Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-10-29 · Civilinė byla Nr. e2S-1640-855/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-29
Bylos Nr.
e2S-1640-855/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-24750-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Volodko
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Idea in“
Kategorijos
  • 3.3.3.10.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1640-855/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24750-2020-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.10.6. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (suinteresuoto asmens) uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Idea in“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys - antstolis Donatas Kisielius, uždaroji akcinė bendrovė „Emilė“, uždaroji akcinė bendrovė „EDS Invest“, uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Idea in“ kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų, antrųjų pakartotinių varžytinių Nr. 194737 atšaukimo bei turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės paskyrimo.

2. Pareiškėja UAB „Idea in“ pateikė teismui papildomą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – nepranešant byloje dalyvaujantiems asmenims, iki bus galutinai išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti antstoliui Donatui Kisieliui vykdyti skolininkės UAB „Emilė“ turto – prekybos paskirties pastato su terasa, 10094,46 kv. m ploto, plane pažymėtas Tr., unikalus Nr. 1099-0031-2170, adresu Ateities g. 10, Vilnius, bei žemės sklypo nuomos teisės priverstinį pardavimą. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Antstoliui D. Kisieliui buvo pateiktas antstolio A. Bublio 2020 m. rugsėjo 18 d. patvarkymas, kuriame antstolis A. Bublys iš esmės patvirtino UAB „Emilė“ turto rinkos vertę, vadovaudamasis 2020 m. rugsėjo 14 d. UAB „Krivita“ atliktu ekspertizės aktu. Atsižvelgiant į tai, skolininkės UAB „Emilė“ turto vertė turi būti laikoma ne antstolio D. Kisieliaus nustatyta 2 200 000,00 Eur turto rinkos vertė, o 2020 m. rugsėjo 14 d. nustatyta 5 251 000,00 Eur rinkos vertė. Tuo tarpu šiam momentui UAB „Emilė“ turtas parduodamas daugiau nei dvigubai mažesne kaina nei tikroji turto rinkos vertė.

2.2. Tuo atveju, jeigu teismas tenkins pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų ir priims pareiškėjai palankų sprendimą, turtas antstolio vykdomojoje byloje, tikėtina, jau bus paduotas ir perleistas varžytinių laimėtojams už daug mažesnę kainą nei yra tikroji turto rinkos vertė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Idea in“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

4. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentus, sprendė, jog pareiškėjos prašoma laikinoji apsaugos priemonė susijusi su faktinių aplinkybių nustatymu ir antstolio D. Kisieliaus veiksmų vertinimu, ir padarė išvadą, kad pareiškėjos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka jų taikymo paskirties bei tikslo, ekonomiškumo bei protingumo principų.

5. Teismas pažymėjo, kad byloje taip pat nėra duomenų, kurie leistų daryti tikėtiną išvadą, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu.

6. Teismas sprendė, jog vykdymo veiksmų sustabdymas iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo, reikštų nepagrįstą ir neproporcingą išieškotojo teisių ir interesų ribojimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskiruoju skundu apeliantė (suinteresuotas asmuo) UAB „Emilė“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartį, suinteresuoto asmens UAB „Emilė“ atskirąjį skundą tenkinti ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus galutinai išnagrinėtas pareiškėjos UAB „Idea in“ skundas dėl antstolio D. Kisieliaus veiksmų, uždrausti antstoliui D. Kisieliui vykdyti skolininkės UAB „Emilė“ turto prekybos paskirties pastato su terasa, 10094,46 kv. m ploto, plane pažymėtas Tr., unikalus Nr. 1099-0031-2170, adresu Ateities g. 10, Vilnius, bei žemės sklypo nuomos teisės priverstinį pardavimą.

8. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Antstolis A. Bublys skolininkės UAB „Emilė“ turto rinkos vertę nustatė 2020 m. rugsėjo 18 d. patvarkymu, remdamasis 2020 m. rugsėjo 14 d. ekspertizės aktu, tuo tarpu antstolis D. Kisielius, dėl kurio veiksmu paduotas skundas teismui, skolininkės UAB „Emilė“ turto vertę nustatė pagal pasenusį 2019 m. gruodžio 31 d. ekspertizės aktą, neatsižvelgiant į naujas aplinkybes, kad skolininkės turto plotas žymiai išaugo. Todėl teisinga skolininkės UAB „Emilė“ turto rinkos vertė turi būti laikoma ne antstolio D. Kisieliaus nustatyta turto rinkos vertė (2 200 000,00 Eur), o antstolio A. Bublio 2020 m. rugsėjo 18 d. patvarkymu nustatyta turto rinkos vertė (5 251 000,00 Eur). Dėl šių aplinkybių pareiškėjos UAB „Idea in“ skundas yra pagrįstas, todėl egzistuoja būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

8.2. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, kadangi turto varžytinių, kuriose yra didelė tikimybė, kad dalyvaus potencialūs pirkėjai, pabaiga numatyta 2020 m. spalio 28 d., t. y. tą pačią dieną, kai pirmosios instancijos teismas nagrinės pareiškėjos UAB „Idea in“ skundą dėl antstolio D. Kisieliaus veiksmų teisėtumo. Tai reiškia, kad iki galimai palankaus pareiškėjui teismo sprendimo priėmimo, antstolis gali užbaigti varžytines, turtą parduoti ir perleisti turto pardavimo iš varžytinių aktu naujajam pirkėjui.

Atsiliepimas

9. Suinteresuotas asmuo UAB „EDS Invest“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė atmesti UAB „Emilė“ apeliacinį skundą; už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis apeliantei UAB „Emilė“ skirti 5 000,00 Eur baudą, 50 procentų iš šios sumos skiriant išieškotojai UAB „EDS Invest“; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Nagrinėjamu atveju apeliantė (suinteresuotas asmuo) UAB „Emilė“ neturi procesinio subjektiškumo inicijuoti apeliacinį procesą, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikšti skundą dėl antstolio veiksmų nereiškusiam asmeniui už kitą asmenį.

10.2. Pareiškėjos UAB „Idea in“ skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas: skundu pareiškėja neskundžia antstolio veiksmų, bet iš esmės reiškia prašymą atšaukti antrąsias pakartotines varžytines ir paskirti naują UAB „Emilė“ priklausančio turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Pareiškėjos nurodomi argumentai dėl turto vertės ir netinkamo jos nustatymo jau daug kartų teismų buvo išnagrinėti bei atmesti.

10.3. Apeliantė iš esmės nenurodė įrodymais pagrįstų reikšmingų aplinkybių, kurias vertinant būtų galima padaryti išvadą, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų, bus nepagrįstai pažeisti pareiškėjos interesai: kad turtas bus parduotas už pradinę varžytinių kainą, kad varžytinėms pasibaigus turto nuosavybės turėtojas pasikeis, kad varžytinių dalyviai jau yra pateikę kainą, kuri pažeis apeliantės interesus ir pan.

Šalies argumentai

10.4. Apeliantė reiškia skundus ir prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepaisant to, kad teismai jau keletą kartų pasisakė dėl tapačių argumentų, daug kartų nagrinėjo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ginčijant tuos pačius antstolio veiksmus, tokiu būdu siekia, kad vykdomosiose bylose bet kokia kaina būtų sustabdyti antstolio vykdomi išieškojimo veiksmai ir kuo ilgiau būtų vilkinamas turto realizavimo procesas, todėl toks piktnaudžiavimas procesu yra pagrindas skirti apeliantei CPK 95 straipsnyje nustatytą sankciją, t. y. skirti 5 000,00 Eur baudą, 50 procentų skirtos baudos skiriant išieškotojui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,

argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjos UAB „Idea in“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų atskirojo skundo išnagrinėjimui, ir atskirojo skundo argumentų

14. Iš bylos duomenų matyti, kad į pirmosios instancijos teismą su skundu dėl antstolio D. Kisieliaus veiksmų bei prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – iki bus galutinai išnagrinėtas pareiškėjos UAB „Idea in“ skundas dėl antstolio D. Kisieliaus veiksmų, uždrausti antstoliui D. Kisieliui vykdyti skolininkės UAB „Emilė“ turto prekybos paskirties pastato su terasa, 10094,46 kv. m ploto, plane pažymėtas Tr., unikalus Nr. 1099-0031-2170, adresu Ateities g. 10, Vilnius, bei žemės sklypo nuomos teisės priverstinį pardavimą, kreipėsi pareiškėja UAB „Idea in“. Pirmosios instancijos teismui netenkinus pareiškėjos UAB „Idea in“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jų nepritaikius, apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarties padavė suinteresuotas asmuo – UAB „Emilė“, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir pritaikyti pareiškėjos UAB „Idea in“ prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

15. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) UAB „EDS Invest“ pateiktame atsiliepime į UAB „Emilė“ atskirąjį skundą nurodo, jog nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo UAB „Emilė“ neturi procesinio subjektiškumo inicijuoti apeliacinį procesą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kadangi CPK 510 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikšti ne skundą dėl antstolio veiksmų teisėtumo pareiškusiam asmeniui. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su šia suinteresuoto asmens UAB „EDS Invest“ pozicija.

16. Pažymėtina, jog CPK 305 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinį (atitinkamai ir atskirąjį) skundą civilinėje byloje turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Pagal CPK 37 straipsnį dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Emilė“ yra suinteresuotas asmuo byloje – skolininkė, kurios turtą varžytinėse siekiama realizuoti, darytina išvada, kad apeliantė neabejotinai turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl ir teisę inicijuoti apeliacinį procesą dėl pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties.

17. Nepaisant to pažymėtina, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio (aptariamu atveju skundo) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio (skundo) faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio (aptariamu atveju skundo) reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

18. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo, nevertino skundo pagrįstumo, tačiau preliminarų skundo nepagrįstumą leidžia konstatuoti aplinkybė, kad antstolio veiksmai vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/03141 ir Nr. 0174/17/03142 dėl galimo išieškojimo pažeidimo jau buvo išnagrinėti teismų ir įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais skundai atmesti (pvz.: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. e2YT-14876-808/2020, 2020 m. birželio 11 d. nutartis byloje Nr. e2YT-17714-862/2020, 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartis byloje Nr. e2YT-29458-1099/2020, 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis byloje Nr. e2YT-28339-820/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartis byloje Nr. e2S-1130-565/2020, 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis byloje Nr. e2S-1430-912/2020 ir pan.). Tačiau pažymėtina, kad preliminarus skundo pagrįstumo įvertinimas neturi prejudicinės reikšmės ginčo iš esmės vertinimui, nes šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra atliekamas išsamus įrodymų vertinimas.

19. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių yra numatyta išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019). Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis.

20. Apeliantė nurodo, kad esminė aplinkybė, sudaranti pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, yra padidėjęs pastato plotas ir dėl to padidėjusi pastato rinkos vertė. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.

21. Apeliantė teigia, jog, įvykus varžytynėms, už parduotą turtą gauta suma bus neproporcinga turto rinkos vertei ir dėl to bus pažeistos apeliantės teisės. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2020 m. rugpjūčio 21 d. įvyko prekybos paskirties pastato su terasa, plane pažymėto Tr., unikalus Nr. 1099-0031-2170, adresu Ateities g. 10, Vilniuje, varžytynės, kuriose apeliantei priklausantis turtas buvo parduotas už 7 321 000,00 Eur kainą. Nors vėliau minėtos varžytinės buvo anuliuotos, varžytinių laimėtojui nesumokėjus turto kainos, tačiau matyti, kad už skolininkės turtą buvo pasiūlyta ženkliai didesnė suma, nei nustatyta pradinė turto kaina arba 2020 m. rugsėjo 18 d. antstolio A. Bublio patvarkyme nustatyta turto vertė. Esant nurodytoms aplinkybėms, atmestinas apeliantės argumentas, kad, įvykus varžytinėms, už turtą gauta suma bus neproporcinga turto rinkos vertei ir dėl to bus pažeistos apeliantės teisės. Be to, visi šie apeliantės nurodomi argumentai yra susiję su paties pateikto skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumu ir turėjo būti bei buvo pirmosios instancijos teismo vertinami sprendžiant skundą iš esmės, tuo tarpu jie iš esmės nėra reikšmingi ir aktualūs sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

22. Atsižvelgiant į visų aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėja nepagrindė, kodėl šiuo konkrečiu atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nesustabdžius varžytinių iki skundo dėl antstolio D. Kisieliaus veiksmų išnagrinėjimo, palankaus pareiškėjai teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjos prašyme išdėstytos aplinkybės ar argumentai nėra pakankami, kad jais remiantis būtų pagrindas taikyti šias išimtinio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones.

23. Pažymėtina ir tai, kad iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad iš esmės analogiško turinio prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo ne kartą teismų nagrinėti ir kitose civilinėse bylose (pvz.: Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. e2YT-27528-905/2020, Nr. e2YT-28384-819/2020, e2YT-29115-599/2020, 2YT-29242-1134/2020, e2YT-29458-1099/2020, e2YT-29457-566/2020), ir teismai visuomet atsisakydavo taikyti apeliantės UAB „Emilė“ ir UAB „Idea in“ prašomas analogiškas laikinąsias apsaugos priemones, nustačius, kad tam nėra pagrindo.

24. Kiti argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja neįrodė grėsmės, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo procesinio sprendimo dėl skundo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

26. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netaikė pareiškėjos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją, remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

27. Suinteresuotas asmuo UAB „EDS Invest“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė už piktnaudžiavimą procesu UAB „Emilė“ skirti 5 000,00 Eur baudą, 50 procentų iš šios sumos skiriant išieškotojai UAB „EDS Invest“ .

28. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013). Nors apeliantės UAB „Emilė“ atskirasis skundas ir yra atmestinas, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo apeliantės elgesį, teikiant atskirąjį skundą dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, vertinti kaip aiškų ir akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl prašymas dėl baudos skyrimo netenkintinas.

30. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismui neįskaičius apeliantės UAB „Emilė“ sumokėto žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dėl skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarties Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinėje sistemoje, 38,00 Eur žyminį mokestį, apeliantės sumokėtą 2020 m. spalio 2 d., įskaito apeliacinės instancijos teismas (CPK 80 straipsnio 5, 7 dalis).

31. Suinteresuotas asmuo UAB „EDS Invest“ pateikė prašymą priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, kurios sudaro 435,60 Eur advokato pagalbai apmokėti. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje stadijoje apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, kadangi šalių ginčas dar nėra pirmosios instancijos teisme išspręstas iš esmės. Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas, klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tame tarpe ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą byloje, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas, todėl šalių prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas šioje proceso stadijoje nenagrinėjami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Renata Volodko