- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-01
- Bylos Nr.
- e2A-391-577/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03414-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Bujokaitė, Jadvyga Mardosevič, Eglė Surgailienė
- Atsakovas
- M. J.
- Ieškovas
- G. T.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Surgailienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. T. (G. T.) ieškinį atsakovui M. J..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo M. J. 10 000 Eur nesumokėtos sumos pagal vekselį, 600 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. gruodžio 20 d. atsakovas pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo ieškovui sumokėti 10 000 Eur. Vekselio apmokėjimo terminas 2019 m. gruodžio 27 d. Pažymėjo, kad atsakovas žadėjo atsiskaityti, tačiau to nepadarė. Ieškovas 2020 m. lapkričio 12 d. atsakovui išsiuntė raginimą dėl paprastojo neprotestuotino vekselio apmokėjimo ir 2020 m. lapkričio 17 d. siuntė įspėjimą.
2. Atsakovas M. J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad kai vekselis nėra realizuojamas ĮPVĮ nustatytais terminais ir tvarka, reikalavimą reiškiantis kreditorius privalo pagrįsti pirminės prievolės, iš kurios kildinamas vekselis, buvimą ir atitinkamai atsakovo pareigos egzistavimą. Pasak atsakovo, nenurodęs 2019 m. gruodžio 20 d. vekselio išdavimo pagrindo, ieškovas nenurodė ieškinio faktinio pagrindo, todėl atsakovas negali tinkamai apsiginti. Pasak atsakovo, jis neturi jokios neįvykdytos prievolės ieškovui pagal 2019 m. gruodžio 20 d. vekselį, kaip skolos raštelį.
3. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini), kurioje atsakovas buvo direktoriumi. Įmonės finansinė padėtis buvo sunki, atsakovas paprašė paskolinti pinigų. Ieškovas perdavė 10 000 Eur, surašė vekselį. Atsakovas žadėjo sumokėti pinigus per 7 dienas, t. y. iki gruodžio 27 d., nes įmonė turėjo parduoti namą (duomenys neskelbtini). Vėliau pasakė, kad sandoris neįvyko, prašė palaukti pinigų. Paaiškino, kad turėjo pinigus grynaisiais. Mano, jog atsakovas skolinosi įmonės reikmėms. Papildė, kad krautuvą turėjo, bet jį pardavė dar 2019 metų lapkričio mėnesį. Advokatas papildomai nurodė, kad savo vardu ieškovas jokio krautuvo neturėjo, todėl atsakovo versija yra neįrodyta. Pabrėžė, kad atsakovas yra įmonės direktorius, kuris privalo suprasti dokumento reikšmę, o vekselyje neužsiminta apie kokį nors užstatą už krautuvą.
Atsiliepimas
4. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad vekselį pasirašė, nes ketino pirkti iš ieškovo krautuvą; jokių pinigų jis negavo. Paaiškino, kad praeitame posėdyje neatsiminė, kad vekselis iš viso yra. Ieškovas pas atsakovą buvo atvykęs su žmona, bet prašė pinigų ne pagal vekselį. Advokatas papildė, kad ieškinys nėra įrodytas leistinais įrodymais, o apie pinigų perdavimą įrašo nėra. Pabrėžė, kad paskola yra realinis sandoris, taigi, esmė – ar perduoti pinigai, o tai negali būti įrodinėjama liudytojų parodymais. Akcentavo, kad liudytojai – arba artimi šeimos nariai, arba nepatenkinti darbo santykiais buvę darbuotojai. Akcentavo, kad ieškovas yra profesionalus verslininkas, nes nuomoja pastolius ir pan. Vekselis buvo užtikrinimo priemonė krautuvo pirkimui, todėl ir terminas buvo trumpas, o pinigai pagal vekselį nebuvo perduoti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo M. J. ieškovui G. T. 10 000 Eur skolos, 500 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 288,30 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 5,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
6. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo argumentų, kad 2019 m. gruodžio 20 d. vekselis neįrodo, jog pinigai atsakovui buvo perduoti vekselio surašymo metu, pažymėjo, jog vekselio turinio – „Pagal šį vekselį 2019-12-27 privalau sumokėti G. T., esančiam (duomenys neskelbtini), dešimt tūkstančių eurų“ – aiškinimas, tiek pagal lingvistinę žodžių prasmę, tiek šalių tikrųjų ketinimų prasme ar vidutinio protingo asmens kriterijaus aspektu leidžia teigti, kad pinigų sumos perdavimo faktas įvyko vekselio surašymo metu. Pačiame vekselyje yra atsakovo M. J. parašas, patvirtinantis, kad jis perskaitė vekselį, jį pasirašė ir su juo sutinka.
7. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad jis pasirašė vekselį kaip garantą dėl krautuvo pirkimo, o pinigai jam nebuvo perduoti. Teismo vertinimu, atsakovo teiginius, kad jokių pinigų realiai iš ieškovo nėra gavęs, kad tai buvo garantas dėl krautuvo pirkimo paneigia ieškovo paaiškinimai ir liudytojų nuoseklūs paaiškinimai. Teismas akcentavo, kad vekselis pasirašytas dėl 10 000 Eur sumos, o krautuvas parduotas už 3 630 Eur. Krautuvo savininkas buvo ūkininkas R. D. (R. D.). Vekselyje įrašo apie kokį nors užstatą už krautuvą, nėra. Atsakovo argumentą, kad apie pinigų perdavimą įrašo nėra, o tai įrodo, kad atsakovas nesiskolino 10 000 Eur iš ieškovo, teismas vertino kritiškai. Iš byloje apklaustų šalių, liudytojų paaiškinimų, teismas nustatė, kad atsakovo įmonės finansinė padėtis buvo sunki, ieškovas dirbo savo transportu, įrankiais, davė savo pastolius. Pažymėjo, jog atsakovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pardavė namą 2020 m. kovo 27 d., turėjo objektą (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, jog labiau tikėtina, kad atsakovas žadėjo grąžinti ieškovui skolą, kai parduos turtą. Tokias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai. Nustatęs, kad vekselis nebuvo užtikrinimo priemonė krautuvo pirkimui, teismas konstatavo, kad ieškovas skolino atsakovui 10 000 Eur ir skolos grąžinimo užtikrinimui atsakovas pasirašė vekselį.
8. Teismas nurodė, kad atsakovas vekselį patvirtino savo parašu, todėl kaip turintis pakankamai žinių bei gyvenimiškos patirties, būdamas verslininkas, suprato jo turinį ir prieš pasirašydamas turėjo apsvarstyti bei suvokti galimas teisines pasekmes. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad vekselis iki galutinio skolos grąžinimo termino buvo saugomas pas ieškovą, patvirtina šalių tikruosius ketinimus. Paskolos santykių buvimą, pinigų gavimą patvirtina vekselis, taip pat atsakovo pripažinimas, kad jis vekselį pasirašė.
9. Teismas konstatavo, kad ieškovas įrodė tarp šalių egzistavusius paskolinius santykius, o vekselyje neužfiksuotas vekselio turėtojo pinigų perdavimas vekselio davėjui nepaneigia aplinkybės, kad atsakovas gavo pinigus pagal vekselį, todėl ieškovui iš atsakovo priteisė 10 000 Eur. Taip pat teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl 500 Eur palūkanų priteisimo, taikant 5 procentų metinę palūkanų normą remiantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi (CK 6.261 straipsnis). Teismas pažymėjo, jog atsakovas šio reikalavimo, palūkanų paskaičiavimų faktiškai neginčijo. Taip pat teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Atsakovas M. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo G. T. ieškinį atsakovui M. J. atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Ieškovas neįrodė paskolos sutarties sudarymo, t. y. 10 000 Eur perdavimo atsakovui fakto.
10.2. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus dėl vekselio surašymo aplinkybių. Tai, kad krautuvas, kurio pirkimo užtikrinimui buvo išrašytas vekselis, buvo parduotas trečiajam asmeniui ir tai, kad jo savininkas buvo ne pats ieškovas, nepaneigia atsakovo nurodomų aplinkybių dėl vekselio išrašymo. Atsakovas buvo suinteresuotas pirkti įmonės veikloje naudotą krautuvą, ieškovas reikalavo išrašyti vekselį atsiskaitymui užtikrinti. Krautuvo savininkas buvo susijęs su ieškovu (savininkas yra ieškovo žentas), o atsakovas dėl krautuvo naudojimo visuomet tardavosi su ieškovu, todėl su juo derino ir krautuvo pirkimo klausimus.
10.3. Ieškovo pozicija dėl krautuvo pardavimo aplinkybių yra prieštaringa. 2021 m. rugsėjo 16 d. posėdyje ieškovas apie „Bobkat“ kalba kaip apie savo nuosavybę; be to, pateikta krautuvo pirkimo-pardavimo sutartis yra sudaryta 2021 m. gruodžio 18 d. (o ne lapkričio mėnesį), sutartyje nurodyta pardavimo kaina 3 630 Eur (bet ne 18 000 Eur).
10.4. Krautuvo pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad dėl krautuvo pirkimo buvo tariamasi gruodžio mėnesį ir kad krautuvą nurodytu laikotarpiu buvo planuojama parduoti. Posėdžio metu atsakovas nurodė, jog pasirašė vekselį kaip garantą, nes ieškovas sakė, kad turi kitą pardavėją [pirkėją] tam traktoriui.
10.5. Net ir atsakovo nurodomų vekselio išrašymo aplinkybių paneigimas savaime neeliminuoja ieškovui tenkančios pareigos įrodyti, kad pinigai atsakovui buvo perduoti. Ieškovo nurodoma pinigų skolinimo versija neatitinka tikrovės. Raginimas dėl vekselyje nurodytos sumos sumokėjimo atsakovui išsiųstas beveik po metų nuo vekselio apmokėjimo termino pabaigos. Logiškai nepaaiškinamas ieškovo nurodomas elgesys atsakovo įmonei esant nemokiai, neatsiskaitant ir su ieškovo dukra, perduoti atsakovui 10 000 Eur sumą.
10.6. Esminėmis paskolos sutarties sąlygomis pripažintina paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas paskolos davėjui grąžinti pinigus arba paskolinto suvartojamojo daikto ekvivalentą. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, esminė reikšmė tenka sutarties turiniui, t. y. paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi aiškiai, nedviprasmiškai ir neabejotinai užfiksuotas expressis verbis pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas. Ieškovas nepateikė jokių, išskyrus liudytojų ir savo paaiškinimus, įrodymų, galinčių patvirtinti pinigų perdavimo atsakovui faktą.
10.7. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pinigai buvo perduoti, vadovaudamasis lingvistiniu vekselio turinio aiškinimu. Vekselyje įtvirtintas atsakovo įsipareigojimas sumokėti 10 000 Eur sumą yra standartinė vekseliuose nurodoma frazė ir jokia forma nepatvirtina ir nepaaiškina vekselio sudarymo aplinkybių, vekselio išrašymo pagrindo ar pinigų perdavimo atsakovui fakto. Vekselyje nėra jokių lingvistinių išraiškų, leidžiančių spręsti apie pinigų perdavimo faktą atsakovui.
10.8. Nesutikimas su atsakovo pozicija dėl vekselio išrašymo aplinkybių savaime nepatvirtina ieškovo nurodomų aplinkybių dėl vekselyje nurodytos pinigų sumos perdavimo atsakovui fakto ir neatleidžia šalies nuo įrodinėjimo. Teismas netinkamai paskirstydamas įrodinėjimo naštą, išvadą dėl pinigų perdavimo fakto padarė ne ieškovo į bylą pateiktų įrodymų, o atsakovo atmestų argumentų pagrindu. Ieškovas nepateikė objektyvių, rašytinių įrodymų, kad tokią 10 000 Eur pinigų sumą turėjo. Išvados dėl pinigų perdavimo nepatvirtina ir liudytojų parodymai.
10.9. Teismas nepagrįstai sutiko vadovautis liudytojų parodymais (CK 6.871 straipsnis, 1.93 straipsnio 2 dalis, CPK 189 straipsnio 1 dalis). Nesilaikius rašytinės sandorio įvykdymo patvirtinimo formos, liudytojų parodymai dėl tokio sandorio sudarymo įvykdymo fakto negalimi. Be to, kviesti į bylą liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi asmenys (artimi šeimos nariai) arba nepatenkinti darbo santykiais buvę atsakovo įmonės darbuotojai. Nei vienas liudytojas negalėjo patvirtinti pinigų perdavimo atsakovui fakto. Liudytojų parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi.
10.10. Liudytojų parodymai grįsti paaiškinimais apie tai, ką liudytojams yra sakęs pats ieškovas. Be to, liudytojai kalbėjo ne apie pinigų perdavimo atsakovui faktą, o apie tuo metu įmonėje buvusius prastus tarpusavio santykius. Liudytojų nurodomų skolinių santykių pagrindas yra skirtingas nuo ieškinio pagrindo. Tai, kad tarp šalių buvo ginčų dėl pinigų atsakovas neginčija, tačiau nurodyti ginčai nebuvo susiję su ginčo vekseliu ir ieškovo nurodomų pinigų perdavimu. Tikėtina, ieškovo liudytojams minima ieškovo skola kildinama iš ieškovui priklausančios įrangos naudojimo atsakovo įmonėje. Apklausti su atsakovo įmone darbo santykiais susiję asmenys, aptardami ieškovo ir atsakovo santykius dėl ginčo esmės, kartojo aplinkybes dėl atsakovo įrangos, pastolių, transporto priemonių naudojimo, o paprašyti patikslinti aplinkybes dėl vekselio išrašymo ar pinigų perdavimo, teigė nežinantys ir plačiau papasakoti byloje reikšmingų aplinkybių negalintys.
10.11. Nesutampa ieškovo nurodomi paaiškinimai dėl vekselio pasirašymo aplinkybių. Iš ieškovo dukters paaiškinimų matyti, kad vekselio išrašymas dar nesamos, bet būsimos prievolės įvykdymo užtikrinimui buvo įprasta ieškovo praktika.
10.12. Ieškovas pinigų perdavimo fakto atsakovui neįrodė, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovas suteikė atsakovui 10 000 Eur dydžio paskolą.
Atsiliepimas
10.13. Atsakovas nei vieno posėdžio metu nėra nurodęs nežinąs, kokiu pagrindu yra išrašytas ginčo vekselis. Atsakovą teismas suklaidino ir sutrikdė, todėl pateikė neadekvatų atsakymą. Tendencingo, klaidinančio klausimo pateikimas parodo teismo šališkumą bei išankstinį nusistatymą atsakovo atžvilgiu.
11. Ieškovas G. T. atsiliepime prašo atmesti atsakovo M. J. apeliacinį skundą bei palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimą be pakeitimų, priteisti iš atsakovo ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Atsakovui tenka pareiga įrodyti savo argumentus, tačiau atsakovas šios pareigos nevykdė. Ieškovas pabrėžė, kad apie atsakovo ketinimą pirkti iš ieškovo krautuvą ieškovas sužinojo iš atsakovo pateikto atsiliepimo. Teigia, kad jis neketino sudaryti pirkimo pardavimo sutarties dėl krautuvo pardavimo atsakovui, nes joks krautuvas jam nepriklauso. Jokių įrodymų patvirtinanti savo keliamą versiją atsakovas neturi. Atsakovas pateikė krautuvo „Bobcat“ nuotraukas, tačiau nepaaiškino pateiktų įrodymų esmės.
11.2. Atsakovo versija prieštarauja paties atsakovo apeliaciniame skunde pateiktiems argumentams. Atsakovas tvirtina, kad atsakovo materialinė padėtis vekselio išrašymo dieną buvo labai sunki, jo vadovaujama įmonė praktiškai buvo nemoki, tačiau nepaaiškina iš kokių lėšų ketino pirkti krautuvą.
11.3. Atsakovas verčiasi komercine veikla, vadovavo statybos įmonei, vekselio išrašymo dieną buvo ir šiuo metu yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, todėl privalėjo suprasti savo pasirašytų dokumentų esmę.
11.4. Atsakovo argumentams dėl teismo tendencingų, klaidinančių klausimų, nėra pagrindo. Atsakovas nepasinaudojo teise reikšti teismui nušalinimą bylos nagrinėjimo metu. Atsakovo pateiktas pavyzdys dėl teismo užduodamo atsakovui klausimo yra paimtas iš konteksto, siekis pateisinti savo atstovaujamojo atsakymą į teismo užduotą klausimą.
Šalies argumentai
11.5. Apelianto nurodytoje teismų praktikoje aplinkybės nesutampa su nagrinėjamoje byloje nurodytomis aplinkybėmis. Ieškovas pagrįsdamas reikalavimus dėl skolos priteisimo remiasi ne tik vekselio surašymo faktu, tačiau ir kitomis įstatyme numatytomis įrodinėjimo priemonėmis (liudytojų apklausa). Apelianto argumentai, kad iš vekselio turinio negalima daryti vienareikšmės išvados, kad ieškovas perdavė atsakovui 10 000 Eur, nes tokių žodžių nėra vekselyje, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. 3K-7-100-469/2019, kur kasacinis teismas pabrėžė, jog paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas. Teismų praktikoje nustatyta, kad teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnis).
11.6. Apeliantas vadovavosi liudytojų apklausos ištraukomis, neatsižvelgdamas į kontekstą, parodymų visumą. Liudytojas E. V. (E. V.) pranešė teismui, kad atsakovas skambino liudytojui ir sakė, kad jei liudytojas teisme pasakys, jog nieko nežino, duos liudytojui pinigų. Liudytojai davė parodymus, dėl kurių tikrumo jie buvo įsitikinę, niekieno neįkalbėti. Teismas teisėtai ir pagrįstai įvertino jų parodymus kitų įrodymų kontekste.
Motyvuojamoji dalis
11.7. Teismas teisingai ir nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių įvertino byloje pateiktus įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nėra teisinio pagrindo naikinti arba keisti pirmos instancijos teismo sprendimą apelianto nurodytais pagrindais.
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkinti ieškovo reikalavimai dėl skolos pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 20 d. atsakovas M. J. pasirašė parastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo ieškovui sumokėti 10 000 Eur. Vekselio apmokėjimo terminas 2019 m. gruodžio 27 d. 2020 m. lapkričio 12 d. ieškovas išsiuntė atsakovui raginimą per tris darbo dienas nuo raginimo gavimo dienas grąžinti 10 000 Eur sumą. 2020 m. lapkričio 17 d. ieškovas priminė atsakovui, kad jis nesumokėjo pagal 2019 m. gruodžio 20 d. pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį skolintų pinigų – 10 000 Eur ir įspėjo, kad jeigu per tris dienas atsakovas nesumokės įsiskolinimo, ieškovas kreiptis į teismą. Atsakovui nevykdant ieškovo reikalavimo, pastarasis kreipėsi į teismą dėl 10 000 Eur skolos ir 600 Eur palūkanų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą.
15. Civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą vekselyje įtvirtinta reikalavimo teisė yra įgyvendinama ne ginčo tvarka – vekselio turėtojui kreipusis į notarą, notarui išduodant vykdomąjį įrašą (ĮPVĮ 81 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtinta Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka). Notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius yra vykdomieji dokumentai (CPK 587 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
16. Išplėstinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019 suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas.
17. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tokiu atveju taikoma bendroji procesinių pareigų paskirstymo taisyklė, kad ieškovas neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus. Civilinio proceso rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes.
18. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio atsikirtimų faktinį pagrindą. Tačiau kai materialiosios teisės normose nustatyta kitokia įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarka, teismas turi vadovautis materialiosios teisės normų nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka.
19. Nagrinėjamu atveju, ginčo dėl to, kad atsakovo pasirašytas vekselis neturi vertybinio popieriaus teisinio statuso, nėra. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jis atsakovui paskolino prašomą priteisti sumą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas įrodė tarp šalių egzistavusius paskolinius santykius, o vekselyje neužfiksuotas vekselio turėtojo pinigų perdavimas vekselio davėjui nepaneigia aplinkybės, kad atsakovas gavo pinigus pagal vekselį, todėl ieškovui iš atsakovo priteisė 10 000 Eur.
20. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles, nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus dėl vekselio surašymo aplinkybių, ir kad ieškovas neįrodė paskolos sutarties sudarymo, t. y. 10 000 Eur perdavimo atsakovui, fakto. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.
21. Kasacinis teismas išaiškino, pagal kuriuos tam, kad nerealizuotas ĮPVĮ tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y. ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013, 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019).
22. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalies nuostatas, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.
23. CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad svarbus ir šalių elgesys po sutarties sudarymo: pats sutarties vykdymas, jos netinkamas vykdymas, šalių reiškiami reikalavimai viena kitai, pretenzijos, pranešimai apie vykdymo trūkumus, įvykdymo priėmimas, atsisakymas priimti įvykdymą ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2020 30 punktą). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių elgesys po sutarties sudarymo vis dėlto negali įrodyti tikrosios šalių valios ir net gali būti priešingas tam, ko šalys siekė sudarydamos sutartį, tačiau vis dėlto jis tam tikrais atvejais gali leisti įžvelgti tai, ko šalys siekė sudarydamos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019, 28, 31 punktai, 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-684/2021).
24. Nagrinėjamu atveju, visų pirma, svarbu nustatyti, kokie santykiai šalis siejo, t. y. dėl ko konkrečiai šalys susitarė. Kaip minėta, byloje ieškovas teigė, kad vekselis buvo sudarytas kaip paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonė, o atsakovas - kad vekselį pasirašė, siekdamas užtikrinti krautuvo pirkimą (kaip garantą dėl krautuvo pirkimo). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus dėl vekselio išrašymo aplinkybių.
25. Net ir neatsižvelgiant į apeliaciniame skunde akcentuojamas aplinkybes apie netikslų teismo konstatavimą užduodant atsakovui klausimą, paaiškinimus dėl krautuvo savininko sąsajų su ieškovu, atsakovo parodymų neatitikimą į bylą pateiktų dokumentų turiniui, atsakovo nurodyta vekselio pasirašymo versija laikytina nepagrįsta įrodymais bei logikos dėsniais. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, akcentuodamas vekselyje nesamą prierašą dėl pinigų perdavimo fakto, jokių įrodymų apie įsipareigojimą pirkti krautuvą ir tokio įsipareigojimo sąlygas, taip pat nenurodė (kas ketino pirkti krautuvą, kokią funkciją atliks atsakovo pasirašomas vekselis, kodėl jis pasirašomas nesudarius pagrindinės sutarties ir pan.). Atsakovas teigia vekselį išrašęs, nes atsakovas sakė, jog turi kitą pirkėją, tačiau logiškai nepaaiškinamas vekselio įforminimas, t. y. įsipareigojimas besąlygiškai sumokėti 10 000 Eur sumą dar nepasirašius pirkimo – pardavimo sutarties. Pažymėtina, kad atsakovo nurodomas susitarimas atitinka preliminariosios sutarties sąvoką, įtvirtintą CK 6.165 straipsnio 1 dalyje (preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį). Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Taigi logiškai nepaaiškinama, kokį konkrečiai įsipareigojimą užtikrinti turėjo atsakovas, išrašydamas vekselį. Pažymėtina, kad atsakovas yra įmonės vadovas, t. y. asmuo, dėl savo veiklos ir atliekamų funkcijų, laikytinas turinčiu pakankamai žinių sudarant sandorius, todėl versiją dėl vekselio, kaip įsipareigojimo sumokėti už krautuvo įsigijimą užtikrinimą, išrašymo (net nepatikrinus siekiamo įsigyti daikto dokumentų, nenurodžius, kokios priežastys ribojo įforminti pirkimą – pardavimą, kodėl nesudarius sandorio atsakovas nereikalavo grąžinti vekselio ir pan.), teismas vertina kritiškai.
26. Atsakovas apeliaciniame skunde, pasisakydamas dėl nustatytų aplinkybių, kad krautuvo (kurio savininkas buvo R. D.) pirkimo – pardavimo sutartis su kitu pirkėju buvo sudaryta dar 2019 m. gruodžio 18 d., t. y. iki vekselio išdavimo, nurodė papildomas versijas, jog ieškovas galimai apie šią sutartį nežinojo, kad suderinęs didesnę kainą ketino pirkimo - pardavimo sutartį nutraukti ar krautuvą atpirkti, o tam reikėjo užsitikrinti kad atsakovas krautuvą pirks ir kad bus mokus atsiskaitymui atlikti, šiuos motyvus grindžia tik savo subjektyviomis prielaidomis. Pažymėtina, kad pats vekselio išrašymas neužtikrina vekselio davėjo mokumo. Apeliacinio skundo 24 punkte pats apeliantas nurodo apie sunkią jo vadovaujamos įmonės UAB (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį (tik šį faktą analizuoja per ieškovo veiksmų skolinant pinigus vertinimą), o šios aplinkybės, priešingai nei nurodo, apeliantas, leidžia abejoti ketinimu įsigyti turtą. Kita vertus, kaip minėta, jokie įrodymai nepatvirtina atsakovo ketinimo įsigyti krautuvą.
27. Apibendrinus išdėstytus argumentus, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kuria atmesti atsakovo argumentai, kad jis pasirašė vekselį kaip garantą dėl krautuvo pirkimo.
28. Apeliantas nurodo, jog teismas buvo šališkas ir turėjo išankstinį nusistatymą atsakovo atžvilgiu. Tokią išvadą daro, atsižvelgdamas į teismo sprendime nurodytas aplinkybes, jog atsakovas teismo posėdžio metu į teismo klausimą paaiškino, kad praeitame posėdyje neatsiminė, jog vekselis iš viso yra, nesigilino, o dabar jau atsiminė. Apelianto teigimu, jis nei vieno posėdžio metu nėra nurodęs nežinąs, kokiu pagrindu yra išrašytas ginčo vekselis, o savo klausimu teismas suklaidino ir sutrikdė atsakovą, todėl jis pateikė neadekvatų atsakymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo teiginiai dėl teismo šališkumo yra nepagrįsti. Visų pirma, apeliantas tokius teiginius grindžia vieninteliu epizodu (teismo užduotu klausimu), nenurodydamas jokių galimo šališkumo priežasčių. Net ir pasitvirtinus, kad teismas suklydo dėl anksčiau atsakovo išdėstytos pozicijos, tai savaime nereiškia teisėjo šališkumo ar išankstinio nusistatymo atsakovo atžvilgiu. Taigi apeliacinio skundo argumentai dėl teisėjos šališkumo atmestini, kaip neturintys įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui.
29. Apeliantas teisus, nurodydamas, kad atsakovo atsikirtimų dėl vekselio išrašymo aplinkybių atmetimas savaime nelemia išvados, kad ieškovo teiginiai yra teisingi, ir neatleidžia jo nuo pareigos įrodyti paskolinių santykių egzistavimą. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neapsiribojo atsakovo motyvų atmetimu, juos vertino kitų byloje esančių įrodymų (šalių paaiškinimų, rašytinių įrodymų bei liudytojų parodymų) kontekste, be to, nepaneigė apelianto akcentuojamos ieškovo (paskolos davėjo) pareigos įrodyti pinigų perdavimo atsakovui (paskolos gavėjui) faktą.
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011 ir kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010 ir kt.). Taip pat ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012 ir kt.).
31. Nagrinėjamu atveju teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra palankus apeliantui, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą.
32. Nors, kaip ir nurodo apeliantas, byloje apklausti liudytojai negalėjo patvirtinti konkrečių vekselio pasirašymo aplinkybių (šio fakto nematė, kiti įmonės darbuotojai apie suteiktą paskolą sužinojo iš ieškovo), tačiau jie atskleidžia sutarties aiškinimui reikšmingas aplinkybes, padedančias nustatyti šalių ketinimus bei elgesį po sutarties sudarymo (liudytojai patvirtino, kad atsakovas vėluodavo atsiskaityti, kad ieškovas jiems yra sakęs apie paskolintą sumą, liudytojas R. B. patvirtino apie jo akivaizdoje tarp šalių įvykusį konfliktą, kuomet ieškovas pasakė, jog nežino, ar atgaus pinigus; liudytojas A. B. taip pat nurodė apie per susirinkimą tarp šalių įvykusį konfliktą, kuomet ieškovas klausė, kada grąžins pinigus, liudytojas E. V. atskleidė, kad atsakovas jam skambino ir siūlė duoti pinigų, jei liudytojas pasakys, kad nieko nežino).
33. Apeliantas taip pat pažymi, kad visi liudytojai (buvę darbuotojai) kalbėjo apie ieškovo atsakovo veikloje naudotą asmeninį turtą – transporto priemones, įrangą, pastolius, todėl mano, kad ieškovo liudytojams minėta ieškovo skola buvo kildinama iš nurodytos ieškovui priklausančios įrangos naudojimo atsakovo įmonėje. Teisėjų kolegijos nuomone, toks liudytojų parodymų vertinimas nepaneigia, jog liudytojai nurodė ir apie paskolintą sumą.
34. Nenustačius kitų, nei nuosekliai teigė ieškovas (paskolinių), šalis siejusių teisinių santykių, įvertinus tai, kad atsakovo vadovaujamos įmonės finansinė padėtis buvo sunki, tai, jog atsakovas vekselyje savo parašu patvirtino pareigą sumokėti ieškovui 10 000 Eur sumą, nereikalavo grąžinti vekselio originalo (dokumentas yra pas ieškovą), taip pat įvertinus kitus rašytinius įrodymus (su ieškiniu pateiktus raginimus, kuriuose ieškovas aiškiai nurodė, jog atsakovas nesumokėjo būtent skolintų pinigų, t. y. 10 000 Eur), liudytojų parodymus, kurie papildomai patvirtino ieškovo nuoseklią poziciją dėl paskolos suteikimo atsakovui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovas įrodė tarp šalių egzistavusius paskolinius santykius, o vekselyje neužfiksuotas vekselio turėtojo pinigų perdavimas vekselio davėjui nepaneigia aplinkybės, kad atsakovas gavo pinigus pagal vekselį.
35. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).
36. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš jo ieškovui priteistinos 400 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo M. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui G. T. (G. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.