Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Nerijaus Meilučio, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

neviešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. S., nuteistojo D. J. ir jo gynėjo advokato Audriaus Leonavičiaus bei Panevėžio apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 165 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimų 6 (šešiems) mėnesiams, BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, BK 146 straipsnio 2 dalį areštu 60 (šešiasdešimčiai) parų, BK 149 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 (keturiems) metams, BK 150 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a ir b papunkčiais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metus ir 4 (keturiems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. liepos 23 d. iki 2020 m. kovo 22 d.

K. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 165 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, BK 149 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams, BK 150 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. liepos 23 d. iki 2020 m. kovo 22 d.

K. S. išteisintas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 264 straipsnio 2 dalį, nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

A. K. išteisintas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, BK 149 straipsnio 2 dalį ir BK 150 straipsnio 2 dalį, nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

Nukentėjusios K. Ž. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista solidariai iš K. S. ir D. J. nukentėjusiajai K. Ž. 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punktu, konfiskuotas valstybės nuosavybėn automobilis Mersedes Benz, valst Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)), priklausantis V. S..

Priteista iš M. G., K. S. ir D. J. valstybei po 169,33 Eur proceso išlaidų.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas M. G., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. K. S., D. J. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad kartu su M. G. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus (toliau – miręs asmuo V. T.), 2019 m. liepos 23 d. apie 6 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai ir atvirai, be gyvenamojo namo įgaliotojo asmens kvietimo ir sutikimo, pro nerakintas duris tyčia įsibrovė į kito žmogaus – K. Ž. gyvenamą namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame tuo metu miegojo nukentėjusieji V. J. bei V. J., elgdamiesi itin įžūliai ir nesant jokios dingsties, tyčia bendrais veiksmais sudavė nenustatytą smūgių kiekį rankomis, kojomis į įvairias kūno vietas lovoje gulėjusiems nukentėjusiems V. J. ir V. J., bei bendrais veiksmais sudavė V. J. nenustatytą smūgių kiekį diržu į įvairias kūno vietas. Toliau tęsdami nusikalstamą veiką išvedė nukentėjusiuosius į kiemą, kur bendrais veiksmais pargriovę nukentėjusiuosius V. J. ir V. J. ant žemės, sudavė kiekvienam nenustatytą kiekį smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Po to nukentėjusiajam V. J. pabėgus, K. S., D. J., M. G. ir jau miręs asmuo, automobiliu ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. K., privažiavo link kelio (duomenys neskelbtini) ėjusių V. J. ir K. Ž., K. S., D. J., M. G. ir jau mirusiam asmeniui išlipus iš automobilio, bendrais veiksmais paklupdžius ant kelių nukentėjusįjį V. J., smaugiant diržu, bendrai suduodant nenustatytą kiekį smūgių rankomis, diržu ir kojomis, į įvairias kūno vietas, taip nukentėjusiajam V. J. ne mažiau 2 trauminių poveikių pasekmėje padarė odos nubrozdinimus kaktoje, viršutinėje lūpoje, apatinio dešinės pusės pirmo danties panirimą, o V. J. ne mažiau 15 trauminių poveikių pasekmėje padarė poodines kraujosruvas kairėje momeninėje srityje, kairės ausies srityje, kaktoje, abiejuose žastuose, kairiame dilbyje, krūtinės ląstos, nugaros srityse, juosmens kairėje pusėje, dėl ko nukentėjusiesiems V. J. ir V. J. bendrais veiksmais K. S., D. J. ir M. G. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą, bei neteisėtai, prieš savininkės K. Ž. valią įsibrovė į jos gyvenamąjį namą.

1.1. M. G. 2019 m. liepos 23 d. laikotarpiu nuo 6 val. iki 10 val. kelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su K. S., D. J. ir jau mirusiu asmeniu, savo dalyvavimu įvykio vietoje, demonstruodamas akivaizdžią jėgų persvarą ir sudarydamas bauginančią, keliančią nerimą, nesaugumą situaciją, sudarydamas įspūdį, kad nepaklusimo atveju bus panaudotas fizinis smurtas K. Ž. atžvilgiu, jau mirusiam asmeniui laikant ir vedant nukentėjusiąją už alkūnės link automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip palaužiant nukentėjusiosios galimybes priešintis, demonstratyviai atidarant bagažinės dangtį nurodant, kad nukentėjusiąją veš automobilio bagažinėje, tokiu būdu baugino nukentėjusiąją ir prieš nukentėjusiosios valią važiuojant automobilyje bendrais veiksmais naudojo psichologinį smurtą, jau mirusiam asmeniui nurodant, kad K. Ž. veš į mišką, kur ji turės santykiauti oraliniu būdu, automobiliu nuvežus nukentėjusiąją K. Ž. į savo namų, esančių (duomenys neskelbtini) lauko priestatą taip bendrininkų grupėje neteisėtai atėmė K. Ž. laisvę.

1.2. D. J., K. S. ir jau miręs asmuo, 2019 m. liepos 23 d. laikotarpyje nuo 6 val. iki 10 val., kelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bendrais veiksmais veikdami bendrininkų grupėje, demonstruodami akivaizdžią jėgų persvarą ir sudarydami bauginančią, keliančią nerimą ir nesaugumą situaciją, sudarydami įspūdį, kad nepaklusimo atveju bus panaudotas fizinis smurtas K. Ž. atžvilgiu, jau mirusiam asmeniui laikant ir vedant nukentėjusiąją už alkūnės link automobilio ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip palaužiant nukentėjusiosios galimybes priešintis, demonstratyviai atidarant bagažinės dangtį nurodant, kad nukentėjusiąją veš automobilio bagažinėje, tokiu būdu baugindami nukentėjusiąją ir prieš nukentėjusiosios valią važiuojant automobilyje, bendrais veiksmais naudojo psichologinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu jau mirusiam asmeniui nurodant, kad K. Ž. veš į mišką, kur ji turės santykiauti oraliniu būdu, automobiliu nuvežė nukentėjusiąją K. Ž. į M. G. namų lauko priestatą, adresu (duomenys neskelbtini), kur toliau bendrais veiksmais demonstruodami akivaizdžią jėgų persvarą, taip sudarydami bauginančią, keliančią nerimą ir nesaugumą situaciją, D. J., jau mirusiam asmeniui ir K. S., turint tikslą patenkinti lytinę aistrą oraliniu ir vaginaliniu būdu prieš nukentėjusiosios K. Ž. valią, bendrais veiksmais ir žodžiais reikalaujant, kad K. Ž. patenkintų juos oraliniu būdu, jau mirusiam asmeniui tyčia sudavus nenustatytą kiekį smūgių metaline diržo sagtimi ir diržu apvyniotu kumščiu, bet ne mažiau kaip 19 smūgių nukentėjusiajai K. Ž. į įvairias kūno vietas, dėl ko nukentėjusiajai ne mažiau 19 trauminių poveikių pasekmėje buvo padaryta muštinė galvos žaizda viršugalvyje, odos nubrozdinimai galvos plaukuotoje dalyje, odos kraujosruvos kakle, poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, dešiniame dilbyje, kairėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, nugaroje, abipus krūtinės šonuose, pilvo priekinėje sienoje, kairėje šlaunyje, gleivinės nubrozdinimas išoriniuose lytiniuose organuose, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą ir taip, palaužus nukentėjusiosios K. Ž. pasipriešinimą, jau mirusiam asmeniui, D. J. ir K. S. pasikeičiant ir prievarta įvedant savo lytinius organus jai į burną bei prieš nukentėjusiosios valią numovus jai kelnes ir kelnaites, jau mirusiam asmeniui, D. J. ir K. S. pasikeičiant įvedus savo varpas nukentėjusiajai į makštį, K. S. ir D. J. bendrininkų grupėje neteisėtai atėmė K. Ž. laisvę, prieš jos valią tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu ir ją išžagino.

2. A. K. buvo kaltinamas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, 149 straipsnio 2 dalį ir BK 150 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2019 m. liepos 23 d. laikotarpiu nuo 6 val. iki 10 val. kelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje kartu su K. S., D. J. ir jau mirusiu asmeniu, savo dalyvavimu įvykio vietoje, demonstruodami akivaizdžią jėgų persvarą ir sudarydami bauginančią, keliančią nerimą, nesaugumą situaciją, sudarydami įspūdį, kad nepaklusimo atveju bus panaudotas fizinis smurtas K. Ž. atžvilgiu, jau mirusiam asmeniui laikant ir vedant nukentėjusiąją už alkūnės link automobilio ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip palaužiant nukentėjusiosios galimybes priešintis, demonstratyviai atidarant bagažinės dangtį ir nurodant, kad nukentėjusiąją veš automobilio bagažinėje, tokiu būdu bauginant nukentėjusiąją, prieš jos valią važiuodamas automobilyje bendrais veiksmais naudojo psichologinį smurtą, jau mirusiam asmeniui nurodant, kad K. Ž. veš į mišką, kur ji turės santykiauti oraliniu būdu, automobiliu nuvežė nukentėjusiąją K. Ž. į M. G. namų lauko priestatą, adresu (duomenys neskelbtini), kur toliau savo dalyvavimu įvykio vietoje ir demonstruojant akivaizdžią jėgų persvarą, taip sudarant bauginančią, keliančią nerimą ir nesaugumą situaciją, jau mirusiam asmeniui, K. S. ir D. J. turint tikslą patenkinti lytinę aistrą oraliniu ir vaginaliniu būdu prieš nukentėjusiosios K. Ž. valią, jau mirusiam asmeniui tyčia sudavus nenustatytą kiekį smūgių metaline diržo sagtimi ir diržu apvyniotu kumščiu, bet ne mažiau kaip 19 smūgių nukentėjusiajai K. Ž. į įvairias kūno vietas, dėl ko nukentėjusiajai ne mažiau 19 trauminių poveikių pasekmėje buvo padaryta muštinė galvos žaizda viršugalvyje, odos nubrozdinimai galvos plaukuotoje dalyje, odos kraujosruvos kakle, poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, dešiniame dilbyje, kairėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, nugaroje, abipus krūtinės šonuose, pilvo priekinėje sienoje, kairėje šlaunyje, gleivinės nubrozdinimas išoriniuose lytiniuose organuose, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas, ir tokiu būdu palaužus nukentėjusiosios K. Ž. pasipriešinimą, K. S., jau mirusiam asmeniui ir D. J. pakaitomis prievarta įvedant savo lytinį organą jai į burną, taip pat prieš nukentėjusiosios valią numovus jai kelnes ir kelnaites, bei K. S., jau mirusiam asmeniui ir D. J. pakaitomis įvedant varpą nukentėjusiajai į makštį, veikdami bendrininkų grupėje neteisėtai atėmė K. Ž. laisvę ir prieš jos valią tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu ir ją išžagino.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Nuteistųjų K. S., D. J. bei jo gynėjo adv. A. Leonavičiaus apeliaciniai skundai atmetami, o prokuroro skundas tenkinamas.

Dėl A. K. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 146 straipsnio 2 dalį

20. Teisminio bylos nagrinėjimo metu K. S. aiškino, kad nukentėjusioji įkalbėta M. G. pati sutiko su jais važiuoti, tačiau šiuos jo parodymus paneigia jau pirmiau aptartų įrodymų visetas, todėl teisėjų kolegija jo parodymus vertina kaip siekį palengvinti savo ir kitų nusikaltimo bendrininkų teisinę padėtį.

28. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. K. nekaltumo yra pagrįstos prielaidomis, kurias paneigia aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys, tame tarpe ir paties išteisintojo parodymai, kad jis puikiai suprato, jog K. Ž. automobiliu į M. G. namus veža prieš jos valią. Šie duomenys vieni kitus papildo ir neabejotinai sudaro pagrindą spręsti, kad veikdamas bendrininkų grupėje A. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje. Jo nusikalstamuose veiksmuose yra tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji šio nusikaltimo požymiai.

31. Už nusikaltimo, numatyto BK 146 straipsnio 2 dalyje, padarymą baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo A. K. paskirti laisvės apribojimo bausmę, nenurodydamas tam įstatyminio pagrindo. Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą paduotų skundų ribose, negali nuteistojo padėtį sunkinti labiau ir parinkti griežtesnę bausmės rūšį, negu to prokuroras prašo apeliaciniame skunde.

33. BK 91 straipsnyje numatyta, kad teismas nepilnamečiui skiria bausmę, vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir šiame skyriuje nurodytais ypatumais. Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į: 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

34. A. K., veikdamas tiesioginė tyčia, padarė vieną apysunkį (BK 11 straipsnio 4 dalis) nusikaltimą žmogaus laisvei, jo, kaip vykdytojo, vaidmuo šio nusikaltimo padaryme buvo mažiau aktyvus, negu kitų bendrininkų. Nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. A. K. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). A. K. teisiamas pirmą kartą (t. 4, b. l. 193-194), administracine tvarka baustas už 2019 m. liepos 23 d. automobilio vairavimą neturint tam teisės, daugiau administracinių nusižengimų nepadarė (t. 4, b. l. 195). Šios aplinkybės rodo, kad A. K. nusikalstami veiksmai buvo atsitiktiniai, įtakoti neigiamos pilnamečių asmenų kompanijos, o ne dėsningas kriminalinis elgesys. Byloje nėra tokių duomenų, kad po minėto nusikaltimo padarymo, jis darytų naujus nusikaltimus ar administracinius nusižengimus. Vertinant A. K. auklėjimo ir gyvenimo sąlygas (BK 91 straipsnio 2 dalies 1 punktas), svarbu paminėti, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuo 2019 m. pradžios jis gyveno kartu su tėvu. Motinos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Susirgus močiutei, abiejų tėvų sutarimu, nepilnametis A. K. atvyko kartu su ja pagyventi ir jai padėti. Nors abu tėvai dalyvauja vaiko auklėjime, nepilnamečiui buvo sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, tačiau, jam atvykus pas močiutę, pastebimas jo priežiūros trūkumas (t. 4 , b. l. 199-200).

35. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Šiuo atveju nuteistajam A. K. taikyti BK 62 straipsnio nuostatas nėra įstatyme numatytų sąlygų. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19/2011, Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-383-895/2015, Nr. 2K-126-693/2018). Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, Nr. 2K-235-648/2017). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-126-693/2018).

36. Kaip jau minėta, A. K. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą. Jis nusikalto pirmą kartą, būdamas nepilnametis, įtakotas neigiamos aplinkos ir nepakankamos būtinos jo elgesio kontrolės. Jis nebuvo nusikaltimo iniciatorius ir jo vaidmuo, atimant laisvę K. Ž., buvo mažiau aktyvus negu kitų nuteistųjų. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos realios laisvės atėmimo ar trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės – arešto, paskyrimas A. K. neatitiktų bendrųjų bausmės skyrimo principų, taip pat būtų neproporcingas ir prieštarautų bausmės paskirčiai. Todėl A. K., vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, skirtina 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, (BK 48 straipsnio 3 dalis), įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir per bausmės vykdymo laiką neatlygintinai išdirbti 150 val. sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Dėl K. S. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 264 straipsnio 2 dalį

37. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai <...> įgijo <...> narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.

38. Įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna psichotropines ar narkotines medžiagas. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 37 11 punktas)

39. BK 264 straipsnio 2 dalyje atsakomybė numatyta tam, kas padėjo nepilnamečiui įsigyti, vertė, lenkė ar kitaip jį pratino ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas. Nusikalstama veika gali būti padaroma aktyviais veiksmais: 1) padedant nepilnamečiui ne gydymo tikslais įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų; 2) verčiant nepilnametį ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas; 3) lenkiant nepilnametį ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas; 4) kitaip pratinant nepilnametį ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas. Nusikaltimo objektyviajai pusei įgyvendinti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų.

40. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad apygardos teismas, išteisindamas K. S. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 264 straipsnio 2 dalį, nesilaikė teismo formuojamos praktikos dėl įrodymų vertinimo, tendencingai vertino A. K. parodymus apie K. S. padarytus nusikalstamus veiksmus kaip nepakankamus K. S. kaltei pagrįsti, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra jokių nuteistojo kaltę patvirtinančių įrodymų. Prokuroras tvirtina, kad A. K. parodymai, jog K. S. jam davė kanapes ir pasiūlė susukti suktinę, nėra prieštaringi ir juos patvirtina kiti bylos faktiniai duomenys: 2019 m. liepos 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(3498)-IS1-3976.

41. K. S. išteisindamas BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 264 straipsnio 2 dalį pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad kaltinamojo A. K. parodymai yra nepakankami pagrįsti K. S. kaltę dėl šių nusikaltimų padarymo, nes juos patvirtina tik jo organizme rastų narkotinių medžiagų pėdsakai. A. K. tiksliai negalėjo nurodyti kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2019 m. liepos 23 K. S. jam buvo davęs kanapių. Be to procese jis turi kaltinamojo statusą ir negali būti prisaikdintas BPK nustatyta tvarka už melagingų parodymų davimą, todėl jo parodymai apie įvykio aplinkybes turi būti vertinami ypač atidžiai, nes jie skiriasi nuo paprastų liudytojų. Dėl kanapių rūkymo ir davimo A. K. rūkyti visų nuteistųjų ir nukentėjusiosios parodymai skiriasi, o pašalinti prieštaravimus išnaudotos visos galimybės.

42. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nagrinėdama bylą apeliacine tvarka ir dar kartą įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad šie apygardos teismo argumentai yra nepagrįsti.

43. Teismai pripažįsta įrodymais tik įstatymų nustatyta tvarka teisėtais būdais gautus duomenis, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys). Teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, pagal kurias teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tai, kad byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2014, Nr. 2K-96-697/2017, Nr. 2K-294-648/2017, Nr. 2K-67-699/2018) Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, jog K. S. nepadarė veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 264 straipsnio 2 dalyje, padarė išvadas, kurios prieštarauja objektyviems bylos duomenims.

44. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BPK 301 straipsnio 2 dalį apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Šių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Taigi baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia kaltinamojo kaltės grįsti kito kaltinamojo toje pačioje byloje parodymais. Priešingai, šio proceso dalyvio parodymai baudžiamojo proceso įstatymo pripažįstami leistinu įrodymų šaltiniu (BPK 20, 272 straipsniai). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų) parodymai įrodymais pripažįstami tada, kai jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, Nr. 2K-106-693/2016, Nr. 2K-73-689/2019).

45. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo ir jo garso įrašo, bylą nagrinėjant apygardos teisme, A. K. parodė, kad jis su K. S. narkotinę medžiagą – kanapes rūkė 3 kartus: prieš metus laiko iki įvykio 2018 metai, dar kartą vėliau kažkuriuo kitu metu bei paskutinį kartą tada, kai pastarasis vėl pasiūlė, t. y. įvykio metu. K. S. narkotinės medžiagos buvo gavęs Vilniuje, kažkur Stoties gatvėje. A. K. prisiminė, kad kai buvo pirmas kartas, tai pats jis pasakė K. S., kad kanapių dar nėra bandęs. K. S. jam atsakė, kad kaip tik jų turi ir eina parūkyti, todėl A. K. susigundė ir kartu su juo rūkė žolę. 2019 m. liepos 23 d. M. G. lauko virtuvėje paketėlį su narkotine medžiaga – kanapėmis, atsinešė kažkas iš vyresnių: M. G. arba V. T. ir numetė jį ant stalo. Maišelį paėmė K. S., o A. K. pasisiūlė susukti suktinę ir susuko, bei visi kartu virtuvėje ją rūkė. (t. 9, b. l. 118-119). Teisminio bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. spalio 2 d. A. K. duoti parodymai. Jis patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė įvykio aplinkybes, kad prie jo lauko virtuvėje sėdėjo K. S., kuris pasakė, kad dabar jie rūkys kanapes ir išsitraukė maišelį, kuriame buvo žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga. A. K. suprato, kad tai yra kanapės, kurias ir anksčiau buvo matęs pas K. S., kai pastarasis jam siūlė narkotinę medžiagą rūkyti. K. S. A. K. paklausė, ar jis mokės susukti suktinę, tada ant balto lapo pripylė kanapių ir, jam susukus suktinę, visi, išskyrus nukentėjusiąją ir galimai M. G., kuris tuo metu galėjo būti išėjęs namo, rūkė kanapes (t. 4, b. l. 145-149). Taigi, A. K. apklausiamas praėjus neilgam laiko tarpui po įvykio, nurodė, kad būtent K. S. paėmęs maišelį su narkotine medžiaga – kanapėmis, pasiūlė jam parūkyti, kaip yra daręs ir anksčiau, o jis tai darė. Nors teisiamojo posėdžio metu A. K. negalėjo tiksliai prisiminti, kuris iš asmenų atsinešė narkotinę medžiagą į patalpą, tačiau patvirtino, kad ją paėmęs susukti rūkymui pasiūlė K. S.. Taigi A. K. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Be to byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad A. K. turėjo interesą nepagrįstai apkaltinti K. S.. A. K. tvirtino, jog jie kartas nuo karto pabendraudavo, parūkydavo, taigi jų santykiai buvo geri. Nuteistasis K. S. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, savo kaltę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 264 straipsnio 2 dalį neigė. Jis pripažino, kad žinojo, jog įvykio metu A. K. buvo nepilnametis, patvirtino, kad 2019 m. liepos 23 d. su kitais asmenimis, tame tarpe ir A. K., rūkė narkotinę medžiagą – kanapes, tačiau nežino, iš kur jos virtuvėje atsirado. Aiškino, jog ne jis, o jo miręs brolis V. T. kalbino A., kad jis susuktų marichuaną, tačiau neprisiminė ar jis narkotinę medžiagą padavė A. K. ar M. G.. Nors K. S. nurodė, kad A. K. jį apkalbėjo, nes galėjo supainioti su jo mirusiu broliu V. T., tačiau šis jo aiškinimas yra neįtikinantis, nes jie vienas kitą matė ne pirmą kartą, abu bendravo jau ilgą laiką, todėl jo parodymai apie tai, kad jis kanapių neturėjo ir jų susukti į suktinę A. K. nesiūlė, kelia pagrįstas abejones, nes juos neabejotinai paneigia A. K. parodymai.

46. Taigi netikėti A. K. iš karto po įvykio duotais parodymais, kuriuos jis dėl esminių aplinkybių patvirtino ir teisiamajame posėdyje, apygardos teismas neturėjo pagrindo, nes pastarasis įvykio metu buvo pats blaiviausias, alkoholio nevartojo, jo nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis, paėmęs kanapių paketėlį, kanapes išpylė ant stalo ir tik tada paklausė, ar A. K. mokės susukti suktinę, gan detalios. Jas galėjo įsiminti tik pokalbyje dalyvavęs asmuo. K. S. šiuo atveju kanapes siūlė ir vartojo su A. K. ne pirmą kartą, žinodamas, kad pastarasis yra nepilnametis. Iš 2019 m. liepos 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje adresu (duomenys neskelbtini) ant priestato grindų po sofa-lova buvo rasta cigarečių pakelio folijos dalis su augalinės kilmės medžiagos likučiais (t. 1, b. l. 40-43, 44-64). Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(3498)-IS1-3976 matyti, kad: žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš augalinės kilmės medžiagų mišinio iš folijos lankstinuko (paketas Nr. 447725), 2019-07-23 rasta ir paimta įvykio vietos apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,096g., ?-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 0,5% (t. 4, b. l. 4-6). Iš 2019 m. liepos 24 d. Respublikinio priklausomybės ligų centro Panevėžio filialo raštas Nr. 2.14 P-243 tvirtina, kad Respublikiniame priklausomybės ligų centre atlikus narkotikų testą A. K., jo organizme rasta THC (tetrahidrokanabinolis) (t. 3, b. l. 200). Šie faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina tiek A. K., tiek ir K. S. nurodytas aplinkybes, kad kanapes 2019 m. liepos 23 d. M. G. lauko virtuvėje kartu su nuteistaisiais vartojo ir A. K..

47. Kitų įvykio vietoje buvusių asmenų parodymai apie tai, kas į patalpą atsinešė narkotinę medžiagą – kanapes ir kas būtent jiems padavė rūkyti suktinę, yra prieštaringi tarpusavyje, tačiau jie visi neabejotinai, kaip ir K. S., patvirtino tą pačią aplinkybę, jog kanapės buvo susuktos virtuvėje, kur jas kartu su nuteistaisiais rūkė ir A. K.. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis D. J. neprisiminė, kas tiksliai jam davė rūkyti narkotinę medžiagą – kanapes: A. K. ar M. G.. Jis neprisiminė, iš kur patalpoje atsirado narkotinė medžiaga (t. 9, b. l. 128). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 31 d. D. J. aiškino, kad 2019 m. liepos 23 d rūkyti kanapes jam pasiūlė M. G. (t. 5, b. l. 139-142). Aplinkybę, kad tai M. G. pats parūkęs suktinę su kanapėmis, po to padavė jam, D. J. nurodė ir apklausos 2019 m. spalio 15 d. metu (t. 5, b. l. 145-147). Teisiamojo posėdžio metu M. G. neigė 2019 m. liepos 23 d. rūkęs kanapes (t. 9, b. l. 120). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 20 d. M. G. aiškino, jog nežino, iš kur įvykio vietoje atsirado folijos rutuliukas ir augalinės kilmės medžiaga. Nematė, kad 2019 m. liepos 23 d. kas nors būtų rūkęs kanapes, o pats jis nerūkė (t. 5, b. l. 30-32). Nukentėjusioji K. Ž. teisiamojo posėdžio metu aiškino, kad nuteistieji K. S., D. J. ir M. G. būdami kartu nuolatos rūkydavo kanapes, ji matė, kaip po jos atžvilgiu padarytų nusikalstamų veiksmų visi rūkė kanapes, kurias jau susuktas atsinešė M. G.. (t. 9, b. l. 25-26). Tai, kad M. G. atsinešė kanapių suktinę ir atsisėdęs šalia jos su kitais nuteistaisiais pakaitomis pradėjo rūkyti, K. Ž. nurodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 68-71). Apklausos 2019 m. rugsėjo 4 d. metu K. Ž. patvirtino, kad matė, kaip iš namų, su jau susukta suktine su narkotine medžiaga – kanapėmis rankose atėjo M. G.. Jis, D. J. ir K. S. tikrai rūkė kanapes, ar suktinę rūkė A. K. ir V. T., K. Ž. nėra tikra (t. 1, b. l. 79-80). Nors nuteistųjų ir nukentėjusiosios K. Ž. aiškinimas apie tai, kas į patalpą atsinešė narkotinę medžiagą nesutapo, M. G. teigė, jog jis iš viso nematė, kad kas nors būtų rūkęs kanapes, tačiau abejoti pačiu kanapių rūkymo faktu 2019 m. liepos 23 d. M. G. priklausančiame lauko priestate, remiantis išteisintojo A. K., nuteistųjų K. S., D. J. ir nukentėjusiosios K. Ž. parodymais, kuriuos patvirtina specialisto išvados apie organizme rastą narkotinę medžiagą, nėra jokio pagrindo. Nors nukentėjusioji K. Ž. aiškino, kad kanapių suktinę į lauko priestatą atsinešė M. G., D. J. teigimu, suktinę, su narkotine medžiaga, jam galėjo perduoti ir pastarasis, o K. S. teisme parodė, kad žolės turėjo jo miręs brolis V. T., tačiau, kaip matyti iš aptartų nuteistųjų ir nukentėjusiosios K. Ž. parodymų analizės, nuteistieji, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir vienas kitam perduodami, dalinosi viena suktine, su narkotine medžiaga, jie visi laisvai judėjo patalpoje, nuolat prieidami prie nukentėjusiosios. Todėl tai, kad nuteistųjų ir K. Ž. parodymai dalyje, kas į patalpą atnešė suktinę su narkotine medžiaga – kanapėmis ir kas iš ko ją vienas kitam perdavė, nebuvo nuoseklūs, nepaneigia A. K. aiškinimo, kad 2019 m. liepos 23 d. K. S. lauko virtuvėje paėmęs kanapes, jas susukti į suktinę pasiūlė būtent A. K., kuris jas susuko, o paskui šią suktinę visi kartu rūkė. Nors K. S. tvirtino, kad kanapes A. K. rūkyti pasiūlė V. T. ar M. G., tačiau niekas iš apklaustų asmenų to nepatvirtino. A. K. aiškinimas apie tai, kas į patalpą atsinešė narkotinę medžiagą – kanapes, baudžiamojo proceso metu taip pat nebuvo nuoseklus, tačiau jis, kaip jau buvo minėta, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuosekliai tvirtino, kad tai būtent K. S. jam pasiūlė susukti ir rūkyti kanapes, kurias paskui visi kartu rūkė. Prieš tai rūkyti narkotinę medžiagą – kanapes pastarasis jam buvo siūlęs dar du kartus. Taigi nėra jokių tokį A. K. aiškinimą paneigiančių faktinių duomenų ir pagrindo abejoti jo nurodytų įvykio aplinkybių objektyvumu.

48. Teismų praktikoje yra nurodyta, jog situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami nevisiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai, kad byloje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bylą nagrinėjantys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą. Joks esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant neesminėmis detalėmis prieštaringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankias išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295-507/2016, Nr. 2K-7-511/2017). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nuteistųjų M. G., D. J., K. S. ir nukentėjusiosios parodymai, duoti baudžiamojo proceso metu, nebuvo nuoseklūs ir yra prieštaringi, realiai nevertino jų turinio nustatytų įvykio aplinkybių kontekste, neanalizavo ir negretino jų tarpusavyje, nenustatė, kurios jų parodymų dalys sutampa. Todėl padarė nepagrįstas išvadas, jog vertinant visų byloje esančių įrodymų kontekste, jie negali būti vertinami kaip įrodymai papildantys A. K. parodymus apie K. S. veiksmus įgyjant kanapes ir lenkiant nepilnametį A. K. jas vartoti ne medicinos tikslais. Taigi apygardos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, tai sąlygojo nepagrįstas išvadas dėl K. S. nekaltumo ir netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, todėl nuosprendžio dalis, kuria K. S. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 264 straipsnio 2 dalį išteisintas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu naikintina ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

49. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nustato, kad K. S. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietose nuo 2018 m. vasaros iki 2019 m. liepos 23 d. ir 2019 m. liepos 23 d. adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą - kanapes ir žinodamas, kad A. K. yra nepilnametis, ne mažiau tris kartus perdavė šią narkotinę medžiagą – kanapes nepilnamečiui A. K., taip padėdamas asmeniui neteisėtai įgyti ir ne gydymo tikslais vartoti narkotines medžiagas. Tokiu būdu lenkė nepilnametį asmenį vartoti narkotines medžiagas ir neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Šie K. S. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 264 straipsnio 2 dalį ir sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

50. Aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys vieni kitus papildomo ir patvirtina, kad 2019 m. liepos 23 d. K. S. M. G. priklausančio namo lauko virtuvėje paimdamas narkotinę medžiagą – kanapes, tokiu būdu jas įgijo tikslu platinti ir A. K. siūlydamas paimti narkotinę medžiagą - kanapes ir susukti iš jos suktinę, žinodamas, kad ją rūkys ir kiti asmenys, turėjo tikslą ją platinti. K. S., turėdamas tikslą platinti, ne pirmą kartą perdavė minėtą narkotinę medžiagą nepilnamečiui asmeniui, taip padėdamas jam neteisėtai įgyti ir vartoti narkotinę medžiagą ne gydymo tikslais, taip jį pratindamas vartoti narkotines medžiagas. Taigi jis, žinodamas, kad A. K. yra nepilnametis, nuo 2018 m. vasaros ne vieną kartą siūlė jam rūkyti narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti. Taigi K. S. suvokė, kad lenkia nepilnametį asmenį vartoti narkotines medžiagas ir norėjo taip veikti - jis nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia.

51. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 2 (dvejų) iki 8 (aštuonerių) metų. BK 264 straipsnio 2 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 3 (trejų) iki 10 (dešimties) metų.

52. Skirdamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

53. K. S. padarė du sunkius baigtus nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 264 straipsnio 2 dalyje (BK 11 straipsnio 5 dalis), kurie sudaro idealią sutaptį, veikdamas tiesiogine tyčia. K. S., būdamas ne kartą teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė, esant neišnykusiam teistumui. Jis taip pat ne kartą baustas administracine tvarka (t. 7, b. l. 83-87). Šios aplinkybės K. S. charakterizuoja kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų ir visuotinai priimtinų elgesio taisyklių. Nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

54. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo nuteistajam K. S. už padarytus sunkius nusikaltimus skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, taikant BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. K. S. kaltę dėl nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, BK 264 straipsnio 2 dalyje, neigė, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taigi nėra BK 62 straipsnio 1 dalyje ar 2 dalyje numatytų sąlygų ir pagrindų, leidžiančių skirti švelnesnę, negu baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta, laisvės atėmimo bausmę. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Aptarti tiek K. S. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdinantys duomenys, tiek ir jo asmenybę charakterizuojantys duomenys šiuo atveju nesuteikia pagrindo nuteistojo asmenybę ar jo padarytas veikas vertinti kaip mažiau pavojingas. Nėra jokių kitų aplinkybių, kurias būtų pagrindas laikyti išimtinėmis BK 54 straipsnio 3 dalies prasme ir skirti švelnesnę bausmę.

55. Įvertinus aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog, nagrinėjamu atveju, bausmės tikslai bus pasiekti K. S. už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus laisvės atėmimo bausmę švelnesnę nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis - 3 (trejų) metų laisvės atėmimą, o už nusikaltimo, numatyto BK 264 straipsnio 2 dalyje, padarymą, paskyrus 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, atitinka padaryto nusikaltimo pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir jo veiksmais sukeltas pasekmes. Paskirtos bausmės tarpusavyje ir su bausmėmis, paskirtomis už nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 165 straipsnio 1 dalyje, BK 146 straipsnio 2 dalyje, BK 149 straipsnio 2 dalyje, BK 150 straipsnio 2 dalyje, padarymą bendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais.

Dėl K. S. pagal BK 150 straipsnio 2 dalį ir BK 149 straipsnio 2 dalį paskirtų bausmių

56. Nuteistasis K. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už nusikalstamų veikų, numatytų BK 150 straipsnio 2 dalyje ir BK 149 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirtos bausmės yra per griežtos, nes jis nukentėjusiosios nemušė, nebaugino, jai negrasino, jokio fizinio skausmo jai nesukėlė, bandė ginti. Todėl, nuteistojo manymu, teismas turėtų nustatyti jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei sumažinti subendrinta galutinė laisvės atėmimo bausmę. Šie K. S. apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

57. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuomet, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Pagal teismų praktiką bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, Nr. 2K-456/2013, Nr. 2K-126-693/2018).

58. Apygardos teismas K. S. paskyrė BK 149 straipsnio 2 dalies ir BK 150 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, artimas įstatyme numatytam šios bausmės vidurkiui.

59. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas K. S. bausmes, artimas baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį. Nusikaltimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Įvertino K. S. asmenybę – nusikalto būdamas teistas, baustas administracine tvarka (t. 7, b. l. 83-87). Prieš tai K. S. skiriamos su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės teigiamos įtakos neturėjo ir jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė, jo daromi nusikaltimai sunkėja.

60. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jam skirtinos bausmės turėtų būti mažinamos, įvertinus jo vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, nes jis K. Ž. atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo, bandė ją ginti, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog K. S. būtų bandęs K. Ž. apginti ar sustabdyti jos atžvilgiu naudojamą fizinį smurtą. Nustatytos nusikaltimų padarymo aplinkybės, kurias patvirtina pirmosios instancijos teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, neabejotinai patvirtina, kad, žaginant ir prievartaujant K. Ž., buvo naudojamas psichinis ir fizinis smurtas. K. S. pritarė kitų bendrininkų veiksmams ir pats, lytiškai santykiaudamas su K. Ž. prieš jos valią, tenkino savo lytinę aistrą. Taigi jis buvo aktyvus šių nusikaltimų vykdytojas. Dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų K. Ž. buvo padaryta moralinė žala. Ji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, buvo pažeminta, pažeidžiant jos lytinio apsisprendimo laisvę, nežymiai buvo sutrikdyta jos fizinė sveikata.

61. Svarbu pažymėti ir tai, kad nuteistasis savo elgesio kritiškai nevertina, nukentėjusiosios neatsiprašė, neatlygino jai nei dalies nusikaltimais padarytos žalos, kas leidžia spręsti, jog jis nuoširdžiai dėl savo nusikalstamų veiksmų nesigaili ir teigiamų išvadų nepadarė. Taigi apygardos teismas, skirdamas K. S. bausmes ir nustatydamas jų trukmę, pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnyje, nes jų bylos faktiniai duomenys nepatvirtina. BK 60 straipsnio 2 dalyje yra pažymėta, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Veikimas bendrininkų grupe, yra nusikalstamus veiksmus pagal BK 150 straipsnio 2 dalį ir BK 149 straipsnio 2 dalį, kvalifikuojantis požymis. Taigi vertinama, kad yra viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog teisingumo principą pažeidžia ir tie atvejai, kai nepagrįstai skiriama pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, Nr. 2K-172/2008, Nr. 2K-452/2012, Nr. 2K-276-1073/2020).

62. Nusikaltimų padarymo metu nukentėjusiosios atžvilgiu aktyviausiai naudojęs fizinį smurtą asmuo ikiteisminio tyrimo metu mirė nenubaustas, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, K. S. skirdamas bausmės, netinkamai jas individualizavo.

63. Esant aptartoms aplinkybėms, įvertinus nuteistojo vaidmenį nusikaltimų padaryme, teisėjų kolegija sprendžia, jog apygardos teismas K. S. už nusikaltimus, numatytus BK 150 straipsnio 2 dalyje ir BK 149 straipsnio 2 dalyje, paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios atitinka nusikalstamų veiksmų pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę bei jo veiksmais sukeltas pasekmes ir tikrai nėra aiškiai per griežtos. Todėl dėl skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo švelninti pirmosios instancijos teismo K. S. paskirtas ne tik už šiuos nusikaltimus, bet ir subendrintą nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Dėl D. J. pagal BK 150 straipsnio 2 dalį ir BK 149 straipsnio 2 dalį paskirtų bausmių

64. Apeliaciniuose skunduose nuteistasis D. J. bei jo gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas D. J. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 150 straipsnio 2 dalyje ir BK 149 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė per griežtas, artimas vidurkiui laisvės atėmimo bausmes, nes jis anksčiau neteistas, kaltę pripažino, gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, psichologinio ir fizinio smurto jos atžvilgiu nenaudojo, pasiryžęs padarytą skriaudą atlyginti. Nuteistojo gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, skirdamas bausmes už šiuos nusikaltimus, nepagrįstai atsižvelgė į aplinkybę kaip sunkinančią, kad D. J. šiuos nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupėje, nes tai BK 150 straipsnio 2 dalyje ir BK 149 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų sudėties požymis. Nuteistojo ir jo gynėjo manymu, teismas turėtų nustatyti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes D. J. prisipažino, jog jis žagino ir prievartavo nukentėjusiąją, jai esant bejėgiškoje būklėje dėl kitų bendrininkų veiksmų.

65. Kaip jau minėta, skirdamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

66. Kaip jau minėta, už nusikaltimo, numatyto BK 149 straipsnio 2 dalyje, padarymą baudžiama laisvės atėmimu iki 10 (dešimt) metų, o už numatyto BK 150 straipsnio 2 dalyje, padarymą baudžiama laisvės atėmimu iki 8 (aštuonerių) metų.

67. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas D. J. bausmes atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį. D. J. nusikalto būdamas neteistas, baustas administracine tvarka už ANK 560 straipsnio 1 dalyje padarytą nusižengimą (karo prievolininko pareigų nevykdymas), baudą sumokėjo (t. 6 b. l. 123-124). Jis dirba, charakterizuojamas kaip tvarkingas, noriai savo darbines pareigas atliekantis, rimtas ir tobulėjantis darbuotojas (t. 9, b. l. 61). Jo padaryti nusikaltimai, numatyti BK 149 straipsnio 2 dalyje, BK 150 straipsnio 2 dalyje, yra priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Apygardos teismas nustatė, kad nėra D. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimus padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skunde akcentuojama, kad D. J. vaidmuo nusikaltimų padaryme nebuvo pagrindinis, nes jis smurto K. Ž. atžvilgiu nenaudojo. Nustatytos nusikaltimų padarymo aplinkybės, kurias patvirtina pirmosios instancijos teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, neabejotinai patvirtina, kad, žaginant ir prievartaujant K. Ž., buvo naudojamas psichinis ir fizinis smurtas. D. J. pritarė kitų bendrininkų veiksmams ir pats, lytiškai santykiaudamas su K. Ž. prieš jos valią, tenkino savo lytinę aistrą. Taigi jis buvo aktyvus šių nusikaltimų vykdytojas, kurio veiksmai buvo nukreipti į bendro tikslo siekimą, veikiant bendrininkų grupėje, visiems tenkinti savo lytinę aistrą su K. Ž. prieš jos valią ir tai jis darė pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis.

68. D. J. skunde nurodo, kad jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėtų būti pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama tik nustačius du momentus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailestį. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2017, Nr. 2K-281-942/2018). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, Nr. 2K-299/2012, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-145-139/2015).

69. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. J. kaltę dėl šių nusikaltimų padarymo pripažino iš dalies, stengdamasis sumenkinti savo vaidmenį prieš kitų bendrininkų veiksmus. Nors D. J. nurodo, kad dėl padarytų nusikaltimų gailisi, tačiau teisėjų kolegija nuteistojo apgailestavimą dėl padarytų nusikaltimų vertina kaip deklaratyvų, siekiant sušvelninti savo padėtį baudžiamosios atsakomybės prasme. Jis dirba, praėjo nemažai laiko po įvykio, tačiau jis neatlygino K. Ž. nei dalies padarytos žalos ir jos neatsiprašė, kas rodo, kad D. J. nededa jokių pastangų, jog pašalintų dėl jo nusikalstamų veiksmų kilusius padarinius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra būtinųjų sąlygų pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, buvimą.

70. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). D. J. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad apygardos teismas nepagrįstai pripažino BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą aplinkybę jo atsakomybę sunkinančia, nes nusikalstamos veikos padarymas bendrininkų grupėje yra šių nusikaltimų kvalifikuojantis požymis. Nors iš tiesų veikimas bendrininkų grupėje yra nusikaltimų, numatytų BK 149 straipsnio 2 dalyje ir BK 150 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuojantis požymis, tačiau D. J. taip pat nuteistas ir už kitų nusikaltimų, numatytų BK 146 straipsnio 2 dalyje, BK 165 straipsnio 1 dalyje, BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą bendrai su kitais nuteistaisiais ir ikiteisminio tyrimo metu mirusiu asmeniu. Todėl aplinkybė, kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje, teismui nedetalizuojant kiekvieno nusikaltimo atskirai, jo atsakomybę sunkinančia buvo pripažinta pagrįstai. Nors pirmosios instancijos, pripažindamas minėtą aplinkybę kaltininkų veiksmus, darant nusikaltimus, numatytus nusikaltimus, numatytus BK 149 straipsnio 2 dalyje ir BK 150 straipsnio 2 dalyje, jų atsakomybe sunkinančia, tačiau, vertinant už seksualinius nusikaltimus paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžius, nėra pagrindo spręsti, kad apygardos teismas, skirdamas bausmes pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir BK 150 straipsnio 1 dalį, į šią aplinkybę atsižvelgė kaip atsakomybę sunkinančią.

71. Iš bausmės skyrimo motyvų matyti, kad apygardos teismas, nuteistajam nustatydamas bausmių dydžius už atskiras nusikalstamas veikas, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, suteikdamas joms vienodą reikšmę ir pagrįstai D. J. paskyrė bausmes, mažesnes nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas šių bausmių vidurkis, artimas įstatyme numatytai minimaliai šios bausmės ribai.

72. Nuteistojo gynėjas skunde nurodo, kad bausmė D. J. atžvilgiu turėtų būti švelninama įvertinus tai, kad paskyrus jam ilgą terminuotą laisvės atėmimo bausmę, jis būtų izoliuotas nuo visuomenės, nutrūktų socialiniai ryšiai su artimaisiais, būtų apsunkintas padarytos žalos K. Ž. atlyginimas. Teisėjų kolegija pastebi, kad turimi socialiniai ryšiai D. J. nesulaikė nuo nusikalstamų veikų darymo, jis apie galimas pasekmes ir atsiskyrimą nuo šeimos negalvojo, todėl šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis ar sudarančiomis pagrindą švelninti nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes ar paskirtą galutinę subendrintą bausmę, kuri, nagrinėjamu atveju, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta. Paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė D. J. yra teisinga ir proporcinga padarytų nusikalstamų veiksmų pobūdžiui bei jų padarymo aplinkybėms.

Dėl proceso išlaidų

73. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo, kad nuteistąjį D. J. ginti parinkta advokatė V. Bazienė, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 26 d. nutartimi buvo paskirta nuteistojo D. J. gynėja (t. 10, b. l. 45) ir dalyvavo teismo posėdžiuose apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl patirtų išlaidų, kuria prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą, nurodant, jog iš nuteistojo D. J. priteistina suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 239,94 Eur.

74. Nuteistąjį A. K. ginti parinktas advokatas E. Karažinas, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 26 d. nutartimi buvo paskirtas nuteistojo A. K. gynėju (t. 10, b. l. 45) ir dalyvavo teismo posėdžiuose apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl patirtų išlaidų, kuria prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą, nurodant, jog iš nuteistojo A. K. priteistina suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 59,94 Eur.

75. Taip pat nuteistąjį K. S. ginti parinktas advokatas A. Alekna, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 26 d. nutartimi buvo paskirtas nuteistojo K. S. gynėju (t. 10, b. l. 45) ir dalyvavo teismo posėdžiuose apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl patirtų išlaidų, kuria prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą, nurodant, jog iš nuteistojo K. S. priteistina suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 233 Eur.

76. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016).

77. Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme A. K. atžvilgiu buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuris tenkinamas iš dalies. A. K. yra jauno darbingo amžiaus, šiuo metu, bylos duomenimis, dirba. Taigi jis lėšų pragyvenimui užsidirba savarankiškai. Byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti aplinkybių, apsunkinančių nuteistojo galimybes sumokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažymoje nurodytą sumą antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidoms apmokėti, egzistavimą. A. K. patvirtino, jog sutinka sumokėti ryšium su jo gynyba patirtas išlaidas. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotų 59,94 Eur dydžio išlaidų išieškojimo iš A. K., tenkinamas.

78. Baudžiamoji byla dalyje dėl nuosprendžio, priimto D. J. atžvilgiu, nagrinėjama pagal nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinius skundus, kurie atmetami. Prokuroro skundas dalyje dėl K. S. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 264 straipsnio 2 dalį tenkinamas, tuo tarpu nuteistojo K. S. apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistieji K. S. ir D. J. yra jauno, darbingo amžiaus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, K. S. dirba. D. J. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nuteistasis šiuo metu nedirba, jo materialinė padėtis yra sunki, todėl jis neturi galimybės atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Pažymėtina, kad D. J. solidariai su K. S. priteista 7 000 Eur K. Ž. padarytai neturtinei žalai atlyginti. Tiek D. J., tiek K. S. paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Šios aplinkybės negali būti vertinamos, kaip apsunkinančios nuteistųjų galimybes atlyginti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažymoje nurodytas gynybos išlaidas. Nuteistieji yra jauno amžiaus, gali dirbti ir bausmės atlikimo vietose. Jie sutinka sumokėti pažymose nurodytas išlaidas. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog tikslinga iš K. S. išieškoti 233 Eur, o iš D. J. - 239,94 Eur už jiems suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu, 3 punktu, 329 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 9 d. nuosprendį pakeisti:

Nustatyti, kad nusikaltimą, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje, nuteistieji M. G., K. S., D. J. su ikiteisminio tyrimo metu mirusiu asmeniu padarė veikdami bendrininkų grupėje su A. K..

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. K. išteisintas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, ir priimti naują nuosprendį:

A. K. pripažinti kaltu pagal BK 146 straipsnio 2 dalį ir jam paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį: nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir per bausmės vykdymo laiką neatlygintinai išdirbti 150 val. sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenims.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. liepos 23 d. iki 2019 m. liepos 25 d.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria K. S. išteisintas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 264 straipsnio 2 dalį, jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių, ir priimti naują nuosprendį:

K. S. pripažinti kaltu: pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 264 straipsnio 2 dalį ir jam paskirti 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, paskirtas bausmes tarpusavyje ir su bausmėmis, paskirtomis už nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 165 straipsnio 1 dalyje, BK 146 straipsnio 2 dalyje, BK 149 straipsnio 2 dalyje, BK 150 straipsnio 2 dalyje, padarymą, subendrinti apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais ir K. S. paskirti galutinę 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019 m. liepos 23 d. iki 2019 m. liepos 25 d., nuo 2019 m. liepos 25 d. iki 2020 m. kovo 22 d. Bausmės pradžia – nuteistojo sulaikymo vykdant nuosprendį diena.

Išieškoti iš A. K. 59,94 Eur valstybės naudai už suteiktas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Išieškoti iš K. S. 233 Eur valstybės naudai už suteiktas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Išieškoti iš D. J. 239,94 Eur valstybės naudai už suteiktas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistųjų K. S., D. J. bei jo gynėjo advokato Audriaus Leonavičiaus apeliacinius skundus atmesti.