Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-10-05 · Civilinė byla Nr. e2A-876-826/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-05
Bylos Nr.
e2A-876-826/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-14464-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Dobrovolskis, Albina Pupeikienė, Irma Čuchraj
Ieškovas
B. A.
Atsakovas
A. A.
Trečiasis asmuo
C. A., J. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-876-826/2018 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-14464-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.1; 2.3.2.6.1; 2.6.29.1; 3.1.1.2.11; 3.1.7.6 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Pupeikienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės B. A. ir atsakovo A. A. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. A. ieškinį atsakovui A. A. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kt. ir pagal atsakovo A. A. priešieškinį ieškovei B. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kt., tretieji asmenys C. A. ir J. A., išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė B. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) nutraukti (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje šalių sudarytą santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko C. C. gyvenamąją vietą su ieškove; 3) priteisti iš A. A. išlaikymą nepilnametei dukrai C. C. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymą skaičiuojant nuo ieškinio padavimo teismui dienos, priteistą išlaikymą atsakovui pervedant į ieškovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iki einamojo mėnesio 15 dienos, B. A. paskirti dukters gaunamų lėšų ir turto tvarkytoja uzufrukto teise; 4) po santuokos nutraukimo palikti pavardes A. ir K; 5) padalyti santuokoje įgytą turtą; 6) nustatyti nepilnametės dukters ir atsakovo bendravimo tvarką; 7) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje buvo sudaryta šalių santuoka. Santuokoje (duomenys neskelbtini)gimė dukra C. C.. Prieš sudarydami santuoką kartu kaip pora gyveno 5 metus. Šiuo metu jau 2 metai, kai šalys nebeveda bendro sutuoktinių gyvenimo. Nesutapo jų požiūriai į vaiko auginimą, laisvalaikio leidimo būdą, abu nebuvo tolerantiški vienas kitam, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos. Mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Svarstė galimybę santuoką su atsakovu nutraukti bendru sutarimu, bet susitarti nepavyko.

1.2. Nurodė, kad vaiko išlaikymui turėtų būti priteista po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Prašomo dydžio išlaikymą atsakovas gali teikti, nes šiuo metu tokią sumą moka kiekvieną mėnesį. Jos žiniomis, atsakovas dirba užsienio bendrovėje ir gauna pakankamai didelį darbo užmokestį. Išlaikymo įsiskolinimo nėra.

1.3. Nurodė, kad tikslinga nustatyti tėvo ir dukros bendravimo tvarką pagal jos pateiktą variantą. Paaiškino, jog teikiama tvarka yra nustatyta atsižvelgiant į vaiko norus ir teises, mergaitės amžių, mokyklos lankymo tvarkaraštį, pamokų ruošimo trukmę, būtiną ir higieniniu požiūriu pagrįstą poilsio režimą, užklasinę veiklą, norus bendrauti laisvu laiku su bendraamžiais.

1.4. Nurodė, kad santuokos metu iš jos ir atsakovo asmeninių lėšų įsigijo nekilnojamąjį turtą – butą, adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kurio vertė 46 000,00 Eur. Prašė atidalyti šį turtą nukrypstant nuo lygių dalių principo, t. y. jai priteisti visą šį butą, o atsakovui priteisti kompensaciją. Iš jos asmeninių lėšų butui, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kurio kaina buvo 132 000,00 Lt, pirkti sumokėta 57 000,00 Lt, o atsakovo – 35 000,00 Lt. Paaiškino, jog iki santuokos ji 1999 m. lapkričio 11 d. įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, o 2005 m. gruodžio 16 d. – butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Ji šiuos butus pardavė už 57 000,00 Lt (butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 22 000,00 Lt (6 377,00 Eur) ir butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 35 000,00 Lt (10 145,00 Eur). Atsakovas 2005 m. gruodžio 16 d. įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 36 000,00 Lt, o pardavė už 35 000,00 Lt. Ji sumokėjo 43 procentus buto vertės iš asmeninių lėšų, atsakovas – 26 procentus iš asmeninių lėšų, o 31 procentas likusios buto kainos sumokėta iš abejų bendrų santaupų (apie 40 000,00 Lt). Tad ieškovui turėtų būti sumokėta 18 860,00 Eur kompensacija (46 000,00 Eur – tai 41 proc. (21 proc. atsakovo sumokėtų asmeninių lėšų ir 15,5 proc. iš bendrų lėšų). Atsižvelgus į tai, jog su ja lieka gyventi nepilnametė dukra, ši kompensacijos suma mažintina iki 15 000,00 Eur. Įsipareigoja šią sumą sumokėti iš karto po teismo sprendimo. Padalyti šį turtą natūra jokių galimybių nėra.

1.5. Nurodė, kad santuokos metu transporto priemonių neįgijo. Apie 2 m. gyvena atskirai, todėl kilnojamieji daiktai faktiškai pasidalyti. Kitų kreditinių įsipareigojimų neturi.

2. Atsakovas A. A. priešieškiniu prašė: 1) nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieškovės kaltės; 2) po santuokos nutraukimo dukters C. C. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove B. A.; 3) padalyti santuokoje įgytą butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atsakovui pripažįstant nuosavybės teisę į 42/100 dalis, o ieškovei B. A. – į 58/100 dalis buto; priteisti iš atsakovo ieškovės B. A. naudai 7 000,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją, atitinkančią jos dalį nuosavybėje; nustatyti naudojimosi butu tvarką; priteisti 4 269,56 Eur kompensaciją iš ieškovės B. A. už jai tenkančią didesnę gyvenamojo ploto dalį; atlikti užskaitą tarp atsakovui priklausančios sumokėti ieškovei 7 000,00 Eur dydžio piniginės kompensacijos ir jai priklausančios išmokėti atsakovui 4 269,56 Eur dydžio kompensacijos ir nustatyti, kad atsakovas turi išmokėti ieškovei 2 730,44 Eur; 4) po santuokos nutraukimo padalyti prievoles pagal 2005 m. gruodžio 15 d., 2011 m. birželio 15 d. paskolos sutartis ir nustatyti, kad ieškovės B. A. skola kreditoriams C. A. ir J. A. – 9 412,00 Eur ir atsakovo skola kreditoriams C. A. ir J. A. yra 9 412,00 Eur; 5) po santuokos nutraukimo palikti turimas pavardes; 6) priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Nurodė, kad santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės. Jis visą laiką rūpinosi šeima, daug dirbo, stengėsi, kad tik ieškovei ir dukrai nieko netrūktų. Ieškovė niekur nedirbo, kol dukra pradėjo eiti į mokyklą. Kai Lietuvoje pradėjo trūkti darbo, išvažiavo uždarbiauti į užsienį. Dvi savaites būdavo užsienyje, o dvi namie. Tada pastebėjo, kad žmona atšalo, jo nebepasiilgdavo. Iš kaimynų ir dukters sužinojo, jog ji susitikinėja su kitu vyru. Pati šią aplinkybę neigė.

2.2. Nurodė, kad nesutinka su ieškovės siūlomu turto padalijimo būdu. Paaiškino, jog nusprendė pirkti du parduodamus butus, adresais (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 73 000,00 Lt (21 142,00 Eur), kurie buvo šalia ieškovės buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Vieno buto pirkimą per klaidą įformino ieškovės vardu. Nei pats, nei ieškovė savo pajamų neturėjo, tad pasiskolino iš savo tėvo. J. A. dieną prieš butų pirkimą iš savo sąskaitos paėmė 18 200,00 Lt (5 271,00 Eur) ir grynaisiais davė dar 10 800,00 Lt (3 128,00 Eur), iš viso davė 30 000,00 Lt (8 689,00 Eur). Butai buvo jo asmeninė nuosavybė, o paskola jo tėvui – bendra. Skola tėvui nėra grąžinta iki šiol. Gerindami savo gyvenimo sąlygas 2011 m. spalio 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 143 000,00 Lt (41 416,00 Eur), t. y. 22 000,00 Lt (6 372,00 Eur) sumokėta iš ieškovės asmeninių lėšų, 70 000,00 Lt (20 273,00 Eur) suma, gauta už parduotus butus, 16 000,00 Lt (4 634,00 Eur) – savo santaupos ir 35 000,00 Lt (10 137,00 Eur) suma, pasiskolinta iš tėvo. Tad ieškovė savo asmeninėmis lėšomis prie bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo būsto prisidėjo 57 000,00 Lt (16 808,00 Eur) (40 proc.), skolintos lėšos – 65 000,00 Lt (18 825,00 Eur), bendros lėšos – 16 000,00 Lt (4 634,00 Eur). Išvedus proporciją ieškovės asmeninės lėšos sudaro 40 procentų buto vertės, atsakovo asmeninės lėšos – 24 procentus turto vertės, bendros lėšos – 36 procentus. Prie ieškovei priklausančios asmeninės dalies pridėjus bendrosios jungtinės nuosavybės dalį ji sudarytų – 58 procentus, o atsakovo – 42 procentus. Atitinkamai ieškovės nuosavybės dalis būtų 58/100 dalys, o atsakovo – 42/100 dalys. Pagal ieškovės pateiktą buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, rinkos įvertinimą, t. y. 46 000,00 Eur, pinigine išraiška atsakovo turto dalis sudarytų 19 320,00 Eur, o ieškovės – 26 680,00 Eur, įvertinus dalių skirtumą, jis turėtų išmokėti ieškovei 7 000,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Turtas turėtų būti padalytas natūra, atsakovui pripažinus nuosavybės teisę į 42/100 dalis buto, o ieškovei – į 58/100 dalis, atsakovui paskiriant naudoti kambarį, plane pažymėtą indeksu 49-4 (12,63 kv. m), o ieškovei – 49-2 (16,07 kv. m) ir 49-3 (11,18 kv. m). Kitas patalpas, virtuvę, vonią, tualetą ir koridorių prašo palikti bendrai naudotis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė realiai naudotųsi didesne nuosavybės dalimi, ieškovė jam turėtų sumokėti 4 269,56 Eur piniginę kompensaciją. Taip pat šalys turi grąžinti jo tėvams skolą – 18 825,00 Eur, t. y. kiekvienas po 9 412,00 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

3.1. Nurodė, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo, konkrečiai jos neištikimybė, grindžiama vien atsakovo paaiškinimais, teismui nepateikta kitų ieškovės neištikimybę patvirtinančių įrodymų. Remiantis abiejų šalių paaiškinimais nustatyta, kad sutuoktinių santykiai yra nutrūkę, tolesnis šeiminis gyvenimas nebeįmanomas. Konstatuotina, jog dėl skirtingo požiūrio į įvairius dalykus bei tarpusavio konfliktų santuokinis gyvenimas nesusiklostė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

3.2. Nurodė, kad atsižvelgus į ieškovės ir atsakovo prašymus, ieškovei po santuokos nutraukimo paliktina pavardė – K., atsakovui po santuokos nutraukimo paliktina pavardė A..

3.3. Nurodė, kad dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo reikalavimų nepareikšta, todėl jis nepriteistinas.

3.4. Nurodė, kad nepilnamečio vaiko C. C. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove B. A.. Byloje nėra duomenų, jog motina blogai vykdytų motinos pareigas. Atsakovas prieštaravimų nereiškė.

3.5. Nurodė, kad byloje nesant ginčo dėl išlaikymo dydžio, taip pat atsižvelgus į teismų praktiką dėl išlaikymo priteisimo, iš atsakovo priteistina po 200,00 Eur išlaikymo nepilnamečiam vaikui, jis mokamas periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

3.6. Nurodė, kad atsižvelgus į tai, jog šalys sutinka, yra pagrindas patvirtinti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, išskyrus 2 punktus. Visų pirma, dėl dukros gimtadienio šventimo. Šalių nepilnametei dukrai 2017 m. gruodžio 8 d. bus 10 metų, tad, teismo vertinimu, tokio amžiaus vaikas turi nuomonę, su kuriuo iš tėvų nori švęsti savo gimtadienį. Svarbiausi šiuo atveju yra nepilnametės dukros interesai ir teismas negali varžyti šalių dukros pasirinkimo, tėvams nesutarus dėl dukros gimtadienio šventimo kartu. Antra, ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovui nesuderinus su ieškove susitikimo su nepilnamete dukra iš anksto ir nesilaikant nustatytų sąlygų du kartus iš eilės, sąlygos nustoja galiojusios. Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą bei į sprendimo privalomumą konstatuotina, kad šios sąlygos įtraukimas į atsakovo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką prieštarautų tiek įstatymams, tiek šalių teisėms ir teisėtiems interesams, todėl ši ieškovės sąlyga neįtrauktina į atsakovo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką.

3.7. Nurodė, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl prievolės pripažinimo solidaria sutuoktinių prievole ir įtraukimo į dalytino turto balansą atmestinas. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovė skolinosi pinigus iš trečiųjų asmenų. Skiriasi sandorių atsiskaitymo būdai ir laikas.

3.8. Nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl prievolių padalijimo tarp sutuoktinių. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovė dalyvavo sudarant paskolos sutartis ar jas vėliau pripažino, kad paskola buvo panaudota ginčo butui pirkti.

3.9. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, padalytinas ieškovei priteisiant 58/100, o atsakovui – 42/100 dalis buto.

3.9.1. Butas pagal savo technines savybes yra dalus. Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų nėra pagrindo daryti išvados apie kurio nors iš sutuoktinių itin netinkamą elgesį kito sutuoktinio ar jų vaiko atžvilgiu, dėl kurio buvusių sutuoktinių gyvenimas viename bute apskritai būtų neįmanomas, iš esmės pažeistų buvusių sutuoktinių ar jų vaiko interesus. Tai labiau laikytina ieškovės subjektyviu nenoru gyventi su atsakovu. Nors atsakovas ir tretieji asmenys neįrodė, jog atsakovo iš tėvų pasiskolinti pinigai buvo panaudoti šeimos reikmėms, tai nereiškia, kad šių prievolių tėvams atsakovas apskritai neturi. Tai labai apsunkintų atsakovo galimybes apsirūpinti gyvenamąja patalpa po santuokos nutraukimo.

3.9.2. Byloje nustatyta, jog įsigyjant dalytiną butą buvo panaudota 35 000,00 Lt atsakovo asmeninių lėšų, 57 000,00 Lt ieškovės asmeninių lėšų. Ginčo buto įsigijimo kaina buvo 132 000,00 Lt. Todėl teismas sutiko su ieškinio argumentais, kad 27 proc. buto kainos buvo sumokėta ieškovo asmeninėmis lėšomis, 43 proc. – ieškovės asmeninėmis lėšomis, o likusi 30 proc. dalis – tikėtinai bendromis sutuoktinių lėšomis, neįrodžius šių lėšų skolinimosi fakto. Šios aplinkybės yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo padalijant ginčo butą.

3.10. Teismas nustatė naudojimosi butu tvarką, t. y. atsakovui paskyrė naudotis kambarį, plane pažymėtą indeksu 49-4 (12,63 kv. m), o ieškovei – 49-2 (16,07 kv. m) ir 49-3 (11,18 kv. m). Kitas buto patalpas paliko bendrai naudotis.

3.10.1. Bute esantys kambariai yra skirtingo dydžio, bendraturčių nuosavybės teisės dalys ginčo bute skirtingos, todėl objektyviai nėra įmanoma nustatyti tokios naudojimosi butu tvarkos, kuri absoliučiai atitiktų kiekvieno bendraturčio idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir tai negali būti vertinama kaip savininko teisių pažeidimas.

3.10.2. Atsakovo priešieškinyje išdėstytais skaičiavimais, ieškovei tenkanti naudotis ploto dalis yra 3,76 kv. m didesnė, nei priklausytų pagal jai tenkančias turto dalis. Teismo vertinimu, ypač atsižvelgus į tai, kad šiame plote ieškovė gyvens kartu su šalių nepilnamečiu vaiku, nėra nepagrįstai suteikiamas prioritetas vienam iš bendraturčių, t. y. paskirtos naudotis dalys nesiskiria nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių tiek, kad galima būtų pripažinti šalių lygiateisiškumo ir proporcingumo principų pažeidimą.

3.11. Nurodė, kad atmestinas atsakovo priešieškinio reikalavimas priteisti jam iš ieškovės 4 269,56 Eur kompensaciją. Paaiškino, jog nustatant naudojimosi daiktu tvarką, nuo idealiųjų turto dalių nėra nukrypstama tiek, kad kiltų kompensacijos (teisingo atlyginimo) nustatymo būtinybė. Šios kompensacijos apskaičiavimas pagal turto rinkos vertę, teismo nuomone, nėra pakankamai pagrįstas. Be to, atsakovas nepraranda nuosavybės teisės į šiuo teismo sprendimu jam priteistas idealiąsias turto dalis.

3.12. Nurodė, kad atmestinas atsakovo priešieškinio reikalavimas priteisti jam iš ieškovės 7 000,00 Eur kompensaciją. Paaiškino, jog padalijus turtą natūra ir atsižvelgus į panaudotas kiekvieno iš sutuoktinių asmenines lėšas, nukrypus nuo lygių dalių principo, nebėra teisinio ir faktinio pagrindo kartu skaičiuoti ir piniginę kompensaciją.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Atsakovas A. A. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 12 d. sprendimo dalį, kuria nebuvo tenkintas jo priešieškinio reikalavimas dėl prievolės kreditoriams, pakeisti, nurodant, jog 18 825,00 Eur prievolė yra solidari. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

4.1. Nurodė, kad nebuvo įvertintos visos faktinės aplinkybės. Butus, adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nusipirko už 30 000,00 Lt (8 689,00 Eur), pasiskolinę pinigus iš jo tėvų. Tad butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, turėjo būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, nes jie jau kartu gyveno. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog skiriasi sandorių atsiskaitymo būdai ir laikas. Ieškovės į bylą pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad ji buto pirkimo dieną neturėjo tokios pinigų sumos. Ji neįrodė, kaip per vieną mėnesį gavo 27 000,00 Lt. Tad nepagrįstai buvo vertinta, kad ieškovė butą įsigijo iš savo asmeninių lėšų.

4.2. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įrodymų pakankamumo taisyklės. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nei jis, nei ieškovė pakankamai pinigų butui, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, įsigyti neturėjo. Butą įsigijo už 143 000,00 Lt (41 416,00 Eur), o pardavę butus jie turėjo 92 000,00 Lt (26 645,00 Eur). Jo tėvas 2011 m. birželio 13 d. iš sąskaitos paėmė ir jiems paskolino 35 000,00 Lt (10 137,00 Eur). Aplinkybė, kad tėvas šiuos pinigus paėmė prieš 3 mėn. iki sudarant sandorį, nepaneigia paskolos fakto. Šie pinigai buvo paimti šeimos poreikiams tenkinti, tad juos jie kartu su ieškove tėvams yra skolingi.

Atsiliepimas

5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė jo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

5.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog butai, adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), Klaipėda, įsigyti asmeninėn nuosavybėn, o atsakovo pasiskolintos lėšos nėra laikytinos bendra skola. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į trečiųjų asmenų parodymus, kurie paaiškino, kad jos jie nepažino, o butą atsakovo vardu perka A. A. ir jo tėvas J. A.. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovas arba jo tėvai kokiu nors būdu ar pagrindu suteikė jai piniginę paramą ar paskolą. Šalys sandorių sudarymo metu santuokos sudariusios nebuvo. Faktas, kad jie ateityje ketino sudaryti santuoką, negali būti laikomas pagrindu pripažinti įgytus du butus bendrąja daline nuosavybe, o atsakovo galbūt paskolintas arba kitu pagrindu (galbūt dovanų) gautas lėšas laikyti abiejų šalių bendra skola atsakovo tėvams. Ji savo lėšų turėjo, nes yra siuvėja ir papildomai uždirbdavo dirbdama namie, tačiau tai patvirtinančių dokumentų išsaugojusi nėra. Šį argumentą patvirtina aplinkybė, jog iki pažinties momento su atsakovu ji sugebėjo savarankiškai nusipirkti butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

5.2. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl 10 137,00 Eur (35 000,00 Lt) prievolės pripažinimo solidaria nepagrįstas. Teismas tinkamai įvertino, kad vertinant pinigų paėmimo faktą ir laiką, palyginti su visų sandorių laikais, akivaizdu, jog buvo beveik keturių mėnesių laiko tarpas nuo pinigų paėmimo iki buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pirkimo. Jokių rašytinių duomenų, iš kurių būtų matyti atsakovo nurodytos prievolės solidarumas, nepateikta. Vien užrašas ant banko sąskaitos išrašo nepatvirtina, kad J. A. paimti pinigai buvo panaudoti šalių butui pirkti. Šis užrašas galėjo atsirasti jau po civilinės bylos iškėlimo momento. Ji apie skolas buvusio vyro tėvams nieko nežino. Atsakovas neįrodė, kad jis pinigus iš tėvo paėmė ir panaudojo šeimos poreikiams tenkinti.

Šalies argumentai

6. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 12 d. sprendimo dalį dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, padalijimo ir priimti sprendimą – priteisti ieškovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise šį butą, nustatant ieškovei sumokėti atsakovui 19 320,00 Eur piniginę kompensaciją per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Netenkinus šio prašymo – sumažinti iš ieškovės atsakovui priteistinas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų skundžiamu sprendimu ieškinio reikalavimų daliai iki 335,83 Eur už advokatės teisinę pagalbą ir ieškovei atidėtos žyminio mokesčio dalies – iki 300,00 Eur. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jai šio turto nepriteisė natūra. Visų pirma, jos sesuo Norvilienė teismo posėdžio metu patvirtino, jog paskolintų pinigų jai sumokėti atsakovui kompensaciją. Tad po santuokos nutraukimo jis galėtų įsigyti 1 kambario būstą ir gyventi. Atsakovo su jo tėvais paskolos teisiniai santykiai negali būti pagrindas neatidalyti šio turto natūra.

6.2. Teismas visiškai nekreipė dėmesio į jos pateiktus įrodymus – 2017 m. gruodžio 15 d. išrašą iš medicininių dokumentų, VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo pateiktą informaciją apie jos ligą. Šie duomenys patvirtina, jog tai nėra tik nuotaikų kaita, o sunki depresija ir ši liga siejama su santuokiniais santykiais. Šalis palikus gyventi viename bute, jų konfliktinė situacija niekaip negali būti išspręsta, o įtampa gali tik padidėti. Tai gali turėti dar sunkesnių pasekmių. Ji nemato galimybės pasiekti gydymo efektą, kol gyvena viename bute su atsakovu. Kad jie negali gyventi kartu, patvirtina aplinkybės, jog po ginčo sprendimo priėmimo, jau buvo kviesta policija dėl smurto artimoje aplinkoje, Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai. Ne tik ji, bet ir vaikas patiria didžiulį stresą. Taip pat atsakovas nevykdo savo kaip bendraturčio pareigų mokėti komunalinius mokesčius.

6.3. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Jos ieškinio reikalavimų buvo patenkinta daugiau, nei nurodė teismas. Be to, buvo pagrindas mažinti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Atsiliepimas

7. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės pateiktą apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundžiamos teismo sprendimo dalies nekeisti, o skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

7.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo byloje esančius duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti jai butą, o jam kompensaciją. Svarbių aplinkybių, dėl kurių turtas negali būti atidalytas natūra, nenustatyta. Su ieškove kartu kaip šeima nebegyvena apie 3 m. ir visą tą laiką jie gyveno tame bute, tad nėra pagrindo sakyti, jog jie negali gyventi viename bute. Byloje nėra duomenų, kad jis kenkia vaiko interesams. Taip pat ieškovė teismui nepateikė duomenų, jog ji realiai yra pajėgi jam iš karto sumokėti kompensaciją. Tokie duomenys nepateikti kartu su apeliaciniu skundu.

7.2. Nurodė, kad atidalydamas turtą, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo lygių dalių principo, priteisė ieškovei didesnę turto dalį ir iš jos nepriteisė jam piniginės kompensacijos.

7.3. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, savo sprendimą motyvavo. Pagrindo mažinti išlaidas advokato teisinei pagalbai nėra, nes jo pateikti priešieškinio reikalavimai iš esmės skyrėsi nuo ieškinio reikalavimų, buvo įtrauktos papildomos šalys, pateikti nauji rašytiniai duomenys. Be to, ieškovės atstovė nėra PVM mokėtoja, todėl jos įkainiai mažesni.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Faktinės bylos aplinkybės

10. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė 2007 m. liepos 18 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 670. Ieškovė 1999 m. lapkričio 11 d. asmeninės nuosavybės teise įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Šis butas buvo parduotas pagal 2011 m. liepos 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį už 6 371,64 Eur (22 000,00 Lt). Ieškovė 2005 m. gruodžio 16 d. asmeninės nuosavybės teise įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 10 426,32 Eur (36 000,00 Lt). Jį pardavė už 10 136,70 Eur (35 000,00 Lt). Atsakovas 2005 m. gruodžio 16 d. asmeninės nuosavybės teise įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 10 715,94 Eur (37 000,00 Lt). Jį pardavė už 10 136,70 Eur (35 000,00 Lt). Šalys 2011 m. spalio 4 d. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 38 229,84 Eur (132 000,00 Lt). Kito dalytino nekilnojamojo turto šalys neturi.

11. Ieškovė ir atsakovas apeliaciniais skundais skundžia Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 12 d. sprendimo dalis, kuriomis buvo išspręsti klausimai dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto padalijimo, prievolių pripažinimo solidariosiomis, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl skundžiamo sprendimo dalių (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl apelianto A. A. apeliacinio skundo argumentų

12. Tarp šalių kilo ginčas dėl prievolių pagal 2005 m. gruodžio 15 d. ir 2011 m. birželio 15 d. paskolos sutartis pripažinimo solidariomis. Atsakovas A. A. apeliaciniu skundu prašė nustatyti, kad jis ir ieškovė kreditoriams C. A. ir J. A. yra solidarūs skolininkai, skolos suma 18 825,00 Eur.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo nurodytos 2005 m. gruodžio 15 d. ir 2011 m. birželio 15 d. paskolos sutartys sudarytos skirtingais laikais, t. y. 2005 m. gruodžio 15 d. – iki santuokos sudarymo, o 2011 m. birželio 15 d. – po santuokos sudarymo, todėl taikomos skirtingos materialinės teisės normos ir įrodinėjimo dalykas. Visų pirma, pasisakytina dėl prievolės, sudarytos iki santuokos sudarymo, solidarumo.

14. Atsakovas priešieškinyje nurodytos prievolės dalytinumą kildino iš to, kad 2005 m. gruodžio 15 d. šalys nebuvo susituokusios, tačiau kartu gyveno, perkami butai buvo šalia, ieškovė tokių pinigų neturėjo ir tik per klaidą vienas iš jų įregistruotas ieškovės vardu. Byloje ginčo nėra, jog 2005 m. gruodžio 16 d. ieškovė asmeninės nuosavybės teise įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 36 000,00 Lt, o atsakovas – butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 37 000,00 Lt (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nurodė, jog buto savininke pirkimo–pardavimo sutartyje per klaidą nurodyta ieškovė. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas šios sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties neginčijo, tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi 2005 m. gruodžio 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties nuostatomis.

15. Atsakovas įrodinėjo, kad ieškovė neturėjo 10 426,32 Eur (36 000,00 Lt) butui pirkti ir 8 688,60 Eur (30 000,00 Lt) paskolino jo tėvai. Pažymėtina, jog paskolos teisiniams santykiams įrodyti turi būti įrodytas pinigų perdavimo faktas. Šiuo atveju paskolos teisinių santykių egzistavimo ir bendro prievolės pobūdžio įrodinėjimo našta tenka atsakovui, kuris prašė šią prievolę padalyti po santuokos nutraukimo tarp sutuoktinių. Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką, dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių leistinų įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

16. Teisėjų kolegijos nuomone, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nagrinėjamu atveju neįrodyta, jog ieškovė šiuos pinigus gavo kaip paskolą, jie jai buvo perduoti, ji įsipareigojo juos grąžinti (CPK 12, 178 straipsniai). Tai patvirtina ir trečiųjų asmenų duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu. Jie nurodė, kad pinigines lėšas perdavė sūnui, ieškovę nurodytų butų įsigijimo metu mažai pažinojo, manė, jog butus įsigyja trečiasis asmuo J. A. ir atsakovas kartu. Šie asmenys yra atsakovo tėvai, tad netikėti jų parodymais, duotais teismui, nebuvo pagrindo (CPK 189 straipsnio 1 dalis). Byloje pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina aplinkybę, kad iš trečiojo asmens J. A. sąskaitos 2005 m. gruodžio 15 d. buvo paimtos priešieškinyje ir trečiųjų asmenų atsiliepimuose nurodytos 19 200,00 Lt piniginės lėšos. Jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių paskolos teisinius santykius tarp trečiųjų asmenų ir ieškovės, pateikta nebuvo. Byloje esantys dokumentai, t. y. pirkimo–pardavimo sutartys, notarinis pardavėjos 2006 m. sausio 20 d. patvirtinimas, kaip didesnę įrodomąją reikšmę turintys dokumentai, pagrindžia teismo nurodytas aplinkybes, jog ieškovė ir atsakovas už perkamus butus atsiskaitė skirtinga tvarka bei laiku (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Be to, atsakovas įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 10 715,94 Eur (37 000,00 Lt), įrodymų, jog jis pats turėjo tiek pinigų, teismui nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo 2005 m. gruodžio 15 d. gauta paskola iš tėvų negali būti laikoma solidaria prievole.

17. Antra, atsakovo 2011 m. birželio 15 d. paskolos sutartis sudaryta jau santuokos metu. Tarp šalių kilo ginčas, ar prievolės yra asmeninės atsakovo, ar tai yra bendros abiejų sutuoktinių prievolės. Bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad sutuoktiniai pagal savo prievoles gali atsakyti tiek solidariai, tiek asmeniškai ir sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Kai sprendžiama dėl sutuoktinio prievolės grąžinti paskolą pagal sutartį, kurią santuokos metu sudarė vienas iš sutuoktinių, prievolės su kitu sutuoktiniu bendras pobūdis nustatomas taikant CK 3.109 straipsnio ir kitų normų nuostatas. Solidarioji prievolė atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas.

19. Atsakovas įrodinėjo, kad bendrajai jungtinei nuosavybei – ginčo butui, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, įsigyti pasiskolino iš trečiųjų asmenų 10 136,70 Eur (35 000,00 Lt). Ši paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais, tad yra solidari abiejų sutuoktinių prievolė. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.

20. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad pareiga įrodyti, jog sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole. Šeimos poreikių samprata kiekvienu atveju yra individuali. Ar sandoris yra būtinas ir ar jis atitinka bendrus šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo daugelio aplinkybių (šeimos gaunamų pajamų, turtinės bei socialinės padėties ir kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos šeimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012; 2009-07-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2009).

21. Trečiųjų asmenų teismui pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog 8 879,93 Eur (30 660,62 Lt) pinigų paėmimas iš trečiojo asmens J. A. banko sąskaitos buvo atliktas 2011 m. birželio 13 d., t. y. likus keletui mėnesių iki sandorio sudarymo. Pateiktas banko sąskaitos išrašas, ant kurio ranka trečiasis asmuo nurodė, jog skolina pinigus 2–3 metų laikotarpiui konkrečiai įvardytam subjektui – sūnui. Teisėjų kolegijos nuomone, toks raštas nepatvirtinta, kad pinigai skolinami šeimos poreikiams, o ieškovė apie šį sandorį, jo sudarymo aplinkybes žinojo ir dalyvavo jį sudarant (CPK 12, 178 straipsniai). Priešingų įrodymų apeliantas teismui nepateikė. Apelianto nurodytas argumentas, jog paskolinti pinigai buvo panaudoti butui pirkti, nes jie patys tokių lėšų neturėjo, nepatvirtina paskolos teisinių santykių tarp ieškovės ir trečiųjų asmenų buvimo fakto. Nesant įrodymų, kad ieškovė dalyvavo sudarant 2011 m. birželio 15 d. paskolos sutartį ar ją vėliau pripažino, jog paskola buvo panaudota ginčo butui pirkti, nėra pagrindo prievoles laikyti bendromis sutuoktinių prievolėmis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo priešieškinio reikalavimo dėl nurodytos prievolės padalijimo tarp sutuoktinių.

Dėl apeliantės B. A. apeliacinio skundo argumentų

22. Ieškovė ieškiniu prašė ginčo butą asmeninės nuosavybės teise priteisti jai, atsakovui priteisiant piniginę kompensaciją, o atsakovas priešieškiniu prašė butą padalyti natūra ir nustatyti naudojimosi juo tvarką. Pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovo priešieškiniu reiškiamus reikalavimus. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad nebuvo atsižvelgta į tai, jog šalys dėl blogų santykių gyventi viename bute negali, tai kenkia jos sveikatai ir ji yra pajėgi sumokėti piniginę kompensaciją. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.

23. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Turto padalijimo būdo parinkimas priskirtinas teismo diskrecijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėse bylose Nr. 3K-3-14/2008, 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011, 2015 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015 ir kt.).

24. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių nurodytus pageidavimus. Nors sutuoktinių pageidavimas nėra teismui privalomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas aplinkybes, teismas parenka santuokinio turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis; pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-430/2011, Nr. 3K-3-254-969/2016 ir kt.). Nesant nustatyto byloje turto padalijimo natūra nepriimtinumo (blogi bendraturčių santykiai) ir negalimumo (techniškai neįmanoma atskirti), teismas, atsižvelgdamas į CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje ir konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, parenka optimaliausią santuokinio turto padalijimo būdą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2004, 2006 m. spalio 18 d. nutartį Nr. 3K-3-526/2006 ir kt.).

25. Ieškovė priimto sprendimo neteisingumą grindžia tuo, jog gyvenimas viename bute su atsakovu kenkia jos sveikatai, ji serga depresija. Ieškovės pateikti medicininiai duomenys patvirtina šias aplinkybes dėl sveikatos būklės. Tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų nėra pagrindo daryti išvadą apie kurio nors iš sutuoktinių itin netinkamą elgesį kito sutuoktinio ar jų vaiko atžvilgiu, dėl kurio buvusių sutuoktinių gyvenimas viename bute apskritai būtų neįmanomas, iš esmės pažeistų buvusių sutuoktinių ar jų vaiko interesus. Vien aplinkybės, jog apeliantė serga, nepatvirtina, kad šalys negali gyventi kartu. Apeliantė priešingų duomenų teismui nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog atsakovas prieš ją vartoja smurtą, buvo kviestos institucijos, nepatvirtinti rašytiniais duomenimis. Tad spręstina, kad nenustatyta pagrindų, dėl kurių negalima ginčo turto atidalyti natūra.

26. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ji pajėgi sumokėti atsakovui 15 000,00 Eur kompensaciją. Pagal byloje esančius įrodymus apie apeliantės turtinę padėtį apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovė šiuo metu finansiškai nėra pajėgi sumokėti iš jos priteistą kompensaciją. Iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovė prašė teismo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą už apeliacinį skundą, nes neturi pajamų (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Apeliantės sesers paaiškinimas teismo posėdžio metu, kad ji paskolins ieškovei 15 000,00 Eur, nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, kad ji yra finansiškai pajėgi suteikti paskolą (CPK 12, 178 straipsniai). Šių duomenų ieškovė nepateikė ir kartu su apeliaciniu skundu. Tad teisėjų kolegija atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą. Išaiškintina, jog pasikeitus ieškovės finansinei padėčiai, ji bet kada gali kreiptis į teismą CK V skyriaus IV skirsnio nustatyta tvarka dėl turto atidalijimo ir kompensacijos atsakovui priteisimo.

27. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ginčo turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kuris pagal savo technines savybes yra dalus, po santuokos nutraukimo atidalytinas natūra.

28. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas dalijamas laikantis lygių dalių principo (3.117 straipsnio 1 dalis), jeigu nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo šio principo atsižvelgęs į kiekvienos šalies finansinį indėlį. Nustatė, jog ginčo butui įsigyti buvo panaudota 35 000,00 Lt atsakovo asmeninių lėšų ir 57 000,00 Lt ieškovės asmeninių lėšų. Tad laikė, kad 27 proc. buto kainos buvo sumokėta atsakovo asmeninėmis lėšomis, 43 proc. – ieškovės asmeninėmis lėšomis, o likusi 30 proc. dalis – tikėtinai bendromis sutuoktinių lėšomis, neįrodžius šių lėšų skolinimosi fakto. Atsižvelgus į tai ieškovei priteista 58/100 dalys (43 / 100 + 15 / 100) buto, o atsakovui – 42/100 dalys (27 / 100 + 15 / 100) ginčo buto. Iš esmės ieškovė šio padalijimo neginčija, o atsakovas neįrodė, kad 30 proc. lėšų dalis buvo skolinta. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu ginčo buto padalijimu tarp šalių.

29. Pirmosios instancijos teismas nustatė naudojimosi ginčo butu tvarką pagal atsakovo pateiktą variantą. Ieškovė šios tvarkos neginčija (CPK 12, 178 straipsniai), tad apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

30. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, formaliai paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, vadovavosi tik pateiktais išlaidų dydžiais ir neteisingai nurodė, jog patenkinti 2/3 ieškinio ir priešieškinio reikalavimų. Teismas tenkino 5 iš 6 jos reikalavimų. Jos bylinėjimosi išlaidos turi būti atlygintos ne 2/3, o 5/6, t. y. ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteista 964,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui – 335,83 Eur. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su tokiais skundo argumentais.

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

32. Ieškovės ieškinio reikalavimų tenkinta 83 proc. (tenkinta – santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su ieškove; priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui; nustatytos pavardės; nustatyta bendravimo tvarka; netenkinta – dėl turto atidalijimo), o atsakovo priešieškinio reikalavimų tenkinta 57 proc. (tenkinta – nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su ieškove; nustatytos pavardės; turto padalytas natūra; nustatyta naudojimosi turtu tvarka; atmesta – dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, dėl 2 prievolių pripažinimo solidariosiomis prievolėmis; kompensacijos priteisimo).

33. Byloje nustatyta, kad ieškovė patyrė 1 157,53 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 000,00 Eur už advokatės teisinę pagalbą, 157,53 Eur už turto vertinimą, registrų išrašus ir pan.), atsakovas – 1 815,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatės teisinę pagalbą. Apeliantė nurodė, jog išlaidos advokato teisinei pagalbai turėtų būti mažinamos. Teisėjų kolegija nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių išlaidų nemažino. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas ir įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priteisdamas atsakovui jo turėtas advokato išlaidas įvertino jų pagrįstumą, realumą, atsižvelgė, kad jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodyto maksimalaus dydžio. Atsižvelgus į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 960,75 Eur, o atsakovui iš ieškovės – 1 034,55 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistina 73,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

34. Pirmosios instancijos teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi ieškovei atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo. Ieškovė turėjo sumokėti 549,00 Eur žyminio mokesčio, t. y. už su santuokos nutraukimu susijusius neturtinius reikalavimus – 31,00 Eur žyminis mokestis, už byloje pareikštus turtinius reikalavimus – ginčo turto padalijimą – 518,00 Eur žyminis mokestis (ieškinio suma laikytina pusė ginčo turto rinkos vertės, t. y. 23 000,00 Eur). Įvertinus atmestus ieškinio reikalavimus, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 93,33 Eur, o iš atsakovo į valstybės biudžetą – 455,67 Eur žyminio mokesčio.

35. Atsakovas paduodamas priešieškinį sumokėjo 200,00 Eur, o nuo likusios dalies pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartimi atleistas. Atsakovas turėjo sumokėti 611,00 Eur žyminio mokesčio, t. y. už su santuokos nutraukimu susijusius neturtinius reikalavimus – 31,00 Eur žyminis mokestis, už byloje pareikštus turtinius reikalavimus – ginčo turto padalijimą – 518,00 Eur žyminis mokestis, už neturtinio pobūdžio 2 reikalavimus – 62,00 Eur. Įvertinus atmestus priešieškinio reikalavimus, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 148,27 Eur, o iš ieškovės atsakovui – 200,00 Eur žyminio mokesčio.

36. Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista pagal įstatymą, t. y. 54,00 Eur žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimą šalių nepilnamečiam vaikui (CPK 96 straipsnis).

37. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, keistina Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 12 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodant, kad atsakovui iš ieškovės priteistina 273,80 Eur, į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistina 509,67 Eur (455,67 Eur + 54,00 Eur), į valstybės biudžetą iš ieškovės priteistina 241,60 Eur (93,33 Eur + 148,27 Eur).

Dėl bylos procesinės baigties

38. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino bylos faktines aplinkybes, byloje esančius įrodymus ir dalyvaujančių byloje asmenų parodymus, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų ir faktinėms bylos aplinkybėms tinkamai taikė materialinės teisės normas. Apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą naikinti ar grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tačiau priimant skundžiamą sprendimą neteisingai pritaikytos proceso teisės normos dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių, dėl to ši sprendimo dalis keistina, kaip tai nurodyta anksčiau (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

40. Ieškovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies (patenkinta apeliacinio skundo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo) todėl iš atsakovo priteistina 100,00 Eur išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti.

41. Atsakovo apeliacinis skundas atmestas, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

42. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 13 d. nutartimi ieškovei atidėjo žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Ieškovė paduodama apeliacinį skundą turėjo sumokėti 75,00 Eur žyminio mokesčio už ginčo turto padalijimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pažymėtina, kad tenkinta tik ieškovės apeliacinio skundo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, už kurį žyminis mokestis nemokamas. Atsižvelgus į tai, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 75,00 Eur žyminio mokesčio.

Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

43. 2018 m. kovo 31 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi atsakovas A. A. buvo atleistas nuo 242,00 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimą už apeliacinį skundą (mokėtinas žyminis mokestis 424,00 Eur, sumokėjo 200,00 Eur, o nuo likusios dalies atleistas). Atsakovas pateikė 847,00 Eur kvitą advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

44. CPK 95 straipsnio 2 dalis nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui baudą. Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti yra būtinas šalies nesąžiningumas ir procesinio dokumento nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015)..

45. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas A. A. piktnaudžiavo procesine teise pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį teikdamas prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą nes pateikti įrodymai apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme patvirtina, kad atsakovas turėjo galimybę sumokėti visą žyminį mokestį už apeliacinį skundą todėl atsakovui skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas pagal žyminio mokesčio dydį nuo kurio mokėjimo atsakovas buvo atleistas, tai yra, 224,00 Eur (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Ieškovės B. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 12 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą – patikslinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ją išdėstyti taip:

Priteisti iš ieškovės B. A., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 273,80 Eur (du šimtus septyniasdešimt tris eurus 80 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės B. A., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 241,60 Eur (du šimtus keturiasdešimt vieną eurą 60 centų) žyminio mokesčio, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 509,67 Eur (penkis šimtus devynis eurus 67 centus) žyminio mokesčio, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. A. ieškovei B. A. 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Skirti atsakovui A. A. 224,00 Eur (dviejų šimtų dvidešimt keturių eurų) baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Priteisti iš ieškovės B. A. į valstybės biudžetą 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 00 centų) žyminio mokesčio.

Teisėjai Irma ČuchrajMarius DobrovolskisAlbina Pupeikienė