Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos ADVOC LT apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos ADVOC LT ieškinį atsakovams S. M. ir J. B. (M.) dėl pagal preliminariąją sutartį sumokėto avanso ir baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas 2018 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų solidariai: 1 000 Eur pirkėjo sumokėtą avansą ir 1 000 Eur baudą pagal preliminariosios sutarties 7 punktą; 5 procentus procesinių palūkanų, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Pirkėjas A. Š. ir atsakovas S. M. 2018 m. vasario 12 d. dalyvaujant tarpininkei R. Š. apžiūrėjo atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – nebaigtą statyti gyvenamąjį namą 170,37 kv. m su 12 a. žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), ir sudarė preliminariąją sutartį dėl šio turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.

2.2. Preliminariojoje sutartyje numatyta, kad turtas pirkėjui už 77 000 Eur bus parduodamas tokios būklės, kokį pirkėjas matė 2018 m. vasario 12 d. (1 p.). Pardavėjas įsipareigojo gauti banko leidimą turtui parduoti iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (2 p.), šalys įsipareigojo iki 2018 m. balandžio 19 d. pasirašyti notaro patvirtintą pirkimo–pardavimo sutartį ir susitarė turtą pirkėjui perduoti per 30 dienų po pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dienos (4 p.), kadangi turtas parduodamas kreditu imant paskolą, todėl visoms procedūroms, įkeitimui ir pinigų pervedimui atlikti šalys susitarė nustatyti 30 d. terminą po notarinio pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo (8 p.). Pirkėjas preliminariosios sutarties pasirašymo metu atsakovams sumokėjo 1 000 Eur avansą.

2.3. Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės, kurie neorganizavo namo pardavimo.

2.4. Preliminarios sutarties 7 punkte numatyta, kad jeigu dėl šios sutarties nevykdymo kaltas pardavėjas, tokiu atveju pardavėjas grąžina pirkėjo sumokėtą 1 000 Eur avansą ir dar sumoka 1 000 Eur baudą. Atsakovai 1 000 Eur avanso pirkėjui negrąžino, baudos nesumokėjo.

2.5. 2018 m. liepos 9 d. VšĮ ADVOC LT su A. Š. sudarė sutartį dėl reikalavimo perleidimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės 720 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui S. M..

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

4.1. Konstatavo, kad šalys nesudarė pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties preliminarioje sutartyje 4 punkte sutartu terminu.

4.2. Konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų (pardavėjų) kaltės.

4.2.1. Pirkėjas ir pardavėjai sudarė preliminarią turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pirkėjas įsipareigojo įsigyti turtą tokios būklės, kokį matė 2018 m. vasario 12 d. Preliminarioji turto pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta po to, kai pirkėjas vizualiai apžiūrėjo turtą. Liudytoja R. Š., kuri tarpininkavo šalims sudarant preliminariąją sutartį, paaiškino, jog nebaigto statyti pastato (gyvenamojo namo) sienų įtrūkimai buvo matomi pirmą kartą apžiūrint namą, jie buvo akivaizdūs, gyvenamąjį namą pirkėjams aprodė ji, pirkėjas turėjo galimybę patekti į visas namo patalpas, namas buvo apžiūrimas šviesiu paros metu. Po šv. Velykų pirkėjas pasakė, kad namo nepirks. Liudytojas S. A. (statybų specialistas) paaiškino, jog pastato įtrūkimai vizualiai apžiūrint pastatą matomi, juos gali matyti ir ne specialistas.

4.2.2. Byloje pateiktas 2018 m. rugsėjo 5 d. antstolės L. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriuo užfiksuotas aprašytas 2018 m. balandžio 10 d. garso įrašas. Iš pateikto garso įrašo turinio matyti, jog būsimas pirkėjas A. Š. ir jo sutuoktinė susitiko su atsakovu (pardavėju) bei tarpininke, šalys pripažino, jog kilo nesklandumų, iš pateikto pokalbio turinio matyti, jog buvo aptariami galimi Turto defektai, pateiktas kiekvienos iš šalių šių defektų vertinimas (pirkėjas nurodo, jog yra brokas, pardavėjas teigia, jog broko nėra); pirkėjai siekia susigrąžinti sumokėtą avansą, pardavėjas nurodo, jog neturi pagrindo jo grąžinti; šalys nesusitaria, iš pokalbio turinio matyti, jog pirkėjai aiškiai išreiškia valią nesudaryti pagrindinės pirkimo– pardavimo sutarties, nors tiesiogiai to nepasako.

4.2.3. Liudytojas A. Š. pripažino, jog turtą apžiūrėjo atmestinai, pakartotinai apžiūrėjęs turtą siekė sumažinti jo kainą arba susigrąžinti avansą. Tarpininkei pasakė, kad atsisako pirkti namą arba turi būti mažinama turto kaina. Prašė, kad būtų grąžintas avansas.

4.2.4. Nurodė, kad po tarp šalių vykusio pokalbio 2018 m. balandžio mėn. jokie aktyvūs veiksmai siekiant sudaryti pagrindinę sutartį atlikti nebuvo, dalyvaujantys byloje asmenys suprato, jog pagrindinė sutartis sudaryta nebus, nes pirkėjas atsisako pirkti turtą, pirkėjas į klausimą, ar turtą pirks, neatsakė. Teigia, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad po 2018 m. balandžio 10 d. šalių konflikto (pokalbio) pirkėjas būtų atlikęs aktyvius veiksmus siekdamas patvirtinti ketinimą realiai įvykdyti pagrindinę sutartį.

4.2.5. Nurodė, kad pirkėjas, sudaręs preliminariąją sutartį, pretenzijų dėl daikto kokybės neturėjo, įsipareigojo įsigyti turtą tokios būklės, kokios matė 2018 m. vasario 12 d., tačiau vėliau poziciją pakeitė, ėmėsi veiksmų šalių sutartai turto kainai sumažinti, reiškė pretenzijas dėl galimų turto trūkumų ir jų masto bei apimties, papildomai reikalavo iš pardavėjų pateikti įrodymus, jog daiktas yra tinkamas (užfiksuota 2018 m. rugsėjo 5 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole), siekė susigrąžinti sumokėtą avanso sumą. Konstatavo, jog tokie pirkėjo veiksmai sudaro pagrindą išvadai, jog preliminarios sutarties neįvykdymą lėmė ne pardavėjų kaltė, o kitos priežastys, t. y. pirkėjo siekis įsigyti turtą kitomis nei sutarta sąlygomis.

4.2.6. Teismas vertindamas tarp atsakovo S. M. ir pirkėjo susiklosčiusius santykius, kilusius nesutarimus bei aplinkybę, jog pirkėjas A. Š. atsakovei J. B. elektroniniu paštu apie galimybę sudaryti pagrindinę sutartį atsakė likus vienai dienai iki pagrindinės sutarties sudarymo termino pabaigos, padarė išvadą, jog pardavėjas negalėjo tikėtis, kad preliminarioji sutartis bus įvykdyta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6.1. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas išskirtinę įrodomąją reikšmę suteikė atsakovų slapta darytam garso įrašui, nors apklausiamas A. Š. nurodė, kad pokalbis teismui pateiktas ne visas. Mano, jog tai buvo pagrindas abejoti šio garso įrašo autentiškumu. Atkreipė dėmesį, jog pats garso įrašas teismo posėdyje nebuvo klausomas, o teismas apsiribojo tik garso įrašo stenogramos citavimu.

6.2. Teigia, kad prieš termino sudaryti pagrindinę sutartį pabaigą tarp atsakovės J. B. ir pirkėjo A. Š. vykęs susirašinėjimas, atsakovės J. B. susirašinėjimas su tarpininke rodo, kad A. Š. kaip pirkėjas siekė sudaryti pagrindinę sutartį preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis (teismo posėdyje A. Š. nurodė, kad pasikonsultavęs su teisininku siekė pagrindinės sutarties, o įsigijęs nebaigtą statyti namą ir atsiradus paslėptiems namo trūkumams, jis ketino bylinėtis su pardavėjais dėl nuostolių, atsiradusių statybos darbų garantijos laikotarpiu), tuo tarpu vienas atsakovas, t. y. J. B., žinutes rašė pasikonsultavusi su notaru, bet neketindama organizuoti namo pardavimo, o kitas atsakovas, t. y. S. M., nedarė nieko, jis net nežinojo apie J. B. rašomas žinutes.

6.3. Nurodė, kad skundžiamame sprendime liko neįvertinta tai, kad abi su būsimu pirkėju pasirašytas sutartis rengė pardavėjų atstovė (tarpininkė). Teigia, kad šiose sutartyse numatytų sąlygų pirkėjas keisti ir redaguoti neturėjo galimybės, todėl šios aplinkybės turėjo būti vertinamos A. Š. naudai.

6.4. Nurodė, kad pasirašę preliminariąją sutartį turto pardavėjai (atsakovai) iki preliminariojoje sutartyje sutarto termino pagrindinės sutarties sudarymui nesiėmė jokių veiksmų, kad galėtų rengtis turto pardavimui, dar daugiau, atsakovai, nesulaukę rezervavimo sutartyje nustatyto termino pabaigos, 2018 m. balandžio 4 d. atnaujino parduodamo turto reklamą ir pardavimą.

6.5. Apelianto nuomone, visi teismo nustatyti faktai buvo pakankami konstatuoti atsakovų nesąžiningumą vykdant preliminariąją sutartį, kadangi atsakovai namo pardavimo neorganizavo, todėl buvo pagrindas nustatyti, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8.1. Nurodė, kad liudytoja R. Š. paaiškino, kad A. Š. apie savo kategorišką atsisakymą pirkti turtą ją informavo kitą dieną po šv. Velykų, t. y. 2018 m. balandžio 3 d., nors iki to laiko jokių pretenzijų ar pageidavimų iš A. Š. nebuvo gavusi. Mano, jog tokia A. Š. pozicija dėl namo ir žemės sklypo pirkimo preliminariojoje sutartyje numatytomis sąlygomis pasitvirtino 2018 m. balandžio 10 d. susitikimo metu, todėl laikė nepagrįstais apelianto teiginius, jog atsakovai dėl savo kaltės atsisakė pagrindinės sutarties sudarymo ir likus beveik trims savaitėms iki galutinio termino ją sudaryti atnaujino parduodamo turto reklamą ir pirkėjų paiešką.

8.2. Teigia, kad apeliantas, įrodinėdamas realų ruošimąsi sudaryti pagrindinę sutartį, remiasi aplinkybėmis ir dokumentais (atliko bankui reikalingo įkeisti turto vertinimą ir 2018 m. kovo 30 d. už vertinimą sumokėjo, sudarė 2018 m. balandžio 10 d. teisinių paslaugų sutartį su teisininku, 2018 m. balandžio 27 d. savo sutuoktinės individualios įmonės vardu sudarė kredito linijos sutartį su banku ir gavo turto pirkimui reikiamą sumą, sumokėjo sandorio administravimo mokestį, kvietė specialistus numatomo pirkti namo būklės įvertinimui), tačiau nurodo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neginčijamai nustatyta, kad minimi dokumentai nei atsakovams (pardavėjams), nei nekilnojamojo turto agentei R. Š. iki 2018 m. balandžio 19 d. ir vėliau nebuvo pateikti ir / ar apie jų egzistavimą jie nebuvo informuoti. Teigia, jog šie dokumentai atsakovams tapo žinomi tik šios bylos nagrinėjimo metu.

8.3. Nurodė, kad jei A. Š. iš tikrųjų būtų realiai ketinęs sudaryti pagrindinę sutartį jis, kaip pakankamai atidus bei rūpestingas asmuo, privalėjo informuoti kitą sandorio šalį apie savo ketinimus bei turimus dokumentus ir suvokti, jog notarinės sutarties projekto parengimas, o vėliau ir jos pasirašymas yra objektyviai neįmanomas be būsimo sandorio šalių sutarties sąlygų suderinimo. Juo labiau jis šias pareigas galėjo tinkamai ir laiku įgyvendinti dar ir dėl kvalifikuoto specialisto šiems klausimams spręsti pasitelkimo, nes pagal į bylą pateiktą 2018 m. balandžio 10 d. pavedimo sutartį Nr. 18/04-10 jis buvo sudaręs sutartį su teisininku, pagal kurią jam pavedė teikti reikiamas konsultacijas ir teisines paslaugas, susijusias su atsakovų gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu.

8.4. Nurodė, kad analizuojant apelianto minimą 2018 m. balandžio 27 d. kredito linijos sutartį matyti, kad kredito gavėjas yra E. B. IĮ, o jos paskirtis – tik apyvartinėms lėšoms. Teigia, jog pagal šios sutarties 2.3 punktą kredito lėšos gali būti naudojamos žaliavoms, medžiagoms, darbo jėgai, atsargoms ir pridėtinėms išlaidoms apmokėti. Atkreipė dėmesį, jog kredito linijos sutarties 3.6.3 punkte nustatyta, kad kredito lėšos negali būti naudojamos finansiniams įsipareigojimams dengti, mokesčiams valstybei mokėti (išskyrus mokėtiną PVM pagal sąskaitas faktūras), ilgalaikiam materialiam turtui įsigyti siekiant gauti naudą ilgesniu nei per 1 metus laikotarpiu ir tokio pobūdžio investicijoms. Darė išvadą, kad pagal kreditavimo sąlygas, iš banko skolintos lėšos negalėjo būti panaudotos atsakovų turto įsigijimui ir juo labiau A. Š. vardu.

8.5. Pažymėjo, kad kredito linijos sutartis sudaryta 2018 m. balandžio 27 d., t. y. jau pasibaigus pagrindinės sutarties sudarymo terminui. Teigia, jog įrodymų, kad pirkėjas A. Š. turėjo realią galimybę atsiskaityti iki pagrindinės notarinės sutarties sudarymo termino 2018 m. balandžio 19 d., ieškovas į bylą nepateikė.

8.6. Nurodė, kad ieškovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jokių pareiškimų dėl garso įrašo kaip įrodymo suklastojimo nepateikė ir neprašė jo nelaikyti įrodymu (toks pareiškimas nėra teikiamas ir apeliacinės instancijos teismui). Mano, kad teismas pagrįstai garso įrašą pripažino kaip įrodymą, turintį ryšį su byla, ir jį vertino kartu su kitais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės ir atsakovo (apelianto) atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovo reikalavimas dėl avanso ir baudos priteisimo iš atsakovų, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387-415/2015; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015).

13. CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Kasacinis teismas dėl CK 6.165 straipsnio taikymo yra išaiškinęs, kad preliminarioji sutartis vertinama kaip organizacinė sutartis, kuri priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Teigia, jog tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iš jos kyla šalių prievolė aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį. Iš CK 6.165 straipsnyje įtvirtintos preliminariosios sutarties sampratos matyti, kad iš šios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių požiūriu. Preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui: tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ir pan., gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

14. CK 6.165 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys per sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius. Teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis).

15. Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal Civilinio kodekso 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, pvz., kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Nuostatos dėl avanso mokėjimo gali būti įtrauktos į preliminariąją sutartį, todėl kad ji susijusi su būsimu pagrindinės sutarties sudarymu ateityje, o pagal pagrindinę sutartį gali būti vykdomi mokėjimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018).

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovai S. M. ir J. B. (M.) (pardavėjai) ir A. Š. (pirkėjas) 2018 m. vasario 19 d. sudarė preliminariąją sutartį dėl būsimo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kuria įsipareigojo joje nustatytomis sąlygomis iki 2018 m. balandžio 19 d. sudaryti pagrindinę pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį. Preliminariosios sutarties 7 punkte šalys susitarė, kad jei pirkimo–pardavimo sutartis preliminariojoje sutartyje nustatytais terminais nesudaroma dėl pardavėjo kaltės, tai pardavėjas grąžina pirkėjo sumokėtą avansą – 1 000 Eur – ir dar moka baudą – 1 000 Eur, jeigu dėl preliminariosios sutarties nevykdymo yra kaltas pirkėjas (atsisako pirkti butą), pirkėjas už įsipareigojimų nevykdymą palieka pardavėjui įmokėtą avansinę įmoką – 1 000 Eur. Byloje nustatyta, kad pirkėjas A. Š. sutarties pasirašymo dieną sumokėjo atsakovams S. M. ir J. B. (M.) 1 000 Eur avansą. Taip pat nustatyta, kad iki preliminariojoje sutartyje nustatyto termino pagrindinė turto pirkimo– pardavimo sutartis nebuvo sudaryta.

17. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu atsakovų pateikto garso įrašo vertinimu. Mano, kad nors A. Š. apklausiamas nurodė, kad įvertinus tą aplinkybę, jog pokalbis teismui pateiktas ne visas, yra pagrindas abejoti šio garso įrašo autentiškumu. Atkreipė dėmesį, jog pats garso įrašas teismo posėdyje nebuvo klausomas, o teismas apsiribojo tik garso įrašo stenogramos citavimu. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012). Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovas būtų reiškęs pretenzijas dėl atsakovų pateikto garso įrašo autentiškumo, neprašė atlikti fonoskopinės ekspertizės, nepateikė kitų įrodymų, kurie patvirtintų, jog pateiktas garso įrašas nėra autentiškas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti pateikto garso įrašo autentiškumu, todėl darytina išvada, jog dėl šio garso įrašo pasisakyta pagrįstai, o apeliacinio skundo argumentas dėl garso įrašo neautentiškumo vertintinas kaip deklaratyvaus pobūdžio bei atmestinas kaip nepagrįstas.

18. Apeliaciniu skundu taip pat teigiama, kad ieškovo siekį sudaryti pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį įrodo prieš termino sudaryti pagrindinę sutartį pabaigą tarp atsakovės J. B. ir pirkėjo A. Š. vykęs susirašinėjimas bei atsakovės J. B. susirašinėjimas su tarpininke. Teigia, jog A. Š. kaip pirkėjas siekė sudaryti pagrindinę sutartį preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis (teismo posėdyje A. Š. nurodė, kad pasikonsultavęs su teisininku siekė pagrindinės sutarties, o įsigijęs nebaigtą statyti namą ir atsiradus paslėptiems namo trūkumams, jis ketino bylinėtis su pardavėjais dėl nuostolių, atsiradusių statybos darbų garantijos laikotarpiu), o tuo tarpu vienas atsakovas, t. y. J. B., žinutes rašė pasikonsultavusi su notaru, bet neketindama organizuoti namo pardavimo, o kitas atsakovas, t. y. S. M., nedarė nieko, jis net nežinojo apie J. B. rašomas žinutes. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Išklausius į bylą pateiktą 2018 m. balandžio 10 d. garso įrašą bei išanalizavus antstolės L. N. 2018 m. rugsėjo 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą nustatyta, kad būsimas pirkėjas A. Š. ir jo sutuoktinė susitiko su atsakovu (pardavėju) bei tarpininke. Šalys pripažino, jog kilo nesklandumų, o iš pateikto pokalbio turinio matyti, jog buvo aptariami galimi ginčo turto defektai bei ginčo sprendimo būdai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog šio susitikimo metu pirkėjai iš esmės siekė susigrąžinti sumokėtą avansą bei aiškiai išreiškė valią nesudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, nors tiesiogiai to ir nepasakė. Šias aplinkybes, be kita ko, patvirtina ir tai, kad atsakovas pokalbio metu sutiko su pirkėjų reikalavimu atlikti ginčo turto ekspertize, tačiau su sąlyga, kad ekspertizės atlikimo išlaidas šalys pasidalys per pusę. Kadangi pirkėjai su šia pardavėjo sąlyga nesutiko, ginčo turto ekspertizė atlikta nebuvo. Dar daugiau, teismo posėdyje apklausta liudytoja R. Š., kuri tarpininkavo šalims sudarant preliminariąją sutartį, teikdama paaiškinimus nurodė, jog po šv. Velykų pirkėjas (ieškovas) jai pasakė, kad namo nepirks. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad būtent ieškovas nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, todėl yra atsakingas dėl kylančių pasekmių. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog preliminariosios sutarties neįvykdymą lėmė ne pardavėjų kaltė, o kitos priežastys, t. y. pirkėjo siekis įsigyti turtą kitomis nei sutarta sąlygomis.

19. Nepagrįstais laikytini ir apeliacinio skundo argumentai, jog skundžiamame sprendime liko neįvertinta tai, kad abi su būsimu pirkėju pasirašytas sutartis rengė pardavėjų atstovė (tarpininkė). Teigia, kad šiose sutartyse numatytų sąlygų pirkėjas keisti ir redaguoti neturėjo galimybės, todėl šios aplinkybės turėjo būti vertinamos A. Š. naudai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad pirkėjas A. Š. ir atsakovai S. M. bei J. B. (M.) sudarė preliminariąją Turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pirkėjas įsipareigojo įsigyti turtą tokios būklės, kokią matė 2018 m. vasario 12 d. Byloje nėra ginčo, jog preliminarioji turto pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta po to, kai būsimasis pirkėjas vizualiai apžiūrėjo Turtą. Be to, teismo posėdyje liudytoja R. Š. paaiškino, jog nebaigto statyti pastato (gyvenamojo namo) sienų įtrūkimai buvo matomi pirmą kartą apžiūrint namą, jie buvo akivaizdūs, gyvenamąjį namą pirkėjams aprodė ji, pirkėjas turėjo galimybę patekti į visas namo patalpas, namas buvo apžiūrimas šviesiu paros metu. Liudytojas S. A. (statybų specialistas) teismo posėdyje paaiškino, jog pastato įtrūkimai vizualiai apžiūrint pastatą matomi, juos gali matyti ir ne specialistas. Išklausius į bylą pateiktą 2018 m. balandžio 10 d. garso įrašą nustatyta, jog tiek ieškovas, tiek jo sutuoktinė teigė, jog sienų įtrūkimų jie nematė, jei būtų juos matę, preliminariosios sutarties nebūtų sudarę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės rodo, jog apeliantai (pirkėjai) sutiko su preliminariosios sutarties sąlygomis laisva valia, o įrodymų, kad jie siekė pakeisti ar redaguoti šios sutarties sąlygas, tačiau jiems to nebuvo leista padaryti, byloje nėra.

20. Nors apeliantas teigia, jog pasirašę preliminariąją sutartį, turto pardavėjai (atsakovai) iki preliminariojoje sutartyje sutarto termino pagrindinės sutarties sudarymui nesiėmė jokių veiksmų, kad galėtų rengtis turto pardavimui, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiai situacijai įtakos turėjo apelianto veiksmai. Iš byloje esančių šalių paaiškinimų matyti, jog atsakovė J. B. (M.) kreipėsi į notarą dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, o apie šiuos savo veiksmus informavo ir apeliantą (pirkėją). Šios aplinkybės rodo, jog tam tikri veiksmai, susiję su ginčo turto pardavimu, buvo atliekami, tačiau, kaip minėta šios nutarties 18 punkte, apeliantas, nors tiesiogiai nepasakė, jog atsisako sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau aiškiai išreiškė valią nesudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog nors nebuvo pasibaigęs sutartyje nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, tačiau visos aplinkybės rodė, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta nebus, todėl siekdami išvengti papildomų nuostolių atsakovai atnaujino parduodamo turto reklamą ir pardavimą. Dar daugiau, byloje nėra duomenų, jog per preliminariojoje sutartyje numatytą terminą pagrindinei turto pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti atsakovai būtų pardavę ginčo turtą, todėl darytina išvada, kad atnaujinta turto pardavimo reklama nepadarė įtakos pagrindinės sutarties nesudarymui.

21. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais laiko ir apeliacinio skundo argumentus, jog apeliantų siekį sudaryti preliminariąją sutartį įrodo aplinkybė, jog ieškovas kreipėsi į banką ir ginčo turto pirkimui gavo paskolą. Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008.). Įvertinusi proceso šalių nurodomas aplinkybes bei byloje surinktus rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog labiau tikėtina atsakovų išsakyta pozicija, jog būtent dėl apelianto kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis. Tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas daro įvertinęs tai, kad pagal 2018 m. balandžio 27 d. kredito linijos sutartį kredito gavėja yra E. B. IĮ, o jos paskirtis – tik apyvartinėms lėšoms. Minėtos sutarties 2.3 punkte nurodoma, kad kredito lėšos gali būti naudojamos žaliavoms, medžiagoms, darbo jėgai, atsargoms ir pridėtinėms išlaidoms apmokėti, o kredito lėšos negali būti naudojamos finansiniams įsipareigojimams dengti, mokesčiams valstybei mokėti (išskyrus mokėtiną PVM pagal sąskaitas faktūras), ilgalaikiam materialiam turtui įsigyti siekiant gauti naudą ilgesniu nei per 1 metus laikotarpiu ir tokio pobūdžio investicijoms (kredito linijos sutarties 3.6.3 punktas). Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, jog pagal kreditavimo sąlygas, iš banko skolintos lėšos negalėjo būti panaudotos atsakovų turto įsigijimui ir juo labiau A. Š. vardu.

22. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino. Tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

25. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas S. M. prašo priteisti iš apelianto jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 500 Eur. Pagrįsdamas patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsakovas į bylą pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus: 2019 m. balandžio 10 d. atstovavimo sutartį bei 2019 m. balandžio 25 d. pinigų priėmimo kvitą, serija LAT, Nr. 1035161, kuriuo sumokėjo advokatui 500 Eur už dokumento surašymą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, konstatuoja, kad ieškovo prašoma priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl iš apelianto atsakovui S. M. priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

26. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui S. M. iš ieškovės viešosios įstaigos ADVOC LT 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.