Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Kristina Imbrasienė, sekretoriaujant Agnei Juškaitei, dalyvaujant ieškovei R. B., jos atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei, atsakovo R. B. atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui, nedalyvaujant atsakovui R. B., trečiajam asmeniui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. patikslintą ieškinį atsakovui R. B. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo byloje A. B. ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. vasario 17 d. ieškovės R. B. ir A. B. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kuriuo prašė iš atsakovo R. B. ieškovei R. B. priteisti išlaikymą po 500 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki mokysis vidurinėje mokykloje, o ieškovei A. B. priteisti 12 500 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2011 m. gegužės mėnesio iki (duomenys neskelbtini) bei priteisti ieškovėms iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (3-6 b. l.).

Ieškovė R. B. (toliau – ieškovė) 2014 m. birželio 9 d. patikslino ieškinį ir patikslintu ieškiniu (149-152 b. l.) prašo priteisti iš atsakovo R. B. (toliau – atsakovas) išlaikymą jai po 500 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki mokysis vidurinėje mokykloje; priteisti iš atsakovo 12 500 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2011 m. gegužės mėnesio iki (duomenys neskelbtini) bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad ji yra atsakovo ir trečiojo asmens dukra, besimokanti (duomenys neskelbtini) mokykloje. Kadangi šiuo metu yra moksleivė, todėl neturi galimybės gauti pajamų ir save materialiai išlaikyti. Ji neturi jokio turto. Nuo jos tėvų santuokos nutraukimo proceso pradžios, atsakovas absoliučiai nustojo ja rūpintis, neteikė materialinio išlaikymo, todėl jos motina A. B. 2008 m. buvo priversta išvykti į užsienį tam, kad galėtų tinkamai pasirūpinti ja ir kitais vaikais. Kurį laiką po motinos išvykimo ji su seserimis gyveno su atsakovu name, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau tėvas sudarė neįmanomas sąlygas gyventi, todėl buvo priverstos išsikraustyti. Atsakovas neteikė jokio materialinio išlaikymo. Ji su seserimi gyveno tik iš motinos siunčiamų pinigų. Tėvas ribodavo maistą, drausdavo naudoti šildymą, neleisdavo naudotis nei kompiuteriu, nei televizoriumi. Visą maistą atsakovas laikydavo šaldytuve, kurį užrakindavo. Kadangi ji tuo metu buvo nepilnametė, dėl jos tėvo žiauraus elgesio jos atžvilgiu, kuris pasireikšdavo fiziniu bei psichiniu smurtu, jai buvo paskirta laikinoji globa. Jos globėja buvo paskirta pilnametė sesuo R. L., pas kurią ji išsikėlė gyventi. Nuo to laiko iki šiol visa išlaikymo našta tenka tik vienai mamai, nes atsakovas visiškai neteikia materialinės paramos, nors ir ji, ir mama ne kartą kreipėsi su prašymu materialiai paremti iki ji baigs mokyklą, tačiau atsakovas kategoriškai atsisakė. Jos poreikiai praktiškai kaip suaugusio žmogaus. Per mėnesį jos būtiniausių poreikių patenkinimui yra reikalinga apie 1 000 Lt suma. Mergaitė gyvena nuomojamame bute su pilnamete seserimi R., komunaliniams mokesčiams per mėnesį skiria po 253,50 Lt. Mano, kad maistui nurodyta 255 Lt suma, pagal esamas maisto kainas, nėra didelė. Mama jos vienos išlaikyti negali, nes ji turi prievolę prisidėti prie nepilnamečio brolio R. B. išlaikymo. Šiuo metu mama dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamos tik apie 300-350 Eur per mėnesį, nes ji gauna pilną išlaikymą (maistą, nakvynę, drabužius). Mama jokio nekilnojamojo turto neturi, jos turtinė padėtis nėra gera. Kokia yra tėvo turtinė padėtis jai nežinoma, tačiau žino, kad jis gauna invalidumo pensiją ir papildomai uždarbiauja dirbdamas taksi vairuotoju. Jai dalyvaujant tėvų skyrybų procese žinoma, kad tėvas buvo pasisamdęs net du advokatus, kuriems sumokėjo apie 8 000 Lt. Tėvas yra darbingo amžiaus, todėl mano, kad yra pajėgus prisidėti prie jos išlaikymo. Be to, tėvas nuomoja namą (duomenys neskelbtini), dėl kurio nuosavybės šiuo metu vyksta ginčas tarp atsakovo ir jos sesers R. L.. Iš nuomos atsakovas gauna pastovias pajamas. Be to, iš savo mamos ji žino, jog tėvas po savo sesers K. B. mirties paveldėjo jai priklausantį turtą – namų valdą ir žemės sklypus. Iš atsakovo prašo priteisti pusę reikalingos išlaikymo sumos nuo ieškinio padavimo dienos iki ji mokysis vidurinėje mokykloje. Kadangi tėvas neteikė materialinio išlaikymo nuo 2011 m. gegužės mėnesio, kai ji buvo priversta dėl tėvo žiauraus elgesio apsigyventi pas seserį, prašo priteisti ir išlaikymo įsiskolinimą, kurį taip pat skaičiuoja po 500 Lt.

Teismo posėdyje ieškovė savo patikslintą ieškinį palaikė. Papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) baigė vidurinę mokyklą ir įstojo mokytis į (duomenys neskelbtini). Tėvas nuo 2011 m. gegužės mėnesio neteikė jokio išlaikymo, net nebendravo. Jai materialiai padeda mama ir sesuo R. L., kuri į mėnesį duoda po kelis šimtus litų, kita sesuo paremia maistu. Mama dirba (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis apie 350 Eur per mėnesį. Nuomojamame bute ji gyvena su sese R. B.. Butą nuomojasi iš pažįstamų. Būsto išlaidos, komunaliniai mokesčiai per mėnesį sudaro apie 250 Lt, maistas 250 Lt, higienos prekės, apranga, mokyklos priemonės, transportas 172 Lt, avalynei 80-90 Lt, dar išlaidos internetui, laidiniam telefonui, atostogoms, laisvalaikiui. Per mėnesį susidaro apie 1 000 Lt. Taip pat reikėjo pinigų šimtadieniui, išleistuvėms. Išleistuvės kainavo apie 400 Lt, mergaitė pirko suknelę, gėles, papuošalus, lankėsi kirpykloje. Šimtadieniui mergaitė skyrė - 180 Lt suknelei, 70 Lt šukuosenai ir makiažui, 40 Lt papuošalams, 30 Lt pėdkelnėms, 50 Lt auklėtojai dovanai, 30 Lt maistui. Ji pati jokio turto neturi, tėvas materialiai neremia nuo 2010 m. mamai išvykus į (duomenys neskelbtini). Dar gyvenant pas tėvą jis reikalaudavo už viską mokėti patiems vaikams. Dėl tokio tėvo elgesio buvo paskirta laikina globa, globėja paskirta jos pilnametė sesuo R. L.. Tėvą matydavo tik teismo posėdžiuose. Kadangi tėvas išlaikymo nemokėjo nuo 2011 m. gegužės mėnesio, todėl prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą iki kol tapo pilnamete, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Mano, kad tėvas turi galimybes prisidėti prie jos išlaikymo. Jos sesuo R. L. pati matė, kad tėvas dirba taksistu. Kartą ji stabdė taksi automobilį ir pamatė, kad ten sėdi ir vairuoja tėvas. Be to, tėvas nuomoja savo namą (duomenys neskelbtini), gauna pensiją, santuokos nutraukimo byloje buvo pasisamdęs advokatą, sumokėjo apie 8 000 Lt. Prašo patikslintą ieškinį tenkinti.

Ieškovės atstovė advokatė Edita Marija Šlapikienė ieškovės patikslintą ieškinį palaikė pilnai, pagrindė jį teisiniais argumentais ir prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ji atstovauja ir A. B., kuri pirminiu ieškiniu buvo pareiškusi reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Po atsakovo atsiliepimo, ieškovė R. B. patikslino ieškinį ir ji viena reiškia abu reikalavimus, t. y. reikalavimą ir dėl išlaikymo, ir dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. A. B. ji byloje įtraukė trečiuoju asmeniu. Tai buvo bendras ieškovių sutarimas, todėl ji kaip A. B. atstovė, turinti visus reikiamus įgaliojimus, jos vardu atsisako ieškinio. Patvirtino, kad atsisakymo pasekmės A. B. žinomos ir suprantamos.

Atsakovas R. B. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta, jo interesams atstovauja jo atstovas advokatas Laimutis Jankauskas (137 b. l.).

Atsakovo atstovas advokatas Laimutis Jankauskas atsakovo atsiliepimus pilnai palaikė, pagrindė juos teisiniais argumentais ir prašė pareikštus reikalavimus atmesti. Papildomai paaiškino, kad pateikta poreikių lentelė nepagrįsta rašytiniais įrodymais, sumos nurodytos labai didelės. Išlaidos internetui, telefonui turėtų būti dalinamos pusiau, nes gyvena dviese su sese. Atsakovas yra neįgalus pensininkas, iš jo pensijos antstoliai Saulius Užkuraitis ir Reda Stašenienė išieško pagal vykdomuosius dokumentus, bendra suma 240 Lt. Atsakovas nebeturi jokio nekilnojamojo turto – jį perleido dukrai R. B.. Buvo sutarta, kad ji pasirūpins broliais ir seserimis. Šiuo metu vyksta teisminiai ginčai, dovanojimo sandoris yra ginčijamas teismine tvarka. Santuokos nutraukimo byloje atsakovas turėjo pasisamdęs du advokatus ir jiems sumokėjo 8 000 Lt, tačiau tai buvo 2012 m. Atsakovas tuo metu stengėsi išsaugoti savo turtą. Šiuo metu padėtis yra pasikeitusi, advokatams moka iš skolintų pajamų. Nėra sąlygų, numatytų CK 3.194 str. Atsakovas dabar gyvena R. L. priklausančiame name, tačiau neaišku kaip bus po apeliacijos. Atsakovas turi nepilnametį sūnų, kuris gyvena kartu ir kurį jis išlaiko. A. B. tik po ieškinio padavimo pradėjo teikti išlaikymą po 500 Lt, o iki tol išlaikymo sūnui neteikė, jį vienas išlaikė atsakovas. Patenkinus ieškovės reikalavimus būtų pabloginta ieškovės nepilnamečio brolio turtinė padėtis. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovas dirba taksi vairuotoju. Atsakovas jau seniai turi neįgalumą, jam darbą susirasti sunku. Iš darbovietės „(duomenys neskelbtini)“ atsakovas išėjo dėl sveikatos. Dėl išlaikymo įsiskolinimo nurodė, kad praleistas ieškinio senaties terminas 1 mėnesį. Ieškovė nurodė, kad ją išlaikė sesuo ir mama, tačiau įsiskolinimą prašo priteisti jai. Atsakovo nuomone, ieškovė neturi reikalavimo teisės. Čia A. B. galėtų reikalauti priteisti skolą iš atsakovo už tai ką ji sumokėjo už atsakovą. Pažymėjo, kad A. B. nepagrindė savo pajamų rašytiniais įrodymais.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja R. B. nurodė, kad yra ieškovės sesuo, gyvena kartu su ieškove, butą nuomojasi dviese. Tėvas išlaikymo sesei neteikia nuo 2011 metų. Tais metais buvo daromas spaudimas išeiti iš namų. Išlaikė mama ir seserys. Mama iš (duomenys neskelbtini) atsiųsdavo 300 eurų, o tėvas prie išlaikymo neprisidėjo, nebendravo. Tėvas oficialiai nedirba, iš kur gauna lėšų pragyvenimui, nežino. Jai vyresnė sesuo minėjo, kad tėvas dirba taksi vairuotoju. Apie 1 000 Lt tėvas gauna už namo (duomenys neskelbtini), nuomą. Liudytoja rado skelbimą, kad atsakovas nuomoja jų buvusius namus, iš nuotraukų liudytoja atpažino, jog tai yra namai, kuriuose jų šeima anksčiau gyveno. Paskambino telefonu dėl nuomos ir atsiliepė atsakovas, ji pažino tėvą iš balso, jis sakė, kad nuomoja kambarius po 400 Lt. Jos žiniomis mama sąskaitų banke neturi, (duomenys neskelbtini) sąskaitų ir turto taip pat neturi, pinigus perduodavo per draugus. Sesers poreikiai apie 1 000 Lt. Vyresnė sesuo R. išlaikyti prisideda 300-500 Lt. 12 klasėje buvo papildomų išlaidų, nes buvo šimtadienis, išleistuvės. Sesers sveikata normali, sveikatai per mėnesį išleidžia apie 40 Lt. Internetu ir laidiniu telefonu naudojasi abi su sese.

Dėl ieškinio atsisakymo.

Įstatymas numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 140 str. 1 d.). A. B., atstovaujamos advokatės Editos Marijos Šlapikienės, atsisakymas nuo ieškinio nepažeidžia dalyvaujančių byloje asmenų teisių ir pareigų, todėl teismas jį priima (CPK 140 str.). Priėmus atsisakymą nuo ieškinio civilinė byla toje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 4 p.). A. B. atstovė advokatė nurodė, kad jai bylos nutraukimo pasekmės numatytos CPK 294 str. išaiškintos ir žinomos.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) yra trečiojo asmens A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pilnametė duktė (9 b. l.). Pilnamete ieškovė tapo (duomenys neskelbtini). Iki pilnametystės ieškovei išlaikymas nebuvo priteistas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad R. B. tėvų santuokos nutraukimo byloje buvo pareikštas reikalavimas dėl išlaikymo jai priteisimo, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovei tapus pilnamete, nutraukiant atsakovo ir trečiojo asmens santuoką buvo išspręstas tik nepilnamečio jų sūnaus R. B. gyvenamosios vietos ir išlaikymo klausimai. Nuo 2011 m. gegužės mėnesio ieškovė gyvena atskirai nuo tėvų. Nuo 2011 m. atsakovas išlaikymo ieškovei neteikia. Ieškinys dėl išlaikymo kol mokosi vidurinėje mokykloje ir išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį kai ieškovė buvo dar nepilnametė, teisme pareikštas 2014 m. vasario 17 d. (3 b. l.). Ieškinio padavimo metu ieškovė mokėsi (duomenys neskelbtini) 12 klasėje (10 b. l.). Vidurinį išsilavinimą ieškovė įgijo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) studijuoja (duomenys neskelbtini) (72-73 b. l.). Atsakovas išlaikymo dukrai neteikia nuo 2011 m. gegužės mėnesio, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Dėl išlaikymo būtinumo ir išlaikymo dydžio.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str.). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Pagal bendrąjį principą, tėvų teisės ir pareigos vaikams, taip pat ir pareiga materialiai išlaikyti vaiką, baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės (CK 3.160 str. 1 d.). Pripažįstama, kad sulaukęs pilnametystės, t. y. nuo aštuoniolikos metų amžiaus, darbingas asmuo privalo pats rūpintis savo išlaikymu, dirbti ar rasti kitą pajamų šaltinį, kad galėtų savarankiškai tenkinti savo poreikius. Tačiau įstatyme yra nustatytos ir išimtys, kai tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus išlieka net ir tais atvejais, kai vaikui sukanka aštuoniolika metų. Vadovaujantis CK 3.192¹ straipsnio 1 dalimi, tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tokia tėvų pareiga kildinta ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas spręsdamas dėl CK 3.194 straipsnio 3 dalies, tuo metu reguliavusios išlaikymo priteisimą pilnamečiam vaikui, konstitucingumo 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Tame pačiame nutarime Konstitucinis Teismas pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, vertinimą. Kai sprendžiama dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Teismas pabrėžė, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi. Tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios). Įstatymų leidėjui apsisprendus įstatymu įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosiose mokyklose, negalima paneigti kurių nors Konstitucijos ginamų ir saugomų tėvų teisių (inter alia nuosavybės teisės) bei teisėtų interesų, kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-11/2011). Kai sprendžiama dėl išlaikymo pilnamečiam moksleiviui, siekiančiam vidurinio išsilavinimo, priteisimo ir taikant CK 3.4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus teisės principus, itin reikšminga jau pirmiau nurodyta konstituciškai pagrįsta nuostata, Konstitucinio Teismo apibrėžta formuluote: „atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu“ (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-7-204/2009). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu vaikas mokosi vidurinėje mokykloje ir jam tuo tikslu yra reikalinga parama. Vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, tačiau negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalės ateityje siekti aukštesnio išsilavinimo(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007). Tai reiškia, kad būtent tuo tikslu, jog būtų užtikrinta moksleiviui įstatymuose suteikta teisė turėti pakankamai laiko siekti išsilavinimo pagal jo poreikius ir galimybes, valstybė įtvirtintu reguliavimu siekia padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, todėl abu tėvai privalo taip pat padėti moksleiviui ir(ar) studentui įgyvendinti šią teisę, labiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad pilnametis vaikas dar neįgijo iš esmės šiuolaikinėje valstybėje būtino ir pagrindinio išsilavinimo, kuris vėliau taptų pamatu siekiant aukštesnio išsilavinimo ar profesijos.

Vidurinio ugdymo, kurio paskirtis padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą, profesinės kompetencijos pradmenis ir (ar) kvalifikaciją, programą vykdo gimnazijos, vidurinės, profesinės ir kitos mokyklos (Švietimo įstatymo 11 straipsnis).

Išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydis turi būti proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiui bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas viduriniam išsilavinimui įgyti. Pažymėtina, kad pilnamečio moksleivio išlaikymas, kuriuo užtikrinamos būtinos sąlygos viduriniam išsilavinimui įgyti, negali būti suprastas siaurai, tik kaip garantijų pažangumui pasiekti suteikimas. Toks išlaikymas apima platų būtinų sąlygų išsilavinimui gauti spektrą.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (inter alia nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Dėl tokios įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo negali būti sukurta tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti. Pabrėžtina, kad teisingumo ir protingumo šeimos teisiniuose santykiuose principus pažeistų išlaikymo pilnamečiam moksleiviui priteisimas iš tėvų, kuriems patiems reikia paramos, globos ir pan. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko poreikius, turimą turtą ir pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011).

Taigi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką išlaikymas iš tėvų pilnamečiam vidurinėje mokykloje besimokančiam ir ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas kai yra visuma įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė yra pilnametė, ne vyresnė nei 24 metų, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) (72-73 b. l.). Iš byloje esančių įrodymų taip pat matyti, kad ieškovė, būdama pilnametė, ieškinio padavimo metu mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje 12 klasėje (10 b. l.). Vidurinį išsilavinimą ieškovė įgijo (duomenys neskelbtini). Todėl ieškovė pirmąją sąlygą su kuria siejamas išlaikymo priteisimas pilnamečiam vaikui, yra įvykdžiusi.

Antroji sąlyga su kuria siejamas išlaikymo priteisimas pilnamečiam vaikui – vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pažangiu mokymusi vidurinėje mokykloje (CK 3.192¹ str. 1 d.) laikytinas mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Kadangi ieškovė ieškinio padavimo metu mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje baigiamojoje klasėje, vadinasi ji buvo perkelta iš žemesnės klasės į aukštesnę klasę, o tai savaime reiškia, kad ji mokėsi pažangiai, kadangi perkėlimas į aukštesnę klasę neįmanomas esant neigiamiems įvertinimams. Byloje esanti su (duomenys neskelbtini) sudaryta studijų sutartis (72-73 b. l.) patvirtina, kad ieškovė išlaikė brandos egzaminus ir įgijo vidurinį išsilavinimą, įstojo į aukštąją mokyklą, todėl laikytina, kad baigiamojoje klasėje ji mokėsi pažangiai. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovė ir antrąją sąlygą su kuria siejamas išlaikymo priteisimas pilnamečiam vaikui taip pat yra įvykdžiusi.

Bylos duomenys ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė savo vardu neturėjo ir neturi jokio registruotino turto (17, 19 b. l.), besimokydama mokykloje gyveno su seserimi R. B. nuomojamame bute, niekur nedirbo ir neturėjo galimybių tą daryti, kadangi mokėsi vidurinėje mokykloje. Ieškovė buvo vidurinės mokyklos 12 klasės mokinė, todėl suprantama, kad būdama abituriente savo jėgas ir laiką turėjo skirti geriems mokslo rezultatams pasiekti, kurie turės esminę įtaką jos tolimesniam savarankiškam gyvenimui, todėl neturėjo galimybių dirbti ir užsidirbti sau pragyvenimui. Ji, besimokydama vidurinės mokyklos paskutinėje klasėje, nors ir įgijusi visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo sąlygomis negalėjo savęs visapusiškai išlaikyti, kadangi didžiąją savo laiko dalį privalėjo skirti mokymuisi, pamokų lankymui, žinių tobulinimui, savarankiškų darbų atlikimui siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio negalėtų ateityje siekti karjeros ir materialiai save, o prireikus – ir tėvus, išlaikyti. Be to, jai buvo reikalingas ir laikas poilsiui. Ieškovei, besimokančiai vidurinėje mokykloje, neabejotinai buvo reikalingos lėšos knygų, sąsiuvinių, kitų rašymo priemonių įsigijimui, maistui bei aprangai. Reikalingas ir kompiuteris, internetas rašant darbus ir kitaip ruošiantis pamokoms, taip pat lėšos sveikatai, higienai ir pan. Be to, ieškovei teko ir dalis komunalinių mokesčių. Pažymėtina tai, kad dėl atsakovo kaltės, t. y. dėl sudarytų neįmanomų gyvenimo sąlygų (užrakinto šaldytuvo ir pan.), ieškovė būdama nepilnametė buvo priversta gyventi atskirai, mergaitei buvo nustatyta laikina globa, paskirta laikinoji globėja jos pilnametė sesuo R. L.. Šių aplinkybių atsakovas neginčijo. Teismo nuomone, atsakovo argumentas, kad ieškovė galėjo mokytis Kaune įsikūrusiame suaugusiųjų mokymo centre ir baigti vidurinę mokyklą mokydamasi vakarais po darbo, atmestinas. Teismo vertinimu, ne tik gyvenamosios vietos, bet dar ir mokyklos keitimas baigiamojoje klasėje, galėjo stipriai neigiamai įtakoti mokslo rezultatus, kurie, minėta, turi esminę įtaką tolimesniam savarankiškam vaiko gyvenimui. Teismas jau konstatavo, kad mokydamasi vidurinėje mokykloje ieškovė neturėjo galimybių dirbti ir užsidirbti sau pragyvenimui. Todėl darytina išvada, kad finansinė parama ieškovei besimokant vidurinėje mokykloje buvo būtina. Mokymosi vidurinėje mokykloje metu ieškovę išlaikė ir toliau išlaiko jos motina A. B., padėdavo ir toliau padeda pilnametė sesuo R. L., su seserimi R. B. ji kartu gyvena nuomojamame bute. Atsakovas dukters neišlaiko nuo 2011 m. gegužės mėnesio. Šios aplinkybės atsakovas taip pat neginčijo. Teismo vertinimu nesąžininga ir neteisinga pareigą materialiai išlaikyti pilnametę dukrą perkelti motinai ir dar kitiems asmenims. Užtikrinant ieškovės teisę į normalų fizinį, protinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, sveikatą besimokant vidurinėje mokykloje jai buvo būtina finansinė parama ne tik iš motinos, bet ir iš tėvo pusės, kadangi pareiga išlaikyti savo vaiką tenka abiems tėvams. Nors atsakovas ir jo atstovas nurodė, kad atsakovas nekilnojamąjį turtą perleido dukrai R. L., o ji įsipareigojo materialiai padėti savo broliams ir seserims, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Nors atsakovas iškėlė abejonių dėl trečiojo asmens turtinės padėties, teismo vertinimu tai esminės įtakos nagrinėjamu atveju neturi, kadangi teismui abejonių, jog ieškovę mokymosi vidurinėje mokykloje metu išlaikė ir toliau išlaiko jos motina bei kiti asmenys, nekyla. O kaip jau minėta, tėvų teisės lygios. Todėl konstatavus, jog ieškovė būdama pilnametė mokėsi vidurinėje mokykloje, mokėsi sąžiningai ir pažangiai, kad jai buvo būtina finansinė parama iš abiejų tėvų, toliau spręstina, kokie buvo jos poreikiai, taip pat vertintinos tėvo finansinės galimybės prisidėti prie jos poreikių tenkinimo.

Ieškovė nurodė, jog jos poreikiams tenkinti reikalinga 1 000 Lt per mėnesį suma, kurią sudaro: 253,50 Lt buto komunaliniams mokesčiams, 255 Lt maistui, 40 Lt vaistams, vitaminams, papildams, 50 Lt higienos prekėms, 50 Lt aprangai, 90 Lt avalynei, 40 Lt knygoms, pratyboms, 17 Lt transportui, 30 Lt telefonui, 20 Lt laisvalaikiui, 50 Lt išleistuvėms, šimtadieniui, vasaros atostogoms, 20 Lt kirpyklai, 60 Lt dienpinigiai, 25 Lt internetui (7 b. l.). Dalį šių išlaidų pagrindė rašytiniais įrodymais(11-16, 117-120 b. l.). Teismas ieškovės pateiktus pirkimo čekius vertina ne kaip įrodymus, pagrindžiančius ieškovės išlaidas, o kaip įrodymus, parodančius kainų lygį šalyje, kadangi iš pateiktų čekių negalima nustatyti, ar pirkti daiktai, paslaugos, maistas buvo panaudoti būtent ieškovei. Atsakovas ir jo atstovas akcentavo tai, kad išlaidos labai didelės ir nepagrįstos rašytiniais įrodymais. Teismo nuomone, ieškovės nurodytos sumos, reikalingos pilnamečio vaiko (suaugusio žmogaus) poreikiams patenkinti neišdidintos ir iš esmės atitinka bylos aplinkybes. Savaime suprantama, kad ieškovei reikėjo kasdien valgyti, kad ji kartas nuo karto sirgo, kad jai buvo reikalingi vitaminai, drabužiai ir avalynė, taip pat higienos priemonės, išlaidos laisvalaikiui ir kt. Natūralu, kad ieškovei taip pat teko ir komunalinių mokesčių dalis, buvo reikalingas internetas, telefonas. Teismo vertinimu 1 000 Lt suma suaugusiam žmogui yra protingo dydžio ir neišdidinta. Akivaizdu, kad neįmanoma poreikių lentelėje smulkiai visų išlaidų nurodyti ir numatyti, kadangi natūralu, jog atsiranda nenumatytų išlaidų, vieną mėnesį išlaidų gali būti daugiau, kitą mažiau. Pažymėtina tai, kad ieškovė poreikių lentelėje nurodė ne išleidžiamas, o būtinas jos poreikiams sumas, t. y. sumas, kurios būtinos jos protingiems poreikiams patenkinti. Atsakovas akcentavo, jog labai didelės išlaidos higienai, avalynei, pratyboms. Teismo vertinimu 50 Lt suma higienos priemonėms suaugusiai moteriai, yra tikrai protingo dydžio, neišdidinta. Sutiktina, kad išlaidos avalynei šiek tiek padidintos, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog poreikių lentelėje kai kurios išlaidos visiškai neįtrauktos, pavyzdžiui: patalynei, rankšluosčiams, buitinei chemijai (skalbimo milteliai, įvairūs valikliai), buities reikmenims, mobiliam telefonui ir kt. Įvertinant tai, kad ieškovė mokėsi 12 klasėje, išlaidos mokyklos reikmenims taip pat laikytinos protingomis. Nors atsakovas nurodo, jog ieškovės poreikiams 1 000 Lt suma per didelė, tačiau santuokos nutraukimo byloje nepilnamečiam sūnui R. B., gim. (duomenys neskelbtini), prašė priteisti išlaikymą po 534 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, savo paaiškinimuose nurodydamas, kad ieškovės (A. B.) 400 Lt siūlomas išlaikymas sūnui yra per mažas, kad remiantis susiklosčiusia teismų praktika nepilnamečių vaikų išlaikymui reikalinga per mėnesį bent po 1 MMA (šiuo metu tai 1000 Lt) (LITEKO duomenys). Teismo nuomone, pilnamečio vaiko poreikiai tikrai nėra mažesni nei nepilnamečio vaiko. Be to, atsakovas savo priešieškinyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kurį teismas atsisakė priimti (133-134, 144-145 b. l.), nurodė, jog 500 Lt išlaikymo dydis atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką ir todėl papildomai įrodinėti išlaikymo dydžio nereikia. Todėl įvertinus ieškovės poreikius, ekonominę situaciją šalyje, taip pat atsižvelgus į įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), vertintina, kad ieškovės poreikiams patenkinti jai besimokant vidurinėje mokykloje buvo reikalinga 1 000 Lt suma per mėnesį.

Toliau vertintinos atsakovo finansinės galimybės prisidėti prie ieškovės išlaikymo.

Teismas, priimdamas sprendimą dėl pilnamečio išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia ne tik į vaiko, bet ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (CK 3.192¹ str. 3 d.). Tėvų turtinė padėtis paprastai yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

Vertinant atsakovo finansines galimybes nustatyta, jog atsakovas nedirba, yra neįgalus, jo oficialias pajamas sudaro gaunama 600 Lt senatvės pensija iš kurios kas mėnesį atskaitoma po 240,46 Lt pagal vykdomuosius dokumentus (39, 40, 41, 42-43, 48 b. l.), yra išsituokęs, su juo kartu gyvena nepilnametis jo ir trečiojo asmens A. B. sūnus R. B., gim. (duomenys neskelbtini) (50 b. l.), nekilnojamojo turto neturi (44 b. l.), jo vardu nėra registruota automobilių (45 b. l.). Iš atsiliepimų ir atsakovo paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad iš esmės atsakovas su ieškiniu dėl išlaikymo priteisimo nesutinka dėl sunkios turtinės padėties. Atsakovo atstovas posėdyje nurodė, jog atsakovas gyvena žemiau skurdo ribos. Todėl iš jo priteisus išlaikymą pilnametei dukrai būtų pažeisti ne tik paties atsakovo, bet ir kartu su juo gyvenančio nepilnamečio vaiko interesai. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, duotus paaiškinimus mano, jog atsakovas neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties, ją slepia. Tokią išvadą teismas daro dėl toliau nurodytų aplinkybių ir motyvų. Atsakovas nurodė, kad jo turtinė padėtis yra sunki, todėl pagal įrodinėjimo taisykles jis turėjo pareigą šią aplinkybę įrodyti (CPK 12, 178 str.). Tai reiškia, kad jis turėjo pateikti duomenis ne tik iš registrų apie jo vardu registruotą turtą, tačiau ir išrašus iš „bankų su istorija“ apie turimas santaupas ar lėšas banko sąskaitose, taip pat duomenis apie patiriamas išlaidas. Atsakovas duomenis iš oficialių registrų pateikė. Pagal juos atsakovas jokio registruotino turto neturi, jo oficialios pajamos yra 360 Lt, iš kurių jis turi pragyventi kartu su sūnumi. Atsakovas savo ir sūnaus išlaidų skaičiuotės teismui nepateikė, nei atsakovas atsiliepimuose, nei jo atstovas teismo posėdyje nepaaiškino, kaip atsakovas kartu su nepilnamečiu sūnumi pragyvena už 360 Lt per mėnesį. Akivaizdu, kad už tokią sumą atsakovas negalėtų patenkinti net minimalių savo, o juo labiau dar ir kartu gyvenančio nepilnamečio vaiko interesų, tokios šeimos pajamos būtų žemiau skurdo ribos ir šeimai priklausytų socialinė parama. Byloje nėra duomenų, jog nepilnamečio vaiko poreikiai neužtikrinami, taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovo šeimai teikiama socialinė parama, kad mokamos kokios nors socialinės išmokos. Atsakovas nurodė, kad santaupų neturi, tačiau pateikė duomenis tik iš vieno banko (47 b. l.). Todėl liko nepaneigta ta aplinkybė, jog atsakovas galimai turi santaupų kituose Lietuvos bankuose. Be to, iš pateikto AB Swedbank sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išrašo (135-136 b. l.) matyti, kad 2014 m. ieškovo išlaidos vien tik ryšio paslaugoms per mėnesį sudarė nuo 142 Lt iki 239 Lt (2014 m. sausio mėn. – 174,49 Lt, 2014 m. vasario mėn.-142,58, 2014 m. kovo mėn. 140,66 Lt, 2014 m. balandžio mėn. 185,93 Lt, 2014 m. gegužės mėn. -167,46 Lt), kas vidutiniškai per mėnesį sudaro 162 Lt. Tokiu būdu atsakovui ir sūnui pragyvenimui lieka tik 200 Lt. Neįtikėtina, jog atsakovas turėdamas tik 360 Lt pajamų per mėnesį galėtų sau leisti vien tik už mobilaus telefono ryšių paslaugas vidutiniškai per mėnesį išleisti 162 Lt. Kaip jau minėta, čia išlaidos tik ryšio paslaugoms, tačiau atsakovas iki šiol su sūnumi gyvena gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), todėl patiria išlaidas elektrai, šildymui ir kt. mokesčiams. Dar reikalingos lėšos maistui, aprangai ir t. t. Nors atsakovas pateikė teismui duomenis, jog jo vardu nėra registruotų automobilių, tačiau iš minėtos banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2014 m. kovo mėn. atsakovas išleido 99,19 Lt Lukoil degalinėje. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes akivaizdu, kad atsakovo išlaidos ryšio paslaugoms, pirkiniui Lukoil degalinėje, pagal gaunamas pajamas per didelės, neadekvačiai didelės atsakovo nurodytoms gaunamoms pajamoms. Atsakovas turėjo ir turi ne vieną ginčą teismuose (LITEKO duomenys) ir juose buvo sprendžiami jo turtinės padėties klausimai: atsakovas yra prašęs jį atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, taip pat yra prašęs atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Teismai yra konstatavę, kad atsakovas R. B. nors ir gaudamas nedideles pajamas, 2013 m. buvo pasiėmęs prievolę lizingo bendrovei, išleido nemažas sumas, lyginant su pajamomis, mobiliojo ryšio paslaugoms (Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis c.b. Nr. 2S-914-436/2014). Be to, Lietuvos Apeliacinio Teismo nutartyje, kurioje buvo sprendžiamas 2013 m. rugsėjo 4 d. Kauno apygardos nutarties, kuria R. B. buvo atleistas nuo 10 530,48 Lt bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo valstybei, o įpareigotas sumokėti likusią dalį 10 481,52 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, pagrįstumo klausimas, konstatavo atsakovo nesąžiningumą. Teismas nutartyje nurodė, kad „apeliantas akcentuoja, kad dėl sveikatos būklės negali dirbti net sargu, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad darbo sutarys su (duomenys neskelbtini) būdavo nutraukiamos paties atsakovo prašymu prieš pat kreipiantis į teismą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, kas patvirtina atsakovo nesąžiningumą. Be to, pats atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateiktame prašyme pripažino, jog turto padalinimui tarp sutuoktinių realizuoti be tinkamo teismo dalyvavimo šiame procese buvo sudaryta visa apsimestinių sandorių grandinė, kas dar kartą patvirtina, jog atsakovo teikiami duomenys galimai neatspindi jo turtinės padėties, ir kartu paneigia atsakovo sąžiningumą. Nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis iš dalies patvirtina ir paties atsakovo skundo turinys, iš kurio aišku, kad atsakovas nebuvo linkęs sudaryti taikos sutarties, kadangi bet kokiu atveju reiktų sumokėti valstybei dalį žyminio mokesčio (nuo kurio, kaip parodė vėlesni atsakovo veiksmai, jis tikisi būti atleistas)“. (Lietuvos Apeliacinio Teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartis c.b. Nr. 2-2448/2013) Teismo vertinimu, atsakovas šioje byloje kitų teismų konstatuoto nesąžiningumo taip pat nepaneigė. Nors jo atstovas nurodė, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) negalėjo dirbti dėl sveikatos, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Pateiktas Medicinos dokumentų išrašas (76 b. l.) patvirtina tik tai, kad atsakovas turi sveikatos problemų, tačiau nepatvirtina, jog jis iš darbo išėjo dėl sveikatos. Be to, šis Medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad ligoninėje atsakovas gulėjo jau bylos nagrinėjimo metu. Iš pirmiau paminėtos apeliacinio teismo nutarties matyti, kad atsakovas ne kartą jau buvo išėjęs iš darbo savo noru, o ir dabar nepateikta įrodymų, kad iš darbo (duomenys neskelbtini) atsakovas atleistas ne savo noru. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis bent bandė ieškotis kokio nors darbo. Tai, kad jis iš dalies nedarbingas nereiškia, jog negali dirbti. Kaip patvirtina bylos duomenys, atsakovas nedarbingas jau seniai, tačiau tai netrukdė jam susirasti darbą. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad šioje byloje atsakovas naudojasi ne valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugomis, o mokamomis advokato paslaugomis. Atsakovo atstovas nurodė, kad advokatams moka iš skolintų pinigų, tačiau tokių įrodymų nepateikta. Be to, jei jau atsakovas skolinasi pinigų, vadinasi tikisi gauti pajamų, kadangi būdamas atsakingas žmogus supranta, jog skolas reikės grąžinti. Nei atsakovas, nei jo atstovas neneigė aplinkybės, kad kitose bylose sumokėjo 8 000 Lt advokatams, tačiau nurodė, kad tuo metu atsakovo turtinė padėtis buvo kitokia. Teismui atsakovo atstovo paklausus, kas pasikeitė nuo tol laiko, atstovas nurodė, kad atsakovas neteko nekilnojamojo turto ir darbo. Iš tiesų atsakovas nekilnojamojo turto nebeturi, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad iš jo gaudavo kokių nors pajamų. Iš atsakovo banko sąskaitos matyti, kad jo darbo užmokestis buvo tik 227,50 Lt (135 b. l.). Taigi teismas esminio pasikeitimo atsakovui išėjus iš darbo nenustatė. Ieškovė nurodė ir liudytoja R. B. patvirtino, kad atsakovas dirba taksi vairuotoju, atsakovas šią aplinkybę kategoriškai neigė. Objektyvių įrodymų, kad atsakovas dirba taksi vairuotoju byloje nėra, tačiau konstatavus atsakovo nesąžiningumą, teismo vertinimu ši aplinkybė lieka nepaneigta, kadangi akivaizdu, jog atsakovas disponuoja papildomomis pajamomis, tačiau jų šaltinio nenurodo. Atsakovo atstovas nurodė, kad priteisus išlaikymą ieškovei nukentės ne tik atsakovo, bet ir nepilnamečio vaiko R. B. interesai. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo A. B. išlaikymą sūnui R. teikia (135-136 b. l.). Šią aplinkybę patvirtino ir atsakovo atstovas, tik nurodė, kad ji išlaikymą sūnui teikia tik nuo šio ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2014 m. vasario mėnesio. Vadinasi iki 2014 m. vasario mėnesio atsakovas sūnaus išlaikymui iš trečiojo asmens A. B. išlaikymo negavo, jį išlaikė vienas, o nuo 2014 m. vasario mėnesio kas mėnesį gauna po 500 Lt. Iš bylos duomenų ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad nepilnamečiam sūnui R. išlaikymas iš jo motinos A. B. buvo priteistas nuo 2012-06-08, teismo sprendimo dalis šioje dalyje nukreipta vykdyti skubiai. Nors vaiko motina išlaikymo sūnui, kaip teigia atsakovas, neteikė, tačiau atsakovas dėl išlaikymo išieškojimo priverstine tvarka nesikreipė. Tai dar kartą patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis nebuvo ir nėra tokia bloga, kokią norima pateikti. Be to, atsakovas ir jo atstovas neigė ieškovės ir liudytojos nurodytą aplinkybę, jog atsakovas teikia nuomos paslaugas ir iš to gauna pajamų. Atstovas nurodė, kad atsakovas skelbimų internete nedėjo, o be to, skelbimai rodo tik ketinimą nuomoti, bet ne gautas pajamas. Šiuos atsakovo ir jo atstovo argumentus teismas vertina kritiškai. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad atsakovas vis dėlto teikė patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos paslaugas ir iš šios veiklos gavo pajamų. Šios aplinkybės nustatytos baudžiamojoje byloje Nr. 1-3361-926/2012, kurioje atsakovas buvo apklaustas liudytoju dėl jam priklausančiose patalpose (duomenys neskelbtini), įvykdytos vagystės, kurią iš vieno nuomininko įvykdė kitas nuomininkas (LITEKO duomenys). Šioje byloje liudytoju apklaustas R. B. neneigė jog nuomoja minėtame name esančius kambarius. Tai teismo vertinimu dar kartą patvirtina atsakovo nesąžiningumą ir norą nuslėpti savo tikrąją turtinę padėtį. Akivaizdu, kad atsakovui šiuo metu yra naudinga neturėti oficialių pajamų ir turto, kadangi toliau vyksta teisminiai ginčai, jis turi tūkstantinių įsipareigojimų valstybei. Šių pirmiau nurodytų aplinkybių visuma leidžia teismui padaryti išvadą, jog atsakovas neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties, ją slepia. Todėl įvertinus pirmiau nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovas turėjo finansinę galimybę ieškovės nurodytu laikotarpiu teikti jai išlaikymą, tol, kol ji, sąžiningai ir pažangiai mokydamasi, įgys vidurinį išsilavinimą.

Teismas, kompleksiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, šalių turtinę padėtį, pilnamečio vaiko poreikius bei galimybes gauti pajamų šiems poreikiams tenkinti, įvertinęs tai, kad ieškovė nors ir pilnametė, bet ieškinio padavimo ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo įgijusi vidurinio išsilavinimo ir mokėsi vidurinėje mokykloje, įvertinant tai, kad ieškovei parama buvo reikalinga, nes ji pati negalėjo pasirūpinti savo išlaikymu, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), mano, kad atsakovas galėjo pilnametei dukrai teikti išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas (CPK 185 str. CK 3.192¹ str.). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė teismo sprendimo priėmimo metu jau yra įgijusi vidurinį išsilavinimą, išlaikymas jai priteistinas ne periodinėmis išmokomis kas mėnesį, o konkrečia pinigų suma. Ieškovės ieškinys paduotas 2014 m. vasario 17 d., vidurinį išsilavinimą ieškovė įgijo 2014 m. liepos 1 d. Todėl už šį laikotarpį ieškovei iš atsakovo priteistina 2 250 Lt išlaikymas konkrečia pinigų suma. Teismo nuomone tokia pinigų suma labiausiai atitiks proporcingumo ieškovės poreikiams bei atsakovo turtinei padėčiai principą ir atsakovo šeimos finansinės padėties nepablogins, o ieškovei bus finansinė parama pradedant savarankiško gyvenimo etapą, o tuo pačiu bus ir trečiojo asmens finansinės naštos palengvinimas.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus ieškovės poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

Ieškovė iš atsakovo taip pat prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki ji tapo pilnamete, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Atsakovas su tokiu reikalavimu nesutinka, nors neginčija, kad išlaikymo dukrai nuo 2011 m. gegužės mėnesio iki pilnametystės neteikė. Pagrindiniai nesutikimo motyvai: sunki atsakovo turtinė padėtis, ieškovė yra netinkamas ieškovas dėl šio reikalavimo, 1 mėn. yra praleistas ieškinio senaties terminas.

Kadangi byloje kilo klausimas, ar ieškovė R. B. turi reikalavimo teisę dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, taip pat ieškinio senaties termino taikymo klausimas, todėl teismas pirmiau pasisakys dėl šių klausimų.

Ieškovė R. B. yra pilnametė ir pareiškė ieškinį atsakovui, t. y. savo tėvui, dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį kai ji buvo dar nepilnametė, nurodydama, kad motina savo pareigą ją išlaikyti vykdė, o atsakovas šios pareigos nevykdė. Atsakovas atsiliepime ir jo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės kreiptis dėl išlaikymo įsiskolinimo. Į teismą turėjo kreiptis trečiasis asmuo A. B., kuri viena teikė visą išlaikymą dukrai, todėl A. B. galėtų reikalauti iš atsakovo skolos dalies, kuria A. B. išlaikymo forma sumokėjo už dukters išlaikymą, tuo vykdydama ir tėvo pareigą išlaikyti dukrą. Teismas su tokiais atsakovo ir jo atstovo argumentais nesutinka, todėl juos atmeta kaip visiškai nepagrįstus. Tėvai turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, atitinkamai nepilnamečiai vaikai turi teisę į išlaikymą (CK 3.192 str.). Ši prievolė yra iki vaikas taps pilnametis ir kiekvienas iš tėvų privalo šią prievolę vykdyti. Jeigu tėvai ar vienas iš jų prievolės nevykdo, tai atsiranda vaiko teisė į pažeistos teisės teisminį gynimą. Ši teisė įgyvendinama pareiškiant ieškinį teisme. Kadangi nepilnametis vaikas dar neturi civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai ginti savo teisių, todėl jo teises privalo ginti įstatyminis atstovas, t. y. pagal CK 3.194 str. 1 d. ieškinį teisme pareiškia vienas iš tėvų, vaiko globėjas (rūpintojas) arba valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis vienodą teismų praktiką bylose, yra išaiškinęs, jog nors ieškinį vaiko interesais pareiškia vienas iš tėvų, vaiko globėjas (rūpintojas) arba valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija, teisė gauti išlaikymą pagal šių asmenų pareikštą ieškinį yra nepilnamečio vaiko, todėl materialine teisine prasme ieškovas yra nepilnametis vaikas, o jo procesinę teisę pareikšti ieškinį įgyvendina CK 3.194 str. 1 d. nurodyti asmenys ar įstatymų nustatyti kiti asmenys. Nepilnamečiai vaikai ieškinyje dėl išlaikymo priteisimo nurodomi ieškovais kaip materialinio teisinio santykio dalyviai, o jų procesines teises dėl šių reikalavimų visa apimtimi įgyvendina atstovai (CPK 38 str. 2, 4 d.). Kai yra pagrindas išlaikymas priteisiamas ieškovui nepilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-2010). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė nuo 2011 m. gyveno atskirai nuo atsakovo, jos motina buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini), mergaitei buvo nustatyta laikinoji globa, laikina globėja paskirta pilnametė sesuo R. L.. Nors atsakovas savo pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą R. B. nevykdė nuo 2011 m. gegužės mėnesio (šios aplinkybės atsakovas neginčija), tačiau nei vienas įstatyminis mergaitės atstovas į teismą dėl išlaikymo priteisimo nesikreipė, t. y. į teismą nesikreipė nei mergaitės motina A. B., nei mergaitės laikinoji globėja R. L., todėl nepilnametės R. B. teisės liko neapgintos. Pažymėtina, kad vėliau, t. y. 2012 m. birželio 8 d., nepilnametės R. B. motina A. B., kaip įstatyminė R. B. atstovė, santuokos nutraukimo byloje pareiškė reikalavimą dėl išlaikymo dukrai priteisimo, tačiau bylos nagrinėjimo metu R. B. tapus pilnamete, šis reikalavimas nebuvo išspręstas. Teismo vertinimu, vaikas negali būti atsakingas už tai, jog jo įstatyminiai atstovai, kurie privalėjo ginti jo teises, savo pareigų dėl vienokių ar kitokių priežasčių savo pareigų tinkamai ir laiku nevykdė. Pažymėtina, kad pagal pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, ieškovės R. B. įstatyminiams atstovams tinkamai įgyvendinus jos teises, t. y. laiku kreipusis į teismą dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymas būtų priteistas ne jos įstatyminiams atstovams, o pačiai nepilnametei R. B.. Ieškovė pilnamete tapo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo šios dienos ji įgijo visišką civilinį veiksnumą ir galėjo savarankiškai įgyvendinti savo teises ir pareigas. Teismo vertinimu, ieškovė būdama pilnamete turi teisę ginti savo pažeistą teisę, kurią jos įstatyminiai atstovai laiku ir tinkamai neapgynė jai būnant nepilnamete, ir reikalauti iš atsakovo priteisti jai išlaikymo įsiskolinimą, nes tai, kad įstatyminiai atstovai savo pareigų nevykdė nereiškia, jog vaiko teisė į išlaikymą dingo. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei vaiko visokeriopos apsaugos principams (CK 1.5 str., 3.3 str.). Be to, visiškai nepagrįstu teismas laiko atsakovo argumentą, jog šioje byloje tik A. B. galėtų reikšti ieškinį dėl skolos priteisimo, nes ji vykdė išlaikymo prievolę už atsakovą. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas savo atsiliepime į ieškinį yra nurodęs, kad ir A. B. (kuri pradiniame ieškinyje buvo taip pat ieškovė) neturi reikalavimo teisės, nes jau nėra įstatyminė R. B. atstovė. Išlaikymo prievolė yra asmeninė prievolė, jos negalima atsisakyti ar perleisti kitiems asmenims, todėl nepilnametės R. B. motina negalėjo teikti ir neteikė išlaikymą dukrai už tėvą, nes tam nebuvo jokio įstatyminio pagrindo. Atsakovas rašytinių įrodymų apie jo ir A. B. ar kitų asmenų susitarimą dėl išlaikymo mokėjimo dukrai R. B. nepateikė. Tai, kad mergaitę išlaikė viena motina ar kiti asmenys nereiškia, jog ji gavo tinkamą išlaikymą, kad visi jos poreikiai buvo patenkinti. Primintina, kad turi būti tenkinamieji ne tik būtinieji (maistas, apranga ir t. t.), bet ir kiti vaiko poreikiai (laisvalaikis, pomėgiai, gebėjimų tobulinimas ir ugdymas, užklasinė veikla ir t. t.), kad vaikas taptų visaverte asmenybe ir pilnateisiu visuomenės nariu. Atsakovas išlaikymo pareigos dukrai nevykdė, vadinasi vaikui nebuvo teikiamas pakankamas išlaikymas (tėvo dalyje), nes motina dukrai teikė savo išlaikymo dalį pagal savo finansines galimybes. Tėvui teikiant išlaikymą mergaitės poreikių patenkinimo galimybės būtų buvę didesnės. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus argumentus ir kasacinio teismo išaiškinimą, teismas laiko, jog ieškovė R. B. yra tinkama ieškovė šiame ginče, todėl turėjo teisę reikšti atsakovui tokio pobūdžio ieškinio reikalavimus.

Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovė 1 mėn. praleido ieškinio senaties terminą, nes ieškinį dėl išlaikymo įsiskolinimo galima pareikšti tik už tris metus iki ieškinio padavimo dienos. Atsakovo nuomone, ieškovė tokį reikalavimą pareiškė tik 2014 m. birželio 9 d., t. y. pateikdama patikslintą ieškinį, nes pirminiu ieškiniu šį reikalavimą reiškė ne ieškovė, o A. B., kuri vėliau šio reikalavimo atsisakė. Todėl teismui nusprendus, jog ieškovė turi reikalavimo teisę, ji galėtų prašyti priteisti išlaikymo įsiskolinimą tik nuo 2011 m. birželio mėnesio, tačiau ne nuo 2011 m. gegužės mėnesio. Teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka ir atsakovo reikalavimą taikyti ieškinio senatį, nagrinėjamu atveju, laiko aiškiai nesąžiningu, pažeidžiančiu vaiko teises ir prieštaraujančiu gerai moralei. Iš bylos duomenų matyti, kad pirminis ieškinys dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pareikštas 2014 m. vasario 17 d. (3 b. l.). Šiame ieškinyje ieškovai buvo du: R. B. ir A. B.. Atsakovui pateikus atsiliepimą ir nurodžius, jog ieškovei tapus pilnamete jos motina A. B. neturi reikalavimo teisės, ieškovė R. B. patikslino ieškinį ir jį pareiškė jau viena, A. B. nurodydama trečiuoju asmeniu. Patikslinto ieškinio reikalavimai iš esmės nesikeitė, tik prašoma išlaikymo įsiskolinimą ir išlaikymą priteisti R. B.. Teismas sutinka, kad formaliai ieškovė savarankiškai reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo pateikė 2014 m. birželio 9 d., tačiau akivaizdu, kad ieškinys tiek dėl išlaikymo, tiek dėl išlaikymo įsiskolinimo teisme pareikštas 2014 m. vasario 17 d., t. y. jau 2014 m. vasario 17 d. buvo pareikšta ieškovės valia iš atsakovo prisiteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą. Tai, kad pirminiu ieškiniu šį reikalavimą kartu su ieškove reiškė A. B. atsakovui pareikštų reikalavimų esmės nekeičia, kadangi pagal jau pirmiau paminėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką tiek išlaikymas, tiek išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas vaikui. Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes ir motyvus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei vaiko visokeriopos apsaugos principais (CK 1.5 str., 3.3 str.), teismas laiko, jog ieškovė senaties termino nepraleido ir toliau spręstina dėl išlaikymo įsiskolinimo ieškovei priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki jos pilnametystės dienos (CPK 185 str., CK 3.200 str.).

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turi atsižvelgti į vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, būtiną išlaikymo dydį, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-29 nutartis Nr. 3K-3-21/2007).

Pažymėtina, jog ieškovė R. B., o taip pat ir atsakovas, nagrinėjamoje civilinėje byloje nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, kokias pajamas gavo atsakovas R. B. laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. liepos 2 d. Teismas priteisdamas išlaikymą, konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis leido teikti savo dukrai nurodytu laikotarpiu jos poreikius atitinkantį išlaikymą. Todėl, pirmiau aptartų įrodymų visetas leidžia teismui daryti išvadą, kad R. B. turtinė padėtis laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki (duomenys neskelbtini) buvo panaši į dabartinę ir netgi geresnė, kadangi atsakovas ir jo atstovas nurodė, kad 2012 m. atsakovo turtinė padėtis buvo žymiai geresnė, jis turėjo galimybę sumokėti advokatams 8 000 Lt, turėjo nekilnojamojo turto, dirbo. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovas vykdydamas 2011 m. gruodžio 16 d. teismo nutartį sumokėjo valstybei 3 500 Lt žyminį mokestį, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovas minėtu laikotarpiu disponavo pakankamai nemažomis piniginėmis sumomis. Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą skaičiuojant kas mėnesį po 500 Lt. Teismas jau pirmiau konstatavo, kad pilnametės ieškovės poreikiai yra protingo dydžio, neišdidinti ir atitinka bylos aplinkybes ir nustatė, jog iš atsakovo priteistina išlaikymo jai tapus pilnamete suma yra 500 Lt kas mėnesį. Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už dvejus metus iki pilnametystės, t. y. už laikotarpį kai jai buvo 16-17 metų. Savaime suprantama, kad ieškovei reikėjo valgyti, kad jai buvo reikalingos lėšos aprangai, avalynei, ugdymui, sveikatos priežiūrai ir pan. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į ieškovės amžių, poreikius, šalių turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes, laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki (duomenys neskelbtini), ieškovės išlaikymo išlaidos buvo panašios kaip ir dabar. Tėvų pareiga yra išlaikyti nepilnamečius vaikus, tačiau atsakovas šios pareigos nevykdė – atsakovas dukrai išlaikymo jai būnant nepilnamete neteikė ir šios aplinkybės neginčijo, todėl atsižvelgiant į jau pirmiau nurodytais motyvais, už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki (duomenys neskelbtini) iš atsakovo ieškovei priteistinas išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojant kas mėnesį po 500 Lt, t. y. iš atsakovo dukrai R. B. priteistinas 12 500 Lt išlaikymo įsiskolinimas (500 Lt×25 mėn.=12 500 Lt, CK 3.200 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ieškovei išlaikymo neteikė nuo 2011 m. gegužės 1 d., o ieškinys teismui pareikštas dėl išlaikymo priteisimo nuo ieškinio padavimo dienos iki kol mokysis vidurinėje mokykloje ir dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki ieškovės pilnametystės dienos ((duomenys neskelbtini).), ieškovei išaiškintina teisė kreiptis į teismą atskiru ieškiniu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį nuo pilnametystės dienos ((duomenys neskelbtini)) iki ieškinio padavimo šioje byloje dienos, t. y. iki 2014 m. vasario 17 d. Teismo vertinimu, šioje byloje teismas neturi teisės pasinaudoti CPK 376 str. 3 d. teise viršyti pareikštus reikalavimus, kadangi ieškovė yra pilnametė, jau yra įgijusi visišką civilinį veiksnumą ir savo teises gali ginti pati, ieškovė jokių argumentų, kodėl teismas turėtų viršyti pareikštus reikalavimus, teismui nepateikė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės ieškinys patenkintas visiškai. Ieškovė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl jos nepriteistinos.

Teismas šioje byloje turėjo 58,97 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo valstybei priteistina 58,97 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu ir 68 Lt žyminis mokestis už priteistą išlaikymą, iš viso 126,97 Lt (CPK 79 str., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 str., 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str. teismas

nusprendė:

Priimti A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo ieškinio atsakovui R. B. dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir civilinę bylą Nr. 2-6237-955/2014 šioje dalyje nutraukti.

Ieškovės R. B. patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą jo pilnametei dukrai R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) konkrečia pinigų suma – 2 250 Lt (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt litų) (nuo 2015 m. sausio 1 d. 652 EUR) už laikotarpį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2014 m. vasario 17 d.) iki ji mokėsi vidurinėje mokykloje (2014 m. liepos 1 d.).

Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), jo pilnametei dukrai R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 12 500 Lt (dvylika tūkstančių penkis šimtus litų) (nuo 2015 m. sausio 1 d. 3 620 EUR) už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki jos pilnametystės ((duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas valstybei: 58,97 Lt (penkiasdešimt aštuonis litus 97 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu bei 68 Lt (šešiasdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą, iš viso 126,97 Lt (vieną šimtą dvidešimt šešis litus 97 ct) (nuo 2015 m. sausio 1 d. 36 EUR). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.