Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6237-955/2014 pagal ieškovių R. B. ir A. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovių R. B. ir A. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Nevertinta, kad atsakovas neturi galimybės teikti išlaikymą ieškovei R. B. Atsakovas yra neįgalus pensininkas, todėl jo galimybės dirbti yra labai ribotos. Atsakovo finansinė padėtis yra labai sunki, nes jo pajamas sudaro tik 600 Lt senatvės pensija. Iš šių pajamų antstoliai S. U. ir R. S. kas mėnesį išskaičiuoja 240,46 Lt. Iš likusių pajamų (360 Lt) atsakovas turi pats pragyventi ir išlaikyti su juo gyvenantį nepilnametį sūnų R. Atsakovas neturi nekilnojamo turto, nes jam priklausęs gyvenamasis namas su žemės sklypu, taip pat namas Kaliningrado srityje įsiteisėjusių teismų sprendimų pagrindu priteisti dukrai R. L. Atsakovas neturi individualios įmonės, įmonių akcijų, kilnojamojo turto (išskyrus namų apyvokos reikmenis), santaupų.

Neatsižvelgta, kad, pritaikius ieškovės R. B. prašomas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidžiami ne tik atsakovo, bet ir kartu su juo gyvenančio nepilnamečio sūnaus R. interesai. Ieškovė R. B. kas mėnesį iš motinos gauna po 500 Lt, todėl ji turėtų akivaizdžiai didesnes pajamas nei atsakovas ir kartu su juo gyvenantis nepilnametis sūnus.

Nevertinta, kad šiuo metu pilnametė ir darbinga ieškovė R. B. turi didesnes galimybes užsidirbti pajamų nei atsakovas. Kaune įsikūręs suaugusiųjų mokymo centras, kuriame pilnamečiai turi galimybę baigti vidurinę mokyklą, mokydamiesi vakarais po darbo.

Nepagrįstas motyvas, jog, išsprendęs ginčą iš esmės, teismas nustatys teiktiną išlaikymą pilnametei dukrai, kuris gali būti nustatytas tiek didesnis, tiek ir mažesnis už priteistą laikiną išlaikymą. Išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui ir paramos priteisimo pilnamečiam vaikui teisinis reglamentavimas skiriasi iš esmės – pareiga teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui yra absoliuti, o pareigą išlaikyti pilnametį vaiką turi tik tokią galimybę turintys tėvai. Atsakovas neturi tokios galimybės. Tokia teismo pozicija laikytina išankstiniu teismo nuomonės išreiškimu apie sprendimą byloje, nes nenurodyta, kad ieškinys gali būti atmestas.

Prašo panaikinti nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir netenkinti prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pagrįstai buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – laikino išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimas iš atsakovo.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas, dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti.

Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės prašymą, priteisė jai iš atsakovo laikiną išlaikymą po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo, motyvuodamas tuo, kad atsakovas gera valia neteikia išlaikymo vidurinėje mokykloje besimokančiam pilnamečiam vaikui.

Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskirąjį skundą argumentuodamas tuo, kad jis dėl sunkios turtinės padėties neturi galimybės teikti išlaikymą ieškovei, ieškovė gali pati užsidirbti pajamų pragyvenimui, dėl teikiamo išlaikymo ieškovei nukentės nepilnamečio R. B. interesai.

Apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Nors dėl skirtingo subjekto pilnamečio vaiko išlaikymas negali būti tapatinamas su tėvo pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką ir nėra pagrindo pagal analogiją taikyti CK 3.192 straipsnio 2 dalį, įstatyme nesant tiesiogiai įvardintų kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti paramos pilnamečiam vaikui poreikį ir teiktino išlaikymo dydį, ginčą nagrinėjantis teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje privalo vertinti paramos ieškovei būtinumo ir atsakovo galimybių teikti paramą klausimus. Pilnamečiam vaikui pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, tokio reikalavimo pagrįstumas vertintinas išnagrinėjus bylą iš esmės, nes tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali būti atsakyta į klausimus, susijusius su ieškovės poreikiais ir atsakovo galimybėmis teikti ieškovei paramą. Taigi teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su atsakovo gaunamomis pajamomis ir jo galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, nes tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Tas pats pasakytina ir apie atskirojo skundo argumentą dėl paramos ieškovei būtinumo ­– ieškovės turtinė padėtis ir galimybių pačiai gauti pajamų pragyvenimui išnaudojimas bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis ir išsamiau nepasisako dėl apelianto nurodytų aplinkybių, susijusių su jo bei ieškovės turtinės padėties vertinimu.

Preliminariai įvertinus paramos ieškovei būtinumą ir atsakovo galimybes teikti paramą, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pareiškimo metu ieškovė mokėsi (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos 12 klasėje ir neturėjo galimybių pati užsidirbti pajamų pragyvenimui. Laikinosios apsaugos priemonės taikytos ne ilgiau nei ieškovė mokysis vidurinėje mokykloje ir įgis vidurinį išsilavinimą. Taigi laikino išlaikymo teikimo terminas nagrinėjamoje byloje tėra keturi mėnesiai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas, nors ir pensininkas, neturi finansinių galimybių paremti dukrą, kad ši galėtų pabaigti vidurinę mokyklą ir įgyti vidurinį išsilavinimą. Tai pat nėra pagrindo pripažinti pagrįstu atsakovo argumentą dėl pažeidžiamų su atsakovu gyvenančio nepilnamečio sūnaus R. interesų – iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-756-375/2013, iš ieškovės A. B. nepilnamečio sūnaus R. B. išlaikymui priteista po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. birželio 8 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtas atsakovas R. B., sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nurodyta vykdyti skubiai.

Priteistas išlaikymas yra laikino pobūdžio. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nepaminėjimas, kad nagrinėjamoje byloje yra ir ieškinio atmetimo galimybė, nelaikytinas išankstiniu teismo nuomonės išreiškimu.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį.