Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-03-22 · Civilinė byla Nr. e2-3498-1099/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-03-22
Bylos Nr.
e2-3498-1099/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Pavel Liubkevič
Ieškovas
G. S.
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont draudimo brokeris“
Advokatai
Justas Vilys
Civilinė byla Nr. e2-3498-1099/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35016-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei,dalyvaujant ieškovui G. S. ir jo atstovui advokatui Justui Viliui,atsakovui antstoliui M. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovui antstoliui M. D. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont draudimo brokeris“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl nuostolių atlyginimo bei antstolio civilinės atsakomybės už vykdymo procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2. Ieškovas G. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo antstolio M. D. 5 125,45 Eur nuostolių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovas ieškinyje ir dublike nurodo, kad prašomus priteisti nuostolius patyrė 2019-2020 m. laikotarpiu dėl atsakovo nepagrįsto ir neteisėto reikalavimo pasirašyti V. J. S. parengtą klaidingą namo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo projektą pagal vykdomąjį dokumentą Nr. e2-1806-588/2018, išduotą pagal Plungės apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1806-588/2018, patvirtintą taikos sutartį (toliau – taikos sutartis). Aiškina, kad prašomus priteisti nuostolius sudaro teisinės pagalbos išlaidos už advokato Justo Vilio ir advokato padėjėjos G. Č. pagalbą rengiant procesinius dokumentus: atsiliepimus, skundus, prašymus, paaiškinimus ir kt., taip pat konsultacijas ir atstovavimą teismuose dėl nepagrįstai paskirtos baudos panaikinimo ir vykdymo bylos nutraukimo.

4. Ieškovas pažymi, kad 2019 m. sausio 8 d. raginimu atsakovas įpareigojo ieškovą per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos pasirašyti reikiamus dokumentus (jų nedetalizuojant), norint pateikti ir įregistruoti nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis. Anot ieškovo, jis 2019 m. sausio 10 d. raštu paprašė antstolio išaiškinti ant kokių dokumentų ir kodėl jis privalo pasirašyti; pastarasis ieškovą informavo, jog tai dokumentai, pateikti su vykdomuoju dokumentu (parengtas atidalijimo iš bendros namų valdos projektas, jo priėmimo-perdavimo aktas, sutikimas, kad leidimas paskirties keitimui būtų išduotas išieškotojo vardu, bendrieji statinio rodikliai). Teigia, kad ieškovas atsakovą informavo apie tai, jog parengtas ir teikiamas pasirašyti projektas turi daug klaidų, vienašališkai išsprendžia klausimus, kurie nėra aptarti taikos sutartyje, todėl tokiu būdu pažeidžiami ieškovo teisėti turtiniai interesai.

5. Ieškovas nurodo, kad atsakovas 2019 m. sausio 31 d. patvarkymu Nr. 0028/19/00052 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl baudos skyrimo ieškovui už teismo sprendimo nevykdymą. Tuo pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartimi ieškovui buvo paskirta 100 Eur bauda; teismas ieškovo prašymą dėl baudos panaikinimo 2019 m. kovo 15 d. nutartimi atmetė; Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nutartį paliko nepakeistą.

6. Ieškovas aiškina, kad 2019 m. birželio 7 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. 0028/19/00052 (toliau – 2019 m. birželio 7 d. aktas) atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu skirti ieškovui iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną išieškotojo V. J. S. naudai. Anot ieškovo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-845-734/2020, šį prašymą atmetė ir konstatavo, jog antstolis neturėjo pagrindo priimti V. J. S. pateiktą vykdomąjį dokumentą vykdyti. Atsakovas dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą, kurį Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-615-560/2020, tenkino iš dalies – panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. nutarties dalį, kuria nebuvo tenkintas atsakovo prašymas, ir perdavė jį nagrinėti iš naujo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-16171-727/2020, atmetė atsakovo prašymą skirti ieškovui baudą pagal 2019 m. birželio 7 d. aktą ir konstatavo, jog antstolis neturėjo pagrindo priimti V. J. S. pateiktą vykdomąjį dokumentą vykdyti, nepatikrino ir neįsitikino, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. spalio 16 d. nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, 2018 m. spalio 24 d. įregistruota Nekilnojamojo turto registrų centre, t. y. taikos sutarties 5 punktas yra įvykdytas, o kitų priverstinio vykdymo veiksmų vykdomajame dokumente nenurodyta. Atsakovas dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą, kurį Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1502-864/2020, atmetė ir konstatavo, kad atsakovo reikalavimas ieškovui pasirašyti reikiamus dokumentus, norint pateikti ir įregistruoti nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, laikytinas nepagrįstu, nes tokio įpareigojimo vykdomasis dokumentas nenumatė, atsakovo reikalaujami atlikti veiksmai vykdomajame dokumente nenumatyti, todėl skirti baudą ieškovui nebuvo už ką.

Šalies argumentai

7. Ieškovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, nes egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, padaryta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat kaltė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246-6.249 straipsniai). Ieškovo vertinimu, atsakovo neteisėti veiksmai buvo konstatuoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-16171-727/2020, ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1502-864/2020. Pažymi, kad padarytos žalos faktą įrodo pridedamos advokato Justo Vilio ir advokato padėjėjos G. Č. išrašytos sąskaitos ir apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, kuriuose nurodyta, jog ieškovas patyrė išlaidų už įvairių procesinių dokumentų rengimą siekiant apsiginti nuo neteisėtų antstolio reikalavimų. Aiškina, kad priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra akivaizdus –jeigu atsakovas būtų tinkamai ir laiku vykdęs savo pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 651 straipsnio 1 dalyje, ir patikrinęs ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, ieškovas nebūtų patyręs nurodytos žalos.

8. Ieškovas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2VP-16171-727/2020, konstatuota, jog atsakovas, priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, pažeidė CPK 651 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes nepatikrino ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir pradėti vykdymo veiksmus. Anot ieškovo, atsakovas, įsitikinęs, kad taikos sutarties 5 punktas yra įvykdytas, nesant kitų priverstinio vykdymo veiksmų, turėjo pagrindą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui. Ieškovo teigimu, kadangi šios aplinkybės nurodytos įsiteisėjusioje teismo nutartyje, jos laikytinos prejudiciniais faktais, kurių įrodinėti nereikia, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovas pažeidė savo profesines pareigas, dėl ko yra pagrindas jo profesinei atsakomybei.

9. Ieškovas nurodo, kad 2020 m. lapkričio 16 d. kreipėsi į atsakovą su pretenzija – siūlydamas ginčą spręsti neteismine tvarka ir geranoriškai atlyginti jo patirtus nuostolius, tačiau atsakovas nesutiko ginčo spręsti taikiai.

10. Ieškovas pažymi, kad susitikęs su atsakovu jo prašymu antstolio biure 2018 m. lapkričio mėn. pabrėžė, jog taikos sutartis nenustatė nekilnojamojo daikto paskirties keitimo tvarkos, kurią bendrasavininkai turėjo derinti tarpusavyje ir rasti kompromisą, o ne pradėti prievartinį vieno bendrasavininko interesų gynimą kito bendrasavininko sąskaita tam panaudojant antstolio institutą. Atsižvelgdamas į tai, teigia, kad atsakovas nuo pat pradžių buvo informuotas ir žinojo, jog jis neturėtų naudoti antstoliui suteiktų įgaliojimų bendrosios dalinės nuosavybės objekto projektui derinti tarp bendrasavininkų, o tai turi vykti pagal bendrosios dalinės nuosavybės objektų naudojimo ir tvarkymo tvarką, nustatytą CK.

Žemesnės instancijos teismas

11. Ieškovas, nesutikdamas su aplinkybe, jog atsakovas remiasi 2020 m. kovo 20 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2VP-1289-549/2020, nurodo, kad minėta nutartis vertintina kritiškai, nes liko neperžiūrėta nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Be to, pažymi, kad vykdomasis dokumentas po to, kai 2019 m. rugpjūčio 30 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1806-588/2018, buvo ištaisyta taikos sutartyje esanti klaida, iš viso neteko teisinės galios ir dėl to jo įvykdymo ar neįvykdymo klausimas negali būti keliamas. Anot ieškovo, teismui ištaisius taikos sutartį, turėjo būti išduodamas naujas vykdomasis dokumentas ir išieškojimo veiksmai turėjo būti pradėti iš naujo. Pabrėžia, kad V. J. S. parengtame gyvenamojo namo paskirties pakeitimo projekte buvo ketinama išspręsti ir kitus, taikos sutartyje neaptartus, klausimus, kuriuos V. J. S. savo parengtame projekte bandė spręsti vienašališkai, sąmoningai pažeisdamas ieškovo ir kitų dviejų namo bendrasavininkų interesus, todėl ieškovas negalėjo pasirašyti ant atsakovo teikiamo projekto.

12. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo argumentais, susijusiais su ieškovo kreipimusi į antstolį R. V., nurodo, kad jis nuo vykdymo proceso pradžios siekė įvykdyti taikos sutartį, tačiau, kaip minėta, negalėjo pasirašyti ant V. J. S. pateikto projekto. Teigia, kad V. J. S. ignoruojant pastabas, ieškovas pats ėmėsi iniciatyvos ir pats parengė tvarkingą, teisės aktų reikalavimus atitinkantį namo padalijimo projektą ir pateikė jį V. J. S. pasirašyti, tačiau pastarajam atsisakius pasirašyti, o atsakovui 2019 m. birželio 7 d. pakartotinai kreipusis į teismą dėl baudos skyrimo, ieškovas, neturėdamas kitos išeities, taip pat kreipėsi į antstolį R. V.. Ieškovas papildomai pažymi, kad po klaidos ištaisymo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi kreipėsi dėl patikslinto vykdomojo rašto išdavimo ir pateikė patikslintą vykdomąjį raštą antstoliui R. V..

13. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo argumentais, susijusiais su išlaidomis advokato pagalbai apmokėti, nurodo, kad remiasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. ir 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimis, kuriose buvo konstatuota, jog ieškovo prašomos priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos priskirtinos prie nuostolių, kuriuos atsakovas turėtų atlyginti esant jo civilinei atsakomybei.

14. Ieškovo nuomone, atsižvelgiant į visas ginčo aplinkybes, atsakovas savo pareigas vykdė aplaidžiai, neturėdamas kvalifikacijos spręsti dėl išieškotojo pateiktų projektinių atidalijimo sprendinių bei jų įvykdymo būdo, reikalavo ieškovo pasirašyti reikiamus dokumentus, norint pateikti ir įregistruoti nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, nors tokio įpareigojimo vykdomasis dokumentas net nenumatė. Pažymi, kad atsakovas plečiamai aiškino teismo išduotą vykdomąjį dokumentą, taip pat nereikalavo iš išieškotojo pateikti patikslintą vykdomąjį dokumentą po to, kai buvo ištaisyta teismo nutartis, kurios pagrindu buvo išduotas pirminis vykdomasis dokumentas, todėl pažeidė profesines antstolio pareigas.

Šalies argumentai

15. Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu ieškinį prašė tenkinti. Iš esmės palaikė ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Pakartotinai pažymėjo, kad taikos sutartyje ir jos pagrindu išduotame vykdomajame rašte iš esmės buvo nurodytos tik dalintinos patalpos, tačiau jokių techninių dalykų nebuvo numatyta (projektų, leidimų ir pan.), todėl taikos sutarties šalys turėjo dėl jų susitarti tarpusavyje, o ne atsakovui priverstinai reikalaujant pasirašyti išieškotojo vienašališkai parengtus dokumentus. Nurodė, kad atsakovui pateiktame vykdomajame rašte nebuvo jokių įpareigojimų ieškovui dėl tam tikrų dokumentų pasirašymo. Pažymėjo, kad atsakovas iš viso neturėjo priimti išieškotojo pateikto vykdomojo rašto, nes nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo jau buvo įregistruota VĮ Registrų centre, o kitų priverstinio vykdymo veiksmų vykdomajame dokumente nebuvo nurodyta. Teigė, kad ieškovas prašomą priteisti žalą patyrė bylinėjantis su antstoliu vykdymo procese, kuriame bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, todėl šiuo atveju taikytina atsakovo deliktinė atsakomybė, kuriai taikyti egzistuoja visos būtinos sąlygos (be kita ko, neteisėti veiksmai konstatuoti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais). Paaiškino, kad visos prašomos priteisti išlaidos buvo sąlygotos antstolio veiksmų, antstoliui nepagrįstai priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą ir vėliau nepagrįstai reikalaujant pasirašyti ant išieškotojo pateiktų dokumentų.

Atsiliepimas

16. Atsakovas antstolis M. D. atsiliepime į ieškinį ir triplike su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

17. Nurodo, kad 2019 m. sausio 7 d. į antstolio kontorą kreipėsi V. J. S. su teismo 2019 m. sausio 4 d. išduotu vykdomuoju raštu Nr. e2-1806-588/2018. Anot atsakovo, V. J. S. patikslino, kad G. S. nevykdo taikos sutarties sąlygų, dėl to neįmanoma įvykdyti taikos sutarties 2 ir 5 punktų.

18. Atsakovas iš esmės sutinka su ieškovo išdėstytomis aplinkybėmis, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-8349-862/2019, ieškovui paskyrė 100 Eur baudą, jos vėliau nepanaikino, o Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-849-262/2019, paliko nepakeistą nutartį dėl baudos nepanaikinimo. Taip pat sutinka, kad 2019 m. birželio 7 d. pakartotinai kreipėsi į teismą su sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu ir Vilniaus miesto apylinkės teismas, o vėliau ir Vilniaus apygardos teismas, priėmė visiškai kitokį sprendimą nei prieš tai priimtose nutartyse.

19. Kita vertus, atsakovas nurodo, kad į teismą pakartotinai su sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu kreipėsi 2019 m. birželio 7 d., o Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai tik 2019 m. rugpjūčio 30 d. ištaisė taikos sutartį. Teigia, kad antstoliui vykdomoji byla Nr. 0028/19/0052 iš teismo buvo grąžinta tik 2020 m. spalio 29 d., o vykdomoji byla nutraukta 2020 m. lapkričio 4 d. Pažymi, kad antstolis negalėjo anksčiau nutraukti vykdomosios bylos, nes ji buvo perduota į Vilniaus miesto apylinkės teismą, todėl antstolis neturėjo galimybių vykdomąjį dokumentą grąžinti jį išdavusiai institucijai.

20. Atsakovas aiškina, kad vadovaudamasis CPK 651 straipsniu patikrino ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Teigia, kad patikrinęs VĮ Registrų centro duomenis nustatė, jog nėra įregistruotų dviejų atskirų objektų (kaip buvo numatyta šalių taikos sutarties 2 punkte), todėl priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2019 m. sausio 8 d. surašė raginimą vykdyti sprendimą, įpareigojantį skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus. Be to, nurodo, kad atsakovas 2020 m. kovo 2 d. kreipėsi į Plungės apylinkės teismą, kuris buvo išdavęs vykdomąjį raštą, su prašymu išaiškinti ar vykdomasis dokumentas Nr. e2-1806-588/2018 yra įvykdytas. Tuo pagrindu Plungės apylinkės teismas 2020 m. kovo 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2VP-1289-549/2020, konstatavo, kad taikos sutartis nėra įvykdyta (gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) atidalijimas į du atskirus nekilnojamo turto kadastro objektus nėra atliktas; taikos sutarties 5 punktas taip pat nėra įvykdytas, nes 2018 m. spalio 16 d. nutartį VĮ Registrų centrui įregistruoti perdavė teismas, kai ši nutartis įsiteisėjo, kadangi ši nutartis turi įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, ir tai nėra susiję su šalių pareiga įvykdyti taikos sutarties 5 punkto reikalavimus). Atsakovas pažymi, kad teismo nutartis, kuria patvirtinta minėta taikos sutartis, yra įsiteisėjusi; jos pagrindu išduotas vykdomasis raštas, kuris yra neįvykdytas (šią aplinkybę patvirtino išieškotojas), todėl atsakovas pagrįstai priėmė tokį vykdomąjį raštą priverstiniam vykdymui, kadangi priėmimo stadijoje negalėjo/neturėjo pagrindo jo grąžinti išieškotojui.

21. Aiškina, kad šaliai neįvykdžius vykdomojo rašto, antstolis privalo surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka, bei pastarasis įvertina ir pasisako, ar sprendimas yra įvykdytas tinkamai ar ne.

22. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas su tuo pačiu vykdomuoju raštu Nr. e2-1806-588/2018, kuris, anot ieškovo, yra įvykdytas, 2019 m. liepos 16 d. kreipėsi į antstolį R. V. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kuris iki šiol yra vykdomas, todėl, atsakovo teigimu, tai prieštarauja paties ieškovo argumentams, kad taikos sutartis yra įvykdyta.

Atsiliepimas

23. Atsakovas pažymi, kad turėti atstovą civilinėje byloje savaime nereiškia žalos fakto. Nurodo, kad pripažįstant išlaidas advokato pagalbai apmokėti tiesiogine žala pagal CK 6.249 straipsnį, CPK 98 straipsnio nuostatos netektų prasmės. Be to, anot atsakovo, ieškovo patirti nuostoliai pagal civilinės atsakomybės prigimtį negali būti laikomi antstolio veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. Nagrinėjant civilinę bylą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto, ieškovas jau buvo kreipęsis į teismą su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jo prašymas buvo netenkintas. Atsakovas papildomai pažymi, kad ieškovo patirtas išlaidas už advokato teisines paslaugas lėmė jo paties veiksmai ir jo priimti sprendimai (sudarant su advokatu teisinių paslaugų sutartį, kurioje buvo susitarta tiek dėl išlaidų už advokato paslaugas dydžio, tiek dėl jų sumokėjimo tvarkos).

Šalies argumentai

24. Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Iš esmės palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Pakartotinai nurodė, kad nesutinka, jog negalėjo priimti priverstiniam vykdymui pateikto vykdomojo rašto, nes nutartys dėl taikos sutarties patvirtinimo bei dėl vykdomojo rašto išdavimo buvo įsiteisėjusios, išieškotojas teikimo metu nurodė, jog vykdomasis raštas nėra įvykdytas, todėl antstolis privalėjo priimti tokį raštą. Taip pat pažymėjo, kad taikos sutarties sąlygos nebuvo įvykdytos – nutartis nebuvo įregistruota VĮ Registrų centre, o ginčo turtas nebuvo padalintas. Pakartotinai nurodė, jog šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir teismas, išdavęs vykdomąjį raštą, antstoliui kreipusis dėl procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo. Anot atsakovo, ieškovas turėjo pasirašyti tam tikrus dokumentus, siekiant įvykdyti minėtą taikos sutartį ir jos pagrindu išduotą vykdomąjį raštą. Aiškino, kad iki 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarties priėmimo teismai laikėsi kitos pozicijos ir net skyrė ieškovui baudą už teismo sprendimo nevykdymą; antstolis po minėtos nutarties įsiteisėjimo nutraukė vykdomąją bylą (kai ji grįžo iš teismų).

25. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė (toliau – UADBB) „Colemont draudimo brokeris“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė.

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

26. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos, šalių paaiškinimų, pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0028/19/00052 medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. spalio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1806-588/2018, buvo patvirtinta 2018 m. spalio 5 d. tarp V. J. S., G. S., D. S. ir R. V. S. sudaryta taikos sutartis, kurioje šalys iš esmės sutarė, jog iš vieno buto gyvenamojo namo (adresu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atidalinami du butai, formuojant du atskirus nekilnojamo turto kadastro objektus, adresu (duomenys neskelbtini), šioje taikos sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka (sutarties 2 punktas); 4 sutarties punkte šalys išvardino patalpas, kurios atidalinant atitenka V. J. S. bei G. S., D. S., R. V. S.; taip pat šalys įsipareigojo pateikti ir įregistruoti nutartį, kuria patvirtinama ši taikos sutartis, VĮ Registrų centre (sutarties 5 punktas).

27. Nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi tenkintas V. J. S. prašymas ir nutarta jam išduoti vykdomąjį raštą pagal Plungės apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį; vykdomasis raštas išduotas 2019 m. sausio 4 d.

28. Nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. birželio 14 d. nutartimi tenkintas G. S. prašymas ir nutarta jam išduoti vykdomąjį raštą pagal Plungės apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį; vykdomasis raštas išduotas 2019 m. liepos 2 d., kuris pateiktas priverstiniam vykdymui antstoliui R. V.; patikslintas vykdomasis raštas (ištaisius teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi taikos sutartyje tam tikrų dalintinų patalpų plotus) išduotas 2019 m. rugsėjo 20 d.

29. Iš vykdomosios bylos Nr. 0028/19/00052 medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad V. J. S. minėtą teismo 2019 m. sausio 4 d. vykdomąjį raštą pateikė priverstiniam vykdymui antstoliui M. D..

30. Nustatyta, kad 2019 m. sausio 8 d. raginimu antstolis M. D. įpareigojo G. S. per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos pasirašyti reikiamus dokumentus (jų nedetalizuojant), norint pateikti ir įregistruoti nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis. Tuo pagrindu ieškovas 2019 m. sausio 10 d. raštu paprašė antstolio išaiškinti ant kokių dokumentų jis privalo pasirašyti bei juos pateikti. Antstolis M. D. 2019 m. sausio 28 d. patvarkymu informavo, jog išieškotojas kartu su vykdomuoju raštu pateikė tam tikrus dokumentus (atidalijimo iš bendros namų valdos projektas, sutikimas, bendrieji statinio rodikliai), kuriuos pasirašius, būtų įvykdytas vykdomajame rašte nurodytas įpareigojimas.

Žemesnės instancijos teismas

31. Antstolis 2019 m. sausio 31 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriuo kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl baudos skyrimo ieškovui už teismo sprendimo nevykdymą. Tuo pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-8349-862/2019, ieškovui buvo paskirta 100 Eur bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą (raginime nustatytų pareigų neįvykdymą). Ieškovas G. S. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl minėtos baudos panaikinimo, tačiau teismas ieškovo prašymą dėl baudos panaikinimo 2019 m. kovo 15 d. nutartimi atmetė; Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-849-262/2019, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nutartį paliko nepakeistą.

32. Nustatyta, kad antstolis M. D. 2019 m. birželio 7 d. priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriuo pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu skirti ieškovui iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną išieškotojo V. J. S. naudai, nurodant, jog sprendimas nėra vykdomas – ieškovas nepasirašo ant išieškotojo pateiktų dokumentų.

Šalies argumentai

33. Nustatyta, kad ieškovas G. S. dėl minėto antstolio 2019 m. birželio 7 d. akto pateikė skundą dėl antstolio veiksmų su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau, kaip matyti iš LITEKO duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-25835-905/2019, atsisakė priimti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o 2019 m. liepos 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-26795-1101/2019, atsisakė priimti ieškovo skundą dėl antstolio veiksmų.

Žemesnės instancijos teismas

34. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-845-734/2020 (buvęs Nr. 2VP-23267-734/2019), antstolio M. D. prašymą dėl baudos skyrimo pagal 2019 m. birželio 7 d. aktą atmetė; be kita ko, teismas konstatavo, jog antstolis neturėjo pagrindo priimti V. J. S. pateikto vykdomojo dokumento vykdyti, nes taikos sutarties 5 punktas buvo įvykdytas, o kitų priverstinio vykdymo veiksmų vykdomajame dokumente nenurodyta. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-615-560/2020, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. nutarties dalį, kuria nebuvo tenkintas atsakovo prašymas, ir perdavė jį nagrinėti iš naujo.

35. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. kovo 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2VP-1289-549/2020, antstolio M. D. 2020 m. kovo 2 d. prašymas tenkintas iš dalies ir išaiškinta, kad vykdomasis dokumentas Nr. e2-1806-588/2018, išduotas pagal Plungės apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1806-588/2018 patvirtintą taikos sutartį, nėra įvykdytas. Teismas, be kita ko, išaiškino, kad objekto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimas į du atskirus nekilnojamo turto kadastro objektus nėra atliktas; taikos sutarties 5 punktas taip pat nėra įvykdytas, nes 2018 m. spalio 16 d. nutartį VĮ Registrų centrui įregistruoti perdavė teismas, kai ši nutartis įsiteisėjo, nes ši nutartis turi įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, ir tai nėra susiję su šalių pareiga įvykdyti taikos sutarties 5 punkto reikalavimus.

36. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-16171-727/2020, atmetė atsakovo (antstolio) prašymą skirti ieškovui baudą pagal 2019 m. birželio 7 d. aktą ir konstatavo, jog antstolis neturėjo pagrindo priimti V. J. S. pateikto vykdomojo dokumento vykdyti, nepatikrino ir neįsitikino, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. spalio 16 d. nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, 2018 m. spalio 24 d. įregistruota Nekilnojamojo turto registrų centre, t. y. taikos sutarties 5 punktas yra įvykdytas, o kitų priverstinio vykdymo veiksmų vykdomajame dokumente nenurodyta. Be to, teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad vykdymo procese šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau išaiškino, jog ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priskirtinos prie nuostolių, kuriuos antstolis turėtų atlyginti esant jo civilinei atsakomybei.

37. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1502-864/2020, paliko pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartį nepakeistą; apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, konstatavo, kad atsakovo reikalavimas ieškovui pasirašyti reikiamus dokumentus, norint pateikti ir įregistruoti nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, laikytinas nepagrįstu, nes tokio įpareigojimo vykdomasis dokumentas nenumatė, t. y. atsakovo reikalaujami atlikti veiksmai vykdomajame dokumente nenumatyti.

38. Nustatyta, kad antstolis M. D. 2020 m. lapkričio 4 d. nutraukė vykdomąją bylą Nr. 0028/19/00052, vykdomajam raštui netekus teisinės galios.

39. Ieškovas pateikė į bylą advokato Justo Vilio ir advokato padėjėjos G. Č. išrašytas sąskaitas ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus bendrai 5 125,45 Eur sumai, kurią, anot ieškovo, jis patyrė už įvairių procesinių dokumentų rengimą siekiant apsiginti nuo neteisėtų antstolio reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl vykdymo procese patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo pateikiant ieškinį civilinio proceso tvarka

40. Viena vertus, teismas iš dalies pritaria atsakovo pozicijai, kad įprastai advokato atstovavimo (teisinės pagalbos) išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

41. Įstatymų leidėjo suformuota nuostata leidžia daryti išvadą, jog šių išlaidų atlyginimo klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje yra priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės. Aiškindama nurodytą įstatymo nuostatą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2001 m. lapkričio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001 (ir vėlesnėje praktikoje), suformulavo taisyklę, jog negalima reikšti naujo civilinio ieškinio CPK 98 straipsnio pagrindu, t. y. dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo, kurios susidarė kitoje civilinėje byloje. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog išlaidos advokato pagalbai apmokėti kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai su šia byla susijusios, todėl išvestiniai iš pagrindinio materialiojo teisinio reikalavimo procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalykas.

42. Kita vertus, teismas pažymi (ir ginčo šioje byloje dėl to nekilo), kad atstovavimo išlaidos ieškovo buvo patirtos vykdymo procese, t. y. atsakovui – antstoliui M. D., vykdant nurodytą vykdomąją bylą, kuriame, remiantis specialia įvirtinta norma, bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 593 straipsnio 5 dalis).

43. Nors CPK 593 straipsnio 5 dalis įtvirtina specialiąją bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklę, ši teisės norma laikytina bendrąja tais atvejais, kai antstolis į teismą kreipiasi su CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytais pareiškimais. Atsižvelgiant į specifines antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, funkcijas, toks teisinis reguliavimas yra pateisinamas. Kita vertus, remiantis CPK 7 straipsnio 2 dalimi, kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo, tarp jų ir antstolis, privalo, be kita ko, sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis.

44. Kasacinis teismas, vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, CPK 7 straipsnio 2 dalimi, panašaus pobūdžio (nors ir neidentiškoje) byloje konstatavo, kad negali būti toleruojama tokia teisinė situacija, kai vykdymo proceso šalių bylinėjimosi išlaidos nebūtų atlyginamos tuo atveju, jeigu antstolis, kreipdamasis į teismą dėl pareiškimų, nustatytų CPK 593 straipsnio 2 dalyje, piktnaudžiavo šia teise ir dėl to kiti vykdymo proceso dalyviai nepagrįstai patyrė bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019).

Žemesnės instancijos teismas

45. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, kad nei CPK 593 straipsnis, nei kitos vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos nenustato atvejų, kokiu būdu turėtų būti sprendžiamas byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (paskirstymo) klausimas tais atvejais, kai antstolis, kreipdamasis į teismą su CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytu pareiškimu, piktnaudžiavo šia savo teise, todėl išaiškino, jog tokiais atvejais, pavyzdžiui, galėtų būti taikoma CPK 93 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taigi, išaiškino, kad tokiu atveju, kai dėl antstolio, piktnaudžiaujančio savo teise kreiptis į teismą dėl CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareiškimų nagrinėjimo, veiksmų vykdymo proceso šalys nepagrįstai patyrė bylinėjimosi išlaidų, turėtų/galėtų būti taikoma CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis, kuri teismui leidžia nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį.

46. Kaip minėta, ieškovas su prašymu dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš antstolio jau buvo kreipęsis į teismą, nagrinėjusį antstolio prašymą dėl baudos skyrimo ieškovui, tačiau teismai iš esmės vadovavosi tik minėta CPK 593 straipsnio 5 dalies nuostata ir tokio prašymo iš esmės nesprendė, taip pat nesprendė dėl CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo (nors antstolio prašymą atmetė ir net pasisakė dėl galimai neteisėtų antstolio veiksmų), tačiau išaiškino, jog tokios išlaidos priskirtinos prie nuostolių ir galėtų būti priteistinos esant antstolio civilinei atsakomybei.

47. Taigi, teismas, įvertinęs nagrinėjamu atveju susiklosčiusią situaciją – ieškovui patyrus atstovavimo išlaidų vykdymo procese, kuriame bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, bei teismams nesprendus dėl CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo, o prilyginus tokias išlaidas nuostoliams, sprendžia, kad išskirtiniais atvejais (kaip kad šiuo atveju), kai asmuo – šiuo atveju ieškovas, neturi kitų galimybių apginti savo galimai pažeistų teisių – šiuo atveju dėl antstolio galimai neteisėtų veiksmų patyręs atstovavimo išlaidų, jas turi teisę ginti kreipdamasis dėl antstolio deliktinės atsakomybės taikymo. Pažymėtina, kad iš esmės tokią galimybę numatė ir kasacinis teismas panašaus pobūdžio byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017, 22 punktas); ją praktikoje taiko ir apeliacinės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-245-232/2019).

Dėl antstolio civilinės atsakomybės

48. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju atsakomybės subjektas yra antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

49. Kasacinis teismas yra suformavęs teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, kad sprendžiant ginčus dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką. Dėl to nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos, bei įvertinti tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-706/2016).

50. Teismas pažymi, kad būtinosios deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos yra neteisėti veiksmai, žala, skolininko veiksmų bei žalos priežastinis ryšys ir kaltė (išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; CK 6.246-6.249 straipsniai). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Ieškovo pareiga įrodyti, ar atsiradusi žala turi priežastinį ryšį su žalą padariusio asmens veiksmais. Aptartas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti ieškovas, o neįrodžius bent vienos sąlygos, negali būti taikoma civilinė atsakomybė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant dėl profesines funkcijas vykdančio antstolio kaltės, turi būti įvertinta, ar antstolis ėmėsi visų jam prieinamų teisėtų priemonių savo veiksmų teisėtumui užtikrinti; antstolio kaltės ribas nustato bendrasis teisės principas, kad iš nieko negali būti reikalaujama to, kas yra neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012).

51. Sprendžiant dėl to, ar antstolis tinkamai vykdė jam įstatymų nustatytas pareigas, be kita ko, būtina vadovautis CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, taip pat Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012).

52. Taigi, nors antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, tačiau kartu turi nepažeisti skolininko teisių bei teisėtų interesų ir jam tenka pareiga užtikrinti teisėtumo principą įgyvendinimą vykdymo procese.

53. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami plečiamai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis.

54. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų (ar kitų vykdomųjų dokumentų) vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks kompetenciją viršijantis (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).

55. Ieškovas ieškinio reikalavimą dėl nuostolių priteisimo iš esmės grindė ta aplinkybe, kad antstolis M. D., priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, pažeidė CPK 651 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes nepatikrino ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir pradėti vykdymo veiksmus; teigia, jog šios aplinkybės – dėl neteisėtų antstolio veiksmų, net nereikia įrodinėti, nes jie buvo konstatuoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-16171-727/2020, ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1502-864/2020.

Žemesnės instancijos teismas

56. Teismas pažymi, kad esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka.

57. Pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsitesėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Ši taisyklė yra teismo sprendimo privalomumo individualios bylos atžvilgiu išraiška. Aiškindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012). Taigi, prejudicinių faktų taisyklė reiškia, kad nebereikia įrodinėti faktų, nustatytų įsiteisėjusius teismo sprendimu civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Kita vertus, ši taisyklė netaikytina teismo nutartims, išskyrus apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuriomis išsprendžiama byla, teismo sprendimams už akių bei teismo įsakymams. Šie dokumentai kitose bylose vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2013).

58. Nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis pirmiau aptartu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, bei įvertinęs tai, jog prejudicinių faktų taisyklės taikymas ieškinyje siejamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje konstatuotomis aplinkybėmis (dėl antstolio CPK 651 straipsnio 1 dalies pažeidimo), sprendžia, kad nurodytoje nutartyje, kurioje netenkintas antstolio prašymas skirti ieškovui baudą, nustatyti faktai neturi prejudicinės galios nagrinėjant šią bylą. Be to, pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1502-864/2020, dėl šių aplinkybių – antstolio CPK 651 straipsnio 1 dalies pažeidimo, iš esmės nieko nepasisakė, todėl ir joje nėra nustatytų ieškovo nurodomų prejudicinių faktų. Atitinkamai pareiga įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus šiuo atveju teko būtent ieškovui.

Dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti ir antstolio neteisėtų veiksmų

59. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Vykdymo veiksmus atlieka specialusis viešosios teisės subjektas – antstolis (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

60. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad be pateikto vykdomojo dokumento draudžiama atlikti vykdomuosius veiksmus. Vykdomajam dokumentui keliami reikalavimai nustatyti CPK 648 straipsnyje. CPK 646 straipsnyje nustatyta, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 646 straipsnio prasmę teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nesprendžia tarp šalių kilusių ginčų ir išduoda vykdomuosius raštus pagal vykdytinus teismo sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-587-687/2015).

61. Išieškojimo interesą turinčio subjekto vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti taip pat nereiškia, kad šis dokumentas besąlygiškai turi būti vykdomas. Antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo, tačiau, pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą – patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.

62. Dėl kiekvieno pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolis privalo įsitikinti, ar nėra objektyvių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, to nepadaręs antstolis pažeistų CPK 651 straipsnio 2 dalies tvarką. Jeigu, nepatikrinęs vykdomajam dokumentui vykdyti kliūčių, priimto vykdomojo dokumento pagrindu antstolis atliko vykdymo veiksmus, kurie, kaip išaiškėja vėliau, negalėjo būti atlikti ir antstoliui tai buvo žinoma arba turėjo būti žinoma, tai tokie vykdymo veiksmai laikytini atliktais nesant teisinio pagrindo ir negali sukelti jais siekiamų pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009).

63. CPK 651 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose išvardytos akivaizdžios kliūtys, kuriai bent vienai esant antstolis atsisako vykdomąjį dokumentą priimti ir vykdyti, o 8 punkte nustatyta, kad gali būti ir kitokių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Atsižvelgdamas į tai, kokios aplinkybės nurodytos CPK 651 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose bei pripažintos akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti kasacinio teismo praktikoje, teismas pažymi, kad akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų, nes pirminius vykdomuosius veiksmus antstolis atlieka vėlesnėje stadijoje – jau priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 654 straipsnis).

64. Teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017). Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti jo teisėtumo, todėl ir nagrinėjamu atveju turi būti vertinamos tik aplinkybės, ar priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti antstolis (atsakovas) tinkamai vykdė jam įstatymu nustatytas pareigas ir ar neperžengė jam suteiktų teisių ribų.

65. Nagrinėjamoje byloje išieškotojas pateikė antstoliui (atsakovui) vykdomąjį dokumentą, kad būtų pradėti vykdomieji veiksmai pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį, kurioje šalys susitarė dėl tam tikro turto atidalinimo. Taigi, išieškotojo reikalavimai nėra susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai yra išduotas vykdomasis dokumentas, įpareigojantis skolininką atlikti tam tikrus veiksmus ir išieškotojas prašo tokį dokumentą priimti vykdyti, antstolis turi pagrindą preziumuoti, kad išieškotojui yra žinoma, jog vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka. Pažymėtina tai, kad, esant nepiniginio pobūdžio sprendimams, susijusiems su įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, išieškotojas gali netgi neturėti galimybės pateikti antstoliui duomenis apie tai, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-712/2013).

66. Tais atvejais, kai įstatymuose ar vykdomajame dokumente nėra nurodyti įvykdymo terminai, antstolis siunčia skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą. Šio raginimo tikslas – informuoti skolininką apie prasidedantį vykdymo procesą. Taigi, įstatymų ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytais atvejais – raginimas įvykdyti sprendimą siunčiamas skolininkui, kuriam nurodoma pranešti, jei sprendimas įvykdytas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 priedas).

67. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytas teisės aiškinimo bei taikymo taisykles, teismas sprendžia, kad šiuo atveju atsakovas antstolis M. D. iš esmės pagrįstai ir teisėtai priėmė priverstiniam vykdymui jam V J. S. pateiktą vykdomąjį raštą, nenustatęs akivaizdžios kliūties priimti tokį vykdomąjį raštą vykdyti, nes šiame vykdymo proceso etape antstolis neturėjo pareigos tikrinti vykdomojo rašto turinio, jo neįvykdymo priežasčių, įvykdymo realumo ir pan.

68. Pažymėtina, kad ir Plungės apylinkės teismas 2020 m. kovo 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2VP-1289-549/2020, iš esmės išaiškino, jog vykdomasis dokumentas Nr. e2-1806-588/2018, išduotas pagal Plungės apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1806-588/2018 patvirtintą taikos sutartį, nėra įvykdytas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei antstolio vykdomojo rašto priėmimo, nei 2020 m. kovo 20 d. nutarties, nei šio sprendimo metu ginčo turtas – namas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra atidalintas, kaip tai buvo šalių nustatyta patvirtintoje taikos sutartyje (taikos sutarties 2 ir 4 punktai). Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartyje konstatavo, kad taikos sutarties 5 punktas faktiškai yra įvykdytas, todėl teismas šioje byloje negali kitaip vertinti šios aplinkybės.

69. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovo pateikta pozicija dėl vykdomojo rašto įvykdymo (atitinkamai nesant pagrindo antstoliui (atsakovui) priimti tokio vykdomojo rašto) ir jo faktiniai veiksmai neatitinka/prieštarauja, nes, kaip nustatyta, ieškovas taip pat išsiėmė vykdomąjį raštą pagal Plungės apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį ir pateikė jį priverstiniam vykdymui antstoliui R. V. (vykdomoji byla, pagal Antstolių informacinės sistemos duomenis, buvo vykdoma iki 2021 m. sausio 14 d., kai buvo nutraukta).

70. Taigi, apibendrindamas, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju antstolis neteisėtų veiksmų, priimdamas vykdyti išieškotojo V. J. S. pateiktą vykdomąjį raštą, neatliko.

71. Kita vertus, teismas pažymi, kad atsakovas, priėmęs tokį vykdomąjį raštą priverstiniam vykdymui, privalėjo vertinti kokių priverstinio veiksmų jis gali/turi imtis, siekiant jį įvykdyti. Ieškovas kaip antstolio neteisėtus veiksmus taip pat nurodo antstolio galimai nepagrįstą įpareigojimą pasirašyti išieškotojo vienašališkai paruoštus dokumentus. Teismas neturi pagrindo nepritarti tokiems ieškovo argumentams.

72. Teismo vertinimu, antstolis (atsakovas) nepagrįstai ir atitinkamai neteisėtai įpareigojo ieškovą G. S. pasirašyti ant išieškotojo antstoliui nurodytų ir pateiktų papildomų dokumentų (prie vykdomojo dokumento), nes tokio įpareigojimo vykdomasis dokumentas nenumatė (šios aplinkybės iš esmės nustatytos ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1502-864/2020, kas šiuo atveju laikytina prejudiciniu faktu, nes nustatyta apeliacinės instancijos teismo).

73. Pažymėtina, kad vykdymo procese susiklosčius tokiai teisinei padėčiai, kai vykdomojo rašto vykdymas iš esmės nėra įmanomas (šalims taikos sutartyje susitarus dėl ginčo turto atidalinimo, tačiau nesusitarus/nenumačius tokio atidalinimo įgyvendinimo tvarkos/sprendinių, bei dėl jų tarp šalių kilus akivaizdžiam ginčui), antstolis turėtų svarstyti galimybę sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus, nutraukti vykdomąją bylą, kreiptis dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo CPK 589 straipsnio nustatyta tvarka (kas iš esmės ir buvo padaryta, tačiau jau po kreipimosi dėl baudų skyrimo), ar pasinaudoti kitais vykdymo proceso instrumentais pagal susiklosčiusią teisinę ir faktinę bylos situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019), o ne reikalauti iš vienos šalies priverstinai pasirašyti ant kitos šalies vienašališkai parengtų dokumentų, nors tokio įpareigojimo, kaip minėta, vykdomajame dokumente nebuvo nurodyta, t. y. faktiškai antstolis (atsakovas) įsiterpė į tarp šalių kilusį ginčą ir bandė jį priverstinai išspręsti, nors tokios teisės/kompetencijos jam nesuteikta.

74. Taigi, teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis ir teisiniu jų įvertinimu, konstatuoja, kad antstolis (atsakovas) neveikė taip, kaip, remiantis teisės aktų nustatytais įpareigojimais, turėjo veikti, atliko neteisėtus veiksmus – nepagrįstai reikalaudamas iš ieškovo pasirašyti ant išieškotojo pateiktų dokumentų ir atitinkamai vėliau prašęs skirti baudą dėl tokio įpareigojimo neįvykdymo, todėl dvi iš antstolio civilinei atsakomybei kilti būtinųjų sąlygų (neteisėti veiksmai ir kaltė) laikytinos nustatytomis.

Dėl žalos (jos dydžio) ir priežastinio ryšio

75. Dėl priežastinio ryšio ir žalos pobūdžio CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kadangi nuostoliai yra žalos piniginė išraiška (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), tai, aiškinant šią nuostatą pažodžiui, darytina išvada, kad teismas, spręsdamas dėl priežastinio ryšio konkrečiu atveju egzistavimo, turi įvertinti atsiradusios žalos prigimtį. Kasacinio teismo praktikoje antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos pobūdis aiškinamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos vykdymo procese aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2008; 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2010; ir kt.).

76. Europos Žmogaus Teisių Teismas turtinės žalos atlyginimo atveju vadovaujasi principu, kad pareiškėjas kiek įmanoma labiau turėtų būti grąžintas į padėtį, buvusią iki pažeidimo padarymo (restitutio in integrum). Teisingas atlyginimas gali apimti kompensaciją tiek dėl realiai patirtų nuostolių (damnum emergens), tiek dėl galimų nuostolių ateityje (lucrum cessans). Pareiga įrodyti turtinę žalą dėl tariamo pažeidimo tenka pareiškėjui (ieškovui). Šis privalo pateikti dokumentus, įrodančius ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę (EŽTT 2019 m. sausio 15 d. sprendimas byloje Grigolovič prieš Lietuvą (peticijos Nr. 54882/10)).

77. Ieškovas jam padarytą žalą vertina kaip patirtas teisinės pagalbos išlaidas bendrai 5 125,45 Eur sumai, kurią, anot ieškovo, jis patyrė už įvairių procesinių dokumentų rengimą siekiant apsiginti nuo neteisėtų antstolio reikalavimų.

78. Teismas pažymi, kad, kaip jau minėta, antstolio neteisėti veiksmai konstatuoti dėl atsakovo nepagrįsto reikalavimo ieškovui pasirašyti ant išieškotojo pateiktų dokumentų ir atitinkamai vėliau prašymo skirti baudą dėl tokio įpareigojimo neįvykdymo, todėl teismas sprendžia, jog ieškovui atlyginamos tik tos išlaidos, kurios susijusios (patirtos) būtent su šiais neteisėtais veiksmais (priežastinis ryšys laikytinas įrodytu tik šioje dalyje).

79. Taigi, teismo vertinimu, ieškovui atlyginamos išlaidos, patirtos nagrinėjant antstolio kreipimąsi dėl baudos skyrimo pagal 2019 m. birželio 7 d. aktą (atitinkamai civilinėse bylose Nr. 2VP-845-734/2020 (ankstesnis Nr. 2VP-23267-734/2019), Nr. 2VP-16177-727/2020) – bendrai 2 292,38 Eur sumai (665,50 Eur pagal 2019 m. liepos 31 d. sąskaitą faktūrą, 211,75 Eur pagal 2020 m. vasario 28 d. sąskaitą faktūrą, 306,13 Eur pagal 2020 m. liepos 31 d. sąskaitą faktūrą, 242 Eur pagal 2019 m. gruodžio 31 d. sąskaitą faktūrą, 242 Eur pagal 2020 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą faktūrą, 75 Eur pagal 2020 m. vasario 5 d. sąskaitą faktūrą, 400 Eur pagal 2019 m. lapkričio 15 d. sąskaitą faktūrą, 150 Eur pagal 2019 m. liepos 12 d. sąskaitą faktūrą). Nors 484 Eur išlaidos pagal 2020 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą faktūrą bei 200 Eur išlaidos pagal 2020 m. kovo 23 d. sąskaitą faktūrą ir buvo ieškovo patirtos bylose Nr. 2VP-845-734/2020 bei Nr. 2VP-16177-727/2020, tačiau šios išlaidos nesusijusios su atsakovo neteisėtais veiksmais; kaip matyti, šios išlaidos patirtos rengiant procesinius dokumentus (atsiliepimus) į kito asmens – išieškotojo V. J. S., procesinius dokumentus, todėl šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

80. Teismas taip pat priteisia ieškovui iš atsakovo 350 Eur išlaidų, patirtų rengiant pretenziją atsakovui dėl patirtų nuostolių atlyginimo; šios išlaidos priteistinos pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą – kaip protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

81. Ieškovo išlaidos, patirtos dėl antstolio pirmojo 2019 m. sausio 31 d. kreipimosi dėl baudos skyrimo, nepriteistinos, nes įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą ieškovui buvo skirta, t. y. procesinis rezultatas buvo nepalankus ieškovui; be to, apeliacinės instancijos teismas net nepriėmė ieškovo atstovo rengtų papildomų rašytinių paaiškinimų. Teismas negali kitaip vertinti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų, todėl ieškovo patirtos teisinės pagalbos išlaidos – atitinkamai 363 Eur pagal 2019 m. gegužės 30 d. sąskaitą faktūrą, 200 Eur pagal 2019 m. balandžio 12 d. sąskaitą faktūrą, 200 Eur pagal 2019 m. kovo 7 d. sąskaitą faktūrą, nepriteistinos. Atitinkamai ieškovui nepriteistinos ir išlaidos (350 Eur pagal 2020 m. balandžio 3 d. sąskaitą faktūrą), patirtos byloje Nr. e2VP-1289-549/2020 (dėl nutarties išaiškinimo ir jos vykdymo), kaip tiesiogiai nesusijusios su šioje byloje atsakovo nustatytais neteisėtais veiksmais.

82. Taip pat nepriteistinos išlaidos (323,07 Eur pagal 2019 m. liepos 31 d. sąskaitą faktūrą), ieškovo patirtos rengiant ir teikiant skundą dėl antstolio M. D. veiksmų su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes tiek prašymas, tiek skundas teismų nebuvo priimti (sprendimo 33 punktas; ieškovas nurodytų nutarčių neskundė). Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, šios išlaidos nesusijusios su antstolio nurodytais neteisėtais veiksmais, ieškovui iš esmės pačiam netinkamai pasinaudojus savo procesinėmis teisėmis, dėl ko būtent jis turi prisiimti riziką dėl tokių išlaidų patyrimo.

83. Teismas sprendžia, kad ieškovo išlaidos (363 Eur pagal 2019 m. gruodžio 31 d. sąskaitą faktūrą), patirtos rengiant atsiliepimą civilinėje byloje Nr. e2VP-41447-1097/2019 (kuri vėliau buvo prijungta prie bylos Nr. 2VP-23267-734/2019), t. y. atsiliepimą į antstolio R. V. prašymą dėl baudos skyrimo V. J. S., taip pat nesusijusios su atsakovo neteisėtais veiksmais, todėl nepriteistinos.

84. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, todėl bendrai ieškovui iš atsakovo priteistina 2 642,38 Eur (2 292,38 Eur + 350 Eur) nuostolių atlyginimo, patirtų dėl neteisėtų atsakovo veiksmų.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

85. Tenkinant ieškovo prašymą, iš atsakovo priteistinos 5 proc. metinės procesinės palūkanos už priteisiamą 2 642,38 Eur sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

86. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

87. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

88. Atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl atsakovui bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis); kaip ir trečiajam asmeniui, kuris taip pat neteikė tokio prašymo.

89. Ieškovas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas: už ieškinį sumokėtą 115 Eur žyminį mokestį ir 763 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; bendrai – 878 Eur.

90. Teismo vertinimu, ieškovo patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos, neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.

91. Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas 51,55 proc. (ieškovas prašė priteisti bendrą 5 125,45 Eur sumą, priteista – 2 642,38 Eur), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 452,61 Eur (878 Eur x 51,55 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

92. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo G. S. ieškinį atsakovui antstoliui M. D. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont draudimo brokeris“, tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo antstolio M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 642,38 Eur (du tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt du eurus 38 ct) nuostolių, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 642,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 452,61 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt du eurus 61 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Liubkevič