- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-11
- Bylos Nr.
- 1A-38-491/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Nuteistasis
- V. P.
- Civilinis ieškovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje
- Advokatai
- Martynas Stankevičius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Kristinos Latožienės ir Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
civilinio ieškovo – AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, atstovui advokatui Martynui Stankevičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį 51 MGL (2550 Eur) dydžio bauda.
- Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) 5750,10 Eur turtinei žalai atlyginti;
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, 31637,03 Eur turtinei žalai atlyginti, 5 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos žalos atlyginimo, ir 500 Eur bylinėjimosi išlaidų;
- valstybei 14,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. V. P. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2022 m. rugsėjo 11 d. apie 18.35 val., (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis pastumdamas ir taip nuversdamas ant žemės veikiantį transporto priemonių greičio matavimo mobilųjį įrenginį „Vitronic PoliScan FM1“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – greičio matavimo įrenginys), priklausantį Policijos departamentui, sugadino 17125,39 Eur vertės greičio matavimo įrenginį, tuo padarydamas Policijos departamentui 17125,39 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. P. prašo jį išteisinti. Apeliaciniame skunde nurodoma:
2.1. Teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojo policijos pareigūno G. G. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai. Byloje nebuvo gauti policijos pareigūno mobiliąja vaizdo stebėjimo priemone, tvirtinama prie uniformos (toliau – mobilioji vaizdo stebėjimo priemonė), ir tarnybiniame automobilyje įrengta vaizdo stebėjimo priemone daryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose būtų užfiksuotos įvykio aplinkybės. Liudytojo G. G. parodymų negalima laikyti patikimais dar ir dėl to, kad pamatęs V. P. einantį link greičio matavimo įrenginio, jis atliko kelis veiksmus vienu metu, kas apribojo jo galimybę aiškiai matyti ir įsidėmėti nuteistojo veiksmus.
2.2. Teismas skundžiamame nuosprendyje neaptarė V. P. kaltės formos. Byloje nėra jokių įrodymų, kad V. P., greičio matavimo įrenginį švelniai paguldydamas ant žemės, siekė jį sugadinti. Jo veiksmai gali būti vertinami tik kaip atlikti netiesiogine tyčia.
2.3. Teismas skundžiamame nuosprendyje neatskleidė priežastinio ryšio tarp V. P. veikos ir kilusių padarinių. Iš bylos matyti, kad vietoje, kurioje greičio matavimo įrenginys buvo paguldytas, augo žolė, aplinkui nebuvo jokių kietų, aštrių daiktų, kuriais būtų galima sugadinti šio įrenginio blykstės filtrą. UAB „L.“ atstovas, liudytojas K. S. negalėjo atsakyti, ar greičio matavimo įrenginys dar galėtų veikti po smūgio jam nustačius gedimą. Pagal liudytojo G. G. parodymus po to, kai greičio matavimo įrenginys buvo nuverstas, jį pakėlė, apžiūrėjo, sugadinimų nenustatė, o įrenginys veikė toliau. Tai patvirtina ir Policijos departamento pažyma, kad greičio matavimo įrenginys buvo įjungtas kaltinime nurodytu laiku: nuo 18.03 val. iki 18.41 val. ir nuo 18.50 val. iki 19.23 val. t. y. daugiau kaip pusvalandį įrenginys veikė, fiksavo pažeidėjus ir jokių jo gedimo požymių nebuvo. Pažymėtina, kad greičio matavimo įrenginys buvo įsigytas prieš 3 metus ir naudojamas kasdien, todėl negalima atmesti, jog įrenginio detalės buvo pakeistos ne dėl mechaninio pažeidimo, o dėl nusidėvėjimo ar kito gedimo, nesusijusio su mechaniniu sugadinimu. Taigi, byloje nebuvo surinkta patikimų įrodymų, dėl kokių priežasčių greičio matavimo įrenginį reikėjo remontuoti.
2.4. Kaltinamajame akte V. P. buvo kaltinamas tuo, kad sugadino greičio matavimo įrenginio blykstės filtrą, kurio vertė – 364,21 Eur. Teisiamojo posėdžio metu prokuroras, nepateikęs papildomų duomenų, pakeitė kaltinimą, kad V. P. sugadino greičio matavimo įrenginį, kurio vertė – 17125,39 Eur. Iš bylos matyti, kad greičio matavimo įrenginys nebuvo sunaikintas – po remonto jis buvo toliau naudojamas. Teismas skundžiamame nuosprendyje nenustatė greičio matavimo įrenginio sugadinimo apimties ir nepagrįstai sugadinto turto verte laikė viso įrenginio vertę.
2.5. Teismas, spręsdamas turtinės žalos priteisimo klausimą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsniu, kuriame yra įtvirtintas visiškas nuostolių atlyginimo principas. Pagal šį principą nukentėjęs turi būti grąžintas į buvusią padėtį. Be to, tiek per didelis, tiek per mažas žalos priteisimas prieštarauja teisingumo principui. Šiuo atveju greičio matavimo įrenginys buvo įsigytas prieš 3 metus, nuolat naudotas, buvo suremontuotas naujomis detalėmis. Taigi, Policijos departamentas iš esmės gavo naują įrenginį, dėl ko praturtėjo. Byloje nebuvo renkami ir vertinami duomenys, susiję su įrenginio nusidėvėjimu įvykio metu. Todėl teismas nepagrįstai tenkino civilinius ieškinius, nes priteistas žalos dydis daugiau kaip 2 kartus viršija padarytą žalą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Policijos departamento atstovas E. N. prašo dėl civilinio ieškinio šį skundą atmesti. Atsiliepime, sutinkant su skundžiamo nuosprendžio motyvais, nurodoma, kad teismas vertino bylos duomenis apie greičio matavimo įrenginio rinkos vertę ir patirtos žalos dydį. Dėl to nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad byloje nebuvo tinkamai renkami ir tiriami įrodymai teisingam žalos dydžiui nustatyti.
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą civilinio ieškovo – AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, atstovas advokatas M. Stankevičius taip pat prašo skundą atmesti, priteisti civilinio ieškovo patirtas 500 Eur išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
4.1. Nurodo, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepagrįsti, prieštarauja logikai ir teismo nuosprendyje išdėstytiems motyvams tiek dėl nuteistojo kaltės sugadinus greičio matavimo įrenginį, tiek dėl jo veiksmais padarytos žalos dydžio.
4.2. Byloje nėra jokių duomenų, kad greičio matavimo įrenginys, kurį nuteistasis sugadino, buvo netvarkingas dar iki įvykio. Liudytojas G. G. su juo dirbo tiek iki įvykio, tiek ir po jo, nes nebūdamas specialistu, nesuvokė, kad įrenginio lazerio blokas buvo sugadintas. Greičio matavimo įrenginio sugadinimo faktą ir apimtį patvirtina byloje esanti UAB „L.“ 2022 m. spalio 13 d. pažyma, kad įvykio metu buvo sugadintas ne tik lazerio blokas, bet ir blykstės filtras, ir dėl to reikėjo pakeisti bloką, atlikti gamyklinį kalibravimą. Remonto darbai kainavo 37384,16 Eur.
4.3. Įvykio metu nuteistasis buvo 2,65 promilių girtumo, todėl jis neturėtų kritikuoti policijos pareigūnų gebėjimo suprasti įvykius ir nustatyti sugadinimus.
4.4. Jokiais duomenimis nepagrįstas yra ir nuteistojo skundo argumentas, kad po įvykio UAB „L.“ pakeitė įrenginio detales naujomis, nors jos ir nebuvo sugadintos.
4.5. Teismo nuosprendyje nustatyta likutinė įrenginio vertė – 17125,39 Eur, yra tik buhalterinis duomuo, jį pateikė Policijos departamento Finansų skyrius. Bet ši vertė negali būti vertinama kaip patvirtinanti žalos dydį.
4.6. Skunde nepagrįstai nurodoma, kad civilinis ieškovas, gavęs 31637,03 Eur draudimo išmoką, gavo naują įrenginį, nes pagal bylos duomenis naujas įrenginys kainuoja apie 64000 Eur. Todėl sugadinto greičio matavimo įrenginio vertę draudimo bendrovė šiuo atveju kompensavo tik iš dalies, kiek tai buvo numatyta draudimo sutartyje.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdyje nuteistasis V. P. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti. Civilinio ieškovo atstovas ir prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. P. nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis dėl jo kaltės pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Taip pat skunde keliami klausimai, susiję su nusikalstamos veikos kvalifikavimu, sugadino turto vertės nustatymu, padarytos turtinės žalos dydžiu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija šiais klausimais toliau ir pasisako.
7. Šioje byloje nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 11 d. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnas G. G. pagal tarnybos užduotį vykdė greičio kontrolę naudojant greičio matavimo įrenginį. Apie 18.03 val. kelio Nr. (duomenys neskelbtini) G. G. greičio matavimo įrenginį pastatė nukreipdamas į (duomenys neskelbtini) pusę bei jį įjungė greičio kontrolės vykdymui. G. G. greičio matavimo įrenginį stebėjo iš maždaug 100 metrų atstumo sėdėdamas tarnybiniame automobilyje, kurio priekis buvo nukreiptas į įrenginį. Apie 18.35 val. nuo (duomenys neskelbtini) pusės prie greičio matavimo įrenginio privažiavo G. P. vairuojamas automobilis „Mercedes Benz“, iš kurio priekinės keleivio vietos išlipo V. P.. Galvodamas, kad V. P. gali kažką padaryti greičio matavimo įrenginiui, G. G. užvedė tarybinį automobilį ir važiavo link jo. Iš automobilio išlipęs V. P. priėjo prie greičio matavimo įrenginio ir jam atliko veiksmus, ginčijamus šioje byloje. G. G. tarnybiniu automobiliu privažiavus prie įvykio vietos ir išlipus, V. P. sėdo atgal į automobilį „Mercedes Benz“ bei nuvažiavo (duomenys neskelbtini) kryptimi. G. G. apie šį įvykį pranešė budėtojui. Po kiek laiko iš budėtojo G. G. gavo pranešimą, jog automobilis „Mercedes Benz“, kuriuo V. P. važiavo, buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) degalinėje „Circle K“, po ko jis iki ten nuvažiavo V. P. atpažinimui. Tokias aplinkybes patvirtina nuteistojo V. P., liudytojų G. G., G. P. parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, vaizdo ir garso įrašai bei kiti rašytiniai bylos įrodymai. Šios faktinės aplinkybės byloje iš esmės nėra ginčijamos, todėl jos laikomos nustatytomis ir išsamiau nebeaptarinėjamos.
8. Viso proceso metu ir apeliaciniame skunde nuteistasis V. P. laikėsi pozicijos, kad 2022 m. rugsėjo 11 d. įvykio metu jis rankomis prilaikydamas greičio matavimo įrenginį švelniai jį paguldė ant žemės. Tačiau skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas padarė priešingą išvadą – pripažino, jog V. P., priėjęs prie greičio matavimo įrenginio, rankomis jį pastūmė ir taip jį ant žemės nuvertė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent toks V. P. neteisėtas veikimas, t. y. greičio matavimo įrenginio nugriovimas jį pastūmus, yra įrodytas ne tik liudytojo G. G. parodymais, tačiau ir vaizdo bei garso įrašais, taip pat kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.
9. Liudytojas policijos pareigūnas G. G. viso proceso metu iš esmės vienodai parodė esmines įvykio aplinkybes, kad jau įtaręs, jog prie greičio matavimo įrenginio sustojusiame automobilyje važiavę asmenys gali kelti pavojų įrenginiui, jis užvedęs tarnybinį automobilį ir bevažiuodamas link greičio matavimo įrenginio, matė, kaip V. P., pribėgęs prie greičio matavimo įrenginio, jį stūmė ir taip nugriovė ant žemės objektyvu žemyn. Tai darydamas V. P. įrenginį neprilaikė, įrenginys visu svoriu griuvo ant žemės. Privažiavęs prie įvykio vietos ir išlipęs, V. P. klausė, kodėl jis taip pasielgė, į ką pastarasis atsakė, kad „čia jo žemė, kad viską išvartys“. Iš nerišlios kalbos suprato, jog V. P. buvo neblaivus. Tokias pat esmines įvykio aplinkybes policijos pareigūnas G. G. nurodė ir savo tarnybiniame pranešime, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir juos patvirtinęs jo parodymų patikrinimo vietoje metu. Pagrindo šioje byloje nesivadovauti liudytoju apklausto policijos pareigūno G. G. parodymais nėra, kadangi, kaip matyti, jo parodymai buvo išsamūs, nuoseklūs ir sutampa. Be tarnybinės pareigos atskleisti nusikalstamą veiką pareigūnas kito suinteresuotumo neturėjo, kaip liudytojas jis davė parodymus būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojas turėjo ar turi pagrindą V. P. tyčia apkalbėti, t. y. duoti melagingus parodymus. Vertinant policijos pareigūno G. G. parodymų patikimumą atsižvelgiama ir į tai, jog matomumas įvykio metu buvo geras – įvykis vyko dar šviesiu paros metu, ką patvirtina byloje esantys vaizdo ir garso įrašai. Taip pat jokių aplinkybių, kurios galėjo sutrukdyti stebėti įvykį, suklaidinti pareigūną ar pan., nebuvo nustatyta. Iš liudytojo G. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis greičio matavimo įrenginį stebėjo iš maždaug 100 metrų atstumo, jam įrenginio neužstojo jokie kiti objektai, automobilis „Mercedes Benz“ sankryžoje sustojo už įrenginio, taigi, irgi niekaip neapribojo įrenginio matomumo ir V. P. su juo atliekamų veiksmų.
10. Apeliaciniame skunde abejojama tuo, kad liudytojas G. G., nenukreipdamas žvilgsnio, galėjo stebėti greičio matavimo įrenginį ir V. P. veiksmus su juo, nes ji atliko kitus pašalinius veiksmus – užvedė automobilį, jį vairavo bei skambino budėtojui. Viena vertus, tai ir yra tik abejonė (ji skunde taip ir įvardinta), o ne įrodymas, todėl abejonė iš viso neturėtų būti vertinama. Kita vertus, G. G. parodė, jog jam niekas netrukdė matyti esminę aplinkybę – kad V. P. pargriovė matavimo prietaisą jį pastūmęs. Jau minėta, kad šiais jo parodymais kolegija neturi pagrindo abejoti. Be to, kaip parodė liudytojas G. G., jis tarnybinį automobilį užvedė V. P. artėjant prie greičio matavimo įrenginio, ir kaip šis parvertė prietaisą jis matė jau vairuodamas automobilį. Įvertinus tai kartu su anksčiau nurodyta aplinkybe, jog G. G. įvykio vietos niekas neužstojo, prietaisas nebuvo toli ir buvo liudytojui truputėlį kairiau jo važiavimo kryptimi, kas reiškia, jog jis turėjo ir visas sąlygas ir galimybę matyti V. P. veiksmus su greičio matavimo įrenginiu, tam automobilio vairavimas niekaip netrukdė, vairuojant automobilį normalu, kad žiūrima į priekį. Normalu ir tai, kad G. G. budėtojui apie V. P. nuverstą greičio matavimo įrenginį galėjo pranešti tik po to, kai jis iš tikrųjų buvo nuverstas, o ne šiaip pats nugriuvo, nes V. P. ir neneigia, kad jis buvo priėjęs prie įrenginio ir jį lietė. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra jokių aplinkybių abejoti policijos pareigūno G. G. parodymų apie V. P. neteisėtus veiksmus su greičio matavimo prietaisu, todėl priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį jais buvo vadovautasi pagrįstai.
11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje įrengta vaizdo stebėjimo priemone filmuoto vaizdo ir garso įrašo, taip pat nebuvo gauta policijos pareigūno G. G. mobiliąja vaizdo stebėjimo priemone („Body“ kamera) daryto vaizdo ir garso įrašo. Teigiama, kad šie įrašai nebuvo pateikti sąmoningai, nes V. P. nepadarė jokios nusikalstamos veikos ir pan. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Visų pirma, čia pažymėtina, kad iš tiesų policijos pareigūnai, turėdami pagrindą manyti, jog asmuo ketina imtis neteisėtų veiksmų (kaip šiuo atveju), ar turėdami duomenų, jog galimai buvo padaryta nusikalstama veika (pavyzdžiui, vykdami į iškvietimą, stabdydami galimą pažeidėją) turėtų imtis visų įmanomų priemonių surinkti kuo daugiau asmens kaltę pagrindžiančių arba ją paneigiančių duomenų. Tokią galimybę policijos pareigūnas G. G. iš esmės turėjo, jei jis būtų įjungęs ir naudojęs su savimi turėtą mobiliąją vaizdo stebėjimo priemonę, tačiau to nepadarė, nes pasak jo nespėjo. O šiuo atveju pateikti policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje įrengta vaizdo stebėjimo priemone daryto vaizdo ir garso įrašo nebuvo galimybės, nes tokia priemonė automobilyje iš viso nebuvo įrengta (Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko pateikta informacija – 2 t., b. l. 119). Tokia praktika neabejotinai yra ydinga. Tačiau faktas, kad byloje nėra aptariamų vaizdo ir garso įrašų, kuriame būtų atsispindėjusios įvykio aplinkybės, V. P. kaltės niekaip nepaneigia. Pažymėtina, kad teisingą bylos išnagrinėjimą lemia ne įrodymų kiekis ar įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Kiek turi būti įrodymų, patvirtinančių tas pačias faktines įvykio aplinkybes, sprendžia teismas. Sprendžiant asmens kaltės dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos klausimą, nėra būtina surinkti visų įmanomų jo kaltę paneigiančių ar pagrindžiančių įrodymų. Kaip aptarta anksčiau, šiuo atveju nuteistojo V. P. kaltę nuvertus greičio matavimo įrenginį patvirtina liudytojo G. G. parodymai, kuriais priežasčių abejoti ar nesivadovauti nenustatyta, bei šiuos parodymus patvirtinantys kiti bylos įrodymai.
12. Byloje esantys vaizdo ir garso įrašai (1 t., b. l. 82-85) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) degalinėje „Circle K“ V. P. buvo nurodyta, jog jis buvo sustabdytas už tai, kad nuvertė greičio matavimo įrenginį. Iš šių įrašų matyti ir tai, kad į minėtą degalinę atvykęs G. G. priekaištavo V. P., jog jis nuvertė greičio matavimo įrenginį, klausė jo, kodėl taip pastarasis pasielgė, į ką šis atsakė (be keiksmažodžių): „ten mano gimtinė, pridėjai kažkokių nesąmonių, gimtinėje nėra tokių nesąmonių“. Tas pačias savo veiksmų greičio matavimo įrenginiui priežastis V. P. nurodė ir iškarto po įvykio. Akivaizdu, kad iš karto po įvykio V. P. elgesys rodė, jog jis buvo nusiteikęs piktybiškai ir priešiškai, sulaikytas ginčijosi su policijos pareigūnais ir net nebandė neigti to, ką jis parodė jau išsiblaivęs – kad greičio matavimo prietaisą jis švelniai, prilaikydamas abiem rankom, paguldė ant žemės. Kolegijos vertinimu, ši versija nėra gyvenimiška, nereali ir tikrai nėra įtikinama. Pagal liudytojo G. G. parodymus, jo pastatytas greičio matavimo įrenginys V. P., kuris įvykio metu buvo labai girtas (minėta, jog jam nustatytas 2,65 promilių girtumas) aiškiai sukėlė pasipiktinimą, dėl ko jis šį įrenginį ir nuvertė, po to bandydamas spontaniškai pateisinti savo elgesį, kad įrenginys buvo pastatytas jo gimtinėje. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija pripažįsta, kad bylos įrodymų visuma yra pakankama konstatuoti, kad V. P. skundžiamame nuosprendyje nurodytu laiku ir vietoje rankomis pastūmė ir taip nuvertė ant žemės greičio matavimo įrenginį.
13. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023-06-01). Tai reiškia, kad pagal BK 187 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kurio vertė (veikos padarymo metu) yra didesnė nei 10 MGL (500 Eur), tačiau mažesnė nei 400 MGL (20000 Eur). Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji. Tai reiškia, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal aptariamą BK straipsnį, būtina nustatyti padarinius, t. y. konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių.
14. Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio, apelianto teigimu, tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog jis skundžiamame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis nuvertė greičio matavimo įrenginį, byloje nebuvo įrodyta, jog dėl tokio jo fizinio poveikio įrenginys realiai buvo sugadintas ir sugadinimas buvo 17125,39 eurų vertės. Apelianto nuomone, viena iš esminių aplinkybių, patvirtinančių šį jo teiginį, yra liudytojo G. G. parodymai, vieta, ant kurios įrenginys nukrito.
15. Nepaisant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvų trūkumo dėl nuteistojo V. P. veiksmais sukeltų padarinių (tiek pobūdžio, tiek dydžio), teisėjų kolegija, kaip jau buvo minėta, sutinka su esmine teismo padaryta išvada, kad nuteistasis, stumdamas ir nuversdamas greičio matavimo įrenginį ant žemės, jį sugadino. Teismų praktikoje pažymima, kad BK 187 straipsnyje nurodytos veikos esmę sudaro svetimo turto sugadinimas ar sunaikinimas, t. y. kaltininko veiksmai, dėl kurių kitam asmeniui priklausantis turtas netenka visos ar dalies savo ekonominės vertės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133/2013). Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės ir jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos.
Žemesnės instancijos teismas
16. Jau minėta, kad 2022 m. rugsėjo 11 d. liudytojas G. G. pagal tarnybos užduotį vykdė greičio kontrolę naudodamas aptariamą greičio matavimo įrenginį. Iš Policijos departamento Veiklos analizės ir kontrolės valdybos pateiktų duomenų apie greičio matavimo įrenginiu 2022 m. rugsėjo 11 d. vykdytas greičio kontrolės sesijas (2 t., b. l. 92) matyti, kad greičio matavimo įrenginiu greičio kontrolė buvo vykdoma sesijomis dar gerokai iki įvykio (tos pačios dienos 18.35 val.). Tai rodo, kad greičio matavimo įrenginys buvo naudojamas ir veikė kokybiškai. Apeliacinės instancijos teismui atlikus dalinį įrodymų tyrimą, buvo gauti papildomi duomenys iš Policijos departamento Informacinių technologijų valdybos (2 t., b. l. 202-203). Iš šių duomenų taip pat matyti, kad iki 2022 m. rugsėjo 11 d. 18.35 val. įvykio greičio matavimo įrenginys turėjo galiojantį gamyklinį kalibravimą ir galiojančią metrologinę patikrą, iki tol duomenų apie įrenginio darbo sutrikimus ar sutrikdymą nebuvo gauta. Vadinasi, byloje nėra jokio pagrindo teigti, kad greičio matavimo įrenginys iki įvykio buvo kaip nors apgadintas ar veikė netiksliai. Priešingai, jis buvo naudojamas teisiškai reikšmingoms aplinkybėms (maksimalaus leistino greičio viršijimo atvejams) nustatyti, todėl preziumuojama, jog jis veikė nepriekaištingai. Kad greičio matavimo įrenginys buvo reikalingas greičio kontrolei vykdyti, todėl iki įvykio nebuvo jokio reikalo jį be pagrindo remontuoti arba, apelianto žodžiais, pagerinti įrenginio būklę jo sąskaita, patvirtina ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto tarnybinis pranešimas, kad Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatui buvo priskirti iš viso 4 greičio matavimo įrenginiai, iš kurių veikiantys buvo tik du (2 t., b. l. 48).
17. Policijos pareigūnas G. G. tarnybiniame pranešime nurodė, kad jam pakėlus V. P. ant žemės nuverstą greičio matavimo įrenginį ir jį iš naujo įjungus, įrenginys veikė be sutrikimų, jis nepastebėjo akivaizdžių įrenginio pažeidimų. Iš Policijos departamento Veiklos analizės ir kontrolės valdybos pateiktų duomenų apie greičio matavimo įrenginiu 2022 m. rugsėjo 11 d. vykdytas greičio kontrolės sesijas (2 t., b. l. 92) matyti, kad greičio matavimo įrenginys buvo įjungtas po įvykio, t. y. tą pačią dieną laikotarpiu nuo 18.50 val. iki 19.23 val. Kita vertus, šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad po V. P. fizinio poveikio greičio matavimo įrenginiui, t. y. jo nuvertimo ant žemės, įrenginys išliko techniškai tvarkingas ir toliau veikė nepriekaištingai, juo užfiksuotų pažeidimų vairuotojai negalėtų kvestionuoti, kas šiuo atveju ir yra svarbiausia. Atsakant į šį apelianto argumentą pažymėtina, kad, viena vertus, vien tik faktas, jog po V. P. nugriovimo įrenginys buvo įjungtas ir veikė, nereiškia, kad jis veikė nepriekaištingai ir patikimai. Antra vertus, liudytojas G. G. neturi ir žinių, reikalingų apie tai spręsti. Tai patvirtina ir apeliacinės instancijos teisme gauti papildomi duomenys iš Policijos departamento Informacinių technologijų valdybos (2 t., b. l. 202-203), kad darbuotojas, dirbęs su greičio matavimo įrenginiu (G. G.), buvo įjungęs jį testavimo tikslais siekdamas nustatyti įrenginio pažeidimų mastą, tačiau tam jis kompetencijos neturėjo. Todėl liudytojo parodymai, kad po įvykio jam vizualiai greičio matavimo įrenginys neatrodė apgadintas, nesudaro pakankamo pagrindo teigti, jog V. P. fizinis poveikis įrenginiui nesukėlė jokių padarinių, tarp jų – ir techninių. Kita vertus, liudytojas G. G. parodė bei savo tarnybiniame pranešime nurodė, kad jam pakėlus V. P. ant žemės nuverstą greičio matavimo įrenginį, jis buvo užstrigęs, rodė klaidą. Jau vien tai leidžia kelti klausimą dėl tolimesnio šio įrenginio veikimo patikimumo iš techninės pusės, kas ir buvo padaryta – po įvykio G. G. buvo nurodyta toliau šio įrenginio nebenaudoti. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto 2022 m. rugsėjo 14 d. tarnybinis pranešimas (2 t., b. l. 48) patvirtina, kad vadovaujantis gerąja praktika, atsakingų specialistų už greičio matavimo įrenginių veikimo tikslumą ir kokybę rekomendacijomis, V. P. ant žemės nuverstas greičio matavimo įrenginys buvo nuvežtas UAB „L.“ defektinio akto surašymui, neeilinei patikrai dėl galimų vidinių techninių gedimų, sandarumo, atsparumo drėgmei ar parametrų pokyčių. Taigi, poreikį patikrinti greičio matavimo įrenginį iš techninės jo pusės lėmė ne kas kita, bet paties V. P. fizinis poveikis šiam įrenginiui, t. y. jo nuvertimas ant žemės.
18. Iš UAB „L.“ 2022 m. spalio 13 d. defektinio akto (1 t., b. l. 2) matyti, kad apžiūrėjus greičio matavimo įrenginį buvo nustatyta, jog dėl išorinio smūgio buvo mechaniškai pažeistas blykstės XB2 filtras ir sugadintas įrenginio FM1 lazerinis blokas, nurodytos šių detalių kainos, kitos išlaidos, susijusios su reikiamų detalių užsakymu, transportavimu, remontu, keitimu, testavimu, kalibravimu ir kitais reikalingais darbais. Defektiniame akte nurodoma preliminari nustatytų defektų šalinimo darbų kaina – 37517,26 Eur su PVM. Kad po V. P. fizinio poveikio greičio matavimo įrenginiui buvo mechaniškai pažeistas blykstės XB2 filtras, patvirtina prie defektinio akto pridėta jo nuotrauka, kurioje tie pažeidimai atsispindi (1 t., b. l. 5). Tai patvirtino ir teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas UAB „L.“ atstovas K. S. Iš jo parodymų matyti ir tai, kad greičio matavimo įrenginių sugadinimus ir jų mastą nustato šių įrenginių gamintojas Vokietijoje. Liudytojas patvirtino, kad gamintojas Vokietijoje nustatė, jog dėl didelio išorinio smūgio buvo sugadintas įrenginio FM1 lazerinis blokas, dėl ko reikalinga jį keisti. Tikslinant šias aplinkybes apeliacinės instancijos teisme dalinio įrodymų tyrimo metu, buvo gauti papildomi duomenys paaiškinantys, kodėl V. P. nuversto greičio matavimo įrenginio FM1 lazerinis blokas buvo laikomas sugadintu ir kodėl reikėjo jį būtinai pakeisti. Policijos departamento Informacinių technologijų valdybos (2 t., b. l. 202-205) raštas bei jo pridėti dokumentai patvirtina, kad greičio matavimo įrenginio komponentas – lazerinis blokas, yra jautrus smūgiams; greičio matavimo įrenginiui smūgis, t. y. kritimas iš didesnio nei 5 cm aukščio, gali sukelti padarinių, kurie neužtikrintų matavimų stabilumo ir gautų duomenų teisėtumo; tokiais atvejais visada rekomenduojama pakeisti smūgiams jautrią lazerio bloko dalį, kuri yra būtina matavimo funkcijoms atlikti; šio komponento matavimo stabilumo užtikrinimas (periodinis, dažnai atliekamas kalibravimas ir metrologinė patikra) būtų gerokai brangesnis nei jo pakeitimas nauju. Nurodoma ir tai, kad greičio matavimo įrenginys po 2022 m. rugsėjo 11 d. 18.35 val. įvykio prarado gamintojo suteikiamą matavimo stabilumo garantiją ir visų juo užfiksuotų pažeidimų teisėtumas tampa kvestionuotinas iki gamintojo suteikiamos garantijos atstatymo – lazerinio bloko pakeitimo nauju. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo kvestionuoti šių bylos įrodymų. Tokių argumentų savo apeliaciniame skunde nenurodė ir nuteistasis. Įvertinus visa tai kartu su tuo, kad V. P. rankomis pastūmė greičio matavimo įrenginį ir taip jį nuvertė ant žemės, dėl ko jis krito iš didesnio nei 5 cm aukščio, darytina išvada, kad greičio matavimo įrenginio komponentas – lazerinis blokas buvo nebetinkamas naudoti dėl jam gamintojo nebesuteikiamos matavimo stabilumo garantijos. Kadangi lazerinis blokas yra vienas iš pagrindinių greičio matavimo įrenginio komponentų, tolimesnis greičio matavimo įrenginio naudojimas nebebuvo galimas be gamintojo suteikiamos matavimo stabilumo garantijos atstatymo – lazerinio bloko pakeitimo nauju. Priešingu atveju, greičio matavimo įrenginys, kaip visuma, būtų bevertis ir nebegalėtų toliau būti naudojamas pagal paskirtį – greičio kontrolei vykdyti. Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl nuteistojo V. P. fizinio poveikio greičio matavimo įrenginys šiuo atveju buvo sugadintas, t. y. toliau nebetinkamas naudoti. Ir todėl nėra svarbu, ar greičio matavimo įrenginys krito ant kieto (pavyzdžiui, asfalto), o šiek tiek minkštesnio paviršiaus – žolės, žvyro, ir pan. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad įrenginys krito iš didesnio nei 5 cm aukščio. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad šiuo atveju egzistuoja ne tik neteisėti nuteistojo veiksmai (fizinis poveikis greičio matavimo įrenginiui), bet ir jo sukelti padariniai (greičio matavimo įrenginio sugadinimas) bei priežastinis ryšys tarp jo veikos ir kilusių padarinių.
19. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis V. P. nesiekė sugadinti greičio matavimo įrenginį ir to nenorėjo. Su tuo sutikti teisėjų kolegija neturi pagrindo.
20. Teismų praktikoje išaiškinta, jog BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia. Pagal BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktą nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Pagal BK 15 straipsnio 3 dalį nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.
21. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad tiek įvykio vietoje, tiek po to (duomenys neskelbtini) degalinėje „Circle K“ nuteistasis V. P. priekaištavo policijos pareigūnui G. G. dėl greičio matavimo įrenginio pastatymo toje vietoje, kuri pačiam nuteistajam buvo nepriimtina. Tai rodo, kad nuo pat pradžių V. P. buvo nusiteikęs priešiškai. Savo tokiam priešiškumui dėl greičio kontrolės pademonstruoti V. P. pasirinko rankomis pastumti prie kelio pastatytą ir greičio kontrolę vykdantį greičio matavimo įrenginį taip, kad jis nukristų ant žemės. Vertinant objektyvias aplinkybes, t. y. nuteistojo atliktus veiksmus, jų pobūdį, būdą ir situaciją, kuriai esant veiksmai buvo padaryti, darytina išvada, kad jis suvokė pavojingą savo daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir siekė apgadinti greičio matavimo įrenginį, padaryti jam kokią nors žalą. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi ir tai, kad nuteistasis V. P. yra suaugęs, pakaltinamas žmogus, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties ir privalantis suvokti ką ir kaip jis daro. Kitaip tariant, pagal įvykio aplinkybes V. P. privalėjo numatyti, kad ant žemės nuversdamas greičio matavimo įrenginį, dar jo objektyvu žemyn, jis privalėjo numatyti, kad prietaisas atsitrenks į grindinį ir bus sugadintas, bei to siekė. Tai rodo, kad nuteistasis V. P. veikė tiesiogine tyčia, ką pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai ir nustatė.
22. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. P. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta sugadinto greičio matavimo įrenginio verte argumentuodamas tai tuo, kad ši vertė netinkamai buvo apskaičiuota vadovaujantis likutine jo verte. Tam iš dalies pritaria ir civilinio ieškovo atstovas advokatas M. Stankevičius atsiliepime į skundą nurodęs, jog tai tik buhalterinė vertė, kuri neturėtų būti vertinama svetimo turto sugadinimo ar sunaikinimo atveju, pagal BK 187 straipsnio 1 dalies prasme. Su tuo teisėjų kolegija nesutinka.
23. Pažymėtina, kad teismų praktika dėl sugadinto ar sunaikinto turto vertės nustatymo nėra visiškai vienoda ir vis dar yra formuojama. Antai, vienais atvejais pasisakyta, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurios nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-5-628/2019). Teismų praktikoje yra kitokių atvejų, kai turto vertė nustatoma dar įvairesniais būdais: pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-298-697/2016, 2K-14-387/2022, 2K-268-628/2023). Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas sunaikinamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra, pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą. Tačiau, bendra taisyklė yra ta, kad turto vertė tokiu atveju turi būti nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo momentu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-147-511/2016).
24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BK 187 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektų (kilnojamojo ir nekilnojamojo turto) ir jų sugadinimo būdų gali būti labai įvairių ir dėl to gali kilti labai įvairių padarinių. Turto sugadinimo atveju, kai dėl kaltininko veiksmų sumažėja jo vertė, tačiau ji iš esmės gali būti atstatyta ženkliai mažesnėmis sąnaudomis, tokio turto vertės nustatymas galimas ir pagal tokio turto atkūrimo (atstatymo) kaštus. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 25 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-106-957/2024 sugadinto turto verte buvo laikoma ne viso sugadinto pakankamai didelės vertės automobilio vertė, bet šiam automobilio padarytų apgadinimų (subraižytų priekinių keleivio durelių) žymiai mažesnė atstatomųjų remonto darbų vertė. Tai tik dar kartą patvirtina, kad teismų praktika nepateikia vienintelio universalaus kriterijaus sprendžiant klausimą dėl sugadinto ar sunaikinto turto vertės – visais atvejais turi būti nustatytas tuo konkrečiu atveju teisingas ir protingas tokios vertės dydis.
25. Kaip jau minėta, šioje byloje nuteistojo V. P. veiksmais buvo sugadintas greičio matavimo prietaiso blykstės XB2 filtras ir lazerinis blokas FM1. Dėl pastarojo greičio matavimo įrenginio komponento pakeitimo nauju šio įrenginio eksploatavimas tapo neįmanomas, t. y. be šio komponento įrenginys savo pagrindinės funkcijos (greičio kontrolės) nebūtų galėjęs atlikti. Dėl šių priežasčių galima teigti, kad šiuo konkrečiu atveju greičio matavimo įrenginys dėl V. P. veiksmų buvo sugadintas kaip nedaloma visuma. Iš Policijos departamento Finansų valdybos viršininkės tarnybinio pranešimo (2 t., b. l. 71) matyti, kad greičio matavimo įrenginio likutinė vertė 2022 m. rugsėjo 11 d. buvo 17125,39 Eur. Pagal tai pirmosios instancijos teismas ir nustatė V. P. sugadinto greičio matavimo įrenginio vertę, ją prilygindamas likutinei jo vertei. Teisėjų kolegija sutinka, kad likutinė vertė yra buhalterinis dydis. Tačiau tai nereiškia, kad šis dydis kategoriškai negali būti naudojamas kaip vienas iš informacijos šaltinių sprendžiant apie kaltininko sugadinto daikto vertę. Sprendžiant klausimą dėl greičio matavimo įrenginio vertės, pažymėtina, kad toks įrenginys nėra kasdienio naudojimo daiktas, kurio vertę galima nustatyti iš asmeninės patirties, viešai prieinamų skelbimų laikraščiuose ar įvairiuose tinklalapiuose, vertinant analogus, ir pan. Be minėtame tarnybiniame pranešime nurodytos greičio matavimo įrenginio likutinės vertės, byloje nėra jokių kitokių duomenų, kokia įvykio metu buvo tikroji įrenginio vertė. Pastebėtina, kad įrenginys nebuvo naujas, jis buvo eksploatuojamas apie trejus metus, ir, kaip galima spręsti pagal bylos duomenis, buvo naudojamas pakankamai intensyviai, nes kaip minėta, Panevėžio AVPK iš 4 turimų tokių įrenginių buvo naudojami tik 2. Todėl, kolegijos vertinimu, šiuo atveju visiškai realu, kad viso įrenginio kaip nedalomos visumos vertė įvykio metu atitiko pirmos instancijos teismo nustatytą jo buhalterinę vertę.
26. Tokią išvadą suponuoja ir kiti bylos duomenys. Iš greičio matavimo įrenginių gamintojo Vokietijoje „A.“ pateikto komercinio pasiūlymo (2 t., b. l. 131) matyti, kad naujo tokio įrenginio kaina yra apie 64422 Eur be PVM. Policijos departamento atstovo E. N. paaiškinimai ir Policijos departamento Finansų valdybos viršininkės tarnybinis pranešimas (2 t., b. l. 71) patvirtina, kad Policijos departamentas prieš maždaug 3 metus įsigijo didesnį kiekį, t. y. 37 vnt. greičio matavimo įrenginių, dėl ko pirkimui buvo padaryta nuolaida – vienas toks įrenginys kainavo 32160,27 Eur. Jokie byloje surinkti duomenys nepatvirtina, kad praėjus atitinkamam laikotarpiui nuo įsigijimo, tokių greičio matavimo įrenginių kaina (be nulaidos – 64422 Eur, su nuolaida – 32160,27 Eur) būtų reikšmingai pasikeitusi. Nors minėtas greičio matavimo įrenginys buvo naudojamas maždaug 3 metus laiko iki jo sugadinimo 2022 m. rugsėjo 11 d., tačiau vien tai nepatvirtina, kad veikos padarymo metu jo vertė buvo žymiai mažesnė nei pirmosios instancijos teismo nustatyta – 17125,39 Eur. Kaip jau buvo minėta, iki įvykio greičio matavimo įrenginys veikė nepriekaištingai, kokių kitokių, nors ir neesminių trūkumų ar defektų, dėl ko būtų pagrindas mažinti pirmosios instancijos nustatytą įrenginio vertę byloje nėra.
27. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta V. P. sugadinto greičio matavimo įrenginio vertė įvykio metu buvo 17125,39 Eur, ji visiškai reali įvertinus įrenginio kainą įsigijimo momentu ir jo eksploatacijos laiką. Apeliacinio skundo argumentas, kad greičio matavimo įrenginio vertė turėtų būti mažesnė negu pirmosios instancijos teismo nustatyta, yra tik deklaratyvus teiginys, nes jokių daugiau duomenų, galinčių patvirtinti kitokią – mažesnę, sugadinto įrenginio vertę, byloje nėra. Apeliantas jų taip pat nepateikė. Nenustačius byloje jokių reikšmingų duomenų dėl kitokios turto vertės, tokių nepateikus ir apeliantui, aptarti įrodymai dėl sugadinto įrenginio vertės teisėjų kolegijai nekelia abejonių, todėl nėra jokio pagrindo šią vertę dar labiau mažinti. Be to, tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose sugadinto greičio matavimo įrenginio vertė paprastai yra nustatoma pagal jo likutinę vertę nusikalstamos veikos padarymo metu (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-174-317/2024).
28. Siekdama atsakyti į visus esminius apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad nepaisant to, jog šiuo atveju V. P. sugadinto greičio matavimo įrenginio vertė buvo atkurta pakeitus sugadintas detales, tai nesudaro pagrindo šio įrenginio vertę prilyginti jo atkūrimo (remonto) kaštams. Kaip matyti iš bylos bei tai bus aptarta vėliau šioje nutartyje, Policijos departamentas UAB „L.“ už greičio matavimo įrenginio remontą iš viso pervedė 37384,16 Eur sumą (1 t., b. l. 40), o atskirų šio įrenginio komponentų kaina: blykstės XB2 filtro – 346,21 Eur (1 t., b. l. 2), įrenginio FM1 lazerinio bloko – 28090 Eur (2 t., b. l. 27). Akivaizdu, jog šiuo atveju sugadinto turto vertė būtų gerokai didesnė, tai lemtų netgi nuteistojo veikos kvalifikavimą pagal kitą BK straipsnį, kuris numato griežtesnę atsakomybę. Tai nebūtų palanku pačiam nuteistajam.
29. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nuteistojo V. P. sugadinto turto vertę. Todėl, byloje nustačius, kad nuteistasis savo tyčiniais veiksmais sugadino 17125,39 Eur vertės greičio matavimo įrenginį, ši jo veika buvo teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.
30. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. P. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria buvo išspręsti civilinių ieškovų – Policijos departamento ir draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą – pateikti civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo.
31. Šioje byloje Policijos departamentas pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš V. P. priteisti 5750,10 Eur turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 65). Ieškinyje nurodoma, kad 2022 m. rugsėjo 11 d. įvykio metu V. P. sugadintas greičio matavimo įrenginys buvo remontuotas UAB „L.“. Už atliktus remonto ir kitus su tuo susijusius (diagnostikos, kalibravimo po remonto, kt.) darbus Policijos departamentas UAB „L.“ sumokėjo 37384,16 Eur. Kadangi įrenginys buvo draustas draudimo bendrovėje AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, pagal draudimo sutarties sąlygas ši bendrovė dalį remonto išlaidų kompensavo – Policijos departamentui pervedė 31637,03 Eur. Tokiu būdu, Policijos departamentui liko neatlyginta padaryta žala 5750,10 Eur sumai. Byloje civilinį ieškinį pateikė ir draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, prašydama priteisti jos naudai iš V. P. 31637,03 Eur turtinę žalą (2 t., b. l. 43-44). Ieškinyje nurodoma, kad draudimo bendrovėje buvo draustas V. P. apgadintas greičio matavimo įrenginys. Atlikus nuostolių atlyginimo procedūras, apskaičiuotas žalos dydis pagal draudimo polisą ir draudimo paslaugų sutartį 31637,03 Eur, kurie buvo išmokėti Policijos departamentui.
32. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Policijos departamento ir draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, pateiktų civilinių ieškinių reikalavimai yra įrodyti byloje surinktais įrodymais, kad žala atsirado dėl V. P. neteisėtų tyčinių veiksmų, tarp padarytos žalos ir jo neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys, nusprendė tenkinti civilinių ieškovų pareikštus ieškinius visiškai. Ginčydamas tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliantas iš esmės akcentuoja kelias aplinkybes – tai, jog bendra civiliniams ieškovams priteista turtinė žala – 37384,16 Eur – viršija jo nusikalstamais veiksmais sugadinto turto įsigijimo kainą, likutinę jo vertę 2022 m. rugsėjo 11 d., be to, nebuvo įvertintas pakeistų greičio matavimo įrenginio komponentų nusidėvėjimas, kas leido Policijos departamentui pagerinti turtą nuteistojo sąskaita. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka.
33. Sugadinto turto vertė ir dėl to atsiradusios žalos dydžio sąvokos nėra tapačios. Pažymėtina, kad žalos dydis nėra nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnyje numatytų nusikaltimų sudėčių būtinasis požymis – tiriant tokias veikas turi būti įrodyta sugadinto arba sunaikinto turto vertė. Todėl sugadinto turto vertė ir dėl to padaryta žala ne visuomet gali sutapti, kaip kad ir yra šiuo atveju. Jau minėta, kad V. P. sugadintas greičio matavimo įrenginys, priklausantis Policijos departamentui, buvo įsigytas prieš maždaug 3 metus iki įvykio už 32160,27 Eur, o 2022 m. rugsėjo 11 d. likutinė šio daikto vertė buvo 17125,39 Eur. Taigi, apeliantas pagrįstai teigia, jog bendrai civiliniams ieškovams priteista turtinė žala, atsiradusi dėl jo neteisėtų veiksmų, dėl kurių buvo sugadintas greičio matavimo įrenginys, viršija ne tik įstaigos, kuriai šis įrenginys buvo perduotas saugoti ir naudoti, apskaičiuotą likutinę jo vertę nusikalstamos veikos padarymo metu, bet ir sumą, už kurią jis buvo įsigytas. Vis tik ši, nors ir teisingai apelianto nurodyta, aplinkybė nėra pagrindas spręsti, jog skundžiamu nuosprendžiu civilinių ieškovų pareikšti civiliniai ieškiniai buvo nepagrįstai tenkinti visiškai. Grįsdama šią išvadą, teisėjų kolegija, visų pirmą, atkreipia dėmesį, jog kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta nukentėjusiam asmeniui grąžinti į tokią padėtį, kuri būtų nesant teisės pažeidimo (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-317-378/2020, e3K-3-135-421/2022). Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-598/2013, Nr. 3K-3-286-313/2017).
34. Šiuo atveju tam, kad 2022 m. rugsėjo 11 d. V. P. sugadintas greičio matavimo įrenginys būtų atstatytas, buvo būtina jį suremontuoti. Nors UAB „L.“ organizuoto ir atlikto remonto kaina šiuo atveju buvo didesnė, nei kaina, už kurią įrenginys buvo įsigytas, be to, įrenginys nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo naujas, o jau kurį laiką naudojamas, tai savaime nereiškia, jog, viena vertus, sprendimas remontuoti įrenginį nebuvo ekonomiškai racionalus, o, kita vertus, dėl to atsiradusios išlaidos buvo neprotingos. Priešingai, Policijos departamento, UAB „L.“ atstovų paaiškinimai ir parodymai bei byloje esantys juos patvirtinantys rašytiniai įrodymai (UAB „L.“ 2022 m. spalio 13 d. defektinis aktas, greičio matavimo įrenginių Vokietijoje gamintojo „A.“ komercinis pasiūlymas, susirašinėjimai su šio gamintojo atstovais) leidžia spręsti priešingai. Šie įrodymai patvirtina, kad po greičio matavimo įrenginio apgadinimo buvo svarstoma, ar vietoj apgadinto įrenginio pirkti naują, ar remontuoti apgadintą. Preliminariai remontas būtų kainavęs 37517,26 Eur, o naujo tokio įrenginio pirkimas – apie 64000 Eur be PVM. Tai rodo, kad pirkti naują įrenginį vietoj V. P. sugadinto būtų buvę kur kas brangiau, nei sugadintą tvarkyti. Vien tai, kad šiuo atveju Policijos departamentas suremontavo apelianto apgadintą panaudotą turtą už brangiau, nei jis buvo įsigytas, ir visa už remontą UAB „L.“ sumokėta pinigų suma buvo iš V. P. priteista civiliniams ieškovams, neleidžia daryti išvados, jog tokiu būdu civiliniai ieškovai nepagrįstai praturtėjo nuteistojo sąskaita. Nors Policijos departamentui priklausantis V. P. sugadintas turtas nebuvo naujas, o ir įsigytas pigiau, nei kainavo jo remontas, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu jo rinkos vertė (kaina, už kurią buvo galima įsigyti analogišką naują daiktą) būtų beveik du kartus didesnė, nei kainavo remontas. Įrenginys buvo sugadintas taip, jog norint jį ir toliau naudoti pagal paskirtį, buvo būtina pakeisti nurodytas detales ir atlikti kitus darbus tam, kad jis veiktų nepriekaištingai (kalibruoti, atlikti metrologinę patikra, ir pan.). Taigi, turėtos išlaidos remontui nors ir buvo nemažos, bet jos buvo priverstinės, būtinos ir šiuo atveju pagrįstos. Skundžiamu nuosprendžiu civiliniams ieškovas iš V. P. buvo priteisti tik tokio dydžio turtiniai nuostoliai, kuriuos jie realiai patyrė apmokėjus remonto paslaugas ir draudimo bendrovės išmokėtai draudimo išmokai pilnai nepadengus visos šių paslaugų kainos (Policijos departamento atveju) ar išmokėjus draudimo išmoką už žalą, padarytą tyčiniais nuteistojo veiksmais (draudimo bendrovės, kuriai tiesiogiai V. P. veiksmais žala nebuvo padaryta, tačiau ji tapo kreditore pagal subrogaciją (draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui, CK 6.1015 straipsnis), atveju). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad iš bylos matyti, jog iki 2022 m. rugsėjo 11 d. V. P. fizinio poveikio greičio matavimo įrenginiui šis įrenginys, nepaisant to, kad buvo įsigytas prieš keletą metų, buvo naudojamas, siekiant užfiksuoti daromus administracinius nusižengimus. Tai rodo, jog greičio matavimo įrenginys nusikalstamos veikos padarymo metu buvo veikiantis, bei kartu leidžia daryti išvadą, jog remonto ir tuo susiję darbai nagrinėjamu atveju buvo atlikti ne siekiant pagerinti greičio matavimo įrenginio techninius parametrus, buvusius dar iki 2022 m. rugsėjo 11 d. įvykio, o tiesiog atstatyti jį į padėtį, kokia buvo iki nusikaltimo. O tai vėlgi paneigia apeliacinio skundo argumentus dėl tariamo civilinių ieškovų nepagrįsto praturtėjimo nuteistojo sąskaita. Nors apeliantui atrodo neteisinga ir nesąžininga, kad iš jo priteisiama tokio dydžio turtinė žala, tačiau ji yra pagrįsta, turėtos išlaidos atstatant įrangą į tokią būklę, kurioje ji buvo iki V. P. nuteisėtų veiksmų, buvo būtinos, priverstinės, toks žalos atstatymo būdas buvo racionaliausias, įrenginys buvo sugadintas ne dėl kieno nors kito, o dėl nuteistojo neteisėtų ir neapgalvotų veiksmų, todėl būtent jam, vadovaujantis CK nuostatomis, kyla prievolė atlyginti ieškovų patirtą žalą visiškai.
35. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą, pagrįstą bei teisingą nuosprendį nustatęs, kad V. P. neteisėtais veiksmais buvo sugadintas greičio matavimo įrenginys, kurio vertė 17125,39 Eur. Todėl keisti ar naikinti skundžiamą teismo nuosprendį apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.
36. Pirmos instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio nustatomoje dalyje nurodęs, kad V. P. padarė Policijos departamentui 17125,39 Eur turtinę žalą, padarė techninę klaidą, nes kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, nuteistojo veiksmais Policijos departamentui buvo padaryta 37384,16 Eur žala. Padarytos žalos dydis šiuo atveju aktualus iš esmės tik civilinių ieškinių tinkamam išsprendimui, o šie klausimai skundžiamame nuosprendyje išspręsti tinkamai. Padarytos žalos dydis nuteistojo veikos kvalifikavimui įtakos neturi, kolegija patikslina nuosprendžio nustatomąją dalį, t. y. pašalina iš jos teiginį, kad V. P. veiksmais Policijos departamentui buvo padaryta 17125,39 Eur turtinė žala.
37. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį <...> turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019). Sprendžiant dėl proceso išlaidų išieškojimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020).
38. Civilinio ieškovo – AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, atstovas advokatas M. Stankevičius atsiliepime į nuteistojo apeliacinį skundą pateikė prašymą atlyginti civilinio ieškovo patirtas 500 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu civilinio ieškovo atstovas šį prašymą palaikė. Ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, todėl BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu civilinis ieškovas turi teisę į turėtų procesinių išlaidų atlyginimą. Civilinio ieškovo atstovas advokatas M. Stankevičius surašė bei pateikė apeliacinės instancijos teismui atsiliepimą į nuteistojo V. P. apeliacinį skundą, taip pat civilinį ieškovą atstovavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Teismo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovas pasakė baigiamąją kalbą, pasinaudojo atsikirtimų teise. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija, vadovaudamasi protingumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad prašoma išieškoti išlaidų suma, susijusi su išlaidomis advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, laikytina proporcinga, todėl išieškoma iš nuteistojo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.
Patikslinti 2023 m. gruodžio 7 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendžio nustatomąją dalį iš jos pašalinant teiginį, kad V. P. veiksmais Policijos departamentui buvo padaryta 17125,39 Eur turtinė žala.
Iš nuteistojo V. P. išieškoti civilinio ieškovo – AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, patirtas 500 Eur išlaidas už atstovo advokato Martyno Stankevičiaus civiliniam ieškovui suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.