- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-31
- Bylos Nr.
- 2-2448/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- R. B.
- Trečiasis asmuo
- A. B., Kauno
- Kategorijos
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria atsakovas iš dalies atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, civilinėje byloje Nr. 2-1870-413/2011 pagal R. L. ieškinį atsakovui R. B. (tretieji asmenys: A. B., Kauno 18-ojo notarų biuro notarė B. G.) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
R. L. kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2009 m. gegužės 25 d. dovanojimo sutartį, kuria ieškovė padovanojo atsakovui (savo tėvui) 0,0993 ha žemės sklypą, 428,49 kv. m. pastatą - gyvenamąjį namą, pastatą-sandėlį ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančia 2009 m. gegužės 25 d. dovanojimo sutartį, priteisė iš atsakovo R. B. ieškovei R. L. 900 Lt žyminio mokesčio ir 2 000 Lt atstovavimo išlaidų, priteisė iš atsakovo trečiajam asmeniui A. B. 800 Lt atstovavimo išlaidų, o taip pat priteisė iš atsakovo R. B. valstybei 11 806 Lt žyminio mokesčio ir 48,96 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, 2013 m. gegužės 30 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą paliko nepakeistą bei priteisė ieškovei R. L. iš atsakovo R. B. 1 300 Lt bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui A. B. iš atsakovo R. B. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, o taip pat priteisė valstybei iš atsakovo R. B. 9 206 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Atsakovas 2013 m. rugpjūčio 29 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą atleisti jį nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies (atsakovas sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio) sumokėjimo, prašymą motyvuodamas sunkia savo turtine padėtimi. Nurodė, kad nežiūrint į ieškovės ir trečiojo asmens naudai priteistas sumas, vien žyminio mokesčio valstybei pagal paminėtus teismų sprendimus priteista iš atsakovo 21 012 Lt, tačiau tokios sumos atsakovas neišgali sumokėti, nes po teismo sprendimo įsiteisėjimo pasikeitė jo turtinė padėtis: atsakovas yra pensininkas, turi neįgalumą, gaunamos pajamos yra labai mažos (601,14 Lt dydžio senatvės pensija), būdamas neįgalus, turi labai ribotas galimybes dirbti ir įsidarbinti, neturi jokio nekilnojamo turto, o taip pat jokio kilnojamo turto, išskyrus namų apyvokos reikmenis. Be to, šiuo metu atsakovas augina mažametį sūnų R. B., gim. 2000 m., kurio išlaikymui taipogi reikalingos lėšos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies ir atleido atsakovą R. B. nuo 10 530,48 Lt bylinėjimosi išlaidų dalies atlyginimo valstybei pagal Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartį.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio, atsižvelgė į žyminio mokesčio viešą pobūdį, atsakovo turtinę padėtį (savo vardu neturi registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių, darbo sutartis nutraukta 2013 m. rugpjūčio mėn., pačiam atsakovui prašant, gauna 601,14 Lt dydžio senatvės pensiją), elgesį bylos nagrinėjimo metu (su ieškiniu nesutiko, nesiekė ginčo išspręsti taikiai) bei tokiu būdu, vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darė išvadą, kad atsakovas atleistinas nuo pusės (10 530,48 Lt) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas R. B. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir atleisti atsakovą nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies. Nurodo šiuos argumentus:
Atsakovas turto, iš kurio galėtų gauti pajamų, neturi, mėnesines pajamas sudaro tik senatvės pensija (601,14 Lt), o kitų papildomų pajamų neturi ir neturės, nes neįgalaus pensininko nieks nenori įdarbinti. Jei antstolis pradėtų priverstinį 10 481,52 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimą, nebūtų iš ko išlaikyti nepilnametį sūnų, o ir taip prasta šeimos turtinė padėtis taptų apgailėtina.Tai, kad atsakovas nesutiko su ieškiniu ir nesiekė su ieškove ginčą išspręsti taikiai, negali būti priežastimi pripažinti atsakovo elgesį netinkamu, nes įstatymas suteikia teisę sąžiningai disponuoti visais įmanomais gynybos būdais.Taikos sutarties sudarymas taip pat nebūtų sumažinęs bylinėjimosi išlaidų tiek, kad atsakovas galėtų jas sumokėti nepablogindamas šeimos turtinės padėties, nes valstybei vis tiek reiktų atlyginti 25 procentus žyminio mokesčio (CPK 87 str. 2 d.), kas konkrečiu atveju sudaro daugiau nei 3000 Lt.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Atskirasis skundas netenkinamas.
CPK 96 straipsnio 7 dalyje numatyta teismo teisė, asmens prašymu, iš dalies atleisti jį nuo priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, atsižvelgiant į turtinę padėtį, procesinio elgesio tinkamumą ar kitas aplinkybes, kas ir buvo įvertinta skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, atleidžiant atsakovą nuo pusės (10 530,48 Lt) valstybės naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų (11 806 + 48,96 + 9206) atlyginimo. Tuo tarpu, nors, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino jo prastą turtinę padėtį, tačiau pažymėtina, kad jau teikdamas apeliacinį skundą atsakovas, prašydamas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir/ar jo mokėjimą atidėti (6 b. l.) iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir šiuo metu, tačiau Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi, kuria R. B. nustatytas terminas sumokėti 3500 Lt žyminio mokesčio dalį (pastarąją dalį atsakovas sumokėjo (2 t. 20 b. l.), o likusios dalies sumokėjimas atidėtas (pastarosios nutarties dalies R. B. taip pat neskundė), konstatuota, jog atsakovo pateikti duomenys neatspindi realios jo turtinės padėties, o jo sumokėtos arba ateityje įsipareigotos sumokėti atstovavimo išlaidos patvirtina, kad apeliantas turi papildomų teismui nenurodytų pajamų. Tiesa, atsakovas dar bylą iš esmės nagrinėjusiam apeliacinės instancijos teismui buvo pateikęs prašymą dėl atleidimo nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies, kurios mokėjimas Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi buvo atidėtas (2 t. 54 – 57 b. l.), tačiau Lietuvos apeliacinis teismas, atmesdamas minėtą prašymą, 2013 m. gegužės 30 d. nutartyje (2 t. 64 – 70 b. l.) konstatavo, kad R. B. nurodė tas pačias jo prašymą pagrindžiančias aplinkybes, kurias įvertinęs, pirmosios instancijos teismas įsiteisėjusia 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi nutarė būtent atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, o ne atleisti nuo šios pareigos vykdymo.
Tiek prašyme dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (2 t. 6 b. l.), tiek atskirajame skunde apeliantas akcentuoja, kad dėl sveikatos būklės negali dirbti netgi sargu, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad darbo sutartys su UAB „Tigro šuolis“ būdavo nutraukiamos paties atsakovo prašymu prieš pat kreipiantis į teismą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo (2 t. 1, 12, 85, 90 b. l.), kas patvirtina atsakovo nesąžiningumą. Be to, pats atsakovas apeliacinės instancijos teismui teiktame prašyme pripažino, jog turto padalinimui tarp sutuoktinių realizuoti be tinkamo teismo dalyvavimo šiame procese buvo sudaryta visa apsimestinių sandorių grandinė (2 t. 55 b. l.), kas dar kartą patvirtina, jog atsakovo teikiami duomenys galimai neatspindi realios jo turtinės padėties, ir kartu paneigia atsakovo sąžiningumą. Nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis iš dalies patvirtina ir paties atskirojo skundo turinys, iš kurio aišku, kad atsakovas nebuvo linkęs sudaryti taikos sutarties, kadangi bet kokiu atveju reiktų sumokėti valstybei dalį žyminio mokesčio (nuo kurio, kaip parodė vėlesni atsakovo veiksmai, jis tikisi būti atleistas). Tuo tarpu, nors nesutikti su ieškiniu, teikti apeliacinį skundą ir pan. yra šalies teisės, tačiau jomis naudodamasis atsakovas privalo prisiimti iš to kylančias procesines teisines pasekmes (CPK 93 str.).
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo. Be to, pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų (CPK 179 str. 3 d.) aišku, jog apeliantas dalyvauja ir kituose teisminiuose procesuose (pvz. Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-756-375/2013) bei teikia analogiškus prašymus CPK 96 straipsnio 7 dalies pagrindu (Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-870-510/2013), kas, atsižvelgiant į aukščiau šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, ateityje gali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis su visomis iš to galinčiomis kilti pasekmėmis (CPK 95 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį nepakeistą.