- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- e2-1460-480/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- D. Č.
- Trečiasis asmuo
- A. S.
dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dovinta“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Ius Lt“ įgaliotos atstovės advokatės L. S., atsakovui D. Č. ir jo atstovui advokatui M. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dovinta“ ieškinį atsakovui D. Č. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo byloje – A. S., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Dovinta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo D. Č. 64 000 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1286-480/2019 UAB „Dovinta“ iškelta bankroto byla, administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (vėliau – mažoji bendrija, toliau – MB) „Ius Lt“. Administratorei patikrinus įmonės dokumentus, paaiškėjo, kad iš įmonės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, 2018 m. vasario 9 d., 2018 m. vasario 15 d., 2018 m. balandžio 24 d., 2018 m. balandžio 25 d., 2018 m. balandžio 26 d. grynaisiais D. Č. buvo išmokėta 44 000 Eur suma. Dokumentų ar kitų duomenų, kad atsakovas šią sumą būtų panaudojęs įmonės reikmėms, nėra. Taip pat nėra aišku, kam iš viso buvo panaudoti iš sąskaitos išimti grynieji pinigai, taigi atsakovas nėra sugrąžinęs įmonei priklausančių piniginių lėšų (44 000 Eur). Administratorei įvertinus bankrutuojančios įmonės apskaitos dokumentus, nustatyta, kad dalis BUAB „Dovinta“ gautinų sumų (debitorinė įmonės skola), t. y. net 44 000 Eur, sudaro atsakovo įmonei negrąžintos lėšos. Tokie atsakovo veiksmai negali būti laikomi teisėtais civilinės teisės prasme, todėl tikėtina, jog atsakovas šias lėšas yra nepagrįstai ir neteisėtai pasisavinęs. Šios lėšos turi būti grąžintos, kad iš jų būtų galima įstatymo numatyta tvarka patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus.
Administratorė, tikrindama turimus įmonės dokumentus bei sudarytus sandorius, pastebėjo, jog įmonė 2017 m. birželio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 06-2017/01 iš UAB (duomenys neskelbtini) už 26 300 Eur įsigijo savivartį sunkvežimį VOLVO FM440, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. balandžio 5 d., t. y. nepraėjus nei metams, transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi šią transporto priemonę įmonė perleido atsakovui D. Č.. Nors sutartyje nurodyta, jog transporto priemonės kaina yra 20 000 Eur, tačiau įmonės administratorė, patikrinusi turimus įmonės finansinius dokumentus, nerado, jog tokią pinigų sumą įmonė būtų gavusi iš atsakovo. Be to, aplinkybės, kad sutarties sudarymo metu, ieškovė ir atsakovas buvo susiję asmenys (atsakovas nuo 2017 m. lapkričio 21 d. turėjo įgaliojimą veikti įmonės vardu), suponuoja išvadą, jog transporto priemonė buvo perleista atsakovo nuosavybėn, nors atsakovas už transporto priemonę nesumokėjo.
Atsiliepimas
Atsakovas D. Č. atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad 2017 m. pabaigoje ieškovės vadovas A. S., kuris gyveno tame pačiame miestelyje kaip atsakovas, žinodamas, jog atsakovas taip pat yra ūkininkas, atsakovui pasiūlė galimybę jo įmonei UAB „Dovinta“ teikti produkcijos vežimo paslaugas. Trečiasis asmuo A. S. nurodė, kad UAB „Dovinta“ planuoja stipriai plėstis, turėjo sudariusi nuomos sutartį dėl kelių šimtų hektarų dirbamos žemės nuomos. Ten planavo auginti produkciją, kurią bus reikalinga pervežti iš laukų į supirkimo vietą (Jonavoje arba Kėdainiuose). Atsakovas trečiajam asmeniui nurodė, kad neturi transporto priemonės, kuria galėtų teikti pervežimo paslaugas. Trečiasis asmuo nurodė, kad jo įmonėje yra tokia transporto priemonė ir atsakovas galėtų ją nusipirkti už 20 000 Eur. Atsakovui sutikus su pasiūlymu, ieškovės vadovas (trečiasis asmuo) nurodė, kad jis pats neturi vairuotojo teisių ir kartais gali tekti už jį kur nors nuvažiuoti ir tam reikalingas įgaliojimas. Po įgaliojimo suteikimo ieškovės vadovas atsakovo paprašė nuvykti į banką ir išimti iš įmonės sąskaitos nurodytą pinigų sumą ir ją perduoti jam. Nors atsakovui toks prašymas pasirodė įtartinas, tačiau trečiasis asmuo patikino, kad šie pinigai reikalingi atsiskaityti už prekes ir paslaugas. Atsakovas sutiko su jo prašymu, tačiau perduodant pinigus paprašė kaip nors įforminti šį veiksmą. Trečiasis asmuo neprieštaravo ir ant atsakovo turimo popieriaus lapo pasirašė, kad pinigus iš atsakovo priėmė. Praėjus keletui dienų trečiasis asmuo vėl paprašė nuvykti išgryninti pinigų, perduodant pinigus ieškovės vadovas vėl pasirašė ant to paties popieriaus lapo.
Po kurio laiko trečiasis asmuo informavo, kad atsakovas gali įsigyti transporto priemonę VOLVO FM440 ir informavo, kad ši transporto priemonė buvo pirkta per Darbo biržos projektą, todėl dalį transporto priemonės sumos atsakovas turės sumokėti tiesiogiai Darbo biržai, o likusią dalį – ieškovei. 2018 m. balandžio 5 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, tą pačią dieną atsakovas ieškovės atstovui sumokėjo 9 671,20 Eur sumą grynaisiais pinigais. Ieškovės atstovas ranka surašė papildomą raštą, kuriame nurodė, kad šią sumą jis gavo ir kad kitą dalį atsakovas turi sumokėti tiesiogiai Kauno teritorinei darbo biržai. 2018 m. rugsėjo 13 d. bankiniu pavedimu atsakovas sumokėjo ieškovės atstovo nurodytą sumą Darbo biržai. Atsižvelgiant į tai, kad pinigai už transporto priemonę buvo sumokėti, atsakovas mano, kad savo, kaip pirkėjo, pareigą įvykdė tinkamai, o transporto priemonė buvo įregistruota atsakovo vardu. Praėjus kuriam laikui po pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo, ieškovės atstovas vėl atsakovo paprašė nuvykti į banką ir išimti iš ieškovės sąskaitos tam tikrą pinigų sumą. Atsakovas taip ir padarė, o pinigų perdavimo faktas buvo įformintas naujame lape. Taip pat buvo padaryta dar dvi dienas iš eilės, tačiau kiekvieno pinigų perdavimo metu, ieškovės atstovas patvirtino, kad pinigai jam buvo perduoti.
Trečiasis asmuo A. S. per teismo nustatytą termino atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Nagrinėjamos bylos ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartimi UAB „Dovinta“ iškelta bankroto byla, bankroto (dabar – nemokumo) administratore paskirta MB „Ius Lt“ (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-1460-480/2020, CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Nemokumo administratorė, įvertinusi bankrutuojančios įmonės apskaitos dokumentus, nustatė ir byloje esantis įmonės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, išrašas patvirtina, kad 2018 m. vasario 9 d. (10 000 Eur), 2018 m. vasario 15 d. (12 000 Eur), 2018 m. balandžio 24 d. (11 000 Eur), 2018 m. balandžio 25 d. (4 000 Eur), 2018 m. balandžio 26 d. (7 000 Eur) grynaisiais D. Č. buvo išmokėta 44 000 Eur suma. Dokumentų, kad atsakovas šią sumą būtų panaudojęs įmonės reikmėms, nemokumo administratorei neperduota. Įmonė 2017 m. birželio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 06-2017/01 iš UAB (duomenys neskelbtini) už 26 300 Eur įsigijo savivartį sunkvežimį VOLVO FM440, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2018 m. balandžio 5 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi perleido atsakovui D. Č. už 20 000 Eur. Administratorė, patikrinusi turimus įmonės finansinius dokumentus, nerado, jog tokią pinigų sumą įmonė būtų gavusi iš atsakovo.
Atsakovas D. Č. atsiliepime į ieškinį nurodė ir bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad ieškovės vadovas A. S., kaip ir pats atsakovas, gyveno tame pačiame Šėtos miestelyje. Pagal A. S. įmonės vardu suteiktą įgaliojimą ir šiam paprašius kelis kartus vyko į banką išimti iš įmonės sąskaitos nurodytą pinigų sumą, kurią perduodavo A. S. ir šį veiksmą įformindavo raštu. Transporto priemonę, kuri buvo pirkta per Darbo biržos projektą, nupirko 2018 m. balandžio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, už kurią tą pačią dieną A. S. sumokėjo grynais 9 671,20 Eur ir šio nurodymu 2018 m. rugsėjo 13 d. bankiniu pavedimu Kauno teritorinei darbo biržai sumokėjo 10 328,80 Eur.
Ieškovės, atstovaujamos direktoriaus A. S., 2017 m. lapkričio 21 d. išduoto įgaliojimo, patvirtinto Kėdainių rajono 3-ojo notarų biuro notarės L. P., atsakovui D. Č. turinys ir apimtis liudija apie jam suteiktus plačius įgalinimus, susijusius su disponavimu įmonės turtu: savo nuožiūra pirkti, parduoti bendrovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, bendrovės vardu skolintis pinigus (gauti kreditus), atstovauti bendrovę notarų biuruose, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir kita. Nagrinėjamu aspektu yra reikšminga ir ta aplinkybė, kad atsakovas, kuriam ieškovė suteikė tokius plačius įgalinimus, kaip liudija išrašas apie asmens darbovietę, nebuvo šios įmonės darbuotojas. Duomenys apie UAB „Dovinta“ apdraustuosius asmenis, 2018 m. kovo 12 d. darbo sutartis Nr. 8 liudija, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (t. y. tuo laikotarpiu, kai buvo išimti pinigai iš įmonės sąskaitos) įmonėje dirbo R. Č., D. Č., kurie, pasak atsakovo, yra (atitinkamai) jo tėvas ir brolis, o nuo 2018 m. kovo 12 d. – vairuotoju dirbo ir G. V.. Šios faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad objektyvios būtinybės atsakovui vykti į banką nuimti pinigų nebuvo, net ir tuo atveju, jei A. S. neturėjo vairuotojo pažymėjimo, tai galėjo padaryti kiti bendrovėje dirbę asmenys.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai liudija, kad 2016 m. lapkričio 4 d. buvo įregistruota svetimo turto sutartinė hipoteka, pagal kurią užtikrinant UAB „Dovinta“ įsipareigojimų, kylančių iš 2016 m. lapkričio 3 d. paskolos sutarties Nr. LT-144-2016, su vėlesniais jos sąlygų pakeitimais bei papildymais, kreditorei UAB (duomenys neskelbtini) įvykdymą, D. Č. ir UAB (duomenys neskelbtini) įkeitė jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą (3 žemės sklypus). Atsakovas D. Č., atstovaudamas UAB „Dovinta“, su UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. lapkričio 8 d. pasirašė priedą Nr. 2 prie paskolos sutarties Nr. LT-144-2019 dėl paskolos grąžinimo termino ir hipotekos termino pratęsimo iki 2018 m. vasario 2 d.; veikdamas pagal 2017 m. lapkričio 21 d. išduotą įgaliojimą ieškovės vardu atsakovas 2017 m. gruodžio 21 d. su AB (duomenys neskelbtini) sudarė susitarimą pakeisti sutartinę hipoteką priedas Nr. 2; 2018 m. gegužės 3 d. su UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. lapkričio 8 d. pasirašė priedą Nr. 3 prie paskolos sutarties Nr. LT-144-2019 dėl paskolos grąžinimo termino ir hipotekos termino pratęsimo iki 2020 m. gegužės 1 d.; 2018 m. gegužės 10 d. su AB (duomenys neskelbtini) sudarė susitarimą pakeisti sutartinę hipoteką priedas Nr. 3. Iš atsakovo 2019 m. gegužės 22 d. el. laiško turinio matyti, kad norėdamas išsaugoti įkeistus sklypus, atsakovas prašo leisti UAB „Dovinta“ skolą kreditoriui perkelti į UAB (duomenys neskelbtini), kurią jis atstovauja.
Atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė raštelius, rodančius, kad A. S. priėmė iš D. Č. pinigus iš UAB „Dovinta“ sąskaitos: 2018 m. vasario 9 d. – 10 000 Eur, 2018 m. vasario 15 d. – 12 000 Eur, 2018 m. balandžio 24 d. – 11 000 Eur, 2018 m. balandžio 25 d. – 4 000 Eur, 2018 m. balandžio 26 d. – 7 000 Eur.
Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje dėl nusikalstomos veikos, nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metu tiriamos aplinkybės, susijusios su grupės fizinių asmenų veiksmais, turint tikslą neteisėtai gauti Europos Sąjungos paramos lėšas. Tyrimo metu 2019 m. gruodžio 10 d. ir 2019 m. gruodžio 12 d. įtariamųjų D. Č. ir A. S. gyvenamosiose vietose atliktos kratos. Kratos metu D. Č. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), o taip pat (duomenys neskelbtini) D. Č. kambaryje buvo rasta ir paimta dokumentų, susijusių su UAB „Dovinta“ veikla, tarp kurių – jau minėtas 2017 m. lapkričio 21 d. įgaliojimas, 2018 m. vasario 9 d. ir 2018 m. balandžio 24 d. nurodymais išmokėti grynuosius pinigus, 2018 m. vasario 14 d. ir 2018 m. balandžio 24 d. elektroniniai čekiai, 2018 m. balandžio 24 d. prašymas paimti grynuosius pinigus. Kratos metu A. S. gyvenamojo vietoje, (duomenys neskelbtini), nieko nerasta ir nepaimta.
2017 m. birželio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 06-2017/01 ieškovė iš UAB (duomenys neskelbtini) už 26 300 Eur įsigijo savivartį sunkvežimį VOLVO FM440, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ši pirkimo–pardavimo sutartis, o taip pat 2017 m. birželio 27 d. perdavimo–priėmimo aktas Nr. 1 prie paminėtos sutarties, 2017 m. birželio 27 d. išankstinė sąskaita, 2017 m. rugpjūčio 6 d. PVM sąskaita faktūra kratos metu buvo rasti ir paimti iš atsakovo D. Č..
Jau minėta, 2018 m. balandžio 5 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi savivartį sunkvežimį VOLVO FM440, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė perleido atsakovui D. Č. už 20 000 Eur. Atsakovo D. Č. kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikti rašytiniai įrodymai (raštelis ir sąskaitos išrašas) liudija, kad už įsigytą transporto priemonę atsakovas 2018 m. balandžio 5 d. 9 671,20 Eur grynais perdavė A. S. ir 2018 m. rugsėjo 13 d. bankiniu pavedimu 10 328,80 Eur sumokėjo Kauno teritorinei darbo biržai, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad tai subsidijos grąžinimas už UAB „Dovinta“. Be to, atsakovo D. Č. kartu su atsiliepimu pateikti sąskaitos išrašai rodo, kad jis ne vieną kartą iš savo asmeninės sąskaitos atliko mokėjimus dengdamas UAB „Dovinta“ skolas.
Teismas pažymi, kad vertinant įrodymus, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčų dalyku, egzistavo ar neegzistavo, būtina taikyti tikimybių pusiausvyros principą: jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais, ir priešingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Tai paaiškintina tuo, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą ar nebuvimą tik tada, kai dėl to nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą ar nebuvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl šio fakto lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus arba, atitinkamai, jo nebuvus.
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog atsakovas D. Č. gerai žinojo apie įmonės (t. y. ieškovės) veiklą ir aktyviai joje dalyvavo, ją rėmė ir netgi iš savo asmeninių lėšų dengdavo įmonės skolas, užtikrinant įmonės paskolos grąžinimą sutartine hipoteka įkeitė savo nekilnojamąjį turtą (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Tokiu būdu paneigti esminiai atsakovo argumentai byloje, kad pažįstamo A. S. paprašytas jis tik nuvykdavo į banką išimti iš įmonės sąskaitos nurodytą pinigų sumą. Byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad faktines ieškovės vadovo pareigas ėjo A. S., nors jis oficialiai ir buvo paskirtas įmonės vadovu nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2019 m. kovo 26 d. (Juridinių asmenų išplėstinis išrašas su istorija, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Kratos metu pas ji nerastas nei vienas įmonės dokumentas, o būtent pas atsakovą buvo rasti šios įmonės dokumentai. Atsakovas D. Č. įmonės išgrynintų pinigų perdavimo A. S. neįformino buhalterinę apskaitą patvirtinančiais dokumentais. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalį grynieji pinigai yra priimami, išmokami, apskaitomi bei laikomi pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 (ginčui aktuali jo 201 m. gruodžio 18 d. redakcija) patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punktas numato, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas. Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį (Taisyklių 4 punktas). Ieškovės kaip pavyzdys pateiktas 2017 m. liepos 28 d. pinigų priėmimo kvitas leidžia teigti, kad dalis įmonės grynųjų pinigų operacijų buvo apskaitoma pagal teisės aktų reikalavimus, sudarant atitinkamus buhalterinius apskaitos dokumentus. Atsižvelgiat į atsakovui suteiktų įgalinimų apimtį ir pobūdį bei CK 1.6 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, teismas sprendžia, kad atsakovas turėjo žinoti paminėtus imperatyvius įstatymų reikalavimus, privalėjo juos vykdyti ir tinkamai įforminti finansines operacijas. Atsakovo pateikti įrodymai (rašteliai) neatitinka įrodinėjimo civiliniame procese taisyklės, jog bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 3 dalis) ir kasacinio teismo formuojamos praktikos, jog įmonės ūkinės operacijos įrodinėjamos tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis – finansinės apskaitos dokumentais: sąskaitomis faktūromis, kasos pajamų (išlaidų) orderiais, mokėjimo pavedimais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004; 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-353/2005; kt.). Faktinės bylos aplinkybės ir pati nagrinėjama situacija (atsakovui suteikti įgalinimai tvarkyti įmonės turtą ir faktiškai atlikti veiksmai; kratos metu pas atsakovą paimti dokumentai – prašymas paimti grynuosius pinigus, elektroninis čekis ir kt., o rašteliai dėl pinigų perdavimo atsirado tik bylos nagrinėjimo metu) kaip labiausiai tikėtina leidžia vertinti, kad surašant tokius raštelius atsakovas D. Č. tikslingai siekė perkelti A. S. atsakomybę už ieškovės išgrynintas lėšas ir pats išvengti atsakomybės (CPK 185 straipsnis).
Teismas, įvertinęs byloje esančių faktinių aplinkybių bei įrodymų visumą, sprendžia, kad atsakovas nėra sugrąžinęs ieškovei priklausančių piniginių lėšų 44 000 Eur, kurios jam buvo išmokėtos iš įmonės sąskaitos grynaisiais (CK 6.246 straipsnis). Paimtų pinigų neįnešimas į įmonės kasą laikytinas teisės pažeidimu, padariusiu įmonei žalą (CK 6.247 straipsnis). Atsakovas neįrodė jam išmokėtų iš įmonės sąskaitos grynųjų pinigų tinkamą ir teisėtą perdavimą įmonei ar / ir jų panaudojimą įmonės interesais (CK 6.248 straipsnis). Taip pat teismas sprendžia, kad atsakovas nėra sumokėjęs ieškovei 9 671,20 Eur už įsigytą transporto priemonę (CK 6.305 straipsnis). Teismas pripažįsta, kad 2018 m. rugsėjo 13 d. bankiniu pavedimu atsakovo sumokėta 10 328,80 Eur suma Kauno teritorinei darbo biržai, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad tai subsidijos grąžinimas už UAB „Dovinta“, yra panaudota bendrovės interesais ir šiai sumai ieškovė žalos nepatyrė (CPK 185 straipsnis).
Apibendrinant aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies, tai yra iš atsakovo ieškovei priteisti 53 671,20 Eur (44 000 + 9 671,20 = 53 671,20) (CPK 185 straipsnis).
Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Kadangi ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl ieškinį tenkinus iš dalies 1 030 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 3 dalis). Taip pat iš atsakovo valstybei, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (84 procentus), t. y. 6,30 Eur, priteistina išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovė nuo jai tenkančios šių išlaidų dalies mokėjimo yra atleista (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Ieškovė byloje už suteiktą teisinę pagalbą patyrė bylinėjimosi išlaidų; pateikė prašymą priteisti 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas ir šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Atsakovas byloje už suteiktą teisinę pagalbą patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų ir prašo jas priteisti iš ieškovės iš administravimo išlaidoms skirtų lėšų.
Teismas šias išlaidas pripažįsta būtinomis, pagrįstomis ir protingomis, šalių teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto jų maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 8.2, 8.17 ir 8.19 punktai).
Bylinėjimosi išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą priteisiamos ieškovei iš atsakovo proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (84 procentus), o iš ieškovės atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (16 procentų) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Taigi iš atsakovo ieškovei priteistina 1 008 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą. Iš ieškovės jos administravimui skirtų lėšų atsakovui priteistina 112 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Dovinta“, juridinio asmens kodas 302780324, atstovaujamai nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Ius Lt“, 53 671,20 Eur (penkiasdešimt tris tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt vieną eurą ir 20 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (53 671,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 balandžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 008 Eur (vieną tūkstantį aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 1 030 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt eurų) žyminio mokesčio ir 6,30 Eur (šešis eurus 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteistas sumas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dovinta“, juridinio asmens kodas 302780324, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Ius Lt“, bankroto administravimui skirtų lėšų, atsakovui D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 112 Eur (vieną šimtą dvylika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.