Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Audriaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jai, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta laisvės apribojimo 8 (aštuoniems) mėnesiams bausmė, paskiriant įpareigojimą per laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Šiuo nuosprendžiu taip pat tenkintas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamento prie LR VRM) civilinis ieškinys ir iš nuteistosios R. R. Policijos departamento prie LR VRM naudai priteista 14 526,65 Eur (keturiolika tūkstančių penki šimtai dvidešimt šeši eurai šešiasdešimt penki centai) padarytai turtinei žalai atlyginti. Taip pat tenkintas draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys ir iš nuteistosios R. R. draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) naudai priteista 31 637,03 Eur (trisdešimt vienas tūkstantis šeši šimtai trisdešimt septyni eurai trys centai) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios gynėjas palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais ir motyvais, prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistosios R. R. apeliacinis skundas atmestinas.

7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, 2K-158-303/2021 ir kt.).

8. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

9. R. R. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį buvo nuteista už tai, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia, be aiškios priežasties, matant kitiems asmenims, koja spyrė į kelkraštyje pastatytą mobilų greičio matavimo įrenginį „PoliScan FM1“, serijos Nr. 955282, 17 125,39 eurų vertės, ko pasėkoje greičio matuoklis nuvirto ir taip vandališkais veiksmais sugadino Policijos departamentui prie LR VRM priklausantį turtą, nes dėl išorinio smūgio buvo sugadintas įrenginio FM1 lazerio blokas, mechaniškai pažeisti FM1 apsauginis saulės stogelis ir blykstės BX2 korpusas.

10. Nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje nėra ginčo, jog R. R. 2022 m. rugsėjo 20 d. apie 16.48 val. (duomenys neskelbtini), kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre, spyrė į kelkraštyje pastatytą mobilų greičio matavimo įrenginį „PoliScan FM1“, po ko greičio matuoklis nuvirto. Nuteistoji neginčija ir to, jog būtent dėl tokio jos poelgio buvo sugadintas šio įrenginio lazerio blokas, mechaniškai FM1 pažeisti apsauginis saulės stogelis ir blykstės BX2 korpusas. Tai, kad dėl spyrio nuvirtus greičio matavimo įrenginiui buvo sugadintos paminėtos jo dalys, patvirtina į bylą pateiktas 2022 m. spalio 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas, kuriame nurodoma, jog apžiūrėjus 2022 m. rugsėjo 22 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ remontui pristatytus mobilaus greičio matavimo įrenginio „PoliScan FM1“ komponentus, buvo nustatyta, kad dėl išorinio smūgio yra sugadintas FM1, mechaniškai pažeisti FM1 apsauginis saulės stogelis ir blykstės XB2 korpusas (t. 1, b. l. 94). Šiame rašte UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nurodė ir tai, jog dėl to, kad matavimo sistema patyrė didelį išorinį smūgį, matavimo įrenginiui „PoliScan FM1“ būtina atlikti įrenginio lazerio bloko keitimą ir gamyklinį kalibravimą.

11. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Policijos departamentas prie LR VRM pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš R. R. Policijos departamento prie LR VRM naudai priteisti 14 526,65 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 5-26). Ieškinyje nurodoma, jog 2022 m. rugsėjo 20 d. įvykio metu sugadintas mobilus greičio matuoklis buvo remontuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Už atliktus remonto ir kitus su tuo susijusius (diagnostikos, kalibravimo po remonto, kt.) būtinus darbus Policijos departamentas prie LR VRM UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 46 163,68 Eur. Kadangi prietaisas buvo draustas draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini), pagal draudimo sutarties sąlygas ši bendrovė dalį remonto išlaidų kompensavo – 2023 m. sausio 20 d. pervedė 31 637,03 Eur. Tokiu būdu Policijos departamentui prie LR VRM liko neatlyginta padaryta žala 14 526,65 Eur sumai.

12. Šioje byloje civilinį ieškinį pateikė ir draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini), prašydama priteisti jos naudai iš R. R. padarytą 31 637,03 turtinę žalą (2 t., b. l. 27-28). Ieškinyje nurodyta, kad draudimo bendrovėje buvo draustas R. R. apgadintas mobilus greičio matavimo prietaisas. Atlikus nuostolių atlyginimo procedūras, apskaičiuotas žalos dydis pagal draudimo polisą ir 2021 m. rugsėjo 28 d. draudimo paslaugų sutartį 31 637,03 Eur sumoje, kuris buvo išmokėtas Policijos departamentui prie LR VRM.

13. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog Policijos departamento prie LR VRM ir draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) pateiktų civilinių ieškinių reikalavimai yra įrodyti bylos duomenimis, žala atsirado dėl R. R. neteisėtų tyčinių veiksmų, tarp padarytos žalos ir jos neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys, nusprendė tenkinti civilinių ieškovų pareikštus ieškinius visiškai. Ginčydama tokį apylinkės teismo sprendimą, R. R. iš esmės akcentuoja tik vieną aplinkybę – tai, jog bendra civiliniams ieškovams priteista piniginė suma – 46 163,68 Eur – viršija jos nusikalstamais veiksmais sugadinto turto įsigijimo kainą, juo labiau, likutinę jo vertę 2022 m. rugsėjo mėnesiui.

14. Iš bylos medžiagoje esančių rašytinių duomenų – Valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo ir priėmimo akto (2 t., b. l. 42-43), Ilgalaikio turto apskaitos kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 51-54) – iš tiesų matyti, jog R. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu sugadintas Policijos departamentui prie LR VRM priklausantis greičio matavimo įrenginys buvo įsigytas dar 2019 m. už 32 160,27 Eur, o 2022 m. rugsėjo mėn. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus vyriausiosios specialistės paskaičiuota likutinė šio daikto vertė buvo 17 125,39 Eur. Taigi, apeliantė pagrįstai teigia, jog bendrai civiliniams ieškovams priteista pinigų suma atlyginti turtinei žalai, atsiradusiai dėl R. R. neteisėtų veiksmų, dėl kurių buvo sugadintas mobilus greičio matavimo įrenginys „PoliScan FM1“, viršija ne tik įstaigos, kuriai šis prietaisas buvo perduotas saugoti ir naudoti, apskaičiuotą likutinę jo vertę iki nusikalstamos veikos padarymo, bet ir sumą, už kurią greičio matuoklis buvo įsigytas. Vis tik ši, nors ir teisingai apeliantės nustatyta, aplinkybė nėra pagrindas konstatuoti, jog skundžiamu nuosprendžiu civilinių ieškovų pareikšti civiliniai ieškiniai buvo nepagrįstai tenkinti pilna apimtimi.

15. Grįsdama pastarąją išvadą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų pirmą atkreipia dėmesį, jog kasacinės instancijos teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta nukentėjusiam asmeniui grąžinti į tokią padėtį, kuri būtų nesant teisės pažeidimo (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-317-378/2020, e3K-3-135-421/2022). Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-598/2013, Nr. 3K-3-286-313/2017). Šiuo konkrečiu atveju tam, kad atstatyti 2022 m. rugsėjo 20 d. R. R. sugadintą mobilų greičio matavimo įrenginį „PoliScan FM1“, buvo būtina jį suremontuoti. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuoto ir pačių atlikto remonto kaina šiuo atveju buvo didesnė, nei kaina, už kurią įrenginys buvo įsigytas, be to, įrenginys nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo naujas, o jau kurį laiką naudojamas, tačiau tai savaime nereiškia, jog sprendimas taisyti greičio matavimo įrenginį nebuvo ekonomiškai racionalus, o dėl to atsiradusios išlaidos protingos. Priešingai, Policijos departamento prie LR VRM atstovo pirmosios instancijos teisme pateikti paaiškinimai bei į bylą pateikti juos patvirtinantys rašytiniai įrodymai leidžia spręsti priešingai. Minėto civilio ieškovo atstovas apklausiamas teisme nurodė, kad po greičio matavimo prietaiso apgadinimo buvo svarstoma, ar vietoj apgadinto prietaiso pirkti naują, ar remontuoti apgadintą. 2022 m. spalio 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimu nurodė, kad preliminariai remontas kainuotų 46 296,78 Eur, o užklausus šių matavimo prietaisų pardavėją Vokietijoje buvo gauta informacija, jog perkant vieną prietaisą kaina būtų beveik 100 000 Eur. Civilinio ieškovo atstovas taip pat paaiškino, jog 2019 m. mobilieji greičio matavimo prietaisai „PoliScan FM1“ buvo įsigyti už ženkliai mažesnę kainą, nes buvo perkamas didelis jų kiekis, dėl ko pardavėjas suteikė didelę nuolaidą. Tuo tarpu perkant tik vieną tokį įrenginį, suteikti nuolaidą gamintojas atsisakė. Byloje esantis tokio greičio matavimo įrenginio ir jo atskirų dalių kainų sąrašas (2 t., b. l. 110) patvirtina Policijos departamento prie LR VRM atstovo parodymus, jog pirkti naują įrenginį vietoj R. R. sugadintojo būtų buvę kur kas brangiau, nei sugadintą tvarkyti, kadangi vieno FM1 tipo mobilaus greičio matavimo įrenginio kaina buvo 84 150 Eur be pridėtinės vertės mokesčio.

16. Vien tai, kad šiuo atveju Policijos departamentas prie LR VRM suremontavo apeliantės apgadintą panaudotą turtą už brangiau, nei jis buvo įsigytas, ir visa už remontą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta pinigų suma buvo iš R. R. priteista civiliniams ieškovams, neleidžia sutikti, kad tokiu būdu civiliniai ieškovai nepagrįstai praturtėjo nuteistosios sąskaita. Iš bylos duomenų matyti, jog 2022 m. gruodžio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą (serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0011389) Policijos departamentui prie LR VRM 46 163,68 Eur sumai už suteiktas paslaugas („PoliScan FM1“ įrangos komponentų užsakymo, „PoliScan FM1“ kalibravimo, diagnostikos ir remonto bei kalibravimo po remonto, techninės priežiūros, kai ją turi teisę atlikti ir atlieka paslaugos tiekėjas) bei bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, atlikusių tam tikrus įrenginio tvarkymo darbus, sąskaitų Nr. 880138752 ir Nr. 880138824 kompensavimą (t. 2, b. l. 22-23). AB „SEB“ banko mokėjimo nurodymas Nr. MN5/1041-00074 patvirtina, kad Policijos departamentas prie LR VRM pagal šią sąskaitą faktūrą 2022 m. gruodžio 6 d. sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 46 163,68 Eur (t. 2, b. l. 24). Iš 2023 m. sausio 20 d. AB „SEB“ banko mokėjimo nurodymo Nr. ISM309211 matyti, kad draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) Policijos departamentui prie LR VRM sumokėjo 31 637,00 Eur pagal sprendimą ITD/22/000665 dėl draudimo išmokos, taip padengdama dalį Policijos departamento prie LR VRM turėtų išlaidų dėl sugadinto prietaiso remonto (2 t., b. l. 28). Taigi, civilinių ieškovų naudai iš R. R. skundžiamu nuosprendžiu buvo priteisti tik tokio dydžio turtiniai nuostoliai, kuriuos jie realiai patyrė apmokėjus remonto paslaugas ir draudimo bendrovės išmokėtai draudimo išmokai pilnai nepadengus visos šių paslaugų kainos (Policijos departamento prie LR VRM atveju) ar išmokėjus draudimo išmoką už žalą, padarytą tyčiniais nuteistosios veiksmais (draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini), kuriai tiesiogiai R. R. veiksmais žala nebuvo padaryta, tačiau ji tapo kreditore pagal subrogaciją (draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui, CK 6.1015 straipsnis), atveju). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog iki 2022 m. rugsėjo 20 d. R. R. spiriant į mobilų greičio matuoklį šis įrenginys, nepaisant to, kad buvo įsigytas prieš keletą metų, buvo naudojamas, siekiant užfiksuoti daromus administracinius nusižengimus. Ši aplinkybė rodo, jog greičio matavimo prietaisas nusikalstamos veikos padarymo metu buvo veikiantis, bei kartu leidžia daryti išvadą, jog remonto ir tuo susiję darbai nagrinėjamu atveju buvo atlikti ne siekiant pagerinti greičio matavimo įtaiso techninius parametrus, buvusius dar iki 2022 m. rugsėjo 20 d. įvykio, o tiesiog atstatyti jį į padėtį, kokia buvo iki R. R. įvykdyto nusikaltimo. O tai vėl gi paneigia apeliacinio skundo argumentus dėl tariamo civilinių ieškovų nepagrįsto praturtėjimo nuteistosios sąskaita.

17. Apibendrindama visa, kas išdėstyta aukščiau, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino civiliniams ieškovams priteistinos turtinės žalos dydį. Priešingai nei tvirtinama skunde, šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjant bei sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą baudžiamojo proceso ar (ir) civilinės teisės normos, reglamentuojančios turtinės žalos atlyginimą, pažeistos nebuvo. Civiliniai ieškovai pateikė objektyvius duomenis, kuriais grindė jų pareikštų ieškinių pagrįstumą ir dydį, šie duomenys kartu su kitais baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis buvo įvertinti laikantis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų taisyklių. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis Policijos departamento prie LR VRM bei draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) pateiktais rašytiniais įrodymais, nusprendė tenkinti jų pareikštus ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš nuteistosios pilna apimtimi, nepatvirtina apeliaciniame skunde keliamų abejonių dėl šio teismo šališkumo. Apeliantė teigdama priešingai, nurodo, jog bylos duomenys buvo įvertinti tendencingai, palaikant civilinių ieškovų pusę vadovautasi tik jų pateiktais skaičiavimais, tikina, kad teismas nepašalino byloje esančių prieštaravimų ir nepatikrino įrodymų patikimumo ir leistinumo. Tačiau tokie teiginiai yra daugiau deklaratyvaus pobūdžio, kadangi skunde taip ir nenurodoma konkrečių argumentų, kodėl ieškinius pareiškusių subjektų įrodymai neatitinka patikimumo bei leistinumo kriterijų. Tuo tarpu teiginys dėl byloje esančių prieštaravimų iš esmės grindžiamas tik jau aukščiau aptarta ir pripažinta negalinčia turėti pagrindo mažinti civiliniams ieškovams priteistos turtinės žalos dydį aplinkybe – tuo, jog bendra civiliniams ieškovams priteista piniginė suma – 46 163,68 Eur – viršija likutinę sugadinto turto vertę 2022 m. rugsėjo mėnesiui ir netgi jo įsigijimo 2019 m. kainą. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad Policijos departamentas prie LR VRM būtų susigrąžinęs pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM), sudarantį 8 011,88 Eur, kuris buvo įskaičiuotas į bendrą Policijos departamento prie LR VRM už remonto ir su tuo susijusius darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtą 46 163,68 Eur sumą. Tuo tarpu draudimo išmokos PVM apskritai nėra apmokestinamos. Taigi, pagrindo nei atmesti civilinių ieškovų pateiktų ieškinių, nei tenkinti juos tik iš dalies, nesudaro pagrindo ir skunde nurodytas, tačiau taip ir nepaaiškinant kokią reikšmę nagrinėjamo klausimo kontekste jis turi, teiginys, kad žala šiuo atveju buvo paskaičiuota ir priteista su PVM. Nors Policijos departamentui prie LR VRM priklausantis R. R. sugadintas turtas nebuvo naujas, o ir įsigytas 14 003,41 Eur pigiau, nei kainavo jo remontas, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu jo rinkos vertė (kaina, už kurią buvo galima įsigyti analogišką naują daiktą) buvo du kartus didesnė, nei kainavo remontas. Turtas buvo sugadintas taip, kad norint jį ir toliau naudoti pagal paskirtį buvo būtina jį taisyti. Taigi, turėtos išlaidos remontui buvo priverstinės, būtinos ir protingos. Šiuo atveju ieškovų patirtą turtinę žalą patvirtina jau minėti dokumentai – 2022 m. spalio 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas, 2022 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaita faktūra (serija (duomenys neskelbtini) Nr. 0011389), AB „SEB“ banko mokėjimo nurodymai Nr. MN5/1041-00074 ir Nr. Nr. ISM309211 bei kiti bylos duomenys. Nors apeliantei atrodo neteisinga ir nesąžininga, kad iš jos priteisiama tokio dydžio turtinė žala, tačiau ji yra pagrįsta, turėtos išlaidos atstatant įrangą į tokią būklę, kurioje ji buvo iki R. R. spyrio į ją, buvo būtinos, priverstinės, toks žalos atstatymo būdas buvo racionaliausias, įrenginys buvo sugadintas ne dėl kieno nors kito, o dėl R. R. neteisėtų ir neapgalvotų veiksmų, kai ji be jokios aiškios priežasties spyrė į greičio matavimo įtaisą, todėl būtent jai vadovaujantis CK normomis kyla prievolė atlyginti ieškovų patirtą žalą pilnai.

18. Esant tokioms išvadoms, teisėjų kolegija atmeta nuteistosios apeliacinį skundą, paliekant galioti skundžiamą Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. gruodžio 22 d. nuosprendį pilna apimtimi.

19. Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. vasario 20 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2024-02003 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąją R. R., sudaro 145,83 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistosios valstybei.

20. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistosios R. R. klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad apeliaciniame procese, gynėjas buvo paskirtas ne nuteistojo, o valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę.

21. Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistosios skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas, tačiau atsižvelgusi į tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajai šioje byloje buvo teikiama ne jos iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, kad apeliantė nepageidavo, jog jos byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kuomet yra būtinas ir gynėjo dalyvavimas, priešingai – apeliaciniu skundu prašė, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, taip pat įvertinusi civiliniams ieškovams priteistus turtinės žalos atlyginimo dydžius, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už R. R. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria

nuteistosios R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš R. R. valstybės naudai 145,83 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. vasario 20 d. pažymą Nr. APD-2024-02003.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.