Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos ADVOC LT ieškinį atsakovams S. M. ir J. B. (M.) dėl pagal preliminarią sutartį sumokėto avanso ir baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(8 p.). Pirkėjas preliminariosios sutarties pasirašymo metu atsakovams sumokėjo 1 000 Eur avansą, abu atsakovai, pasirašydami preliminariojoje sutartyje, patvirtino avanso gavimo faktą. Kaip jau buvo minėta, pagal preliminariosios sutarties sąlygas vėliausiai iki 2018 m. balandžio 19 d. pas notarą turėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo. Baigiantis terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti, t.y. 2018 m. balandžio 17 d. pirkėjas gavo iš atsakovų SMS žinutę, kurioje buvo nurodyta, kad notaras paruošė pirkimo –pardavimo sutartį, atsakovai paprašė pirkėjo elektroninio pašto adreso, ketindami atsiųsti pirkėjui notaro parengtus sutartį ir kitus su pardavimu susijusius dokumentus. 2018 m. balandžio 18 d. 14 val. 37 min. el. laišku pirkėjas informavo atsakovus, kad nori susipažinti su dokumentais, prašo juos atsiųsti, nori žinoti pas kokį notarą bus forminamas sandoris. Daugiau jokios informacijos pirkėjas iš atsakovų nebegavo, atsakovai jam neberašė ir neskambino, namo pardavimo neorganizavo, todėl pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės. Preliminariosios sutarties 7 punktas numato, kad jeigu dėl šios sutarties nevykdymo yra kaltas pardavėjas, tai tokiu atveju pardavėjas grąžina pirkėjo sumokėtą avansą 1000 Eur ir dar sumoka 1000 Eur baudą. Iki šios dienos atsakovai 1000 Eur avanso A. Š. negrąžino, baudos nesumokėjo. Taigi pirkėjas įgijo teisę reikalauti, kad atsakovai jam grąžintų 1 000 Eur avansą ir sumokėtų 1 000 Eur dydžio baudą. 2018 m. gegužės 11 d. A. Š. sudarytos sutarties pagrindu pavedė VŠĮ ADVOC LT teikti reikiamas teisines paslaugas, susijusias su ginču dėl preliminariosios sutarties dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) netinkamo vykdymo ir pavedė imtis visų reikiamų veiksmų, siekiant iš S. M. ir J. M. atgauti pirkėjo sumokėtą avansą, nuostolių kompensavimą ir visą kitą, kas priklauso Kreditoriui pagal šią sutartį. Atsakovams adresuota pretenzija buvo išsiųsta el. paštu ir 2018 m. liepos 4 d. registruotu laišku, tačiau atsakovai pretenzijos neatsiėmė pašte ir 2018 n. rugpjūčio 3 d. ši siunta grįžo siuntėjui. 2018-07-09 ieškovė VŠĮ ADVOC LT su A. Š. sudarė sutartį dėl reikalavimo perleidimo, tokiu būdu ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovus.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaiko ieškinį jame nurodytų aplinkybių pagrindu. Jo nuomone, atsakovai neparuošė dokumentų, reikalingų sandoriui sudaryti, todėl yra kalti dėl susitarimų neįvykdymo.

Teismo posėdžio metu atsakovė J. B. (M) nurodo, kad kreipėsi į Klaipėdos miesto 1-ojo notaro biuro notarą, jai buvo paaiškinta, kad pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti reikia abiejų šalių valios, atvykimo bei dokumentų. Kaip ji suprato gautą informaciją, taip ją perteikė A. Š.. Papildomai paaiškino, jog preliminarios sutarties sudarymo laikotarpiu jos ir atsakovo S. M. santykiai buvo įtempti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad atsakovai S. M. ir J. B. (M.) (pardavėjai) ir A. Š. (pirkėjas) 2018 m. vasario 19 d. sudarė preliminariąją sutartį dėl būsimo nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo (toliau – Preliminari sutartis), kuria įsipareigojo joje nustatytomis sąlygomis iki 2018 m. balandžio 19 d. sudaryti pagrindinę pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Turtas) pirkimo – pardavimo sutartį. Preliminarios sutarties 7 punkte šalys susitarė, kad jei pirkimo – pardavimo sutartis Preliminarioje sutartyje nustatytais terminais nesudaroma dėl pardavėjo kaltės, tai pardavėjas grąžina Pirkėjo sumokėtą avansą 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) ir dar moka baudą 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų); jeigu dėl Preliminarios sutarties nevykdymo yra kaltas Pirkėjas (atsisako pirkti butą), Pirkėjas už įsipareigojimų nevykdymą palieka Pardavėjui įmokėtą avansinę įmoką 1 000 (vieną tūkstantį eurų). Preliminarios sutarties nevykdymo atveju Pardavėjas sumokėti baudą ir pinigus turi grąžinti per 3 darbo dienas. Pirkėjas A. Š. Sutarties pasirašymo dieną sumokėjo atsakovams S. M. ir J. B. (M.) 1 000 Eur avansą, atsakovai, pasirašydami Preliminarioje sutartyje, patvirtino avanso gavimo faktą. Byloje nustatyta, kad iki Preliminarioje sutartyje nustatyto termino pagrindinė Turto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovė teigia, kad 2018 m. balandžio 17 d. pirkėjas gavo iš atsakovų SMS žinutę, kurioje buvo nurodyta, kad notaras paruošė pirkimo – pardavimo sutartį bei atsakovai paprašė pirkėjo elektroninio pašto adreso, ketindami atsiųsti pirkėjui notaro parengtą sutartį bei kitus su pardavimu susijusius dokumentus. 2018 m. balandžio 18 d. pirkėjas informavo atsakovus, kad nori susipažinti su dokumentais, prašo juos atsiųsti bei nori žinoti pas kokį notarą bus forminamas sandoris. Ieškovė teigia, kad pirkėjas daugiau jokios informacijos iš atsakovų nebegavo, atsakovai jam neberašė, nebeskambino, Turto pardavimo neorganizavo, todėl pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės. Ieškovė nurodo, kad pardavėjai (atsakovai) yra kalti dėl Preliminarios sutarties neįvykdymo, todėl privalo grąžinti pirkėjui avansą ir sumokėti 1000 Eur baudą. Atsakovai, nesutikdami su ieškovė pozicija, teigia, kad A. Š. yra kaltas dėl Preliminarios sutarties neįvykdymo, kadangi jis iki pirkimo – pardavimo sutarties termino pabaigos nesiėmė visiškai jokių veiksmų, iš kurių būtų galima spręsti apie jo tikrus ketinimus sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį. 2018 m. liepos 9 d. ieškovė VŠĮ ADVOC LT su A. Š. (pirkėju) sudarė sutartį dėl reikalavimo perleidimo, tokiu būdu įgijo reikalavimo teisę į atsakovus.

Byloje nustatyta, kad šalys nesudarė pagrindinės Turto pirkimo-pardavimo sutarties Preliminarioje sutartyje 4 punkte sutartu terminu.

Nagrinėjamojoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl 2018 m. vasario 19 d. sudarytos preliminariosios sutarties aiškinimo ir taikymo bei atsakomybės pagal minėtą sutartį, konkrečiai dėl sutarties 7 punkto aiškinimo ir taikymo, t. y. dėl neįvykusio pagrindinės sutarties sudarymo kaltos šalies nustatymo ir ieškovė reikalavimo grąžinti sumokėtą avansą bei priteisti baudą pagrįstumo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą išskirtini tokie šios sutarties bruožai: 1) aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; 2) aptariami būsimos pagrindinės sutarties dalykas ir esminės pagrindinės sutarties sąlygos; 3) nurodomas terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; 4) susitarimas įforminamas raštu. Taigi, preliminarioji sutartis yra organizacinė, jos objektas yra būsima pagrindinė sutartis, o pagrindinės sutarties objektas yra turtinė vertybė, dėl kurios šalys sudaro sutartį. Preliminarioji sutartis įprastai šalims nesukuria teisės teismo tvarka reikalauti, kad kita šalis sudarytų pagrindinę sutartį, t. y. per sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, pasibaigia šalių sutartiniai santykiai dėl sutartyje sulygto daikto pirkimo ir pardavimo. Tačiau preliminarios sutarties pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.

Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį civilinė atsakomybė kyla preliminariosios sutarties šaliai, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Taigi sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016).

Ieškovė nurodo, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų (pardavėjų) kaltės. Ieškinio reikalavimą grindžia aplinkybėmis, jog baigiantis terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti, t. y. 2018 m. balandžio 17 d. pirkėjas gavo iš atsakovų trumpąją žinutę, kurioje nurodoma, jog notaras paruošė pirkimo – pardavimo sutartį, atsakovai prašė pirkėjo el. pašto adreso, ketindami atsiųsti jam sutarties projektą ir kitus dokumentus; pirkėjas 2018 m. balandžio 18 d. el. laišku informavo pardavėjus, kad nori susipažinti su dokumentais, prašo juos atsiųsti, nurodyti, koks notaras tvirtins sandorį, tačiau daugiau jokios informacijos iš pardavėjų (atsakovų) negavo, atsakovai su juo nesusisiekė, namo pardavimo neorganizavo.

Atsakovai su ieškinio reikalavimais nesutiko, nurodė, jog pirkėjas su atsakovais nebendradarbiavo, nepagrįstai atsisakė pirkti Turtą, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl pirkėjo kaltės.

Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą bei byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia nesant pagrindo išvadai, jog pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų (pardavėjų) kaltės (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog pirkėjas A. Š. ir atsakovai S. M. bei J. B. (M.) sudarė preliminarią Turto pirkimo – pardavimo sutartį, kuria pirkėjas įsipareigojo įsigyti Turtą tokios būklės, kokią matė 2018 m. vasario 12 d. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, jog preliminarioji Turto pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta po to, kai būsimasis pirkėjas vizualiai apžiūrėjo Turtą. Teismo posėdyje liudytoja R. Š., kuri tarpininkavo šalims sudarant preliminarią sutartį, paaiškino, jog nebaigto statyti pastato (gyvenamojo namo) sienų įtrūkimai buvo matomi pirmą kartą apžiūrint namą, jie buvo akivaizdūs, gyvenamąjį namą pirkėjams aprodė ji, pirkėjas turėjo galimybę patekti į visas namo patalpas, namas buvo apžiūrimas šviesiu paros metu, papildomai paaiškino, jog po Šv. Velykų pirkėjas jai pasakė, kad namo nepirks. Liudytojas S. A. (statybų specialistas) teismo posėdyje paaiškino, jog pastato įtrūkimai vizualiai apžiūrint pastatą matomi, juos gali matyti ir ne specialistas.

Byloje pateiktas 2018 m. rugsėjo 5 d. antstolės Laimos Neniškienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriuo užfiksuotas aprašytas 2018 m. balandžio 10 d. garso įrašas (el. b. l. 36-41). Iš pateikto garso įrašo turinio matyti, jog būsimas pirkėjas A. Š. ir jo sutuoktinė susitiko su atsakovu (pardavėju) bei tarpininke, šalys pripažino, jog kilo nesklandumai, iš pateikto pokalbio turinio matyti, jog buvo aptariami galimi Turto defektai, pateiktas kiekvienos iš šalių šių defektų vertinimas (pirkėjas nurodo, jog yra ,,brokas“, pardavėjas teigia, jog ,,broko“ nėra); pirkėjai siekia susigrąžinti sumokėtą avansą, pardavėjas nurodo, jog neturi pagrindo jo grąžinti; šalys nesusitaria, iš pokalbio turinio matyti, jog pirkėjai aiškiai išreiškia valią nesudaryti pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties, nors tiesiogiai to nepasako. Minėta, jog teismo posėdyje apklausta liudytoja R. Š. paaiškino, jog dar po Šv. Velykų pirkėjas jai žodžiu nurodė, kad namo nepirks.

Liudytojas A. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad po preliminarios sutarties sudarymo, atidžiau apžiūrėjus namą, suprato, kad yra daug statybinių trūkumų, išsikvietus statybininkus, buvo patvirtinta, kad namas yra su trūkumais. Tarpininkei pasakė, kad atsisako pirkti namą bei arba turi būti mažinama turto kaina. Prašė, kad būtų grąžintas avansas. Nurodė, kad pardavėjų žinutę dėl sandorio sudarymo perskaitė pavėluotai ir atrašė taip pat vėliau. Nurodo, kad dar nepasibaigus pagrindinės sutarties sudarymo terminui, matė, jog namas buvo pardavinėjamas kitiems pirkėjams. Teismo posėdyje 2018 m. gruodžio 12 d. liudytojas A. Š. pripažino, jog Turtą apžiūrėjo atmestinai, pakartotinai apžiūrėjęs Turtą siekė sumažinti jo kainą arba susigrąžinti avansą.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog iki pagrindinės sutarties sudarymo termino pabaigos, bet jau po šalių konflikto 2018 m. balandžio 10 d., pirkėjas į pagalbą pasitelkė statybų specialistą, kuris vizualiai apžiūrėjo namą, byloje pateiktas 2018 m. balandžio 16 d. defektinis aktas, kuriame abstrakčiai nurodomi pastato trūkumai, įvardijami matomi įtrūkimai pamatuose, sienose (el. b. l. 133). Tačiau nurodytas dokumentas pardavėjams pateiktas nebuvo, pardavėjai su šiuo dokumentu iki bylos iškėlimo teisme supažindinti nebuvo. Teismo posėdyje liudytojas A. Š. (pirkėjas) negalėjo tiksliai paaiškinti, kada vyko apžiūrėti Turto, nenurodė, ar iki 2018 m. balandžio mėn. reiškė pretenzijas pardavėjams dėl daikto trūkumų, netinkamo šalių sudarytos Preliminarios sutarties vykdymo. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu (tarpininkės R. Š., atsakovo S. M.) nustatyta, kad po tarp šalių vykusio pokalbio 2018 m. balandžio mėn. jokie aktyvūs veiksmai siekiant sudaryti pagrindinę sutartį atlikti nebuvo, dalyvaujantys byloje asmenys suprato, jog pagrindinė sutartis sudaryta nebus, nes pirkėjas atsisako pirkti turtą, pirkėjas į klausimą, ar Turtą pirks neatsakė (el. b. l. 40). Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog po 2018 m. balandžio 10 d. šalių konflikto (pokalbio) pirkėjas būtų atlikęs aktyvius veiksmus siekdamas patvirtinti ketinimą realiai įvykdyti pagrindinę sutartį. Šią aplinkybę patvirtino A. Š. teismo posėdyje paaiškinęs, jog laukė, kol pardavėjai su juo susisieks, pateiks duomenis apie būsimą sandorį, nurodęs, jog pareiga parengti dokumentus tenka pardavėjams, kadangi jis sumokėjo pinigus. Pastebėtina, jog kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog preliminariosios sutarties įvykdymo nepatvirtina avanso sumokėjimas, nes nepasiektas preliminariosios sutarties tikslas – ateityje sudaryti pagrindinę sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018).

Minėta, jog preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje. Pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas – lemia, kad šalys, laisvai pradėjusios derybas, gali jas nutraukti. Jeigu derybas pradėjusios šalys nepasiekia susitarimo, tai jos už tai neatsako (CK 6.163 straipsnio 2 dalis). Tačiau derybas dėl sutarties sudarymo vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai (CK 1.5, 6.4, 6.158 straipsniai, 6.163 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Byloje pateiktų įrodymų visuma bei byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog preliminarios sutarties šalys – pirkėjas ir pardavėjai tinkamai bendradarbiavimo pareigos nevykdė, tarpusavyje nebendravo, aktyvių veiksmų pagrindinei sutarčiai sudaryti neatliko. Byloje nustatytos aplinkybės, jog pirkėjas sudaręs preliminarią sutartį, pretenzijų dėl daikto kokybės neturėjo, įsipareigojo įsigyti Turtą tokios būklės, kokios matė 2018 m. vasario 12 d., tačiau vėliau poziciją pakeitė, ėmėsi veiksmų šalių sutartai Turto kainai sumažinti, reiškė pretenzijas dėl galimų Turto trūkumų ir jų masto bei apimties, papildomai reikalavo iš pardavėjų pateikti įrodymus, jog daiktas yra tinkamas (užfiksuota 2018 m. rugsėjo 5 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole), siekė susigrąžinti sumokėtą avanso sumą. Tokie pirkėjo veiksmai sudaro pagrindą išvadai, jog preliminarios sutarties neįvykdymą lėmė ne pardavėjų kaltė, o kitos priežastys, t. y. pirkėjo siekis įsigyti Turtą kitomis, nei sutarta, sąlygomis. Atsižvelgiant į nurodytą, pripažintina, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl pirkėjo kaltės (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Sutarties nevykdymo teisiniai padariniai – sutartinė civilinė atsakomybė – kyla, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Viena iš sąlygų, suteikiančių pagrindą konstatuoti sutarties šalies pareigą atsakyti už neįvykdytą ar netinkamai įvykdytą sutartį, yra sandorio šalies kaltė (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Taigi sutartyje nustatyti jos pažeidimo (neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo) padariniai kyla dėl tokio pažeidimo kalta pripažintai sandorio šaliai (atskirais atvejais – ir abiem sandorio šalims). Nors skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), jis, naudodamasis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, gali tokią prezumpciją paneigti, taip pat įrodyti kitos sandorio šalies kaltę (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant, kiek kuri sutarties šalis yra atsakinga už sutarties nevykdymą, turi būti vertinama ne tik tai, kokias tarpusavio teises ir pareigas pagal pasiektą susitarimą ir taikytiną teisinį reguliavimą sutartis sukuria jos šalims, bet ir jų elgesys vykdant sutartį, sutarties vykdymo principų, įtvirtintų CK 6.200 straipsnyje (bendradarbiavimo, kooperavimosi, ekonomiškumo ir kt.), laikymasis bei kitos reikšmingos aplinkybės. Teismas pažymi, kad įstatymas – CK 6.38, 6.200 straipsniai – įpareigoja kiekvieną sutarties šalį ne tik sąžiningai, tinkamai vykdyti savo prievoles, bet ir atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau, bendradarbiauti su kita šalimi. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pareigą bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai turi abi sutarties šalys, todėl jos abi turi veikti aktyviai ir atlikti protingumo kriterijų atitinkančius veiksmus, esančius tinkamo šalių bendradarbiavimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 213-701/2015).

Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis nustatyta, jog šalių bendradarbiavimo pareiga vykdant preliminarią sutartį buvo pažeista. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pirkėjas paskutinio susitikimo su pardavėju metu 2018 m. balandžio 10 d. metu išreiškė valią nesudaryti pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių, jog po tokio valios išreiškimo pirkėjas ėmėsi aktyvių veiksmų preliminariai sutarčiai įvykdyti, patvirtino pardavėjams, kad Turtą pirks, nėra pagrindo išvadai, jog pardavėjai galėjo ir turėjo tikėtis, kad preliminarioji sutartis bus įvykdyta ir atlikti veiksmus, būtinus pagrindinei sutarčiai sudaryti, t. y. kreiptis į notarą dėl sandorio forminimo etc. Aplinkybė, jog atsakovė J. B. (M.) 2018 m. balandžio 15 d. pirkėjui parašė trumpąją žinutę, kurioje priminė apie pagrindinės sutarties sudarymo terminą, paprašė papildomos informacijos, visumos byloje nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo priešingai išvadai (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais (atsakovo S. M., tarpininkės R. Š., pirkėjo A. Š.) nustatyta, jog šalys dėl turto pardavimo bendravo su pardavėju S. M., atsakovė J. B. derinant sandorio sąlygas nedalyvavo, atsakovų tarpusavio santykiai buvo įtempti. Teismo posėdyje J. B. paaiškino, jog dėl galimybių sudaryti pirkimo – pardavimo sandorį konsultavosi su notaru, gautą informaciją taip, kaip suprato, perdavė pirkėjui. Įvertinus tarp atsakovo S. M. ir pirkėjo susiklosčius santykius, kilusius nesutarimus bei aplinkybę, jog pirkėjas A. Š. atsakovei J. B. elektroniniu paštu apie galimybę sudaryti pagrindinę sutartį atsakė likus vienai dienai iki pagrindinės sutarties sudarymo termino pabaigos, darytina išvada, jog pardavėjas negalėjo tikėtis, kad preliminarioji sutartis bus įvykdyta (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Preliminarios sutarties 7 punkte šalys susitarė, kad jei pirkimo – pardavimo sutartis Preliminarioje sutartyje nustatytais terminais nesudaroma dėl pardavėjo kaltės, tai pardavėjas grąžina Pirkėjo sumokėtą avansą 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) ir dar moka baudą 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų), o jeigu dėl Preliminarios sutarties nevykdymo yra kaltas Pirkėjas (atsisako pirkti butą), Pirkėjas už įsipareigojimų nevykdymą palieka Pardavėjui įmokėtą avansinę įmoką 1 000 (vieną tūkstantį eurų). Nagrinėjamu atveju ginčo šalys susitarė dėl netesybų baudos forma, t. y. sumokėto avanso negrąžinimo už atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį, kai sutartis nesudaroma dėl pirkėjo kaltės. Bylos duomenimis nustatyta, jog preliminari sutartis nebuvo įvykdyta dėl pirkėjo kaltės, t. y. pirkėjui atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, todėl remiantis šalių sudarytos sutarties 7 punkto nuostatomis, pirkėjo sumokėtas avansas kaip minimalūs nuostoliai dėl to, kad nebuvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, lieka pardavėjui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog preliminarioji sutartis nebuvo įvykdyta dėl pirkėjo kaltės, visumos byloje esančių įrodymų pagrindu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų sumokėtą pagal preliminarią sutartį avansą, negali būti tenkinamas.

Nenustačius atsakovų (pardavėjų) kaltės dėl preliminarios sutarties nevykdymo, netenkintinas ieškovės reikalavimas dėl baudos priteisimo (CK 6.245-6.249 straipsnis, 6.256 straipsnis).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, byloje surinktų įrodymų visetą bei teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog ieškovė neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, todėl vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, ieškovo ieškinys atmestinas (CPK 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje pateikti duomenys, jog atsakovas S. M. byloje patyrė 720 Eur bylinėjimosi išlaidas (120 Eur už antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo parengimą, 500 Eur už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą ir 100 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose (el. b. l. 45, 46, 87).

Atmetus ieškinį, atsakovui iš ieškovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 720 Eur sumai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 9 punktas, 10 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 93, 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės viešosios įstaigos ADVOC LT 720 Eur (septynių šimtų dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovui S. M..

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.