- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-05
- Bylos Nr.
- 2A-214-273/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02759-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- R. B.
- Ieškovas
- R. B.
- Trečiasis asmuo
- A. B.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. patikslintą ieškinį atsakovui R. B. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo byloje A. B.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovės R. B. ir A. B. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kuriuo prašė iš atsakovo R. B. ieškovei R. B. priteisti išlaikymą po 500 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki mokysis vidurinėje mokykloje, o ieškovei A. B. priteisti 12 500 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2011 m. gegužės mėnesio iki 2013-07-02 bei priteisti ieškovėms iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
I. R. B. 2014 m. birželio 9 d. patikslino ieškinį ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. B. (toliau – atsakovas) išlaikymą jai po 500 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki mokysis vidurinėje mokykloje; priteisti iš atsakovo 12 500 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2011 m. gegužės mėnesio iki 2013 m. liepos 2 d. bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad ji yra atsakovo ir trečiojo asmens dukra, besimokanti K. Š. vidurinėje mokykloje. Kadangi šiuo metu yra moksleivė, todėl neturi galimybės gauti pajamų ir save materialiai išlaikyti. Ji neturi jokio turto. Nuo jos tėvų santuokos nutraukimo proceso pradžios, atsakovas absoliučiai nustojo ja rūpintis, neteikė materialinio išlaikymo, todėl jos motina A. B. 2008 m. buvo priversta išvykti į užsienį tam, kad galėtų tinkamai pasirūpinti ja ir kitais vaikais. Kurį laiką po motinos išvykimo ji su seserimis gyveno su atsakovu name, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau tėvas sudarė neįmanomas sąlygas gyventi, todėl buvo priverstos išsikraustyti. Atsakovas neteikė jokio materialinio išlaikymo. Ji su seserimi gyveno tik iš motinos siunčiamų pinigų. Tėvas ribodavo maistą, drausdavo naudoti šildymą, neleisdavo naudotis nei kompiuteriu, nei televizoriumi. Visą maistą atsakovas laikydavo šaldytuve, kurį užrakindavo. Kadangi ji tuo metu buvo nepilnametė, dėl jos tėvo žiauraus elgesio jos atžvilgiu, kuris pasireikšdavo fiziniu bei psichiniu smurtu, jai buvo paskirta laikinoji globa. Jos globėja buvo paskirta pilnametė sesuo R. L., pas kurią ji išsikėlė gyventi. Nuo to laiko iki šiol visa išlaikymo našta tenka tik vienai mamai, nes atsakovas visiškai neteikia materialinės paramos, nors ir ji, ir mama ne kartą kreipėsi su prašymu materialiai paremti iki ji baigs mokyklą, tačiau atsakovas kategoriškai atsisakė. Jos poreikiai praktiškai kaip suaugusio žmogaus. Per mėnesį jos būtiniausių poreikių patenkinimui yra reikalinga apie 1 000 Lt suma. Mergaitė gyvena nuomojamame bute su pilnamete seserimi R., komunaliniams mokesčiams per mėnesį skiria po 253,50 Lt. Mano, kad maistui nurodyta 255 Lt suma, pagal esamas maisto kainas, nėra didelė. Mama jos vienos išlaikyti negali, nes ji turi prievolę prisidėti prie nepilnamečio brolio R. B. išlaikymo. Šiuo metu mama dirba Vokietijoje, jos pajamos tik apie 300-350 Eur per mėnesį, nes ji gauna pilną išlaikymą (maistą, nakvynę, drabužius). Mama jokio nekilnojamojo turto neturi, jos turtinė padėtis nėra gera. Kokia yra tėvo turtinė padėtis jai nežinoma, tačiau žino, kad jis gauna invalidumo pensiją ir papildomai uždarbiauja dirbdamas taksi vairuotoju. Jai dalyvaujant tėvų skyrybų procese žinoma, kad tėvas buvo pasisamdęs net du advokatus, kuriems sumokėjo apie 8 000 Lt. Tėvas yra darbingo amžiaus, todėl mano, kad yra pajėgus prisidėti prie jos išlaikymo. Be to, tėvas nuomoja namą (duomenys neskelbtini), dėl kurio nuosavybės šiuo metu vyksta ginčas tarp atsakovo ir jos sesers R. L.. Iš nuomos atsakovas gauna pastovias pajamas. Be to, iš savo mamos ji žino, jog tėvas po savo sesers K. B. mirties paveldėjo jai priklausantį turtą – namų valdą ir žemės sklypus. Iš atsakovo prašo priteisti pusę reikalingos išlaikymo sumos nuo ieškinio padavimo dienos iki ji mokysis vidurinėje mokykloje. Kadangi tėvas neteikė materialinio išlaikymo nuo 2011 m. gegužės mėnesio, kai ji buvo priversta dėl tėvo žiauraus elgesio apsigyventi pas seserį, prašo priteisti ir išlaikymo įsiskolinimą, kurį taip pat skaičiuoja po 500 Lt. 2014 m. liepos 1 d. baigė vidurinę mokyklą ir įstojo mokytis į Kauno kolegiją. Tėvas nuo 2011 m. gegužės mėnesio neteikė jokio išlaikymo, net nebendravo. Jai materialiai padeda mama ir sesuo R. L., kuri į mėnesį duoda po kelis šimtus litų, kita sesuo paremia maistu. Mama dirba Vokietijoje, darbo užmokestis apie 350 Eur per mėnesį. Nuomojamame bute ji gyvena su sese R. B.. Butą nuomojasi iš pažįstamų. Būsto išlaidos, komunaliniai mokesčiai per mėnesį sudaro apie 250 Lt, maistas 250 Lt, higienos prekės, apranga, mokyklos priemonės, transportas 172 Lt, avalynei 80-90 Lt, dar išlaidos internetui, laidiniam telefonui, atostogoms, laisvalaikiui. Per mėnesį susidaro apie 1 000 Lt. Taip pat reikėjo pinigų šimtadieniui, išleistuvėms. Išleistuvės kainavo apie 400 Lt, mergaitė pirko suknelę, gėles, papuošalus, lankėsi kirpykloje. Šimtadieniui mergaitė skyrė - 180 Lt suknelei, 70 Lt šukuosenai ir makiažui, 40 Lt papuošalams, 30 Lt pėdkelnėms, 50 Lt auklėtojai dovanai, 30 Lt maistui. Ji pati jokio turto neturi, tėvas materialiai neremia nuo 2010 m. mamai išvykus į Vokietiją. Dar gyvenant pas tėvą jis reikalaudavo už viską mokėti patiems vaikams. Dėl tokio tėvo elgesio buvo paskirta laikina globa, globėja paskirta jos pilnametė sesuo R. L.. Tėvą matydavo tik teismo posėdžiuose. Kadangi tėvas išlaikymo nemokėjo nuo 2011 m. gegužės mėnesio, todėl prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą iki kol tapo pilnamete, t. y. iki 2013 m. liepos 2 d. Mano, kad tėvas turi galimybes prisidėti prie jos išlaikymo. Jos sesuo R. L. pati matė, kad tėvas dirba taksistu. Kartą ji stabdė taksi automobilį ir pamatė, kad ten sėdi ir vairuoja tėvas. Be to, tėvas nuomoja savo namą (duomenys neskelbtini), gauna pensiją, santuokos nutraukimo byloje buvo pasisamdęs advokatą, sumokėjo apie 8 000 Lt.
Ieškovės atstovė advokatė E. M. Šlapikienė ieškovės ieškinį prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ji atstovauja ir A. B., kuri pirminiu ieškiniu buvo pareiškusi reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Po atsakovo atsiliepimo, ieškovė R. B. patikslino ieškinį ir ji viena reiškia abu reikalavimus, t. y. reikalavimą ir dėl išlaikymo, ir dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. A. B. ji byloje įtraukė trečiuoju asmeniu. Tai buvo bendras ieškovių sutarimas, todėl ji kaip A. B. atstovė, turinti visus reikiamus įgaliojimus, jos vardu atsisako ieškinio. Patvirtino, kad atsisakymo pasekmės A. B. žinomos ir suprantamos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 12 d. sprendimu priėmė A. B. atsisakymą nuo ieškinio atsakovui R. B. dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir civilinę bylą Nr. 2-6237-955/2014 šioje dalyje nutraukė.
I. R. B. patikslintą ieškinį tenkino.
Priteisė iš atsakovo R. B. išlaikymą jo pilnametei dukrai R. B. konkrečia pinigų suma – 2 250 Lt (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt litų) (nuo 2015 m. sausio 1 d. 652 EUR) už laikotarpį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2014 m. vasario 17 d.) iki ji mokėsi vidurinėje mokykloje (2014 m. liepos 1 d.).
Priteisė iš atsakovo R. B. jo pilnametei dukrai R. B. išlaikymo įsiskolinimą 12 500 Lt (dvylika tūkstančių penkis šimtus litų) (nuo 2015 m. sausio 1 d. 3 620 EUR) už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki jos pilnametystės (2013 m. liepos 2 d.).
Priteisė iš atsakovo R. B. bylinėjimosi išlaidas valstybei: 58,97 Lt (penkiasdešimt aštuonis litus 97 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu bei 68 Lt (šešiasdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą, iš viso 126,97 Lt (vieną šimtą dvidešimt šešis litus 97 ct) (nuo 2015 m. sausio 1 d. 36 EUR).
Teismas nustatė, kad ieškovė R. B. yra trečiojo asmens A. B. ir atsakovo R. B. pilnametė duktė (t.1, b. l.9). Pilnamete ieškovė tapo 2013 m. liepos 2 d. Iki pilnametystės ieškovei išlaikymas nebuvo priteistas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad R. B. tėvų santuokos nutraukimo byloje buvo pareikštas reikalavimas dėl išlaikymo jai priteisimo, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovei tapus pilnamete, nutraukiant atsakovo ir trečiojo asmens santuoką buvo išspręstas tik nepilnamečio jų sūnaus R. B. gyvenamosios vietos ir išlaikymo klausimai. Nuo 2011 m. gegužės mėnesio ieškovė gyvena atskirai nuo tėvų. Nuo 2011 m. atsakovas išlaikymo ieškovei neteikia. Ieškinys dėl išlaikymo kol mokosi vidurinėje mokykloje ir išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį kai ieškovė buvo dar nepilnametė, teisme pareikštas 2014 m. vasario 17 d. Ieškinio padavimo metu ieškovė mokėsi K. Š. vidurinėje mokykloje 12 klasėje. Vidurinį išsilavinimą ieškovė įgijo 2014 m. liepos 1 d., nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. studijuoja Kauno kolegijoje. Atsakovas išlaikymo dukrai neteikia nuo 2011 m. gegužės mėnesio, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Dėl išlaikymo būtinumo ir išlaikymo dydžio.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad ieškovė yra pilnametė, ne vyresnė nei 24 metų, šiuo metu mokosi Kauno kolegijoje, ieškovė, būdama pilnametė, ieškinio padavimo metu mokėsi K. Š. vidurinėje mokykloje 12 klasėje. Vidurinį išsilavinimą ieškovė įgijo 2014 m. liepos 1 d. Ieškovė pirmąją sąlygą su kuria siejamas išlaikymo priteisimas pilnamečiam vaikui, yra įvykdžiusi. Ieškovė savo vardu neturėjo ir neturi jokio registruotino turto, besimokydama mokykloje gyveno su seserimi R. B. nuomojamame bute, niekur nedirbo ir neturėjo galimybių tą daryti, kadangi mokėsi vidurinėje mokykloje. Teismas nurodė, kad ieškovė buvo vidurinės mokyklos 12 klasės mokinė, kad būdama abituriente savo jėgas ir laiką turėjo skirti geriems mokslo rezultatams pasiekti, kurie turės esminę įtaką jos tolimesniam savarankiškam gyvenimui, todėl neturėjo galimybių dirbti ir užsidirbti sau pragyvenimui. Ji, besimokydama vidurinės mokyklos paskutinėje klasėje, nors ir įgijusi visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo sąlygomis negalėjo savęs visapusiškai išlaikyti, kadangi didžiąją savo laiko dalį privalėjo skirti mokymuisi, pamokų lankymui, žinių tobulinimui, savarankiškų darbų atlikimui siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio negalėtų ateityje siekti karjeros ir materialiai save, o prireikus – ir tėvus, išlaikyti. Be to, jai buvo reikalingas ir laikas poilsiui. Ieškovei, besimokančiai vidurinėje mokykloje, neabejotinai buvo reikalingos lėšos knygų, sąsiuvinių, kitų rašymo priemonių įsigijimui, maistui bei aprangai. Reikalingas ir kompiuteris, internetas rašant darbus ir kitaip ruošiantis pamokoms, taip pat lėšos sveikatai, higienai ir pan. Be to, ieškovei teko ir dalis komunalinių mokesčių. Teismas pažymėjo, kad dėl atsakovo kaltės, t. y. dėl sudarytų neįmanomų gyvenimo sąlygų (užrakinto šaldytuvo ir pan.), ieškovė būdama nepilnametė buvo priversta gyventi atskirai, mergaitei buvo nustatyta laikina globa, paskirta laikinoji globėja jos pilnametė sesuo R. L.. Šių aplinkybių atsakovas neginčijo. Teismas, atsakovo argumentą, kad ieškovė galėjo mokytis Kaune įsikūrusiame suaugusiųjų mokymo centre ir baigti vidurinę mokyklą mokydamasi vakarais po darbo, atmetė. Teismo vertinimu, ne tik gyvenamosios vietos, bet dar ir mokyklos keitimas baigiamojoje klasėje, galėjo stipriai neigiamai įtakoti mokslo rezultatus, kurie, minėta, turi esminę įtaką tolimesniam savarankiškam vaiko gyvenimui. Teismas konstatavo, kad mokydamasi vidurinėje mokykloje ieškovė neturėjo galimybių dirbti ir užsidirbti sau pragyvenimui. Todėl padarė išvadą, kad finansinė parama ieškovei besimokant vidurinėje mokykloje buvo būtina. Taip pat teismas konstatavo, jog ieškovė būdama pilnametė mokėsi vidurinėje mokykloje, mokėsi sąžiningai ir pažangiai, kad jai buvo būtina finansinė parama iš abiejų tėvų.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, jog jos poreikiams tenkinti reikalinga 1 000 Lt per mėnesį suma, kurią sudaro: 253,50 Lt buto komunaliniams mokesčiams, 255 Lt maistui, 40 Lt vaistams, vitaminams, papildams, 50 Lt higienos prekėms, 50 Lt aprangai, 90 Lt avalynei, 40 Lt knygoms, pratyboms, 17 Lt transportui, 30 Lt telefonui, 20 Lt laisvalaikiui, 50 Lt išleistuvėms, šimtadieniui, vasaros atostogoms, 20 Lt kirpyklai, 60 Lt dienpinigiai, 25 Lt internetui. Teismo vertino, kad 1 000 Lt suma suaugusiam žmogui yra protingo dydžio ir neišdidinta. Teismo nuomone, neįmanoma poreikių lentelėje smulkiai visų išlaidų nurodyti ir numatyti, kadangi atsiranda nenumatytų išlaidų, vieną mėnesį išlaidų gali būti daugiau, kitą mažiau. Pažymėjo tai, kad ieškovė poreikių lentelėje nurodė ne išleidžiamas, o būtinas jos poreikiams sumas, t. y. sumas, kurios būtinos jos protingiems poreikiams patenkinti. Teismas įvertinęs ieškovės poreikius, ekonominę situaciją šalyje, taip pat atsižvelgęs į įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), vertino, kad ieškovės poreikiams patenkinti jai besimokant vidurinėje mokykloje buvo reikalinga 1 000 Lt suma per mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vertindamas atsakovo finansines galimybes nustatė, jog atsakovas nedirba, yra neįgalus, jo oficialias pajamas sudaro gaunama 600 Lt senatvės pensija iš kurios kas mėnesį atskaitoma po 240,46 Lt pagal vykdomuosius dokumentus, yra išsituokęs, su juo kartu gyvena nepilnametis jo ir trečiojo asmens A. B. sūnus R. B., gim. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto neturi, jo vardu nėra registruota automobilių. Teismas nurodė, kad atsakovas su ieškiniu dėl išlaikymo priteisimo nesutiko dėl sunkios turtinės padėties. Atsakovo atstovas posėdyje nurodė, jog atsakovas gyvena žemiau skurdo ribos, todėl iš jo priteisus išlaikymą pilnametei dukrai būtų pažeisti ne tik paties atsakovo, bet ir kartu su juo gyvenančio nepilnamečio vaiko interesai. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, duotus paaiškinimus sprendė, jog atsakovas neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties, ją slepia. Teismas pagal byloje pateiktus duomenis nustatė, kad atsakovas jokio registruotino turto neturi, jo oficialios pajamos yra 360 Lt, iš kurių jis turi pragyventi kartu su sūnumi. Atsakovas savo ir sūnaus išlaidų skaičiuotės teismui nepateikė, nei atsakovas atsiliepimuose, nei jo atstovas teismo posėdyje nepaaiškino, kaip atsakovas kartu su nepilnamečiu sūnumi pragyvena už 360 Lt per mėnesį. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog nepilnamečio vaiko poreikiai neužtikrinami, taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovo šeimai teikiama socialinė parama, kad mokamos kokios nors socialinės išmokos. Atsakovas nurodė, kad santaupų neturi, tačiau pateikė duomenis tik iš vieno banko. Iš pateikto AB Swedbank sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išrašo teismas nustatė, kad 2014 m. ieškovo išlaidos vien tik ryšio paslaugoms per mėnesį sudarė nuo 142 Lt iki 239 Lt (2014 m. sausio mėn. – 174,49 Lt, 2014 m. vasario mėn.-142,58, 2014 m. kovo mėn. 140,66 Lt, 2014 m. balandžio mėn. 185,93 Lt, 2014 m. gegužės mėn. -167,46 Lt), kas vidutiniškai per mėnesį sudaro 162 Lt. Tokiu būdu atsakovui ir sūnui pragyvenimui lieka tik 200 Lt. Taip pat teismas nurodė, kad nors atsakovas pateikė teismui duomenis, jog jo vardu nėra registruotų automobilių, tačiau iš minėtos banko sąskaitos išrašo nustatė, kad 2014 m. kovo mėn. atsakovas išleido 99,19 Lt Lukoil degalinėje. Įvertinęss pirmiau nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad atsakovo išlaidos ryšio paslaugoms, pirkiniui Lukoil degalinėje, pagal gaunamas pajamas per didelės, neadekvačiai didelės atsakovo nurodytoms gaunamoms pajamoms. Teismas nustatė, kad atsakovas turėjo ir turi ne vieną ginčą teismuose (LITEKO duomenys) ir juose buvo sprendžiami jo turtinės padėties klausimai: atsakovas yra prašęs jį atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, taip pat yra prašęs atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Teismai yra konstatavę, kad atsakovas R. B. nors ir gaudamas nedideles pajamas, 2013 m. buvo pasiėmęs prievolę lizingo bendrovei, išleido nemažas sumas, lyginant su pajamomis, mobiliojo ryšio paslaugoms (Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis c.b. Nr. 2S-914-436/2014). Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, kurioje buvo sprendžiamas 2013 m. rugsėjo 4 d. Kauno apygardos nutarties, kuria R. B. buvo atleistas nuo 10 530,48 Lt bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo valstybei, o įpareigotas sumokėti likusią dalį 10 481,52 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, pagrįstumo klausimas, konstatavo atsakovo nesąžiningumą. Teismas nutartyje nurodė, kad „apeliantas akcentuoja, kad dėl sveikatos būklės negali dirbti net sargu, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad darbo sutarys su UAB „(duomenys neskelbtini)“ būdavo nutraukiamos paties atsakovo prašymu prieš pat kreipiantis į teismą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, kas patvirtina atsakovo nesąžiningumą. Teismo vertinimu, atsakovas šioje byloje kitų teismų konstatuoto nesąžiningumo taip pat nepaneigė. Atsakovo atstovas nurodė, kad priteisus išlaikymą ieškovei nukentės ne tik atsakovo, bet ir nepilnamečio vaiko R. B. interesai. Teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo A. B. išlaikymą sūnui R. teikia. Šią aplinkybę patvirtino ir atsakovo atstovas, tik nurodė, kad ji išlaikymą sūnui teikia tik nuo šio ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2014 m. vasario mėnesio. Iki 2014 m. vasario mėnesio atsakovas sūnaus išlaikymui iš trečiojo asmens A. B. išlaikymo negavo, jį išlaikė vienas, o nuo 2014 m. vasario mėnesio kas mėnesį gauna po 500 Lt. Iš bylos duomenų ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad nepilnamečiam sūnui R. išlaikymas iš jo motinos A. B. buvo priteistas nuo 2012-06-08, teismo sprendimo dalis šioje dalyje nukreipta vykdyti skubiai. Nors vaiko motina išlaikymo sūnui, kaip teigia atsakovas, neteikė, tačiau atsakovas dėl išlaikymo išieškojimo priverstine tvarka nesikreipė. Teismas sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis nebuvo ir nėra tokia bloga, kokią norima pateikti. Be to, atsakovas ir jo atstovas neigė ieškovės ir liudytojos nurodytą aplinkybę, jog atsakovas teikia nuomos paslaugas ir iš to gauna pajamų. Atstovas nurodė, kad atsakovas skelbimų internete nedėjo, o be to, skelbimai rodo tik ketinimą nuomoti, bet ne gautas pajamas. Šiuos atsakovo ir jo atstovo argumentus teismas vertino kritiškai. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad atsakovas vis dėlto teikė patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos paslaugas ir iš šios veiklos gavo pajamų. Šios aplinkybės nustatytos baudžiamojoje byloje Nr. 1-3361-926/2012, kurioje atsakovas buvo apklaustas liudytoju dėl jam priklausančiose patalpose (duomenys neskelbtini), įvykdytos vagystės, kurią iš vieno nuomininko įvykdė kitas nuomininkas (LITEKO duomenys). Šioje byloje liudytoju apklaustas R. B. neneigė, jog nuomoja minėtame name esančius kambarius. Tai teismo vertinimu dar kartą patvirtino atsakovo nesąžiningumą ir norą nuslėpti savo tikrąją turtinę padėtį. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, šalių turtinę padėtį, pilnamečio vaiko poreikius bei galimybes gauti pajamų šiems poreikiams tenkinti, įvertinęs tai, kad ieškovė nors ir pilnametė, bet ieškinio padavimo ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo įgijusi vidurinio išsilavinimo ir mokėsi vidurinėje mokykloje, įvertinant tai, kad ieškovei parama buvo reikalinga, nes ji pati negalėjo pasirūpinti savo išlaikymu, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), sprendė, kad atsakovas galėjo pilnametei dukrai teikti išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį, todėl ieškovės ieškinys tenkino. Tačiau atsižvelgęs į tai, kad ieškovė teismo sprendimo priėmimo metu jau yra įgijusi vidurinį išsilavinimą, išlaikymą jai priteisė ne periodinėmis išmokomis kas mėnesį, o konkrečia pinigų suma. Teismas nurodė, kad ieškovės ieškinys paduotas 2014 m. vasario 17 d., vidurinį išsilavinimą ieškovė įgijo 2014 m. liepos 1 d. Todėl už šį laikotarpį ieškovei iš atsakovo teismas priteisė 2 250 Lt išlaikymą konkrečia pinigų suma. Teismo nuomone, tokia pinigų suma labiausiai atitiks proporcingumo ieškovės poreikiams bei atsakovo turtinei padėčiai principą ir atsakovo šeimos finansinės padėties nepablogins, o ieškovei bus finansinė parama pradedant savarankiško gyvenimo etapą, o tuo pačiu bus ir trečiojo asmens finansinės naštos palengvinimas.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo.
Atsiliepimas
Teismas nurodė, kad ieškovė iš atsakovo taip pat prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki ji tapo pilnamete, t. y. iki 2013 m. liepos 2 d. Atsakovas atsiliepime ir jo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės kreiptis dėl išlaikymo įsiskolinimo. Į teismą turėjo kreiptis trečiasis asmuo A. B., kuri viena teikė visą išlaikymą dukrai, todėl A. B. galėtų reikalauti iš atsakovo skolos dalies, kuria A. B. išlaikymo forma sumokėjo už dukters išlaikymą, tuo vykdydama ir tėvo pareigą išlaikyti dukrą. Teismas su tokiais atsakovo ir jo atstovo argumentais nesutiko, todėl juos atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nustatė, kad ieškovė nuo 2011 m. gyveno atskirai nuo atsakovo, jos motina buvo išvykusi į Vokietiją, mergaitei buvo nustatyta laikinoji globa, laikina globėja paskirta pilnametė sesuo R. L.. Nors atsakovas savo pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą R. B. nevykdė nuo 2011 m. gegužės mėnesio (šios aplinkybės atsakovas neginčija), tačiau nei vienas įstatyminis mergaitės atstovas į teismą dėl išlaikymo priteisimo nesikreipė, t. y. į teismą nesikreipė nei mergaitės motina A. B., nei mergaitės laikinoji globėja R. L., todėl nepilnametės R. B. teisės liko neapgintos. Teismas pažymėjo, kad vėliau, t. y. 2012 m. birželio 8 d., nepilnametės R. B. motina A. B., kaip įstatyminė R. B. atstovė, santuokos nutraukimo byloje pareiškė reikalavimą dėl išlaikymo dukrai priteisimo, tačiau bylos nagrinėjimo metu R. B. tapus pilnamete, šis reikalavimas nebuvo išspręstas. Teismas vertino, kad vaikas negali būti atsakingas už tai, jog jo įstatyminiai atstovai, kurie privalėjo ginti jo teises, savo pareigų dėl vienokių ar kitokių priežasčių savo pareigų tinkamai ir laiku nevykdė. Taip pat pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką, ieškovės R. B. įstatyminiams atstovams tinkamai įgyvendinus jos teises, t. y. laiku kreipusis į teismą dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymas būtų priteistas ne jos įstatyminiams atstovams, o pačiai nepilnametei R. B.. Ieškovė pilnamete tapo 2013 m. liepos 2 d., t. y. nuo šios dienos ji įgijo visišką civilinį veiksnumą ir galėjo savarankiškai įgyvendinti savo teises ir pareigas. Teismo vertinimu, ieškovė būdama pilnamete turi teisę ginti savo pažeistą teisę, kurią jos įstatyminiai atstovai laiku ir tinkamai neapgynė jai būnant nepilnamete, ir reikalauti iš atsakovo priteisti jai išlaikymo įsiskolinimą, nes tai, kad įstatyminiai atstovai savo pareigų nevykdė nereiškia, jog vaiko teisė į išlaikymą dingo. Teismas sprendė, kad atsakovas išlaikymo pareigos dukrai nevykdė, vadinasi vaikui nebuvo teikiamas pakankamas išlaikymas (tėvo dalyje), nes motina dukrai teikė savo išlaikymo dalį pagal savo finansines galimybes. Tėvui teikiant išlaikymą mergaitės poreikių patenkinimo galimybės būtų buvę didesnės. Teismo nuomone, ieškovė R. B. yra tinkama ieškovė šiame ginče, todėl turėjo teisę reikšti atsakovui tokio pobūdžio ieškinio reikalavimus. Atsakovo reikalavimą taikyti ieškinio senatį, teismas laikė aiškiai nesąžiningu, pažeidžiančiu vaiko teises ir prieštaraujančiu gerai moralei. Teismas nurodė, kad pirminis ieškinys dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pareikštas 2014 m. vasario 17 d. Šiame ieškinyje ieškovai buvo du: R. B. ir A. B.. Atsakovui pateikus atsiliepimą ir nurodžius, jog ieškovei tapus pilnamete jos motina A. B. neturi reikalavimo teisės, ieškovė R. B. patikslino ieškinį ir jį pareiškė jau viena, A. B. nurodydama trečiuoju asmeniu. Patikslinto ieškinio reikalavimai iš esmės nesikeitė, tik prašoma išlaikymo įsiskolinimą ir išlaikymą priteisti R. B.. Teismas sutiko, kad formaliai ieškovė savarankiškai reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo pateikė 2014 m. birželio 9 d., tačiau nurodė, kad ieškinys tiek dėl išlaikymo, tiek dėl išlaikymo įsiskolinimo teisme pareikštas 2014 m. vasario 17 d., t. y. jau 2014 m. vasario 17 d. buvo pareikšta ieškovės valia iš atsakovo prisiteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą. Teismas nurodė, kad tėvų pareiga yra išlaikyti nepilnamečius vaikus, tačiau atsakovas šios pareigos nevykdė – atsakovas dukrai išlaikymo jai būnant nepilnamete neteikė ir šios aplinkybės neginčijo, todėl už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. liepos 2 d. iš atsakovo ieškovei priteisė išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant kas mėnesį po 500 Lt, t. y. iš atsakovo dukrai R. B. priteisė 12 500 Lt išlaikymo įsiskolinimas (500 Lt×25 mėn.=12 500 Lt, CK 3.200 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai
A. R. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, prie civilinės bylos prijungti AB Nordea, AB DNB, AB SEB, AB Danske Bank, AB Šiaulių banko raštus apie R. B. vardu turimas sąskaitas, sutartį su AB „TEO LT“ ir sąskaitas už suteiktas paslaugas, sąskaitas už suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas, daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugų teikimo sutartį ir tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, 2011 m. birželio 6 d. Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 106909404 su priedais, Kompiuterio pasą, 2014 m. rugsėjo 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą, 2014 m. sausio 21 d. A. R. G. patvarkymą, 2012 m. lapkričio 8 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-3361-926/2012, Verslo liudijimą Nr. CP376247-1, 2014 m. spalio 6 d. R. B. pareiškimą, A. B. sąskaitos išrašą, R. L. sąskaitos išrašą.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad teismo padaryta išvada, jog 1000 Lt yra ieškovės poreikius tenkinanti suma per mėnesį, nėra pagrįsta byloje esančiai įrodymais. Nėra aišku, kodėl pirmosios instancijos teismas nevertino pačios ieškovės išsakytų pastebėjimų dėl netikslumų pateiktų jos pačios sudarytoje poreikių lentelėje. Atsakovo nuomone, nesąžininga reikalauti daugiau, nei ieškovei realiai reikia, tuo labiau, kai atsakovo turtinė padėtis yra žemiau skurdo ribos. Į bylą pateiktas vienintelės turimos sąskaitos banke išrašas, t.y. AB Swedbank sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas nematė prasmės teikti raštų iš kitų bankų, kad patvirtintų savo teiginį, jog santaupų neturi. Iš kartu su šiuo apeliaciniu skundu teikiamų raštų matyti, kad atsakovas neturi jokių kitų sąskaitų Lietuvoje esančiuose komerciniuose bankuose. Todėl šie įrodymai patvirtina, kad procesiniuose dokumentuose nurodė teisingą informaciją ir nuo teismo jokios informacijos nenuslėpė. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė nepagrįstą išvadą įvertinęs pateiktą AB Swedbank sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, kad vidutiniškai per mėnesį atsakovas išleidžia 162 Lt apmokėti už mobiliojo ryšio paslaugas. Į šią sumą įskaičiuotini, ne tik paslaugos už mobilųjį ryšį, bet ir už fiksuotą telefoninį ryšį, internetą ir televiziją. Teismas netinkamai įvertino sąskaitos išraše nurodytą informaciją ir padarė nepagrįstą išvadą dėl didelių išlaidų vien mobiliojo telefono paslaugoms. Teismas remdamasis LITEKO duomenimis įvertino, kad 2013 m. atsakovas buvo prisiėmęs prievolę lizingo bendrovei. Tačiau teismas nurodydamas šią aplinkybę visiškai nevertino ir netyrė kokiomis sąlygomis, kodėl atsakovas prisiėmė šią prievolę lizingo bendrovei, todėl neturėjo galimybės pateikti paaiškinimų ir įrodymų susijusių su šios sutarties vykdymu. 2011 m. birželio 6 d. sudariau išperkamosios nuomos sutartį su tikslu nupirkti kartu su manim augančiam sūnui R. B. kompiuterį. Kadangi reikiamos pinigų sumos kompiuterio įsigijimui neturėjo, atsakovas pasirinko sudaryti išperkamosios nuomos sutartį. Sutartį baigė vykdyti, t.y. išmokėjau visas įmokas 2013 m. birželio 15 d. ir šiai dienai jokių įmokų susijusių su šia sutartimi nemoka. Šią sutartį atsakovas sudarė dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl įmokos buvo dengiamos iš gaunamo darbo užmokesčio. Teismo argumentas neva patvirtinantis atsakovo nesąžiningumą, tai, kad iš UAB „((duomenys neskelbtini“) atsakovas išėjo savo noru ir tai nebuvo sąlygota mano prastos sveikatos. Atsižvelgiant į tokią teismo padarytą išvadą atsakovas pateikia 2014 m. rugsėjo 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pažymą, kurioje pažymima, kad 2013 m. rugpjūčio 26 d. atsakovas išėjo iš darbo dėl sveikatos pablogėjimo. Neaišku kokiu pagrindu teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas dėl nepilnamečiam sūnui R. B. teismo sprendimu priteisto išlaikymo išieškojimo nesikreipė priverstine tvarka. 2014 m. sausio 21 d. A. R. G. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo nutraukė vykdomąją bylą, nustačius, kad skolininkė A. B. gyvena Vokietijoje. Todėl akivaizdžiai nepagrįsta padaryta teismo išvada, kad atsakovas nesiėmė veiksmų dėl priteisto išlaikymo sūnui R. B. išieškojimo. Teismas, naudodamasis LITEKO sistemos duomenimis, nustatė, kad atsakovas teikė patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos paslaugas ir iš šios veiklos gavo pajamų. Prie apeliacinio skundo pateiktas 2012 m. lapkričio 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-3361-926/2012. Nuosprendyje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 6 d. iki 2012 m. spalio 20 d. (kai įvyko vagystė) nuteistasis nuomojosi kambarį patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat prie apeliacinio skundo pateiktas Verslo liudijimas Nr. CP376247-1 patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 13 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. atsakovas turėjo teisę verstis gyvenamosios paskirties nuoma, neteikiant apgyvendinimo paslaugų. Ši baudžiamojoje byloje nustatyta aplinkybė, t.y. kad laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 6 d. iki 2012 m. spalio 20 d. (kai įvyko vagystė) nuteistasis nuomojosi kambarį patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), nepatvirtina teismo padarytos išvados, kad atsakovas šiuo metu gauna pajamas iš patalpų nuomos. 2013 m. gegužės 30 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-468/2013, kuria paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą, t.y. atsakovas neteko nuosavybės teisių į namą adresu (duomenys neskelbtini). Prie atsakovo ir sūnaus gyvenimo prisideda sūnus R. B.. Jis remia tai maistu, tai vaistais, tai pinigais. Visi kartu su šiuo apeliaciniu skundu teikiami įrodymai paneigia sprendime išdėstytus argumentus, kurie neva patvirtina atsakovo nesąžiningumą. Teismas rėmėsi įrodymais, kurie nebuvo ištirti teismo posėdyje, tokiu būdu buvo užkirstas kelias atsakovui teikti paaiškinimus ir paneigti aplinkybes, kuriomis teismas vadovavosi priimdamas sprendimą. Teismas, įgyvendindamas LR CPK 376 straipsnyje suteiktą teisę, pažeidė proceso lygiateisiškumo, betarpiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principus. Be to, teismas pažeidė imperatyvią proceso teisės normą, įtvirtintą LR CPK 14 str. 2 d..
Atsakovas neturi finansinių galimybių išlaikymui teikti, nes atsakovo pajamos yra žemiau skurdo ribos. Parama suaugusiam vaikui negali eliminuoti atsakovo būtiniausių poreikių patenkinimo. Atsakovui taip pat reikia pinigų būtinoms išlaidoms: maistui, rūbams, elektrai, šildymui komunalinėms išlaidoms, kartu su manimi gyvenančio nepilnamečio sūnaus R. išlaikymui, antstoliui už vykdomuosius dokumentus. Net dalies ieškinio patenkinimas pakenktų ne tik atsakovui, bet ir kartu gyvenančiam nepilnamečiui sūnui. Priteista parama po 500 Lt yra tris kart didesnė, nei tenka atsakovui ir mano nepilnamečiam sūnui.
Šalies argumentai
Teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo netinkamai taikė įstatyme numatytą LR CK 6.50 str. 3 d. bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausio Teismo suformuotos praktikos. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą 12500 Lt (nuo 2011 m. gegužės iki jos pilnametystės 2013 m. liepos 2 d.). Tiek atsiliepime į ieškinį, tiek atsiliepime į patikslintą ieškinį, 2014 m. rugpjūčio 25 d. posėdyje atsakovas laikėsi pozicijos, kad reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra pareikštas netinkamo subjekto, t.y. reikalavimą dėl teikto išlaikymo turi teisę reikšti tie subjektai, kurie tą išlaikymą suteikė. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovei visą laiką, t.y. nuo 2011 m. gegužės mėnesio iki kreipimosi į teismą dienos, buvo teikiamas jos poreikius atitinkantis išlaikymas nėra. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei ieškovės paaiškinimus priėjo prie išvados, kad laikotarpiu už kurį prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą ieškovę materialiai išlaikė motina ir seserys. Kitaip tariant ieškovės motina ir seserys vykdė atsakovo pareigą materialiai išlaikyti ieškovę. Todėl susiklosčius tokiai situacijai ieškovės motina A. B., sesuo R. L. ir sesuo R. B. įgyja kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų, t.y. atsakovą. Visi asmenys už atsakovą vykdę prievolę materialiai išlaikyti vaiką įgyja teisę įstatymu nustatyta tvarka reikšti reikalavimus. Patikslintas ieškinys, kuriame buvo išdėstytas ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą, pateiktas 2014 m. birželio mėn. Todėl taikant LR CK 3.200 str., išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2011 m. birželio mėn., o ne nuo ieškinio pateikimo dienos, t.y. gegužės mėn. Tačiau teismas sprendė, kad pirminiu ieškiniu reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą pareiškė kartu su ieškove A. B., todėl ieškovė senaties termino nepraleido. LR CK 3.200 straipsnyje nustatytas imperatyvas, išimčių dėl senaties termino nei civilinis kodeksas nei kiti įstatymai nenumato. Todėl nėra pagrindo netaikyti LR CK 3.200 str. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovo atstovas teikė teismui prašymus, kad išreikalautų iš trečiojo asmens jos pajamas pagrindžiančius dokumentus. Atsakovo atstovas paprašė teismo skirti pertrauką, kad būtų galima pateikti įrodymus, jog A. B. išvykusi dirbti į Vokietiją gauna ženkliai daugiau nei jos nurodytus 200 Eur per mėnesį. Tą patvirtinančius įrodymus atsakovas teikia su apeliaciniu skundu, nes teismas netenkino atsakovo atstovo prašymo ir nepadarė pertraukos šių įrodymų pateikimui į bylą. A. B., siekdama nuslėpti realiai gaunamas pajamas gaunamą atlygį pervesdavo dukrai R. L.. Įvertinus šiuos įrodymus, pagrįstai kyla abejonių dėl A. B. teikiamo paaiškinimo apie jos gaunamas pajamas. Dukrų išlaikymui ji pervesdavo po 300 Eur ir dar 500 Lt nepilnamečio sūnaus R. B. išlaikymui, iš viso 450 Eur. Todėl A. B. teiginiai, kad ji uždirba 200 Eur per mėnesį tikrai neatitinka tikrovės. Taikydamas dvigubus standartus, šių prieštaravimų A. B. parodymuose teismas neįžvelgė, taigi jos atžvilgiu taikė kitus standartus, nei atsakovo atžvilgiu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime pagrįstai nurodė, kad ieškovės, pateiktoje poreikio lentelėje nurodytos sumos, reikalingos ieškovės poreikiams tenkinti neišdidintos ir iš esmės atitinka bylos aplinkybes. Teismas teisingai pažymėjo, kad neįmanoma poreikių lentelėje smulkiai ir tiksliai nurodyti ir numatyti visų būtinų išlaidų -vieną mėnesį išlaidų gali būti daugiau kitą mažiau. Tai nurodė ir duodama paaiškinimus, kad ieškovės poreikiai, net ir būtinieji, nėra tapatūs kiekvieną mėnesį. Be to, pateiktoje poreikių lentelėje yra nurodytos neišleidžiamos, bet būtinos ieškovės poreikiams sumos, neabejotinai išleidžiamos maistui, vaistams, drabužiams, avalinei, higienos priemonėms ir pan. Ieškovės nuomone, įrodinėjimo nereikalaujanti aplinkybė yra tai, kad pilnamečio vaiko poreikiai tikrai negali būti mažesni nei nepilnamečio vaiko, todėl įvertinęs ieškovės poreikius, kitas reikšmingas aplinkybes bei vadovaudamasis protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principais, teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvada, kad ieškovei besimokant vidurinėje mokykloje 1 000 Lt dydžio suma per mėnesį man tikrai yra būtina. Atsakovas teigdamas, kad jo turtinė padėtis sunki, pateikė teismui sąskaitos išrašą iš vienintelio banko t.y. AB „Swedbank,“. Kitų banko įstaigų duomenys bylos nagrinėjimo metu pateikti nebuvo. Jie pateikti tik su apeliaciniu skundu. Tas pats pasakytina ir apie kitus apelianto pateiktus dokumentus - verslo liudijimą verstis nuomos veikla, kuris bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateiktas nebuvo. Bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje metu, atsakovas iš viso neigė, kad jis turi ar turėjo verslo liudijimus. Iš visų atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų apie jo turtinę padėtį matyti, jog jo mėnesinės pajamos sudaro tik 360 Lt, todėl akivaizdu, kad už jo nurodytą sumą atsakovas negalėtų patenkinti net minimalių savo, juo labiau su juo kartu gyvenančio nepilnamečio sūnaus R. B. poreikių. Teismas teisingai pažymėjo, kad tokios pajamos būtų žemiau skurdo ribos ir atsakovui priklausytų socialinė parama, tačiau į byla atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jam tokio pobūdžio išmokos yra mokamos, ar kad jis dėl jų kreipėsi į atitinkamas institucijas, kas tik patvirtina faktą, kad atsakovas turi kitų pragyvenimo šaltinių. Byloje taip tat nėra jokių įrodymų, kad atsakovo nepilnamečio sūnaus būtinieji poreikiai nėra užtikrinti. Į teismo klausimą, kaip atsakovas gali pragyventi iš 360 Lt per mėnesį atsakovas paaiškinti negalėjo. Ieškovė nesutinka su apelianto teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino jo pateiktą AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. 60 7300 0100 0400 3039 išrašą, kad atsakovas per mėnesį išleidžia 162 Lt už mobiliojo ryšio paslaugas, nes anot atsakovo, į šią sumą įskaičiuotinos ir kitos paslaugos už fiksuotą telefono ryšį, internetą ir televiziją. Teismas tinkamai vertindamas minėtos banko sąskaitos išrašą nurodė, kad išlaidos vien tik ryšio paslaugoms sudarė nuo 142 Lt iki 239 Lt, kas vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 162 Lt.“ Akivaizdu, kad teismas nurodydamas „ryšio paslaugoms“ ir turėjo omenyje paslaugas susijusias su mobiliojo, fiksuoto telefoninio ryšio, internetą ir televiziją, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad būtent už ryšio paslaugas, o ne, kaip teigia atsakovas, mobiliojo ryšio paslaugas atsakovas per mėnesį išleidžia vidutiniškai apie 162 Lt. Įmokų mokėjimas pagal lizingo sutartį - 65,50 Lt kas mėnesį tik patvirtina faktą, kad apeliantas pilnai neatskleidžia savo turtinės padėties, nes jas sumokant, jo turtinė padėtis tikrai būtų neįmanoma išgyventi, nes iš jo gaunamų 360 Lt atėmus 65,50 Lt lizingo įmokas atsakovui liktų tik 294,50 Lt. Be to, rašytinai įrodymai - lizingo sutartis pateikti tik bylą nagrinėjant apeliacinėje teismo instancijoje metu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pažyma negali būti laikytina tinkamu įrodymu, patvirtinančiu, kad atsakovo išėjimą iš darbo sąlygojo, būtent jo pablogėjusi sveikata. Pažyma yra išrašyta jau po teismo sprendimo priėmimo t.y. 2014-09-29. Liudytoja patvirtino, kad tinklalapyje www. skelbiu.lt yra patalpinta informacija apie kambarių, esančių name, adresu (duomenys neskelbtini), nuomą. Liudytoja nurodė, kad ji pati paskambino tinklalapyje nurodytu telefonu, jai atsiliepė atsakovas R. B., kuris patvirtino, jog nuomoja kambarius, todėl teismas remdamasis liudytojos parodymais bei, ieškovės paaiškinimais, skelbimo duomenimis, kur nurodytas atsakovo telefono numeris padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas gauna pajamas iš jo neoficialiai vykdomos individualios veiklos, tačiau šį faktą slepia, kadangi jam, taip teisingai pažymėjo teismas nenaudinga turėti oficialių pajamų ir turto, kol vyksta teisminiai ginčai ir kol jis turi tūkstantinių įsipareigojimų valstybei. Teigdamas, jog atsakovo turtinė padėtis yra bloga, atsakovas įgyvendindamas savo procesines teises, nesinaudoja valstybės advokato paslaugomis. Nors atsakovas teigia, kad advokato paslaugas apmoka iš skolintų lėšų, tačiau jokių įrodymų apie tai teismui nepateikė. Teismas įvertinęs visų byloje pateiktų įrodymų visetą pagrįstai nusprendė jog atsakovas turi finansinę galimybę bei pareigą remti savo dukrą. Kaip teisingai nurodė teismas, atsakovas jokių rašytinių įrodymų apie jo ir A. B. ar kitų asmenų susitarimą dėl išlaikymo mokėjimo dukrai, nepateikė. Atsakovas taip pat neįrodė, kad ieškovei buvo teikiamas tinkamas išlaikymas ir ieškovė buvo viskuo aprūpinta. A. B., teikiamas išlaikymas nebuvo pakankamas, nes ji prie ieškovės išlaikymo prisidėjo pagal savo finansines išgales, nes ji turėjo prievolę išlaikyti ir kitą vaiką - savo nepilnametį sūnų. Be to, tą aplinkybę, kad santuokos nutraukimo byloje trečiasis asmuo A. B. reiškė reikalavimą dėl išlaikymo, ieškovei dar būnant nepilnametei, priteisimo patvirtina, kad ieškovės mama A. B. neturėjo pakankamai lėšų, tam, kad galėtų užtikrinti visų ieškovės būtinųjų poreikių patenkinimą. Ieškovė sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė yra tinkamas subjektas, todėl turi pilną teisę reikšti reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš savo tėvo - atsakovo, R. B.. Teismas teisingai, atsakovo reikalavimą taikyti ieškinio senatį, laikė aiškiai nesąžiningu, pažeidžiančiu ieškovės, kaip vaiko teises ir prieštaraujančiu gerai moralei. Teismas teisingai nusprendė, kad ieškovė senaties termino nepraleido, todėl išlaikymo įsiskolinimas pagrįstai skaičiuotinas už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės mėn. 1 d. iki ieškovė mokysis vidurinėje mokykloje. Iš atsakovo naujai pateiktų rašytinių įrodymų - išrašų iš A. B. banko sąskaitų matyti, kad pavedimai buvo atlikti 2010-2011 metus, mamai gyvenant Lietuvoje. Akivaizdu, kad šis laikotarpis neatspindi trečiojo asmens A. B. dabartinės turtinės padėties, nes ji šiuo metu gyvena Vokietijoje. Atsakovo prašymas prijungti ir tirti naujai pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Sutinkamai su CPK 314 str. teisėjų kolegija priima į bylą atsakovo R. B. su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus (t.2, b.l. 14-76), kadangi šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, tačiau atsisako priimti su 2014 m. vasario 2 d. prašymu pateiktus darbo skelbimus iš įvairių skelbimo portalų (t.2, b.l. 97-106), kadangi jie neturi reikšmės šiai bylai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumu aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, svarbias sprendžiant kilusį tarp šalių ginčą, teisingai taikė nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, teismo sprendimo argumentus ir motyvus itin išsamiai išdėstė teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo nuspręsta ieškinį patenkinti, todėl visų jų išsamiai nekartoja. Tokiu atveju pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ir, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011, 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2011 ir kt.).
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).
Pagal CPK 177 str. 1 d. nuostatas, įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan. (CPK 177 str. 2 d.). Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys neteikia pagrindo pripažinti pagrįstais apelianto argumentus dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl laikotarpio, už kurį turi būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas pilnamečiam vaikui, dėl pilnamečio vaiko tėvo pareigos ir galimybės išlaikyti gimnazijoje dieniniame skyriuje besimokantį savo vaiką, o taip pat dėl tokio išlaikymo dydžio.
Dėl išlaikymo būtinumo ir išlaikymo dydžio
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas praktiką yra konstatavęs, kad išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje, įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011). CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Kaip savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, net sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje R. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuo 2013 m. liepos 9 d. įsigaliojo CK 3.192¹ straipsnis, kuris iš esmės pakeitė iki tol galiojusią CK 194 straipsnio 3 dalį dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiam vaikui. Naujai įsigaliojęs įstatymas įtvirtino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jau suformuotą praktiką taikant CK 3.194 straipsnio 3 dalį, todėl suformuota teisminė praktika išlieka aktuali ir taikytina.
Ieškovė yra pilnametė ir ieškinio padavimo metu mokėsi K. Š. vidurinėje mokykloje 12 klasėje ( t.1, b.l. 10). Vidurinį išsilavinimą ieškovė įgijo 2014 m. liepos 1d. Į bylą pateikta su Kauno kolegija sudaryta studijų sutartis (t.1, b.l. 72-73) patvirtina, kad ieškovė išlaikė brandos egzaminus ir įgijo vidurinį išsilavinimą, įstojo į aukštąją mokyklą, todėl laikytina, kad baigiamojoje klasėje ji mokėsi pažangiai. Ieškovė savo vardu neturėjo ir neturi registruotino turto (t.1, b.l. 17, 19), besimokydama mokykloje gyveno su seserimi R. B. nuomojamame bute, niekur nedirbo, kadangi mokėsi vidurinėje mokykloje. Ieškovei būnant nepilnamete buvo nustatyta laikinoji globa, paskirta laikinoji globėja pilnametė sesuo R. L.. Mokymosi vidurinėje mokykloje metu ieškovę išlaikė ir toliau išlaiko jos motina A. B., jai padėdavo ir toliau padeda pilnametė sesuo R. L., su seserimi R. B. ji kartu gyvena nuomojamame bute. Atsakovas dukters neišlaiko nuo 2011 m. gegužės mėnesio. Šios aplinkybės atsakovas neginčijo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad jai buvo būtina finansinė parama iš tėvo pusės.
Kasacinio teismo praktikoje suformuota, kad teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. C. v. N. C., bylos Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. D. L., bylos Nr. 3K-3-278/2010 ir kt.). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009).
Byloje nustatyta, kad ieškovės poreikiams tenkinti reikalinga 1000 litų per mėnesį suma, kurią sudaro: 253,50 Lt buto komunaliniams mokesčiams, 255 Lt maistui, 40Lt vaistams, vitaminams, papildams, 50 Lt higienos prekėms, 50 Lt aprangai, 90 Lt avalynei, 40 Lt knygoms, pratyboms, 17 Lt transportui, 30 Lt telefonui, 20 Lt laisvalaikiui, 50 Lt išleistuvėms, šimtadieniui, vasaros atostogoms, 20 Lt kirpyklai, 60 Lt dienpinigiai, 25 Lt internetui (t.1, b.l.) Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad 1000 litų per mėnesį pilnametei atsakovo dukrai, besimokant vidurinėje mokykloje yra protingo dydžio pinigų suma ieškovės poreikiams patenkinti.
Vertinant atsakovo finansines galimybes nustatyta, jog atsakovas nedirba, yra neįgalus, jo oficialias pajamas sudaro gaunama 600 Lt senatvės pensija iš kurios kas mėnesį atskaitoma po 240,46 Lt pagal vykdomuosius dokumentus (39, 40, 41, 42-43, 48 b. l.), yra išsituokęs, su juo kartu gyvena nepilnametis jo ir trečiojo asmens A. B. sūnus R. B., gim. (duomenys neskelbtini) (50 b. l.), nekilnojamojo turto neturi (44 b. l.), jo vardu nėra registruota automobilių (45 b. l.). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties, ją slepia. Tokią išvadą teismas daro dėl toliau nurodytų aplinkybių ir motyvų.
Nors atsakovas nurodė, kad jo oficialios pajamos yra 360 Lt, iš kurių jis turi pragyventi kartu su sūnumi, tačiau savo ir sūnaus išlaidų skaičiuotės teismui nepateikė ir nepaaiškino, kaip atsakovas kartu su nepilnamečiu sūnumi pragyvena už 360 Lt per mėnesį. Už tokią sumą atsakovas negalėtų patenkinti net minimalių savo, o juo labiau dar ir kartu gyvenančio nepilnamečio vaiko interesų, tokios šeimos pajamos būtų žemiau skurdo ribos ir šeimai priklausytų socialinė parama. Byloje nėra duomenų, jog nepilnamečio vaiko poreikiai neužtikrinami, taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovo šeimai teikiama socialinė parama, kad mokamos kokios nors socialinės išmokos. Atsakovas nurodė, kad santaupų neturi. Iš pateikto AB Swedbank sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išrašo (135-136 b. l.) pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad 2014 m. ieškovo išlaidos vien tik ryšio paslaugoms per mėnesį sudarė nuo 142 Lt iki 239 Lt (2014 m. sausio mėn. – 174,49 Lt, 2014 m. vasario mėn.-142,58, 2014 m. kovo mėn. 140,66 Lt, 2014 m. balandžio mėn. 185,93 Lt, 2014 m. gegužės mėn. -167,46 Lt), kas vidutiniškai per mėnesį sudaro 162 Lt. Tokiu būdu atsakovui ir sūnui pragyvenimui lieka tik 200 Lt.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada dėl per didelių išlaidų vien mobiliojo ryšio paslaugoms, nes atsakovo skaičiavimu už 2014 m. kovo mėn. laikotarpį už fiksuotą telefoninį ryšį ir internetą buvo sumokėta 65,75 Lt, už mobilųjį telefoną – 25,01 Lt ir už skaitmeninę televiziją 49,9 Lt. Iš šių duomenų darytina išvada, kad apmokėjus šias paslaugas atsakovui ir jo sūnui lieka pinigų suma, kuri nėra pakankama per mėnesį dviejų asmenų būtiniausiems poreikiams patenkinti.
Atsakovas iki šiol su sūnumi gyvena gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), todėl patiria išlaidas elektrai, šildymui ir kt. mokesčiams. Dar reikalingos lėšos maistui, aprangai ir t. t. Nors atsakovas pateikė teismui duomenis, jog jo vardu nėra registruotų automobilių, tačiau iš minėtos banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2014 m. kovo mėn. atsakovas išleido 99,19 Lt Lukoil degalinėje. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes akivaizdu, kad atsakovo išlaidos ryšio paslaugoms, pirkiniui Lukoil degalinėje, pagal gaunamas pajamas per didelės. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas turėjo ne vieną ginčą teismuose (LITEKO duomenys) ir juose buvo sprendžiami jo turtinės padėties klausimai: atsakovas yra prašęs jį atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, taip pat yra prašęs atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Teismai yra konstatavę, kad atsakovas R. B. nors ir gaudamas nedideles pajamas, 2013 m. buvo pasiėmęs prievolę lizingo bendrovei, išleido nemažas sumas, lyginant su pajamomis, mobiliojo ryšio paslaugoms (Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis c.b. Nr. 2S-914-436/2014). Be to, Lietuvos A. T. nutartyje, kurioje buvo sprendžiamas 2013 m. rugsėjo 4 d. Kauno apygardos nutarties, kuria R. B. buvo atleistas nuo 10 530,48 Lt bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo valstybei, o įpareigotas sumokėti likusią dalį 10 481,52 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, pagrįstumo klausimas, konstatavo atsakovo nesąžiningumą. Teismas nutartyje nurodė, kad „apeliantas akcentuoja, kad dėl sveikatos būklės negali dirbti net sargu, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad darbo sutarys su UAB „(duomenys neskelbtini)“ būdavo nutraukiamos paties atsakovo prašymu prieš pat kreipiantis į teismą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, kas patvirtina atsakovo nesąžiningumą. Be to, pats atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateiktame prašyme pripažino, jog turto padalinimui tarp sutuoktinių realizuoti be tinkamo teismo dalyvavimo šiame procese buvo sudaryta visa apsimestinių sandorių grandinė, kas dar kartą patvirtina, jog atsakovo teikiami duomenys galimai neatspindi jo turtinės padėties, ir kartu paneigia atsakovo sąžiningumą. Nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis iš dalies patvirtina ir paties atsakovo skundo turinys, iš kurio aišku, kad atsakovas nebuvo linkęs sudaryti taikos sutarties, kadangi bet kokiu atveju reiktų sumokėti valstybei dalį žyminio mokesčio (nuo kurio, kaip parodė vėlesni atsakovo veiksmai, jis tikisi būti atleistas)“. (Lietuvos A. T. 2013 m. spalio 31 d. nutartis c.b. Nr. 2-2448/2013).
Nors atsakovas nurodė, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo dirbti dėl sveikatos, tačiau tokių įrodymų nepateikė. P. M. dokumentų išrašas (76 b. l.) patvirtina tik tai, kad atsakovas turi sveikatos problemų, tačiau nepatvirtina, jog jis iš darbo išėjo dėl sveikatos. Iš paminėtos apeliacinio teismo nutarties matyti, kad atsakovas ne kartą jau buvo išėjęs iš darbo savo noru, nepateikta įrodymų, kad iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovas atleistas ne savo noru. Iš saugos tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. rugsėjo 29 d. pažymos (t.2, b.l. 38) matosi, kad R. B. iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. rugpjūčio 26 d. išėjo iš darbo pagal 127 str. 1 d. (pačiam prašant). Pažymėtina, kad minėta pažyma išduota po teismo sprendimo priėmimo ir neįrodo atleidimo iš darbo dėl sveikatos pablogėjimo priežasties.
Tai, kad atsakovas iš dalies nedarbingas nereiškia, jog negali dirbti. Kaip patvirtina bylos duomenys, atsakovas nedarbingas jau seniai, tačiau tai netrukdė jam susirasti darbą. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad šioje byloje atsakovas naudojasi ne valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugomis, o mokamomis advokato paslaugomis. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nei atsakovas, nei jo atstovas neneigė aplinkybės, kad kitose bylose sumokėjo 8 000 Lt advokatams, tačiau nurodė, kad tuo metu atsakovo turtinė padėtis buvo kitokia, duomenų apie buvusią kitokią turtinę padėtį nepateikė.
Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo A. B. išlaikymą sūnui R. teikia (135-136 b. l.), todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad priteisus išlaikymą ieškovei nukentės nepilnamečio sūnaus interesai.
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad atsakovas teikė patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos paslaugas ir iš šios veiklos gavo pajamų. Šios aplinkybės nustatytos baudžiamojoje byloje Nr. 1-3361-926/2012, kurioje atsakovas buvo apklaustas liudytoju dėl jam priklausančiose patalpose (duomenys neskelbtini), įvykdytos vagystės, kurią iš vieno nuomininko įvykdė kitas nuomininkas (LITEKO duomenys). Šioje byloje liudytoju apklaustas R. B. neneigė jog nuomoja minėtame name esančius kambarius. A. R. B. pateikė į bylą Verslo liudijimą Nr. CP376247-1, iš kurio matosi, kad laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 13 d. iki 2012 m. gruodžio 31 turėjo teisę verstis gyvenamosios paskirties nuoma, neteikiant apgyvendinimo paslaugų. Tai patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad atsakovas teikė nuomos paslaugas.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas disponuoja papildomomis pajamomis, tačiau jų šaltinio nenurodo ir neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties. Todėl įvertinus pirmiau nustatytas aplinkybes ir atsakovo papildomai pateiktus į bylą naujus įrodymus (t.2, b.l. 14-76) darytina išvada, kad atsakovas turėjo finansinę galimybę ieškovės nurodytu laikotarpiu teikti jai išlaikymą po 500 litų kas mėnesį, tol, kol ji, sąžiningai ir pažangiai mokydamasi, įgys vidurinį išsilavinimą.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo ir ieškinio senaties taikymo
Apeliantas skundžia sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Jis nurodo, kad teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo netinkamai taikė LR CK 6.50 str. 3 d. bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu už kurį prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą ieškovę materialiai išlaikė motina ir seserys. Ieškovės motina A. B., sesuo R. L. ir sesuo R. B. įgyja kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų. Visi asmenys, apelianto nuomone, įvykdę už jį prievolę materialiai išlaikyti vaiką įgyja teisę įstatymų nustatyta tvarka reikšti reikalavimus.
Apeliantas nurodo, kad patikslintas ieškinys, kuriame buvo išdėstytas ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą, pateiktas 2014 m. birželio mėn., todėl išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2011 m. birželio mėnesio, o ne nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. gegužės mėnesio.
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pasisakęs, kad CPK 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta viena iš privalomų teisės į teismą įgyvendinimo taisyklių: teismas imasi nagrinėti bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė ar įstatymų saugomas interesas, pareiškimą: įstatymų nustatytais atvejais pareiškimą teismui dėl viešojo intereso gynimo valstybės vardu gali pareikšti prokuroras arba kita įstatymų įgaliota institucija. Šios įstatyminės nuostatos reiškia tai, kad asmuo, kurio teisės pažeistos, nesant įstatyme nustatytų išimčių, kreiptis teisminės gynybos turi pats atitinkamai išreikšdamas savo valią: asmens teisę kreiptis teisminės gynybos gali įgyvendinti atitinkamus įgalinimus turintis atstovas. Atstovais teisme gali būti asmenys, turintys įstatyminio ar sutartinio atstovavimo teisę ir pateikę CPK numatytus atstovavimo teisę patvirtinančius dokumentus (CPK 52, 56 straipsniai). Nepilnamečių asmenų atstovai pagal įstatymą yra jų tėvai, įtėviai, rūpintojai ar globėjai (CPK 38 straipsnis); pasiekę pilnametystės fiziniai asmenys įgyja visišką procesinį veiksnumą ir savarankiškai gali įgyvendinti savo teises teisme ar pavesti atstovui vesti bylą (CPK 38 straipsnio 1 dalis). Jeigu pilnamečio asmens veiksnumas neapribotas, tėvai ar kiti asmenys gali būti jo atstovais teisme tik pavedimo teisinių santykių pagrindu ir tik tuo atveju, kai jie atitinka įstatyminius reikalavimus atstovams pagal pavedimą (CPK 56 straipsnis). Tai reiškia, kad pilnamečiu tapęs asmuo savarankiškai įgyvendina ir savo teisę dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo teismine tvarka iš tėvų, nevykdžiusių įstatyminės nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009).
Tėvai turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, atitinkamai nepilnamečiai vaikai turi teisę į išlaikymą (CK 3.192 str.). Ši prievolė yra iki vaikas taps pilnametis ir kiekvienas iš tėvų privalo šią prievolę vykdyti. Jeigu tėvai ar vienas iš jų prievolės nevykdo, tai atsiranda vaiko teisė į pažeistos teisės teisminį gynimą. Ši teisė įgyvendinama pareiškiant ieškinį teisme.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė nuo 2011 m. gyveno atskirai nuo atsakovo, jos motina buvo išvykusi į Vokietiją, mergaitei buvo nustatyta laikinoji globa, laikina globėja paskirta pilnametė sesuo R. L.. Nors atsakovas savo pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą R. B. nevykdė nuo 2011 m. gegužės mėnesio (šios aplinkybės atsakovas neginčija), tačiau nei vienas įstatyminis mergaitės atstovas į teismą dėl išlaikymo priteisimo nesikreipė, t. y. į teismą nesikreipė nei mergaitės motina A. B., nei mergaitės laikinoji globėja R. L., todėl nepilnametės R. B. teisės liko neapgintos. Pažymėtina, kad vėliau, t. y. 2012 m. birželio 8 d., nepilnametės R. B. motina A. B., kaip įstatyminė R. B. atstovė, santuokos nutraukimo byloje pareiškė reikalavimą dėl išlaikymo dukrai priteisimo, tačiau bylos nagrinėjimo metu R. B. tapus pilnamete, šis reikalavimas nebuvo išspręstas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad vaikas negali būti atsakingas už tai, jog jo įstatyminiai atstovai, kurie privalėjo ginti jo teises, savo pareigų dėl vienokių ar kitokių priežasčių savo pareigų tinkamai ir laiku nevykdė. Ieškovė pilnamete tapo 2013 m. liepos 2 d., t. y. nuo šios dienos ji įgijo visišką civilinį veiksnumą ir galėjo savarankiškai įgyvendinti savo teises ir pareigas. Teismas nustatė, kad nepilnametės R. B. motina negalėjo teikti ir neteikė išlaikymą dukrai už tėvą, nes tam nebuvo jokio įstatyminio pagrindo. Atsakovas rašytinių įrodymų apie jo ir A. B. ar kitų asmenų susitarimą dėl išlaikymo mokėjimo dukrai R. B. nepateikė. Tai, kad mergaitę išlaikė viena motina ar kiti asmenys nereiškia, jog ji gavo tinkamą išlaikymą, kad visi jos poreikiai buvo patenkinti. Primintina, kad turi būti tenkinamieji ne tik būtinieji (maistas, apranga ir t. t.), bet ir kiti vaiko poreikiai (laisvalaikis, pomėgiai, gebėjimų tobulinimas ir ugdymas, užklasinė veikla ir t. t.), kad vaikas taptų visaverte asmenybe ir pilnateisiu visuomenės nariu. Atsakovas išlaikymo pareigos dukrai nevykdė, todėl vaikui nebuvo teikiamas pakankamas išlaikymas (tėvo dalyje), nes motina dukrai teikė savo išlaikymo dalį pagal savo finansines galimybes. Tėvui teikiant išlaikymą mergaitės poreikių patenkinimo galimybės būtų buvę didesnės. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus argumentus ir kasacinio teismo išaiškinimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė tapusi pilnamete turi teisę reikalauti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo, kurio jis nemokėjo kai ieškovė buvo nepilnametė.
Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, už kokį laikotarpį nagrinėjamojoje byloje turi būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas, bylos duomenimis nustatyta, kad pirminis ieškinys dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pareikštas 2014 m. vasario 17 d. (t.1, b.l. 3). Šiame ieškinyje ieškovai buvo du: R. B. ir A. B.. Atsakovui pateikus atsiliepimą ir nurodžius, jog ieškovei tapus pilnamete jos motina A. B. neturi reikalavimo teisės, ieškovė R. B. patikslino ieškinį ir jį pareiškė jau viena, A. B. nurodydama trečiuoju asmeniu. Patikslinto ieškinio reikalavimai iš esmės nesikeitė, tik prašoma išlaikymo įsiskolinimą ir išlaikymą priteisti R. B.. Teismas sutinka, kad formaliai ieškovė savarankiškai reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo pateikė 2014 m. birželio 9 d. (t.1, b.l. 149-152), tačiau akivaizdu, kad ieškinys tiek dėl išlaikymo, tiek dėl išlaikymo įsiskolinimo teisme pareikštas 2014 m. vasario 17 d., kuomet buvo pareikšta ieškovės valia iš atsakovo prisiteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą. Tai, kad pirminiu ieškiniu šį reikalavimą kartu su ieškove reiškė A. B., atsakovui pareikštų reikalavimų esmės nekeičia, kadangi tiek išlaikymas tiek išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas vaikui. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išlaikymo įsiskolinimą priteisė ieškovei už jos nurodytą ieškinio reikalavime laikotarpį, t.y. nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki jos pilnametystės dienos (CK 3.200 str.).
Apeliacinio skundo argumentai dėl trečiojo asmens A. B. nesąžiningumo neturi reikšmės priimto sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Iš pateiktų išrašų iš A. B. banko sąskaitų (t.2, b.l. 67-75) matosi, kad pavedimai buvo atlikti 2010-2011 metais ir šis laikotarpis neatspindi trečiojo asmens A. B. dabartinės turtinės padėties, nes šiuo metu ji gyvena Vokietijoje. Be to, byloje yra nustatyta, kad atsakovas išlaikymo dukrai neteikė nuo 2011 metų gegužės mėnesio, taip pat byloje nustatyta, kad ieškovę mokymosi vidurinėje mokykloje metu išlaikė motina A. B. bei ieškovės pilnametės seserys.
Aukščiau aptartų duomenų pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas teismo sprendimą tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.