Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2S-1983-936/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-09-19
Bylos Nr.: 2S-1983-936/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-03658-2024-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Urmila Valiukienė
Pareiškėjas: G. N.-E.
Suinteresuotas asmuo: A. E., uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Portfolio“, V. J., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2S-1983-936/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03658-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.4; 3.1.7.1.5; 3.1.14.8.1; 3.3.1.19.5; 3.3.2.5; 3.3.2.6.2; 3.3.2.7; 3.5.1; 3.5.18; 3.5.20.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugsėjo 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (apeliantės) G. N.-E. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. N.-E. skundą dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų, suinteresuoti asmenys A. E., uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Portfolio“, V. J., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja G. N.-E. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų kuriuo prašoma: 1) panaikinti 2024 m. gegužės 13 d. patvarkymą Nr. S-24-5-18198 „Dėl nuomonės pateikimo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo“; 2) išduoti sutikimą žemės sklypo naudojimosi tvarkos susitarimui.

1.1. Pareiškėja skunde nurodė, kad antstolės Brigitos Tamkevičienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0005/24/00165, kurioje skolininkas A. E. yra pateikęs prašymą dėl pritarimo žemės sklypo naudojimosi tvarkai nustatymo. Taip pat skolininkas A. E. antstolei yra pateikęs povedybinę sutartį, kurioje nustatytas sutuoktinių A. E. ir G. N.-E. turtinių teisių režimas. Sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso skolininkui A. E. ir pareiškėjai po ½ ir šis turtas nėra sutuoktinių bendroji dalinė nuosavybė, o tai reiškia, kad antstolis negali kvestionuoti asmens, nesančio skolininku vykdomojoje byloje, turtinių teisių įgyvendinimo, juolab prašyti skolininko kreditorių nuomonės dėl turtinių teisių įgyvendinimo dėl turto, kuris nėra išvaržytas, t. y. ½ dalis suinteresuoto asmens turto nėra areštuota ir išvaržoma. Pareiškėja ½ sklypo dalyje, dėl kurio naudojimo tvarkos nustatymo buvo sudarytas rašytinis susitarimas, pradėjo gyvenamojo namo statybas pagal išduotą statybos leidimą iš piniginių lėšų, kurias įgijo pardavusi kitą jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą – butą adresu (duomenys neskelbtini). Todėl skolininkas A. E. nėra šio namo bendrasavininkas nei statytojas. Yra siekiama pakeisti statybą leidžiančiame dokumente statytojo informaciją, kurios negalima pakeisti be susitarimo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.

2. Antstolė Brigita Tamkevičienė 2024 m. birželio 4 d. patvarkymu Nr. S-24-5-21160 pareiškėjos skundo netenkino ir perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

2.1. Nurodė, kad skolininkas A. E. jau po jam priklausančio nekilnojamo daikto varžytynių paskelbimo antstolei el. paštu persiuntė VĮ „Registrų centro“ 2024 m. gegužės 10 d. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimą prašymą atmesti Nr. SPR4-4346 (14.5 E) bei kitu tos pačios dienos el. laišku parašė du žodžius: „Reiktų sutikimo.“, t. y. skolininkas nepateikė antstolei jokio pasirašyto ir bent minimalius prašymo formai ir turiniui keliamus reikalavimus atitinkančio prašymo. Nepaisant to, siekdama kuo objektyviau įvertinti esamą situaciją, antstolė kreipėsi į pagrindinį skolininko A. E. išieškotoją, prašydama pateikti savo nuomonę dėl varžytynėse realizuojamo turto naudojimosi tvarkos nustatymo.

2.2. Pažymėjo, kad susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sukelia teisines pasekmes ne tik pareiškėjai, bet ir išieškotojams. Susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo daro tiesioginę įtaką skolininko turto, į kurį nukreiptas skolos išieškojimas vykdymo procese, vertei ir likvidumui, todėl išieškotojas turėdamas teisę dalyvauti vykdymo procese, turi teisę ir žinoti apie tokį skolininko ir pareiškėjos susitarimą bei dėl jo pareikšti savo nuomonę. Nors skundu pareiškėja prašo panaikinti 2024 m. gegužės 13 d. patvarkymą Nr. S-24-5- 18198 dėl nuomonės pateikimo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, šio patvarkymo panaikinimas nesukeltų jokių realių teisinių pasekmių, todėl pareiškėjos reikalavimas neturi jokios prasmės, kadangi išieškotojai UAB „Julianus Portfolio“ jau yra pranešta apie skolininko ir pareiškėjos sudarytą susitarimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, o išieškotoja šio patvarkymo pagrindu dar 2024 m. gegužės 24 d. raštu pareiškė savo nuomonę dėl skolininko ir pareiškėjos susitarimo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, todėl vien skundžiamo antstolės patvarkymo panaikinimas esamos padėties iš esmės nepakeistų.

2.3. Pareiškėja skunde nenurodė jokių argumentų, kodėl viešajame registre turi būti įregistruota būtent tokia naudojimosi tvarka žemės sklypu, kuri akivaizdžiai sumažina skolos išieškojimo galimybes iš areštuotos skolininko A. E. turto dalies. Pareiškėja nepagrindė kodėl privalo būti sudarytas būtent toks susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad po antstolės taikyto arešto žemės sklypo daliai 2024 m. balandžio 25 d. sudarytas susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo privalo būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Jokia teisės norma neįpareigoja antstolio duodi leidimą viešajame registre įregistruoti naudojimosi tvarką areštuotu turtu, juo labiau kai tam raštu prieštarauja išieškotojas, o naudojimosi tvarka areštuotu turtu pažeidžia teisėtus išieškotojo interesus ir pagrįstus lūkesčius. Antstolė negali veikti prieš teisėtus išieškotojo interesus, todėl negali išduoti pareiškėjos prašomo sutikimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. birželio 18 d. nutartimi pareiškėjos G. N.-E. skundo dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų netenkino.

3.1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs vykdomosiose byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad iš vykdomojoje byloje skolininko A. E. pateikto 2024 m. balandžio 25 d. susitarimo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo bei prie šio susitarimo pridėto žemės sklypo plano matoma, jog tarp skolininko ir pareiškėjos yra susitarta, kad skolininkas A. E. naudojasi ir laisvai disponuoja žemės sklypo dalimi, plane pažymėta C. Kaip matyti, žemės sklypo dalis, pažymėta C, nesiriboja su gatve, privažiavimo prie šios žemės sklypo dalies nėra, taip pat nėra numatytas patekimas į žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu C. Nebaigtas statyti gyvenamasis namas, kurio statytojas pagal išduotą statybos leidimą yra skolininkas A. E., yra statomas žemės sklypo dalyje, kuri pažymėta indeksu A, t. y. toje žemės sklypo dalyje, kuria pagal 2024 m. balandžio 25 d. susitarimo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo 1 punktą atskirai naudotųsi pareiškėja. Taigi, akivaizdu, kad žemės sklypo dalies A vertė ir likvidumas yra ženkliai didesnis, nei žemės sklypo dalies C, todėl apie tokį tarp skolininko ir pareiškėjos sudalytą susitarimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, antstolė pagrįstai ir teisėtai galėjo skundžiamu patvarkymu informuoti išieškotoją ir paklausti išieškotojo nuomonės. Pažymėta, kad susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sukelia teisines pasekmes ne tik pareiškėjai, bet ir išieškotojai. Susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo neabejotinai daro tiesioginę įtaką skolininko turto, į kurį nukreiptas skolos išieškojimas vykdymo procese, vertei ir likvidumui, todėl akivaizdu, kad išieškotojas turėdamas teisę dalyvauti vykdymo procese, turi teisę ir žinoti apie tokį skolininko ir pareiškėjos susitarimą bei dėl jo pareikšti savo nuomonę.

Šalies argumentai

3.2. Išieškotojai turi teisę pasisakyti vykdymo procese dėl skolininko veiksmų, kurie gali turėti tiesioginę įtaką išieškotojo teisėms ir teisėtiems lūkesčiams į operatyvų ir rezultatyvų vykdymo procesą. Be to, nors pateiktu skundu pareiškėja prašo panaikinti 2024 m. gegužės 13 d. patvarkymą Nr. S-24-5-18198 „Dėl nuomonės pateikimo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo“, tačiau pateiktame skunde nepagrindžia kaip skundžiamas patvarkymas pažeidžia pareiškėjos teises ar teisėtus interesus. Teismo vertinimu, antstolė manydama, kad pareiškėjos ir skolininko sudarytas susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo pažeidžia teisėtus išieškotojos interesus, turėdama įstatymu nustatytą pareigą aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, pagrįstai ir teisėtai priėmė skundžiamą 2024 m. gegužės 13 d. patvarkymą Nr. S-24-5-18198 ir pagrindo jį naikinti nėra.

3.3. Teismas sutinka su antstolės išsakytais argumentais, kad pareiškėja yra skolininko A. E. sutuoktinė ir išvaržomo turto bendraturtė, o skundžiamas antstolės patvarkymas yra betarpiškai susijęs ne tik su pareiškėja, bet ir su vykdymo proceso šalių teisėmis. Pažymėta, kad vykdymo procese išieškojimas yra nukreiptas išimtinai tik į skolininkui A. E. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – ½ dalį žemės sklypo, kurio plotas (viso) 0,5460 ha, esančią adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, skolininkas A. E. ir pareiškėja daline nuosavybės teise po ½ dalį aukščiau paminėtą žemės sklypą įgijo 2022 m. spalio 7 d. Iki antstolės taikyto arešto ½ daliai aukščiau nurodyto žemės sklypo, jokie disponavimo turtu ribojimai taikyti nebuvo. Antstolė turto arešto aktą priėmė tik 2023 m. lapkričio 20 d., todėl skolininkas ir pareiškėja susitarimą dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu įregistruoti viešajame registre turėjo galimybę pakankamai ilgą laiko tarpą, t. y. daugiau nei vienerius metus, tačiau to nepadarė.

3.4. Nors pateiktame skunde pareiškėja teigia, kad sklypo dalyje, dėl kurio naudojimo tvarkos nustatymo buvo sudarytas rašytinis susitarimas, yra pradėjusi gyvenamojo namo statybas pagal išduotą statybos leidimą iš piniginių lėšų, kurias įgijo pardavusi kitą jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą - butą adresu (duomenys neskelbtini), todėl skolininkas A. E. nėra šio namo bendrasavininkas nei statytojas, tačiau teismas su šiais teiginiais sutikti negali. Iš vykdomojoje byloje pateikto 2023 m. rugpjūčio 2 d. prašymo išduoti leidimą Nr. SRA-34-230802-01594 kopijos ir 2023 m. lapkričio 29 d. išduoto leidimo statyti naują statinį Nr. LSNS-34-231129-00595 kopijos, matyti, kad prašyme išduoti statybos leidimą, statytojas nurodomas A. E.. Leidime statytojas taip pat nurodomas A. E.. Šie duomenys neleidžia daryti išvadą, kad žemės sklype esantis nebaigtas statyti gyvenamasis namas asmeninės nuosavybės teise priklauso tik pareiškėjai. Juo labiau, kad to nepatvirtino ir pats skolininkas A. E., nors 2024 m. kovo 25 d. patvarkymu Nr. S-24-5-1 1996 dėl informacijos ir įrodymų pateikimo, antstolė skolininko A. E. prašė nurodyti, kam priklauso žemės sklype esantis nebaigtas statyti pastatas bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tuo tarpu pareiškėjos pateikti banko sąskaitos išrašų fragmentai apie tai, kad į pareiškėjos banko sąskaitą buvo įneštos ir grynais pinigais išimtos piniginės lėšos, niekaip nepatvirtina ir neįrodo fakto, kad pareiškėjos asmeninės piniginės lėšos, gautos už nekilnojamąjį daiktą, buvo panaudotos gyvenamojo namo statybai. Beveik visos piniginių lėšų operacijos, išskyrus vieną 300 Eur dydžio operaciją, buvo atliktos dar iki leidimo statyti naują statinį išdavimo. Be to, nėra pateikta įrodymų, kad skolininkas A. E. savo asmeninių lėšų lygiagrečiai nepanaudojo.

3.5. Viešajame registre įregistravus tarp pareiškėjos ir skolininko sudarytą susitarimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo jis galiotų ir būsimiems turto savininkams, o tai neigiamai įtakotų turto likvidumą ir tuo pačiu skolos išieškojimo galimybes bei teisėtus išieškotojo interesus ir pagrįstus lūkesčius. Kadangi šiai dienai priverstinis skolos išieškojimas nukreiptas į skolininkui A. E. asmeninės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį žemės sklypo, naudojimosi žemės sklypu tvarka sukelia teisines pasekmes ne tik žemės sklypo bendraturčiams, bet išieškotojai UAB „Julianus Portfolio“. Tuo tarpu išieškotoja UAB „Julianus Portfolio“ aiškiai ir vienareikšmiškai nurodė, jog su nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka nesutinka ir toks išieškotojos nesutikimas, teismo vertinimu, yra pagrįstas, nes pareiškėja ir skolininkas susitarė, kad skolininkas atskirai naudosis žemės sklypo dalimi, kurios likvidumas ir vertė yra ženkliai mažesnė, lyginant su pareiškėjai tenkančia žemės sklypo dalimi. Jei Nekilnojamojo turto registre bus išviešinta išieškotojo teisėtus interesus pažeidžianti tarp skolininko ir pareiškėjos sudaryta naudojimosi žemės sklypu tvarka, skolininkui priklausanti žemės sklypo dalis taps nelikvidi ir išieškojimas iš turto nebus įmanomas, o tai suponuoja išvadą, kad tokiu atveju neabejotinai bus pažeisti esminiai vykdymo proceso principai. Antstolio procesiniai veiksmai nėra suderinami su galimybių mažinimu išieškoti skolą iš areštuoto skolininko turto. Jokia teisės norma neįpareigoja antstolio duodi leidimą viešajame registre įregistruoti naudojimosi tvarką areštuotu turtu, juo labiau kai tam raštu prieštarauja išieškotojas, o naudojimosi tvarka areštuotu turtu pažeidžia teisėtus išieškotojo interesus ir pagrįstus lūkesčius. Taigi, teismo vertinimu, antstolės nesutikimas išduoti sutikimą žemės sklypo naudojimosi tvarkos susitarimui yra pagrįstas ir teisėtas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

4. Pareiškėja G. N.-E. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartį ir pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis priimta motyvais, kurie nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, o tik išvedžiojimais, kurie neturi jokio pagrįstumo bei pažeidžia konstitucines pareiškėjos teises į nuosavybę bei disponavimą ja.

Atsiliepimas

4.2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad suinteresuoti asmenys atsiliepimų į skundą nepateikė, tačiau duomenų, kad procesiniai dokumentai būtų siųsti skolininko gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietos adresu nėra, taip pat dokumentai nebuvo įteikiami viešo paskelbimo būdu. Buvo pažeistos skolininko, taip pat ir pareiškėjos teisės į tinkamą teismo procesą, kadangi skolininkas, būdamas sklypo bendraturtis, negalėjo pareikšti nuomonės skundžiamo veiksmo atžvilgiu ir tokiu būdu buvo susiaurintos pareiškėjos teisės į tinkamą teismo procesą.

4.3. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi prezumpcija, kad sklypas yra pareiškėjos ir skolininko bendroji sutuoktinių nuosavybė. Tačiau tokia prezumpcija prieštarauja sutuoktinių povedybinėje sutartyje nustatytam turtiniam rėžimui, t. y. 2017 m. balandžio 5 d. povedybinėje sutartyje, nustatyt, kad turtas įgytas kiekvieno sutuoktinio, jiems gyvenant santuokoje, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Sklypas asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį, todėl negali būti remiamasi prezumpcija dėl bendros sutuoktinių nuosavybės. Pareiškėja ir skolininkas neregistravo žemės sklypo kaip sutuoktinių bendrosios nuosavybės.

4.4. Pareiškėja, nebūdama vykdymo proceso dalyve, negali sulaukti jokių neigiamų proceso veiksmų padarinių, kadangi nuosavybės teisė yra aukščiau už kreditoriaus interesus, kurie galbūt bus tenkinami iš sklypo dalies, kuri nepriklauso pareiškėjai. Pareiškėja nebuvo informuota apie vykdymo procesą. Pareiškėja siekia sudaryti susitarimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, kadangi sklypo dalyje, kuri pagal susitarimą, kuris įtvirtintų de facto esančią situaciją, t. y. valdomą žemės sklypo dalį asmenine nuosavybe, yra statomas gyvenamas namas, kurį pareiškėja statosi už savo lėšas, kurios yra jos asmeninė nuosavybė.

4.5. Pirmosios instancijos teismas nurodo teisiškai prieštaringą argumentą, kad statinio statytojas yra skolininkas, nes taip nurodyta statybą leidžiančiame dokumente. Ignoruotas faktas, kad statybos leidime statytoja nurodoma ir pareiškėja. Be to, statybą leidžiantis dokumentas yra tik teisės statyti pastatą įtvirtinimo dokumentas, o ne statybą natūroje pagrindžiantis dokumentas. Įstatymai nedraudžia statyti statinį vienam iš statybą leidžiančiame dokumente nurodytam statytojui ir tokį statinį pripažinti vieno iš statytojo asmenine nuosavybe.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

7. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 26 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos G. N.-E. skundą dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Bylos faktinės aplinkybės

8. Vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, kad antstolė B. Tamkevičienė vykdo 4 vykdomąsias bylas skolininko A. E. atžvilgiu: 1) vykdomąją bylą Nr. 0005/23/01521, pradėtą vykdyti pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 5 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-7643-1030/2023 dėl 1 730,70 Eur skolos ir 47,35 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko A. E. išieškotojui V. J.; 2) vykdomąją bylą Nr. 0005/24/00165, pradėtą vykdyti pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 18 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-4638-838/2023 dėl 42 338,60 Eur skolos, 2 314,12 Eur palūkanų ir 860 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko A. E. išieškotojai UAB „Julianus Portfolio“; 3) vykdomąją bylą Nr. 0005/24/00411, pradėtą vykdyti pagal 2024 m. vasario 28 d. Institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (23.31-08) 483-41176, dėl 150 Eur baudos (skolos) išieškojimo iš skolininko A. E. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; ir 4) vykdomąją bylą Nr. 0005/24/00817, pradėtą vykdyti pagal 2024 m. gegužės 8 d. Institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (23.31-08) 483-80277, dėl 21 Eur baudos (skolos) išieškojimo iš skolininko A. E. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

9. Antstolė B. Tamkevičienė 2023 m. lapkričio 20 d. turto arešto aktu Nr. S-23-5-50034 areštavo ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini)

10. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį skolininkui A. E.ir jo sutuoktinei G. N.-E..

11. Antstolė B. Tamkevičienė 2024 m. vasario 27 d. priėmė patvarkymą Nr. S-24-5-7940 dėl nuomonės dėl turto vertės pateikimo, kuriuo prašyta ne vėliau nei iki 2024 m. kovo 5 d. imtinai, raštu pareikšti savo nuomonę dėl ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertės. Solininkas A. E. pateikė 2024 m. kovo 7 d. raštą dėl sklypo vertės, kuriame nurodė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. E. bei jo sutuoktinei G. N.-E., tarp kurių yra sudaryta povedybinė sutartis, kurioje nustatytas turtinis režimas. A. E. 2024 m. kovo 7 d. rašte taip pat nurodė, kad sklypas yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos paskirties, t. y. nedalintinas į atskirus sklypus juos formuojant. Be to, sklypo padėtis ir forma yra tokia, jog neįmanoma jo padalinti į atskirus sklypus dėl jo formos (siauras ir ilgas).

12. A. E. ir G. N.-E. 2017 m. balandžio 2 d. sudarė povedybinę sutartį, pagal kurią šalys susitarė, jog iki povedybinės sutarties sudarymo įgyta turtui taikomas įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, o po šios sutarties sudarymo turtas, įgytas kiekvieno sutuoktinio vardu, yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (šios sutarties 3.1 ir 3.2 punktai).

13. 2024 m. kovo 7 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-24-5-9588 dėl eksperto skyrimo, kuriuo paskirta turto vertės nustatymo ekspertizė ½ daliai žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Turto vertintojas teismo ekspertas G. T. pateikė 2024 m. kovo 8 d. ekspertizės aktą Nr. E 24/01 GT. Šiuo ekspertizės aktu ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nustatyta - 4 700 Eur. Taip pat nurodyta, kad šiame sklype yra nebaigtas statyti pastatas, kurio teisinė registracija nėra atlikta.

14. Antstolė priėmė 2024 m. kovo 25 d. patvarkymą Nr. S-24-5-11996 dėl informacijos ir įrodymų pateikimo, kuriuo skolininko A. E. prašė nurodyti, kam priklauso žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis nebaigtas statyti pastatas, bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus. A. E. jokios informacijos ir / ar įrodymų antstolei nepateikė.

15. 2024 m. gegužės 6 d. skolininkui A. E. asmeninės nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam daiktui - ½ daliai žemės sklypo, kurio plotas (viso) 0,5460 ha, esančiai adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paskelbtos pirmosios varžytynės.

16. 2024 m. gegužės 10 d. skolininkas A. E. el. paštu persiuntė antstolei VĮ „Registrų centras“ 2024 m. gegužės 10 d. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimą prašymą atmesti Nr. SPR4-4346 (14.5 E). Taip pat 2024 m. gegužės 10 d. skolininkas A. E. antstolei atsiuntė kitą el. laišką, kuriame parašė: „Reiktų sutikimo.“

17. 2024 m. gegužės 13 d. antstolė priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. S-24-5-18198 „Dėl nuomonės pateikimo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo“, kuriuo išieškotojos UAB „Julianus Portfolio“ prašė ne vėliau nei iki 2024 m. gegužės 27 d. raštu informuoti antstolę, nurodant ar išieškotoja sutinka, kad skolininko turtą areštavusi antstolė B. Tamkevičienė duotų leidimą skolininkui viešajame registre įregistruoti susitarimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.

18. 2024 m. gegužės 27 d. antstolės Brigitos Tamkevičienės kontoroje gautas išieškotojos UAB „Julianus Portfolio“ 2024 m. gegužės 24 d. atsakymas Nr. SL-4039 dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo vykdomojoje byloje Nr. 0005/24/00165, kuriuo išieškotoja informavo antstolę, kad nesutinka dėl žemės sklypo, unikalus Nr. 4400- 0493-1744, naudojimosi tvarkos nustatymo pagal skolininko pateiktą planą. Išieškotoja savo nesutikimą motyvavo tuo, kad antstolės yra konstatuota: „Žemės sklype yra nebaigtų statyti statinių, kurių teisinė registracija viešajame registre nėra įregistruota“. Įvertinant minėtą faktą bei preziumuojant sutuoktinių bendrąją nuosavybę, naudojimosi tvarka turėtų būti nustatoma visam turtiniam kompleksui, taip užtikrinant skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą, bei CPK tikslus. Skolininko pateiktas 2024 m. balandžio 25 d. susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo bei jo sąlyga: „Šiuo susitarimu sutariama, jog visi juridiniai faktai, įvykę iki šio susitarimo sudarymo, yra atlikti sklypo dalių savininkų, plane pažymėtų kaip sklypo dalių savarankiškų naudotojų, savarankiškai ir gavus iki susitarimo sudarymo buvusių bendrasavininkių sutikimus“ yra nekorektiška skolininko kreditorių atžvilgiu, kadangi ja siekiama apriboti kreditorių teises bei teisėtus interesus į skolos susigrąžinimą, apribojant ar reikšmingai sumažinant skolininko turtinių teisių apimtį.

19. Pareiškėja 2024 m. gegužės 29 d. pateikė antstolei skundą dėl 2024 m. gegužės 13 d. patvarkymo Nr. S-24-5-18198 ir antstolės sutikimo išdavimo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos susitarimo. Antstolė Brigita Tamkevičienė 2024 m. birželio 4 d. patvarkymu Nr. S-24-5-21160 pareiškėjos skundo netenkino, nedavė sutikimo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Dėl dalies civilinės bylos nutraukimo

20. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą).

21. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas vienas iš atsisakymo priimti ieškinį pagrindų – jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo pareiga ex officio patikrinti, ar ginčas nagrinėtinas teisme, apima ir pareigą patikrinti, ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankišku nagrinėjamo ginčo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-684/2023, 60 punktas).

22. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.).

23. Kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-74-611/2021, 22, 23 punktai; 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-684/2023, 61 punktas).

24. CPK 5 straipsnio nuostata sistemiškai taikytina su CPK 510 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia antstolio veiksmų apskundimą. Suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą turi būti grindžiamas siekiu apginti pažeistą ar ginčijamą jo teisę arba įstatymų saugomą interesą. Tokia pati taisyklė taikoma ir skundžiant antstolio procesinius veiksmus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam tikras antstolio procesinis veiksmas, kuriuo asmens teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimas yra ne faktinis ar realus, o tik potencialus, nesuponuoja ir teisminės gynybos poreikio dėl tokio veiksmo apskundimo, t. y. tokio asmens teisinio suinteresuotumo CPK 5 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2011).

25. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pareiškėja skunde dėl antstolės veiksmų prašė panaikinti antstolės 2024 m. gegužės 13 d. patvarkymą Nr. S-24-5-18198 „Dėl nuomonės pateikimo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo“. Išanalizavus šio patvarkymo turinį darytina išvada, jog jis nesuvaržo ir nepažeidžia pareiškėjos teisių, antstolė tik paprašė išieškotojos nuomonės dėl pateikto žemės sklypo tvarkos nustatymo. Šiuo patvarkymu nėra sukuriama, panaikinama ar modifikuojama pareiškėjos kokia nors teisė, o yra tik potencialių padarinių prielaida, todėl toks antstolės patvarkymas dėl nuomonės pateikimo nesuponuoja teisminės gynybos poreikio dėl tokio veiksmo apskundimo. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, kad antstolio procesinis veiksmas, kuris niekaip nepažeidžia pareiškėjo ar suinteresuotų asmenų teisių, pagrįstų lūkesčių ar teisėtų interesų, negali būti skundo objektu.

26. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjos statusą aptariamoje vykdomojoje byloje jos pareikšto skundo kontekste, manytina, kad pareiškėja apskritai neturėjo teisinio pagrindo teikti tokio skundo. Nepaneigiant pareiškėjos teisės kreiptis į teismą dėl antstolio procesiniais veiksmais galimai pažeistų teisių gynimo, pažymėtina, kad tokia teisė gali būti įgyvendinama keliais būdais ir visų pirma priklauso nuo to, ar asmuo, besikreipiantis į teismą, yra vykdymo proceso dalyvis, ar atsitiktinai antstolio atliekamų vykdymo veiksmų metu teisių arba teisėtų interesų pažeidimą patyręs asmuo, taip pat nuo teisės pažeidimo pobūdžio bei nuo to, koks antstolio veiksmas skundžiamas. Skundą dėl antstolio veiksmų gali paduoti asmenys, tiesiogiai dalyvaujantys vykdymo procese, kurių teises arba teisėtus interesus sprendimo vykdymo proceso metu pažeidžia antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus arba jų neatlikdamas. Vykdymo proceso dalyviais laikytini išieškotojas ir skolininkas, taip pat kiti asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes (CPK 633 straipsnis). Šiuo atveju, pareiškėja nenurodė ir nepateikė duomenų, kuo skundžiamas patvarkymas pažeidžia būtent jos subjektines teises ir įstatymų saugomus interesus, antstolis jokių įpareigojimų pareiškėjai nėra nustatęs, ir vien ta aplinkybė, jog pareiškėja ir skolininkas yra bendraturčiai, nesudaro teisinio pagrindo jos vertinti kaip kitą suinteresuotą asmenį, kuris gali skųsti antstolio veiksmus CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka.

27. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundo išnagrinėjimas nesukels vykdymo proceso dalyviams teisinių pasekmių, pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų reikalavimas panaikinti 2024 m. gegužės 13 d. patvarkymą Nr. S-24-5-18198 „Dėl nuomonės pateikimo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo“ vertintinas kaip nenagrinėtinas teisme, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Dėl šių argumentų apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos skundžiamos nutarties dalį dėl pareiškėjos skundo pastarojo reikalavimo atmetimo panaikina (CPK 329 straipsnio 1 dalis) ir bylą šioje dalyje nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 338 straipsnis).

Dėl pranešimo apie teismo posėdį įteikimo byloje dalyvaujantiems asmenims

28. Bylos dėl antstolių veiksmų nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis (Ypatingoji teisena) ir kiti įstatymai. Pagal CPK 443 straipsnio 5 dalį ypatingosios teisenos tvarka bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodoma kitaip. CPK V dalies XXXI skyriuje, kuriame reglamentuota skundų dėl antstolio ir notarinių veiksmų nagrinėjimo tvarka, nenumatyta, jog šios bylos turi būti nagrinėjamos žodinio proceso tvarka. Taigi šiuo atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, kurioje numatyta, kad, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka.

29. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. birželio 11 priėmė nutartį civilinę bylą pagal pareiškėjos G. N.-E. skundą dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų, suinteresuoti asmenys V. J., UAB „Julianus Portfolio“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. E., nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2024 m. birželio 18 d. 15.00 val. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose (S. Daukanto g. 8, Klaipėda). Apie posėdžio vietą, datą ir laiką byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt, skiltyje „Teismo pranešimai“ tokio turinio pranešimą: „Pranešame, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. 2YT-7025-676/2024 pagal pareiškėjos G. N.-E. skundą dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų, suinteresuoti asmenys V. J., UAB „Julianus Portfolio“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. E.. Byloje dalyvaujantiems asmenims viešo paskelbimo būdu pranešama, jog teismo posėdis rašytinio proceso tvarka vyks 2024 m. birželio 18 d. 11.30 val. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose, S. Daukanto g. 8, Klaipėdoje. Byloje dalyvaujantys asmenys informuojami, kad pranešimas apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Byloje dalyvaujantys asmenys į teismo posėdį nekviečiami, teismo posėdis įvyks jiems nedalyvaujant. Informacijos teirautis tel. (8 46) 397127.“ Nustatyta, kad 2024 m. birželio 12 d., buvo patalpintas minėto turinio teismo pranešimas specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (b. l. 23). Todėl negalima daryti išvados, kad skolininkas nebuvo informuotas apie civilinę bylą.

30. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).Taigi, būtent pats asmuo, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, gali skųsti teismo nutartį ar sprendimą šiuo pagrindu, tačiau ne kiti byloje dalyvaujantys asmenys už tą asmenį. Šiuo atveju, ne pats skolininkas pareiškė atskirąjį skundą, todėl pareiškėja, kuri nėra skolininko atstovė, negali reikšti tokio pobūdžio reikalavimo.

31. Apeliacinės instancijos teismas negali daryti išvados, kad skolininkui, kuriam apie rašytinį teismo posėdį pranešta įstatymo nustatyta tvarka, nepateikus nuomonės byloje, buvo pažeista apeliantės teisė į tinkamą teismo procesą.

Dėl sutikimo sudaryti žemės sklypo naudojimosi susitarimą išdavimo

32. Apeliacinės instancijos teismas, prieš vertindamas atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad bylos dėl antstolių veiksmų yra priskiriamos prie bylų, kurios teisme nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Skundų dėl antstolių veiksmų padavimą ir jų nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXXI skyriuje įtvirtintos teisės normos. Remiantis šiame skyriuje įtvirtintu reglamentavimu, skundų dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas susideda iš ikiteisminės nagrinėjimo stadijos ir teisminio nagrinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).

33. CPK 510 straipsnio 2–3 dalyse yra reglamentuojama privaloma ikiteisminė skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka. Skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą (šio straipsnio 2 dalis). Gautą skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (šio straipsnio 3 dalis).

34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas grindžiamas, inter alia (be kita ko), veiksmingumo ir operatyvumo principais. Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013 ir kt.).

35. Antstolio veiksmus skundžiantys asmenys turi pateikti savo suinteresuotumo vykdymo proceso rezultatu įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 34 punktas). Paduodamas skundą dėl antstolio veiksmų, išieškotojas, skolininkas ar kitas suinteresuotas asmuo, kuriam vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, siekia apginti savo teisę, kurią pažeidžia antstolio procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Todėl materialusis teisinis rezultatas, kurio siekia skundą dėl antstolio veiksmų padavęs asmuo teisminio bylos nagrinėjimo metu, – antstolio konkretaus veiksmo panaikinimas ar įpareigojimas atlikti konkretų veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020, 40 punktas).

36. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikyti asmenį suinteresuotu asmeniu vykdymo procese CPK 633 straipsnio 2 dalies prasme ar ne, kiekvienu konkrečiu atveju turi spręsti sprendimą vykdantis antstolis, įvertindamas tokiam asmeniui vykdymo veiksmais sukeliamas pasekmes; iš dalies tai priklauso ir nuo byloje spręstų reikalavimų – jei teismo sprendimu nuspręsta dėl asmens teisių ar pareigų, tai ir tokio sprendimo vykdymas (atskiri vykdymo veiksmai) dažniausiai turės įtakos tokio asmens materialiosioms teisėms; dėl to suinteresuotas asmuo vykdymo procese nustatomas kiekvieną kartą individualiai, įvertinus, kokią įtaką asmens teisėms ir pareigoms turės konkretaus vykdomojo dokumento vykdymas. Todėl suinteresuoto asmens teisių turinys yra siauresnis nei išieškotojo ir skolininko, nes jis yra daugiau vykdymo proceso aktyvus stebėtojas nei realiai jame tam tikrus veiksmus galintis atlikti asmuo. Atsižvelgiant į suinteresuoto asmens statusą, pavyzdžiui, jis neturi teisės dalyvauti atliekant priverstinio vykdymo veiksmus, atsisakyti išieškojimo, sudaryti taikos sutartis, reikšti prašymus ar nušalinimus, ginčyti turto priklausomybę ir jo įkainojimą, tačiau kitos teisės, kurias turi tiek išieškotojas, tiek skolininkas, tokios kaip teisė susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, gauti pažymas apie vykdymo eigą, apskųsti antstolio veiksmus, turi būti suteiktos ir suinteresuotam asmeniui vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-313/2021, 21, 23 punktai).

37. Kitų asmenų (ne vykdymo proceso dalyvių) teisių pažeidimo vykdymo proceso metu atveju CPK įtvirtintas specialus teisių gynimo būdas. CPK 603 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiti asmenys (t. y. asmenys, nesantys tiesioginiai vykdymo proceso dalyviais) gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu toks ieškinys yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu. Tokį ginčą nagrinėja teismas pagal ginčo teisenos taisykles. Teisę pareikšti ieškinį CPK 603 straipsnio 1 dalies pagrindu turi tik asmuo, kuris yra skolininkui nepriklausančio turto savininkas arba jo teisėtas valdytojas (CPK 603 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2005; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2008, kt.).,

38. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininkas A. E. 2024 m. gegužės 10 d. antstolei atsiuntė el. laišką, kuriame parašė: „Reiktų sutikimo“, kartu pateikdamas susitarimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, bei žemės sklypo planą, tačiau jokių motyvų ar argumentų antstolei nenurodė. 2024 m. gegužės 13 d. antstolė priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. S-24-5-18198 „Dėl nuomonės pateikimo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo“. 2024 m. gegužės 27 d. antstolės Brigitos Tamkevičienės kontoroje gautas išieškotojos UAB „Julianus Portfolio“ 2024 m. gegužės 24 d. atsakymas Nr. SL-4039 dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo vykdomojoje byloje Nr. 0005/24/00165, kuriuo išieškotoja informavo antstolę, kad nesutinka dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo pagal skolininko pateiktą planą. Po to pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kartu reikalaudama išduoti sutikimą žemės sklypo naudojimosi tvarkos susitarimui.

39. Visų pirma, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, spręstina, kad pareiškėjai pagrįstai pripažintas teisinis suinteresuotumas ir teisė ginčyti antstolės veiksmus/neveikimą šiuo aspektu, nes areštą taikiusios antstolės sutikimas ar nesutikimas, jog registre būtų įregistruotas pareiškėjos ir skolininko sudarytas susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, sukelia pasekmes pareiškėjai kaip turto bendrasavininkei, kuri nėra vykdymo proceso šalis.

40. Kita vertus, šios nustatytos aplinkybės taip pat rodo, kad antstolė patvarkymu nebuvo išsprendusi skolininko prašymo dėl sutikimo davimo, o pareiškėja iš esmės pateikė prašymą išduoti sutikimą žemės sklypo naudojimosi tvarkos susitarimui, ir tik po kurio išnagrinėjimo pareiškėja galėjo teikti skundą CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka. Visgi, nepaisant to, kad pareiškėja (suinteresuotas asmuo vykdymo procese) ir antstolė nevisiškai laikėsi CPK 510 straipsnyje nustatytos ginčo klausimo nagrinėjimo ir apskundimo tvarkos, atsižvelgiant į proceso koncentracijos, ekonomiškumo principus, į tai, kad pagal CPK 594 straipsnį teismas vykdo antstolio procesinės veiklos kontrolę, įvertinant ir teismui pateikto pareiškėjos prašymo argumentus, jog pareiškėja nesutinka su antstolės argumentais, kadangi nuosavybės teisė yra viršesnė už kreditoriaus interesus, todėl šioje byloje nagrinėjamas antstolės atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumas pagal pateiktus duomenis, teismui įvertinus, kad jie yra pakankami nagrinėjamam klausimui išspręsti.

41. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeisdami kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalis); neviršyti suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis).

42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019 30 punktą). Antstoliui, be kita ko, taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, kuris suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015).

43. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) 127 punkte įtvirtinta, kad juridinis faktas „nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka“, susijęs su nekilnojamuoju daiktu, daiktine teise ir (arba) Registre kaip juridiniu faktu įregistruota prievoline teise, dėl kurio Registre įregistruotas juridinis faktas „areštas“, gali būti įregistruojama, išregistruojama arba jų duomenys keičiami tik kartu su prašymu įregistruoti, išregistruoti Registro objektą arba pakeisti jo duomenis Registro tvarkytojui pateikus šį objektą areštavusios institucijos ar antstolio sutikimą. Byloje nustatyta, kad pareiškėja ir skolininkas bandė registruoti Nekilnojamojo turto registre 2024 m. balandžio 25 d. susitarimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau toks susitarimas nebuvo registruotas, kadangi pareiškėja ir skolininkas nebuvo pateikę antstolio sutikimo.

44. Byloje nustatyta, kad antstolė Brigita Tamkevičienė atsisakė išduoti sutikimą sudaryti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, kadangi: 1) ieškotoja nesutinka su pateikta žemės sklypo naudojimosi tvarka, kadangi pareiškėja ir skolininkas susitarė, kad skolininkas atskirai naudosis žemės sklypo dalimi, kurios likvidumas ir vertė yra ženkliai mažesnė, lyginant su pareiškėjai tenkančia žemės sklypo dalimi; 2) pareiškėja neįrodė, kad pateiktas susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, kuris mažina sklypo vertę, privalo būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre; 3) nustačius tokią tvarką, žemės sklypo dalis, kuria naudotųsi skolininkas, taptų nelikvidi, taip būtų pažeisti pagrindiniai vykdymo proceso principai; 4) antstolis nėra įpareigotas duoti sutikimo, jei tam prieštarauja išieškotojas ir toks sutikimas prieštarautų išieškotojo interesams ir lūkesčiams. Pirmosios instancijos teismas pritarė visiems šiems antstolės argumentams.

45. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl toliau pateikiamų argumentų.

46. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pareiškėja būdama ½ dalies žemės sklypo savininke gali laisvai disponuoti savo nuosavybe, tuo pačiu sudarant žemės sklypo naudojimosi tvarką. Tačiau žemės sklypo bendraturtis (skolininkas, pareiškėjos sutuoktinis) savo ½ dalimi žemės sklypo laisvai disponuoti negali, kadangi ji 2023 m. lapkričio 20 d. turto arešto aktu Nr. S-23-5-50034 yra areštuota, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka gali sukelti teisines pasekmes ne tik žemės sklypo bendraturčiams, bet ir išieškotojai UAB „Julianus Portfolio“.

47. Šiuo atveju išieškotoja išreiškė poziciją, kad nesutinka su tokia žemės sklypo naudojimosi tvarka, kadangi tokia tvarka skolininkas atskirai naudosis žemės sklypo dalimi, kurios likvidumas ir vertė yra ženkliai mažesnė, lyginant su pareiškėjai tenkančia žemės sklypo dalimi. Iš A. E. pateikto 2024 m. balandžio 25 d. susitarimo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo bei prie šio susitarimo pridėto žemės sklypo plano matyti, kad tarp skolininko ir pareiškėjos yra susitarta, kad skolininkas A. E. naudojasi ir laisvai disponuoja žemės sklypo dalimi, plane pažymėta C, o pareiškėja – žemės sklypo dalimi, plane pažymėta A, taip pat nurodoma, kad bendru sutarimu, kuris sudaromas atskirai, pareiškėja ir skolininkas naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta B. Iš žemės sklypo plano matyti, kad žemės sklypo dalys, pažymėtos C ir B, nesiriboja su gatve, privažiavimo prie šių žemės sklypo dalių nėra, taip pat nėra numatytas patekimas į šias žemės sklypo dalis. Tokios aplinkybės rodo, kad žemės sklypo dalies, kuria naudotųsi skolininkas, likvidumas ir vertė yra ženkliai mažesni, nei dalies, kuria naudotųsi pareiškėja. Kaip minėta, antstolis vykdydamas išieškojimo veiksmus teisėtomis priemonėmis turi užtikrinti išieškotojo interesų gynybą. Šiuo atveju antstolė pagrįstai nurodė, kad ji negali išduoti sutikimo sudaryti susitarimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, kadangi tai prieštarauja išieškotojo teisėtiems interesams.

48. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju naudojimosi žemės sklypo tvarkos nebuvimas nedaro kliūčių vykdymo veiksmams atlikti. Nepaisant to, kad žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso pareiškėjai ir skolininkui, tai nekliudo atlikti išieškojimo veiksmus vadovaujantis CPK normomis, kadangi skolininko dalis turte yra aiški ir iš jos išieškojimas yra įmanomas. Todėl antstolei nedavus sutikimo sudaryti susitarimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, ji jokių išieškojimą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė.

49. Paminėtina, kad ½ daliai žemės sklypo, priklausančiai skolininkui buvo paskelbtos varžytynės. Iš internetinio tinklalapio www.evaržytines.lt nustatyta, kad antrųjų varžytynių Nr. 267434 metu (pirmųjų varžytynių Nr. 264806), skolininkui priklausanti ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), parduota už 2820 Eur. Taigi šiuo atveju pareiškėja turės galimybę tartis dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo su naujuoju žemės sklypo dalies savininku.

50. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo teigti, kad antstolė, neduodama sutikimo sudaryti žemės sklypo naudojimosi tvarką, pažeidė išieškojimą reglamentuojančias teisės normas, o pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės aktus ar vertino byloje ir vykdomoje byloje esančius įrodymus šiuo klausimu.

Dėl bylos baigties

51. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjo pareiškėjos skundą dėl 2024 m. gegužės 13 d. patvarkymo Nr. S-24-5-18198 „Dėl nuomonės pateikimo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo“ panaikinimo, nes turėjo atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau buvo iškelta, todėl skundžiamos nutarties dalis, kuria atmestas pareiškėjos reikalavimas panaikinti antstolės 2024 m. gegužės 13 d. patvarkymą Nr. S-24-5-18198, naikinama ir byla šioje dalyje nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 338 straipsnis). Kiti atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti nutartį prielaidų nesudaro, todėl likusi pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

53. Pareiškėja, pateikdama atskirąjį skundą, sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio. CPK 80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. Nustatęs šiame straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva (CPK 87 straipsnio 5 dalis).

54. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja pareiškė atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria spręstas klausimas dėl antstolio veiksmų, o žyminis mokestis už tokius skundus nemokamas, pareiškėjai grąžintinas už atskirąjį skundą sumokėtas 50 Eur žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjos G. N.-E. skundas dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės 2024 m. gegužės 13 d. priimto patvarkymo Nr. S-24-5-18198 „Dėl nuomonės pateikimo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo“ panaikinimo atmestas, ir išspręsti klausimą iš esmės – šią civilinės bylos dalį nutraukti.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Grąžinti pareiškėjai G. N.-E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. liepos 2 d. mokėjimo nurodymu.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Urmila Valiukienė