Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-09-22 · Civilinė byla Nr. e2A-724-460/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-22
Bylos Nr.
e2A-724-460/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Maškevičienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“
Atsakovas
K. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-724-460/2022Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00663-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; 3.3.1.18.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 22 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,NEO Finance“ ieškinį atsakovui K. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė „NEO Finance“ (toliau – ieškovė ir AB „NEO Finance“) Tauragės apylinkės teisme pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo K. M. (toliau ir atsakovas) 5249,04 Eur negrąžinto kredito dalį, 541,72 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. vasario 15 d.), 83,38 Eur tarpininkavimo mokesčio, apskaičiuoto iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. vasario 15 d.), 24 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5249,04 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. balandžio 5 d.), 778,14 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. vasario 15 d.) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. balandžio 5 d.), 30,40 Eur delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (150 Eur žyminį mokestį ir 200 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą).

2. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. gegužės 25 d. sprendimu už akių ieškinys tenkintas iš dalies. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo K. M. ieškovei AB „NEO Finance“ 5249,04 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt devynių eurų 04 ct) negrąžinto kredito dalį, 541,72 Eur (penkių šimtų keturiasdešimt vieno euro 72 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. vasario 15 d.), 83,38 Eur (aštuoniasdešimt trijų eurų 38 ct) tarpininkavimo mokesčio, apskaičiuoto iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. vasario 15 d.), 283,73 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų 73 ct) negautų pajamų (nuostolių) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. vasario 15 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2022 m. gegužės 27 d.) ir negautų pajamų (nuostolių), taikant sutartinę 24 proc. metinę palūkanų normą, nuo sekančios dienos po sprendimo už akių priėmimo dienos– 2022 m. gegužės 28 d. (CPK 73 straipsnio 3 dalis) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2026 m. balandžio 5 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, 30,40 Eur (trisdešimties eurų 40 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 324,10 Eur (trijų šimtų dvidešimt keturių eurų 10 ct) bylinėjimosi išlaidas. Teismas kitą ieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai argumentai:

3.1. Ieškovė suteikė atsakovui kreditą, atsakovas jį gavo, tačiau prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, periodinių įmokų nemokėjo, todėl atsakovas laikomas pažeidęs prievolę. Teismas nusprendė, kad ieškinio reikalavimas dėl negrąžintos kredito dalies ir palūkanų priteisimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl jį tenkino ir ieškovei iš atsakovo priteisė 5249,04 Eur negrąžinto kredito ir 541,72 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. vasario 15 d.).

3.2. Teismas konstatavo, jog kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, nagrinėjamu atveju iki 2022 m. vasario 15 d. Dėl to ieškovei iš atsakovo priteisė 83,38 Eur tarpininkavimo mokesčio sumą, o reikalavimo dėl 778,14 Eur negautų pajamų (nuostolių) už nesumokėtą tarpininkavimo mokestį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. vasario 15 d.) iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. balandžio 5 d.) netenkino.

3.3. Teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. vasario 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. balandžio 5 d.) galėjo tikėtis gauti 24 procentų negautų pajamų (nuostolių), tinkamu sutarties vykdymo atveju skaičiuojamų nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas laiku prievolės neįvykdė, teismas ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 30,40 Eur delspinigių tenkino (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. sprendimo už akių dalį: 1.1) dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu po sutarties nutraukimo ir priteisti apeliantei iš atsakovo 778,14 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių apeliantei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2022 m. vasario 15 d.) dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2026 m. balandžio 5 d.); 1.2) dėl bylinėjimosi išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą spręsti, atsižvelgiant į pirmame prašyme nurodytą spendimą; 1.3) kitą Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; 2) priteisti apeliantei iš atsakovo 18,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą; 3) priteisti apeliantei iš atsakovo 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Pagrindiniai argumentai:

4.1. Apeliantė atlygį apskaičiuoja visam sutarties laikotarpiui preziumuodama, jog paskolos gavėjas sutartį vykdys tinkamai. Taip pat, apeliantė, atsižvelgdama į vartotojo teises bei interesus ir siekdama neperkelti mokesčio mokėjimo naštos vartotojui, visą taikytiną tarpininkavimo mokestį išdalina mėnesinėmis įmokomis, taip suteikdama galimybę vartotojui mokestį išmokėti kartu su paskola per ilgesnį laiką. Tokiu būdu apeliantė be kita ko nepastato savo interesų aukščiau paskolos davėjų ir taip išlaiko visų suinteresuotų šalių interesų pusiausvyrą.

4.2. Apeliantė tarpusavio skolinimo veikloje turi teisę į gautiną užmokestį, kurį apeliantė įvardija tarpininkavimo mokesčiu, taikomu paskolos gavėjui. Apeliantei nėra leidžiama užmokestį gauti vienu mokėjimu sutarties sudarymo metu, kuris galėtų būti suprantamas kaip apeliantės pajamos visu sutarties laikotarpiu. Be to, apeliantė, siekdama vartotojo interesų pusiausvyros, išdėsto dalimis vartotojui ne 50 procentų taikomo mokesčio, o jį visą. Todėl nepagrįsta yra teigti, jog tarpininkavimo mokesčio tikroji paskirtis yra tik atlyginti patirtas išlaidas ir tarpininkavimo mokestis yra susijęs tik su apeliantės pareigų vykdymu iki sutarties nutraukimo.

4.3. Sudarydamos sutartį, šalys aiškiai susitarė dėl taikytino tarpininkavimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį sutarties sąlygose. Paskolos gavėjas (atsakovas) žinojo mokėtiną tarpininkavimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki sutarties pabaigos, ši suma įtraukta į bendrą vartojimo kredito kainą ir išdalinta kiekvienai mėnesinei įmokai. Tai yra vienintelės ir tiesioginės apeliantės (tarpusavio skolinimo platformos operatorės) pajamos, o vartojimo kredito gavėjui nevykdant prievolės – turėtų būti vertinami kaip orientacinė suma nuostoliams (negautoms pajamoms) apskaičiuoti.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

7. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

8. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2021 m. balandžio 3 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K440323610 (toliau ir Sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 5500 Eur kreditą 60 mėnesių terminui, atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 3993,20 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 24 procentai), 939,83 Eur tarpininkavimo mokestį. Kreditas turėjo būti grąžintas iki 2026 m. balandžio 5 d. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nustatytu laiku mėnesio įmokų nemokėjo, todėl ieškovė 2022 m. vasario 15 d. nutraukė Vartojimo kredito sutartį, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu bei Sutarties 8.4. punktu. Duomenų, jog skola sumokėta byloje nėra.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tarpininkavimo mokestis yra teisėtas, leistinas ir pagrįstas atlygis apeliantei už teikiamas paslaugas. Apeliantė įstatymų ribose apskaičiuoja atlygį kiekvienai vartojimo kredito sutarčiai prieš ją sudarant, tačiau, negalėdama taikyti vienkartinio mokesčio, šią sumą išskaido iki vartojimo kredito sutarties galiojimo termino pabaigos. Apeliantės nuomone, atimant teisę apeliantei taikyti tarpininkavimo mokestį po sutarties nutraukimo ši praranda teisę į iš anksto numatytą ir vartojimo kredito gavėjo įsipareigotą sumokėti atlygį, taip paneigiant principinę verslo subjekto teisę gauti pelną. Apeliantė savo ruožtu jokių pajamų mokėjimo palūkanų forma negauna nei sutarties galiojimo laikotarpiu, nei ją nutraukus. Netesybos, taikomos atsakovui netinkamai vykdant sutartį, taip pat tenka paskolos davėjams ir apeliantė negauna jokių nuostolių atlyginimo. Dėl šios priežasties apeliantė prašo priteisti tarpininkavimo mokestį negautų pajamų forma, kadangi tai yra tiesioginiai ir vieninteliai apeliantės patiriami nuostoliai dėl sutarties nevykdymo. Apeliantės teigimu, teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta tarpininkavimo mokesčio nepriteisti po sutarties nutraukimo yra nepagrįstas bei turėtų būti pakeistas, nurodant apeliantui priteisti 778,14 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių apeliantei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. vasario 15 d.) iki Sutarties termino pabaigos dienos (2026 m. balandžio 5 d.).

10. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pritaria apeliantei, kad ji, tarpusavio skolinimo platformos operatorė, veikdama kaip tarpininkė, vykdydama sutarties / skolos priežiūrą, paskirstydama gaunamas lėšas paskolų davėjams, kt., turi teisę gauti pajamas. Tačiau tokia teisė turi būti įgyvendinama vadovaujantis teisės aktų ir / ar Sutarties nuostatomis. Apeliantė, teigdama, kad nutraukusi vartojimo kredito sutartį yra apribojama gauti pajamas, kadangi tokiu atveju, sutarties administravimą ir informacijos teikimą investuotojams turi atlikti nemokamai, tačiau tai teigdama apeliantė neteikia jokių įrodymų / skaičiavimų apie tai, kokių ir kiek konkrečių išlaidų / kaštų patirta administruodama atsakovės Sutartį bei siekdama atgauti iš atsakovės skolą, t. y. kokia konkreti dalis tenka išlaidų, kurių ieškovė patiria valdydama tarpusavio skolinimo platformą bei ją administruodama (CPK 12, 178 straipsniai).

11. Analizuojant Sutarties nuostatų turinį pastebėtina, jog pagal vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punktą, tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu.

12. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, iš sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte pateikto tarpininkavimo mokesčio apibrėžimo matyti, kad savo esme tarpininkavimo mokestis yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) ir sutarties vykdymo kontrole ją sudarius.

13. Vadovaujantis vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.2 punktu, vartojimo kredito gavėjas privalo kiekvieną mėnesį mokėti grąžinamą kredito dalį, palūkanas, tarpininkavimo mokestį. Tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka (Sutarties 5.3 punktas): vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas.

14. Kaip žinoma, vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Taigi, bendrąja prasme, nutraukus Sutartį atsakovas, be kitko, yra atleidžiamas nuo tarpininkavimo mokesčio mokėjimo (Sutarties 5.2 punktas).

15. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

16. Dera nagrinėjimo klausimo kontekste pažymėti, jog vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus vartojimo kredito sutarties nutraukimui, vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kredito sumą, tarpininkavimo mokestį už visą Sutarties laikotarpį (Sutarties 8.6 punktas).

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bendrųjų sąlygų 8.6 punkte įtvirtintą susitarimą mokėti tarpininkavimo mokestį už visą sutarties laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo įsigaliojimo dienos, įvertinęs kitas Sutarties nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad 778,14 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. vasario 15 d.) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. balandžio 5 d.) negali būti priteista. Šalys susitarė, kad tik palūkanos, apskaičiuotos po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos laikomos bendrovės negautomis pajamomis (nuostoliais), kurias bendrovė pagrįstai tikėjosi gauti vartojimo kredito davėjui vartojimo kredito sutartį vykdant tinkamai (Sutarties 8.6 punktas). Ieškovei vartojimo kredito sutartį nutraukus 2022 m. vasario 15 d., vartojimo kredito sutarties nutraukimas atleido abi sutarties šalis nuo sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tame tarpe ir nuo tarpininkavimo mokesčio mokėjimo.

18. Kitokios išvados neteikia ir apeliantę prižiūrinčios institucijos – Lietuvos Banko – aiškinimas. Jame nurodoma, jog „Priežiūros tarnybos nuomone, nepriklausomai nuo to, kaip vadinami atitinkami paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo operatoriui mokami mokesčiai (atlygis), t. y. „sėkmės mokesčiu“, administravimo mokesčiu, mokesčiu už kredito reitingo suteikimą, duomenų bazių patikrinimą ar pan., atlygis gali būti skaičiuojamas tik nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų, o ne, pavyzdžiui, sumokamas iš anksto arba iš karto po to, kai sudaroma vartojimo kredito sutartis“ (Priežiūros tarnybos nuomonė dėl vartojimo kredito rinkos dalyvių pateiktų klausimų, susijusių su vartojimo kredito įstatymo, vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimų aiškinimu ir taikymu) (Pasiekiama adresu: https://www.lb.lt/uploads/documents/docs/16725_49a55a1f8f95c0731babc74ef978e4d3.doc). Kaip matyti iš Lietuvos Banko rekomendacinio pobūdžio aiškinimų, vartojimo kredito gavėjo operatoriui mokami mokesčiai turi apimti / gali būti skaičiuojami tik nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų (ne atskirai), tuo tarpu Sutarties 1.12 punkte (ir kituose) nurodoma, kad į mėnesio įmoką nėra įskaičiuotas tarpininkavimo mokestis (paskutinis sakinys). Dėl to apeliantės negautos pajamos (pvz.: tam tikro procentų dydžio negautos pajamos (nuostoliai) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos) negali būti tapatinamos / prilyginamos su tarpininkavimo mokesčiu (negautomis pajamomis) po Sutarties nutraukimo. Pridėtina, kad Lietuvos Bankas dėl vartojimo kredito gavėjo operatoriui mokamų mokesčių sutarčių nutraukimo kontekste nepasisakė ir savo vertinimo nepateikė.

19. Apeliacinės instancijos tesimas sprendžia, kad nustatytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai leidžia konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą nagrinėjamu klausimu. Tokius teismo argumentus patvirtina ir formuojama horizontali teismų praktika analogiškose bylose dėl tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo esant nutrauktai sutarčiai: teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, kad šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-961-855/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1211-538/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-50-803/2022; Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-46-254/2022; Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-16-569/2022, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-45-459/2022; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-365-577/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022-03-15, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-529-661/2022; Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartis Nr. e2A-397-826/2022, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-497-459/2022, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1425-577/2022, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-395-440/2022 ir kt.).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

20. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas; kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui– proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

22. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkinęs iš dalies, ieškinio patenkintų reikalavimų daliai proporcingai paskirstė ir bylinėjimosi išlaidas.

23. Kadangi ieškovės apeliacinio skundo materialūs reikalavimai netenkinami, nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidų, ieškovės patirtų pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

25. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

26. Teisėjų kolegijai atmetus esminius apeliacinio skundo argumentus, spręstina, kad apeliantė teisės už skundą į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme neįgijo (CPK 93 straipsnio 1 , 3 ir 4 dalys). Dėl to jos nepriteistinos.

27. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui įrodymų apie jo patirtas išlaidas nepateikė, dėl to šis klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas,

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėja Aušra Maškevičienė