Teisora
Registruotis

Šiaulių apygardos teismo nutartis

2024-02-28 · Civilinė byla Nr. e2A-78-368/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-10-30Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-02-28Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-02-28
Bylos Nr.
e2A-78-368/2024
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00817-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Mockevičius, Lina Muchtarovienė, Birutė Simonaitienė
Atsakovas
S. M.
Ieškovas
M. M.
Trečiasis asmuo
I. V., akcinė bendrovė „Swedbank“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-78-368/2024Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00817-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.2.8; 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 2.3.2.6.2; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 2.4.9.2; 2.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.11; 3.3.1.16; 3.3.1.20; 3.4.1.2 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 28 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovui S. M. santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, neturtinės žalos priteisimo ir atsakovo S. M. priešieškinį ieškovei M. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, neturtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys I. V. ir akcinė bendrovė „Swedbank“ dėl santuokos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė M. M. patikslintu ieškiniu prašė: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo eilės Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti abipusę kaltę dėl santuokos nutraukimo; 2) Santuokos metu įgytą bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis turtą padalyti tokiu būdu: 2.1.) Priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis: ratinį traktorių Zetor, ID kodas (duomenys neskelbtini), valst, Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), 30 000 Eur rinkos vertės; žoliapjovės traktorių, 2 000 Eur rinkos vertės; 3,2635 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir vietovė: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)v., esantį (duomenys neskelbtini), 12 000Eur rinkos vertės; 1,7100 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir vietovė: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)v., esantį (duomenys neskelbtini), 6 000Eur rinkos vertės; 3,6400 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir vietovė: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)v., esantį (duomenys neskelbtini), 17 400 Eur rinkos vertės; 3,0000 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir vietovė: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 12 000 Eur rinkos vertės; 6,7704 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir vietovė: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)v., esantį (duomenys neskelbtini), 26 000 Eur rinkos vertės; 1,6545 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir vietovė: (duomenys neskelbtini):300 (duomenys neskelbtini) v., esantį (duomenys neskelbtini), 6 000 Eur rinkos vertės; 1,3378 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir vietovė: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) v., esantį (duomenys neskelbtini), 5 000 Eur rinkos vertės; 0,1300 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir vietovė: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) v., esantį (duomenys neskelbtini), 400 Eur rinkos vertės; 15 karvių, 13 500 Eur rinkos vertės; 9 telyčaites, 5 000 Eur rinkos vertės; 2.1.1.) Priteisti ieškovei 22 000 Eur piniginę kompensaciją iš atsakovo už jo nuosavybėje paliktus pastatus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); fermą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); skysto mėšlo rezervuarą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2.2.) Priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teisėmis: ūkininko ūkį, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini); 4,7118 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir vietovė: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) v., esantį (duomenys neskelbtini), 19 000 Eur rinkos vertės; 2,7610 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir vietovė: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)v., esantį (duomenys neskelbtini), 10 000 Eur rinkos vertės; 2,0885 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir vietovė: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) v., esantį (duomenys neskelbtini), 8 000 Eur rinkos vertės; 0,9100 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir vietovė: (duomenys neskelbtini):272 (duomenys neskelbtini) v., esantį (duomenys neskelbtini), 3 800 Eur rinkos vertės; 4,6154 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir vietovė: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) v., esantį (duomenys neskelbtini), 18 000Eur rinkos vertės; 6,7704 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir vietovė: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) v., esantį (duomenys neskelbtini), 26 000 Eur rinkos vertės; 0,1900 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir vietovė: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) v., esantį (duomenys neskelbtini), 500 Eur rinkos vertės; 0,1500 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir vietovė: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) v., esantį (duomenys neskelbtini), 400 Eur rinkos vertės; 0,8800 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir vietovė: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) v., esantį (duomenys neskelbtini), 3 000 Eur rinkos vertės; 0,3300 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir vietovė: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) v., esantį (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur rinkos vertės; 0,8800 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir vietovė: (duomenys neskelbtini):156 (duomenys neskelbtini) v., esantį (duomenys neskelbtini), 3 000 Eur rinkos vertės; 0,8500 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir vietovė: (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini) v., esantį (duomenys neskelbtini), 3 000 Eur rinkos vertės; 1,000 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir vietovė: (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini) v., esantį (duomenys neskelbtini), 4 000 Eur rinkos vertės; 1,0976 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir vietovė: vietovė: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)v., esantį (duomenys neskelbtini), bei ant šio žemės sklypo stovinčius pastatus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); fermą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); skysto mėšlo rezervuarą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendros 45 000 Eur rinkos vertės; 15 karvių, 13 500 Eur rinkos vertės; 10 telyčių, 5 000 Eur rinkos vertės; ratinį traktorių „Farmer“, ID kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), 10 000 Eur vertės; savikrovę priekabą „T 635“, ID kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), 2 000 Eur rinkos vertės; presą-vyniotuvą, 9 000 Eur rinkos vertės; pašarų dalytuvą, 4 500 Eur rinkos vertės; replės šieno rulonams krauti, 200 Eur rinkos vertės; šakės šieno rulonams kelti, 300 Eur rinkos vertės; frontalinį krautuvą, 2 000 Eur rinkos vertės; srutų bačką, 1 000 Eur rinkos vertės; žolės rinktuvą, 2 000 Eur rinkos vertės; grėblį, 2 000 Eur rinkos vertės; šienapjovę, 3 000 Eur rinkos vertės; automobilį „Nissan, X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo vardu, 1 5000 Eur rinkos vertės; 3) Priteisti ieškovei iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) m. ir iki 2022 m. sausio 18–19 d. gyveno šeimos namuose (duomenys neskelbtini). Po konflikto su atsakovu su dukra išėjo iš šeimos namų ir gyvena nuomojamame bute. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, tačiau sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Jau apie keturis metus su atsakovu gyveno atskiruose kambariuose, nepalaikė santuokinių ryšių, taip susiklostė dėl atsakovo liguisto persekiojimo, engimo, trukdymo bendrauti su giminaičiais, psichologinio ir fizinio smurto. Bendrą su atsakovu ūkį vedė iki 2021 m. rugsėjo 15 d., nuo tada ieškovė ūkyje nebedirbo. Šeimos finansus tvarko atsakovas. Dėl nuolatinių konfliktų šeimoje, atsakovo smurto ieškovė psichologiškai palūžo. Dėl to ji kreipėsi į gydytojus, kurie patarė skirtis ir pradėti dirbti. Bendra turto vertė yra 332 000 Eur, todėl ieškovė nori turto už 160 000 Eur, dalį turto jai priteisiant pinigais, dalį natūra. Pajamos iš ūkio veiklos siekdavo apie 60 000 Eur per metus. Kitų pajamų šeima neturėjo. Buičiai reikėdavo apie 12 000 Eur per metus. Ieškovė nuo pat ūkio įkūrimo jame dirbo įvairius darbus. Kreditus grąžino iš ūkio pajamų.

Atsiliepimas

3. Atsakovas S. M. 2023 m. balandžio 3 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį ir patikslintu priešieškiniu prašė: 1) Ieškovės M. M. patikslintą ieškinį atmesti visiškai; 2) Nutraukti ieškovės M. M. ir atsakovo S. M. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieškovės M. M. kaltės; 3) Priteisti iš M. M. atsakovo S. M. naudai 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 4) Po santuokos nutraukimo ieškovei M. M. palikti santuokinę pavardę „M.“, o atsakovui S. M. – „M.“; 5) Nukrypti nuo lygių dalių principo ir padalinti sekančiai santuokoje įgytą turtą: atsakovui S. M. pripažinti asmeninės nuosavybės teise/asmeninės nuosavybės teise priteisti: Ūkininko ūkį, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini); Žemės sklypus: Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 19 000 Eur), Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 3 800 Eur), Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 7 380 Eur), Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 12 000 Eur), Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 18 000 Eur), Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 1 000 Eur), Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 3 000 Eur), Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 3 000 Eur), Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 460 Eur), Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 4 000 Eur), Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 5 000 Eur), Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 400 Eur), Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 12 000 Eur), Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 12 000 Eur), Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 6 000 Eur), Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančius statinius (bendra vertė 45 000 Eur): gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); fermą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); skysto mėšlo rezervuarą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą priteisti atsakovui: Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 60 000 Eur), registruotas atsakovo vardu ir priklausantis atsakovui asmeninės nuosavybės teise (dėl šio turto ginčo nėra ir nedalintinas); Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 26 000 Eur), registruotas atsakovo vardu ir priklausantis atsakovui asmeninės nuosavybės teise (dėl šio turto ginčo nėra ir nedalintinas); Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 4 4000 Eur), registruotas atsakovo vardu ir priklausantis atsakovui asmeninės nuosavybės teise (dėl šio turto ginčo nėra ir nedalintinas); Ūkio techniką: ratinį traktorių „Zetor“, ID kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), 25 000 Eur rinkos vertės; presą-vyniotuvą, 9 000 Eur vertės; reples šieno rulonams krauti, 200 Eur vertės; šakes šieno rulonams kelti, 300 Eur vertės; frontalinį krautuvą, 2 000 Eur vertės; srutų bačką, 1 000 Eur vertės; grėblį, 2 000 Eur vertės; šienapjovę, 3 000 Eur vertės; neišmokant ieškovei kompensacijos. Galvijus: 28 karvių, vertė 25 200 Eur; 16 telyčaičių, vertė 6 250 Eur, neišmokant ieškovei kompensacijos; 7) Ieškovei M. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti: žemės sklypus: Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 500 Eur); Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 27 000 Eur); Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 3 000 Eur); Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 11 000 Eur); Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 8 000 Eur); Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 6 000 Eur); Ūkio techniką: ratinį traktorių „Farmer“, ID kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), 20 000 Eur vertės; savikrovę priekabą T635, ID kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), 3 000 Eur vertės; pašarų dalytuvą, 4 500 Eur vertės; Transporto priemonę: automobilį „Nissan X-trail“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), vertė 1 500 Eur, neišmokant atsakovui piniginės kompensacijos; 8) Skolas pagal 2013 m. rugpjūčio 16 d. paskolos raštelį namo statybai 8 000 GBP (9 065,77 Eur) ir 2014 m. liepos 23 d. raštelį namo statybai 6 000,00 GBP (6 799,33 Eur) trečiajam asmeniui I. V., pripažinti solidariomis; 9) Ieškovę ir atsakovą AB Swedbank pagal 2019 m. gegužės 10 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) palikti solidariais skolininkais, tačiau nustatyti, kad visą likusią skolos dalį pagal 2019 m. gegužės 10 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojimas išmokėti atsakovas; 10) Priteisti iš ieškovės M. M. atsakovo S. M. naudai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4. Nurodė, kad su ieškove šeimyninių santykių nebepalaiko apie keturis metus, o nuo 2022 m. sausio 18 d. įvykusio konflikto, ieškovė išsikraustė ir apsigyveno atskirai. Bendro ūkio su ieškove nevedė, nes dirbo tik vienas atsakovas. Be to, daug ką turėjo iki santuokos, tik ūkį įregistravo jau susituokus. Prieš sutuoktinę niekada nėra smurtavęs. Iki 2015–2016 m. su atsakove gyveno kaip normali šeima, vėliau ieškovė pradėjo išgėrinėti, kelti triukšmą namuose, daužyti baldus, mušti atsakovą, ieškoti pažinčių su kitais vyrais, buvo jam neištikima. Dėl santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Sodyba, kurioje gyvena, žemės sklypai, technika ir gyvuliai priklauso ūkininko ūkiui, kuris yra jo vieno ir nedalintinas, jo bendra vertė virš 300 000 Eur. Bendro su žmona turto, išskyrus automobilį, nėra, tačiau sutinka, kad nutraukys santuoką ieškovei atitektų traktorius, bet ne tas, kurio nori ieškovė, rinktuvas, mašina, priekaba, penkis sklypus (esančius toliau nuo namų, atskirose vietose), kurių bendra vertė apie 50 000 Eur ir iki 30 000 Eur piniginę kompensaciją, išmokant dalimis. Žmona ūkyje dirbti nepadėjo, niekur nedirbo, gyveno iš ūkio pelno. Atsakovas išlaiko pilnametę dukrą, jai kas mėnesį skiria iki 300 Eur. Atsakovas ūkininkauti faktiškai pradėjo 1993 m., tik ūkis buvo įregistruota tėvo vardu. Sudarius santuoką nusipirko sodybą (duomenys neskelbtini), įregistravo ūkininko ūkį ir maždaug nuo 1997–1998 m. verčiasi tik ūkininkavimu. Iš ieškinyje nurodytų galvijų, atsakovas pardavė 4 karves ir 1 telyčią. Nori, kad atsakovui atitektų traktorius „Zetor“, su kuriuo gali atlikti visus darbus. Traktorius „Farmer“ skirtas tik šienavimui. Sklypai prie sodybos yra skirti gyvulių ganymui, o tolimesni – šienavimui. 2013 m. už 2 2000 Lt pardavus paveldėtą miško sklypą, pradėjo statyti dabartinį namą. Namo statybai buvo paėmęs 60 000 Lt paskolą, kurią grąžino iki 2018 m. Iš viso namo statybai išleido apie 80 000–90 000 Lt. Ieškovės smurtas tęsiasi pastaruosius 5 metus. Ieškovė prie ūkio neprisidėjo nei darbu, nei pinigais, todėl ūkis yra vien atsakovo nuosavybė. Naują namą sodyboje pradėjo statyti 2012 m. ir 2016 m. šeimą pradėjo gyventi šiame name. Namas iš viso kainavo apie 260 000 Lt. Paveldėtus iš giminių miško sklypą pardavė už 22 000 Lt, sodybą – už 5000 Lt, taip pat paveldėjo apie 9 000 Lt pinigų sumą; bendrai paveldėjo turto už 36 000 Lt, kuriuos panaudojo statyboms. Taip pat statyboms iš banko gavo 60 000 Lt paskolą bei iš sesers 8 000 ir 6 000 svarų paskolas, panaudojo šeimos santaupas ir tėvų pagalbą. Apie 2010 m. pasistatė fermą už apie 100 000 Lt. Visi žemės sklypai pirkti ūkio vardu. Paskolos seseriai negrąžino, nes sesuo nereikalavo. Kitų paskolų neturi. Atsakovas sutinka žmonai duoti turto už 80 000 Eur. Namas yra atsakovo asmeninė nuosavybė. Žemės sklypas Nr. 6970 yra reikalingas privažiuoti prie ūkinių pastatų, todėl faktiškai jis priklauso namų valdai.

5. Ieškovė M. M. atsiliepime į patikslintą priešieškinį prašė: 1) nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2021 m. gruodžio 19 d.; 2) vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.178 straipsniu nustatyti priverstinę atsakovo daiktų hipoteką pagal teismo sprendimą patenkinus reikalavimą dėl pinigų ir daiktų išieškojimo. Nurodė, kad nesutinku, kad santuoka turi būti nutraukta dėl ieškovės kaltės. Nesutinku, kad santuokos metu įgytas turtas būtų padalytas nelygiomis dalimis taip, kaip reikalauja atsakovas. Nesutinku, kad atsakovo įvardintas turtas yra jo asmeninė nuosavybė. Nesutinku, kad skolas pagal 2013 m. rugpjūčio 16 d. paskolos raštelį namo statybai 8 000 GBP (9 065,77 Eur) ir 2014 m. liepos 23 d. raštelį namo statybai 6 000,00 GBP (6 799,33 Eur) trečiajam asmeniui I. V. būtų pripažintos solidariomis. Sutinka, kad šalys pagal 2019 m. gegužės 10 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paliktų solidariais skolininkais, tačiau nustatant, kad visą likusią skolos dalį pagal minėtą kredito sutartį įpareigoja išmokėti atsakovas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. spalio 30 d. sprendimu teismas patikslintus ieškinį ir priešieškinį tenkinti dalinai: 1) Nutraukė santuoką, užregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp S. M. ir M. M.. Pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) Civilinę bylą dalyje pagal ieškovės M. M. reikalavimą atsakovui S. M. dėl neturtinės žalos atlyginimo nutraukė; 3) Atsakovo S. M. reikalavimą ieškovei M. M. dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkino; 4) Nustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukelia nuo apsigyvenimo skyrium dienos – 2022 m. sausio 13 d.; 5) Nustatė, kad ieškovei M. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso 11,6500 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 6) Nustatė, kad atsakovui S. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso: 6,7600 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 1,1500 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 400/1583 dalis 15,8300 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal 1999 m. balandžio 20 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1183/3166 to paties žemės sklypo dalis pagal 2023 m. balandžio 6 d. paveldėjimo teisės liudijimą; ratinis traktorius MTZ „Belarus-80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo/gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir traktoriaus priekaba „Taskento TG“ 2PTS-4-793, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo/gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini); 7) Civilinę bylą dalyje dėl žoliapjovės traktoriaus padalinimo nutraukė; 8) Padalino sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą: 8.1.) Priteisė ieškovei M. M.: 1,7100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2,7610 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 0,8800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 6,7704 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2,0885 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendros 46 300 Eur vertės; 8.2) Priteisė atsakovui S. M.: 0,3300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 2,9661 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 0,8800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 0,8500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1,000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 0,9100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 3,6400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 3,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 4,7118 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 4,6154 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 0,1300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 0,1900 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 0,1500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 3,2635 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1,6545 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1,3378 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1,0976 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais: gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ferma, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); skysto mėšlo rezervuaru, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šuliniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); Taip pat priteisė ūkininko S. M. ūkį, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini); traktorių „Farmer“ F-9258 TE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini); savikrovę priekabą T-635 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini); traktorių „Zetor“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini); automobilį „Nissan X-Trail“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), presą-vyniotuvą, pašarų dalytuvą, reples šieno rulonams krauti, šakes šieno rulonams kelti, frontalinį krautuvą, srutų bačką, žolės rinktuvą, grėblį, šienapjovę; 30 karvių ir 19 telyčaičių (pagal 2021 m. lapkričio 30 d. duomenis) – bendros 252 200 Eur vertės; 9) Priteisė iš S. M. M. M. 94 700 Eur piniginę kompensaciją už jam tekusią didesnę santuokinio turto dalį. Atidėjo piniginės kompensacijos sumokėjimo terminą nustatant, kad 44 700 Eur kompensacijos dalis turi būti sumokėta per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; likusi 50 000 Eur kompensacijos dalis turi būti sumokėta per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 10) Ieškovės M. M. prašymo nustatyti atsakovo daiktų priverstinę hipoteką netenkino; 11) Nustatė, kad prievolė „Swedbank“ AB pagal 2019 m. gegužės 10 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) M. M. ir S. M. lieka solidari, tačiau visą likusią negrąžintą paskolos dalį skolininkų tarpusavio susitarimu privalo sumokėti S. M.; 12) Nustatė, kad prievolės I. V. pagal 2013 m. rugpjūčio 16 d. ir 2014 m. liepos 23 d. paskolų sutartis yra asmeninės S. M. prievolės; 13) Nustatė, kad po santuokos nutraukimo M. M. paliekama santuokinė pavardė „M.“; 14) Grąžino M. M. 1 439,25 Eur permokėtą dalį žyminio mokesčio; 15) Grąžino S. M. 417,50 Eur permokėtą dalį žyminio mokesčio.

7. Teismas įvertinęs, kad sutuoktiniai dar iki ieškinio pateikimo ilgą laiką kaip bendra šeima negyveno, bylą nagrinėjant teisme sutuoktiniai taikytis nebandė, nuo 2022 m. sausio mėnesio gyvena atskirai, jokių ryšių nepalaiko, konstatavo, kad šalių santuoka yra iširusi, todėl ją nutraukė.

8. Teismas spręsdamas, ar ieškovės 2022 m. sausio 12 d. įvykdyti smurtiniai veiksmai atlikti sutuoktinio atžvilgiu, nustatyti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. gegužės 18 d. priimtu nuosprendžiu, yra susiję su šalių santuokos iširimu, atsižvelgė, kad sutuoktiniai iki 2022 m. sausio 12 d. ilgą laiką kaip bendra šeima negyveno, ieškovė 2021 m. lapkričio 12 d. buvo sudariusi sutartį su advokate dėl atstovavimo santuokos nutraukimo byloje ir net 2021 m. gruodžio 17 d. pateikusi teismui ieškinį, jog ilgai trukusio skyrybų proceso metu sutuoktiniai nebandė taikytis, iš esmės tik sprendė ginčus dėl turto dalybų – reikalavimų dėl kaltės keitimas (netiesiogiai, per neturtinės žalos atlyginimą), teismo vertinimu, susijęs su turtiniais interesais. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė 2022 m. sausio 12 d. smurtavo prieš sutuoktinį jau po faktinio santuokos iširimo ir sprendė, kad ieškovės nusikalstama veika nebuvo šalių santuokos iširimo priežastimi. Tačiau teismas vertindamas ieškovės kaltę dėl santuokos nutraukimo, teismas atsižvelgęs į liudytojos L. B. paaiškinimu, susirašinėjimą su G. M., 2022 m. sausio 12 d. konflikto garso įrašą, padarė išvadą, kad dėl ieškovės nevienkartinio, akivaizdžiai neatitinkančio sutuoktinio pareigų elgesio bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas ir konstatavo ieškovės kaltę pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį.

9. Teismas spręsdamas dėl atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo pažymėjo, kad objektyvių tiesioginių įrodymų, jog atsakovas smurtavo prieš sutuoktinę, byloje nėra. Teismas atsižvelgęs, kad šeimai daugiau kaip 25 metus gyvenant tik ūkyje gaunamų pajamų ir iš esmės visą turtą įgyjant ir veiklą vykdant tik atsakovo vardu, atsakovo sutikimą skirti sutuoktinei tik dalį turto, jo paties pasirinkimu, tokį atsakovo elgesį laikė akivaizdžiu finansiniu dominavimu ir neatitinkančiu sutuoktinių lygiateisiškumo (CK 3.26 straipsnis) bei pareigos vienas kitą remti (CK 3.27 straipsnis) reikalavimų. Teismas vertino, kad 2022 m. sausio 12 d. konflikto garso įraše užfiksuotos aplinkybės patvirtina, jog ieškovės smurtiniai veiksmai buvo atlikti ne tiesiogiai siekiant sutuoktiniui sukelti fizinį ar psichinį skausmą, o kaip reakcija į atsakovo elgesį (kaip fiksuota gardo įraše – karaliavimą, terorizavimą, provokavimus ir kt.), ir padarė išvadą, kad ieškovės toks elgesys, sprendžiant kaltės klausimą, negali būti vertinamas kaip žiaurus sutuoktinio atžvilgiu. Šias byloje nustatytas aplinkybes teismas laikė pakankamomis konstatuoti ir atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, nes nebuvo sutuoktinių lygiateisiškumo (visų pirma – sprendžiant finansinius klausimus) santuokoje, ieškovė nebuvo atsakovo gerbiama, verčiama paklusti jo dominavimui.

10. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs – dėl jų elgesio sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, abipusiai pažeidimai buvo esminiai ir turėjo įtakos santuokos iširimui; abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir noro kilusias problemas spręsti abipusių nuolaidų būdu, t. y. šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą, kaltino viena kitą nesąžiningumu. Santuoka iširo, nes abu sutuoktiniai prisidėjo prie to, pažeisdami CK 3.27 straipsnio 1 dalyje nustatytas savo kaip sutuoktinių lojalumo bei pagarbos vienas kitam pareigas. Teismas konstatavęs, kad šalių santuoka iširu dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkino. Teismas ieškovės atsisakymą nuo pradinio ieškinio reikalavimo atlyginti neturtinę žalą dėl santuokos nutraukimo priėmė ir šioje dalyje bylą nutraukė.

11. Teismas nustatė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 11,6500 ha sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esatis (duomenys neskelbtini), (5 312 Eur vertė), įgytas asmeninė nuosavybė pagal 2012 m. balandžio 6 d. dovanojimo sutartį. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 6,7600 ha sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1,1500 ha sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kartu su kitu turtu, įgyti pagal 2009 m. balandžio 14 d. paveldėjimo teisės liudijimą; 400/1583 dalis 15,8300 ha sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyto pagal 1999 m. balandžio 20 d. dovanojimo sutartį; 1183/3166 ha sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyto pagal 2023 m. balandžio 6 d. paveldėjimo teisės liudijimą. Teismas pažymėjo, kad atsakovui priklauso žemės ūkio technika, įsigyta iki santuokos sudarymo – ratinis traktorius MTZ „Belarus-80“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), traktoriaus priekaba „Taskento TG“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad siekiant išvengti galimų neaiškumų ateityje, tikslinga teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyti, kad šis turtas yra priklausantis (bet ne priteisiamas) kiekvienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise.

12. Teismas atsižvelgęs į byloje esančią R. M. 2017 m. rugpjūčio 4 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį ir „Stiga“ gaminio garantijos pasą, konstatavo, kad žoliapjovės traktorius yra kito asmens nuosavybė, todėl šioje dalyje bylą nutraukė ieškovei atsisakius reikalavimo.

13. Teismas atsižvelgęs, kad byloje nėra duomenų, jog iki pradedant gyventi atskirai sutuoktiniai būtų nutraukę turtinius ryšius, vertino, jog ieškinio pateikimo teismui ar jo priėmimo teisme data yra nesusijusi su sutuoktinių bendru ne/gyvenimu. Tačiau teismas nustatė, kad ieškovei išsikrausčius po 2022 m. sausio 12 d. konflikto sutuoktinių visi ryšiai nutrūko ir pripažino, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo apsigyvenimo skyrium dienos, t. y. nuo 2022 m. sausio 13 d.

14. Teismas padarė išvadą, kad kitas sutuoktinių ieškinio pateikimo teismui metu turimas turtas buvo įgytas santuokos metu. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju viešuose registruose dalis turto įgyto santuokos metu įregistruota tik atsakovo vardu, ne ieškovė privalo įrodinėti nuosavybės bendrumą (ginčyti registrų duomenis), bet atsakovas privalo įrodyti asmeninės nuosavybės faktą pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalies taisykles. Atsižvelgiant į tai, teismas laikė, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog sutuoktinių bendras yra tik 1 ha ploto sklypas,. Nr. 0183, įgytas pagal 2002 m. spalio 17 d. pirkimo sutartį. Teismas pažymėjo, kad nei viename santuokos metu įgyto turto dokumente nėra duomenų, kad daiktas įgyjamas už asmenines lėšas ar lėšas, gautas realizavus asmenine nuosavybe priklausantį turtą, ir kad daiktas įgyjamas asmeninės nuosavybės teise.

15. Taip pat teismas nesutiko su atsakovo argumentais dėl nuosavybės statuso, kuriuos jis grindė aplinkybėmis, jog visas turtas buvo įgytas (skirtas) ir priklauso ūkininko ūkiui; ūkis priklauso atsakovui asmeniškai, nes faktiškai įkurtas jo vieno iki santuokos sudarymo, iš atsakovo asmeninių lėšų ir ūkyje jame dirbo vienas atsakovas. Teismas pažymėjo, kad ūkininko ūkis yra verslo forma, kuri neturi savarankiško ūkio subjekto statuso, todėl tokioje veikloje naudojamas turtas priklauso ne ūkiui, o asmenims (ūkininkui, jo sutuoktiniui, partneriams), kurie šį turtą perduoda naudojimui ūkio veikloje. Teismas pabrėžė, jog ginčo turto duomenys patvirtina, kad nėra jokio turto, registruoto ūkio vardu, o visas registruotas asmenų vardu. Teismas vertino, kad sodyba buvo nupirkta kaip šeimos gyvenamoji vieta, o ne specialiai ūkininko veiklai, nors tuo pačiu laikotarpiu sodyboje pradėta vykdyti ūkininko veikla.

16. Teismas nustatė, kad atsakovo ūkininko ūkis buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini), t. y. beveik po 3 metų po santuokos sudarymo. Teismas laikė neįrodytu atsakovo teiginį, kad faktiškai jo ūkis egzistavo iki santuokos sudarymo. Teismas padarydamas tokią išvadą vertino, kad atsakovas iki santuokos sudarymo ir ūkio įregistravimo buvo įgijęs tik traktorių MTZ „Belarus-80“ (1992 m.) ir traktoriaus priekabą „Taskento TG“ 1995 m.), pirmąjį žemės sklypą atsakovas įgijo 1999 m. balandžio 20 d., t. y. prieš 2 d. iki ūkio įregistravimo, kai buvo dovanota dalis 4 h ploto, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio neužtenka ūkininkavimui – grūdinių kultūrų ir galvijų auginimui. Byloje nėra turto perdavimo ūkininko ūkiui akto ar kitokios formos dokumento, koks turtas buvo perduotas ūkiui jo įkūrimo metu, nėra jokių duomenų apie atsakovo ūkininko veiklos vykdymą ir iš jos gautas pajamas iki (duomenys neskelbtini) Teismas atsakovo nurodytas aplinkybes, kad jis apdirbdavo kitus žemės sklypus, savo ūkio veiklai naudojosi tėvų ūkiu, iš jų gavo galvijų veiklos pradžiai ir pan., kurios buvo grindžiamos vien atsakovo ir suinteresuotų asmenų bylos baigtimi paaiškinimais, nelaikė pakankamais įrodymais šioms aplinkybėms konstatuoti ir padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog iki ūkininko ūkio įregistravimo būtų faktiškai vertęsis ūkininko veikla.

17. Teismas atsižvelgęs, kad nėra galimybės objektyviai nustatyti, koks turtas buvo naudojamas ūkyje jo įregistravimo metu, jog Žemės ūkio ir kaimo verslo registro duomenyse nurodyta, jog žemės ūkio valdoje visi žemės sklypai naudojami ne anksčiau kaip nuo 2007 m., bei vertindamas, kaip neturinčius įtakos, atsakovo pateiktus duomenis apie lėšas, gautas pardavus paveldėtą turtą, nes paveldėjimas vyko 2009 m., t. y. praėjus 10 metų po ūkio įkūrimo, atsakovo nurodytą aplinkybę, jog ūkininko ūkis įkurtas iš jo asmeninių (kartu su jo tėvų) lėšų pripažįstamo neįrodyta.

18. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog ieškovė dėl kokių nors priežasčių būtų negalėjusi dirbti ūkyje melžėja. Teismo neįtikino atsakovo versija, jog ūkyje jam užteko puse etatu dirbančios vienos darbuotojos pagalbos ir ieškovė prie ūkio veiklos niekuo. Teismas atsižvelgęs, kad sutuoktiniai susilaukė dviejų vaikų, kuriais pagrinde rūpinosi ieškovė, reikėjo prižiūrėti ir rūpintis buitimi, gyvenamosios vietos aplinka ir pan., vertino, kad dėl to ieškovės vaidmuo ūkio veikloje galėjo būti mažesnis nei atsakovo, kas laikoma pareigų šeimoje pasiskirstymu. Teismas pripažino nustatytu, kad ieškovė taip pat dalyvavo ūkio veikloje, tik galimai mažesne dalimi. Atsižvelgęs į minėtus argumentus teismas sprendė, kad atsakovo ūkininko ūkis buvo įkurtas santuokos metu, bendromis sutuoktinių lėšomis, ūkio veikloje dalyvavo abu sutuoktiniai ir per visą ūkio egzistavimo laikotarpį ginčo turtas (nepriklausomai nuo to, kurio sutuoktinio vardu įregistruotas ) buvo įgytas iš ūkio veiklos pajamų. Teismas konstatavo, kad ūkininko ūkis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir nutraukiant santuoką atitinkamai padalintinas tarp sutuoktinių.

19. Teismas atsižvelgęs į šalių pateiktus duomenis apie dalintino turto vertes, sprendė, kad nėra galimybės nustatyti individualias daiktų kainas. Teismas pripažino, kad visų žemės sklypų vertė yra maždaug 150 000 Eur. Teismas vadovaudamasis šalių fakto pripažinimu, konstatavo, kad traktoriaus „Farmer“ kaina yra 10 000 Eur, priekabos – 2 000 Eur ir „Zetor“ – 30 000 Eur. Taip pat teismas įvertino, kad dėl kitos technikos kainos šalių procesiniuose dokumentuose ginčo nėra, t. y. preso – 9 000 Eur, pašarų dalytuvo – 4 500 Eur, replių – 200 Eur, šakių – 300 Eur, krautuvo – 2 000 Eur, srutų bačkos – 1 000 Eur, žolės rinktuvo – 2 000 Eur, grėblio – 2 000 Eur, šienapjovės – 3 000 Eur, automobilio „Nissan“ – 1 500 Eur. Teismas konstatavo, kad bendra visos nurodomos technikos vertė yra 67 500 Eur.

20. Teismas įvertinęs, kad ieškovei prieš du metus išsikrausčius iš sodybos visi gyvuliai liko atsakovo valdomame ūkyje, buvo jo prižiūrimi, per tą laiką galvijų skaičius keitėsi, pripažino, kad dalinamas turi būti turtas, buvęs santuokinių ryšių nutraukimo metu. Teismas konstatavo, kad padalintina 30 karvių, kurių bendra vertė 27 000 Eur (po 900 Eur/vnt. ) ir 19 telyčių, kurių bendra vertė – 10 000 Eur (apie 526 Eur/vnt.), bendra dalintinų galvijų vertė 37 000 Eur. Teismas nustatė, kad padalintinas bendros 299 500 Eur vertės (45 000 Eur sodyba, 150 000 Eur kiti žemės sklypai, 67 500 Eur technika ir 37 000 Eur galvijai) turtas. Teismas atsižvelgęs, kad ūkininko ūkį pripažino bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, konstatavo, kad ūkis padalintinas tarp sutuoktinių, tačiau neįvertinant jo pinigine išraiška, nes tokio klausimo šalys nekėlė.

21. Teismas pripažino, kad atsakovas pardavęs paveldėtą turtą (pagal 2009 m. balandžio 14 d. paveldėjimo liudijimą reg. Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjo žemės sklypą su gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriuos 2011 m. gruodžio 30 d. sutartimi, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė už 5 000 Lt, 5,1 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurį 2013 m. gegužės 3 d. sutartimi, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė už 22 000 Lt, ir lėšas banko sąskaitose, iš paveldėjimo tuo laikotarpiu gavo apie 10 773 Eur sumą, kurią panaudojo šeimos (ūkio) reikmėms. Teismas pažymėjo, kad byloje nenustatyta, jog gautas lėšas atsakovas būtų panaudojęs asmeninėms reikmėms ir pripažino, kad minėtos atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusios lėšos buvo panaudotos šeimos (ūkio) reikmėms. Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, kad atsakovo reikalavimas tuo pagrindu nukrypti nuo turto lygių dalių principo yra pagrįstas. Teismas įvertinęs, kad nuo atsakovo turimų asmeninių lėšų panaudojimo iki sprendimo priėmimo įvykusį kainų pokytį, sprendė, kad tuometinės beveik 36 000 Lt, t. y. daugiau kaip 10 000 Eur, vertės lėšos dabartiniu metu galėtų būti prilygintos apie 35 000 Eur.

22. Teismas pažymėjo, kad įsipareigojimai kreditoriams padengti iš ūkio gaunamų pajamų, kurios yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, todėl mažinti ieškovės dalį bendrojoje nuosavybėje dėl to, kad atsakovas mokėjo ir tebemoka kreditoriams, nėra pagrindo, nes 2013 m. paskola yra išmokėta, o 2019 m. paskola panaudota ūkio, kuris atitenka atsakovui, reikmėms, nuo 2022 m. sausio. buvo dengiama iš to paties ūkio pajamų ir likusi nedidelė jos dalis – 1 000 Eur. Taip pat teismas, įvertinęs, kad nėra aišku, kodėl 1 100 Eur suma proceso eigoje buvo pervesta ieškovei, pripažino, kad nėra pagrindo šia suma mažinti kompensacijos sumą.

23. Nustatydamas sutuoktinių turto dalis teismas atsižvelgė, kad nuo sutuoktinių gyvenimo atskirai pradžios (2022 m. sausio) atsakovui liko ne tik visas procesiniuose dokumentuose nurodomas turtas, bet ir kitas, dėl kurio ginčas nekeliamas, o ieškovės turtinė padėtis pablogėjo, į tai, kad padalinant turtą žymiai didesnė jo dalis natūra atitenka atsakovui, o didelės vertės turto – žemės sklypų kainos nustatomos mažesnės, nei buvo šalių sutarta (apie 4000 Eur/ha ), t. y. toks padalinimo būdas yra palankesnis atsakovui. Todėl pripažino, kad tikslinga padalinant turtą nukrypti nuo lygių dalių principo ir atsakovui priteisti 17 500 Eur (pusės nuo 35000 Eur) didesnės vertės turtą, t. y. ieškovei – 141 000 Eur vertės, o atsakovui – 158 500 Eur vertės.

24. Teismas padalindamas sutuoktinių turtą pirmenybę teikė jo padalinimui natūra, atsižvelgdamas į sutuoktinių pageidavimus – dėl ūkininko ūkio, sodybos (duomenys neskelbtini) (pastatai nurodomi kartu su daržine Nr. (duomenys neskelbtini), esančia (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), ir šį turtą padalijo natūra pagal bendrą šalių sutarimą.

25. Teismas spręsdamas dėl ginčijamų žemės sklypų padalijimo, atsižvelgė, kad ieškovė planuoja ateityje jai atiteksiančius žemės sklypus parduoti, atsakovas – tęsti ūkininkavimą, todėl jam žemės sklypai reikalingi ūkininkavimui. Teismas pažymėjo, kad visi nurodomi sklypai (išskyrus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su ieškovės sklypu), nors ir yra po vieną bei toliau nuo sodybos, tačiau santykinai didesnio nuo 1,7 iki 6,7 ha) ploto, todėl laikytini labiau tinkamais pardavimui (likvidesni), be didesnės žalos ūkio veikla. Teismas atsižvelgė, kad kilus šalių ginčui, pirmenybė teiktina asmens, kuris siekia turtu toliau naudotis pagal jo paskirtį ( t. y. atsakovo ūkio veiklai), o ne jį parduoti, gaunant lėšų, interesams. Teismas padarė išvadą, kad tikslinga ieškovei natūra priteisti sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas apie 14,20 ha ir apie 46 300 Eur vertės.

26. Teismas pažymėjo, kad visa technika, išskyrus automobilį, skirta ir naudojama specializuotoje ūkio veikloje, kuria ieškovė nesiverčia, o visą ūkio veiklą perima atsakovas, todėl technika natūra priteisiama atsakovui. Teismas atsižvelgęs, kad automobilis „Nissan“ yra registruotas atsakovo vardu ir liko sodyboje, ieškovė nepareiškė pageidavimo, kad jai atitektų minėta transporto priemonė, priteisė automobilį atsakovui.

27. Teismas atsižvelgęs, kad nuo 2022 m. sausio, t. y. beveik 2 metus, galvijus prižiūrėjo vienas atsakovas, sprendė, kad dalinti dabartiniu metu ūkyje esančius galvijus netikslinga (ieškovė neturi galimybių juos auginti, ir iš karto parduotų), bet neatitiktų CK 3.127 straipsnio 2 dalies taisyklių, todėl visus galvijus (nurodomi ieškinyje, pagal Žemės ūkio informacijos centro 2021 m. lapkričio 30 d. duomenis) natūra priteisė atsakovui.

28. Teismas įvertinęs, kad atsakovui natūra atitenka žymiai didesnė dalis turto, sprendė, kad yra pagrindas sutuoktiniams atitenkančių dalių vertės klausimą spręsti taikant kompensacijas. Teismas atsižvelgęs, kad iš bendro 299 500 Eur vertės turto ieškovei turi atitekti 141 000 Eur dalis, o atsakovui – 158 500 Eur, kad natūra ieškovei priteisiama tik 46 300 Eur vertės turtas (žemės sklypai), konstatavo, jog likusi dalis – 94 700 Eur – ieškovei iš atsakovo priteistina kaip piniginė kompensacija. Teismas pažymėjo, kad atsakovas gaudamas didesnę turto dalį natūra (išsaugodamas visą ūkį ), privalo prisiimti pareigą sąžiningai atsiskaityti su ieškove.

29. Teismas pažymėjo, kad nors formaliai byloje prašymas užtikrinti prievolės išmokėti kompensaciją įvykdymą nepareikštas, tačiau proceso eigoje šalys ne kartą derino kompensacijos (jos dydžio, išmokėjimo terminų) klausimus, galima išspręsti šį klausimą.

30. Teismas atsižvelgęs, kad atsakovui nustatoma pareiga sumokėti ieškovei beveik 95 000 Eur piniginę kompensaciją, kad procesas teisme trunka gan ilgai ir ieškovei, kuri išsikraustė iš gyvenamosios vietos, palikdama visą turtą, skubiai reikalingos lėšos būtiniausiems poreikiams patenkinti (įsigyti savo būstą, namų apyvokos reikmenis, transporto priemonę ir pan.), nustatė atsakovui sumokėti ieškovei 44 700 Eur kompensacijos sumą per 3 mėnesių terminą, o likusios kompensacijos dalies – 50 000 Eur – sumokėjimui nustatė 1 metų terminą, kurį laikė pakankamu įsipareigojimui įvykdyti.

31. Teismas įvertinęs, kad atsakovo turto pobūdis (ūkis), jog ieškovei priteisiamos kompensacijos suma yra keletą kartų mažesnė, nei atsakovui atitenkančio turto vertė, beveik pusės jos sumokėjimui nustatomas trumpas 3 mėn. terminas, suvaržymai apsunkintų kompensacijos mokėjimą, padarė išvadą, kad pagrindo priverstinei hipotekai (CK 4.178 straipsnis) ar kitai apsaugos priemonei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 145 straipsnio 1 dalis), kuria būtų užtikrintas teismo sprendimo dalyje dėl kompensacijos įvykdymas, nėra, o prievolės įvykdymą savaime pakankamai užtikrina turto padalinimo būdas, todėl netenkino ieškovės prašymo nustatyti atsakovo daiktų priverstinę hipoteką.

32. Teismas nustatęs, kad pagal 2019 m. gegužės 10 d. „Swedbank“ AB kredito sutartį kredito gavėjui atsakovui, kreditas suteiktas tik su jo verslu ar profesija susijusiais (ne vartojimo) tikslais bei sutinkant jo sutuoktiniai, ir šalys pripažino, kad paskola panaudota ūkininko ūkio reikmėms, bei atsižvelgęs, kad ūkis pripažintas bendrąja nuosavybe, padarė išvadą, kad prievolė lieka solidari, kartu nustatant, kad likusią negrąžintą paskolos dalį privalo sumokėti atsakovas, kuriam atitenka ūkis ir iš jo gaunamos pajamos.

33. Teismas spręsdamas dėl prievolių I. V. pagal 2013 m. rugpjūčio 16 d. ir 2014 m. liepos 23 d. paskolų sutartis, pažymėjo, kad nėra duomenų, jog ieškovė dalyvavo sudarant paskolos sutartis ar jas vėliau pripažino, atsakovas neįrodė, kad paskolos sutartys buvo sudarytos šeimos interesais. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo prievoles laikyti bendromis sutuoktinių prievolėmis, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl nurodytų prievolių padalijimo netenkino ir šias prievoles pripažintino asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

34. Apeliaciniu skundu atsakovas S. M. prašo: 1) Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. spalio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-33-471/2023 dalyje dėl turto padalijimo būdo bei prievolės pripažinimo solidaria; 2) Priteisti ieškovei M. M. asmenine nuosavybės teise: 1,7100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 2,7610 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 0,8800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 6,7704 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 2,0885 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 4,7118 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 4,6154 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 3,2635 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 0,1900 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); traktorių „Zetor“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini) su frontaliniu krautuvu; savikrovę priekabą T-635 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini); presą-vyniotuvą, pašarų dalytuvą; 3) Priteisti atsakovui S. M. asmenine nuosavybės teise: 0,3300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 2,9661 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 0,8800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 0,8500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1,000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 0,9100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 3,6400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 3,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 0,1300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 0,1500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1,6545 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1,3378 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1,0976 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais: gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ferma, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); skysto mėšlo rezervuaru, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šuliniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); ūkininko S. M. ūkį, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), traktorių „Farmer“ F-9258 TE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini); automobilį „Nissan X-Trail“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini); reples šieno rulonams krauti, šakes šieno rulonams kelti, srutų bačką, grėblį, šienapjovę; karvių 30 ir 19 telyčaičių; 4) Pripažinti solidaria ieškovės M. M. ir atsakovo S. M. prievole kreditorei I. V.; 5) Priteisti iš ieškovės M. M. atsakovui S. M. žyminį mokestį ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

34.1. Nesutinka su teismo nustatytu turto padalijimu būdu. Ieškovė ir atsakovas dalinasi didelį mastą turto vienetų, todėl galima padalinti turtą lygiomis dalimis (pagal turto vertę). Teismas neįvertino atsakovo finansinės padėties, nustatė per vienerius metus atsakovui sumokėti ieškovei 94 700 Eur kompensaciją. Teismas nenurodė nei vieno pagrįsto motyvo, kodėl santuokoje įgytas turtas turėtų būti dalijamas tokiu būdu. Šiuo atveju kompensacijos išmokėjimas, bet kuriam iš sutuoktinių būtų nepakeliama našta, sprendimą padarytų realiai neįvykdomą dėl didelės dalijamo nekilnojamojo turto vertės. Atsakovo mėnesio pajamos siekia apie 1 200 Eur, iš kurių jis moka dukrai išlaikymą kas mėnesį po 250 Eur bei apmoka jos mokslus (1 520 Eur per metus), ūkis nėra pelningas, vos pavyksta jį išlaikyti, todėl sprendimo įvykdymas atsakovui taptų neįmanomas, jei reiktų per vienerius sumokėti ieškovei 94 700 Eur kompensaciją.

34.2. Teismas sprendime neatsižvelgė į atsakovo finansinę padėtį, išimtinai vertino tik ieškovės interesus, nenagrinėjo kiekvieno turto vieneto priskyrimo ieškovei ar atsakovui. Turto padalijimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės išmokant piniginę kompensaciją yra galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas spręsdamas dėl turto padalijimo, atsakovui išmokant ieškovei kompensaciją, neatsižvelgė į teismų praktiką suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015, nevertino atsakovo finansinės padėties, ūkio finansinės padėties (jog sunku ūkį išlaikyti, moka 250 Eur išlaikymą pilnametei dukrai, moka už dukters mokslus), galimybių atsiskaityti su ieškove. Skundžiamu sprendimu teismas pažeidė šalių interesus, nebuvo išlaikytas šalių lygiateisiškumas, nes, atsakovui neturint piniginių lėšų sumokėti kompensaciją, ieškovė bus priversta užvesti vykdymo procesą, kuris trunka ilgai ir tik jam pasibaigus ji atgaus priteistą kompensaciją.

34.3. Pagal apeliaciniame skunde pateiktą lentelę, kaip atsakovo nuomone turėtų būti dalinamas turtas lygiomis dalimis, ieškovei atitenka turto 122 163,00 Eur vertės, o atsakovui – 144 547 Eur vertės. Teismas teisingai išnagrinėjo ir pripažino, jog tikslinga padalinant turtą nukrypti nuo lygių dalių principo ir atsakovui priteisti 17 500 Eur (pusės nuo 35 000 Eur) didesnės vertės turtą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo skunde nurodytas turto padalijimo būdas, atitinka abiejų šalių interesus, nes turtas padalintas lygiomis dalimis.

34.4. Nesutinka su teismo nustatyta atsakovo asmenine prievole kreditorei I. V.. Teismas spręsdamas dėl šios prievolės neįsigilino į šalių paaiškinimus, jog: 1) ieškovei ir atsakovui reikėjo papildomų pinigų namo statybai; 2) atsakovo sesuo gyveno (duomenys neskelbtini)kartu su vyru, gaudavo geras pajamas (šeimos bendros pajamos buvo daugiau nei 5 000 GBP); 3) atsakovo sesuo kasmet vasaromis grįždavo į Lietuvą, būtent 2013 m. bei 2014 m. paskolų rašteliai buvo pasirašyti vasaromis; 4) paskola gauta bendrų namų statybai ir tai suponuoja faktą, jog lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti; 5) kadangi prievolė nėra įvykdyta iki šios dienos, ieškovė ir atsakovas yra solidarūs skolininkai ir turi padengti įsiskolinimą I. V. lygiomis dalimis.

35. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė M. M. prašo apelianto S. M. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą; priteisti iš S. M. ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Atsiliepimas

35.1. Ieškovo 2023 m. balandžio 3 d. (paskutinio) priešieškinio reikalavimai iš esmės skiriasi nuo apeliaciniame skunde keliamų reikalavimų. Apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 112 straipsnis). Apeliantas paskutiniame priešieškinyje prašė padalinti turtą, neišmokant jam piniginės kompensacijos. Apeliantas užmiršo savo priešieškinio reikalavimus, kuriuos pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir tinkamai motyvavo savo sprendime.

35.2. Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė nei vieno pirmosios instancijos teismo padaryto materialinės teisės pažeidimo ar pritaikymo. Tai, kad teismas netenkino atsakovo nepagrįstų reikalavimų, nereiškia, kad teismas pažeidė materialinės teisės normas.

35.3. Apeliantas siekia išsaugoti visa šeimos turėtą turtą natūra, neketindamas turtą dalytis sąžiningai ir protingai. Sutinka su teismo argumentais dėl parinkto turto padalinimo būdo, nes atsakovo finansinė padėtis, ūkio pelningumas nepaneigia įstatyminės pareigos santuokoje įgytą turtą pasidalyti su kitu sutuoktiniu. Teismas pagrįstai turtą padalino nelygiomis dalimis, atsakovui palikdamas didesnę turto dalį atsakovui.

35.4. Atsakovas neginčija šeimos turimo turto realios rinkos vertės ir pačios turto masės, kuri pirmosios instancijos teismo sprendimu yra apskaičiuota, ir siekia kelis šimtus tūkstančių eurų, tačiau atsakovas turėdamas tokio dydžio turtą aiškina, kad gauna minimalias pajamas, todėl nesugebės sumokėti piniginę kompensaciją.

35.5. Nesutinka su atsakovo skundo argumentais, kad teismo sprendimas dalyje dėl turto padalijimo būdo yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir jo įvykdymas ateityje bus neįmanomas. Teismo sprendimu atsakovui palikto turto masė nepažeidžia jo turtinių interesų, sudaro sąlygas toliau ūkininkauti. Atsakovas norėdamas išsaugoti visa registruotiną turtą, gali nesunkiai gauti kreditą iš banko ir tokiu būdu atsiskaityti arba parduoti dalį turimo turto ir taip atsiskaityti su ieškove. Tai galėjo nesunkiai padaryti per du bylinėjimosi metus.

35.6. Teismas pagrįstai pagal skolos raštelius skolą I. V. pripažino asmeninėmis apelianto skolomis savo seseriai. Apeliantas viename iš paskutinių teismo posėdžių pateikė patikslintus reikalavimus dėl kreditorės I. V. įtraukimo į bylą jo prašymu ir pateikė skolų raštelius, apie kuriuos ieškovei nebuvo žinoma. Abu raštelius turėjo apeliantas, vadinasi, jei jis ir turėjo iš sesers pasiskolinęs pinigų, tai ši skola grąžinta, nes kreditorė atidavė skolos raštelius skolininkui. Pati I. V. nereiškė jokių savarankiškų reikalavimų kaip kreditorė. Šalys namą statė pagrinde iš ūkyje uždirbtų pajamų. Ūkis buvo pelningas, šalys iš ūkio gaudavo geras pajamas už parduotą produkciją, todėl skolintis namo statybai nebuvo jokios būtinybės. Apeliantas tyčia sukūrė su savo seserimi raštelius, siekdamas gauti sau daugiau sau naudos.

35.7. Apeliantas vienas pats valdydamas daugiau kaip du metus visą turėtą šeimos turtą, nesutinka dėl kompensacijos išmokėjimo termino, nors bylą ištęsė per du metus ir pradėjo eiti treti metai, kai ieškovė negaliu naudotis turto dalimi, kuri jai turėtų priklausyti kaip sutuoktinei. Ieškovė priversta nuomoti butą, prašyti artimų žmonių finansinės paramos, kad galėtų ją byloje atstovauti advokatas. Apeliantas nagrinėjant bylą samdėsi tris advokatus savo turtiniams interesams ginti ir tam pinigų užteko.

36. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo I. V. prašo patenkinti atsakovo S. M. apeliacinio skundo reikalavimą, kuriuo prašoma patvirtinti, kad prievolė grąžinti paskolą kreditorei I. V. po santuokos nutraukimo lieka solidari, o ieškovė M. M. ir atsakovas S. M. ją dengia lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį. Dėl kitų atsakovo S. M. reikalavimų palieka spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

36.1. Su apeliaciniame skunde nurodytais reikalavimais, kiek tai liečia prievolės įvykdymo I. V. klausimus, sutinka, o dėl likusių apeliaciniame skunde nurodytų klausimų prašo spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

37. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl draudimo apeliaciniame procese kelti naujus reikalavimus.

38. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad ieškovas apeliaciniame skunde kelia iš esmės skirtingus reikalavimus, nei buvo suformuoti 2023 m. balandžio 3 d. (paskutiniame) priešieškinyje.

39. Draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus materialinius teisinius reikalavimus išreiškia apeliacijos esmę, neleidžia jai pakeisti pirmosios instancijos teismo proceso. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teisme draudžiama kelti naujus reikalavimus, bet ne kiekvienas apeliacinės instancijos teisme pareikštas reikalavimas, kuris nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme, gali būti pripažintas nauju (CPK 312 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-220-687/2016; kt.).

40. Pagal CPK 312 straipsnį naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, kurie neatsiejamai susiję su jau pareikštu reikalavimu (pavyzdžiui, naujais nepripažįstami reikalavimai priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai); naujais nelaikytini reikalavimai atlyginti žalą, atsiradusią ar padidėjusią pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą, reikalavimai, kurių pirmosios instancijos teismas nepriėmė ir nesvarstė, ir kt. CPK 312 straipsnyje pateikiamas reikalavimų sąrašas nėra baigtinis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

41. Nagrinėjamu atveju iš pareikšto atsakovo 2023 m. balandžio 3 d. (paskutinio) priešieškinio matyti, kad atsakovas, be kita ko, prašė nukrypti nuo lygių dalių principo ir padalinti sekančiai santuokoje įgytą turtą: atsakovui pripažinti asmeninės nuosavybės teise: Ūkininko ūkį, žemės sklypus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančius statinius: gyvenamąjį namą, gyvenamąjį namą, fermą, tvartą, ūkinį pastatą, ūkinį pastatą, ūkinį pastatą, skysto mėšlo rezervuarą, šulinį, daržinę; ratinį traktorių „Zetor“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), presą-vyniotuvą, reples šieno rulonams krauti, šakes šieno rulonams kelti, frontalinį krautuvą, srutų bačką, grėblį, šienapjovę, neišmokant ieškovei kompensacijos; Galvijus: 28 karvių, 16 telyčaičių, neišmokant ieškovei kompensacijos. Taip pat prašė ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: žemės sklypus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Ūkio techniką: ratinį traktorių „Farmer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savikrovę priekabą T635, ID, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pašarų dalytuvą, automobilį „Nissan X-trail“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neišmokant atsakovui piniginės kompensacijos.

42. Atsakovas apeliaciniu skundu, be kita ko, prašė priteisti ieškovei M. M. asmenine nuosavybės teise: žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat traktorių „Zetor“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su frontaliniu krautuvu; savikrovę priekabą T-635 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), presą-vyniotuvą, pašarų dalytuvą. Taip pat prašė priteisti atsakovui asmenine nuosavybės teise žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais: gyvenamuoju namu, gyvenamuoju namu, ferma, tvartu, ūkiniu pastatu, ūkiniu pastatu, ūkiniu pastatu, skysto mėšlo rezervuaru, šuliniu, daržine, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); ūkininko S. M. ūkį, traktorių „Farmer“ F-9258 TE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); reples šieno rulonams krauti, šakes šieno rulonams kelti, srutų bačką, grėblį, šienapjovę; karvių 30 ir 19 telyčaičių.

43. Sprendžiant dėl atsakovo pateikto apeliacinio skundo prašymo, kitaip nei paskutiniame patikslintame priešieškinyje padalyti turtą, pobūdžio, atsižvelgtina į tai, kad atsakovo paskutinio patikslinto priešieškinio ir apeliacinio skundo reikalavimai dėl turto padalijimo skiriasi. Pirmame variante atsakovas prašė ieškovei priteisti žemės sklypus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); o apeliaciniame skunde papildomai prašo ieškovei priteisti dar tris žemės sklypus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir šių papildomai ieškovei prašomų priteisti žemės sklypų nebeprašo priteisti sau. Taip pat paskutiniu patikslintu priešieškiniu prašė ieškovei priteisti ratinį traktorių „Farmer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savikrovę priekabą T635, ID, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pašarų dalytuvą, automobilį „Nissan X-trail“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai apeliaciniame skunde jau prašo ieškovei priteisti traktorių „Zetor“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su frontaliniu krautuvu; palieka kaip prašė priešieškinyje savikrovę priekabą T-635 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pašarų dalytuvą, ir papildomai nurodo presą-vyniotuvą, o automobilį, priešingai nei buvo reikalaujama priešieškiniu, parašo priteisti sau. Apeliaciniame skunde, lyginant su paskutiniu priešieškiniu, atsakovui suformavus pakeistą reikalavimą dėl ieškovei tenkančio turto sudėties, priklausomai nuo šio pokyčio apeliaciniame skunde, lyginant su paskutiniu priešieškiniu, keičiasi atsakovui atitenkančio turto sudėtis.

44. Pabrėžtina, kad atsakovas paskutiniame priešieškinyje aiškiai suformulavo savo reikalavimus, tame tarpe ir dėl dalintino turto, taip apibrėždamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas, būtent tokius reikalavimus, kokius buvo priešieškinyje suformavęs atsakovas, bei patikslintame ieškinyje suformavo ieškovė, nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju apeliantas, atsižvelgęs į pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliaciniame skunde suformavo reikalavimą dėl turto padalijimo, kad būtų išvengta kompensacijos mokėjimo ieškovei. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija, pritaria ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą argumentui, kad šiuo atveju apeliantas skunde prašo naujo turto padalijimo būdo.

45. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apelianto pareikšto paskutinio patikslinto priešieškinio reikalavimo turinį bei apeliacinio skundo reikalavimo turinį, kiek tai siejasi su santuokoje įgyto turto padalijimu, konstatuoja, kad šis naujas reikalavimas dėl turto padalijimo tarp buvusių sutuoktinių būdo, nėra galimas paduodant apeliacinį skundą (CPK 312 straipsnis) ir teisėjų kolegija nenagrinės šio naujo apelianto pasiūlyti turto padalijimo būdo.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

46. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2023 m. rugsėjo 30 d. ūkininko veiklos rezultatų ataskaitą. Nurodė, kad šio įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik po to, kai buvo priimtas skundžiamas sprendimas, nes pirmosios instancijos teismas, neturėdamas šių įrodymų netinkamai įvertinto atsakovo reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš esmės šiuo nauju įrodymu, apeliantas siekia pagrįsti savo finansinę padėtį, turimo ūkio veiklos rezultatais. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atmesti ieškovo prašymą priimti naujus įrodymus.

47. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

48. Kasacinis teismas išaiškino, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

49. Vis dėlto ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 10 punktas).

50. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija įvertinusi, kad objektyviai nebuvo jokių kliūčių atsakovui suformuoti ir pateikti pirmosios instancijos teismui 2023 m. ūkininko ūkio veiklos rezultatų ataskaitą, bei tai, kad byloje yra pateiktos ūkininko S. M. veiklos rezultatų ataskaitos už vėlesnius laikotarpius, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino, sprendžia, kad šie nauji įrodymai neturės esminės reikšmės, sprendžiant dėl atsakovo apeliacinio skundo pagrįstumo. Remiantis nurodytais argumentais bei kasacinio teismo išaiškinimais dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinėje instancijoje, teisėjų kolegija atsisako priimti į bylą atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus, kaip neturinčius įtakos ginčijamo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

51. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. ir (duomenys neskelbtini) dukra G., kurie yra pilnamečiai.

52. Pagal Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-14465-471/2022 patvirtintą šalių sudarytą taikos sutartį, S. M. yra įsipareigojęs sumokėti dukrai G. už studijas ir teikti dukrai materialinį išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 250 Eur iki dukra studijuos kolegijoje.

Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo

53. Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčija teismo nustatytos turto nuosavybės formos ir santuokoje įgyto dalintino turto verčių, bei išvados nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, tačiau apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu turto padalijimo būdu, kadangi dalintinas santuokoje įgytas turtas susideda iš daug skirtingu vienetų, todėl yra galimybė turtą šalims padalinti lygiomis dalimis pagal turto vertę.

54. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytu turto padalijimo būdu.

55. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad šalys apskritai nesutarė dėl nei vieno dalintino daikto, ginčijamu sprendimu šalių santuokoje įgytą dalintiną 299 500 Eur vertės turtą padalino taip: apeliantui natūra priteisė 158 500 Eur vertės turtą, ieškovei – natūra 46 300 Eur vertės turtą ir 94 700 Eur turto vertės piniginę kompensaciją. Teismas tokį parinktą padalijimo būdą motyvavo tuo, kad priteisti ieškovei tik apelianto pasiūlytus daiktus natūra, kurie apeliantui mažiau reikalingi, yra teisiškai nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs, kad apeliantas siekia išsaugoti ūkį ir jame toliau ūkininkauti, o ieškovė nurodė, jog priteisus jai turtą natūra, ji šiuo daiktus parduotu, nes ji neketina ūkininkauti ir jai reikalingi pinigai būsto įsigijimui, sprendė, kad padalinus turtą teismo nustatytu būdu, apeliantas turės galimybę nuspręsti, kokį racionaliausią būdą, įvertinus ūkio interesus, pasirinkti kompensacijai ieškovei išmokėti – realizuojant mažiausiai reikalingą turtą ar gauti paskolą iš kredito įstaigos.

56. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

57. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-611/2023, 32 punktas).

58. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad nors bendrosios jungtinės nuosavybės objekto dalijimas natūra yra prioritetinis būdas, jis neturėtų būti taikomas priverstinai, kai šalys to nepageidauja. Todėl tais atvejais, kai abu sutuoktiniai prašo tą patį objektą priteisti kiekvienam jų asmeninės nuosavybės teise, teismas turi įvertinti: 1) kuriam iš sutuoktinių šis objektas yra reikalingesnis, t. y. kuriam sutuoktiniui dėl jo amžiaus, sveikatos, materialinės padėties, kartu liekančių vaikų ir kitų priežasčių šis turtas teiktų didesnę naudą; 2) ar sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra finansiškai pajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją; tais atvejais, kai sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra nepajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensacijos, turi būti sprendžiama dėl kito sutuoktinio galimybės išlaikyti turtą natūra sumokant kitam kompensaciją pinigais; pažymėtina, kad sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, gali jį realizuoti, siekdamas atsiskaityti su kitu sutuoktiniu, kuriam priteista kompensacija, todėl, vertinant turto natūra teiktiną naudą, turi būti atsižvelgiama į visas aplinkybes, kad būtų surastas kiek labiau abi šalis tenkinantis sprendimas turėti didžiausią naudą iš dalijamo turto; 3) tais atvejais, kai piniginė kompensacija priteisiama už tokį socialiai vertingą turtą kaip gyvenamasis namas ar butas, inter alia (be kita ko), turėtų būti įvertinamos ir sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensaciją, galimybės įsigyti kitą panašaus pobūdžio daiktą (daikto dalį) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227-1075/202 43 punktą).

59. Tais atvejais, kai teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016 53 punktą). Ši teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė nustatoma atsižvelgiant į potencialios turtinės prievolės dydį, sutuoktinių amžių, darbingumą, turimą kitą turtą, gaunamas pajamas, jei dalijamas nekilnojamasis turtas, kuriame iki santuokos nutraukimo gyveno sutuoktiniai ar vienas iš jų, – sutuoktinių galimybę apsirūpinti gyvenamąja patalpa (sprendžiant, ar sutuoktinis, kuriam priteisiama kompensacija, nebus paliktas be gyvenamojo būsto) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016, 26.2 punktas).

60. Byloje nustatyta, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, be kita ko, priklauso šis nekilnojamasis turtas: 1,7100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (4 540 Eur vertės), 2,7610 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (6 550 Eur vertės), 0,8800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2 860 Eur vertės), 2,0885 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (5 790 Eur vertės), 0,3300 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (906 Eur vertės), 2,9661 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (8 490 Eur vertės), 0,8800 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2 180 Eur vertės), 0,8500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2 460 Eur vertės), 1,000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2 910 Eur vertės), 0,9100 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2 190 Eur vertės), 3,6400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (7 640 Eur vertės), 3,0000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (8 580 Eur vertės), 4,7118 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (14 200 Eur vertės), 4,6154 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (12 000 Eur vertės), 0,1300 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (391 Eur vertės), 0,1900 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (583 Eur vertės), 0,1500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (460 Eur vertės), 3,2635 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (8 540 Eur vertės), 1,6545 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)9 (4 560 Eur vertės), 1,3378 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (3 780 Eur vertės), esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 6,7704 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (19 600 Eur vertės), esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Minėto turto bendra vertė nurodyta, remiantis VĮ Registrų centro duomenimis nurota verte (119 210 Eur). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nekilnojamojo turto rinkos kainos padidėjimą, taikęs 1,25 koeficientą (padidinęs 25 procentais) paskaičiavo bendrą šio turto vertę 149 012,50 Eur (119 210 Eur x 1,25), ir laikė, kad suapvalinus šio turto vertė yra 150 000 Eur. Taip pat byloje įvertinta, kad 1,0976 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais: gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ferma, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), skysto mėšlo rezervuaru, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šuliniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendra vertė 45 000 Eur. Taip pat sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ūkininko S. M. ūkis, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (vertė atskirai nebuvo nustatinėjama, nes šalys šio klausimo nekėlė). Taip pat bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso: traktorius „Farmer“ F-9258 TE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini) (10 000 Eur), savikrovė priekaba T-635 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini) (2 000 Eur vertės), traktorius „Zetor“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini) (30 000 Eur vertės); automobilis „Nissan X-Trail“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 500 Eur vertės), presas-vyniotuvas (900 Eur vertės), pašarų dalytuvas (4 500 Eur vertės), replės šieno rulonams krauti (200 Eur vertės), šakės šieno rulonams kelti (300 Eur vertės), frontalinis krautuvas (2 000 Eur vertės), srutų bačka (1 000 Eur vertės), žolės rinktuvas (2 000 Eur vertės), grėblys (2 000 Eur vertės), šienapjovė (3 000 Eur vertės) – bendra technikos vertė 67 500 Eur. Be to, šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso: 30 karvių (bendra vertė 27000 Eur) ir 19 telyčių (bendra vertė 10 000 Eur) – bendra galvijų vertė 37 000 Eur.

61. Tai gi, pirmosios instancijos teismas nustatė ir dėl to ginčo nėra, kad bendro dalintino turto vertė – 299 500 Eur (45 000 Eur sodyba, 150 000 Eur kiti žemės sklypai, 67 500 Eur technika ir 37 000 Eur galvijai). Taip pat pirmosios instancijos teismas pripažino ir šalys neginčija, kad tikslinga padalinant turtą nukrypti nuo lygių dalių principo ir atsakovui priteisti 17 500 Eur didesnės vertės turtą, todėl ieškovei tenkanti turto vertė sudaro 141 000 Eur, o atsakovui – 158 500 Eur.

62. Nagrinėjamoje byloje buvusių sutuoktinių pageidavimai dėl nekilnojamojo turto ir kito turto padalijimo būdo skiriasi. Ieškovė prašė didesnę dalį turto atsakovui priteisti asmeninės nuosavybės teise, o už atsakovui natūra atitenkančią didesnę turto dalį priteisti piniginę kompensaciją. Tačiau atsakovas pageidavo, kad turtas būtų šalims priteistas natūrą, būtent atsakovo pasiūlytu variantu, jam priteisiant didesnę turto dalį, tačiau ieškovei nepriteisiant už jam atitenkančią didesnę turto dalį kompensacijos. Atsakovas tokią poziciją argumentavo tuo, kad jo finansinė padėtis yra nepakankamai gera, nes jis moka pilnametei dukrai materialinę paramą, sumoka už jos mokslus, be to ko ūkis neduoda pakankamai pajamų, kad jis galėtų ieškovei sumokėti kompensaciją.

63. Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; kt.).

64. Nagrinėjamoje byloje ieškovė patikslintu ieškiniu prašė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme palaikė reikalavimus priteisti jai asmeninės nuosavybės teisėmis: ratinį traktorių Zetor, valst, Nr.(duomenys neskelbtini), 15 karvių ir 9 telyčias, 3,2635 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,7100 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3,6400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,6545 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,3378 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančius (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir 6,7704 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (bendras žemės sklypų plotas 21,50 ha). Ieškovė tiek patikslintame ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo metu nuosekliai argumentavo, kad teismui priteisus turtą natūra, ji bus priversta jį nedelsiant parduoti, nes neturi jokių santaupų ir jai būtina įsigyti nuosavą būstą, bei sutiko, kad jei nebūtų priteistas visas jos prašomas turtas natūra, kad atsakovas už jam atitenkančią didesnę turto dalį jai sumokėtų kompensaciją.

65. Atsakovas paskutiniame patikslintame priešieškinyje prašė priteisti ieškovei ratinį traktorių „Farmer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savikrovę priekabą T635, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pašarų dalytuvą, automobilį „Nissan X-trail“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 0,1900 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,8800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,7610 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,0885 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,7100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir 6,7704 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (bendras žemės sklypų plotas 14,30 ha). Likusį turtą, įgytą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės tiese apeliantas prašė priteisti jo nuosavybei.

66. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl santuokoje įgyto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turto padalijimo, atsižvelgė, kad pirmenybė teikiama padalinat turtą natūra, atsižvelgiant į sutuoktinių pageidavimus. Taip pat teismas vertino, kad šalių pageidavimai sutapo dėl ūkininko ūkio, sodybos esančios (duomenys neskelbtini), 1,7100 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos šalys prašė priteisti atsakovo nuosavybėn, ir 6,7704 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurį šalys prašė priteisti ieškovei. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad ieškovė iš sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)A, išsikraustė ir pageidauja, kad sodyba liktų atsakovui, bei atsižvelgęs į tai, kad ūkininko ūkio pagrindinė veikla vykdoma minėtoje sodyboje, paliko šį turtą atsakovui. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra labiausiai atitolęs nuo sodybos, lyginant su kitais žemės sklypais, o žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribojasi su ieškovei asmeninės nuosavybės ties priklausančiu žemės sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šį nekilnojamąjį turtą priteisė ieškovei. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu turto padalijimu, nes jis atitiko šalių interesus.

67. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl kitų žemės sklypų padalijimo atsižvelgė, kad ieškovė pageidavo žemės sklypų netoli jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes turi interesą žemė sklypus pelningiau parduoti, o atsakovas teigė, kad jam toje vietoje esantys sklypai reikalingi ūkio reikmėm, be to padalinus žemės sklypus lygiomis dalimi, jis negalėtų laikyti galvijų, nes vieno galvijo poreikiams per metus reikalingas 1 ha žemės plotas.

68. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad ieškovė pageidavo žemės sklypų, esančių didesniu atstumu nutolusių žemės sklypo Nr. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra sodyba, atsižvelgdama į žemėlapyje, esantį sklypų išsidėstymą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žemės sklypų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priskyrimai ieškovės nuosavybei labiausiai atitinka ieškovės interesus. Taip pat teisėjų kolegija, atsižvelgdama į žemėlapyje, esantį sklypų išsidėstymą, bei į tai, kad ieškovei yra svarbiausia galimybė turtą pelningai realizuoti, kaip tuo tarpu apeliantui svarbu išsaugoti turtą reikalingą ūkio veikloje, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvertinus, jog kiti ieškovės prašyti jai priteisti žemės sklypai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)9, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra išsidėstęs aplink sodybos žemės sklypą, juos tikslinga priskirti apelianto nuosavybei. Taip pat atsižvelgiant, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra mažo ploto (0,1900 ha) ir nesiriboja su kitais ieškovei priskirtinais žemės sklypais, teisėjų kolegija vertina, kad minėto sklypo priskyrimas ieškovei neatitiktų ieškovės interesų, nes šio sklypo pardavimo kainą tikėtinai nulemtų pats apeliantas, o šį sklypą priskyrus apeliantui, sklypas tikėtinai būtų naudojamos ūkio veikloje.

69. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad 1,7100 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,7610 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,8800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0885 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 6,7704 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurių bendrą vertė – 46 300 Eur, priskyrimas ieškovei, vertinant šalių reikalavimus ir jų argumentus išdėstytus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, labiausiai atitinka šalių interesus.

70. Iš šalių procesinių dokumentų, pateiktų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismui, matyti, kad šalys nesutarė dėl technikos ir automobilio padalijimo. Pažymėtina, kad abi šalys siekė, kad jų nuosavybėn būtų priteistas traktorius „Zetor“, valst, Nr. (duomenys neskelbtini), o žoliapjovės traktoriaus ieškovė atsisakė, apeliantas siūlė ieškovei priteisti ratinį traktorių „Farmer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savikrovę priekabą T635, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pašarų dalytuvą, automobilį „Nissan X-trail“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

71. Nagrinėjamu atveju įvertinus, tai, jog ūkis paliekama apeliantui, o technika yra skirta būtent žemės ūkio poreikių tenkinimui, jog ieškovė iš visos žemės ūkio paskirties technikos pageidavo tik traktoriaus „Zetor“, valst, Nr. (duomenys neskelbtini), kurio taip pat norėjo ir apeliantas, šios technikos priskyrimas apeliantui labiau atitinka apelianto lūkesčius, nei ieškovės interesus, juo labiau, kad pati ieškovė sutiko, jog ūkiui reikalingas turtas gali būti paliktas apeliantui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl automobilį „Nissan X-trail“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jį priteisdamas apeliantui, kadangi ieškovei palikus šeimos namus, automobilis, kuris yra registruotas apelianto vardu, liko pas apeliantą, be to pati ieškovė nepageidavo, kad jai būtų priteista ši transporto priemonė.

72. Pažymėtina, kad abi šalys bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, prašė galvijus priteisti jų nuosavybėn. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs, kad 2021 m. pabaigoje ūkyje buvę galvijai yra pasikeitę ir nuo 2022 m. sausio mėnesio, kai ieškovė paliko šeimos namus, beveik dvejus metus juos prižiūrėjo vienas atsakovas, bei tai, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, sprendė, kad dalinti dabartiniu metu ūkyje esančius galvijus netikslinga ir dalintinus galvijus (28 karves ir 16 telyčias, pagal Žemės ūkio informacijos centro 2021 m. lapkričio 30 d. duomenis) natūra priteisė apeliantui. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo galvijų padalijimu, nes toks padalijimas labiausiai yra priimtinas, atsižvelgiant, kad apeliantui paliko ūkis ir jis visą laiką, kai ieškovė paliko šeimos namus, prižiūrėjo šiuo galvijus, be to, netgi apeliaciniame skunde apeliantas išreiškė interesą, kad galvijai jam būtų priteisti natūra.

73. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tarp šalių susiklosčiusius konfliktinius ir įtemptus santykius, į tai, kad šiuo atveju, įvertinus šalių pageidavimus išdėstytus procesiniuose dokumentuose, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalijimas vien natūra, nebūtų teisingiausias būdas, bei įvertinęs, kad abu sutuoktiniai pageidavo, jog tą patį objektą teismas priteistų kiekvienam jų asmeninės nuosavybės teise, teismas pagrįstai atsižvelgė, kuriam iš šalių toks dalintinas daiktas yra labiau reikalingas ir teiktų didesnę naudą bei siekė, kad šioje situacijoje būtų surastas kiek labiau abi šalis tenkinantis sprendimas turėti didžiausią naudą iš dalijamo turto.

74. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš jo mokėtiną ieškovei kompensaciją, neatsižvelgė į apelianto finansinę padėtį (gaunamas iš ūkio pajamas, jog sunku ūkį išlaikyti, kad apeliantas teikia 250 Eur materialinę paramą pilnametei dukrai, moka už dukters mokslus), jo realią galimybę išmokėti ieškovei kompensaciją.

75. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad iš bendro 299 500 Eur vertės turto ieškovei turi atitekti 141 000 Eur dalis, o atsakovui – 158 500 Eur, jog natūra ieškovei priteisiama 46 300 Eur vertės turtas, sprendė už apeliantui atitekusią natūrą didesnę dalį turto ieškovei iš apelianto priteisti 94 700 Eur piniginę kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas, ar apeliantas turės galimybę sumokėti ieškovei tokio dydžio piniginę kompensaciją vertino ne tik apelianto deklaruojamas pajamas gaunamas iš ūkio, bet ir tai, kad apeliantas gali pasirinkti, jo manymu racionaliausią būdą kompensacijai išmokėti, pvz. paimti paskolą kompensacijos išmokėjimui ar savo nuožiūra realizuoti mažiau reikalingą turtą ir tokiu būdu gauti lėšų. Taip pat teismas atsižvelgė, jog apeliantas dvejus metus sutuoktinių bendru turtu naudojosi vienas pats.

76. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas siekė gauti žymiai didesnę ir vertingesnę turto dalį, išsaugoti ūkį, išvengiant kompensacijos mokėjimo buvusiai sutuoktiniai. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks apelianto tikslas prieštarauja sutuoktinių lygiateisiškumo principui.

77. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto skundo argumentu, jog skundžiamu sprendimu teismas pažeidė šalių interesus, nebuvo išlaikytas šalių lygiateisiškumas, vien dėl to, kad nebuvo visas turtas padalintas buvusiems sutuoktiniams natūra. Pirmosios instancijos teismas nustatė kompensacijos sumokėjimo terminus, įvertinęs ieškovės poreikį skubiai įsigyti būstą, bei apelianto galimybę sumokėti kompensaciją, t. y. 44 700 Eur kompensacijos sumokėjimui nustatė trijų mėnesių terminą, o 50 000 Eur – vienerių metų terminą.

78. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, buvusių sutuoktinių santykius, pagrįstai nukrypo nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, atsižvelgė, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, ir spręsdamas dėl iš atsakovo priteisiamos kompensacijos dydžio ir jos sumokėjimo termino tinkamai įvertino tiek apelianto realią galimybę sumokėti kompensaciją, tiek ieškovės poreikį kaip galima greičiau, nutraukus šalių santuoką, įsigyti būstą.

79. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas siūlė padalinti turtą tokiu būdu, kad jam atitektų natūra didesnė dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto, tačiau nepriteisiant iš jo ieškovei kompensacijos už jam tenkančią didesnę turto dalį. Toks apelianto pasiūlytas turto padalijimo būdas, vertintinas kaip socialiai neteisingas ir pažeidžiantis kito sutuoktinio interesus, nes laikoma, kad abu sutuoktiniai po lygiai santuokos metu prisideda prie santuokos metu turto sukūrimo ir gausinimo. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą pažymi, kad apelianto apeliaciniame skunde pasiūlytas turto padalijimo būdas yra kitoks, nei jis siūlė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir nei teismas, nei ieškovė neturėjo galimybės dėl jo pasisakyti, todėl skunde pasiūlytas apelianto turto padalijimo būdas, sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo, nevertinamas.

80. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas pasirinko netinkamą buvusių sutuoktinių turto padalijimo būdą, taip pažeisdamas šalių lygiateisiškumo ir proporcingumo principus.

Dėl prievolės trečiajam asmeniui pagal skolos raštelius

81. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta jo asmenine prievole kreditorei I. V., kadangi paskola buvo gauta namo statybai ir lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti.

82. Bylos duomenimis nustatyta ir šių aplinkybių neginčija nei apeliantas, nei trečiasis asmuo I. V., kad 2013 m. rugpjūčio 16 d. I. V. paskolino atsakovui 8 000 svarų namo statybai ir 2014 m. liepos 23 d. 6 000 svarų namo statybai. Skolos rašteliai yra surašyti ant skirtingų lapų ir abiejuose paskolos rašteliuose yra atsakovo parašas patvirtinantis, jog pinigus gavo, tačiau 2013 m. rugpjūčio 16 d. skolos raštelyje nėra paskolos davėjos I. V. parašo. Byloje esančią I. V. 2023 m. sausio 5 d. pretenziją dėl negražintos skolos pagal minėtus skolos raštelius, patvirtino gavęs tik atsakovas.

83. Apeliantas prašė prievolę trečiajam asmeniui pagal skolos raštelius pripažinti solidaria. Pirmosios instancijos teismas pripažino šią prievolę asmenine apelianto prievole.

84. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys).

85. Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

86. Nors apeliantas skunde teigia, kad gautų paskolų sumos pagal skolos raštelius buvo panaudotos namo statyboms, t. y. šeimos interesams, ir šias aplinkybes įrodinėja tik pačiais skolos rašteliais ir trečiojo asmens paaiškinimais, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, dideles abejones kelia aplinkybė, jog pats apeliantas tik 2023 m. sausio 23 d. patikslintame ieškinyje iškėlė reikalavimą dėl šios prievolės pripažinimo solidaria, bei tai, kad nuo pinigų paskolinimo praėjus vidutiniškai dešimt metų nebūtų bent dalis skolos grąžinta bei tai, kad trečiasis asmuo tik santuokos nutraukimo bylą nagrinėjant teisme, prisiminė apie skolinimo sandorius ir 2023 m. sausio 5 d. pretenzija kreipėsi į buvusius sutuoktinius dėl visos paskolos sumos grąžinimo.

87. Sprendžiant dėl šios skolos pripažinimo solidaria sutuoktinių skola, svarbi aplinkybė yra ta, kad ieškovė nėra pasirašiusi nė ant vieno skolos raštelio. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog ieškovė būtų dalyvavusi sudarant šiuos paskolos sandorius ir, kad jai apskritai buvo apie juos žinoma (CPK 178 straipsnis). Taip pat, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių įrodymų apie šių paskolų pagrindų gautų pinigų judėjimą banko sąskaitoje, ar jų išviešinimą deklaruojant. Nagrinėjamu atveju, sutiktina su pirmosios instancijos vertinimu, kad minėti sandoriai buvo sudaryti tarp artimai susijusių asmenų – apelianto ir jo sesers I. V., ieškovei juose nedalyvaujant. Byloje nėra jokių įrodymų, išskyrus nuorodos pačiuose skolos rašteliuose, jog gauti pinigai realiai buvo panaudoti gyvenamojo namo statybai.

88. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantas neįrodė, kad pagal skolos raštelius gautos paskolos buvo panaudotos gyvenamojo namo statyboms. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad nėra pagrindo spręsti, jog paskolos sutartys buvo sudarytos šeimos interesų tenkinimui.

89. Šiuo atveju, nustačius, kad apeliantas paskolos sutartis sudarė savarankiškai, nesant ieškovės sutikimo, byloje nėra duomenų, kad paskolos sandorius ieškovė būtų patvirtinusi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas, reikalaudamas, jog pagal paskolos sutartis atsakytų ir jų nesudariusi ieškovė, privalėjo įrodyti, kad šie sandoriai buvo sudaryti šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas, CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatę, kad byloje nepateikta įrodymų, jog paskolos sandoriai buvo sudaryti šeimos interesais (kaip teigė apeliantas – gyvenamajam namui statyti), pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo pagal paskolos sutartis kylančias prievoles pripažinti sutuoktinių bendromis prievolėmis. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto argumentai, jog teismas nenustatė šių prievolių bendromis sutuoktinių prievolėms, yra nepagrįsti.

90. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apelianto skundo argumentais nėra pagrindo pripažinti prievoles trečiajam asmeniui I. V. pagal 2013 m. rugpjūčio 16 d. ir 2014 m. liepos 23 d. skolos raštelius solidariomis sutuoktinių prievolėmis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino prievoles pagal šiuos sandorius asmeninėmis apelianto prievolėmis.

Dėl bylos procesinės baigties

91. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir aiškino bei taikė procesinės teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

92. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinė skundą bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo rengimą apeliantui neatlygintinos.

93. Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas, rengiant atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą.

94. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

95. Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių už apeliacinio skundo parengimą, į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas netenkintas, ieškovei iš atsakovo priteistinos 500 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus MockevičiusLina MuchtarovienėBirutė Simonaitienė