Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1895-864/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-06-30
Bylos Nr.: e2A-1895-864/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-17063-2023-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Renata Beinoravičienė, Andrius Ignotas, Ramunė Mikonienė
Ieškovas: R. J.
Atsakovas: L. J.
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, V. J., I. P.

Kategorijos

2.3.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.2.10pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.4.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.19.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1895-864/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17063-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8; 2.3.2.10; 2.3.4.4.3; 3.3.1.19.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Renatos Beinoravičienės, Andriaus Ignoto, Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. ir atsakovės L. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei L. J. ir atsakovės L. J. priešieškinį ieškovui R. J. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, V. J., I. P., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. J. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl kurios buvo išduotas (duomenys neskelbtini) santuokos liudijimas Nr. AB (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), ir L. J. (toliau – ir atsakovė), a. k. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovės kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovui palikti ikisantuokinę pavardę „J.“, o atsakovei palikti santuokos metu įgytą pavardę „J.“, jei atsakovė to pageidaus; 3) nustatyti 2010 m. lapkričio 10 d. gimusios nepilnametės dukros I. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su tėvu R. J.; 4) priteisti iš atsakovės nepilnametės dukros I. J. išlaikymui 100 Eur dydžio periodines išmokas iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovą paskiriant nepilnamečio vaiko piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; 5) patvirtinti atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarką; 6) padalinti santuokoje įgytas transporto priemones, nustatant, kad: 1) L. J. atitenka automobilis TOYOTA COROLLA, v. n. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); 2) R. J. atitenka: automobilis TOYOTA COROLLA, v. n. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); motoroleris GILERA RUNNER 50, v. n. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); automobilis VAZ 21061, v. n. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); 7) nustatyti, kad ieškovas laikomas asmeniškai atsakingu už skolos grąžinimą kreditorei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Swedbank lizingas“ pagal 2019 m. spalio 14 d. lizingo sutartį Nr. LT195287; 8) nustatyti, kad šalių lėšos, esančios jų finansų įstaigų sąskaitose yra laikomos tos šalies asmenine nuosavybe, kurios vardu atidaryta sąskaita.

2. Ieškovas 2024 m. balandžio 25 d. patikslino ieškinio reikalavimus (DOK-65887), susijusius su ginčo šalių turtiniais santykiais ir turtinėmis teisėmis, ir teismo prašė: 1) nustatyti, jog ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2021 m. gruodžio 31 d., o jei teismas netenkintų tokio prašymo, tai ieškovas prašė teismo nustatyti, jog ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2022 m. rugsėjo 12 d.; 2) nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai nustojo tvarkyti bendrą ūkį; 3) pripažinti, kad 40 000 Eur, kuriuos ieškovas yra pervedęs į įmonės Interactive Brokers central Europe Zrt., Madach Imre ut 13-14, Floor 5, Budapest, Vengrija, k. 01-10-141029, sąskaitą, yra asmeninė ieškovo nuosavybė; 3) pripažinti, kad rekonstruojamas pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), ar jo rekonstrukcijai įgytos statybinės medžiagos yra ieškovo asmeninė nuosavybė; 4) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 4 438,37 Eur kompensaciją.

Šalies argumentai

3. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Palangos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K. J., kuris šiuo metu yra pilnametis, o (duomenys neskelbtini) gimė dukra I. J., kuri yra nepilnametė. Be to, ieškovas su atsakove užaugino iš pirmosios santuokos (duomenys neskelbtini) gimusią atsakovės dukrą B. Š.-M.. Nuo 2021 metų pabaigos ieškovas ir atsakovė nebeveda bendro ūkio, negyvena santuokos gyvenimo (nors gyvena tame pačiame, ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, bet atskiruose kambariuose). Išimtinai tik ieškovas daug metų moka už buto išlaikymą, už vaikų būrelius, keliones į varžybas, psichologo konsultacijas, duoda kišenpinigius nepilnametei dukrai ir studentui sūnui. Atsakovė daug metų naudojo psichologinį smurtą prieš ieškovą, jį nepagrįstai kaltindama neištikimybe, atsakovės pinigų pasisavinimu, vaikų nuteikinėjimu prieš ieškovą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovas teismo prašė nutraukti ginčo šalių santuoką dėl atsakovės kaltės. Ieškovas nurodė, kad rūpinasi šalių nepilnamete dukra I. J., kad vaikas yra prisirišęs prie ieškovo. Dukra yra ne kartą pasisakiusi, kad tėvų skyrybų atveju ji neatsisako bendrauti su motina, tačiau nori gyventi su tėvu. Nuo vaiko gimimo išimtinai vaiku rūpinasi tik ieškovas, atsakovės finansinė padėtis nežinoma. Atsižvelgiant į tai, teismo prašė po santuokos nutraukimo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnametei dukrai ir nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarką. Pažymėjo, jog šalys neturi jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto, o ieškovas turi asmeninės nuosavybės teise jam priklausančio paveldėto arba iki santuokos sudarymo įgyto turto: garažą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą pagal 1997 m. spalio 31 d. aktą; garažą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą pagal 2001 m. rugpjūčio 23 d. sutartį (šį garažą ieškovas buvo įgijęs dar pagal 1996 m. vasario 9 d. sutartį, vėliau jį pardavė pagal 1999 m. gruodžio 24 d. sutartį, o pagal 2001 m. rugpjūčio 23 d. sutartį jį atpirko); garažą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą pagal 2021 m. liepos 5 d. paveldėjimo liudijimą ir dovanojimo sutartį; butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą pagal 1996 m. sausio 29 d. sutartį; sodo sklypą ir ūkinį pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytus pagal 2021 m. liepos 5 d. paveldėjimo liudijimą ir dovanojimo sutartį. Nesutiko su atsakovės teigimu, jog atsakovė esą yra pagerinusi iki santuokos sudarymo ieškovo įsigytą turtą, dėl to atsakovei turi atitekti ½ dalis tokio turto: garažo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtame turte nebuvo atlikti jokie pagerinimai, jokių atsakovės atliktų investicijų nebuvo.

4. Atsakovė teismui pateikė priešieškinį, kuriame teismo prašė: 1) nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo kaltės; 2) nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos; 3) po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes; 4) šalių dukros I. J. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu; 5) nustatyti šalių bendravimo tvarką su nepilnamete dukra; 6) padalinti santuokos metu šalių įgytą turtą tokiu būdu – ieškovui priteisti: nebaigtą statyti – rekonstruoti namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), automobilį TOYOTA COROLLA, v. n. (duomenys neskelbtini) (1 300 Eur vertės); automobilį VAZ21061, v. n. (duomenys neskelbtini) (1 300 Eur vertės); motorolerį GILERA RUNNER 50, v. n. (duomenys neskelbtini) (950 Eur vertės); turtinę teisę, įgytą pagal 2019 m. spalio 14 d. lizingo sutartį Nr. LT195287, sudarytą su UAB „Swedbank lizingas“, naudoti automobilį ŠKODA; atsakovei priteisti: automobilį TOYOTA COROLLA, v. n. (duomenys neskelbtini) (1 500 Eur vertės); 116 619,30 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį; 7) iš ieškovo atsakovei priteisti kompensacijas: a) 12 058,96 Eur, lygią ½ sumos, kuria dėl santuokos metu atliktų remonto darbų padidėjo ieškovui priklausančio asmeninio turto vertė; b) 19 590 Eur už santuokos metu parduotą bendrą nekilnojamąjį turtą; c) 20 000 Eur, lygią ½ ieškovo atliktos investicijos į Interactive Brokers central Europe Zrt. investavimo platformą; d) 3 530 Eur, lygią ½ ieškovo gautų palūkanų vertės iš Lietuvos Kredito Unijos (Šeimos unija) ir Rato kredito unijos; e) 3 000 Eur, lygią ½ ieškovo atliktų įmokų pagal 2019 m. lapkričio 27 d. gyvybės draudimo sutartį Nr. 71-524-016208; f) 3 658,12 Eur, lygią ½ ieškovo atliktų įmokų pagal pensijų kaupimo sutartį Nr. G000004733. Priešieškinį grindė aplinkybėmis:

4.1. Šalių santuokinis gyvenimas nutrūko dėl ieškovo noro kontroliuoti ir valdyti atsakovės finansus. Atsakovė visą šalių santuokinį gyvenimą buvo ekonomiškai priklausoma nuo savo sutuoktinio – ieškovo. Tarp šalių nuo pat pažinties momento buvo susiformavęs toks bendravimo ir gyvenimo modelis, kad visus sprendimus dėl šeimos pajamų, turto, jo administravimo, investavimo priimdavo ieškovas – patyręs ir finansiškai išprusęs sutuoktinis. Atsakovė rūpinosi namų švara, tvarka, aplinka. Toks šalių gyvenimas ilgą laiką buvo sėkmingas – šalių santuoka buvo tvirta, ryšiai stiprūs. 2020 m. šalys nusprendė kartu statyti namą, į kurį turėjo persikelti gyventi visa šeima. Namą nuspręsta statyti ieškovui priklausiusiame sodo sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kurį ieškovas gavo iš savo tėvų šeimos – paveldėjo ½ , o likusią ½ dalį gavo dovanų iš savo mamos (2021 m. liepos mėn.). Šalys kartu ruošė, peržiūrėjo ir derino planuojamo statyti namo projektą, kurio pagrindu 2021 m. spalio 11 d. gautas leidimas rekonstrukcijai; tvarkė žemės sklypą, baigė registruoti jame esančius statinius (2021 m. sausio 11 d.), jų pagrindu buvo gautas leidimas rekonstrukcijai, atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus. Planavo iš turimų lėšų ir lėšų, gautų pardavus šalių valdomą turtą, žemės sklype pastatyti namo „dėžutę“ , o likusias lėšas reikalingas namo įrengimui skolintis. Taip pat iš santuokos metu sukauptų lėšų ieškovas atsiskaitė su savo seserimi. Tokiu būdu buvo kompensuota tai, kad visas žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)) atiteko ieškovui. Būtent dėl to (dėl vykdomos namo statybos) šalys per 2021 m. pardavė visą šalių turimą nekilnojamą turtą. Nesutarimai tarp šalių pradėjo kilti tik 2021 m. liepą dėl gautų pinigų naudojimo. Atsakovė norėjo, kad ieškovas atidarytų bendrą sąskaitą, kurioje būtų laikomi šalių sukaupti pinigai, skirti namo statybai. Ieškovas su tuo nesutiko. Šalių santykiai pasidarė įtempti. Tačiau, nepaisant to, šalys ir toliau gyveno kaip šeima. Faktą, kad šalių santykiai tuo metu buvo tokie, kokie būdingi šeimai, patvirtina ir tai, kad ieškovas rūpinosi ne tik atsakove, kartu gyveno, tačiau rūpinosi ir atsakovės tėvais, jų vardu pildė įvairias paraiškas. Šalys nustojo kartu gyventi kaip sutuoktiniai tik 2023 m. gegužę, kada buvo pradėti ruošti dokumentai – pasiūlymai dėl santuokos nutraukimo ir kai ieškovas pateikė pasiūlymą, kokiomis sąlygomis pastarasis siūlo nutraukti santuoką.

4.2. Tikroji šalių santuokos nutraukimo priežastis – ieškovo nelojalumas, nesąžiningumas, tvarkant šeimos finansus. Ieškovas sprendimus dėl šeimos finansų dažniausiai priimdavo vienašališkai, ne tik nesitaręs, bet net ir neinformavęs atsakovės, t. y. iš esmės slėpdamas informaciją apie gaunamas pajamas, atliekamas investicijas, gaunamas pinigines dovanas ir jų panaudojimą. Tokį ieškovo elgesį iliustruoja konkretūs jo veiksmai: 1) ieškovas 2021 m. rugsėjo 26 d., 28 d.; 2021 m. spalio 3, 8, 21 d.; 2021 m. lapkričio 16 d. pervedė atsakovės dukrai iš pirmos santuokos B. Š.-M. 20 077 Eur, dalyje mokėjimų nurodydamas, kad tai yra „mamos dovana“ (pavedimų suma – 11 707 Eur); 2) ieškovas nusprendė atsakovei pervesti mažesnę dalį pinigų, gautų pardavus šalims priklausantį bendrą turtą (kūrybines dirbtuves (duomenys neskelbtini), sodybą (duomenys neskelbtini) ir sodybą (duomenys neskelbtini)) dėl to, kad neva kažkokiu tai būdu taip buvo kompensuoti ieškovo mirusio tėčio atlikti mokėjimai – dovana už kažkokią tai paskolą (ieškovas nusprendė iš gautos sumos 57 000 Eur išskaityti 29 000 Eur. Tokiu būdu ieškovei buvo pervesta tik 12 000 Eur, t. y. 16 508 Eur mažiau nei pastarajai priklausė); 3) nei viename ieškovo tėvo V. J. 2005 m. liepos 28 d. – 2008 gruodžio 23 d. atliktame mokėjimo pavedime nenurodoma, kad pervesti pinigai yra ieškovo tėvo asmeninė dovana ieškovui. Priešingai, mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad pinigai skirti „paskolos grąžinimui“; „sąskaitos papildymui“; „sąskaitos papildymas“; „paskolai grąžinti“. Piniginių lėšų pervedimo dokumentuose nėra nurodyta, kad ieškovo tėvas dovanoja savo sūnui pinigines lėšas. Priešingai, iš minėtų mokėjimų, labiau tikėtina, kad ieškovo tėvas siekė padėti sūnui išmokėti nekilnojamo turto įsigijimo paskolą, pinigai buvo duodami ieškovui būsto paskolos išmokėjimo tikslu; 4) atsakovei nebuvo žinoma, kad santuokos metu ieškovas pastoviai gaudavo piniginių lėšų iš savo tėvų, nebuvo žinoma, kad tos lėšos buvo dovanojamos, atsakovei nebuvo žinoma apie ieškovo 2021 m. liepos 4 d. sudarytą jungtinės veiklos sutartį, kurios pagrindu ieškovas, ieškovo mama (V. J.) ir ieškovo sesuo (I. P.) susitarė dėl ginčo namo ((duomenys neskelbtini)) statybos – rekonstrukcijos. Sutarties rezultatas – 1/2 rekonstruoto namo priklausys ieškovo mamai, 2/3 – ieškovui; 5) atsakovei nebuvo žinoma, kad ieškovas turi banko sąskaitų kitų valstybių bankuose (Airijos), nebuvo žinoma, kad ieškovas investuoja pinigus į tarptautines brokerių platformas (duomenys paaiškėjo tik šioje byloje atsakovės prašymu išreikalavus ieškovo banko sąskaitos išrašus Luminor banke). Faktą, kad santuokos metu ieškovas pervedė 40 000 Eur į įmonės Interactive Brokers central Europe Zrt. sąskaitą, ieškovas pripažino tik po to, kai buvo teismo įpareigotas pateikti duomenis; 6) ieškovas nuo atsakovės taip pat nuslėpė planuotas vykdyti investicijas į UAB „Ignitis“ nutolusias saulės elektrines. Atsakovei nebuvo žinoma apie 2023 m. vasario 21 d. ieškovo sudarytą sutartį, jos pagrindu sumokėtą avansą. Atsakovei taip pat nebuvo žinoma apie ieškovo su ERGO Life Insurance SE nuo 2019 m. lapkričio 27 d. sudarytą Universalaus gyvybės draudimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas kas mėnesį įmokėdavo po 125 Eur sumą. Ieškovas taip pat nuslėpė nuo atsakovės faktą, kad nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d. dalyvauja Paskolų klubo veikloje, pervesdamas (skolindamas) lėšas AB „Neo Finance“ platformoje. Ieškovui, vykdant teismo įpareigojimą ir patikslinus turto balansą, 2024 m. balandžio 25 ieškovas nurodė, kad iki 2022 m. liepos 29 d. ieškovas yra investavęs 2 500 Eur. Atsakovei teismo liudijimo pagrindu gavus duomenis iš AB „Neo Finance“, paaiškėjo, kad ieškovo kredito apyvarta minėtoje investavimo platformoje yra kur kas didesnė – 5 636 Eur; 7) ieškovas niekada neinformavo atsakovės, o tiksliau nuo jos nuslėpė faktą, kad sudarydamas terminuotas taupomųjų indėlių sutartis Lietuvos Kredito Unijoje (Šeimos unija) ir Rato kredito unijoje uždirbo ženklią palūkanų sumą – 7 060 Eur (Rato unija – 4 942 Eur.; Lietuvos Kredito Unijoje (Šeimos unija) – 2 119,66 Eur). Šių lėšų, net ir tikslindamas turto balansą, į dalintino turto masę neįtraukė.

4.3. Ieškovas santuokos metu buvo įgijęs vertybinių popierių – akcijų, kurias pastarasis pardavė. Faktą, kad akcijos buvo įgytos santuokos metu, t. y. buvo bendras turtas patvirtina ir 2021 m. vasario 4 d. atsakovės ieškovo prašymu e-parašu pasirašytas įgaliojimas – „įkeisti ar perleisti <...> abiejų vardu įgytas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančias finansines priemones, kurios yra viešai siūlomos ar įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje<...>“. Faktą, kad tokios akcijos buvo valdomos, o vėliau ieškovo parduotos, patvirtina ir pats ieškovas – pastarojo 2021 m. vasario 4 d. susirašinėjimas dėl „Grigeo“ akcijų pardavimo ir 2021 m. birželio 29 d. susirašinėjimas „buvau pirkęs Nordea akcijų“. Atsakovei nėra žinoma, kur buvo panaudoti pinigai, gauti pardavus minėtas akcijas. Šis klausimas ypač svarbus, atsižvelgiant į ieškovo nurodytus teiginius, kad šalių santykiai, anot ieškovo, 2021 metais buvo ypač blogi ir šalys visą turtą išpardavė dėl to, kad, ieškovo teigimu, „atsiskirtų“ vienas nuo kito.

4.4. Su šalių nepilnamete dukra abu tėvai turi artimą ryšį. Dukra yra prisirišusi prie abiejų tėvų. Tačiau ieškovas, manipuliuodamas geresne savo turtine padėtimi ir finansinėmis galimybėmis, bando paveikti šalių nepilnametę dukrą. Todėl dukra pastaruoju metu dažnai nuteikinėjama prieš mamą. Dukrai formuojama nuomonė, kad, jei ji nuspręs gyventi su tėčiu, ji kraustysis gyventi į naujai pastatytą namą. Neabejotinai, visa tai daro įtaką mamos ir dukters santykiams. Atsakovė nemano, kad šalių dukros interesus labiausiai atlieptų ir užtikrintų siūloma nustatyti dukros gyvenamoji vieta su tėvu, nenustatant maksimalios („50:50 procentų laiko“) atsakovės bendravimo su dukra tvarkos.

4.5. Prašė jai natūra priteisti automobilį TOYOTA COROLLA, v. n. (duomenys neskelbtini) – 1 500 Eur vertės. Byloje nėra ginčo, kad tik šiuo automobiliu visą laiką naudojosi ir iki šiol naudojasi atsakovė. Atsakovė už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį prašė priteisti 116 619,33 Eur (236 238,60 Eur : 2 – 1 500 Eur) kompensaciją. Atsakovė teismo prašė priteisti iš atsakovo kompensacijas už bendro nekilnojamojo turto pagerinimą. Nurodė, kad bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), remonto darbai vyko nuo 2009 m. vasaros iki 2010 m. lapkričio. Remonto metu buvo perdažytos sienos, lubos, pakeistos grindys ąžuolinėmis parketo juostomis, pakeisti radiatoriai, siena su kaimynais storinta plytų sluoksniu ir apšiltinta, pakeistos durys, rozetės, jungikliai, pertvarkytas vonios kambarys (įrengta dušo kabina, perklijuotos plytelės, įrengtos šildomos grindys, pakeista santechnika), pertvarkyta WC patalpa (perklijuotos plytelės, pakeista santechnika, įrengtos šildomos grindys), pertvarkyta virtuvė (perdažytos sienos ir lubos, pakeistos grindys naujomis plytelėmis, įvesta šildymo sistema, padidinta išėjimo anga, pakeista santechnika), įstiklinti langai balkone. Faktą, kad santuokos metu buvo atlikti ženklūs buto remonto darbai patvirtina su atsiliepimu pateikiamas specialistų teismo eksperto dr. D. Kalibato ir A. Kvedaro 2024 m. sausio 10 d. vertinimo aktas. Minėti specialistai nustatė, kad remonto darbai 2009 m. kainavo 14 418,41 Eur, o dėl atliktų remonto darbų buto vertė padidėjo 24 117,93 Eur. Atitinkamai dėl to, atsakovei iš ieškovo priteistina 12 058,96 Eur, lygi ½ sumos, kuria dėl santuokos metu atliktų remonto darbų padidėjo ieškovui priklausančio asmeninio turto vertė. Atsakovė taip pat prašė priteisti kompensaciją už parduotą nekilnojamąjį turtą ir už iš įvykdytų finansinių operacijų gautą naudą. Viso ieškovo atsakovei mokėtinų kompensacijų suma – 61 837,08 Eur.

4.6. Sutiko su ieškovo prašymu modifikuoti prievolę ir nustatyti, kad ieškovas bus laikomas asmeniškai atsakingu už skolos grąžinimą pagal 2019 m. spalio 14 d. lizingo sutartį Nr. LT195287.

Atsiliepimas

5. Ieškovas teismui pateiktame atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad patvirtina, jog dalis atsakovės reikalavimų visiškai ar didele dalimi sutampa su ieškinio reikalavimais, todėl su jais ieškovas sutinka. Su atsakovės reikalavimais dėl kompensacijos priteisimo ieškovas sutinka iš dalies – ieškovas sutinka sumokėti atsakovei 4 438,37 Eur kompensaciją. Su kitais atsakovės priešieškinyje pateiktais reikalavimais ieškovas nesutinka, laiko juos nepagrįstais nei teisės normomis, nei teismų praktika. Be to, ieškovas nesutinka su atsakovės reikalavimu nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo kaltės. Ieškovo nuomone, išimtinė jo kaltė neįrodyta. Ieškovas sutinka, kad šalių santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba, Skyrius) byloje teiktose išvadose nurodė, kad Tarnybai šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų nėra žinoma. Nei anksčiau, nei dabar nėra taikomas atvejo vadybos procesas.

6.1. Tarnybos atstovai lankėsi ieškovo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog ieškovas kartu su nepilnamete dukterimi ir atsakove gyvena trijų kambarių bute, kuris, pasak ieškovo, nuosavybės teise priklauso jam. Būstas su visais patogumais. Apsilankymo metu bute buvo šilta, tvarkinga ir švaru. Mergaitės kambarys – jaukus, gražiai įrengtas, vaikui sudarytos tinkamos sąlygos jo poreikiams tenkinti. Ieškovas nurodė, jog šiuo metu AS Luminor Bank ir jo mėnesio pajamos apie 3 600 Eur/mėn. Ieškovas teigė, kad su atsakove bendro ūkio nebeveda nuo 2021 m., tačiau nesutarimai ir konfliktai prasidėjo gerokai anksčiau. Pasak ieškovo, su atsakove iki šiol gyvena viename bute, tik atskiruose kambariuose. Ieškovas pažymėjo, kad buto ir vaikų išlaikymu, mokesčiais už vaikų būrelius, keliones į varžybas, psichologo konsultacijas ir vaikų kišenpinigiais visada rūpinosi ieškovas. Pasak ieškovo, atsakovės santykis su vaikais labai suprastėjęs, ji su savo vyresne dukra beveik nebendrauja (ji su šeima gyvena atskirai), su sūnumi – taip pat, su nepilnamete dukra bendrauja minimaliai. Pasak ieškovo, dukra net savo visais brendimo/tapimo mergina klausimais tariasi su ieškovu arba vyresniąja seserimi, o ne su mama. Ieškovas sakė, kad atsakovė į dukros nuomonę ir norus tiesiog nereaguoja. Ieškovo nuomone, siekiant geriausio vaiko intereso, atsižvelgiant į dukros nuomonę, nepilnametės dukros gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškovu. Ieškovas neketina drausti ar kitaip trukdyti dukrai bendrauti su atsakove.

6.2. Skyriaus vyriausioji specialistė 2024 m. sausio 3 d. su atsakove bendravo Skyriuje, adresu Ševčenkos g. 16G, Vilnius. Atsakovės teigimu, ji norėjusi atvykti į Skyrių, nes nori matyti žmogų, kuriam patiki savo išgyvenimus, bei paaiškinti plačiau susidariusią situaciją. Atsakovė teigė, kad su ieškovu nebendrauja nuo 2023 metų pavasario. Pasak atsakovės, ieškovo pasiruošimas skyryboms jau vyko seniai: jis neina į darbą, (galbūt, dirba nuotoliu) ir nuteikinėja dukrą prieš atsakovę, gali dukrai skirti maksimalų dėmesį. Atsakovė teigė, kad ieškovo pajamos yra ženkliai didesnės, todėl ieškovas naudojasi tuo, „kuria“ santykį su vaiku – dovanoja įvairias brangias dovanas, vaišina pietumis, važiuoja su dukra apsipirkti. Atsakovė nurodė, kad ieškovas statosi namą ir bando prisipratinti dukrą, kad ji eitų kartu gyventi. Apie tai ji sužinojo, kai dukra pasiprašė atsakovės „anksčiau nei važiuos gyventi į namą“ įsigyti kačiuką. Ieškovas dažnai pramogauja su dukra, nuperka jai rūbų ar kažką, ko vaikas įsigeidžia (brangų telefoną). Atsakovė teigė, kad ieškovas niekada neduos pinigų, nežinodamas, ką jis už tai gaus. Atsakovė nurodė, kad yra užauginusi dar du vaikus, sūnus dabar studijuoja architektūrą ir yra išvykęs į Turkiją pagal studentų mainų Erasmus programą. Vyresnioji dukra ištekėjusi, jau apdovanojo trimis anūkėmis. Visi sutaria puikiai. Atsakovė pažymi, kad šiuo metu santykiai su nepilnamete dukra labai artimi, atsakovė dėl to labai stengiasi. Ji teigė, kai ji su dukra būna tik dviese, dukra su ja bendrauja visai kitaip. Atsakovė teigė suradusi gerą psichologę mergaitei, pradėjo pas ją lankytis nuo rugsėjo mėnesio, tai santykis su dukra labai pagerėjo – tapo artimesnis ir šiltesnis. Atsakovė mano, kad bendravimo su dukra tvarka būtų lygiomis dalimis po savaitę, kad nenutrūktų emocinis ryšys. Ieškovas siūlė po 2 savaites, ar pusę metų, tačiau atsakovė nesutinkanti su tokia tvarka, nes butų didelis ilgesys ir mergaitei, ir jai. Dėl išlaikymo nurodė, jei bendravimas bus nustatytas 50/50 principu, tai išlaikymo jokio nebus.

6.3. I. J., gim. (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klasėje. Lanko šokių repeticijas. Pokalbio metu mergaitė teigė, kad mokymosi ir elgesio problemų neturi, jos vidurkis virš 9 balų. Ji 2 kartus per savaitę lanko šokių repeticijas, kurios vyksta kitoje mokykloje. Pasak mergaitės, namų užduotis jai padeda ruošti tėtis. Santykiai su tėčiu labai geri, būna kartais pasipyksta, kaip visose šeimose, tačiau tėtis visada padeda, visada išklauso ir supranta. Kartu su tėčiu eina pasivaikščioti su šuniu, važiuoja kartu į baseiną, į prekybos centrus, žaidžia stalo žaidimus. Pasak paauglės, santykiai su mama yra sudėtingesni – ji supranta, kad mama nori ir linki gero ir padeda, bet niekada jos neišklauso. I. sakė, jei paprašo motinos išeiti iš kambario, tai jos su mama iškart susipyksta, tada mama pradeda kalbėti apie visus – brolį, sesę, tėvą. Pasak mergaitės, ji niekur nenori važiuoti pramogauti su mama, nes jų pomėgiai skiriasi, jeigu ji važiuoja, tai pati mergaitė blogai jaučiasi, nes jai nepatinka ir neįdomu. Mergaitė pastebi, kad mama niekada neišklauso iki galo, negirdi jos, kai mamai sunku dėl kažko, ji išsilieja ant mergaitės. Paauglė nurodė, kad tokie santykiai yra jau senokai, tiksliai nepamena nuo kada. Mergaitė nori truputį erdvės sau, o mama greitai įsižeidžia. Nepilnametė pasakojo, kad gal ji dar nesubrendo, nes mamai patinka menas, o jai visai neįdomu, mama kviečia į parodą pailsėti, o mergaitės supratimu, tai – visai nėra poilsis. Su broliu ji nelabai bendrauja, jis užsiėmęs savais reikalais ir yra gan uždaras. Su vyresne seserimi bendrauja gerai, ji su ja paatvirauja, pakalba, padeda viena kitai. Mergaitė džiaugiasi, jog turi tris dukterėčias, su kuriomis labai linksma. Nepilnametė iš dalies džiaugiasi, kad tėvai pagaliau skiriasi, ji tiesiog laukia tos dienos, nes tada bus žymiai ramiau namuose. Pasak mergaitės, dabar ji žino daugiau, negu turėtų ir norėtų žinoti. I. pažymėjo, kad jai yra sunku gyventi, kai šeimoje tokia aplinka, kol tėvai dar kartu. Mergaitė išreiškia tvirtą norą pasilikti gyventi su tėčiu. Ji argumentuoja, jei ji su mama būna visą dieną, tai vakare ji būna visa nervinga. Pasak mergaitės, jei ji gyventų su mama – išprotėtų, nes santykiai yra tikrai sunkūs, vasarą mama ją ignoravo. Todėl ji mano, kad mamai būtų tik geriau ir liktų sveikesni mamos nervai, jei mergaitė liktų gyventi su tėčiu. I. sako, kad myli abu tėvus vienodai – tiek tėtį, tiek mamą, tik su mama jos pykstasi daugiau nei su tėčiu. Mergaitė pažymi, kad su mama jos pykstasi tik žodžiu, fizinio smurto mama nėra naudojusi.

6.4. Tarnyboje 2024 m. liepos 29 d. gautas nepilnametės I. elektroninis laiškas, kuriame mergina pasakoja apie tarp jos ir motinos tvyrančią įtampą, prastus tarpusavio santykius, išsako, jog, gyvendama vienuose namuose su motina, jaučia didelę įtampą, nesaugumą ir beviltiškumą dėl ilgą laiką nesikeičiančios situacijos, taip pat dėl to, jog nėra atsižvelgiama į jos nuomonę, nors apie tokią padėtį ji specialistams pasisakė jau nekartą. Šio pranešimo pagrindu Tarnyba pradėjo I. situacijos vertinimą, kurio metu susitiko su ja jos gyvenamoje vietoje ir išklausė jos nuomonę tėvams nedalyvaujant. I. nurodė, kad ji dabar gyvena su tėčiu ir su broliu. Pažymėjo, kad dabar yra labai „fainai“ kai nėra mamos, nes kai mama gyvendavo, net namo nenorėdavo grįžti, būdavo tada nuvažiuodavo pas seserį. Pažymėjo, kad dabar, kai mama gyvena kitur, mergaitė jaukiai savo namuose jaučiasi. Paprašius papasakoti daugiau, kas būdavo, kad nenorėdavo, jog mama būtų namuose, mergaitė nurodė, kad mama nuolat ją kalbindavo. Pažymėjo, kad mama gyvendavo virtuvėje ir visą laiką pro virtuvę turėdavo praeiti, ji ten gulėdavo arba sėdėdavo ir ji bandydavo pakalbinti ir „mes susipykdavom“, „mama neišklauso, ji tiesiog neišklauso niekados“, „būna aš guliu lovoje ir ji ateina glosto mane, man nepatinka, o kai pasakau, kad nedaryk to, man nemalonu, kad nelystų, sako gerai ir kitą dieną vėl tą patį daro“, „pavyzdžiui sėdi savo kambaryje ir mama užeina, prašius išeit, atsako, kad čia jos butas ir kodėl ji negalinti užeiti“. Mergaitė nurodė, kad tuomet nesijaučia saugi savo namuose. Pažymėjo, kad mama jos negirdi ir tas „žiauriai vargina“, pažymėjo, kad mamai pasako, jog jai neįdomu klausyti, kas ten darbe įvyko ir pan., panašu, kad mamai „pro vieną ausį atėjo ir išėjo“. Nurodė, kad dabar nežino, kur mama gyvena, išsikraustė nuo birželio mėnesio. Pažymėjo, kad dabar su mama nebendrauja, nenori bendrauti su mama, nes mama labai vargina. Mergaitė nurodė, kad su mama dažnai pykstasi, kad jau ilgą laiką lankosi pas psichologą. Mergaitė nurodė, kad su mama nesutaria jau labai seniai, tiek, kiek pamena, atostogos Palangoje su mama irgi buvo labai sunkios, negali su ja būti, „žiauriai nefaina“. Pažymėjo, kad nebendrauja su mama kažkur apie mėnesį, mama neskambina ir nerašo. Mergaitė nurodė, kad dabar jaučiasi gerai, pažymėjo, kad gal pertrauka santykiuose padės, nurodė, kad nėra labai džiugu, bet nėra ir labai gerai. Mergaitė nurodė, mananti, jog mamai ji nerūpi, o tik nori pakenkti tėčiui, pažymėjo, kad tai ne jos reikalas, bet ji jaučianti įtampą. Pažymėjo, kad mama nuolat „užvaro“ ant tėčio, sesės ar brolio, mama sako, kad visi artimieji prieš ją nustatinėja, o tai nėra tiesa. Mergaitė nurodė, kad su tėčiu labai geri, artimi santykiai, viskas labai „fainai“, daug keliauja, tėtis išklauso labiau nei mama. Tėtis skatina bendrauti su mama. Pažymėjo, kad dabar jaučiasi gerai, gali laisvai vaikščioti po namus, jaukiau jaučiasi namuose, dabar nereikia užsirakinėti savo kambaryje, dabar nori būti namie. Pažymėjo, kad ankščiau jausdavosi, kaip „benamė“, būdavo net minčių apie savęs žalojimą, nes jausdavosi labai beviltiškai, be išeities, jautė įtampą tėvų santykyje. Nurodė, kad dienpinigius skiria tėtis, viską perka tėtis, drabužius perka tėtis, mama buvo kažkiek nupirkusi, bet nedaug, „mama būna nuperka man rūbus, be mano sutikimo, o po to gražina“, tėtis veždavo į būrelius, mama vieną kartą 20 Eur pervedė, mergaitės teigimu, taip nesąžininga, nes tėtis viską daro. Pažymėjo, kad kai mamos nėra namuose yra saugumo jausmas, nurodė, kad nesaugumas būdavo dėl mamos elgesio, „kabinėjimosi“, smurto neįvardijo.

6.5. Tarnyba taip pat gavo BĮ Vilniaus miesto Socialinių apslaugo centro, vykdančio šeimos atvejo vadybą, informaciją, kurioje nurodyta, kad 2024 m. kovo 5 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu sudaryto Pagalbos plano uždavinius tėvai įgyvendino. Tėvai teikia informaciją, jog nekonfliktuoja ir nesiaiškina santykių vaiko akivaizdoje, stengiasi neįtraukti I. į skyrybų procesą. Vaiko tėvo teigimu, vyriškis su I. apie skyrybas bendrauja tik tiek, kiek reikalinga apie procesą paaiškinti vaikui, I. nėra pateikiami su skyrybų byla susiję dokumentai, vaiko tėvas stengiasi apsaugoti dukrą nuo perteklinės informacijos apie tėvų nesutarimus. R. J. informavo, jog reguliariai dalyvauja individualiose psichoterapeutės V. L. konsultacijose. I. J. reguliariai konsultuojama vaikų ir paauglių psichologės A. K.. Pažymėtina, jog tėvų ir vaiko teigimu, A. K. taip pat reguliariai konsultuoja ir vaiko tėvus, suteikia jiems rekomendacijas bendravimui su dukra. L. J. teikė informaciją, jog dalyvavo vienoje individualioje psichologo konsultacijoje organizacijoje „SOTAS“. Paslaugų gavėja specialistą informavo, jog toliau paslaugą norėtų gauti kartu su dukra. 2024 m. gegužės 22 d. L. J. kartu su dukra dalyvavo to paties specialisto bendroje konsultacijoje (informacijos apie specialistą nepateikė). Moters teigimu, bendra konsultacija nebuvo sėkminga, I. J. po jos jautėsi nuliūdusi, pyko ant mamos, prašė jos išsikraustyti iš namų. L. J. taip pat dalyvavo šeimos krizių centro „Viena stotelė“ organizuojamuose pozityvios tėvystės mokymuose. Moters teigimu, mokymų metu pateikta informacija buvo naudinga, įdomi, tačiau informacijos dėl ryšio atkūrimo su dukra klausimais trūko. Paslaugų gavėja informavo, jog taip pat buvo konsultuojama Tėvų linijoje, moteris domisi pozityvios tėvystės, auklėjimo temomis individualiai. 2024 m. birželio 6 d. organizuota bendra konsultacija su L. J. ir R. J. su Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriaus atvejo vadybininke K. B.. Konsultacijos metu stebimi sudėtingi tėvų tarpusavio santykiai, nesutarimai tam tikrais vaiko auklėjimo klausimais. Konsultacijos metu moteris išsakė, jog toliau problemas sieks išspręsti individualiai, pažymėjo, jog atvejo vadybos proceso metu pateiktos rekomendacijos nebuvo efektyvios. Pažymėjo, kad R. J. motyvuotas spręsti tarpusavio santykių sunkumus, yra linkęs stiprinti vaiko ir motinos tarpusavio ryšį. Paslaugų gavėjas inicijavo mediacijos procesą, tačiau L. J. atsisakė dalyvauti mediacijoje. Specialistams bendraujant su L. J. stebima, jog moteris yra motyvuota atkurti ryšį su dukra, paslaugų gavėja stengiasi su vaiku bendrauti jautriai, švelniai, rodo rūpestį, skatina vaiko atsakomybę, bendravimą. Moters teigimu, dukra linkusi atstumti motiną dėl vaiko tėvo daromos įtakos. Konsultacijų su I. J. metu, mergaitė dalinasi, jog jaučia pyktį mamai, nenori bendrauti su mama, pažymi, jog mergaitė dažnai mamai nustato tam tikras ribas, kurių moteris nesilaiko. Atkreipė dėmesį, jog I. J. atvirai dalinasi sunkumais, aiškiai ir konstruktyviai dėsto mintis, turi brandų požiūrį į įvairias sudėtingas situacijas.

6.6. Atsižvelgdama į tai, kad tarp tėvų nėra ginčo dėl dukters gyvenamosios vietos, taip pat į pačios nepilnametės nuomonę ir aplinkybę, jog šiuo metu vaiko ir motinos santykiai yra reikšmingai sutrikę, Tarnyba sutinka, kad gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu atitinka I. interesus.

6.7. Tarnybos vertinimu, atsakovės prašoma nustatyti „50:50“ principu paremta bendravimo tvarka neatitiktų nepilnametės interesų ir būtų realiai neįmanoma vykdyti pirmiausia dėl nepilnametės nenoro su motina tokia tvarka bendrauti. Tarnyba sutinka, kad vaiko nuomonė negali būti suabsoliutinama, tačiau, visgi, į ją būtina protingai ir atsakingai atsižvelgti, ypač atsižvelgiant į I. amžių. Nepilnametė paauglė nuosekliai nekartą išreiškė aiškų norą ne tik negyventi kartu su motina ir nuolat gyventi su tėvu, tačiau ir mažiau bendrauti su motina, baimę su ja bendrauti ir praleisti daugiau laiko, baimę ir nenorą susipykti, toliau konfliktuoti, nusivylimą dėl motinos (ne)nuoširdaus rūpinimosi jos poreikiais, be to, pastaruoju metu motinai iš šeimos namų išsikrausčius, I. akcentuoja ne tik nuslūgusią įtampą ir geresnę psichologinę, emocinę savo būseną, bet ir baimę, nerimą, jog motina gali grįžti, o kartu su ja ir kasdien vaiko išgyvenama įtampa. Tarnybos nuomone, I. interesus atitiktų bendravimo tvarkos sąlygos, dėl kurių byloje šalys sutaria, papildomai nustatant, kad tolimesnis I. ir motinos bendravimas galėtų vykti mergaitei su motina praleidžiant ne mažiau nei vieną šeštadienį ar sekmadienį, kas antrą savaitę, be nakvynės, numatant, jog I. norint, tą savaitgalį jį gali likti nakvoti pas motiną ir į namus grįžti iki sekmadienio vakaro, taip pat ir pažymint, kad vaikas ir motina, esant nepilnametės valiai, gali savarankiškai susitarti ir dėl papildomų, joms patogių susitikimų šiokiadieniais.

6.8. Atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba nepritaria atsakovės siūlomam „50:50“ bendravimo su dukra modeliui, Tarnyba atitinkamai nesutinka ir su tuo, jog išlaikymas iš motinos vaikui nebūtų priteisiamas. Ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra pareikštas vadovaujantis nepilnametės geriausiais interesais. Skyriaus vertinimu, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio priteisimo turėtų būti vertinamos mergaitės geriausių interesų naudai, jog ji turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, galėtų patenkinti bent minimaliausius ir būtiniausius savo poreikius.

Atsiliepimas

7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Swedbank lizingas“ teismui pateiktame atsiliepime nurodė neprieštaraujantis, kad įsipareigojimai pagal lizingo sutartį Nr. LT195287 būtų laikomi asmenine R. J. prievole, jei teismo sprendime santuokos nutraukimo byloje, bus numatyta, kad: a) prievolių vykdymas pagal lizingo sutartį laikomas asmenine R. J. prievole; b) R. J. mokamas vaikų išlaikymo dydis (jei tokia prievolė bus numatyta teismo sprendime) bus ne didesnis nei 1 700 Eur/mėn.; c) R. J. bus pilnai atsiskaitęs (sumokėjęs kompensaciją) su L. J. (jei tokia R. J. prievolė bus numatyta teismo sprendime).

8. Tretieji asmenys V. J. ir I. P. teismui pateiktuose atsiliepimuose nurodė, jog su priešieškiniu visiškai nesutinka, palaiko visus ieškovo atsiliepime į priešieškinį išdėstytus argumentus ir pritaria ieškovo pozicijai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

Žemesnės instancijos teismas

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 10 d. sprendimu ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė:

9.1. nutraukti L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Palangos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

9.2. nustatyti, kad santuokos nutraukimo pasekmės ieškovo R. J. ir atsakovės L. J. turtinėms teisėms ir pareigoms taikytinos nuo 2023 m. gegužės 24 d.;

9.3. po santuokos nutraukimo palikti ieškovei L. J. santuokinę pavardę „J.“, o atsakovui R. J. – pavardę „J.“;

9.4. nustatyti nepilnametės I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu – ieškovu R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo gyvenamojoje vietoje;

9.5. priteisti iš atsakovės L. J. nepilnametės dukters I. J. išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. lapkričio 22 d.) iki dukters pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

9.6. Nepilnamečio vaiko I. J. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą R. J.;

9.7. Nustatyti atsakovės L. J. bendravimo su nepilnamete dukra I. J. tvarką, pagal kurią ji su dukra bendrauja: 1) motina su dukra bendrauja neporinių savaičių savaitgalio šeštadienį ar sekmadienį be nakvynės. I. J. pageidaujant, pasirinktą savaitgalį jį gali likti nakvoti pas motiną ir į namus grįžti iki sekmadienio 21 val.; 2) nepilnamečio vaiko atostogų metu tėvai lygiomis teisėmis turi teisę praleisti su vaiku nepertraukiamai iki pusės atostogų laiko, iš anksto suderinę tarpusavyje atostogų vietą ir laiką; 3) poriniais metais motina su nepilnamečiu vaiku per Šv. Kalėdas bendrauja nuo Šv. Kūčių dienos iki gruodžio 25 dienos. Neporiniais metais motina su nepilnamečiu vaiku per Šv. Kalėdas bendrauja nuo gruodžio 25 dienos iki 26 dienos, išskyrus tuos atvejus, jeigu motinos ir nepilnamečio vaiko bendravimas tęsiasi nepilnamečio vaiko žiemos mokyklinių atostogų metu; 4) poriniais metais tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku per Naujųjų metų šventę nuo gruodžio 31 d. iki sausio 1 d. Neporiniais metais per Naujųjų metų šventę nuo gruodžio 31 d. iki sausio 1 d su nepilnamečiu vaiku bendrauja motina; 4) poriniais metais motina su nepilnamečiu vaiku per Šv. Velykas bendrauja nuo pirmos Šv. Velykų dienos iki antros Šv. Velykų dienos. Neporiniais metais motina su nepilnamečiu vaiku per Šv. Velykas bendrauja nuo prieš Šv. Velykų šventę einančios darbo dienos iki pirmos Šv. Velykų dienos; 5) tėvas su nepilnamečiu vaiku praleidžia pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną, jeigu ši šventė yra ne tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku savaitgalį ar kitu bendravimo laiku; 6) motina su nepilnamečiu vaiku turi teisę praleisti pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną, jeigu ši šventė yra ne motinos bendravimo su nepilnamečiais vaiku savaitgalį; 7) vaiko gimimo dieną šalys su vaiku bendrauja bendru sutarimu. Šalių gimimo dienomis teisę bendrauti su vaiku turi tas iš tėvų, kurio yra gimimo diena; 8) motina vaiko atostogų, švenčių ar nedarbo dienomis pasiima vaiką iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir pristato atgal, išskyrus atvejus, kai vaiko pasiėmimas ir pristatymas numatomas iš/ar į ugdymo įstaigos(-ą); 9) šalys įsipareigoja informuoti viena kitą ir iš anksto suderinti tarpusavyje sprendimus, susijusius su vaiko sveikatos priežiūra; 10) vaikas ir motina, esant nepilnametės valiai, gali savarankiškai susitarti ir dėl papildomų, joms patogių susitikimų šiokiadieniais;

9.8. priteisti R. J. asmeninės nuosavybės teise: 1) automobilį TOYOTA COROLLA, v. n. (duomenys neskelbtini), identifikavimo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini); 2) motorolerį GILERA RUNNER 50, v. n. (duomenys neskelbtini), identifikavimo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini); 3) automobilį VAZ 21061, v. nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini); 4) rekonstruojamą pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini);

9.9. priteisti L. J. asmeninės nuosavybės teise automobilį TOYOTA COROLLA, v. n. (duomenys neskelbtini), indentifikavimo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini);

9.10. nustatyti, kad po santuokos nutraukimo įsipareigojimai UAB „Swedbank lizingas“ pagal lizingo sutartį Nr. LT195287 laikomi asmenine R. J. prievole;

9.11. priteisti iš R. J. L. J. 111 346,16 Eur kompensaciją už nekilnojamąjį turtą (statomą namą), už santuokos metu parduotą nekilnojamąjį turtą, už ieškovo buto pagerinimą, už gyvybės draudimo įmokas, už gautas palūkanas, už pensijų fonde sukauptas lėšas;

9.12. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nutartimi byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones;

9.13. priteisti iš ieškovo R. J. atsakovei L. J. 6 351,50 Eur bylinėjimosi išlaidų;

9.14. priteisti iš atsakovės L. J. ieškovui R. J. 109 Eur žyminio mokesčio išlaidų.

10. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl santuokos iširimo priežasčių, nenustatė įstatymo preziumuojamų sutuoktinio (-ės) kaltų veiksmų arba esminio pareigų nevykdymo. Teismas, išnagrinėjęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs teismo posėdžiuose dalyvavusių liudytojų parodymus, sprendė, kad nesutarimai tarp ginčo šalių tęsėsi ilgą laiką, sprendimas dėl santuokos nutraukimo nebuvo priimtas staiga, neapgalvotai. Atsižvelgdamas į tai, jog abu sutuoktiniai pažeidė abipusio lojalumo, moralinės paramos teikimo pareigas, nepakankamai dėmesio skyrė vienas kitam ir santykių išsaugojimui, sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.61 straipsnio 2 dalis).

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovas patikslintame ieškinyje teismo prašė nustatyti, kad ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2022 m. rugsėjo 12 d., tuo tarpu atsakovė priešieškinyje teismo prašė nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos. Teismas, spręsdamas dėl santuokos nutraukimo pasekmių momento, atsižvelgė į byloje esančius rašytinius įrodymus ir teismo posėdžių metu liudytojų pateiktus paaiškinimus, kad nesutarimai ieškovo ir atsakovo šeimoje buvo tęstinio pobūdžio. Teismas neabejojo liudytojų paaiškinimais, kad ieškovas apie ketinimą nutraukti santuoką savo artimiesiems (seseriai) galėjo papasakoti 2021 m. birželio mėnesį, tačiau, spręsdamas dėl santuokos nutraukimo pasekmių momento, teismas atsižvelgė į šalių realių veiksmų, siekiant nutraukti santuoką, pradžią. Teismas realių veiksmų pradžios momentą laikė ieškovo 2023 m. gegužės 24 d. atsakovei pateiktą pasiūlymą nutraukti santuoką (el. b. T2, 221 p.). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad santuokos nutraukimo pasekmės abiejų šalių (ieškovo ir atsakovės) turtinėms teisėms ir pareigoms taikytinos nuo 2023 m. gegužės 24 d.

12. Teismas nurodė, jog ieškovas teismo prašė nustatyti nepilnamečio vaiko I. J. nuolatinę gyvenamąją vietą su tėvu R. J. jo gyvenamojoje vietoje. Atsakovė su šiuo ieškinio reikalavimu sutiko. Nepilnametė I. J. teismo posėdžio metu išreiškė pageidavimą, kad jos gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu R. J.. Tarnyba teismui pateiktose išvadose prieštaravimo dėl šio ieškinio reikalavimo nepareiškė. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas nepilnametės I. J. gyvenamąją vietą nustatė su tėvu – ieškovu R. J. jo gyvenamojoje vietoje.

Žemesnės instancijos teismas

13. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atskirai gyvenančios motinos bendravimo tvarkos nustatymo, atsižvelgė į vaiko amžių, ieškovo ir atsakovės pateiktus paaiškinimus, Tarnybos nuomonę, jos atstovės išdėstytą bylos nagrinėjimo metu poziciją. Tarnybos vertinimu, atsakovės prašoma nustatyti „50:50“ principu paremta bendravimo tvarka neatitiktų nepilnametės interesų ir būtų jos realiai neįmanoma vykdyti, pirmiausia, dėl nepilnametės nenoro su motina tokia tvarka bendrauti. Tarnybos nuomone, I. J. interesus atitiktų bendravimo tvarkos sąlygos, dėl kurių byloje šalys sutaria, papildomai nustatant, kad tolimesnis I. ir motinos bendravimas galėtų vykti mergaitei su motina praleidžiant ne mažiau nei vieną šeštadienį ar sekmadienį, kas antrą savaitę, be nakvynės, numatant, jog, I. norint, tą savaitgalį jį gali likti nakvoti pas motiną ir į namus grįžti iki sekmadienio vakaro, taip pat pažymint, kad vaikas ir motina, esant nepilnametės valiai, gali savarankiškai susitarti ir dėl papildomų, joms patogių susitikimų šiokiadieniais. Tenkino ieškovo reikalavimą dėl nepilnametės dukros bendravimo tvarkos su atsakove nustatymo.

14. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad šalių nepilnametė dukra I. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Ieškovas teismo prašė priteisti iš L. J. nepilnamečio vaiko I. J. išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; išlaikymą pervedant į R. J. asmeninę sąskaitą banke; išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise paskirti R. J.. Atsakovė priešieškinyje teismo prašė išlaikymo nepilnamečiui vaikui nepriteisti, kadangi siūlė nustatyti 50:50 bendravimo su vaiku modelį. Teismas, spręsdamas dėl nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo dydžio, atsižvelgė į tai, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. MMA dydis yra 1 038 Eur (atskaičius mokesčius – 777 Eur), kas reiškia, kad minimalus vieno iš tėvų vaikui teikiamo išlaikymo dydis sudaro 388,50 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo prašomas priteisti iš atsakovės išlaikymo dydis vaikui (po 100 Eur ) yra mažesnis už orientacinį dydį, kurio skyrium gyvenančio vieno iš tėvų mokėtina dalis nuo 2025 m. sudarytų 388,50 Eur (777 : 2), vieno iš tėvų skirtiną vaikui, taip pat įvertinęs turimus byloje duomenis apie šalių turtinę padėtį, nurodytus vaiko, Tarnybos pateiktą išvadą sprendė, jog ieškinio reikalavimas šioje dalyje nepagrįstas. Teismas, gindamas vaiko interesus, iš atsakovės L. J. nepilnametės dukters I. J. išlaikymui priteisė po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pagal atsakovės pateiktą išrašą apie darbo užmokestį, ji turi galimybę teikti teismo nustatytą tokio dydžio išlaikymą vaikui. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius ir šių poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių finansinę padėtį, turimą turtą bei galimybes dirbti ir užsidirbti, yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis). Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skyrė ieškovą R. J. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

15. Teismas, spręsdamas dėl ieškinyje ir priešieškinyje pateiktų turtinių reikalavimų, vertino ieškovo atsiliepime į priešieškinį nurodytą aplinkybę, kad: „Nuo pat šalių bendro gyvenimo pradžios ieškovas gaudavo asmenines pinigines dovanas iš savo tėvų, lėšas taupė. Ieškovas niekuomet (išskyrus vieną išimtį, kai ieškovo tėvo duota piniginė dovana buvo panaudota ieškovui ir atsakovei banko suteiktos paskolos išankstiniam grąžinimui) apie dovanų gavimo faktą ir dovanų dydį nepasakojo Atsakovei, ir iki pat santuokos nutraukimo įforminimo proceso Atsakovė apie tas Ieškovo gautas pinigines dovanas nieko nežinojo, nes tos lėšos nebuvo šeimos lėšos, ieškovas niekuomet neketino jų naudoti ir nenaudojo šeimos poreikiams“. Byloje nepateikti įrodymai, patvirtinantys apie visą ieškovo dovanojimo pagrindu gautų lėšų sumą, šių lėšų panaudojimo šeimos poreikiams aplinkybes. Atsižvelgdamas į tai, ieškovo nurodyto motyvo apie turto įsigijimą panaudojant dovanotas lėšas nelaikė įtikinamu. Trečiasis asmuo I. P. teismo posėdyje nurodė, kad iš ieškovo gavo 20 000 Eur, kurių negrąžino. Atsakovė L. J. nurodė, kad nieko apie dovanotas lėšas nežinojo, ieškovas šeimos lėšomis disponavo savo nuožiūra. Ieškovas teismui nepateikė įrodymų, kad dovanotus pinigus išleido šeimos poreikiams, įsigijo daiktus šeimos poreikiams. Taigi teismas, vadovaudamasis CK 3.88 straipsnio 2 dalimi, atmetė ieškovo paaiškinimą, kad pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją vykdė iš asmeninių lėšų, nes preziumavo, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimus dėl autotransporto priemonių pasidalinimo, nebaigto rekonstruoti namo tenkino, nurodė, kad dėl šių objektų tarp šalių ginčo nėra. Po santuokos nutraukimo ieškovui R. J. asmeninės nuosavybės teise priteisė: automobilį TOYOTA COROLLA, v. n. (duomenys neskelbtini), identifikavimo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini); 2) motorolerį GILERA RUNNER 50, v. n. (duomenys neskelbtini), identifikavimo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini); 3) automobilį VAZ 21061, v. n. (duomenys neskelbtini), identifikavimo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini); rekonstruojamą pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo atsakovei L. J. asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilį TOYOTA COROLLA, v. n. (duomenys neskelbtini), indentifikavimo (VIN) kodas (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

16. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas prašė, o atsakovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Swedbank“ tam neprieštaravo, nustatė, kad po santuokos nutraukimo įsipareigojimai UAB „Swedbank lizingas“ pagal lizingo sutartį Nr. LT195287 laikomi asmenine R. J. prievole.

17. Pirmosios instancijos teismas atsakovei iš ieškovo priteisė 111 346,16 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį, už parduotą nekilnojamąjį turtą, už ieškovo mokėtas įmokas už gyvybės draudimo sutartį, už ieškovo gautas palūkanas iš kredito unijų, taip pat 12 058,96 Eur kompensaciją už nekilnojamojo daikto (buto) pagerinimą:

17.1. Teismas nustatė, jog atsakovė priešieškinyje teismo prašė už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį priteisti 116 619,33 Eur kompensaciją. Teismas atsižvelgė į tai, kad pagal 2021 m. liepos 4 d. sudarytos jungtinės veiklos sutartį ieškovas, ieškovo mama V. J. ir ieškovo sesuo I. P. susitarė dėl ginčo namo ((duomenys neskelbtini), vertė 214 527,60 Eur) statybos – rekonstrukcijos; sutarties rezultatas – 1/3 rekonstruoto namo priklausys ieškovo mamai, 2/3 – ieškovui. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui priklausančio 2/3 ginčo namo vertė sudaro 143 018,40 Eur, atsakovei už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį priteisė 71 509,20 Eur (143 018,40 : 2 arba 214 527,60 : 3).

17.2. Teismas nustatė, kad santuokos metu buvo parduotas šalims priklausęs nekilnojamas turtas – kūrybinės dirbtuvės ir 2 sodybos. Už parduotą turtą ieškovui (grynais arba pavedimu į jo sąskaitą) buvo sumokėta 171 000 Eur (28 000 Eur už sodybą (duomenys neskelbtini) kaime + 86 000 Eur už patalpas (duomenys neskelbtini) + 57 016 Eur už sodybą (duomenys neskelbtini) kaime). Ieškovas į atsakovei priklausančią sąskaitą pervedė tik 65 910 Eur (12 500 Eur + 41 410 Eur + 12 000 Eur). Ginčo dėl šių aplinkybių tarp šalių nėra, todėl iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 19 590 Eur kompensacija (171 000 : 2 – 65 910 Eur). Teismas atmetė ieškovo paaiškinimą, kad nėra skolingas atsakovei už parduotą nekilnojamąjį turtą. Atsakovė nurodė, kad kūrybines dirbtuves ir 2 sodybas šalys pardavė, siekiant sukaupti lėšas namo statybai, o ji apie 20 077 Eur dovanotų dukrai B. Š.-M. iš jos pirmosios santuokos sužinojo teismo proceso metu iš pateiktų įrodymų. Teismo vertinimu, ieškovas, prieš dovanojant pinigines lėšas B. Š.-M., turėjo gauti atsakovės sutikimą, įgaliojimą ar teismo leidimą. Vadovaudamasis tuo, teismas atmetė ieškovo paaiškinimą, kad atsakovės dalis yra ieškovo padovanota atsakovės dukrai B. Š.-M. iš jos pirmos santuokos.

17.3. Teismas nesutiko su ieškovu, kad sutuoktinių lėšos pensijų fonduose negali būti dalijamos santuokos nutraukimo byloje. Nors pensijų kaupimo privačiuose fonduose sistema sureguliuota taip, kad sukauptomis lėšomis pensijų fonde žmogus galėtų pradėti naudotis tik tuomet, kai jos dėl žmogaus sveikatos būklės, tikėtina, jau nebus reikalingos, tačiau tai nereiškia, kad tų hipotetinių lėšų negalima padalinti. Ieškovas yra II-os pakopos pensijų fondo dalyvis, todėl ieškovo darbdavys dalį ieškovo darbo užmokesčio perveda į fondą pagal ieškovo ir fondų valdytojo GOINDEX, k. 305706496, sudarytą Pensijų kaupimo sutartį Nr. GO00004733. Teismas, spręsdamas dėl reikalavimo pagrįstumo, atsižvelgė į aplinkybę, kad santuokos nutraukimas sukėlė pasekmes šalių turtinėms teisėms nuo 2023 m. gegužės 24 d., tai yra 5 mėnesiais anksčiau, negu priešieškinyje nurodė atsakovė, todėl iš ieškovo priteisė 2 500 Eur kompensaciją. Atsakovė, be kita ko, nurodė, kad ieškovas nuo 2019 m. lapkričio 27 d. yra sudaręs Universalaus Ergo Life Insurance SE draudimo sutartį. Ieškovas pagal minėtą sutartį kas mėnesį moka po 125 Eur. Iki 2023 m. gegužės 26 d. ieškovas buvo atlikęs įmokų už 5 375 Eur. Atitinkamai teismas atsakovei pripažino teisę į pusę ieškovo pensijų fonde sukauptų lėšų ir iš ieškovo priteisė 2 688 Eur kompensaciją.

17.4. Atsakovė priešieškinyje teismo prašė priteisti iš ieškovo 3 530 Eur, lygią ½ ieškovo gautų palūkanų vertės iš Lietuvos Kredito Unijos (Šeimos unija) ir Rato kredito unijos. Atsakovė nurodė, kad ieškovas, sudarydamas terminuotas taupomųjų indėlių sutartis Lietuvos Kredito Unijoje (Šeimos unija) ir Rato kredito unijoje, nuo 2021 m. uždirbo ženklią palūkanų sumą – 7 060 Eur (Rato unija – 4 942 Eur; Lietuvos Kredito Unija (Šeimos unija) – 2 119,66 Eur). Kadangi vaisiai, gauti santuokos metu, tiek iš bendro, tiek iš asmeninio turto, yra bendri, atsakovei priklauso ½ minėtų palūkanų. Atsakovė nėra iš ieškovo gavusi minėtų palūkanų. Jos buvo panaudotos tik ieškovo interesų tenkinimui. Todėl teismas iš ieškovo priteisė kompensaciją, lygią ½ gautų palūkanų vertės, t. y. 3 530 Eur (7 060 Eur : 2). Teismas, spręsdamas dėl reikalavimo pagrįstumo, atsižvelgė į aplinkybę, kad santuokos nutraukimas sukėlė pasekmes šalių turtinėms teisėms nuo 2023 m. gegužės 24 d., tai yra 5 mėnesiais anksčiau, negu priešieškinyje nurodė atsakovė, todėl iš ieškovo priteisė 3 000 Eur kompensaciją.

17.5. Atsakovė priešieškinyje prašė priteisti iš ieškovo 12 058,96 Eur kompensaciją, lygią ½ sumos, kuria dėl santuokos metu atliktų remonto darbų padidėjo ieškovui priklausančio asmeninio turto vertė. Atsakovė nurodė, kad santuokos metu buvo ženkliai pagerintas ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 3 kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šalių santuoka sudaryta 2002 m., bute remonto darbai vyko nuo 2009 m. vasaros iki 2010 m. lapkričio mėn. Faktą, kad santuokos metu buvo atlikti ženklūs buto remonto darbai patvirtina su atsiliepimu pateikiamas specialistų teismo eksperto dr. D. Kalibato ir A. Kvedaro 2024 m. sausio 10 d. vertinimo aktas. Minėti specialistai nustatė, kad remonto darbai 2009 m. kainavo 14 418,41 Eur, o dėl atliktų remonto darbų buto vertė padidėjo 24 117,93 Eur. Po santuokos nutraukimo ieškovui nuosavybės teise priklausantis butas (duomenys neskelbtini), lieka ieškovui, nes įgytas santuokoje. Liudytojai nurodė, kad butas suremontuotas, pagerintas, jo rinkos vertė padidėjo investavus šeimos lėšas. Teismas sprendė, kad nurodyto ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto remonto darbai, o tuo pačiu ir pagerinimas, buvo naudingas ieškovui. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo tenkino, atsakovei priteisė 12 058,96 Eur už nekilnojamojo daikto (buto) pagerinimą.

Žemesnės instancijos teismas

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 5 d. nutartimi atsakovės L. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir įpareigojo ieškovą R. J. iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos leisti atsakovei L. J. naudotis šeimos gyvenamąja vieta – butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovas nutarties nevykdė. Ją 2024 m. liepos 11 d. apskundė atskiruoju skundu. Ieškovo skundas Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-965-613/2024, buvo atmestas. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepakeista. Iš bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių (pavyzdžiui, nepilnametės ginčo šalių dukters I. J. liudijimo teismo posėdyje, kad gyvena kartu su tėvu (ieškovu) ir broliu, kur gyvena mama (atsakovė) nežino) darė išvadą, kad atsakovė L. J. negyvena ir nesilanko bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad minėtame bute gali būti/yra atsakovei priklausančių asmeninių daiktų, kuriais ji galimai negali naudotis, prašymą dėl baudos ieškovui skyrimo pripažino pagrįstu. Teismas nusprendė skirti ieškovui R. J. 500 Eur baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nutarties, priimtos šioje civilinėje byloje Nr. e2-393-534/2025, nevykdymą, valstybės naudai, nes tai susiję su viešosios teisės pažeidimu, konkrečiai CPK 18 straipsnio: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Baudos dydis nustatytas atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovas atsisakė vykdyti nutartį dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ne tik teismui priėmus nutartį, bet ir po apeliacinio proceso, kai nutartis dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių palikta nepakeista. Ieškovas nutartį atsisakė vykdyti atsakovei raštu kreipiantis į jį, nevykdė ir teismo proceso metu, kai atsakovė kreipėsi į teismą dėl baudos paskyrimo ir teismui teismo posėdžio metu įspėjus ieškovą, kad teismo nutartį privalo vykdyti.

19. Skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovas, teikdamas ieškinį, sumokėjo 109 Eur žyminį mokestį. Atsakovė, teikdama priešieškinį, sumokėjo 2 543 Eur žyminį mokestį (218 Eur neturtiniai reikalavimai + 2 325 Eur turtinis reikalavimas). Ieškovo neturtinis reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės patenkintas, o atsakovės neturtinis reikalavimas atmestas. Iš atsakovės ieškovui priteisė 109 Eur turėtų žyminio mokesčio išlaidų. Atsakovės priešieškinio turtinis reikalavimas patenkintas 62 proc., todėl iš ieškovo atsakovės naudai priteisė 1 441,50 Eur turėtų žyminio mokesčio išlaidų už pareikštą turtinį reikalavimą. Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 6 150 Eur išlaidas už teisines paslaugas. Atsižvelgdamas į patenkintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį, iš ieškovo atsakovės naudai priteisė 3 500 Eur advokato pagalbos išlaidų, 1 410 Eur atsakovės turėtų išlaidų turtui įvertinti. Iš viso priteisė atsakovei 6 351,5 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, jog procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 4,04 Eur ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios sumos (8 Eur), todėl jų paskirstymo klausimo byloje nesprendė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

20. Ieškovas R. J. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d. sprendimą dalyje dėl: 1) rekonstruojamo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo ieškovo asmeninės nuosavybės teise; 2) santuokos nutraukimo teisinių pasekmių turtinėms teisėms ir pareigoms atsiradimo momento; 3) 111 346,16 Eur kompensacijos už nekilnojamąjį turtą (statomą namą), už santuokos metu parduotą nekilnojamąjį turtą, už ieškovo buto pagerinimą, už gyvybės draudimo įmokas, už gautas palūkanas, už pensijų fonde sukauptas lėšas atsakovei priteisimo; 4) ieškovui skirtos 500 Eur baudos už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-393-534/2025, nevykdymą valstybės naudai. Šioje dalyje prašo priimti naują sprendimą: 1) pripažinti, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis rekonstruojamas pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nepatenka į santuokos nutraukimo metu dalytino turto masę; 2) nustatyti, kad santuokos nutraukimo pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms taikytinos nuo 2021 m. sausio 31 d. (alternatyvus ieškovo reikalavimas: nustatyti, kad santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms taikytinos nuo 2022 m. rugsėjo 12 d.); 3) priteisti iš R. J. L. J. 1 562,50 Eur kompensaciją už gyvybės draudimo įmokas, 1 875,87 Eur už pensijų fonde sukauptas lėšas; 4) netenkinti 2025 m. sausio 15 d. atsakovės prašymo skirti ieškovui baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-393-534/2025, nevykdymą; 5) priteisti perskaičiuoto dydžio bylinėjimosi išlaidas, pagal tai, kaip nauju teismo sprendimu bus tenkinti ieškovo reikalavimai. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

20.1. Ieškovo teigimu, teismas priėmė iš dalies nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kadangi ignoravo ar netinkamai vertino kai kuriuos byloje esančius įrodymus ir iš dalies neatskleidė šios bylos ginčo esmės, padarė tikrųjų faktinių aplinkybių neatitinkančią išvadą dėl tarp šalių susiklosčiusios situacijos vertinimo.

20.2. Dėl pastato, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas nurodo, kad jis turėjo būti pripažintas nepatenkančiu į santuokos nutraukimo metu dalytino turto masę. Ieškovas 2024 m. balandžio 25 d. teismui pateikė prašymą, visų pirma, taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį, nustatant, kad ieškovas ir atsakovė bendrą ūkį nustojo vesti 2021 m. gruodžio 31 d. ar bent jau 2022 m. rugsėjo 12 d., o jei teismas pirminio prašymo netenkintų, tai ieškovas paskesniu etapu prašė taikyti CK 3.88 straipsnio 2 dalį, t. y. pripažinti, esant įrodytu, kad ieškovui nuosavybės teise dovanojimo ir paveldėjimo pagrindu priklausantis rekonstruojamas pastatas yra ir lieka asmeninė ieškovo nuosavybė, nes iki rekonstrukcijos jis buvo ieškovo asmeninė nuosavybė ir yra rekonstruojamas iš asmeninių ieškovo ir jo jungtinės veiklos partnerio – ieškovo motinos – lėšų. Todėl tiek taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį ir nustatant, kad ieškovas ir atsakovė nustojo vesti bendrą ūkį nuo 2021 m. gruodžio 31 d., tiek taikant CK 3.88 straipsnio 2 dalį ir konstatuojant pilnai įrodyta, jog rekonstruojamas pastatas yra ieškovo nuosavybė, nes jo rekonstrukcijai iš asmeninių ieškovo lėšų buvo įsigytos statybinės medžiagos ir statybos darbai, rekonstruojamas pastatas turėjo būti pripažintas nepatenkančiu į santuokos nutraukimo metu dalytino turto masę. Taigi skundžiamą sprendimą priėmęs teismas nepateikė jokių argumentų, kodėl rekonstruojamo pastato nepripažino nepatenkančiu į santuokos nutraukimo metu dalytino turto masę.

20.3. Skundžiamo sprendimo 2 ir 55 punktuose teismas neteisingai cituoja ieškovo reikalavimus, nurodydamas, kad ieškovas teismo prašė nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2022 m. rugsėjo 12 d., kai tuo tarpu ieškovas 2024 m. balandžio 25 d. teismo prašė: „Vadovaujantis CK 3.67 str. 2 d. nustatyti, jog Ieškovo ir Atsakovės santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2021-12-31, o jei teismas netenkintų tokio prašymo, tai Ieškovas prašo teismą nustatyti, jog Ieškovo ir Atsakovės santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2022-09-12.“.

Žemesnės instancijos teismas

20.4. Teismas visiškai nenagrinėjo rašytinių įrodymų, nes jie kaip tik patvirtina ieškovo poziciją, kad ieškovas su atsakove nebevedė bendro ūkio nuo 2021 m. gruodžio 31 d.; ignoravo bent 4 liudytojų (I. J., K. J., B. Š.-M., S. Z., D. B.) pateiktus paaiškinimus, kad ieškovas su atsakove nebevedė bendro ūkio nuo 2021 m. gruodžio 31 d.; neargumentavo, kodėl realių veiksmų pradžios momentu bendro ūkio vedimo nutrūkimui teismas laikė 2023 m. gegužės 24 d. ieškovo žinutę atsakovei dėl poreikio įforminti santuokos nutraukimą, o ne 2021 m. birželio 29 d. atsakovės žinutę ieškovui, kai būtent atsakovė klausė: „Skyrybų dokumentus tu paduosi?“, kai būtent atsakovė ragino ieškovą eiti pas psichologą dėl pranešimo vaikams apie skyrybas. Akivaizdu, kad sutuoktinių tarpusavio santykiai jau seniai yra pašliję, kad bendrų interesų ir bendro rūpinimosi buvusiais bendrais dalykais seniai nėra, kad bendro ūkio vedimas baigtas, kai yra pagarsinamas santuokos nutraukimo įforminimo reikalingumas.

20.4.1. Iš atsakovės atstovės 2023 m. rugsėjo 12 d. gautas santuokos nutraukimo sutarties tekstas (ieškinio 3.1 ir 3.2 priedai), kuris CK 3.53 straipsnio kontekste, patvirtina, kad atsakovei 2023 m. rugsėjo 12 d. buvo akivaizdu, jog sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo daugiau nei metus: nuo 2022 m. rugsėjo 12 d., nes būtent tokia sąlyga nurodyta pačios atsakovės/jos atstovės pateiktame santuokos nutraukimo sutarties tekste.

20.4.2. Nei atsakovė, nei liudytojais apklausti ieškovo ir atsakovės vaikai nepaneigė 2024 m. balandžio 4 d. ieškovo paaiškinimų (nors atsakovė turėjo galimybę liudytojus klausti, ar ieškovas rašė tiesą 2024 m. balandžio 4 d. paaiškinimuose), kad: a) 2021 m. spalio mėn. ieškovo mamai V. J. buvo insultas, ir atsakovė jokios pagalbos nesuteikė ieškovui, kuriam teko organizaciniai motinos V. J. slaugos, priežiūros rūpesčiai; b) (duomenys neskelbtini) dukros I. gimtadienio šventę (tikrasis gimtadienis (duomenys neskelbtini), bet šventė vyko (duomenys neskelbtini)) ieškovas organizavo be jokio atsakovės dalyvavimo. Ieškovas aptarė su I., kokios vietos gimtadienio šventimui dukra norėtų, ką iš klasiokų ar draugių pakviesti norėtų, kokių vaišių norėtų. Jokių diskusijų su atsakove tais klausimais nebuvo. Atsakovė į dukros gimtadienio šventės pabaigą atvyko, bet prastovėjo kitame salės: Virtualios realybės arenos, adresu Subačiaus g. 64, Vilnius, kampe, nebendraudama nei su ieškovu, nei su šventės dalyviais; c) 2021 m. gruodžio pradžioje dukrai I. buvo plaukimo varžybos Druskininkuose, kurios truko pora dienų. Dukra į varžybas vyko su savo sporto kolegomis: su komanda, o ieškovas į Druskininkus „pasirgti“ už dukrą vyko vienas, nakvojo Druskininkuose vienas, atsakovei jau nebuvo poreikio leisti su ieškovu ir su dukra I. kartu savaitgalį Druskininkuose; d) 2021 m. Kūčių vakarienei ieškovas su vaikais (K. ir I.) vyko pas atsakovės dukrą B., kur atskirai atvyko ir atsakovė, tačiau tas atsakovės buvimas už bendro Kūčių stalo kėlė vien tik neigiamas emocijas ir įtampą B. šeimai, K. ir I., nes buvo akivaizdu, kad ieškovas ir atsakovė jau yra svetimi ir jokiais emociniais saitais nebesaistomi žmonės; e) 2021 m. gruodžio 31 d. naktį (naujametinę naktį) ieškovas sutiko namuose prie televizoriais su dukra I., atsakovei jau nebuvo poreikio leisti su ieškovu kartu naujametinę naktį.

20.4.3. Būtent 2021 m. birželio mėn. baigiasi šalių reguliarus kasdienis bendravimas dėl bendrų buitinių reikalų: maisto pirkimo, ir tai patvirtina pačios atsakovės atsiliepimo į ieškinį (DOK-5537, 1 priedas), kurio 57-58 p. užfiksuotas šalių bendravimas dėl buitinių klausimų, kai atsakovė rašo: „Reik batono, daktariškos, sūrio. I. nori k. sumuštiniu, parveštum, tikriausiai?“; „Burokiukų šviežių paimk šaltibarščiams“, „Kefyro“. 2024 m. balandžio 4 d. teismui pateikti (DOK-53078) ieškovo ir atsakovės bendravimo dėl buitinių ir su vaiko poreikiais susijusių klausimų pavyzdžiai, iš kurių akivaizdu, kad dar 2020 m vyko bendravimas, pagrįstas bendra buitimi, bendromis vakarienėmis ir pirkinių derinimu tam tikslui, o nuo pat 2022 m. pradžios tokio bendravimo jau nebuvo (2020 m. ir 2022 m. susirašinėjimai per Messenger programėlę).

Žemesnės instancijos teismas

20.5. Teismo pasisakymas: „Teismas, vadovaudamasis LR CK 3.88 str. 2 d., atmeta ieškovo paaiškinimą, kad pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją vykdo iš asmeninių lėšų, nes preziumuoja, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė“ rodo, kad teismas nepateikė jokių argumentų, kodėl laikė nepakankamais ieškovo pateiktus įrodymus, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise paveldėjimo ir dovanojimo pagrindu priklausantis rekonstruojamas namas, adresu (duomenys neskelbtini), liktų ieškovo asmenine nuosavybe baigus rekonstrukciją, be kita ko, teismui ignoravus netgi faktą, kad namo rekonstrukcijai ieškovas panaudojo išimtinai tik jo (o ne kartu su atsakove) paveldėtas lėšas: 43 211,87 Eur ir 10 352,93 USD, kurios buvo reikšmingas indėlis įsigyjant statybines medžiagas ir statybos darbus ir kitas asmenines ieškovo ir jo motinos lėšas. Byloje sukaupti įrodymai patvirtina, kad ieškovas asmeninės nuosavybės teise buvo gavęs pinigų sumas (2014 m. – 8 398,98 Eur; 2015 m. – 20 501,86 Eur/20 000 USD; 2019 m. – 15 000 Eur; 2020 m. – 2 360 Eur; 2021 m. – 58 211,87 Eur ir 10 352,93 USD; 2023 m. – 60 500 Eur), kurių niekada nenaudojo šeimos poreikiams (tą patvirtino net ir atsakovė, tuo labiau, kad ji priešieškinyje teigė, jog apie ieškovo gautas dovanas niekuomet nežinojo) ir jų pagrindu asmeninės nuosavybės teise įgijo statybines medžiagas, statybos darbus bei tai naudojo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio pastato rekonstrukcijai.

20.6. Iš byloje esančių įrodymų buvo galimybė nustatyti, kiek lėšų ieškovas su motina buvo skyręs namo statybai iki 2023 m. gegužės 24 d. imtinai, kokia tų lėšų kilmė. Byloje yra ieškovo e-banko išrašai, patvirtinantys, kada ir kokiomis sumomis buvo atlikti mokėjimai dėl ieškovo pastato rekonstrukcijos. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad ieškovas asmenines lėšas būtų panaudojęs kokiems nors kitiems poreikiams, o ne ginčo namo rekonstrukcijos darbams. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad ieškovas kokias nors kitas, o ne jo asmenines bei jo motinos lėšas būtų naudojęs ieškovo pastato rekonstrukcijai. Kadangi ginčo pastatas rekonstruojamas už ieškovo asmenines lėšas ir ieškovo jungtinės veiklos partnerio (motinos) lėšas, tai teismui buvo pagrindas pripažinti, kad atsakovė neturi jokių teisių nei minėto rekonstruojamo pastato, nei jo rekonstrukcijai panaudotų lėšų atžvilgiu. Ieškovo pastato rekonstrukcija nebuvo bendro ūkio vedimo su atsakove pasireiškimą patvirtinanti veikla ir kad ieškovas neketino laikyti į pastato rekonstravimą ir statybines medžiagas investuotas asmenines lėšas bendra su atsakove investicija, ir tai visuomet buvo žinoma ir suprantama atsakovei (2024 m. sausio 17 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje užfiksuota atsakovės pozicija, kad ne atsakovė su ieškovu statosi namą, o būtent ieškovas statosi namą; atsakovė teismo apklausos metu patvirtino, kad apie ieškovo namo rekonstrukciją nežinojo). Ieškovas vienasmeniškai sudarė susitarimus su pastato rekonstrukcijos darbus atliekančiais statybininkais ir statybos įmonėmis, o pastarosios niekuomet nereikalavo ieškovo sutuoktinės pritarimų, suderinimų, laidavimų ar pan. Asmeninių ieškovo lėšų panaudojimą ieškovo pastato rekonstrukcijai patvirtino ir trečiojo asmens I. P. 2025 m. sausio 27 d. teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai.

Žemesnės instancijos teismas

20.7. Dėl už nekilnojamojo turto pardavimą kompensacijos atsakovei išmokėjimo ieškovas nurodo, jog skundžiamo sprendimo 101 punkte teismas savo poziciją „atmesti paaiškinimą, kad ieškovas nėra skolingas atsakovei už parduotą nekilnojamąjį turtą“ grindžia vieninteliu atsakovės teiginiu: „Atsakovė teigė, jog ji apie 20 077 Eur, dovanotų atsakovės dukrai B., sužinojo teismo proceso metu iš pateiktų įrodymų“, ir ignoruoja byloje esančius įrodymus. Ieškovas nurodo, kad 2021 m. rudenį su atsakove suderino, kad dalį iš nekilnojamojo turto pardavimo atsakovei priklausančios sumos ieškovas kaip atsakovės dovaną perves atsakovės dukrai. Teismas nepagrįstai ignoravo faktą, kad buvo naudojamasi nekilnojamojo turto brokerio paslaugomis, surandant pirkėjus, paruošiant patalpas pardavimui ir dėl brokerio paslaugų, patalpų parengimo pardavimui buvo sumokėta 10 180 Eur, atitinkamai todėl dalintina 171 000 Eur suma mažintina 10 180 Eur. Naudojimąsi nekilnojamo turto brokerio paslaugomis bei apmokėjimą už jas patvirtina ir pačios atsakovės teismui teiktas atsakovės atsiliepimo į ieškinį (DOK-5537) 1 priedas (ieškovo ir atsakovės Messenger susirašinėjimas), kurio 64-65 punktuose užfiksuotas ieškovo ir nekilnojamojo turto brokerio M. M. vykdytas susirašinėjimas dėl patalpų (duomenys neskelbtini) gatvėje pardavimo kainos bei ieškovo atsakovei rašyta žinutė dėl pardavimo kainos bei mokėtinos sumos nekilnojamojo turto agentui. Naudojimąsi nekilnojamojo turto brokerio paslaugomis ir buvusias kitas išlaidas dėl patalpų parengimo pardavimui patvirtino ir pati atsakovė, K. J., B., apklausti 2024 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio metu. Kadangi ieškovas neišsaugojo dokumentų dėl 10 180 Eur sumokėjimo už nekilnojamojo turto brokerio, patalpų paruošimo pardavimui paslaugas, tai ieškovas turėtų sumokėti atsakovei 5 090 Eur kompensaciją, tačiau kadangi jis yra pervedęs atsakovei ir atsakovės pavedimu atsakovės dukrai 85 987,00 Eur, tai laikytina, kad jis atsakovės pageidavimą gauti ½ nuo 171 000 Eur yra įvykdęs.

20.8. Teismas nepagrįstai ignoravo faktą, kad atsakovė melavo, teigdama, kad tik iškėlus šią bylą ji sužinojo apie minėtus pinigų pervedimus B. ir tokį atsakovės melavimą pagrindžią netgi pačios atsakovės teiktas atsiliepimo į ieškinį (DOK 5537) 1 priedas, kurio 4-5 punktuose užfiksuotas 2021 m. spalio 11 d. buvęs šalių susirašinėjimas apie tai, kad ieškovas net iš darbo užmokesčio yra pervedęs sumas atsakovės dukrai B., skirtas B. akių operacijai ir virtuvės baldų bei įrangos pirkimui. Faktą, kad atsakovės dukra iš ieškovo sąskaitos gautas lėšas traktavo kaip gautas iš atsakovės, patvirtina ir tai, kad atsakovės dukra neteikė į VMI deklaracijos apie iš ieškovo sąskaitos gautas dovanas, nemokėjo GPM mokesčio nuo sumų, gautų iš ieškovo sąskaitos. Faktą, kad atsakovės dukra iš ieškovo sąskaitos gautas lėšas traktavo kaip gautas iš atsakovės, patvirtina ir tai, kad atsakovės dukra skundžiamame teismo sprendime nurodytą 19 590 Eur kompensacijos sumą 2025 m. balandžio 7 d. pervedė ieškovui ir nurodė: „Grąžinu. Pervesk mamai jos dovanotus pinigus, įsiteisėjus 2025 m. kovo 10 d. sprendimui dėl jūsų skyrybų“.

20.9. Dėl gyvybės draudimo įmokų ieškovas nurodo, kad ieškovas buvo sudaręs su ERGO Life Insurance SE 2019 m. lapkričio 27 d. Universalaus gyvybės draudimo sutartį, pagal kurią nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2022 m. gruodžio mėn. ieškovas mokėjo mėnesines draudimo įmokas: po 125 Eur. Nuo 2023 m. sausio 1 d. ieškovas draudimo įmokų nebemokėjo, tai patvirtina pačios atsakovės į bylą pateikti ieškovo banko sąskaitų išrašai. Nuo 2019 m. gruodžio mėn. skaičiuojant iki 2021 m. gruodžio 31 d. nustatoma, kad buvo sumokėta tokia draudimo įmokų suma: 125 x 25 = 3 125 Eur. Jei atsakovė laikytų, kad ieškovas pažeidė atsakovės interesus dėl tokių draudimo įmokų mokėjimo, ieškovas patvirtina, kad geranoriškai sutinka sumokėti atsakovei 0,5 dalį nuo pirmiau nurodytos iki 2021 m. gruodžio 31 d. sumokėtų draudimo įmokų sumos: 1 562,50 Eur. Nuo 2019 m. gruodžio mėn. skaičiuojant iki 2022 m. rugsėjo 12 d. buvo sumokėta tokia draudimo įmokų suma: 4 125 Eur. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas galėjo pasisakyti, kad atsakovei priteistina 0,5 dalis nuo 4 125 Eur. Nuo 2019 m. gruodžio mėn. skaičiuojant iki 2022 m. gruodžio 31 d. buvo sumokėta tokia draudimo įmokų suma: 4 625 Eur. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas, laikęs, kad ieškovo ir atsakovės bendro ūkio vedimas baigėsi 2023 m. gegužės 24 d., galėjo pasisakyti, kad atsakovei priteistina 0,5 dalis nuo 4 625 Eur.

20.10. Jei atsakovė laikytų, kad ieškovas pažeidė atsakovės interesus dėl dalyvavimo II-os pakopos pensijų fonde, ieškovas patvirtina, kad geranoriškai sutinka sumokėti atsakovei 0,5 dalį nuo 3 751,73 Eur iki 2021 m. gruodžio 31 d. ieškovo darbdavio į pensijų fondą pervestos ir netgi Sodros skirtos sumos (nors nei atsakovė, nei teismas nenurodė jokio teisinio pagrindo, kodėl kompensaciją priteisia nuo visos pensijų fonde sukauptos sumos, tam tarpe ir nuo Sodros sumokėtos įmokų dalies): 1 875,87 Eur. Iki 2022 m. rugsėjo 12 d. buvo sumokėta į pensijų fondą tokia ieškovo darbo užmokesčio dalis ir Sodros skirta suma: viso 5 349,83 Eur. Iki 2023 m. gegužės 24 d. buvo sumokėta į pensijų fondą tokia ieškovo darbo užmokesčio dalis ir Sodros skirta suma: viso 6 979,42 Eur.

20.11. Skundžiamo sprendimo teiginys, kad palūkanos iš unijose laikytų indėlių buvo panaudotos tik ieškovo interesų tenkinimu yra nepagrįstas jokiais įrodymais. Nei atsakovė bylos nagrinėjimo metu pateikė paaiškinimus apie tai, kokius jos įsivaizduojamus asmeninius interesus iš palūkanų tenkino ieškovas, nei rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad palūkanos buvo panaudotos kokių nors ieškovo asmeninių interesų tenkinimui. Ieškovas neneigia CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos sąlygos, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: /.../ pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto. Tačiau ieškovas tiek minėtas palūkanas, tiek savo darbo užmokestį laikė bendru sutuoktinių turtu, iš kurio pagal CK 3.109 str. buvo išlaikomas su atsakove buvusios šeimos namų ūkis, o pasibaigus ieškovo ir atsakovės bendro ūkio vedimui iš tokių sumų buvo tenkinami ieškovo vaikų poreikiai, prie kurių tenkinimo atsakovė nuo pat 2021 m. gruodžio 31 d. neprisidėjo.

20.12. Dėl buto nurodė, jog tiek rašytinė bylos medžiaga (aktą surašiusių asmenų paaiškinimai, tiek 2024 m. gruodžio 11 d. liudytoju apklausto aktą surašiusio A. Kvedaro parodymai patvirtina, kad akte buvo aprašyti tik atsakovės žodiniais paaiškinimais apibūdinti buto remonto darbai, kad jokie rašytiniai įrodymai nepatvirtina buvus buto pagerinimą, ypač tokioje apimtyje, kokią bandė įrodyti atsakovė. Specialistų akte nurodyta atliktų remonto darbų vertė tėra atsakovės įvardintų jos sugalvotų, atseit, atliktų remonto darbų vertė, kuri niekaip neparodo, (i) ar ir kiek remonto darbų bute buvo atlikta, (ii) jei jie buvo atliekami, ar tai įvyko 2009-2010 metais, (iii) kurie iš jų buvo atlikti būsto gerinimui, (iv) kurie – būsto nusidėvėjimo atstatymui. Specialistai 2024 m. kovo 19 d. patvirtino, kad atliktų darbų terminą mums nurodė pati užsakovė, pateikdama klausimus vertinimui. Užsakovė taip pat nurodė ir tai, kokie darbai buvo atlikti remonto metu. Ieškovas laiko, kad atsakovės pageidavimas gauti 12 058,96 Eur dėl santuokos metu atliktų remonto darbų padidėjusios ieškovui priklausančio asmeninio turto vertės buvo nepagrįstas jokia teisės norma, jokia teismų praktika, skundžiamame teismo sprendime teismas taip pat nenurodė jokio pagrindo atsakovės pageidautos kompensacijos priteisimui. Skundžiamo sprendimo 116 punkto formuluotė rodo, kad teismas nepagrįstai sutapatino buto remonto darbus (kuriuos reikia suprasti kaip atliktinus natūralaus buto nusidėvėjimo pašalinimui) ir buto pagerinimo darbus, kai sprendime pasisakoma: „Liudytojai parodė, kad butas suremontuotas, pagerintas, jo rinkos vertė padidėjo investavus šeimos lėšas. Teismas sprendžia, kad nurodyto ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto remonto darbai, o tuo pačiu ir pagerinimas, buvo naudingas ieškovui“, nors akivaizdu, kad buto pagerinimas be remonto darbų neįmanomas, tačiau ne kiekvienas remonto darbas pripažintinas buto pagerinimu. Skundžiamo sprendimo 117 punkto formuluotė rodo, kad teismas be jokių argumentų didesnę įrodomąją reikšmę suteikė atsakovės subjektyviems teiginiams, jų pagrindu sureikšmindamas atsakovės samprotavimus apie buto remontą ir prilygindamas buto remontą buto pagerinimui, tačiau, sumenkindamas ieškovo paaiškinimus, liudytojų parodymus, į bylą pateiktas fotonuotraukas, kai teismas pasisakė: „Teismas atmeta Ieškovo atsikirtimus ir įrodymus dėl buto nusidėvėjimo, nes tai yra Ieškovo subjektyvūs ir neargumentuoti pasvarstymai“. Be to, atsakovė neteikė jokių įrodymų apie konkrečių atsakovės asmeninių ar atsakovės ir ieškovo bendrų lėšų išleidimą, atsakovės teigimu, buvusiam ieškovo buto pagerinimui.

20.13. Skundžiamo sprendimo 121 punkte teismas paminėjo, kad CPK 145 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki 300 eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną. Tačiau teismas taip ir nepasisakė, kuris gi iš šių CPK 145 straipsnio 9 dalyje esančių apribojimų buvo skirtas ieškovui 2024 m. liepos 5 d. nutartimi, tuo labiau, kad 2024 m. liepos 5 d. nutartyje nėra jokių nuorodų į CPK 145 straipsnio 9 dalį. Ieškovas nurodo, kad jo bute nėra jokių atsakovei priklausančių asmeninių daiktų, ji niekada apie tokius daiktus nerašė ieškovui ir tai patvirtina buvęs atsakovės ir ieškovo susirašinėjimas, kuris atsakovės buvo pateiktas teismui. Nuo 2024 m. birželio 21 d. atsakovė negyvena ieškovo bute, atsakovės gyvenamoji vieta nežinoma nei ieškovui, nei vaikams. Atsakovė niekada neparodė suinteresuotumo naudotis jos daiktais, esančiais sandėliuke, nuo kurio raktus atsakovė atsisakė priimti, ignoruodama ieškovo 2024 m. spalio 1 d. ir 5 d. laiškus. Atsakovas niekada neatsisakė vykdyti 2024 m. liepos 5 d. nutarties, niekada negavo jokio įspėjimo iš skundžiamą sprendimą priėmusio teisėjo. Atsakovas laiko, kad teismas baudą jam skyrė visiškai nepagrįstai, ignoruodamas išsamius ieškovo 2025 m. sausio 24 d. paaiškinimus ir skundžiamoje nutartyje neaptardamas ir nepaneigdamas nei vieno iš ieškovo teikto argumento. Ieškovas laiko, kad nėra pagrindo pripažinti, kad teismas taikė būtent kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodytą laikinąją apsaugos priemonę, nes 2024 m. liepos 5 d. nutartyje nebuvo minima (i) nei nuoroda į CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktą, (ii) nei kokia nors žala, kuriai užkirsti kelią teismas siekė pritaikyta laikinąja apsaugos priemone. Be to, nutartyje nebuvo išvardinti ieškovui adresuoti konkretūs įpareigojimai atlikti konkrečius veiksmus ar susilaikyti nuo konkrečių veiksmų.

21. Atsakovė L. J. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame išdėstytų motyvų pagrindu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime teigia, kad:

Žemesnės instancijos teismas

21.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, dėl kurios teikiamas skundas, yra pagrįsta, išsami, argumentuota. Sprendimo dalis priimta ištyrus įrodymų visumą, įvertinus jų tarpusavio ryšį, ir priimta pagal teismo suformuotą vidinį įsitikinimą. Apeliacinis skundas nesudaro pagrindo naikinti sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai, vertinant juos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo prasme. nėra reikšmingi.

21.2. Ieškovas teikia ypač didelės apimties skundą. Jis iš esmė grindžiamas tais pačiais teiginiais, kurie jau buvo nurodyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tačiau skunde nesuformuotas nei vienas įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas, t. y. neįvardinta nei viena pirmosios instancijos teismo, neva tai, padaryta teisės taikymo klaida. Ieškovo „nesutikimas“ su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nereiškia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Todėl ieškovo pateiktas apeliacinis skundas nėra pagrįstas, jame nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl kurio teikiamas apeliacinis skundas.

Žemesnės instancijos teismas

21.3. Pirmosios instancijos teismo sprendimas įtraukti rekonstruojamą namą į sutuoktinių dalintino turto balansą, ieškovui priteisiant rekonstruojamą pastatą natūra, o atsakovei priteisiant kompensaciją, lygią 1/3 rekonstruojamo namo vertės, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas visapusiškai ištyrus byloje esančius įrodymus, jų visetą ir tarpusavio santykį. Ieškovas nepaneigė prezumpcijos, kad namas nebuvo rekonstruojamas santuokos metu, o jo argumentai dėl, neva tai, panaudotų asmeninių lėšų namo rekonstrukcijai, pagrįstai atmesti.

21.4. Pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo tiek teisės normas, tiek suformuotą teismų praktiką, tiek byloje nustatytas aplinkybes ir padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad momentas, turintis įtakos šalių turtinėms teisėms ir pareigoms, – šalių realių veiksmų, siekiant nutraukti santuoką, išraiškos pradžios momentas (sprendimo 56 punktas). Ieškovas 2023 m. gegužės 24 d. SMS žinute informavo atsakovę apie norą ir siekį nutraukti santuoką, atsiųsdamas konkrečias santuokos nutraukimo sąlygas. Anksčiau nei viena iš šalių viena kitai nebuvo išreiškusi valios dėl santuokos nutraukimo. Nors šalių santykiai visą vedybinį gyvenimą buvo komplikuoti (ginčai tęsėsi ilgai ir jie buvo tęstinio pobūdžio), tačiau šalys visą laiką gyveno kartu šeimos būste, pastarąjį prižiūrėjo, valė, darė nepilnametei dukrai maistą ir t. t. Todėl teismas pagrįstai nustatė, kad šalių faktinio negyvenimo kartu atskaitos momentas – realių veiksmų, siekiant nutraukti santuoką, atskaitos momentas, t. y. 2023 m. gegužės 24 d. Pats ieškovas savo pirminiame procesiniame dokumente nurodė, kad „šalys nesutaria nuo 2015 m. Tačiau ypatingi konfliktai suaktyvėjo 2020 m.“. Nepaisant to, bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė laiduoja už ieškovą pagal 2019 m. spalio 14 d. lizingo sutartį Nr. LT195287 (automobilio ŠKODA įsigijimo finansavimas), 2021 m. sausio 13 d. šalys pateikia paraišką dėl bendros paskolos namo statybai. 2021 m. šalys ruošia ir derina namo statybos projektą, namo projektas derinamas su atsakove ir vaikais, t. y. Nepaisant įtemptų santykių, šalys nenori nutraukti santuokos ir 2021 m. birželio 29 d. ieškovas, atsakydamas atsakovei, nurodo, kad skyrybų dokumentų jis neteiks. Dar daugiau 2022 m. sausio 11 d. ieškovas paprašo atsakovės, kad jie bendrai, kaip sutuoktiniai, pasiimtų bendrą paskolą. Šalys ir toliau, nepaisydamos konfliktų ir nesutarimų, kurie yra pastovūs, nusprendžia gyventi santuokoje, gyvena tame pačiame ginčo bute, neinicijuoja skyrybų. Iš liudytojų aprodymų matyti, kad pastovūs konfliktai ir nesutarimai buvo įprasta ieškovo ir atsakovės santuokinio gyvenimo kasdienybė. Sprendimas skirtis abipusiai tarp šalių buvo išsakytas ir priimtas tik 2023 m. gegužės 24 d.

Žemesnės instancijos teismas

21.5. Ieškovo nurodymai, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių argumentų, kodėl laikė nepakankamus ieškovo pateiktus įrodymus, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise paveldėjimo ir dovanojimo pagrindu priklausantis rekonstruojamas namas, adresu (duomenys neskelbtini), liktų ieškovo asmenine nuosavybe, baigus rekonstrukciją, vertintini kritiškai. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija ir turto lygių dalių prezumpcija (sprendimo 84, 91 punktai). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas neįrodė, kad dovanotos – paveldėtos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams, įskaitant ir gyvenamojo namo statybai (sprendimo 91 punktas). Todėl ieškovo teikiamo apeliacinio skundo apibendrinimai, kad teismas, neva tai, nepasisakė, kodėl statomas namas, pasibaigus rekonstrukcijai, turi likti ieškovui, yra akivaizdžiai nepagrįsti. 2021 m. liepos 4 d. jungtinės veiklos sutartimi ieškovas pripažino faktą, kad ieškovo įnašas į rekonstruojamą pastatą – pastarojo žinios, darbas, laikas, organizaciniai gebėjimai statybų planavimui ir vykdymui (sutarties preambulė). Ieškovo mamos (V. J.) ir sesers (I. P.) įnašas – piniginės lėšos. Būtent dėl to, jungtinės veiklos rezultatas – rekonstruotas pastatas, tarp šalių padalinamas taip: ieškovui – 2/3 pastato, ieškovo mamai – 1/3. Kitaip sakant, ieškovas jungtinės veiklos sutartimi patvirtino faktą, kad pastarojo piniginio įnašo į namą (o tuo labiau iš dovanotų ar paveldėtų, t. y. asmeninių lėšų) nebuvo.

21.6. Ieškovas, nors viso proceso metu buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko (advokato), savo vertinimo dėl rekonstruojamo – statomo namo vertės nepateikė. Teismas net kelis kartus klausė ieškovo, ar pastarasis teiks vertinimą. Dar daugiau jokių klausimų specialistui dėl atlikto rekonstruojamo namo vertinimo neišsakė. Taigi, iš esmės ieškovas rekonstruojamo – statomo namo vertinimo, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neginčijo. Todėl teismas neturėjo jokio pagrindo nesivadovauti vieninteliu byloje esančiu įrodymu dėl statomo – rekonstruojamo turto vertės, vadovaujantis tiek jame nustatyta verte, tiek vertės apskaičiavimo įkainiais, tiek momentu, tiek fiksuota darbų apimtimi. Ieškovas viso proceso metu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijose teisme, neišsakė jokių pastabų dėl specialistų vertinime fiksuotos statybos darbų apimties ar vertės nustatymo datos. Tikėjosi, kad teismo nustatytas šalių turtinėms pasekmėms taikytinas momentas bus 2021 m. gruodžio 31 d. ir nesiekė jokiomis įrodinėjimo priemonėmis paneigti atsakovės į bylą pateiktos specialistų išvados dėl namo statybos – remonto darbų vertimo. Tokiu būdu ieškovas pasirinko pasyvų savo teisių gynybos principą, ignoravo rungimosi principą ir prisiėmė tokių veiksmų procese riziką. Taigi ieškovo apeliaciniame skunde išsakomi apmąstymai, kad specialisto išvadoje statybos darbų apimtis fiksuota 2024 m. kovo 5 d. ir šiai datai skaičiuota darbų vertė, nėra teisiškai reikšmingi vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Taip pat kritiškai vertintinos ieškovo pastabos, kad nustatant statybų vertę, reikėjo vadovautis atliktomis investicijomis į namą, kurias ieškovo teigimu, galima nustatyti iš pastarojo sąskaitos išrašo. Ginčo namo statybos darbai vykdomi ūkio būdu. Tą patvirtina ir jungtinės veiklos sutartis. Todėl atliktų darbų apimties negalima sieti tik su atliktais mokėjimais iš sąskaitų.

21.7. Ieškovas jokių įrodymų, kad atsakovė davė sutikimą jai priklausančią lėšų dalį, gautą iš parduoto nekilnojamo turto, už atsakovę (atsakovės vardu) padovanoti B. (dukrai), nepateikė. Atsakovė ieškovo poziciją dėl tokios sutikimo davimo neigė. Iš B. parodymų matyti, kad ji, gavusi pinigus iš ieškovo, net nesuprato, jog tai yra mamos dovana („Tai, minėjai, kad iš tėvo esi gavusi pinigų? <...> O esu gavusi didelę sumą virtuvei įsigyti. <...> tai Jūs čia kalbate apie tuos pavedimus, kur tėtis R. padarė ir nurodė, kad tai yra mamos dovana? Oi aš tikrai neatsimenu, kaip ten buvo nurodytas. <....> Nesiaiškinau, nes man pasakė žodžiu. Tai aš nesigilinau į tuos dalykus tikrai. O tuo žodžius galite pakartoti, ką sakė? Frazę, ta prasme? Tikrai žodis žodin neatsimenu. Tėtis pasakė, pasiūlė. <...> Paskui priėmiau dovaną. Paskui mamai pasakiau. <...> O į mamą, kai kreipėtės, nurodėt, kad tai, na, jos dovana? Kad tuo metu dar niekas nieko nebuvo pervedę, kai aš mamai pasakiau <...>“). Jei atsakovė iš tiesų būtų norėjusi dovanoti savo dukrai pinigus, gautus už parduotą nekilnojamą turtą (savo dalį), ji tai būtų padariusi pati, pinigus pervesdama dukrai iš savo sąskaitos. Tačiau ji to nepadarė. Ieškovo atiliktas mokėjimas iš ieškovo sąskaitos atsakovės dukrai, neturint jokių įrodymų dėl atsakovės sutikimo dovanoti jos dalį buvimo, gali būti vertinama tik kaip ieškovo dovana B.. Atsakovas neįrodė, kad parduodant nekilnojamą turtą buvo patirtos išlaidos, susijusios su turto brokerių paslaugomis. Nei sąskaitų, nei jų apmokėjimo dokumentų ieškovas į bylą nepateikė. Ieškovas yra profesionalus bankininkas. Todėl, tikėtina, nuspręsdamas pažeisti teisės aktus ir tinkamai neapskaityti patiriamų išlaidų, prisiėmė tokių veiksmų riziką. Iš ne teisės teisė nekyla (Ex injuria jus non oritur). Atitinkamai dėl to, nėra pagrindo mažinti ir atsakovei tenkančios dalies už parduotą nekilnojamą turtą.

21.8. Ieškovas teigia, kad buvo padaryta aritmetinė skaičiavimo klaida. Ieškovo teigimu, nuo 2019 m. gruodžio iki 2023 m. gegužės 24 d. buvo atlikta 4 625 Eur įmokų pagal gyvybės draudimo sutartį, t. y. 750 Eur mažiau nei nustatė teismas (sprendimo 106 p.). Atsakovė sutinka, kad jai teismo priteista kompensacija būtų mažinama 375 Eur. Tokiu būdu iš ieškovo priteistina suma sudarytų 2 312,5 Eur.

21.9. Dėl pensijos fondo lėšų, atsakovė, palaikydama ieškovo skundą, sutinka, kad jai papildomai būtų priteista 989,71 Eur. Iš viso 3 489,71 Eur, t. y. tesimo priteista suma (2 500 Eur) ir ieškovo apeliaciniu skundu pripažinta suma, dėl kurios išmokėjimo jis išreiškia sutikimą (6 979,42 Eur : 2 – 2 500 Eur). Įskaičius padarytą aritmetinę klaidą, iš ieškovo atsakovei papildomai turi būti priteista 614,71 Eur (989,71 Eur – 375 Eur).

21.10. Pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, yra laikomi bendra sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taupomųjų indėlių forma ieškovas laikė jam asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas (dovanas, paveldėtas sumas). Apie šių lėšų egzistavimą ieškovas atsakovės niekada neinformavo (sprendimo 90 punktas). Faktas, kad palūkanos buvo išmokėtos į ieškovo sąskaitą akivaizdus. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė gavo palūkanų dalį. Taip pat byloje nėra nei vieno tiesioginio įrodymo, kad gautas palūkanas (jų pagrindu išmokėtas sumas) ieškovas būtų išskyręs iš savo asmeninio turto ir būtų panaudojęs bendriems šeimos poreikiams. Atitinkamai dėl to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė iš ieškovo priteisti ½ sukauptų palūkanų (sprendimo 108 punktas). Iš byloje esančių ieškovo banko sąskaitų išrašų neįmanoma nustatyti ir atskirti pastarojo asmeninių ir bendrų lėšų. Tuo labiau neįmanoma atskirti, kaip ir kokiam tikslui tos lėšos buvo naudojamos. Tai ypač aktualu, įvertinus tai, jog bylos duomenys patvirtina faktą, kad ieškovas, atsakovei nežinant, pakankamai didelėmis sumomis skolindavo pinigus B. Š.-M. vyrui R. M. (per laikotarpį nuo 2020 m. iki 2023 lapkričio paskolino 5 805 Eur. – duomenys iš sąskaitos (duomenys neskelbtini)); pervesdavo pinigus savo mamai; nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d. ieškovas, atsakovei nežinant, dalyvavo „Paskolų klubo veikloje“, pervesdamas – skolindamas lėšas AB „Neo Finance“ platformoje (kredito apyvarta minėtoje investavimo platformoje 5 636 Eur.). Atskirti ir identifikuoti, kokias lėšas ieškovas naudojo, negalima. Atitinkamai dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovei kompensaciją, lygią ½ ieškovo gautų palūkanų. Pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra.

21.11. Ieškovo pamąstymai, kad teismas nepagrįstai priteisė kompensaciją už buto, priklausančio ieškovui asmeninės nuosavybės teise, pagerinimus akivaizdžiai nepagrįsti. Byloje nėra ginčo, kad santuokos metu buvo atliktas remontas – šias aplinkybes proceso metu patvirtino ir atsakovas. Remontas buvo atliekamas ūkio būdu. Ieškovas neįrodė, kad remontas buvo atliktas iš jo asmeninių lėšų. Remonto faktą ir apimtis patvirtino ir visi liudytojai (įskaitant ir šalių suaugusius vaikus), ir į bylą pateiktos buto nuotraukos, darytos iki remonto, ir nuotraukos, kuriose fiksuotas butas, atliekant jo apžiūrą. Pagerinimų apimtį atsakovė įrodinėjo specialistų, iš kurių vienas – Dr. D. Kalibatas, yra ir teismo ekspertas, išvada. Išvadoje įvertintas ir išminusuotas nusidėvėjimas. Ieškovas, teismui primygtinai siūlant, pateikti specialistų – ekspertų vertinimą iš savo pusės, atsisakė. Atitinkamai dėl to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš ieškovo 12 058,96 Eur. kompensaciją už buto pagerinimus (sprendimo 114-118 punktai).

21.12. Ieškovo apibendrinimai, kad teismas baudą paskyrė nepagrįstai, yra akivaizdžia nepagrįsti. Iš bylos duomenų, akivaizdu, kad visą laiką (dar iki santuokos pradžios), t. y. ilgiau nei 22 metus šalys gyveno ieškovui R. J. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame ginčo bute ((duomenys neskelbtini)). Jame šalys ir toliau gyveno iškėlus bei pradėjus nagrinėti teisme santuokos nutraukimo bylą. Tačiau 2024 m. liepos 3 d. po darbo, L. J. apie 18 val. grįžus į savo gyvenamąją vietą – ginčo butą ((duomenys neskelbtini)), patekti į jį negalėjo. Turimas buto durų spynos raktas netiko. Spyna buvo pakeista. Ieškovas neneigė, kad buto raktas yra pakeistas. Visą laiką laikėsi pozicijos, kad atsakovė 2024 m. birželio 18 d. vykusio pokalbio metu, neva tai, pati pasakė, kad išsikraustė iš ginčo buto ir pati paprašė, kad jos daiktai būtų surinkti į dėžes, o dėžės būtų nuneštos į rūsį. L. J. neigė buvus tokį pokalbį. Teismas 2024 m. liepos 5 d. nutartimi tenkino atsakovės prašymą ir įpareigojo ieškovą leisti atsakovei naudotis butu. Ieškovas skundė nutartį, teikė prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jo prašymu. Ieškovo skundai buvo atmesti, nustatyta, kad 2024 m. liepos 5 d. nutartis aiški, suprantama ir turi būti vykdoma. Ieškovui ignoruojant atsakovės prašymą vykdyti nutartį – iš esmės perduoti lauko durų raktą, atsakovė kreipėsi į antstolius dėl priverstinio nutarties vykdymo (ieškovas skundė ir antstolio veiksmus – skundai atmesti civ. byl. Nr. e2YT-3805-1040/2025) ir teikė prašymą teismui skirti baudą, kuri bus išieškoma valstybės naudai. Netoleruotina ir negalima situacija, kai proceso dalyviai, piktnaudžiaudami savo teisėmis, nevykdo teismo sprendimų (nutarčių). Iš nurodytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad ieškovui perdavus atsakovei ginčo lauko durų spynos raktą (spyna be L. J. žinios ir sutikimo buvo pakeista 2024 m. liepą), nutartis bus įvykdyta. Ieškovas savo veiksmais (nevykdydamas nutarties) ne tik pažeidžia atsakovės teises, bet ir ignoruoja valstybę, kurios vardu veikia teismas, ir pažeidžia viešąją tvarką. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė ieškovui 500 Eur baudą. Ieškovas jokių pagrįstų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo nenurodo.

21.13. Ieškovas teikia prašymą prijungti prie bylos B. Š.-M. 2025 m. balandžio 7 d. mokėjimo pavedimą – juo ieškovui grąžinama 19 590 Eur. Ieškovo teigimu, prašomas prijungti pavedimas pagrindžia ieškovo ir B. poziciją, jog pastaroji laikė, kad gavo iš ieškovo atsakovės dovaną. Atsakovė šį klausimą palieka spręsti teismui dėl žemiau nurodytų motyvų. Viena vertus, minėtas įrodymas niekaip nėra susijęs su byla, vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant klausimą dėl 19 590 Eur priteisimo, ieškovas turėjo įrodyti buvus atsakovės sutikimą, kad ieškovas iš savo sąskaitos galėtų už atsakovę dovanoti B. atsakovei priklausančių pinigų, gautų pardavus nekilnojamą turtą, dalį. Dukters pozicija, išreikšta po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme (teismo metu išsakyta pozicija buvo kitokia – atsiliepimo 26 punktas), šiuo atveju nėra svarbi. Todėl prašomas prijungti dokumentas nėra aktualus. Kita vertus, prašomas prijungti dokumentas patvirtina faktą, kad dukra pinigus grąžino ieškovui, nors teigiama, kad tai mamos dovana. Nesuprantama, kodėl dukra pinigų nepervedė mamai (atsakovei), jei laikomasi pozicijos, jog iš ieškovo gauti pinigai iš tikrųjų buvo atsakovės dovana. Tokie veiksmai yra visiškai nelogiški ir dar kartą patvirtina faktą, kad atsakovė niekada nėra davusi ieškovui sutikimo veikti atsakovės vardu ir dovanoti atsakovei priklausančias lėšas.

Žemesnės instancijos teismas

22. Atsakovė L. J. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo iš dalies pakeisti 2025 m. kovo 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, pakeičiant: 1) sprendimo dalį, kurioje nustatyta atsakovės bendravimo tvarka su nepilnamete dukra; 2) sprendimo dalį, kurioje iš atsakovės išlaikymas dukrai priteisiamas nuo 2023 m. lapkričio 22 d.; 3) papildomai priteisti atsakovei iš ieškovo 10 105 Eur kompensaciją už santuokos metu įgytą turtą; 4) papildomai priteisti atsakovei iš ieškovo 18 500 Eur kompensaciją už santuokos metu atliktas investicijas; 5) papildomai priteisti 807 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme. Taip pat prašo iš atsakovo jos naudai priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

22.1. Pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovės bendravimo tvarka su nepilnamete dukra neužtikrina pastovaus ir visaverčio dukters ryšio su mama. Tai, kad šiuo metu dėl vykstančio tėvų skyrybų proceso ir ieškovo įvykdyto priverstinio atsakovės „išmetimo“ iš šeimos gyvenamojo būsto (ieškovas 2024 m. liepos 3 d. pakeitė šeimos gyvenamosios vietos lauko durų raktą, atsakovės į namus neįleido net ir teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, dėl to teismas pastarajam paskyrė baudą) yra nutrūkęs dukters ir mamos (atsakovės) ryšys, byloje nėra ginčo. Todėl sprendimu nustatoma nepilnametės dukters ir mamos bendravimo tvarka turi būti orientuota į tarpusavio ryšio atstatymą ir jo stiprinimą. Akivaizdu, kad skundžiamu sprendimu nustatyta tvarka dukters ir mamos ryšio nei atkurs, nei stiprins. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė yra motyvuota atkurti ryšį su dukra, stengiasi su vaiku bendrauti jautriai, švelniai, rodo rūpestį, skatina vaiko atsakomybę, bendravimą. Siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę į saugią aplinką, yra pagrindas nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu būtų atkurtas (sukurtas) ir nuosekliai stiprinamas atsakovės emocinis ir socialinis ryšis su nepilnamete dukra. Pereinamojo laikotarpio, kurio metu atsakovės bendravimas su nepilnamete dukra vyktų tarpininkaujant trečiajam abiejų tėvų atžvilgiu neutraliam asmeniui (tarpininkui), turinčiam kompetencijų vaiko psichologijos srityje, tokio tarpininko nurodytoje ar šalių pasirinktoje neutralioje aplinkoje, sudarytų objektyvias sąlygas tokio ryšio atkūrimui. Tokiu būdu būtų atliepti tikrieji šalių nepilnametės dukters interesai, užtikrintas dukters saugumas bei sukurta dukrai palanki aplinka, skatinanti mamą ir vaiką megzti ir stiprinti tarpusavio ryšį. Pašo:

22.1.1. Kol bus atkurtas atsakovės ir nepilnametės dukros emocinis ryšys, nustatyti pereinamąjį laikotarpį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, kurio metu porinėmis savaitėmis sekmadienį atsakovė su nepilnamete dukra bendrauja nuo 13.00 val. iki 16.00 val. neutralioje aplinkoje, susitikimą stebint atsakovės ir ieškovo bendru sutarimu pasirinktam psichologui ar kitam psichologinių žinių turinčiam asmeniui. Ieškovas nurodytą sekmadienį privalo nepilnametę dukrą atvežti į atsakovės ir nepilnametės dukros susitikimo vietą, t. y. psichologo ar kito psichologinių žinių turinčio asmens nurodytą vietą (neutralią aplinką), iki 13.00 val. ir pasiimti vaiką 16.00 val. Atsakovė su nepilnamete dukra pas psichologą ar kitą psichologinių žinių turintį asmenį bendrauja nedalyvaujant vaiko tėvui. Tėvams nesutarus – psichologo ar kito psichologinių žinių turinčio asmens kandidatūrą ieškovas pasirenka iš trijų atsakovės pasiūlytų psichologų ar kitų psichologinių žinių turinčių asmenų kandidatų. Ieškovas psichologo ar kito psichologinių žinių turinčio asmens kandidatūrą privalo pasirinkti per 7 kalendorines dienas nuo atsakovės pasiūlymo pateikimo dienos. Apie pasirinktą psichologą ar kitą psichologinių žinių turintį asmenį ieškovas informuoja atsakovę. Ieškovui per nustatytą terminą nepasirinkus iš atsakovės pasiūlytų trijų psichologų ar kitų psichologinių žinių turinčių asmenų kandidatų, psichologą ar kitą psichologinių žinių turintį asmenį turi teisę pasirinkti pati atsakovė. Pereinamasis laikotarpis nustatomas 4 (keturiems) mėnesiams, tačiau pereinamasis laikotarpis baigiasi ne anksčiau nei įvyksta 6 (šeši) pereinamuoju laikotarpiu nustatyti atsakovės susitikimai su dukra dalyvaujant tarpininkui.

22.1.2. Atsakovės nuomone, labiausiai nepilnametės dukters interesai, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, būtų užtikrinti mergaitei pas mamą praleidžiant kas antrą savaitgalį su nakvyne nuo penktadienio iki sekmadienio ir bendraujant savaitės eigoje su nakvyne bendru sutarimu.

22.2. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė iki 2024 m. liepos 3 d. gyveno kartu su nepilnamete dukra. Atitinkamai ja rūpinosi, prižiūrėjo, gamino maistą ir užtikrino jos išlaikymą. Nuo 2024 m. liepos 3 d. iš šeimos būsto atsakovė išvaryta. Atitinkamai pastarajai apribota ir galimybė rūpintis dukra, tik dėl ieškovo neteistų veiksmų. Svarbu, kad nepilnametės dukters gyvenamoji vieta su ieškovu (tėvu) nustatyta tik sprendimu. Dėl to nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas iš atsakovės išlaikymą priteisė nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 22 d.), kai tuo metu šalių nepilnametė dukra gyveno kartu su abiem tėvais tame pačiame šeimos būste, o ieškovas nebuvo pareiškęs reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, taip pat nebuvo prašęs teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikiną išlaikymą. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti pakeistas, nustatant, jog išlaikymas priteistinas arba nuo sprendimo priėmimo dienos, arba nuo 2024 m. liepos 23 d.

Žemesnės instancijos teismas

22.3. Pirmosios instancijos teismas, padalinant santuokos metu įgytą turtą, sutiko su atsakovės nurodytu dalintino turto balansu, pažymėdamas, kad atsakovė prašo priteisti 116 619,33 Eur už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį. Tačiau teismas sumažino balanso vertę, nustatydamas, kad į jį turi būti įtraukta ne visa nebaigto statyti – rekonstruoti namo vertė (214 527,60 Eur), o 2/3 šios vertės (143 018,40 Eur). Tokiu būdu teismas dalintino turto balanso vertę sumažino 71 509,20 Eur. Su tokia teismo pozicija atsakovė sutinka. Atsakovės teigimu, atsakovei, vadovaujantis lygiu dalių principu, turėjo būti priteista 81 614,73 Eur, t. y. ((236 238,671 Eur – 71 509,20 Eur) : 2) – (1 500 Eur (atsakovei priteisto automobilio TOYOTA COROLLA, v. n (duomenys neskelbtini), vertė) : 2)). Teismas kompensacijos dydį suskaičiavo, pamiršdamas įtraukti kito dalintino (santuokos metu įgyto) turto vertę, t. y. transporto priemonių vertę ir turtinės teisės, kylančios iš lizingo sutarties, vertę. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo nepriteisė atsakovei 10 105 Eur (81 614,73 Eur – 71 509,20 Eur) kompensacijos dalies. Atitinkamai dėl to, teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, papildomai priteisiant atsakovei 10 105 Eur kompensacijos sumą. Todėl visa atsakovei už santuokos metu įgytą ir padalintą turtą mokėtina kompensacijos suma turi būti 81 614,73 Eur.

22.4. Byloje ginčo dėl atliktos investicijos fakto nėra. Iki 2023 m. gegužės 24 d. (teismo nustatyto santuokos nutraukimo pasekmių momento), ieškovas buvo investavęs 37 000 Eur. Teismas nustatė faktą, kad ieškovas neįrodė, jog dovanų pagrindu ar paveldėjimo pagrindu gautos lėšos buvo panaudotos pastarojo santuokos metu atliktoms asmeninėms investicijoms. Galiojant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijai, šios atliktos investicijos taip pat turi būti laikomos bendromis. Todėl iš ieškovo turi būti priteista ½ jų dalis. Pirmosios instancijos teismas dėl šių ieškovo atliktų investicijų ir atsakovės pareikšto reikalavimo nepasisakė. Todėl be teisinio pagrindo atsakovei nepriteisė 18 500 Eur papildomos kompensacijų sumos.

22.5. Teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas (patirta 6 150 Eur), neįvertino, kad 1 300 Eur šių išlaidų kilo dėl to, kad ieškovas be teisinio pagrindo 2024 m. liepos 3 d. „išvarė“ atsakovę iš namų, pakeisdamas lauko durų spynos raktą. Dėl tokių ieškovo veiksmų atsakovė buvo priversta teismo prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas atsakovės prašymą tenkino ir 2024 m. liepos 5 d. priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovas dėl šios teismo nutarties teikė skundą, taip pat teikė prašymą ir jo naudai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuris taip pat nebuvo patenkintas. Visi ieškovo skundai apeliacinės instancijos teismo buvo atmesti. Į ieškovo prašymus ir skundus atsakovė rašė atsiliepimus. Taip pat vykdydama apeliacinio teismo nurodymą, teikė paaiškinimus. Todėl patyrė bylinėjimosi išlaidų. Vadovaujantis rungtyniškumo principu ir principu „pralaimėtojas moka“, akivaizdu, kad šios išlaidos iš ieškovo turi būti priteisiamos 100 proc. Likusios išlaidos (dėl pareikštų reikalavimų), kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, skirstytinos proporcingai pagal patenkintus ir atmestus reikalavimus. Atitinkamai dėl to, iš ieškovo bet kuriu atveju papildomai turi būti priteista 807 Eur: 4 307 Eur. t. y. (1 300 Eur + 3 007 Eur) – 3 500 Eur.

23. Tretieji asmenys V. J. ir I. P. pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodo, jog susipažinusios su ieškovo ir atsakovės apeliaciniais skundais, o taip pat su atsakovės atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą, sutinka su ieškovo argumentais, pozicija ir reikalavimais, jie pagrįsti bylos medžiaga, todėl prašo teismo juos tenkinti. Tuo tarpu atsakovės argumentus laiko nepagrįstais, prašo teismo juos vertinti kritiškai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

25. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

26. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo ieškovo ir atsakovės apeliaciniuose skunduose bei atsiliepimuose į juos išdėstytų argumentų kontekste.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

27. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) teikia šį įrodymą – atsakovės dukros 2025 m. balandžio 7 d. atliktą ieškovui 19 590 Eur mokėjimo pavedimą, kurio paskirtyje nurodyta: „Grąžinu. Pervesk mamai jos dovanotus pinigus, įsiteisėjus 2025-03-10 sprendimui dėl jūsų skyrybų.; Skubumas: Paprastas; Operacijos suma: 19590.00; Operacijos valiuta: EUR.“. Apeliantas nurodyto įrodymo prijungimo į bylą būtinumą motyvuoja tuo, kad šis pavedimas atsirado jau po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, todėl ieškovas negalėjo jo pateikti teismui bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Apelianto teigimu, šis dokumentas patvirtina ieškovo ir atsakovės dukros poziciją, kad atsakovės dukra laikė, jog buvo gavusi atsakovės dovaną, kurią grąžina. Šis dokumentas yra reikšmingas bylai, sprendžiant klausimą dėl 19 590 Eur kompensacijos už nekilnojamojo turto pardavimą.

28. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje jau esančiais rašytiniais įrodymais, preliminariai įvertinusi jų turinį, šalių procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus, sprendžia, jog ieškovo pateiktas rašytinis įrodymas yra susijęs su byloje nagrinėjamu klausimu ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Juo apeliantas remiasi pagrindžiant įrodinėjamas aplinkybes dėl kompensacijos atsakovei už nekilnojamojo turto pardavimą priteisimo, o galimybė pateikti šį įrodymą atsirado po skundžiamo sprendimo priėmimo. Kita ginčo šalis turėjo galimybę su juo susipažinti ir pasisakyti dėl jo turinio. Atsižvelgiant į tai, pateiktas rašytinis įrodymas priimtinas ir vertintinas visų į bylą pateiktų įrodymų kontekste.

Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių taikymo momento

30. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju santuokos nutraukimas teisines pasekmes sukėlė nuo 2023 m. gegužės 24 d. Atsakovė šios sprendimo dalies neginčija, ieškovas apeliaciniu skundu prašo ją pakeisti, nustatant, kad šalių santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2021 m. sausio 31 d. (arba nuo 2022 m. rugsėjo 12 d.). Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo, atsakovės bei liudytojų paaiškinimus teismo posėdžiuose, susipažinusi su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, su tokia ieškovo pozicija sutikti neturi pagrindo.

31. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

32. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant galimybę taikyti santuokos nutraukimo padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms nuo faktinio gyvenimo skyrium, pasisakyta, kad teisinis reglamentavimas, suteikiantis galimybę sutuoktiniui, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, prašyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniams turtinius padarinius sukeltų nuo faktinio gyvenimo skyrium dienos, siejamas su galimybe išvengti turtinių padarinių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto disponavimo ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių padarinių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Teismo sprendimas, nustatantis santuokos nutraukimo turtinių padarinių atsiradimo momentą, turi įtakos tiek sutuoktinių tarpusavio teisėms ir pareigoms, tiek jų kreditorių teisėms, todėl gali būti priimtas tik sutuoktinio (ar abiejų sutuoktinių) prašymu bei išanalizavus ir nustačius sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium aplinkybes, taip pat įvertinus, ar šiuo prašymu nėra siekiama dirbtinai išvengti prievolių kreditoriams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-398/2013).

33. Pažymėtina, kad CK 3.67 straipsnio 2 dalis įtvirtina aiškų momentą, nuo kada anksčiau nei pats santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms gali kilti teisiniai padariniai – nuo sutuoktinių faktinio negyvenimo kartu. Tačiau teisės normoje nėra pateikti kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatomas faktinis negyvenimas kartu. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vertinant sistemiškai, laikytina, kad faktinis negyvenimas kartu turėtų būti nustatomas pagal tai, ar sutuoktiniai nebeveda kartu bendro ūkio. Todėl vien sutuoktinių gyvenimas skirtinguose būstuose nereiškia, kad šalys nebeveda bendro ūkio, lygiai kaip ir gyvendami tame pačiame būste sutuoktiniai gali nebetvarkyti bendro ūkio. Paprastai bendru ūkio tvarkymu pripažįstamos situacijos, kai asmenys bendroms reikmėms naudoja kiekvieno jų gautas lėšas, kartu rūpinasi buto išlaikymu, remontu, bendrai maitinasi, naudojasi tais pačiais buities ir namų apstatymo daiktais, teikia vieni kitiems buitinę paramą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).

34. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių pagrindu sprendė, kad šalių bendras gyvenimas faktiškai nutrūko 2023 m. gegužės 24 d., ieškovui pasiūlius nutraukti santuoką (DOK-5537, priedai Nr. 6.1; 7). Atitinkamai teismas darė išvadą, kad sutuoktinių turtinėms teisėms santuokos nutraukimas pasekmes sukėlė nuo 2023 m. gegužės 24 d. ir pripažino dalintinu turtą, įgytą iki šios datos.

35. Ieškovas (apeliantas) su teismo išvada, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2023 m. gegužės 24 d., nesutinka. Teigia, kad jų santuoka faktiškai iširo 2021 m. sausio 31 d. (alternatyviai reiškė reikalavimą santuoką laikyti iširusia nuo 2022 m. rugsėjo 12 d.).

36. Reikalavimą nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2021 m. sausio 31 d., apeliantas iš esmės grindžia savo paaiškinimais ir byloje apklaustų liudytojų parodymais. Teigia, kad nėra aišku, dėl kokių priežasčių teismas realių veiksmų pradžios momentu bendro ūkio vedimo nutrūkimui laikė ne 2021 m. birželio 29 d. atsakovės žinutę ieškovui, kai būtent atsakovė klausė: „Skyrybų dokumentus tu paduosi?“, kai būtent atsakovė ragino ieškovą eiti pas psichologą dėl pranešimo vaikams apie skyrybas. Teismas nevertino, kad 2021 m. birželio mėn. baigėsi šalių reguliarus kasdienis bendravimas dėl bendrų buitinių reikalų, nevertino iš atsakovės atstovės 2022 m. rugsėjo 12 d. gauto santuokos nutraukimo sutarties teksto. Ieškovas nurodė, kad atsakovė 2021 m. spalio mėn., kai ieškovo mamą V. J. ištiko insultas, neteikė jokios pagalbos ieškovui, jam vienam teko organizaciniai motinos slaugos, priežiūros rūpesčiai, 2021 m. lapkričio 20 d. vykusią dukros I. J. gimtadienio šventę organizavo tik ieškovas, 2021 m. gruodžio mėn. ieškovas vienas vyko į Druskininkus palaikyti dukrą plaukimo varžybose, be to, naujametinę naktį ieškovas sutiko su dukra be atsakovės.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, išklausiusi ieškovo ir atsakovės paaiškinimus teismo posėdžių metu, liudytojų parodymus, neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti, jog santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2021 m. sausio 31 d. arba nuo 2022 m. rugsėjo 12 d.

38. Kaip pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, iš byloje esančių duomenų matyti, jog ginčo šalių santykiai ilgą laiką jau buvo konfliktiški. Tą patvirtino ne tik ieškovo, dukros I. J. paaiškinimai, bet ir kitų teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų duoti parodymai. Ieškovo ieškinyje nurodytas teiginys, kad: „Šalys nesutaria maždaug nuo 2015 m. Tačiau ypatingai konfliktai suaktyvėjo nuo 2020 metų“ (p. 2), be to, ir kiti byloje esantys įrodymai, pavyzdžiui, 2018 m. rugsėjo 14 d., 2019 m. kovo 22 d. ieškovo ir atsakovės susirašinėjimai per Messenger programėlę, iš esmės patvirtina faktą, kad pastovūs konfliktai ir nesutarimai buvo įprasta ieškovo ir atsakovės santuokinio gyvenimo kasdienybė. Nors šalių santykiai buvo komplikuoti, tačiau šalys visą laiką gyveno kartu viename būste, pastarąjį prižiūrėjo, valė, darė nepilnametei dukrai maistą (2024 m. lapkričio 6 d. teismo posėdžio metu liudytojos I. J. duoti paaiškinimai, 27:33 min, 27:56 min). Tiek ieškovas, tiek šalių nepilnametė dukra nurodė, kad atsakovė bute gyveno iki 2024 m. birželio mėn. (2024 m. liepos 29 d. Tarnyboje gautas nepilnametės I. elektroninis laiškas). Vien tai, kad ginčo šalys gyveno skirtinguose kambariuose, kaip tą nurodė ieškovas, taip pat nepilnametė dukra, nereiškia, kad jos nesinaudojo tais pačiais gyvenamojo būsto patogumais, kartu nesirūpino būsto išlaikymu (omenyje turėtų būti ne tik mokesčiai, bet ir kasdienė namų priežiūra), neturėjo bendrų ūkinių interesų rūpindamosi vaikais ir pan. Įtempto santuokinio gyvenimo metu, kylant konfliktams, ginčo šalys ne vieną kartą galėjo siūlyti viena kitai „skirtis“, tačiau realių skyrybų proceso veiksmų neįgyvendinti (tą rodo ir 2021 m. birželio 29 d. atsakovės pradėtas susirašinėjimas su ieškovu: – „Skirybų dok tu paduosi?“; ieškovas: – „Ne“; atsakovė: – „Nori man suverst atsakomybę. Kad nereiktų pyktis, nueinam pas psichologą. Trečias asmuo visada gerai. Ir pasikonsultuosim kaip su vaikais pakalbėti. Ypač su I.“ (DOK-5537, priedas Nr. 1, 42 p.)).

39. Kita vertus, nepaisant ginčo šalių įtemptų santykių, byloje esantys duomenys (ginčo šalių susirašinėjimas) patvirtina, kad ieškovas su atsakove nebuvo tvirtai nusprendę nutraukti šalių santuokos ir 2021 m. kartu tvarkė įvairius reikalus: 2021 m. sausio 13 d. šalys pateikė paraišką dėl paskolos namo statybai, 2021 m. gegužės 26 d. šalys tarėsi dėl turimo nekilnojamojo turto pardavimo, paskolos gavimo („Dar kad tik mums duotu tokia paskola, kokios reiks”), 2021 m. šalys ruošė ir derino namo statybos projektą (DOK-5537, priedas Nr. 1, 56-57 p., 64-69 p., 86-88 p., priedas Nr. 5; DOK-39806), 2021 m. spalio 11 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas (CBP-17037, priedas Nr. 4.7). 2022 m. sausio 11 d. ieškovas prašė atsakovės, kad ši duotų sutikimą ir laiduotų už ieškovą, kad pastarasis galėtų pasiimti paskolą namo statybai (DOK-5537, priedas Nr. 1, 2-4 p.). Tokie duomenys paneigia ieškovo apeliaciniame skunde nurodytą, kad jau 2021 m. tarp ginčo šalių santuoka faktiškai iširo, priešingai, ginčo šalys tarėsi dėl ateities planų (paskolos, būsto), aiškaus apsisprendimo nebetęsti bendro gyvenimo kartu nebuvo.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2022 m. rugsėjo 12 d. atsakovės atstovės ieškovui pateikta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, taip pat negali būti laikoma santuokos faktinio iširimo atskaitos pradžia. Vienašaliai ketinimai nėra pakankami santuokos faktinio iširimo konstatavimui – būtina vertinti, ar abi šalys tą laikė santuokos pabaiga, o ne tik viena jų. Iš byloje esančių aplinkybių matyti, kad ieškovas ne iš karto pritarė skyryboms, papildytą sutarties variantą (alternatyvą) pateikė tik 2023 m. spalio 10 d. (beveik po metų) (DOK-18216, priedas Nr. 1.2) ir po jau savo paties konkrečiai išreikšto noro skirtis – 2023 m. gegužės 24 d., kuriam atsakovė pritarė.

41. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius duomenis ir faktines aplinkybes, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad santuokos nutraukimo teisinių pasekmių taikymo momentas yra 2023 m. gegužės 24 d., kurios apelianto apeliacinio skundo argumentais naikinti ir sprendimo šioje dalyje keisti nėra pagrindo.

Dėl kompensacijos už nekilnojamąjį turtą (statomą namą) atsakovei priteisimo

42. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo pripažinti, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis rekonstruojamas pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nepatenka į santuokos nutraukimo metu dalytino turto masę, nes iki rekonstrukcijos jis buvo ieškovo asmeninė nuosavybė ir yra rekonstruojamas iš asmeninių ieškovo ir jo jungtinės veiklos partnerio – ieškovo motinos – lėšų.

43. Pažymėtina, jog teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis). Dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinių asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnis). Abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo ir sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo turtas, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, yra pripažįstamas asmeniniu sutuoktinio turtu (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo dviejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (CK 3.90 straipsnio 1 dalis).

44. Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis ir nustatyti šias teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes: 1) kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; 2) kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; 3) kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018; 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019; kt.).

45. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) (santuokos liudijimas AB Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Ginčo žemės sklypą ir jame esantį ūkinį pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas įgijo 2021 m. liepos 5 d. pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 5758 ir dovanojimo sutartį Nr. 5764 (išrašas iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės, paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas (DOK-18216, priedai Nr. 8.2, 8.3)), todėl ginčo turtas laikytinas asmenine ieškovo nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. buvo pradėti vykdyti su ginčo pastatu susiję rekonstrukcijos darbai (2021 m. gautas statybos leidimas). Kadangi santuokos nutraukimo teisinės pasekmės taikytinos nuo 2023 m. gegužės 24 d., o iš bylos duomenų nustatyta, kad ginčo pastato rekonstrukcijos darbai vykdyti ir po minėtos datos, rekonstrukcijos darbų, atliktų iki šios datos, vertės įtraukimo į dalintino turto balansą klausimas vertintinas atskirai ir aptartinas vėliau.

46. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad pastato rekonstrukcija buvo vykdoma iš jo asmeninių ar dovanotų/paveldėtų lėšų, todėl vadovavosi sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turto lygių dalių prezumpcija ir sprendė už pastato rekonstrukcijos metu atliktus pagerinimus ir tuo pagrindu ieškovui atitenkančią didesnę turto dalį priteisti atsakovei 71 509,20 Eur kompensaciją. Šią sprendimo dalį ieškovas apeliaciniu skundu ginčija, nurodydamas, jog iš byloje esančių įrodymų (banko sąskaitos išrašų) teismas galėjo nustatyti, kad pastato rekonstrukcijos darbams buvo naudojamos išimtinai ieškovo ir jo mamos piniginės lėšos, todėl atsakovei kompensacija už šį turtą negalėjo būti priteista. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sutinka su apelianto pozicija ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada šiuo klausimu nepagrįsta.

47. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas 2014 m. – 2023 m. laikotarpiu į savo sąskaitą iš savo mamos V. J. ir tėvo V. J. gavo dovanotų lėšų, o iš tėvo V. J. gavo paveldėtų lėšų. 2014 m. dovanotos lėšos sudarė 8 398,98 Eur; 2015 m. – 20 501,86 Eur, 20 000 USD; 2019 m. – 15 000 Eur; 2020 m. – 2 360 Eur; 2023 m. – 60 500 Eur. 2021 m. ieškovas paveldėjo 58 211,87 Eur ir 10 352,93 USD (banko sąskaitos išrašai, DOK-18216, DOK-65887). Iš banko sąskaitos išrašų taip pat nustatyta, kad ieškovas iš asmeninės banko sąskaitos pervedė pinigines lėšas įvairiems statybos ir kitiems techniniais darbais užsiimantiems subjektams, tokiems kaip UAB „Vėjuva“, UAB „BCG“, UAB „Vilpra“, ESO, UAB „Lemora“, UAB „Rimgauda“ ir kt. Nepaisant to, kad ne visuose banko sąskaitų išrašų mokėjimo pavedimuose nurodyta tiesioginė tų mokėjimų paskirtis, remiantis piniginių lėšų gavėjų tapatybe, galima identifikuoti lėšų panaudojimo pobūdį ir tikslą (DOK-54756, DOK-65887). Ieškovas iš asmeninės sąskaitos už pastato rekonstrukcijos darbus 2021 m. sumokėjo 7 811,39 Eur, 2022 m. – 6 486 Eur, nuo 2023 m. sausio 25 d. iki 2023 m. gegužės 24 d. – 76 623,61 Eur, o nuo 2023 m. gegužės 25 d. iki 2023 lapkričio 23 d. – 74 527,36 Eur. Be to, 2021 m. liepos 4 d. jungtinės veiklos sutartimi, kurią sudarė ieškovas, ieškovo mama V. J. bei I. P., susitarta, kad rekonstruojamas pastatas po rekonstrukcijos bus registruotas tokiomis proporcijomis: 2/3 pastato priklausys ieškovui, o 1/3 pastato dalis priklausys ieškovo mamai V. J.. Šalys sutartimi susitarė, kad ieškovas skirs laiką ir organizacinius gebėjimus pastato sklype rekonstrukcijos planavimui ir vykdymui, tuo tarpu V. J. ir I. P. sutiko finansiškai prisidėti prie pastato rekonstrukcijos perduodant ieškovui reikalingas lėšas ar teises į jas, be to, susitarė, kad ieškovo vardu bus atliekami mokėjimai rangovams ir statybinių prekių pardavėjams (DOK-18184, priedas Nr. 8.1). Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta sutartis ir banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad ieškovo mama finansavo ir pervesdavo pinigines lėšas, skirtas pastato rekonstrukcijai, ieškovui, o ieškovas tas lėšas pervesdavo tretiesiems asmenims, atsakingiems už pastato statybos darbus.

48. Kita vertus, bylos duomenys patvirtina, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė teigia, jog papildomoms lėšoms gauti namo statybai, taip pat ir paskolai padengti, buvo parduoti jiems priklausę trys nekilnojamieji objektai – kūrybinės dirbtuvės ir dvi sodybos (ieškovo žinutė iš šalių susirašinėjimo: „Jei iseis uz tuos visus pinigus su paskola pasistatyti nama, sakyciau, kad sprendimas buvo geras” (DOK-5537, priedas Nr. 1, 68 p.). Vis dėlto, byloje nustatyta, kad atsakovė už parduotą turtą gautą lėšų dalį atgavo, todėl nėra pagrindo teigti, jog būtent bendros lėšos, gautos pardavus šį turtą, buvo panaudotos namo statybai. Į namo statybą investuota ieškovui atitekusi už parduotą turtą pinigų dalis.

49. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovės piniginį ar kitokio pobūdžio indėlį į pastato statybą ar rekonstrukciją, taip pat jos asmeninį prisidėjimą prie statybos darbų vykdymo ūkio būdu, to atsakovė byloje neįrodinėjo.

50. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl kompensacijos priteisimo atsakovei už rekonstruotą pastatą yra nepagrįsta, nes priimta neįvertinus visų byloje esančių įrodymų, susijusių su pastato rekonstrukcijos darbų finansavimu. Atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina faktą, jog statybų rekonstrukcijos darbai iš esmės vyko jas finansuojant ieškovo motinai, taip pat iš dovanotų, paveldėtų lėšų, ir nesant įrodymų apie atsakovės prisidėjimą prie rekonstrukcijos darbų, atsakovei negali būti pripažinta teisė į piniginę kompensaciją, kylančią iš bendros veiklos ar investicijų į pastato statybą.

Dėl kompensacijos už santuokos metu parduotą nekilnojamąjį turtą

51. Minėta, byloje nustatyta, kad santuokos metu šalys pardavė jiems priklausiusį nekilnojamąjį turtą – kūrybines dirbtuves ir dvi sodybas. Už parduotą turtą ieškovui (grynais arba pavedimu į jo sąskaitą) buvo sumokėta 171 000 Eur (28 000 Eur už sodybą (duomenys neskelbtini) kaime + 86 000 Eur už patalpas (duomenys neskelbtini) + 57 000 Eur už sodybą (duomenys neskelbtini) kaime). Ieškovas į atsakovei priklausančią sąskaitą pervedė 65 910 Eur (12 500 Eur + 41 410 Eur + 12 000 Eur), todėl pirmosios instancijos teismas iš ieškovo atsakovei priteisė likusią nepervestą pinigų dalį – 19 590 Eur. Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu, nurodo, jog minėta pinigų dalis buvo pervesta (padovanota) atsakovės dukrai B. Š.-M. su atsakovės sutikimu, todėl jis atsakovei nėra skolingas. Teisėjų kolegija su tokia ieškovo pozicija nesutinka.

52. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas 2021 m. rugsėjo 26 d., 28 d.; 2021 m. spalio 3, 8, 21 d.; 2021 m. lapkričio 16 d. iš asmeninės sąskaitos pervedė atsakovės dukrai B. Š.-M. 20 077 Eur, dalyje mokėjimų nurodydamas, kad tai yra „mamos dovana“ (pavedimų suma – 11 717 Eur), kituose mokėjimuose nurodė, kad tai yra „dovana“, „pervedimas“ (CBP-17037, priedai Nr. 5.7, 5.8, 5.9, 5.10, 5.11, 5.12). Iš ieškovo žinučių, kai ginčo šalys susirašinėjo, ką padovanoti ginčo šalių dukrai, matyti, kad ieškovas yra pervedęs atsakovės dukrai pinigines lėšas už akių operaciją ir virtuvės įsirengimą: „Bet as tai jau ‘nepavesiu’ planses - B akiu operacija/virtuve, K kompas… Tai nebent tu tada.“ ((DOK-5537, priedas Nr. 1, 5 p.). Dėl 1 300 Eur sumos, skirtos atsakovės dukros akių operacijai, ginčo šalys buvo susitariusios, kad šią sumą ieškovas perves tiesiogiai atsakovės dukrai. Atsakovės ir jos dukros parodymai, duoti teismo posėdžio metu, patvirtina, jog dėl lėšų, skirtų atsakovės dukros virtuvės įsirengimui, šalys tarpusavyje, taip pat su atsakovės dukra buvo kalbėjusios. Atsakovės dukra 2024 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio metu nurodė: „Tai, minėjai, kad iš tėvo esi gavusi pinigų? <...> O esu gavusi didelę sumą virtuvei įsigyti. <...> tai Jūs čia kalbate apie tuos pavedimus, kur tėtis R. padarė ir nurodė, kad tai yra mamos dovana? Oi aš tikrai neatsimenu, kaip ten buvo nurodyta. <....> Nesiaiškinau, nes man pasakė žodžiu. Tai aš nesigilinau į tuos dalykus tikrai. O tuos žodžius galit pakartoti, ką sakė? Frazę, ta prasme? Tikrai žodis žodin neatsimenu. Tėtis pasakė, pasiūlė. <...> Paskui priėmiau dovaną. Paskui mamai pasakiau. <...> O į mamą, kai kreipėtės, nurodėt, kad tai, na, jos dovana? Kad tuo metu dar niekas nieko nebuvo pervedę, kai aš mamai pasakiau. Kad ketina pervest? Kad, jo, kad padės mums“. Atsakovė 2025 m. sausio 27 d. teismo posėdžio metu nurodė: O, sakykit, R. tie padaryti pavedimai iš jo sąskaitos 2021 metų rugsėjo 26, rugsėjo 28, spalio 3 dieną jūsų dukrai B., kur nurodyta, kad yra neva tai jūsų dovana. Tai buvo jūsų toks sutikimas, kad R. už jus kažką dovanotų jūsų dukrai, ar ne? Būčiau norėjusi pati tai padaryti“. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie parodymai patvirtina, kad abi ginčo šalys planavo prisidėti prie atsakovės dukros virtuvės įrengimo, tačiau konkrečiai fakto, kad piniginės lėšos ieškovo buvo pervestos atsakovės dukrai su nurodyta konkrečia paskirtimi „mamos dovana“ ir kad atsakovė su tuo būtų sutikusi, nepatvirtina. Tuo labiau, aptarti duomenys nepatvirtina, kad ginčo šalys buvo susitarusios dėl būtent dalies, gautos už nekilnojamąjį turtą ir priklausančios atsakovei, pervedimo atsakovės dukrai. Aplinkybė, kad ieškovas dalį lėšų pervedė atsakovės dukrai savo iniciatyva, kitą dalį – nurodydamas mokėjimo paskirtyje „mamos dovana“, nesudaro pagrindo teigti, jog minėtos lėšos nepriklauso atsakovei, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovė apie tokius pervedimus (kaip dovaną) nežinojo.

53. Be to, į bylą su apeliaciniu skundu pateiktas įrodymas tik patvirtina faktines aplinkybes, kad iš ieškovo sąskaitos atsakovės dukrai pervestos (neva tai atsakovės dovanotos) lėšos priklausė atsakovei. Atsakovės dukra, grąžindama ieškovui pinigus, įpareigojo ieškovą po sprendimo įsiteisėjimo pervesti atsakovei grąžintą pinigų sumą (19 590 Eur).

54. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog nebuvo gautas atsakovės sutikimas dėl gautų iš nekilnojamojo turto pardavimo lėšų, kaip dovanos, pervedimo atsakovės dukrai, todėl pagrįstai priteisė atsakovei kompensaciją už gautas lėšas, pardavus nekilnojamąjį turtą.

55. Be kita ko, apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad parduodant nekilnojamojo turto objektus, t. y. surandant pirkėjus, paruošiant patalpas pardavimui, buvo naudojamasi nekilnojamojo turto brokerio paslaugomis, už kurias sumokėjo ieškovas, todėl nepagrįstai atsakovei priteistos kompensacijos dydžio nemažino. Teisėjų kolegija su tokiais ieškovo argumentais sutinka.

56. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog parduodant nekilnojamojo turto objektus buvo naudotasi brokerio paslaugomis. Tą patvirtina jau ne kartą minėtas ginčo šalių susirašinėjimas, kuriame užfiksuotas ir ieškovo su nekilnojamojo turto brokeriu M. M. vykęs susirašinėjimas dėl patalpų (duomenys neskelbtini) gatvėje pardavimo kainos bei ieškovo atsakovei rašyta žinutė dėl pardavimo kainos, mokėtinos sumos nekilnojamojo turto agentui (DOK-5537, priedas Nr. 1 64-65, 67 p.). Ieškovas nurodo už šias paslaugas atsiskatęs grynais ir sumokėjęs 10 180 Eur. Nors įrodymų (sąskaitų, jų apmokėjimo dokumentų), patvirtinančių šios sumos pagrįstumą, byloje nepateikta, tačiau, asmenims, faktiškai naudojantis bet kokiomis paslaugomis, yra žinoma arba turi būti žinoma, kad už suteiktas paslaugas kyla pareiga atsiskaityti. Atsakovė apie naudojimąsi šiomis paslaugomis neabejotinai žinojo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė alternatyvaus paskaičiavimo dėl šių išlaidų dydžio. Kadangi paslaugomis buvo naudotasi santuokos metu, jų apmokėjimui buvo naudojamos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės lėšos, todėl pareiga atsiskaityti už šias paslaugas tenka abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis.

57. Atsižvelgdama į nurodytą, teisėjų kolegija sprendžia priteistiną atsakovei kompensacijos dydį sumažinti, atsakovei priteisiant 14 500 Eur (19 590 Eur – (10 180 Eur : 2)).

Dėl kompensacijos už ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto pagerinimą

58. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovės į bylą pateiktu specialistų teismo eksperto dr. D. Kalibato ir A. Kvedaro 2024 m. sausio 10 d. vertinimo aktu, fotonuotraukomis, atsakovei iš ieškovo priteisė 12 058,96 Eur kompensaciją, lygią ½ sumos, kuria dėl santuokos metu atliktų remonto darbų padidėjo ieškovui priklausančio asmeninio turto vertė. Apeliantas, su tuo nesutikdamas, nurodo, jog minėtame akte aprašyti tik atsakovės žodiniais paaiškinimais apibūdinti, atsakovės sugalvoti buto remonto darbai, akte nurodyta atliktų darbų vertė niekaip neparodo, ar ir kiek remonto darbų bute buvo atlikta, jei jie buvo atliekami, ar tai vyko 2009-2010 metais, kurie iš jų buvo atlikti būsto gerinimui, kurie – būsto nusidėvėjimo atstatymui. Nurodytas vertinimo aktas atliktas remiantis išimtinai atsakovės subjektyviais teiginiais, todėl teismas, priteisdamas kompensaciją atsakovei, juo nepagrįstai vadovavosi.

59. Byloje nustatyta, kad ieškovas butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įgijo iki santuokos su atsakove sudarymo (1996 m. kovo 12 d. aktas (DOK-18216, priedas Nr. 7.2)), todėl šis turtas laikytinas asmenine ieškovo nuosavybe.

60. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015; kt.). Taigi, įstatymas numato galimybę gauti kompensaciją iš kito sutuoktinio, kai yra pagerinamas kitam sutuoktiniui asmenine nuosavybės teise priklausantis turtas.

61. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų, darytų iki buto remonto (2001-2004 m., 2006 m.) ir nuotraukų, fiksuotų buto apžiūros metu (2024 m. sausio 9 d.), nustatyta, kad bute buvo vykdomi remonto darbai. Šią aplinkybę patvirtina pateiktas specialistų teismo eksperto dr. D. Kalibato ir A. Kvedaro 2024 m. sausio 10 d. vertinimo aktas, kuriame nustatyta, kad remonto darbai 2009 m. kainavo 14 418,41 Eur, o dėl atliktų remonto darbų buto vertė padidėjo 24 117,93 Eur, nustatytas 10 proc. faktinis nusidėvėjimas pagal apžiūros metu esančią apdailos būklę bute, jis įvertintas ir išminusuotas.

62. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015). Taigi teismo pareiga kritiškai vertinti ekspertizės išvadą yra siejama su, pirma, nustatytais ekspertinio tyrimo eigos (proceso) trūkumais, antra, išvados turinio trūkumais (išvados prieštaringumu, prieštaravimu kitiems byloje esantiems įrodymams ir pan.). Pastaruoju aspektu pažymėtina, kad dėl ekspertizės išvadoje tiriamų klausimų specifikos teismui galimybės nustatyti specialių žinių reikalaujančio tyrimo procesą, jo išsamumo lygį ar išvadų santykį su kitais byloje esančiais įrodymais yra ribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).

63. Teisėjų kolegija, įvertinusi nekilnojamojo turto (buto) vertinimo aktą, pripažįsta, kad eksperto dr. D. Kalibato ir specialisto A. Kvedaro išvados nuoseklios, neprieštaringos ir pagrįstos tyrimo duomenimis, todėl abejoti išvadų teisingumu nėra pagrindo. Kadangi klausimas dėl turto rinkos vertės reikalauja specialių žinių, o apelianto nesutikimo su vertinimo akto išvadomis argumentai grindžiami tik apelianto nuomone, teisėjų kolegija nepripažįsta juos pakankamais paneigiant specialistų vertinimo akto išvadų teisingumą.

64. Šiuo atveju apeliantas teigia, jog vertinimo akte padarytos išvados atliktos remiantis tik atsakovės subjektyvia nuomone dėl bute atliktų remonto darbų ir jų atlikimo datos, todėl juo teismas neturėjo vadovautis. Tokie apelianto teiginiai vertintini kritiškai. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, nesutikdamas su apeliantės nuomone, turėjo galimybę pateikti savo vertinimą dėl bute atliktų darbų, tačiau to nedarė. Ieškovas nepateikė įrodymų, dėl konkrečių, jo nuomone, atliktų bute remonto darbų, nepateikė įrodymų, kuriuo laikotarpiu remonto darbai buvo atlikti, nors paties remonto darbų atlikimo fakto neginčijo. Ieškovas, nesutikdamas su vertinimo akte padarytomis išvadomis, neprašė atlikti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, iš savo pusės specialistų – ekspertų vertinimo taip pat nepateikė.

65. Nors byloje nėra įrodymų apie tikslias visas buto pagerinimui išleistas sumas, tačiau paprastai sutuoktiniams gyvenant santuokoje, kuriant bendrą ūkį ir gerinant šeimos gyvenamąją vietą, pajamos ir išlaidos laikomos bendromis (jei šalys nesusitaria kitaip), nesudaromi specialūs susitarimai dėl tam skiriamų lėšų dalies, nėra kaupiami įrodymai apie patirtas išlaidas, nes yra vertinama, jog viskas, kas sukuriama, yra sukuriama bendram šeimos labui. Šiuo atveju byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad tarp šalių buvo sudaryta ikivedybinė ar povedybinė sutartis, todėl pripažintina, jog ginčo šalių santuokos metu įgytos pajamos, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, laikytinos bendromis šalių pajamomis. Be to, byloje apklausti liudytojai nurodė, kad butas suremontuotas, pagerintas, jo rinkos vertė padidėjo investavus šeimos lėšas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pagerinimai buvo atlikti naudojant bendras sutuoktinių pajamas.

66. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovui po santuokos nutraukimo tenkantis turtas pagerintas šeimos lėšomis ir naudingas ieškovui, o, skaičiuodamas pagerinto turto vertę, pagrįstai vadovavosi specialistų vertinimo akte padarytomis išvadomis ir tuo pagrindu priteisė atsakovei 12 058,96 Eur kompensaciją.

Dėl kompensacijos už gyvybės draudimo įmokas, už pensijų fonde sukauptas lėšas už investicijas, už gautas palūkanas priteisimo

67. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas atsakovei iš ieškovo už gyvybės draudimo mokėtas įmokas priteisė 2 688 Eur kompensaciją, už pensijų fonde sukauptas lėšas priteisė 2 500 Eur kompensaciją, už gautas palūkanas priteisė 3 000 Eur kompensaciją.

68. Byloje nustatyta, kad ieškovas su ERGO Life Insurance SE 2019 m. lapkričio 27 d. buvo sudaręs Universalaus gyvybės draudimo sutartį (DOK-65887, priedas Nr. 7), pagal kurią nuo 2019 m. gruodžio mėn. iki 2023 m. gegužės 24 d. atliko 4 625 Eur įmokų. Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė aritmetinių skaičiavimo klaidų ir atsakovė sutinka, jog per klaidą jai priteista per didelė kompensacija būtų sumažinta, o ieškovas geranoriškai sutinka sumokėti atsakovei kompensaciją, teisėjų kolegija priteisia atsakovei iš ieškovo 2 312,50 Eur dydžio kompensaciją už ieškovo mokėtas gyvybės draudimo įmokas.

69. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas yra II-os pakopos pensijų fondo dalyvis, todėl ieškovo darbdavys dalį ieškovo darbo užmokesčio pervesdavo į fondą pagal ieškovo ir fondų valdytojo GOINDEX, k. 305706496, sudarytą Pensijų kaupimo sutartį Nr. GO00004733 (DOK-65887, priedai Nr. 8, 9), laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 23 d. iki 2023 m. lapkričio 23 d. iš viso pervesta 7 778,79 Eur. Ieškovas nurodo, jog iki 2023 m. gegužės 24 d. į pensijų fondą buvo sumokėta 6 979,42 Eur suma, ½ dalį šios sumos ieškovas sutinka sumokėti atsakovei kaip kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, atsakovei skundžiamu sprendimu priteista 2 500 Eur kompensacija didintina ir jai priteistina 3 489,71 Eur dydžio kompensacija už pensijų fonde sukauptas lėšas.

70. Tačiau ieškovas nesutinka su kompensacijos atsakovei priteisimu už palūkanas, gautas pagal taupomųjų indėlių sutartis (7 060 Eur) Šeimos ir Rato kredito unijose (toliau – kredito unijos), kadangi, nurodo, jog investicijos į taupomuosius indėlius buvo atliekamos iš ieškovo asmeninių lėšų (dovanotų ir paveldėtų), atitinkamai šios palūkanos laikytinos asmenine ieškovo nuosavybe. Be to, ieškovas pirmosios instancijos teisme buvo išreiškęs nesutikimą dėl kompensacijos už jo asmenines investicijas (40 000 Eur) į įmonės „Interactive Brokers Central Europe Zrt.“ sąskaitą atsakovei priteisimo, kadangi šios investicijos taip pat buvo vykdomos iš asmeninių, ne bendrų lėšų. Pirmosios instancijos teismas kompensaciją atsakovei už gautas palūkanas iš kredito unijų priteisė, o klausimo dėl kompensacijos priteisimo už atliktas investicijas į įmonės „Interactive Brokers Central Europe Zrt.“ sąskaitą išvis nesprendė, nors atsakovė tokį reikalavimą kėlė. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl abiejų atsakovės prašomų kompensacijų pagrįstumo.

71. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas buvo sudaręs terminuotas taupomųjų indėlių sutartis minėtos kredito unijose, nuo 2021 m. uždirbo ženklią palūkanų sumą – 7 060 Eur (Rato unija – 4 942 Eur; Lietuvos Kredito Unija (Šeimos unija) – 2 119,66 Eur). Taip pat nustatyta, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 13 d. iki 2023 m. rugpjūčio 23 d. investavo 40 000 Eur į įmonės Interactive Brokers central Europe Zrt., Madach Imre ut 13-14, Floor 5, Budapest, Vengrija, k. 01-10-141029) sąskaitą.

72. Teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovas laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2021 m. į asmeninę sąskaitą gaudavo dovanotų ir paveldėtų lėšų iš savo motinos ir tėvo (pateiktos dovanojimo sutartys, paveldėjimo teisės liudijimas). Be to, ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausė pusė piniginių lėšų, gautų 2021 m. birželio mėn. už parduotas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini).

73. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas turtas po santuokos sudarymo pripažįstamas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.

74. Į bylą pateikti ieškovo banko sąskaitos išrašai, taip pat ieškovo parengtos jo asmeninėje sąskaitoje pinigines operacijas atspindinčios lentelės rodo, kad ieškovo gautos dovanotos ir paveldėtos lėšos buvo pervedamos į kredito unijas, vėliau investuojamos (DOK-65887). Iš šių įrodymų nustatyta, kad ieškovas disponavo asmeninės nuosavybės teise priklausančiomis piniginėmis lėšomis, gautomis realizavus turtą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat gavus paveldėtas ir dovanotas lėšas. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad ieškovas neįrodė asmeninių lėšų panaudojimo fakto.

75. Šiame kontekste papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovės pozicija dėl ieškovo santuokos metu sudarytų piniginių sandorių yra prieštaringa. Viena vertus, atsakovė savo priešieškinyje pripažįsta, kad sprendimus dėl pajamų, turto valdymo, administravimo ir investavimo priimdavo ieškovas, kita vertus, teigia, kad ieškovas nuo jos nuslėpė informaciją apie sudarytus sandorius. Atsižvelgiant į tarp ginčo šalių susiklosčiusią praktiką, pagal kurią ieškovas buvo atsakingas už šeimos finansinius reikalus, o atsakovė rūpinosi namų tvarka ir aplinka, negalima teigti, kad ieškovas sąmoningai nuslėpė nuo atsakovės atliktas pinigines operacijas, kadangi tokio pobūdžio veikla priklausė jo atsakomybės sričiai.

76. Įvertinusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija sutinka su ieškovo pozicija, jog minėtas turtas, t. y. gautos palūkanos, priklauso asmeninės nuosavybės teise ieškovui, investicijos buvo vykdomos iš ieškovo sutaupytų asmeninių lėšų, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atsakovės prašomas kompensacijas pripažinti pagrįstomis ir jas priteisti atsakovei.

Dėl kompensacijos už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį priteisimo

77. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepriteisė atsakovei kompensacijos už ieškovui po santuokos nutraukimo tenkančią didesnę turto dalį, t. y. už turtinę teisę pagal 2019 m. spalio 14 d. lizingo sutartį Nr. LT195287, sudarytą su UAB „Swedbank lizingas“, naudoti automobilį ŠKODA, už automobilius TOYOTA COROLLA, v. n. (duomenys neskelbtini) – 1 300 Eur vertės; VAZ21061, v. n. (duomenys neskelbtini) – 1 300 Eur vertės; už motorolerį GILERA RUNNER 50, v. n. (duomenys neskelbtini) – 950 Eur vertės, nors turėjo priteisti. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės pozicija. Iš bylos duomenų nustatyta, jog minėtas turtas įgytas santuokos metu, vadinasi, nutraukiant santuoką, jis trauktinas į dalintiną turto balansą.

78. Byloje nustatyta, jog automobilis TOYOTA COROLLA, v. n. (duomenys neskelbtini), 1 500 Eur vertės, atiteko atsakovei. Ieškovui tenkančių aukščiau minėtų trijų transporto priemonių vertė sudaro 3 550 Eur, tuo tarpu atsakovei tenkančios vienos transporto priemonės vertė siekia 1 500 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovui tenkančio turto vertė yra didesnė, atsakovei priteistina 1 025 Eur ((3 550 Eur : 2) – (1 500 Eur : 2)) kompensacija. Taip pat nustatyta, jog santuokos metu atliktų įmokų pagal lizingo sutartį suma sudaro 16 661,07 Eur (4 373,55 Eur (pirmoji įmoka pagal lizingo sutartį) ir 12 287 Eur atliktos kitos įmokos (255,99 Eur x 48)), todėl atsakovei priteistina 8 330 Eur kompensacija. Iš viso atsakovei už minėtą ieškovui tenkantį turtą priteistina 9 355 Eur kompensacija.

Dėl baudos skyrimo

79. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-393-534/2025 ieškovo atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo ieškovą iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos leisti atsakovei naudotis šeimos gyvenamąja vieta – butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Dėl šios nutarties ieškovas pateikė atskirąjį skundą. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nutartį paliko nepakeistą.

80. Kadangi ieškovas minėtos nutarties nevykdė, be to, atsižvelgdamas į tai, kad minėtame bute gali būti/yra likusių atsakovei priklausančių asmeninių daiktų, kuriais ji, tikėtina, negali naudotis, pirmosios instancijos teismas skyrė ieškovui 500 Eur dydžio baudą.

81. Apeliantas, nesutikdamas su baudos skyrimu, nurodo, jog niekada neatsisakė vykdyti pirmosios instancijos teismo nutarties, niekada negavo jokio įspėjimo iš skundžiamą sprendimą priėmusio teisėjo. Atsakovas laiko, kad teismas baudą jam skyrė visiškai nepagrįstai, ignoruodamas išsamius ieškovo 2025 m. sausio 24 d. paaiškinimus ir skundžiamoje nutartyje neaptardamas ir nepaneigdamas nei vieno iš ieškovo teikto argumento. Ieškovas laiko, kad nėra pagrindo pripažinti, kad teismas taikė būtent CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodytą laikinąją apsaugos priemonę, nes 2024 m. liepos 5 d. nutartyje nebuvo minima (i) nei nuoroda į CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktą, (ii) nei kokia nors žala, kuriai užkirsti kelią teismas siekė pritaikyta laikinąja apsaugos priemone. Be to, nutartyje nebuvo išvardinti ieškovui adresuoti konkretūs įpareigojimai atlikti konkrečius veiksmus ar susilaikyti nuo konkrečių veiksmų.

82. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, kitus byloje esančius duomenis, sutinka su ieškovo pozicija, kad pirmosios instancijos teismas baudą jam skyrė nepagrįstai.

83. Pirmiausia, teisėjų kolegija pažymi, jog minėta teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neapibrėžtos, abstrakčios. Iš nutarties turinio matyti, jog pritaikyta laikinąja apsaugos priemone buvo siekiama įpareigoti ieškovą leisti atsakovei naudotis butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) ir priklausančiu ieškovui asmeninės nuosavybės teise, tačiau visiškai nenurodyta, kokius konkrečiai veiksmus ieškovas turėtų atlikti, kokia buto dalimi ieškovas turėtų leisti atsakovei naudotis, kokiu būdu atsakovė turėtų prisidėti prie buto išlaikymo ir pan. Antra vertus, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė ieškovo bute nebegyvena nuo 2024 m. birželio 21 d. (iš ginčo šalių dukters I. J. liudijimo teismo posėdyje nustatyta, kad dukra gyvena kartu su tėvu (ieškovu) ir broliu, atsakovės gyvenamoji vieta nežinoma), todėl apskritai nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu teismas įpareigojo ieškovą leisti atsakovei naudotis ieškovo butu (atsižvelgiant į tai, kad atsakovė dar iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš buto išsikraustė).

84. Be to, pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudą ieškovui, sprendė, jog ieškovo bute yra likusių atsakovės asmeninių daiktų, o ieškovo neveikimas (teismo nutarties nevykdymas) trukdo atsakovei juos pasiimti. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys rodo priešingą situaciją. Iš teismui pateiktų el. laiškų, jame esančio ginčo šalių susirašinėjimo (DOK-7119) matyti, kad ieškovas po 2024 m. birželio 18 d. šalių vykusio pokalbio, kurio metu atsakovė nurodė išsikraustysianti, 2024 m. liepos 3 d. sudėjo atsakovės asmeninius daiktus į dėžes ir nunešė į rūsį (sandėliuką), informavo atsakovę, kad raktus nuo sandėliuko paliko pašto dėžutėje ir kad ši gali atvykti juos pasiimti. Atsakovė atsisakė raktus priimti, daiktų nepasiėmė. 2024 m. spalio 1, 5 d. ieškovas siūlė raktus perduoti jai per antstolį. Atsakovė, vėlgi, nei savo gyvenamosios vietos adreso, nei datos, kada galėtų raktus priimti, nenurodė. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju pati atsakovė neparodė suinteresuotumo naudotis jai priklausančiais asmeniniais daiktais, o nepasinaudojusi ieškovo suteikta galimybe atsiimti savo daiktus, ji prisiėmė galimų neigiamų pasekmių atsiradimo riziką.

85. Esant nurodytoms aplinkybėms, t. y., kad teismo nutartimi ieškovui taikyto įpareigojimo leisti atsakovei naudotis butu turinys itin abstraktus ir neapibrėžtas, taip pat, kad atsakovei buvo suteikta galimybė atgauti jai priklausančius daiktus (ko iš esmės atsakovė ir siekė), pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo skirti ieškovui baudą už nutarties nevykdymą, todėl ši sprendimo dalis naikintina.

Dėl nepilnametės dukters išlaikymo

86. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepilnametės dukters I. J. išlaikymui iš atsakovės priteisė po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovė (apeliantė), nesutikdama su šia skundžiamo sprendimo dalimi, nurodo, jog išlaikymas turėjo būti priteistas ne nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, o nuo sprendimo priėmimo dienos, arba nuo 2024 m. liepos 3 d., kai atsakovė buvo išvaryta iš šeimos būsto.

87. Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

88. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliantės pozicija, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės išlaikymą nepilnametei dukrai nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. lapkričio 22 d.).

89. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad apeliantė kartu su atsakovu ir nepilnamete dukra gyveno viename būste, t. y. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nepaisant to, kad nesutarė ir konfliktavo. Apeliantė nurodo, kad bute gyveno iki 2024 m. liepos 3 d., kai tą dieną ieškovas pakeitė buto durų spyną ir atsakovė nebegalėjo daugiau patekti į butą, ieškovas ir ginčo šalių nepilnametė dukra tvirtino, kad atsakovė kartu su jais gyveno iki 2024 m. birželio mėn. (ieškovas apeliaciniame skunde patikslino datą – iki 2024 m. birželio 21 d.). Taigi byloje nėra ginčo, jog atsakovė nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki 2024 m. birželio mėn. pabaigos gyveno kartu su nepilnamete dukra viename būste, atitinkamai ja rūpinosi, gamino maistą ir užtikrino jos išlaikymą, t. y. vykdė CK 3.30 straipsnyje numatytą pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo išlaikymą nepilnametei dukrai iš atsakovės priteisti nuo ieškinio teismui pateikimo dienos.

90. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas bylos nagrinėjimo metu nereiškė reikalavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (laikiną išlaikymą), ieškinyje nekėlė reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, neginčijo atsakovės pareigos išlaikyti vaiką nevykdymo. Nepilnametės dukters gyvenamoji vieta su ieškovu nustatyta tik teismo sprendimu.

91. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo nuo ieškinio teismui pateikimo dienos keistina, priteisiant iš apeliantės pirmosios instancijos teismo nustatyto dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos

92. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė tokią atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarką: 1) motina su dukra bendrauja neporinių savaičių savaitgalio šeštadienį ar sekmadienį be nakvynės. I. J. pageidaujant, pasirinktą savaitgalį jį gali likti nakvoti pas motiną ir į namus grįžti iki sekmadienio 21 val.; 2) nepilnamečio vaiko atostogų metu tėvai lygiomis teisėmis turi teisę praleisti su vaiku nepertraukiamai iki pusės atostogų laiko, iš anksto suderinę tarpusavyje atostogų vietą ir laiką; 3) poriniais metais motina su nepilnamečiu vaiku per Šv. Kalėdas bendrauja nuo Šv. Kūčių dienos iki gruodžio 25 dienos. Neporiniais metais motina su nepilnamečiu vaiku per Šv. Kalėdas bendrauja nuo gruodžio 25 dienos iki 26 dienos, išskyrus tuos atvejus, jeigu motinos ir nepilnamečio vaiko bendravimas tęsiasi nepilnamečio vaiko žiemos mokyklinių atostogų metu; 4) poriniais metais tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku per Naujųjų metų šventę nuo gruodžio 31 d. iki sausio 1 d. Neporiniais metais per Naujųjų metų šventę nuo gruodžio 31 d. iki sausio 1 d su nepilnamečiu vaiku bendrauja motina; 4) poriniais metais motina su nepilnamečiu vaiku per Šv. Velykas bendrauja nuo pirmos Šv. Velykų dienos iki antros Šv. Velykų dienos. Neporiniais metais motina su nepilnamečiu vaiku per Šv. Velykas bendrauja nuo prieš Šv. Velykų šventę einančios darbo dienos iki pirmos Šv. Velykų dienos; 5) tėvas su nepilnamečiu vaiku praleidžia pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną, jeigu ši šventė yra ne tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku savaitgalį ar kitu bendravimo laiku; 6) motina su nepilnamečiu vaiku turi teisę praleisti pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną, jeigu ši šventė yra ne motinos bendravimo su nepilnamečiais vaiku savaitgalį; 7) vaiko gimimo dieną šalys su vaiku bendrauja bendru sutarimu. Šalių gimimo dienomis teisę bendrauti su vaiku turi tas iš tėvų, kurio yra gimimo diena; 8) motina vaiko atostogų, švenčių ar nedarbo dienomis pasiima vaiką iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir pristato atgal, išskyrus atvejus, kai vaiko pasiėmimas ir pristatymas numatomas iš/ar į ugdymo įstaigos(-ą); 9) šalys įsipareigoja informuoti viena kitą ir iš anksto suderinti tarpusavyje sprendimus, susijusius su vaiko sveikatos priežiūra; 10) vaikas ir motina, esant nepilnametės valiai, gali savarankiškai susitarti ir dėl papildomų, joms patogių susitikimų šiokiadieniais.

93. Apeliantė, skųsdama sprendimą, teigia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka neužtikrina pastovaus ir visaverčio dukters ryšio su mama. Jos vertinimu, siekiant atkurti ir stiprinti šį ryšį, tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu atsakovė su dukra bendrautų tarpininkaujant trečiajam abiejų tėvų atžvilgiu neutraliam asmeniui (tarpininkui), turinčiam kompetencijų vaiko psichologijos srityje, tokio tarpininko nurodytoje ar šalių pasirinktoje neutralioje aplinkoje. Tad, kol bus atkurtas atsakovės ir nepilnametės dukros emocinis ryšys, apeliantė prašo nustatyti pereinamąjį laikotarpį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, kurio metu porinėmis savaitėmis sekmadienį atsakovė su nepilnamete dukra bendrauja nuo 13.00 val. iki 16.00 val. neutralioje aplinkoje, susitikimą stebint atsakovės ir ieškovo bendru sutarimu pasirinktam psichologui ar kitam psichologinių žinių turinčiam asmeniui. Ieškovas nurodytą sekmadienį privalo nepilnametę dukrą atvežti į atsakovės ir nepilnametės dukros susitikimo vietą, t. y. psichologo ar kito psichologinių žinių turinčio asmens nurodytą vietą (neutralią aplinką), iki 13.00 val. ir pasiimti vaiką 16.00 val. Atsakovė su nepilnamete dukra pas psichologą ar kitą psichologinių žinių turintį asmenį bendrauja nedalyvaujant vaiko tėvui. Tėvams nesutarus – psichologo ar kito psichologinių žinių turinčio asmens kandidatūrą ieškovas pasirenka iš trijų atsakovės pasiūlytų psichologų ar kitų psichologinių žinių turinčių asmenų kandidatų. Ieškovas psichologo ar kito psichologinių žinių turinčio asmens kandidatūrą privalo pasirinkti per 7 kalendorines dienas nuo atsakovės pasiūlymo pateikimo dienos. Apie pasirinktą psichologą ar kitą psichologinių žinių turintį asmenį ieškovas informuoja atsakovę. Ieškovui per nustatytą terminą nepasirinkus iš atsakovės pasiūlytų trijų psichologų ar kitų psichologinių žinių turinčių asmenų kandidatų, psichologą ar kitą psichologinių žinių turintį asmenį turi teisę pasirinkti pati atsakovė. Pereinamasis laikotarpis nustatomas 4 (keturiems) mėnesiams, tačiau pereinamasis laikotarpis baigiasi ne anksčiau nei įvyksta 6 (šeši) pereinamuoju laikotarpiu nustatyti atsakovės susitikimai su dukra dalyvaujant tarpininkui. Taip pat prašo nustatyti, kad, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, mergaitė pas mamą praleistų kas antrą savaitgalį su nakvyne nuo penktadienio iki sekmadienio ir bendraujant savaitės eigoje su nakvyne bendru sutarimu.

94. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų. CPK 312 straipsnio įtvirtinta bylos ribų apeliacinės instancijos teisme taisyklė, pagal kurią apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių nepasisakė (nevertino) pirmosios instancijos teismas, išskyrus tuos, kurie įstatymų leidėjo valia nelaikomi naujais reikalavimais. Apeliantė savo apeliaciniame skunde iš esmės kelia naują reikalavimą – į pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo tvarką prašo įtraukti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu apeliantės ir jos dukros susitikimai vyktų dalyvaujant trečiajam asmeniui, ir nustatyti, kad, pereinamajam laikotarpiui pasibaigus, mergaitė pas atsakovę praleistų kas antrą savaitgalį su nakvyne nuo penktadienio iki sekmadienio ir bendraujant savaitės eigoje su nakvyne bendru sutarimu. Prašydama patvirtinti priešieškinyje nurodytą bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, atsakovė tokių reikalavimų nekėlė. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, dėl apeliantės naujai keliamo reikalavimo teisėjų kolegija nepasisako.

95. Šiame kontekste išaiškintina, kad apeliantė turi teisę savo iniciatyva kreiptis į psichologą, sudaryti su juo sutartį ir gauti profesionalias konsultacijas, kurios galėtų būti naudingos organizuojant bendravimą su dukra, stiprinant jų tarpusavio ryšį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

96. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal šio straipsnio 5 dalį, kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

97. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas (patirta 6 150 Eur), neįvertino, kad 1 300 Eur šių išlaidų kilo dėl to, kad ieškovas teikė apeliacinės instancijos teismui skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atitinkamai atsakovė rengė atsiliepimus, paaiškinimus. Tiek ieškovo skundas, tiek prašymas teismų atmesti. Vadovaujantis rungtyniškumo principu ir principu „pralaimėtojas moka“, šios išlaidos iš ieškovo turėjo būti priteisiamos 100 proc., o likusios išlaidos (dėl pareikštų reikalavimų), kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, skirstytinos proporcingai pagal patenkintus ir atmestus reikalavimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo šioje dalyje turinį, atsižvelgdama į atsakovės išdėstytą poziciją, į skundžiamo sprendimo keistinas bei naikintinas dalis, perskirsto ginčo šalių bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

98. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į kiekvienos bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

99. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas, teikdamas ieškinį, sumokėjo 109 Eur žyminį mokestį. Savo ruožtu atsakovė už priešieškinį sumokėjo 2 543 Eur žyminį mokestį, patyrė 7 515 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 6 105 Eur teisinės pagalbos išlaidų, 1 410 Eur išlaidos už specialistų išvadas. Atsakovei iš nurodytų 6 105 Eur teisinės pagalbos išlaidų 1 300 Eur priteistini 100 proc., kadangi ieškovo teiktas skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nutarties atmestas, o prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkintas (CPK 93 straipsnio 1 dalis), likusi 4 805 Eur teisinės pagalbos išlaidų dalis skirstytina proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

100. Byloje ieškovas patikslintu ieškiniu pateikė šiuos reikalavimus: 1) santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės (netenkinta); 2) po santuokos nutraukimo ieškovui palikti ikisantuokinę pavardę „J.“, o atsakovei palikti santuokos metu įgytą pavardę „J.“, jei atsakovė to pageidaus (tenkinta); 3) nustatyti nepilnametės dukros I. J. gyvenamąją vietą kartu su tėvu R. J. (tenkinta); 4) priteisti iš atsakovės nepilnametės dukros I. J. išlaikymui 100 Eur dydžio periodines išmokas iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovo asmeninę sąskaitą, ieškovą paskiriant nepilnamečio vaiko piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise (tenkinta); 5) patvirtinti atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarką (tenkinta); 6) padalinti santuokoje įgytas transporto priemones, nustatant, kad: 5.1. L. J. atitenka automobilis TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); 5.2. R. J. atitenka: automobilis TOYOTA COROLLA, v. n. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); motoroleris GILERA RUNNER 50, v. n. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); automobilis VAZ 21061, v. n. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) (tenkinta); 7) nustatyti, kad ieškovas laikomas asmeniškai atsakingu už skolos grąžinimą kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ pagal 2019 m. spalio 14 d. lizingo sutartį Nr. LT195287 (tenkinta); 8) nustatyti, kad šalių lėšos, esančios jų finansų įstaigų sąskaitose yra laikomos tos šalies asmenine nuosavybe, kurios vardu atidaryta sąskaita (tenkinta); 9) nustatyti, jog ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2021 m. gruodžio 31 d., o jei teismas netenkintų tokio prašymo, tai ieškovas prašė teismo nustatyti, jog ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. (netenkinta); 10) nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai nustojo tvarkyti bendrą ūkį (tenkinta); 11) pripažinti, kad 40 000 Eur, kuriuos ieškovas yra pervedęs į įmonės Interactive Brokers central Europe Zrt., Madach Imre ut 13-14, Floor 5, Budapest, Vengrija, k. 01-10-141029 sąskaitą, yra asmeninė ieškovo nuosavybė (tenkinta); 12) pripažinti, kad rekonstruojamas pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), ar jo rekonstrukcijai įgytos statybinės medžiagos yra ieškovo asmeninė nuosavybė (tenkinta); 13) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 4 438,37 Eur kompensaciją (netenkinta). Iš viso tenkinta ieškinio reikalavimų 77 proc.

101. Atsakovė pateikė priešieškiniu tokius reikalavimus: 1) nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo kaltės (netenkinta); 2) nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos (netenkinta); 3) po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes (tenkinta); 4) šalių dukros I. J. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu (tenkinta); 5) nustatyti šalių bendravimo tvarką su nepilnamete dukra (netenkinta); 6) padalinti santuokos metu šalių įgytą turtą tokiu būdu – ieškovui priteisti: nebaigtą statyti – rekonstruoti namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), automobilį TOYOTA COROLLA, v. n. (duomenys neskelbtini) (1 300 Eur vertės); automobilį VAZ21061, v. n. (duomenys neskelbtini) (1 300 Eur vertės); motorolerį GILERA RUNNER 50, v. n. (duomenys neskelbtini) (950 Eur vertės); turtinę teisę, įgytą pagal 2019 m. spalio 14 d. lizingo sutartį Nr. LT195287, sudarytą su UAB „Swedbank lizingas“, naudoti automobilį ŠKODA; atsakovei priteisti: automobilį TOYOTA COROLLA, v. n. (duomenys neskelbtini) (1 500 Eur vertės) (tenkinta); 116 619,30 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį (tenkinta 8 proc.); 7) iš ieškovo atsakovei priteisti kompensacijas: a) 12 058,96 Eur, lygią ½ sumos, kuria dėl santuokos metu atliktų remonto darbų padidėjo ieškovui priklausančio asmeninio turto vertė (tenkinta); b) 19 590 Eur už santuokos metu parduotą bendrą nekilnojamąjį turtą (tenkinta 70 proc.); c) 20 000 Eur, lygią ½ ieškovo atliktos investicijos į Interactive Brokers central Europe Zrt. investavimo platformą (netenkinta); d) 3 530 Eur, lygią ½ ieškovo gautų palūkanų vertės iš Lietuvos Kredito Unijos (Šeimos unija) ir Rato kredito unijos (netenkinta); e) 3 000 Eur, lygią ½ ieškovo atliktų įmokų pagal 2019 m. lapkričio 27 d. gyvybės draudimo sutartį Nr. 71-524-016208 (tenkinta 77 proc.); f) 3 658,12 Eur, lygią ½ ieškovo atliktų įmokų pagal pensijų kaupimo sutartį Nr. G000004733 (tenkinta 95 proc.). Iš viso tenkinta 50 proc. priešieškinio reikalavimų.

102. Atsižvelgiant į suskaičiuotas patikslinto ieškinio ir priešieškinio procentines dalis, ieškovui iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 83,93 Eur (109 x 77 proc.) sumokėto žyminio mokesčio. O atsakovei iš ieškovo priteistina 5 084 Eur ((4 805 Eur x 50 proc.) + 1 300 Eur) + (2 543 Eur x 50 proc.) + 1 410 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus priešinių reikalavimų įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteistina 5 000,07 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

103. Į pagrindinius ir esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta. Kiti (likę) apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai neturi esminės reikšmės šiame apeliaciniame procese keliamiems klausimams ir jų išsprendimui. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

104. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir išsamiai neišanalizavo visų byloje pateiktų įrodymų, šalių argumentų, todėl skundžiamo sprendimo dalyse dėl kompensacijų atsakovei priteisimo (už rekonstruotą namą, gautas palūkanas pagal taupomųjų indėlių sutartis, ieškovui tenkantį didesnės vertės turtą), dėl baudos ieškovui skyrimo, dėl išlaikymo priteisimo momento priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Apeliacinių skundų argumentai sudaro pagrindą pakeisti skundžiamas teismo sprendimo dalis (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

105. Ieškovas pateikė teismui įrodymus, jog sumokėjo 1 784 Eur žyminį mokestį. Tenkinus ieškovo apeliacinį skundą iš dalies (50 proc.), iš atsakovės ieškovo naudai priteistinas 892 Eur (1 784 Eur x 50 proc.) žyminis mokestis. Savo ruožtu atsakovė sumokėjo 773 Eur žyminį mokestį. Tenkinus atsakovės apeliacinį skundą taip pat iš dalies (58,6 proc.), iš ieškovo atsakovės naudai priteistinas 452,98 Eur (773 Eur x 58,6 proc.) žyminis mokestis. Įskaičius žyminio mokesčio priešinius reikalavimus, iš atsakovės ieškovui priteistina 439,02 Eur žyminio mokesčio išlaidų.

106. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė prašymą dėl patirtų 3 500 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, kurias sudaro 1 000 Eur apeliacinio skundo rengimas ir 2 500 Eur atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą rengimas. Atsakovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius šių išlaidų apmokėjimą – 2025 m. balandžio 30 d. sąskaita už teisines paslaugas (serija 25 Nr. 20) ir 2025 m. gegužės 28 d. mokėjimo nurodymą.

107. Pagal Rekomendacijų 8.11. punktą, už apeliacinio skundo parengimą priteistiną dydžio koeficientą sudaro 2,5. Apeliacinis skundas parengtas 2025 m. balandžio mėn., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2024 m. IV ketvirtį buvo 2 335,9 Eur, todėl jau vien už apeliacinio skundo parengimą maksimali priteistina suma yra 5 839,75 Eur; už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistiną dydžio koeficientą sudaro 1,3. Atsiliepimas į apeliacinį skundą parengtas 2025 m. gegužės mėn., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2024 m. IV ketvirtį buvo 2 335,90 Eur, todėl maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 3 036,67 Eur. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos neviršija Rekomendacijose numatyto dydžio. Atsakovės apeliacinį skundą tenkinus 58,6 proc., atsakovei iš ieškovo priteistina 2 051 Eur (3 500 Eur x 58,6 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

ieškovo R. J. ir atsakovės L. J. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d. sprendimo atitinkamas dalis pakeisti ir jas išdėstyti taip:

Priteisti iš atsakovės L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukters I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki dukters pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš ieškovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 41 715,77 Eur kompensaciją už santuokos metu parduotą nekilnojamąjį turtą, už ieškovo buto pagerinimą, už gyvybės draudimo įmokas, už pensijų fonde sukauptas lėšas, už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d. sprendimo dalis dėl kompensacijos už nekilnojamąjį turtą (statomą namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)) atsakovei priteisimo, dėl kompensacijos už gautas palūkanas pagal taupomųjų indėlių sutartis, dėl 500 Eur baudos ieškovui skyrimo panaikinti.

Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 5 000,07 Eur (penkių tūkstančių 7 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo R. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 489,02 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt devynis 2 ct) už žyminį mokestį apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 2 051 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt vieną) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Renata BeinoravičienėAndrius IgnotasRamunė Mikonienė