 3-ojo notarų biuro notarė L. P.. Įgaliojimu atsakovui buvo suteikta teisė įmonės vardu savo nuožiūra pirkti, parduoti, nuomoti, nuomotis kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei atlikti veiksmus su jo įregistravimu, skolintis pinigus (gauti kreditus), bet ne daugiau kaip iki 400 000 Eur, atstovauti įmonei valstybės įmonėse. Be kita ko, atsakovas taip pat buvo įgaliotas „atstovauti Bendrovę bet kuriame Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotame ir veikiančiame banke ar kitoje kredito įstaigoje, atidaryti Bendrovės vardu sąskaitas, sudaryti naujas sutartis, valdyti, tvarkyti ir disponuoti šiomis Bendrovės priklausančiomis sąskaitomis, tuo tikslu įnešti ir gauti pinigus, atlikti pavedimus, rašyti Bendrovės vardu pareiškimus, prašymus, susitarimus, gauti pažymas apie Bendrovei priklausančius indėlius / sąskaitas, esant reikalui pratęsti arba nutraukti sutartis sąlygomis savo nuožiūra, už Bendrovę pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu“. Įgaliojime taip pat buvo nurodyta, kad atstovas (atsakovas) privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą; Atstovaujamasis turi atlyginti atstovo turėtas išlaidas, susijusias su pavedimo vykdymu.
21. Atsakovas, atstovaudamas įmonei, ir UAB „Capitalia Finance“ sudarė šiuos susitarimus:
21.2. 2018 m. gegužės 3 d. sudarė susitarimą dėl paskolos sutarties Nr. LT-144-2016, priedo Nr. 3 pakeitimo, pagal kurį šalys susitarė, kad paskolos grąžinimo terminas ir hipotekos prievolės įvykdymo terminas pratęsiamas iki 2020 m. gegužės 1 d.,
21.3. 2018 m. gegužės 10 d. sudarė susitarimą pakeisti sutartinę hipoteką priedas Nr. 3.
22. Atsakovas laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2018 m. vasario 26 d. iš įmonės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, išėmė šias pinigų sumas:
22.1. 2018 m. vasario 9 d. – 10 000 Eur,
22.2. 2018 m. vasario 15 d. – 12 000 Eur,
22.5. 2018 m. balandžio 26 d. – 7 000 Eur.
23. Trečiasis asmuo, ranka pasirašytais rašteliais, patvirtino, kad 2018 m. vasario 9 d. iš atsakovo priėmė 10 000 Eur, 2018 m. vasario 15 d. - 12 000 Eur, 2018 m. balandžio 24 d. – 11 000 Eur, 2018 m. balandžio 25 d. 4 000 Eur, 2018 m. balandžio 26 d. – 7 000 Eur.
24. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2019 m. vasario 14 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama iškelti įmonei (UAB „Dovinta“) bankroto bylą. Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1286-480/2019 (aktualus civilinės bylos Nr. eB2-234-480/2021) UAB „Dovinta“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta MB „Ius Lt“.
25. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje (toliau – FNTT) dėl nusikalstomos veikos, nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 07-6-00007-19, kurio metu tiriamos aplinkybės, susijusios su grupės fizinių asmenų veiksmais, turint tikslą neteisėtai gauti Europos Sąjungos paramos lėšas. Tyrimo metu 2019 m. gruodžio 10 d. ir 2019 m. gruodžio 12 d. įtariamųjų D. Č. (atsakovo) ir A. S. (trečiojo asmens) gyvenamosiose vietose atliktos kratos. Kratos metu atsakovo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), o taip pat (duomenys neskelbtini), atsakovo kambaryje buvo rasta ir paimta dokumentų, susijusių su įmonės veikla, tarp kurių Įgaliojimas, 2018 m. vasario 9 d. ir 2018 m. balandžio 24 d. nurodymai išmokėti grynuosius pinigus, 2018 m. vasario 14 d. ir 2018 m. balandžio 24 d. elektroniniai čekiai, 2018 m. balandžio 24 d. prašymas paimti grynuosius pinigus. Kratos metu trečiojo asmens gyvenamojo vietoje, (duomenys neskelbtini), jokie daiktiniai įrodymai nebuvo paimti.
Dėl įrodymų vertinimo
26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nėra sugrąžinęs ieškovei priklausančių 44 000 Eur, kurie buvo išmokėti iš įmonės sąskaitos grynaisiais, taip pat nustatė, kad atsakovas nėra sumokėjęs ieškovei 9 671,20 Eur už įsigytą Sunkvežimį, tačiau padarė išvadą, kad atsakovo sumokėta dalis sumos (10 328,80 Eur) Kauno teritorinei darbo biržai, buvo panaudota įmonės interesais ir šiai sumai ieškovė žalos nepatyrė.
27. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos vertinimu, kad jis yra skolingas įmonei 53 671,20 Eur, nes byloje esantys įrodymai (nutarties 18, 23 punktai) patvirtina, kad jis trečiajam asmeniui buvo perdavęs 44 000 Eur ir sumokėjęs 9 671,20 Eur už Sunkvežimį.
28. Vertinant atsakovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje pateiktus įrodymus, jog trečiasis asmuo rašteliais buvo patvirtinęs ir nurodęs, kokias pinigų sumas atsakovas perdavė, pirmiausia pasisakytina dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.
29. CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).
30. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ikiteisminiame tyrime FNTT atlikus kratą atsakovo gyvenamosiose patalpose buvo rasti ir paimti dokumentai, susiję su įmonės veikla, todėl padarė išvadą, kad atsakovas įmonės išgrynintų pinigų perdavimo trečiajam asmeniui neįformino buhalterinę apskaitą patvirtinančiais dokumentais (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 6 straipsnio 5 dalis, 12 straipsnio 1, 2 dalys). Nors atsakovas teigia, kad tokios pareigos (įforminti pinigų priėmimo faktą) jis neturėjo, nes jis nebuvo įmonės vadovas (BAĮ 21 straipsnio 1 dalis), tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nepatvirtina fakto, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2018 m. vasario 26 d. iš įmonės sąskaitos išėmęs 44 000 Eur ir 2018 m. balandžio 5 d. pardavęs įmonės Sunkvežimį už 20 000 Eur, į įmonės sąskaitą negrąžino 44 000 Eur ir 9 671,20 Eur už Sunkvežimį. Pažymėtina, kad atsakovas pinigų perdavimo raštelius (nutarties 22 punktas) į bylą pateikė kartu su 2020 m. gegužės 13 d. atsiliepimu į ieškinį, tačiau FNTT atliktų kratų metu, šie rašteliai nei pas atsakovą, nei pas trečiąjį nebuvo rasti, todėl darytina išvada, kad labiau tikėtina yra tai, jog atsakovo pateikti rašteliai dėl pinigų perdavimo nebuvo surašyti nurodytomis datomis. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia atsakovas, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą bei jų tarpusavio atitiktį ir vienas kito papildymą, todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje pateiktus įrodymus dėl atsakovo tinkamo atsiskaitymo su įmone, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, aiškus, suprantamas, jame išsamiai išdėstyti įrodymai, kuriais teismas grindė savo išvadas. Vien tai, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurias teismas padarė įvertinęs bylos įrodymus, nėra pagrindas išvadai, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą.
Dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo
32. Kaip procesiniuose dokumentuose nurodė ieškovei atstovaujanti bankroto administratorė, ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos pagal sutartį ir išmokėtų įmonės lėšų grąžinimo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas, nuėmęs nuo įmonės sąskaitos 44 000 Eur ir tinkamai nesumokėjęs 9 671,20 Eur už Sunkvežimį, padarė įmonei žalą.
33. CK 6.237 – 6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014).
34. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog atsakovas perdavė įmonei 44 000 Eur iš įmonės kasos nuimtas pinigines lėšas, taip pat 9 671,20 Eur pinigines lėšas už parduotą Sunkvežimį, kadangi atsakovas nepateikė objektyvių, abejonių nekeliančių įrodymų, jog šias pinigines lėšas atsakovas buvo perdavęs įmonei. Pažymėtina, kad atsakovas pagal Įgaliojimą, nors ir turėjo teisę nuimti nuo įmonės sąskaitos pinigines lėšas bei pirkti ir parduoti įmonei priklausiusį turtą, tačiau neturėjo teisės įmonei priklausančias pinigines lėšas perduoti trečiajam asmeniui (nutarties 20 punktas), todėl nustačius, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų piniginių lėšų perdavimo trečiajam asmeniui faktą, darytina išvada, kad atsakovas neteisėtai praturtėjo įmonės sąskaita 44 000 Eur ir tinkamai neatsiskaitė 9 671,20 Eur už nupirktą pagal sutartį Sunkvežimį.
Dėl skolos įmonei įskaitymo
35. Atsakovas nurodo, kad jis savo asmeninėmis piniginėmis lėšomis mokėjo įmokas (iš viso 20 332,75 Eur) AB „Capitalia Finance“ už įmonės turimus finansinius įsipareigojimus, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šią aplinkybę, turėjo sumažinti ieškovei priteistą sumą, t. y. šią sumą įskaityti iš pirmosios instancijos teismo priteistos 53 671,20 Eur sumos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovo argumentais.
36. Įskaitymas kaip civilinės teisės institutas yra vienas bendrųjų prievolių pabaigos pagrindų. Vienašaliu prievolės šalies pareiškimu prievolė gali baigtis tik įstatyme ar sutartyje nustatytais atvejais (CK 6.125 straipsnio 2 dalis). Įskaitymas būtent ir yra įstatymu nustatytas atvejis, kai tam, kad prievolė baigtųsi įskaitymu, pakanka vienos šalies pareiškimo. Įskaitymo esmė yra ta, kad kreditorius ir skolininkas turi vienas kitam priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, kurių terminai yra suėję arba kurių terminai nenurodyti, ar apibūdinti pagal pareikalavimo momentą, o kiekviena šalis turi teisę vienašališkai pareikšti apie įskaitymą ir taip užbaigti tiek kreditoriaus prievolę skolininkui, tiek skolininko prievolę kreditoriui. Pažymėtina, kad įskaitymo teisė nėra absoliuti, ji yra ribojama įstatyme konkrečiai nurodytais atvejais (CK 6.134 straipsnis). Civiliniame kodekse yra specialiai aptartas įskaitymas skolininko nemokumo atveju. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai skolininkas tampa nemokus, kreditorius gali įskaityti savo reikalavimus, nors jų terminas ir nesuėjęs, jeigu įstatyme nenustatyta kitaip (CK 6.140 straipsnis).
37. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas (aktuali redakcija nuo 2018 m. gruodžio 1 d., neteko galios 2020 m. sausio 1 d.) nustatė, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.
38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto, yra nurodęs, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą, pradeda veikti draudžiamosios ĮBĮ nuostatos, tarp jų – nuostata, draudžianti įmonei vykdyti finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, o CK normos, reglamentuojančios priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, taikomos tiek, kiek neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2013). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju, nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas turėjo įskaityti atsakovo sumokėtą 20 332,75 Eur sumą iš priteistos 53 671,20 Eur sumos, nes tokį įskaitymą imperatyviai draudžia įstatymas (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas).
Dėl atsiskaitymo pagal sutartį
39. Civiliniuose santykiuose galiojantis ir CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia civilinių teisinių santykių subjektams pasirinkti ir sudaryti tokią sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Sutarties šalys yra laisvos susitarti dėl bet kokių joms priimtinų sutarties sąlygų, taip pat gali savarankiškai nuspręsti, kokia forma sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties turinio sąlygas ar sutarties formą nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka, teisės principai; bet kuris teisės principas nėra absoliutus, sutarties laisvė taip pat turi ribas, jas nustato imperatyviosios teisės normos, taip pat teisės principai, viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2007; 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521-313/2015).
40. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnis). Jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečiu laiku, jis privalo ją sumokėti, kai pardavėjas pagal sutartį ar šį kodeksą perduoda pirkėjui daiktus arba disponavimo jais dokumentus (CK 6.314 straipsnio 2 dalyje).
41. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas trečiojo asmens nurodymu, po 2018 m. balandžio 5 d. Sunkvežimio pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, 2018 m. rugsėjo 13 d. pervedė Kauno teritorinei darbo biržai 10 328,80 Eur. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovo sumokėti 10 328,80 Eur Kauno teritorinei darbo biržai buvo panaudoti įmonės interesais, nes 2018 m. rugsėjo 13 d. mokėjimo nurodyme, kuriuo atsakovas pervedė 10 328,80 Eur Kauno teritorinei darbo biržai, nėra nurodyta, jog tai yra ir atsiskaitymas su įmone pagal sutartį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovės argumentais.
42. Pažymėtina, kad atsakovas 10 328,80 Eur Kauno teritorinei darbo biržai pervedė dar iki Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui kreipiantis į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei (nutarties 24 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, kad įmonei 2018 m. balandžio 5 d. pardavus atsakovui Sunkvežimį už 20 000 Eur ir dalį šios sumos (10 328,80 Eur) atsakovui 2018 m. rugsėjo 13 d. pervedus į Kauno teritorinės darbo biržos sąskaitą vykdant įmonės įsipareigojimus, buvo pažeisti įmonės interesai ir buvo padaryta žala įmonei (CK 6.249 straipsnis). Šios išvados nepaneigia ir ieškovės nurodyti argumentai, kad toks mokėjimo pavedimas buvo atliktas 2018 m. rugsėjo 13 d., t. y. ne iš karto po Sunkvežimio pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, nes trečiojo asmens 2018 m. balandžio 5 d. rašte nebuvo nustatytas terminas, iki kada atsakovas turi atlikti tokį mokėjimą Kauno teritorinei darbo biržai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas, veikdamas pagal trečiojo asmens pavedimą ir sumokėjęs Kauno teritorinei darbo biržai 10 328,80 Eur, pažeidė atsiskaitymo pagal sutartį tvarką.
43. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
44. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir iš esmės įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas.
45. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovės ir atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.