Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-33-471/2023

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-10-30
Bylos Nr.: e2-33-471/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-23-3-00817-2021-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vidmantas Rudaitis
Ieškovas: M. M.
Atsakovas: S. M.
Trečiasis asmuo: I. V., AB Swedbank

Civilinė byla Nr. e2-33-471/2023Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00817-2021-1Procesinio sprendimo kategorija : 2.2.2.3.2.8; (S) 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.2; 2.3.2.6.3.2; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 2.3.2.10; 2.4.2.9.2; 2.4.4.5.2; 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.1.5; 3.1.7.6.; 3.1.7.11; 3.2.6.1; 3.2.6.14; 3.2.8.4

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 30 d.Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėjas Vidmantas Rudaitis,sekretoriaujant R. S.,dalyvaujant ieškovės M. M. atstovei advokatei V. P.,atsakovui S. M.,atsakovo atstovams advokatams A. Ž. ir M. B.,trečiajam asmeniui I. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovui S. M. ir atsakovo priešieškinį ieškovei su trečiaisiais asmenimis I. V. ir AB Swedbank dėl santuokos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė M. M. kreipėsi į teismą su 2021-12-15 ieškiniu, prašydama nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės; padalinti santuokos metu įgytą bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis turtą pagal jos pasiūlymą; priteisti iš atsakovo 5000 EUR neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas S. M. 2022-01-24 atsiliepimu ir priešieškiniu ( vienas dokumentas ) prašė ieškinį atmesti; nutraukti jo ir ieškovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; padalinti santuokoje įgytą turtą pagal jo pasiūlymą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė M. M. 2022-02-21 atsiliepime prašė ieškinį tenkinti, o atsakovo priešieškinį atmesti.

Šalies argumentai

Ieškovė M. M. 2022-07-04 patikslintu ieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl abipusės kaltės, santuokinį turtą padalinti pagal patikslintą reikalavimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas; reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisakė.

Atsiliepimas

Atsakovas S. M. 2022-07-28 bei 2022-08-12 ( ištaisius redagavimo klaidą ) atsiliepimu ir priešieškiniu ( vienas dokumentas ) prašė ieškinį atmesti; santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; priteisti iš ieškovės 5000 EUR neturtinės žalos atlyginimą; padalinti santuokoje įgytą turtą pagal jo patikslintą pasiūlymą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė M. M. 2022-09-26 atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė dėl santuokos nutraukimo priežasčių ir sutuoktinių kaltės liekanti ankstesnės nuomonės, turtą prašė padalinti pagal jos pasiūlymą.

Šalies argumentai

Atsakovas S. M. 2023-01-25, 2023-01-30 ( ištaisius redagavimo klaidas bei suformuojant alternatyvius reikalavimus – taip nurodoma ) ir 2023-04-03 ( ištaisius redagavimo klaidas pagal atsakovo poziciją ) patikslintu priešieškiniu prašė ieškinį atmesti; santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; priteisti iš ieškovės 5000 EUR neturtinės žalos atlyginimą; padalinti santuokoje įgytą turtą pagal jo patikslintą pasiūlymą; skolas I. V. pripažinti solidariomis; skolą AAB Swedbank palikti solidaria, tačiau nustatyti, kad likusią skolos dalį įpareigojamas sumokėti S. M., ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Taip pat nurodė, kad nors ir nesutinka su ieškovės reikalavimu turtą pripažinti bendru, teismui taip nusprendus prašytų nukrypti nuo lygių turto dalių dėl aptartų aplinkybių ir jį padalinti pagal priešieškinio 36 p.

Atsiliepimas

Ieškovė M. M. 2023-02-13 atsiliepime į trečią priešieškinį prašė jį atmesti, tenkinti patikslintą ieškinį ( faktiškai ); nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo bylos iškėlimo dienos ir nustatyti priverstinę atsakovo daiktų hipoteką pagal teismo sprendimą.

Abiejų šalių reikalavimai proceso eigoje ( jų procesiniuose dokumentuose, paaiškinimuose teismo posėdžiuose ) keitėsi, todėl sprendime iš esmės sprendžiami tik galutiniai reikalavimai, o dėl kitų reikalavimų pasisakoma tik tiek, kiek jie susiję su galutiniais reikalavimais ar kitais spręstinais klausimais ( bylinėjimosi išlaidų paskirstymu ir kt. ).

Ankstesniuose teismo posėdžiuose ieškovė M. M. paaiškino, kad su S. M. susituokė (duomenys neskelbtini) m., turi du bendrus (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) m. amžiaus vaikus. Duktė gyvena su ja, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Iki 2022 m. 01 mėn. 18-19 d. gyveno šeimos namuose (duomenys neskelbtini), tačiau po konflikto su atsakovu, dėl kurio jos atžvilgiu teisme yra baudžiamoji byla, su dukra išėjo gyventi atskirai. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), nuomojamame bute. Dėl santuokos nutraukimo kaltė yra tik atsakovo, todėl reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo neatsisako. Bendros šeimos su atsakovu nebėra apie 4 metus ( gyveno atskiruose kambariuose, nepalaikė santuokinių ryšių ) dėl atsakovo liguisto persekiojimo, engimo, trukdymo bendrauti su giminaičiais, psichologinio ir fizinio ( dėl jo įrodymų neturi ) smurto. Bendrą ūkį vedė iki 2021-09-15, nuo tada ji ūkyje nebedirbo. Šeimos finansus tvarką atsakovas, tačiau viskas buvo bendra. Tik dabar sužinojo, kad jos darbo stažas yra 3 m., nors atsakovas visą laiką sakė, kad moka už ją įmokas ( 2022-05-16 posėdyje ).

Šeimoje santykiai visą laiką buvo nesklandūs, nes atsakovas naudojo psichologinį ir fizinį smurtą – draudė bendrauti su giminėmis ir draugais, visaip kontroliavo, tikrino sąskaitas ir telefono išklotines. Todėl ji psichologiškai palūžo, teko kreiptis į gydytojus, kurie patarė skirtis ir eiti į darbą. Todėl tik laukė, kol duktė baigs (duomenys neskelbtini)-ą klasę, bet po 2022-01-12 įvykusio konflikto 01-18 d. grįžusi iš policijos iš namų išsikraustė. Nuo 2022-04-02 dirba kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, gyvena pusseserės bute (duomenys neskelbtini), pusbrolis paskolino ( leido naudotis ) a/m. Taikytis nesutinka, santuoka nutrauktina dėl abipusės kaltės. Baudžiamosios bylos duomenų nekomentuos. Šeimos turtas yra sodyba (duomenys neskelbtini), su 1 ha. žemės sklypu, kiti žemės sklypai, ūkininko ūkis, nuo (duomenys neskelbtini) įregistruotas vyro vardu, gyvuliai ir ž. ū. technika. Sutinka, kad visas turtas atitektų atsakovui, o jai – 150.000 EUR pinigų. Kito dalintino turto ir skolų nėra. Ji dar turi apie 12 ha. nuosavos žemės (duomenys neskelbtini) ( dovanota mamos ). Ką nuosavo turi atsakovas, nežino. Taip pat nežino apie banko sąskaitas. Padavus ieškinį teismui dabartinės telyčios dar buvo veršeliai. Prašomus skirti jai sklypus parinko šalia, kad būtų lengviau kartu parduoti. Visus sklypus įvertino realia 4000 EUR/ha. kaina ( 2022-09-05 posėdyje ).

Su atsakovu taikiai susitarti dėl turto dalybų neišeina, nes jis nenori atiduoti pusės turto. Bendra turto vertė yra 332000 EUR, todėl sau nori turto už 160000 EUR. Dalį turto nori natūra ( pagal patikslinto ieškinio reikalavimus ), o dalį pinigais; taip pat sutiktų visą sumą gauti pinigais. Sau prašo sklypų, esančių netoli jos nuosavos žemės. Pajamos iš ūkio veiklos būdavo apie 60000 EUR per metus. Jokių kitų pajamų šeima neturėjo. Buičiai reikėdavo apie 12000 EUR per metus. Visus kreditus grąžino iš ūkio pajamų. Ar ieškinyje nurodyti gyvuliai šiuo metu ūkyje tebėra, nežino; gavusi juos parduotų. Ūkis buvo įkurtas (duomenys neskelbtini) iš skolintų pinigų, padėjo jos mama, atsakovo tėvas padovanojo keletą ha. žemės. Kitą turtą užsidirbo ji su vyru, tik buvo įregistruota atsakovo tėvo vardu. Nuo pat ūkio įkūrimo jame dirbo įvairius darbus; niekur kitur nedirbo. Sutinka, kad vidutinė 1 ha. žemės kaina yra 4000 EUR ( 2022-10-07 posėdyje ).

Atsakovo kaltė dėl skyrybų yra jo nesiskaitymas, žeminimas, duomenų įrašinėjimas, smurtas ( jo įrodymų neturi ), todėl kaltė abipusė. Baudžiamoji byla prieš ją „buvo gražiai padaryta“ ( cituojama ). Su atsakovo reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutinka, motyvų nenurodys. Pripažįsta, kad traktorius (duomenys neskelbtini) ir priekaba yra atsakovo. Namas pastatytas paėmus iš Swedbank 60.000 lt. paskolą ir už pinigus, gautus už pieną. Namą statė patys, jis telieka atsakovui, jo kainą nustatė turto vertintojas. Visus žemės sklypus pirko santuokoje bendrai, jų kaina yra apie 4000 EUR/ha. Apie turto teisinę registraciją nežino, ja nesidomėjo, bet visas ūkis buvo bendras. Jos pasiūlyme sklypai yra netoli vienas kito ir vienodo abiem bendro ploto. Po skyrybų sklypais nesinaudos, jos išnuomos arba parduos. Atsakovo pasiūlymas dėl sklypų padalinimo yra negeras; kodėl, neatsakys. Atsakovo jai siūlomas traktorius „Farmer“ yra mažos vertės, nes kasdien naudojamas darbuose. Gautą traktorių parduos. Sutiktų su 140.000 EUR kompensacija už visą turtą; iš kur S. M. tam gaus pinigų, „jai neįdomu“ ( cituojama ). Gyvulių skaičius įvairiais laikotarpiais buvo skirtingas; nori juos padalinti pagal tai, kaip buvo jai išeinant gyventi atskirai. Apie atsakovo sesers paskolą nieko nežinojo. Nuo santuokos pradžios nėra kitur dirbusi, tik ūkyje. Iš pradžių augino kiaules, vėliau užsiėmė pienu. Ferma, kurioje laikomi gyvuliai, yra apie 50-70 m. nuo gyvenamojo namo. Visa technika laikoma sodyboje. Pripažįsta, kad už parduotą mišką gautus 22.000 lt. atsakovas panaudojo šeimos reikmėms ( namo statybai ). Bet paveldėtus pinigus ir sodybą paliko V. N., kuri nukaršino jo tėvo pusbrolį. Ji problemų dėl alkoholio vartojimo neturi, tvarkydavo namus, rūpinosi vaikais, dirbo tvartuose ir pan. Santuokos pradžioje vyras uždarbiavo, abu pardavinėjo naminę degtinę, bet verslui išsiplėtus nustojo ja prekiauti. Pripažįsta, kad abipusiai susistumdymai abiejų iniciatyva yra buvę ne kartą. Ne uošviai jų šeimai, o S. M. uošviams ( savo tėvams ) padėdavo, jie gaudavo iš to pajamas. Iki jai išeinant gyventi atskirai ūkis buvo bendras, tačiau gyveno atskiruose kambariuose. Triukšmo tarp jų būdavo, tačiau baldų nėra daužiusi. Rytais varydavo karves, girdydavo veršelius, valydavo pieno blokus. Darbininkė ūkyje dirbo apie 19 metų. Ji tik melždavo karves, kitų darbų nedirbo. Pradėjus gyventi sodyboje turėjo tik vieną karvę ir veršelį, gautus iš jos močiutės ( 2023-05-10 posėdyje ).

Prašo santuoką nutraukti dėl abiejų kaltės, nes daug metų gyveno atskirai, tik abu dirbo ūkyje; turtą padalinti sąžiningai pagal įstatymus, nes kitaip vaikai nieko negaus, kadangi yra nutraukę santykius su atsakovu ( 2023-07-10 posėdyje ).

Šalies argumentai

Ieškovės M. M. atstovė nurodė, kad byloje buvo „sukeltas cunamis vandens stiklinėje“ ( cituojama ) įrodinėjant, kad ieškovė per 26 santuokos metus neprisidėjo prie turto sukūrimo. Nustatyta, kad sutuoktiniai nesugyveno ilgą laiką, todėl kaltė yra abipusė; iš atsakovo pusės – nepagarba, godumas, finansinio pranašumo demonstravimas. Tuokiantis ieškovė buvo nepilnametė, šeima pasirinko patriarchalinį gyvenimo būdą, vyras valdė finansus, todėl gavosi, kad ieškovė teturi 3 m. darbo stažą. Pagal CK 3.91 str. ūkis yra bendroji nuosavybė, pagal CK 3.117 str. turtas dalinamas lygiomis dalimis. Šeimos pajamos buvo tik iš ūkio ( pieno ir NMA išmokų ), todėl visas turtas bendras. Visos ( tiek šeimos, tiek asmeninės ) žemės taip pat deklaruotos ūkio vardu. Sutuoktiniams pradėjus gyventi atskirai visas turtas liko valdomas atsakovo, kuris priešieškiniuose sukeitė dalintino turto kainas ( jam tenkančios dalies sumažino, o ieškovei -padidino ). Todėl pagal bendrąsias tokių ginčų sprendimo taisykles turtas, kurio kainas jis nurodo esant didesnes, turėtų būti priteistas jam, o ieškovei – piniginė kompensacija. Ieškovei gyventi reikia dabar – įsigyti būstą, kt., todėl negalima nustatyti kompensacijos mokėjimui 5 metų terminą, kaip tariantis pageidavo atsakovas. Taip pat atsakovas neįrodė, kad pajamas iš paveldėto turto panaudojo šeimos turtui įgyti ar kad šį turtą įgijo kaip asmeninį. Nuo 2004 m. visas paskolas reikia deklaruoti; be to, apie sesers paskolas atsakovas „prisiminė“ gal šeštame teismo posėdyje. Todėl I. V. reikalavimas dėl skolos atmestinas, nes tai eilinis gudravimas, siekiant finansinės naudos. Taip pat atmestinas atsakovo reikalavimas dėl neturtinės žalos, nes kaltė abipusė. Reikalavimų dėl traktoriaus ir priekabos ieškovė yra atsisakiusi, nes šis turtas atsakovo. Padalinus turtą hipoteka ar areštas reikalingi, nes šalių santykiai itin blogi. Pats atsakovas pateikė įrodymus, kad šeima iš ūkio pajamų buvo išlaikoma iki pat 2022 m. Pagal suformuotą teismų praktiką, jei NTR nenurodyta, kad turtas yra asmeninė ar bendroji nuosavybė, įrodinėti turi tas, kuris laiko jį asmeniniu. Prieš paskutinį teismo posėdį ( t. y. 2023-10-09 ) ieškovė jai nurodė, kad jokių pokyčių neįvyko, ji su atsakovu susitikusi nebuvo. Prašo ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovas S. M. teismo posėdžiuose paaiškino, kad šeimos su ieškove nebėra maždaug 4 m., o nuo 2022-01-18 konflikto, dėl kurio yra baudžiamoji byla teisme, ieškovė išsikraustė ir apsigyveno atskirai. Duktė gyvena ne pas atsakovę, o pas draugą (duomenys neskelbtini). Bendro ūkio su ieškove nebuvo niekada, nes dirbo tik jis vienas. Be to, daug ką turėjo iki santuokos, tik ūkį įregistravo jau susituokus. Faktiškai skiriantis pagrindinis ginčas yra dėl turto. Dėl sutuoktinių kaltės apsispręs po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo. Prieš sutuoktinę niekada nėra smurtavęs ( 2022-05-16 posėdyje ).

Iki 2015-2016 m. su atsakove gyveno kaip normali šeima, po to ji pradėjo išgėrinėti, kelti triukšmą namuose, daužyti baldus, jį ir dukrą ( dėl ko ją 2018 m. ją vežė pas psichiatrą ), „gyveno Facebook-e, kur ieškojo vyrų, pasileido juodai“ ( cituojama ). Jai bendrauti su kitais asmenimis netrukdė, pats nesmurtavo, todėl skyrybų priežastis yra jos smurtas ir neištikimybė, taikytis nesutinka. Sodyba, kurioje gyvena, žemės sklypai, technika ir gyvuliai priklauso ūkininko ūkiui, kuris yra jo vieno ir nedalintinas, jo bendra vertė virš 300.000 EUR. Bendro su žmona turto, išskyrus automobilį, nėra, tačiau „reikia jai kažką duoti“ ( cituojama ). Todėl savo nuožiūra pasiūlė jai turto – traktorių ( tik kitą, nei ji pageidauja ), rinktuvą, mašiną, priekabą, bendros apie 50.000 EUR vertės penkis sklypus ( esančius toliau nuo namų, atskirose vietose, nes juos parduos ) ir iki 30.000 EUR piniginę kompensaciją ( išmokant dalimis ). Žmona ūkyje dirbti nepadėjo, niekur nedirbo, gyveno iš ūkio pelno. Žino, kad ji nuosavo būsto neturi. Prašo 5000 EUR neturtinės žalos atlyginimo, nes „taip nusprendė“ ( cituojama ). Dukrą išlaiko, jai kas mėnesį skiria iki 300 EUR ( 2022-09-09 posėdyje ).

Su ieškove geruoju susitarti dėl turto dalybų nepavyksta. Sutinka jai atiduoti 5 žemės sklypus „gera valia“ ( cituojama ), taip pat sumokėti tam tikrą sumą pinigų kaip buvusiai sutuoktinei. Ūkininkauti faktiškai pradėjo (duomenys neskelbtini) m., tik viskas buvo įregistruota tėvo vardu, grindžiama jų žodiniais susitarimais. Apsivedė (duomenys neskelbtini) m. gyvendamas (duomenys neskelbtini), kur iki (duomenys neskelbtini) m. dirbo taksistu. Po to nusipirko sodybą (duomenys neskelbtini) k., joje šeima apsigyveno, įregistravo ūkininko ūkį ir maždaug nuo (duomenys neskelbtini) m. daugiau niekur kitur nebedirbo. Iš pradžių jam tėvas dovanojo 4 ha, žemės sklypą, gavo paramą iš savivaldybės ir dirbdamas plėtė ūkį. (duomenys neskelbtini) m. ūkyje buvo apie 40 ha. žemės – 6 ha. jo nuosavos, 16 ha. jo tėvų ir likusi nuomojama. Galvijai atsirado tik apie (duomenys neskelbtini)metais. Šiuo metu iš nurodytų ieškinyje nebėra 4 karvių ir 1 telyčios, nes jas yra pardavęs. Sau nori traktoriaus „Zetor“, kuris gali atlikti visus darbus, o „Farmer“ skirtas tik šienavimui. Sklypai prie sodybos yra skirti gyvulių ganymui, o tolimesni - šienavimui. (duomenys neskelbtini) m. už 22000 lt. Pardavė paveldėtą miško sklypą ir pradėjo statyti dabartinį namą. Jo statybai buvo paėmęs ir 60000 lt. paskolą iš banko, kuri yra grąžinta iki (duomenys neskelbtini) m. Iš viso namo statybai išleido apie 80000-90000 lt. Ieškovės smurtas tęsiasi pastaruosius apie 5 metus. Ji prie ūkio neprisidėjo nei darbu, nei pinigais, todėl ūkis yra jo vieno nuosavybė. Kodėl dalies žemės sklypų pirkimo sutartyse nurodyta bendra nuosavybė, nežino. Nuo (duomenys neskelbtini) m. šeima gyveno tik iš ūkio, kitų pajamų neturėjo. Gautos pajamos ir išlaidos būdavo pagal banko sąskaitas, tik už parduotus gyvulius gaudavo grynųjų pinigų. Ieškovė pati pasiimdavo pinigų, kurie buvo laikomi namuose dėžutėje. Gauta parama buvo skirta ūkiui. Kiek realiai vertas visas ūkis, nežino. Kad vidutinė 1 ha. žemės kaina yra apie 4000 EUR, sutinka ( 2022-10-07 posėdyje ).

Į sodybą (duomenys neskelbtini) k. šeima parsikraustė (duomenys neskelbtini) m. Naują namą statyti pradėjo (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) m. į jį įsikraustė gyventi. Namas iš viso kainavo apie 260.000 lt. Paveldėtus iš giminių miško sklypą pardavė už 22.000 lt., sodybą – už 5000 lt., taip pat paveldėjo apie 9000 lt. pinigų; viso gavosi 36.000 lt., kuriuos panaudojo statyboms. Taip pat statyboms iš banko gavo 60.000 lt. banko paskolą bei iš sesers 8000 ir 6000 svarų paskolas. Dar panaudojo šeimos santaupas ir tėvų pagalbą. Maždaug (duomenys neskelbtini) m. pasistatė fermą už apie 100.000 lt. su M. M. bendrų darbų ūkyje nebuvo nuo pat santuokos pradžios, nes ji nieko nedirbo, jos veikla nuo ryto būdavo alkoholis ir telefonas. Tačiau bendrais pinigais ji naudojosi iki pat jos išėjimo gyventi atskirai 2022 m. 01 mėn. Problemos šeimoje prasidėjo (duomenys neskelbtini) m., kai žmona pradėjo išgėrinėti, smurtauti prieš jį ir dukrą. Todėl kaltė dėl santuokos nutraukimo yra tik žmonos. 5000 EUR neturtinės žalos atlyginimo „paskaičiuota simboliškai“ cituojama ).

Jis dar (duomenys neskelbtini) m. pradėjo ūkininko veiklą - karvių neturėjo, bet vertėsi grūdų auginimu, (duomenys neskelbtini) m. nusipirko traktorių MTZ ir priekabą. Žemės turėjo jo tėvas, nuomojo iš kaimynų. Kiaulių ūkio niekada nebuvo. Jo tėvai ūkio įregistravę nebuvo, bet turėjo 16 ha. žemės, augino karves. Maždaug (duomenys neskelbtini) m. pradėjo verstis karvėmis – iš pradžių turėjo 2 ar 3 karves, vėliau ūkis plėtėsi. Nei jis, nei žmona nuo ūkio įkūrimo kitur nėra dirbę. Visa ūkio veikla vykdoma prie namų; toliau esantys sklypai skirti tik šienavimui. Todėl ir dalinantis turtą žmonai siūlo toliau esančius sklypus, nes karvės yra tvarte ir jas vežioti toli ganytis nėra galimybių. Ūkis yra jo asmeninis, bet žmonai siūlo 6 sklypus „geranoriškai“ ( cituojama ). Realios traktorių kainos nežino, bet ji maždaug panaši į jo nurodomą. „Zetor“ yra pagrindinis, o „Farmer“ skirtas tik šienavimui, ūkyje reikalingi abu. Visi sklypai pirkti ūkio vardu. Pinigus iš sesers skolinosi namo statyboms užbaigti. Šios paskolos dar negrąžintos, nes sesuo nereikalavo. Yra tik paskolų raštelis dėl savęs. Jų anksčiau nenurodė, nes buvo užmiršęs. Kitų paskolų tikrai neturi. Maždaug (duomenys neskelbtini) m. tėvai jam davė 5 telyčias, pradėjo supirkinėti gyvulius ir po truputį plėtė ūkį, kuris yra jo asmeninis. Geranoriškai sutinka žmonai duoti turto už 80.000 EUR. Namas taip pat yra jo asmeninė nuosavybė. Žmona ūkyje niekada nedirbo, todėl jos ir neįdarbino. Pskolų sutarčių raštelių originalai buvo seserį, ji juos perdavė jam, o jis – advokatui. Abu rašteliai rašyti (duomenys neskelbtini), pas seserį, tada M. M. buvo kartu ( pastaba – ši tai neigia ). Bendrai abiejų su žmona yra tik a/m „Nissan“ ir vienas 1 ha. ploto sklypas. Pinigai yra jo asmeniniai, tik jų duodavo šeimai ( 2023-05-10 posėdyje ).

Vienai karvei ganytis per sezoną reikalingas bent 1 ha. ganyklos plotas. Prašo jo reikalavimus tenkinti, o ieškovės atmesti ( 2023-07-10 posėdyje ).

Žemės sklypas Nr. ... (duomenys neskelbtini) yra reikalingas privažiuoti prie ūkinių pastatų, todėl faktiškai jis priklauso namų valdai ( 2023-10-06 posėdyje ).

Atsiliepimas

Atsakovo S. M. atstovas advokatas nurodė, kad visi argumentai yra pateikti procesiniuose dokumentuose. Nors teismo nuosprendžiu konstatuotas atsakovės smurtas po ieškinio šioje byloje pateikimo, tačiau tai buvo ne vienintelis, o tik nustatytas atvejis. Be to, ieškovė vartojo alkoholį, nesirūpino šeima, santuoka faktiškai buvo nutrūkusi ir sutuoktiniai bendro ūkio nebevedė nuo (duomenys neskelbtini) m. Nors formaliai ūkis įregistruotas santuokoje, tačiau faktinę veiklą atsakovas vykdė dar iki santuokos. Kad ieškovė ūkio veikloje nedalyvavo, patvirtino darbuotojai, kurie laikytini objektyviais liudytojais. Gi už tai, kad ieškovė dirbo namuose ir augino vaikus, atsakovas sutinka ieškovei duoti dalį turto. Ieškovė nebuvo ūkio bendrasavininkė, jame nedirbo ir jokia kita forma nedalyvavo veikloje, nors per daugiau kaip (duomenys neskelbtini) m. santuokos galėjo tai daryti, tačiau nesiėmė jokių veiksmų. Jei teismas laikytų, kad turtas nėra asmeninis atsakovo, prašo nukrypti nuo lygių dalių pagal CK 3.123 str. 1 d. Jei paskola nėra deklaruota, tai nereiškia, kad ji neegzistuoja ir nėra pagrindo ją pripažinti negaliojančia. Namas buvo pastatytas iš asmeninių ir skolintų lėšų. Sutuoktiniai NTR bendrą turtą užregistravo kaip bendrą, o asmeninį – kaip asmeninį ir ieškovė to neginčijo. Todėl namas pastatytas iš atsakovo asmeninių lėšų, o sklypai įgyti ūkio veiklai. Jei būtų pripažinta, kad turtas bendras, spręstinas asmeninių lėšų kompensavimo atsakovui klausimas. Pažymi, kad ieškovė neprašo dalinti ūkio, o tik turtą. Proceso eigoje atsakovas skolos raštelius ir asmeninių lėšų panaudojimą tiesiog užmiršo. Jokių argumentų dėl priverstinės hipotekos ieškovės atstovė nepateikė ( o taikoma tik išimtiniais atvejais socialiai reikšmingų gėrių apsaugai ), net neprašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl šis prašymas netenkintinas. Jei ieškovei būtų priteista pinigų suma, prašo jos mokėjimą išdėstyti. Prašo ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.

Atsakovo S. M. atstovė advokatė papildomai ( todėl tie patys kaip atstovo argumentai nekartojami ) nurodė, kad teismo nuosprendžiu konstatuotas smurtas patvirtina ieškovės kaltę. Be to, yra kitų smurto atvejų ( pvz., 2021-05-15 G. M. žinutės draugei apie mamos elgesį ). Todėl pagal LAT praktiką toks ieškovės elgesys vertintinas kaip žiaurus elgesys su sutuoktiniu. Pagrindinė liudytoja ginče dėl ūkio yra darbuotoja. Jei ieškovė būtų ūkyje dirbusi, darbininkės net nereikėtų. Gi buvimas tik sutuoktine nesudaro pagrindo turto dalyboms. Nustatyta, kad ūkis įkurtas atsakovo tėvui dovanojus 4 ha. sklypą ir davus 3-4 karves ( t. y. iš asmeninių atsakovo lėšų ), iš ko ūkis vystėsi, padedant tėvui, o ieškovė prie to niekaip neprisidėjo. Be to, ūkį galima dalinti tik esant reikalavimui jį pripažinti bendrąja nuosavybe, ko ieškovė neprašo. Prisidėjimas prie ūkio galimas veikla ar lėšomis. Veiklą vykdė tik S. M.. Nuo (duomenys neskelbtini) m. ieškovė nebuvo lojali šeimai, sudarė baisią atmosferą, o atsakovas bandė šeimą išsaugoti, ją išlaikė iš ūkio pelno, tačiau nepavyko. Ieškovė iš pradžių reikalavo atsakovo kaltės ir tik po nuteisimo – abipusės. Atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) m. jautė įtampą, jį kamavo miego sutrikimai, kt., todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Pažymi, kad atsakovas neprašo atlyginimo už gyvulių, technikos, žemės sklypų priežiūrą nuo 2022 m. 01 mėn. Atsakovui reikalingi sklypai prie namų, nes karvės laikomos sodyboje, ten jas veda ganyti, o melžia fermoje, kur yra pieno linijos ir kt. įranga. Atsakovas ieškovei net atiduodavo NMA išmokas už jos nuosavą žemę, nors buvo sudarytos panaudos sutartys. Paskola bankui, kuri panaudota namo statybai, grąžinta iš ūkio pelno. Atsakovas pinigų kompensacijai ieškovei neturi, pats turto pardavinėti ar imti kreditą nenori. Prašo ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje trečiasis asmuo I. V. paaiškino, kad yra S. M. sesuo. Ji daug metų gyvena (duomenys neskelbtini), kur dirbo ( prižiūrėjo vaiką ). 2013 m. M. iš jos pasiskolino 8000 svarų, o 2014 m. 07 mėn. – dar 6000 svarų namo statybai. Paskolų rašteliai buvo surašyti ir pinigai perduoti jos namuose (duomenys neskelbtini). Abu kartus M. M. buvo S. M., todėl skolingi yra abu. Rašteliai surašyti jos ( I. V. ) ranka ir liko pas ją. Jokių paskolų išviešinimo ( deklaravimo, įtraukimo į apskaitą ir pan. ) įrodymų nėra.

2022-12-05 apklausta liudytoja I. V. parodė, kad broliui S. M. maždaug (duomenys neskelbtini) m. paskolino apie 13.000-14.000 EUR ( nors tiksliai valiutos neprisimena ) pinigų namo statybai, turi tai patvirtinantį raštelį, kuris nėra nei kaip nors registruotas, nei deklaruotas ( pastaba – S. M. tai patvirtino, M. M. nurodė apie tai girdinti pirmą kartą ). Anksčiau grąžinti skolą nereikalavo, nes nereikėjo pinigų, dabar broliui parašė, kad jų reikia. Žino, kad brolis iš pradžių pardavinėjo karves, grūdus, po to „taksavo“ ( t. y. dirbo taksistu ). Iki santuokos brolis turėjo traktorių, po to „gavo paveldėjimą“ ( cituojama ). Susituokus jis ūkyje dirbo vienas, padėjo tik jo tėvas. M. M. ūkyje nedirbo, pastaruosius 5 metus išgėrinėjo, „būdavo ne savimi, duodavo spaudimą vaikams“ ( cituojama ), priekabiavo prie vyro, smurtavo prieš jį 2022 m. po Naujųjų Metų. Dar yra mačiusi, kaip M. S. trenkė, matė jį subraižytą. Barniai tarp jų vykdavo, nes M. nieko nedirbo.

Motyvuojamoji dalis

Patikslinti ieškinys ir priešieškinis tenkintini dalinai.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje surinktais įrodymais – šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais - nustatyta, kad S. ( vadovaujamasi Gyventojų registro duomenimis, santuokos liudijime nurodoma S. ) M. ir M. M. susituokė (duomenys neskelbtini) ( santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ). Jiems santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. ( gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ), kuris yra pilnametis ir gyvena atskirai, bei (duomenys neskelbtini) duktė G. ( gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ), kuri taip pat yra pilnametė, tačiau jos faktinės gyvenamosios vietos duomenys prieštaringi; jai teismo 2022-12-22 nutartimi, patvirtinus taikos sutartį, iš atsakovo S. M. yra priteistas išlaikymas ( LITEKO duomenys apie bylą Nr. e2-14465-471/2022 ).

Liudytoja G. M. parodė, kad S. ir M. M. yra jos tėvai. Jų santuoka buvo nelaiminga dėl smurto ir patyčių, nes tėvas skriaudė mamą, neleisdavo iš namų. Mama tvarkė namus, padėjo statyti namą, šėrė gyvulius, tvarkė daržą. Šeimos pajamos buvo iš ūkio, bet daugiau tų reikalų nežino. Dar dirbo viena samdoma darbuotoja prie gyvulių. Kiek iš viso buvo žemių ir gyvulių, nežino. Tėvas piktnaudžiavo alkoholiu, smurtaudavo tik jis ( matė tai maždaug po kartą per savaitę pastaruosius 5 metus ). Paaiškinti savo sms draugei turinį atsisako. Patikslina mačiusi, kaip mama apie save svaidė peilius, buvo labai stresuota, tada tėvo namuose nebuvo. Dar ji yra daužiusi indus, jai ( liudytojai ) teko užstoti tėvą. Su tėvu nebegyvena nuo 2021 m. 12 mėn. pradžios, kai išėjo gyventi atskirai su mama. Santykiai su tėvu blogi, bet iš jo išlaikymui gautais pinigais naudojasi. Brolis išėjo gyventi atskirai prieš 7 metus. Į kitus klausimus atsisako atsakyti.

Liudytojas M. M. parodė, kad S. ir M. M. yra jo tėvai. Mama 20 metų dirbo ūkyje, prižiūrėjo jį su sese, dirbo tvarte, šėrė karves ir kt. Tėvų pykčiai būdavo dėl tėvo priekaištų, jis viską ( tame tarpe finansus ) kontroliavo, „būdavo nusisprogusiu snukiu“ ( cituojama ). Vėliau sužinojus, kad mama ūkyje neįdarbinta, buvo šokas. Jis atskirai gyvena nuo (duomenys neskelbtini) m., sodyboje lankydavosi iki skyrybų proceso pradžios. Mano, kad tėvai skiriasi dėl nelygumo ( tėvo valdžios ). Anksčiau tėvas buvo mamai „užplojęs“ ( cituojama ), ji kvietė policiją. Iš mamos pusės jokio netinkamo elgesio šeimoje nebuvo. Pinigai buvo iš ūkio pajamų ( iš pieno ). Dar ūkyje daugiau kaip 10 m. dirbo viena melžėja V.. Kiek žino, tėvai bendrą ūkį vedė iki mamai išeinant gyventi atskirai, ūkyje dirbo abu ( tėvas - daugiausiai su technika ).

Liudytoja D. V. parodė, kad yra ieškovės mama. S. M. yra melagis ir smurtautojas; duktė dėl jo vis verkdavo kalbant telefonu, net anūkė negalėjo atlaikyti jo spaudimo. Jų namuose paskutinį kartą buvo 2021 m. 09 mėn., kai duktė norėjo prieš save pakelti ranką ( pastaba – M. M. tai patvirtino ). Žino, kad S. M. dukrą sumušė 2021 m. 12 mėn. Jų šeima gyveno iš gyvulių ir pieno; dar S. M. vasaromis uždarbiaudavo kaime su technika. Ūkį prižiūrėjo M. su darbininke V.. Visus pinigus tvarkė jis. Žino, kad M. dabartinę sodybą (duomenys neskelbtini). pirko (duomenys neskelbtini) m. už 14000 lt.; ji tam be dokumentų davė 4000 lt. ( pastaba – S. M. tai neigia ).

Liudytoja J. N. parodė, kad yra M. M. dukterėčia. Žino, kad jie kartu gyveno ir dirbo, nusipirko namelį, vargo; vėliau „paaiškėjo, kad S. M. yra žvėris“ ( cituojama ). Dirbo paštininke, todėl pas juos dažnai užsukdavo. Pradžioje jų verslas buvo iš naminės degtinės, po to įsigijo gyvulių, laikė karves ir kiaules, pastaruosius 5 metus – tik galvijus. Ūkyje dirbo tik jie abu ir melžėja. Nėra mačiusi, kad kuris nors iš jų gertų ar smurtautų. Taip pat pažinojo S. M. tėvus, jie turėjo tik 4-5 karves, piktnaudžiavo alkoholiu.

Liudytojas M. J. parodė, kad yra G. M. draugas, su ja bendrauja apie 1,5 m. Namuose pas jos tėvus yra buvęs apie 3-4 kartus; paskutinį kartą – 2021 m. 11 ar 12 mėn. Matė, kad namai sutvarkyti, M. M. dirbdavo tvarte. G. jam sakė, kad tėvas mamą gąsdina, tačiau pats nei vieno jų nei girtaujant, nei smurtaujant nėra matęs, tik būdavo jų barniai. Apie jų turtą nieko nežino.

Liudytoja V. N. parodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) m. pastoviai dirba ištisus metus S. M. ūkyje - melžia karves nuo 04 iki 06 val. ir nuo 15 iki 18 val. bei girdo veršelius. Kitų darbuotojų ūkyje nebūdavo, nes ir jai darbo nebuvo daug. Dažnai matydavo S. M. sumuštą, apibraižytą, o M. M. neblaivią. Ūkis yra gyvulių, kitokia veikla S. M. neužsiima. Jis šienaudavo pievas, ganė gyvulius, kartais jam padėdavo ir jos ( liudytojos ) sugyventinis. M. M. nieko neveikdavo, jos niekada nėra mačiusi tvarte dirbant, tik ateidavo neblaivi pasikalbėti.

Liudytojas R. V. parodė, kad yra S. M. sesers sutuoktinis. Jo šeima maždaug nuo (duomenys neskelbtini) m. gyvena (duomenys neskelbtini), į Lietuvą grįždavo maždaug kartą per metus, aplankydavo M.. Žino, kad jie apie 5 metus nesugyveno, pykosi. Ūkyje viską dirbo S. M., jam padėjo melžėja. M. M. dirbant niekada nematė; iš pradžių ji priiminėdavo svečius, vėliau pasikeitė ( dėl alkoholio ir antidepresantų maišymo ), išvarydavo svečius. Nei vieno iš M. smurtaujant nematė, tačiau 2021 m. maždaug 08-09 mėn. jų vaikas telefonu skundėsi, kad mama davė per galvą. Maždaug (duomenys neskelbtini) m. jis su žmona M. paskolino pinigų namo statybai, kurių šie nėra atidavę.

Liudytojas G. B. parodė, kad yra V. N. sugyventinis ( draugas ) ir M. kaimynas. S. M. ūkininkauja – turi karvių, šienauja pievas ir kt. Pas jį dirba sugyventinė, kuriai pats padėdavo maždaug 2-3 kartus per savaitę. Taip pat jis anksčiau padėjo S. M. statyti namą, daržinę. M. M. ūkyje nedirbo, tik gėrė. Kad kuris nors iš M. smurtautų, nematė.

Liudytojas T. B. parodė, kad S. M. pažįsta apie (duomenys neskelbtini) metų. Šis yra geras žmogus, ūkininkauja ( turi apie 60 ha. žemės, karvių, parduoda pieną ), „ žmogus viską turėjo, tačiau apsiženijus prasidėjo toks gyvenimas“ ( cituojama ). M. M. dirbant niekada nėra matęs, tik S. M. su darbininke. Taip pat tris kartus yra matęs apibraižytą S. M. veidą; šis sakė, kad tai padarė žmona.

Liudytoja E. J. parodė, kad yra M. M. pusseserė. M. ūkyje dirbo abu; anksčiau laikė kiaules, dabar - tik galvijus, jiems padėdavo melžėja. Yra mačiusi ir pati patyrusi S. M. smurtą, dėl jo kvietė policiją. Problemos prasidėjo maždaug prieš (duomenys neskelbtini) m., kai S. M. pradėjo smurtauti. Prieš 4,5 m. matė, kaip jis trenkė M. M. ( abu buvo pabaliavoję), taip pat trenkė ir jai ( liudytojai ).

Liudytoja L. B. parodė, kad yra G. M. draugė. Lankydamasi jų namuose matydavo, kad S. M. visada dirbdavo, o M. M. nedirbo, namuose viena gerdavo. Kartą matė G. kruviną lūpą; ši sakė, kad trenkė mama. Taip pat susirašinėjant telefonu 2021 m. G. jai rašė ir siuntė nuotraukas, kad mama mėtė puodelius, peilius. Yra mačiusi S. M. šlubuojantį, tada G. sakė, kad mama metė plytą; kitą kartą matė ant S. M. kaklo smaugimo žymes.

Liudytojas V. P. parodė, kad yra M. M. motinos sugyventinis. Jų namuose lankydavosi nedažnai – kai tarp jų kildavo problemų. M. M. ūkyje dirbo – šėrė gyvulius, leido vaikus į mokyklą ir kt. Apie jų piniginius reikalus nežino. Kitų ūkyje dirbusių žmonių nėra matęs. Kažkada S. M. sakė, kad M. įdūrė karvė; vėliau paaiškėjo, kad tai jis smurtavo.

Liudytojas V. B. parodė, kad yra M. kaimynas. Jų ūkyje M. M. nedirbo, ji girtaudavo, pats su ja yra gėręs jų tvarte. S. M. neblaivaus ir jų muštynių nėra matęs.

Santuokos nutraukimas

Abu sutuoktiniai pripažįsta ( Lietuvos CPK 187 str. ) ir tai patvirtina kiti įrodymai ( liudytojų parodymai, kt. ), kad jie dar iki ieškinio teismui pateikimo ilgą laiką kaip bendra šeima negyveno ( ieškovės teigimu – abu tik dirbo ūkyje, atsakovo teigimu – jis tik iš ūkio lėšų išlaikė šeimą ). Itin ilgo ( nuo 2021-12-17, t. y. daugiau kaip pusantrų metų ) proceso byloje metu sutuoktiniai taikytis net nebandė ( Lietuvos CK 3.64 str. ), daugiau kaip metus laiko ( nuo 2022 m. 01 mėn. ) gyvena atskirai ( skirtingose gyvenamosiose vietose ), jokių ryšių nepalaiko. Todėl nesant ginčo teismas plačiau šio klausimo neaptaria; konstatuojama, kad šalių santuoka yra iširusi, dėl ko nutrauktina ( pagal įstatymo analogiją taikant Lietuvos CK 3.53 str. 1 d. ir 2 d. ). Vienintelis ginčas šiame reikalavime kyla dėl kaltės – tik ieškovės ( atsakovo pozicija ) ar abipusės ( ieškovės pozicija; čia aptariami jų galutiniai reikalavimai ).

Atsakovo kaltę ( kurios šis nepripažįsta ) ieškovė grindžia jo smurtavimu, kitokiu netinkamu elgesiu ( jos žeminimu, elgesio kontroliavimu ir pan. ) bei finansiniu dominavimu. Ieškovės kaltę ( kurios ši faktiškai neginčija ) atsakovas visų pirma grindžia jos pripažinimą teismo nuosprendžiu įvykdžius tyčinį nusikaltimą ( 2023-04-03 patikslinto priešieškinio 20 p. ) ir papildomai – ilgalaikiu netinkamu elgesiu ( alkoholio vartojimu, smurtavimu kitais atvejais, neprisidėjimu prie darbų ūkyje, t. y. prie šeimos išlaikymo, ir pan. ).

Pagal Lietuvos CK 3.60 str. sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką ... šiuo pagrindu, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės ( 1 d. ). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas... ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas ( 2 d. ). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina ( 3 d. ). Pagal Lietuvos CK 3.61 str. sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės ( 1 d. ). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ( 2 d. ). Tokiu atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu ( 3 d. ).

Žemesnės instancijos teismas

Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 str. 3 d. nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 str. 3 d. sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių ( su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją ), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022-05-18 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-404-446/2022 M. M. yra pripažinta kalta pagal Lietuvos BK 140 str. 2 d. dėl to, kad 2022-01-12 namuose smurtavo prieš S. M., padarydama jam nežymų sveikatos sutrikdymą; byla jos atžvilgiu nutraukta vadovaujantis Lietuvos BK 38 str. ( t. y. susitaikius - LITEKO duomenys ). Pagal minėtas CK 3.60 str. 3 d. taisykles formaliai tai savaime sudaro pagrindą konstatuoti asmens kaltę dėl santuokos iširimo. Kartu tiek pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo ( CK 1.5 str. ), tiek pagal teisės normų aiškinimo ( CK 1.9 str. ) principus reikalinga nustatyti, kiek toks nuteisimas ( šiuo atveju – bylos nutraukimas, tačiau konstatavus kaltę ) yra susijęs ir įtakojo santuokos iširimą. Šioje byloje nustatyta, kad sutuoktiniai iki 2022-01-12 ilgą laiką kaip bendra šeima negyveno, ieškovė dar 2021-11-12 buvo sudariusi sutartį su advokate dėl atstovavimo santuokos nutraukimo byloje ir net 2021-12-17 pateikusi teismui tokį ieškinį. Be to, viso itin ilgo skyrybų proceso metu abu sutuoktiniai net nebandė taikytis, o iš esmės tik sprendė ginčus dėl turto dalybų - net reikalavimų dėl kaltės keitimas ( netiesiogiai, per neturtinės žalos atlyginimą ) laikytinas susijusiu su turtiniais interesais.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina ( ir šalys tai pripažįsta – Lietuvos CPK 187 str. 1 d. ) ieškovės smurtavimo 2022-01-12 faktą buvus jau po faktinio santuokos iširimo. Todėl konstatuojama, kad ši M. M. nusikalstama veika nebuvo santuokos iširimo priežastimi ( santuoka buvo faktiškai iširusi anksčiau ir nei vienas sutuoktinis nebebandė jos išsaugoti ), tačiau kartu su kitais įrodymais ( liudytojos L. B. parodymais ir pateikto susirašinėjimo su G. M. duomenimis, akivaizdžiai patvirtinančiais itin netinkamą atsakovės elgesį, kuriuos liudytoja net atsisakė komentuoti; 2022-01-12 konflikto garso įrašu ir kt. – ieškovei kaltės neginčijant plačiau neaptariama ) leidžia daryti išvadą, jog dėl jos nevienkartinio, akivaizdžiai neatitinkančio sutuoktinio pareigų elgesio bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, jos kaltė dėl santuokos iširimo konstatuojama pagal CK 3.60 str. 2 d., o ne pagal 3 d. dėl nusikaltimo padarymo po faktinio santuokos iširimo, kai abu sutuoktiniai net nebandė taikytis ( teismo vertinimu, iš esmės analogiškai kaltės klausimas išspręstas LAT 2016-02-19 nutartimi Nr. 3K-3-99-969/2016 ).

Atsakovo S. M. kaltę ( visų pirma - dėl smurtavimo ) pagrindžiančių objektyvių tiesioginių įrodymų nėra. Byloje apklausti liudytojai nurodė visiškai priešingas šeimos gyvenimo aplinkybes, akivaizdžiai priklausomai nuo jų palaikomos šalies ( M. M. iškviesti liudytojai – jog šeimoje netinkamai elgėsi S. M.; šio iškviesti liudytojai – atvirkščiai ), todėl nedetalizuojant visų jų ( išskyrus G. ir M. M., kurie bus aptarti toliau ) parodymai ( šioje sprendimo dalyje – sprendžiant dėl atsakovo kaltės ) vertinami kaip iš esmės nepatikimi ir vieni kitų nenusveriantys ( CPK 185 str. 1 d. ). Todėl nurodomas atsakovo smurtavimas pripažįstamas neįrodytu.

Tačiau kiti bylos duomenys patvirtina, kad jam (duomenys neskelbtini) susituokus su (duomenys neskelbtini) gimusia ( t. y. nepilnamete ) nėščia ( nes sūnus M. gimė (duomenys neskelbtini) ) ieškove ir šeimai daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metus gyvenant tik iš darbo ūkyje ( ieškovės vaidmuo jame bus aptartas dalyje dėl turto dalybų ) pajamų, ieškovė niekada nebuvo oficialiai įdarbinta ( VSDFV duomenys ), iš esmės visas turtas įgyjamas ir veikla vykdoma tik atsakovo vardu, o proceso byloje metu atsakovės vaidmuo turto įgijime nepripažįstamas ( sutinkant jai skirti dalį turto tik atsakovo nuožiūra „gera valia, dėl buvimo sutuoktine“ ). Todėl teismas sutinka su ieškovės atstovės argumentu, kad toks elgesys laikytinas akivaizdžiu finansiniu dominavimu ir neatitinka sutuoktinių lygiateisiškumo ( CK 3.26 str. ) bei pareigos vienas kitą remti ( CK 3.27 str. ) reikalavimų.

Be to, apklausti abu sutuoktinių vaikai M. ir G. M. vienareikšmiškai nurodė, kad dėl tėvų nenusisekusios santuokos kaltas yra atsakovas ir iš esmės patvirtino ieškovės nurodomas aplinkybes ( atsakovo finansinį ir kitokį dominavimą, ieškovės žeminimą, psichologinį smurtą ir pan. ). Šie liudytojai negali būti laikomi nesuinteresuotais ir objektyviais – abu apklausti M. M. prašymu, G. M. tiesiog atsisakė komentuoti paaiškėjusias ieškovei nepalankias aplinkybes, M. M. atsakovą pavadino „nusisporgusiu snukiu“ ( cituojama ), kas, teismo vertinimu, savaime rodo jo poziciją. Tačiau kartu įvertintina, kad šie liudytojai yra abiejų šalių vaikai ( t. y. artimiausio laipsnio giminaičiai, objektyviai galintys turėti vienodą suinteresuotumą jų tėvų atžvilgiu, skirtingai nei kiti liudytojai – vienos iš šalių giminaičiai ar pažįstami ), nuo gimimo su jais gyvenę ir dėl to itin gerai žinantys šeimos gyvenimo aplinkybes ( vėlgi - skirtingai nuo daugelio kitų liudytojų ). Be to, jie abu yra pilnamečiai ( galintys suformuoti suaugusiojo nuomonę ), M. M. gyvena visiškai, o G. M. - iš dalies savarankiškai ir nėra jokių duomenų, kad kuris nors iš tėvų ( visų pirma – motina, kuriai palankūs jų parodymai ) galėtų juos kaip nors įtakoti ( finansiškai ir pan.).

Taip pat atsižvelgtina ir į atsakovo pateikto 2022-01-12 konflikto garso įrašo turinį. Teismo vertinimu, jame be aplinkybių, susijusių su ieškovės nusikalstama veika, aiškiai užfiksuota, kad ieškovės elgesys buvo sąlygotas ne sutuoktinių konfliktuose įprastinio siekio pažeminti, įžeisti ir pan. kitą pusę ( pvz., priekaištaujant dėl mažų pajamų, asmens fizinių ar kitokių trūkumų ir kt. ), bet atsakovo akivaizdžiai netinkamo ( faktinio ar bent jau taip suprantamo ieškovės ) elgesio šeimoje ( „vaikas vakar per tave vos nepasikorė... parašysiu pareiškimą už psichologinį smurtą... pasibaigė tavo karaliavimas... įrašinėjimai, terorizavimai... sudaužysiu telefoną, viską išmalsiu... provokavimai... kiek tu čia protą knisi su tais įrašinėjimais...“). Šias ieškovės nurodomas aplinkybes netiesiogiai patvirtina ir jos gydymo dokumentai ( pvz., 2021-11-17 medicinos dokumentų išraše užfiksuoti jos skundai dėl patiriamo streso namuose, 2022-01-31 išrašo duomenys ). Nors tokie skundai gali būti ir sąmoninga įrodymų rinkimo priemonė ( ypač numatant būsimą skyrybų procesą ), atsakovo elgesys taip pat turi tokių požymių - pvz., jo paties kalba pateiktame 2022-01-12 konflikto garso įraše vertinama kaip nebūdinga barniui ar pokalbiui ( juo labiau – nesant pašnekovo ), o aiškiai skirta fiksuoti tam tikroms aplinkybėms – „generatorių pasiėmė... dokumentus pasiėmė... ir kt.“. Tokioje situacijoje, kai ieškovės smurtavimas ir kiti panašūs veiksmai buvo atlikti ne siekiant tiesiog sukelti sutuoktiniui fizinį ar psichinį skausmą ( iš pykčio, siekiant jį pažeminti, priversti paklusti savo valiai ir pan. ), o kaip reakcija į jo elgesį ( kaip nurodoma garso įraše – karaliavimą, terorizavimą, provokavimus ir kt. ) teismas vertina, kad toks ( nors ir akivaizdžiai netinkamas, atskiru atveju - net nusikalstamas ) ieškovės elgesys negali būti vertinamas kaip žiaurus sutuoktinio atžvilgiu sprendžiant kaltės klausimą ( pvz., pagal atsakovo atstovės nurodytą LAT 2018-04-06 nutartį Nr. 3K-3-137-378/2018 ).

Šias byloje nustatytas aplinkybes teismas laiko pakankamomis konstatuoti ir atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, nes nebuvo sutuoktinių lygiateisiškumo ( visų pirma – sprendžiant finansinius klausimus ) santuokoje, ieškovė nebuvo atsakovo gerbiama, verčiama paklusti jo dominavimui. Atskirai pažymėtina, kad tokios aplinkybės ( skirtingai nuo, pvz., smurtavimo, neištikimybės ar kitų panašių, kurios neretai gali būti įrodomos itin patikimai ) dažniausiai yra sunkiai įrodomos ir tik prieštaringų įrodymų ( kaip ir šioje byloje ) įvertinimo procese, taikant taisyklę, jog faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant ( CPK 178 str., LAT 2004-09-29 nutartis Nr. 3K-3-516/2004 ). Pažymėtina, kad tokią išvadą dalinai atitinka ir paties atsakovo pozicija – neabejotinai žinodamas apie ieškovės netinkamą elgesį iki 2022-01-12 ir tuo papildomai grįsdamas galutinį reikalavimą, jis pirminiame 2022-01 24 ( t. y. jau po 2022-01-12 įvykio ) atsiliepime kažkodėl prašė santuoką nutraukti dėl abipusės kaltės ( 22 p. reikalavimas rezoliucinėje dalyje ).

Žemesnės instancijos teismas

Todėl pagal šalių pateiktus įrodymus ( CPK 178 str. ) pripažįstama įrodytu ( CPK 185 str. ), kad abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs – dėl jų elgesio sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius; abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokai iširti ( CK 3.27 str. 1 d. ); abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir noro kilusias problemas spręsti abipusių nuolaidų būdu, t. y. šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą, kaltino viena kitą nesąžiningumu ( tiek iki skyrybų proceso teisme pradžios, tiek šiame procese ), o santuoka iširo, nes abu sutuoktiniai prisidėjo prie to, pažeisdami CK 3.27 str. 1 d. nustatytas savo kaip sutuoktinių lojalumo bei pagarbos vienas kitam pareigas. Tokioje situacijoje konstatuojama, kad šalių santuoka iširu dėl abiejų sutuoktinių kaltės ( CK 3.61 str. 2 d. ); šis patikslinto ieškinio reikalavimas tenkinamas, o patikslinto priešieškinio - netenkinamas. Kartu pagal pateiktus įrodymus ( ieškovės kaltė įrodyta neginčijamai, o atsakovo – tik vertinant įrodymus ) ir šalių kaltų veiksmų pobūdį ( ieškovės – visų pirma nusikalstamas smurtavimas ) konstatuojama, kad ieškovės kaltės laipsnis dėl santuokos iširimo yra aiškiai didesnis. Tačiau ir nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė ( jos laipsnis ) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo ( LAT 2016-02-19 nutartis Nr. 3K-3-99-969/2016 ).

Neturtinės žalos atlyginimas

Neturtinės žalos esmė ( 1 d. ) ir atlyginimo sąlygos ( 2 d. ) yra nurodyti Lietuvos CK 6.250 str. ( detaliau neaptariama dėl šios bylos ypatumų ). Pagal Lietuvos CK 3.70 str. 2 d. jeigu santuoka nutraukiama dėl vieno sutuoktinio kaltės, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti... neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo.

Pradinio reikalavimo atlyginti jai neturtinę žalą dėl santuokos nutraukimo ieškovė atsisakė, jis atitinka byloje nustatytas aplinkybes ( visų pirma - įrodyta jos pačios kaltė; nesant ginčo plačiau neaptariama ), todėl šioje dalyje atsisakymas priimamas ir byla nutraukiama ( CPK 293 str. 4 p. ).

Atsakovas analogišką reikalavimą grindžia visų pirma ieškovės kaltės konstatavimu baudžiamojoje byloje ir jam dėl santuokos iširimo sukeltais neigiamais išgyvenimais.

Šioje byloje nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, Lietuvos CK 3.70 str. 2 d. nuostatos netaikytinos ( LAT 2016-02-19 nutarties Nr. 3K-3-99-969/2016 19 p. ). Gi aplinkybė, kad vieno sutuoktinio ( ieškovės ) kaltės laipsnis dėl santuokos nutraukimo yra didesnis nei kito sutuoktinio ( atsakovo ), neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo ( LAT 2011-03-25 nutartis Nr. 3K-3-127/2011 ), todėl atsakovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo netenkintinas.

Turto padalinimas

Asmeninis ir kitų asmenų turtas

Pagal Lietuvos CK taisykles bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.88 str. nurodytas turtas, o asmenine – nurodytas CK 3.89 str., tačiau esant CK 3.90 str. nurodytoms sąlygoms jis gali būti pripažintas bendrąja nuosavybe. Nutraukiant santuoką turtas padalijamas CK 3.116 str. nurodytais atvejais. Sutuoktinių turto dalys nustatomos pagal CK 3.117 str. taisykles. Preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios ( CK 3.117 str. 1 d. ), o nuo šio principo galima nukrypti tik CK 3.123 str. numatytais atvejais.

Žemesnės instancijos teismas

Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę pirmiausia nustatomas bendras ir kiekvieno asmeninis turtas ( CK 3.118 str. 1 d. ). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką ( pvz., LAT 2014-12-02 apžvalga Nr. AC-40-1, kt. ), kad sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo nutraukiant santuoką, teisingo sutuoktinių bendro turto balanso sudarymas yra teismo pareiga ( LAT 2012-12-14 nutartis Nr. 3K-3-566/2012 ). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas pagal CK 3.118 str. 1 d. Privalo būti padalytas tiek turto aktyvas ( kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas ), tiek ir pasyvas ( skoliniai įsipareigojimai kreditoriams ). Pagal CK 3.118 str. 2 d. iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos ( priteisiamos ) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių ( skolų ) suma. Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto ( CK 3.118 str. 3 d. ). Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus CK nustatytas išimtis ( CK 3.118 str. 4 d., LAT 2013-12-30 nutartis Nr. 3K-3-686/2013 ). Sudarant turto balansą ( CK 3.118 str. ) bendro turto vertė sumažinama esamų solidariųjų prievolių ( skolų ) suma, o šalims dalijant turtą turi būti perduodamas turtas ( aktyvas ) ir atitinkama skolos dalis ( pasyvas ), be to, nustatoma, kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuojama iš bendro turto ( CK 3.118 str. 3 d., LAT 2019-03-27 nutartis Nr. e3K-3-107-687/2019 ).

Todėl šioje byloje visų pirma nustatomas kiekvieno iš sutuoktinių asmeninis turtas, dėl kurio nėra ginčo ( t. y. jog jis yra asmeninis) – įgytas iki santuokos, dovanotas ir paveldėtas ( Lietuvos CK 3.89 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. ).

Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina ( ir šalys tai pripažįsta – Lietuvos CPK 187str. ), kad ieškovei M. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso 11,6500 ha. sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esatis (duomenys neskelbtini) k., NTR įregistruotas kaip asmeninė nuosavybė pagal (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, jo rinkos vertė 5312 EUR ( NTR 2021-11-25 išrašas ). Jokių kitų nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių ji neturi ( minėtas RC ir 2021-12-07 VĮ Regitra raštas ).

Atsakovui S. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso 6,7600 ha. sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1,1500 ha. sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) k., pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis sklypus paveldėjo ( kartu su kitu turtu ) iš M. M.. Be to, jam priklausė ( ieškinio pateikimo metu - remiamasi NTR 2021-11-25 išrašu ) 400/1583 dalis ( o ne visas, kaip nurodoma atsakovo procesiniuose dokumentuose ) 15,8300 ha. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį.

Taip pat S. M. priklauso ŽŪ technika, įsigyta iki santuokos sudarymo - ratinis traktorius MTZ „Belarus-80“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) iš UAB pagal kasos kvitą ( jo registracijos dokumentas ) ir traktoriaus priekaba „Taskento TG“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgyta (duomenys neskelbtini) iš ŽŪB ( jos registracijos dokumentas; žr. ŽŪI... centro 2021-12 rašto priedai ), kuriuos ieškovė dar 2022-07-04 patikslintame ieškinyje pripažino priklausant atsakovui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sutinka su atsakovo 2023-04-03 patikslinto priešieškinio argumentais ( 48 p. ), kad siekiant išvengti galimų neaiškumų ateityje ( ginčų tarp suinteresuotų asmenų, problemų sudarant sandorius ir pan. ) teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje šis turtas nurodytinas kaip priklausantis ( bet ne priteisiamas ) kiekvienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise. Papildomai dėl 15,8300 ha. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., pažymima, kad šiuo metu S. M. priklauso dar ir 1183/3166 jo dalis pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą ( vieši NTR 2023-10-18 duomenys ). Nors ji jau įregistruota kaip asmeninė nuosavybė ( skirtingai nei 400/1583 dalis, tačiau kaip ir M. M. priklausantis sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ), todėl dėl jos teismo sprendime taip pat pasisakoma ir tai nelaikytina išėjimu už reikalavimų ribų.

Taip pat pagal atsakovo 2022-01-24 priešieškinio argumentus ( 34 p. ), pateiktą R. M. 2017-08-04 vartojimo kredito sutartį ir „(duomenys neskelbtini)“ gaminio garantijos pasą ( kurių duomenų ieškovė nenuginčijo – CPK 178 str. ) konstatuojama, kad žoliapjovės traktorius yra kito asmens nuosavybė, todėl šioje dalyje byla nutraukiama ieškovei atsisakius reikalavimo.

Santuokos metu įgytas turtas ( nepreziumuojamas kaip asmeninis )

Pagal CK 3.127 str. taisykles teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos ( 1 d. ). Kartu vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium ( 2 d. ). Byloje nepateikta jokių patikimų įrodymų ( išskyrus suinteresuotų baigtimi asmenų teiginius ), jog iki pradedant gyventi atskirai sutuoktiniai būtų nutraukę turtinius ryšius ( gyveno toje pačioje sodyboje, kurioje vykdoma ūkio veikla; ieškovė jokių kitų pajamų neturėjo; nei vienas iš jų turto asmeninės nuosavybės teise neįgijo ir pan. ). Todėl ir ieškinio pateikimo teismui ar jo priėmimo teisme data vertinama kaip nesusijusi su sutuoktinių bendru ne/gyvenimu. Kartu pripažįstama, kad ieškovei išsikrausčius po 2022-01-12 konflikto jų visi ryšiai nutrūko. Todėl ieškovės reikalavimas nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021-12-19 ( 2023-02-13 atsiliepimo reikalavimų 2 p. ) tenkintinas dalinai nustatant, kad tokios pasekmės sukeltos nuo apsigyvenimo skyrium dienos, t. y. nuo 2022 m. sausio 13 d. ( nors tiksli jos išsikraustymo data nenustatyta ).

Visi byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad kitas sutuoktinių ieškinio pateikimo teismui metu turimas turtas buvo įgytas santuokos metu, t. y.

žemės sklypai ir pastatai :

Žemesnės instancijos teismas

0,3300 ha. sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k., NTR nurodomas savininkas S. M. pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo iš asmens sutartį ( joje dėl savininkų nenurodoma ), rinkos vertė 116 EUR ( NTR 2021-11-25 išrašas ) arba 906 EUR ( 2022-01-23 RC vidutinės rinkos vertės pažyma );

2,9661 ha. sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k., nurodomas savininkas S. M. pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo iš asmens sutartį ( joje dėl savininkų nenurodoma; kodėl sutartyje nurodomas 3,07 ha. plotas, šioje byloje nesprendžiama ir remiamasi RC duomenimis ), rinkos vertė 1985 EUR ( NTR 2021-11-25 išrašas ) arba 8490 EUR ( 2022-01-23 RC vidutinės rinkos vertės pažyma );

0,8800 ha. sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k., nurodomas savininkas S. M. pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo iš asmens sutartį ( joje dėl savininkų nenurodoma ), rinkos vertė 230 EUR ( NTR 2021-11-25 išrašas ) arba 2180 EUR ( 2022-01-23 RC vidutinės rinkos vertės pažyma );

0,8500 ha. sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k., nurodomas savininkas S. M. pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo iš asmens sutartį ( joje dėl savininkų nenurodoma ), rinkos vertė 286 EUR ( NTR 2021-11-25 išrašas ) arba 2460 EUR ( 2022-01-23 RC vidutinės rinkos vertės pažyma );

1,000 ha. sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. nurodoma bendroji jungtinė nuosavybė pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo sutartį, rinkos vertė 341 EUR ( NTR 2021-11-25 išrašas ) arba 2910 EUR ( 2022-01-23 RC vidutinės rinkos vertės pažyma );

1,7100 ha. sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k., nurodomas savininkas S. M. pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo iš asmens sutartį ( joje dėl savininkų nenurodoma), rinkos vertė 684 EUR ( NTR 2021-11-25 išrašas ) arba 4540 EUR ( 2022-01-23 RC vidutinės rinkos vertės pažyma );

0,9100 ha. sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k., nurodomas savininkas S. M. pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo iš asmens sutartį ( joje dėl savininkų nenurodoma ), rinkos vertė 366 EUR ( NTR 2021-11-25 išrašas ) arba 2190 EUR ( 2022-01-23 RC vidutinės rinkos vertės pažyma );

Žemesnės instancijos teismas

3,6400 ha. sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k., nurodomas savininkas S. M. pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo sutartį ( jos 1.1 p. nurodyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ), rinkos vertė 1598 EUR ( NTR 2021-11-25 išrašas ) arba 7640 EUR ( 2022-01-23 RC vidutinės rinkos vertės pažyma ) arba 7380 EUR ( RC konsultacinė išvada );

3,0000 ha. sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k., nurodomas savininkas S. M. pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo iš asmens sutartį ( jos 1.1 p. nurodyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ), rinkos vertė 1813 EUR ( NTR 2021-11-25 išrašas ) arba 8580 EUR ( 2022-01-23 RC vidutinės rinkos vertės pažyma );

4,7118 ha. sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k., nurodomas savininkas S. M. pagal (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo sutartį ( jos 4 p. nurodyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ), rinkos vertė 3244 EUR ( NTR 2021-11-25 išrašas ) arba 14200 EUR ( 2022-01-23 RC vidutinės rinkos vertės pažyma );

Žemesnės instancijos teismas

2,7610 ha. sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k., nurodomas savininkas S. M. pagal (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo sutartį ( jos 4 p. nurodyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ), rinkos vertė 1477 EUR ( NTR 2021-11-25 išrašas ) arba 6550 EUR ( 2022-01-23 RC vidutinės rinkos vertės pažyma );

2,0885 ha. sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k., nurodomas savininkas S. M. pagal (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo sutartį ( jos 4 p. nurodyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ), rinkos vertė 1332 EUR ( NTR 2021-11-25 išrašas ) arba 5790 EUR ( 2022-01-23 RC vidutinės rinkos vertės pažyma );

4,6154 ha. sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k., nurodomas savininkas S. M. pagal (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo sutartį ( jos 4 p. nurodyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ), rinkos vertė 2751 EUR ( NTR 2021-11-25 išrašas ) arba 12000 EUR ( 2022-01-23 RC vidutinės rinkos vertės pažyma );

0,8800 ha. sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k., nurodomas savininkas S. M. pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo iš asmens sutartį ( jos 6.1 p. ir IX d. nurodoma, kad daiktus pirkėjas perka bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ), rinkos vertė 550 EUR ( NTR 2021-11-25 išrašas ) arba 2860 EUR ( 2022-01-23 RC vidutinės rinkos vertės pažyma );

0,1300 ha. sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k., nurodomas savininkas S. M. pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo iš asmens sutartį ( jos 6.1 p. ir IX d. nurodoma, kad daiktus pirkėjas perka bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ), rinkos vertė 78 EUR ( NTR 2021-11-25 išrašas ) arba 391 EUR ( 2022-01-23 RC vidutinės rinkos vertės pažyma );

0,1900 ha. sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k., nurodomas savininkas S. M. pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo iš asmens sutartį ( jos 6.1 p. ir IX d. nurodoma, kad daiktus pirkėjas perka bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ), rinkos vertė 110 EUR ( NTR 2021-11-25 išrašas ) arba 583 EUR ( 2022-01-23 RC vidutinės rinkos vertės pažyma );

0,1500 ha. sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k., nurodomas savininkas S. M. pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo iš asmens sutartį ( jos 6.1 p. ir IX d. nurodoma, kad daiktus pirkėjas perka bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ), rinkos vertė 87 EUR ( NTR 2021-11-25 išrašas ) arba 460 EUR ( 2022-01-23 RC vidutinės rinkos vertės pažyma );

3,2635 ha. sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k., nurodomas savininkas S. M., bet bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pagal (duomenys neskelbtini)valstybinės žemės sklypo pirkimo sutartį, rinkos vertė 1477 EUR ( NTR 2021-11-25 išrašas ) arba 8540 EUR ( 2022-01-23 RC vidutinės rinkos vertės pažyma );

1,6545 ha. sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k., nurodomas savininkas S. M., bet bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pagal (duomenys neskelbtini)valstybinės žemės sklypo pirkimo sutartį, rinkos vertė 811 EUR ( NTR 2021-11-25 išrašas ) arba 4560 EUR ( 2022-01-23 RC vidutinės rinkos vertės pažyma ) arba 5600 EUR ( Ober Haus 2022-02-18 konsultacija );

6,7704 ha. sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k., nurodomas savininkas S. M., bet bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pagal (duomenys neskelbtini)valstybinės žemės sklypo pirkimo sutartį, rinkos vertė 3418 EUR ( NTR 2021-11-25 išrašas ) arba 19600 EUR ( 2022-01-23 RC vidutinės rinkos vertės pažyma );

1,3378 ha. sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k., nurodomas savininkas S. M., bet bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pagal (duomenys neskelbtini)valstybinės žemės sklypo pirkimo sutartį, rinkos vertė 695 EUR ( NTR 2021-11-25 išrašas ) arba 3780 EUR ( 2022-01-23 RC vidutinės rinkos vertės pažyma );

Žemesnės instancijos teismas

1,0976 ha. sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nurodomas savininkas S. M. pagal (duomenys neskelbtini)0,67 ha. sklypo pirkimo iš asmens sutartį ( joje dėl savininkų nenurodoma; veiklos pobūdis nurodomas namų valdai – 4 p. ) ir (duomenys neskelbtini)valstybinės žemės ( 0,4276 ha. iš bendro 1,0976 ha. ploto ) sklypo pirkimo sutartį ( jos 1.1 p. nurodyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ), rinkos vertė 2450 EUR ( NTR 2021-11-25 ) arba 3270 EUR ( 2022-01-23 RC vidutinės rinkos vertės pažyma ), su jame esančiais pastatais :

gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas (duomenys neskelbtini) m., nurodomas savininkas S. M. pagal (duomenys neskelbtini)pirkimo sutartį, rinkos vertė 1011 EUR ( NTR 2021-11-25 išrašas ) arba 3450 EUR ( 2022-01-23 RC vidutinės rinkos vertės pažyma );

Žemesnės instancijos teismas

gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statytas (duomenys neskelbtini)m., nurodomas savininkas S. M. pagal (duomenys neskelbtini)deklaraciją apie statybos užbaigimą, rinkos vertė 5900 EUR ( NTR 2021-11-25 išrašas ); 10300 EUR ( 2022-01-23 RC vidutinės rinkos vertės pažyma ). Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini)šiam namui statyti/rekonstruoti išduotas (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės (duomenys neskelbtini);

ferma, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statyta (duomenys neskelbtini)m., nurodomas savininkas S. M. pagal (duomenys neskelbtini)deklaraciją apie statybos užbaigimą, rinkos vertė 3330 EUR ( NTR 2021-11-25 išrašas );

tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas (duomenys neskelbtini) m., nurodomas savininkas S. M. pagal (duomenys neskelbtini)pirkimo sutartį, rinkos vertė 390 EUR ( NTR 2021-11-25 išrašas ) arba 172 EUR ( 2022-01-23 RC vidutinės rinkos vertės pažyma );

ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statytas (duomenys neskelbtini)m., nurodomas savininkas S. M. pagal (duomenys neskelbtini)pirkimo sutartį ir (duomenys neskelbtini)statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, rinkos vertė 1086 EUR ( NTR 2021-11-25 išrašas ) arba 1300 EUR ( 2022-01-23 RC vidutinės rinkos vertės pažyma );

ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statytas (duomenys neskelbtini)m., nurodomas savininkas S. M. pagal (duomenys neskelbtini)statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, rinkos vertė 269 EUR ( NTR 2021-11-25 išrašas ) arba 322 EUR ( 2022-01-23 RC vidutinės rinkos vertės pažyma );

ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statytas (duomenys neskelbtini)m., nurodomas savininkas S. M. pagal (duomenys neskelbtini)statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, rinkos vertė 1037 EUR ( NTR 2021-11-25 išrašas ) arba 1230 EUR ( 2022-01-23 RC vidutinės rinkos vertės pažyma );

skysto mėšlo rezervuaras, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statytas (duomenys neskelbtini)m., nurodomas savininkas S. M. pagal (duomenys neskelbtini)statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, rinkos vertė 91400 EUR ( NTR 2021-11-25 išrašas );

šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas (duomenys neskelbtini) m., nurodomas savininkas S. M. pagal (duomenys neskelbtini)pirkimo sutartį ir (duomenys neskelbtini)statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, rinkos vertė 179 EUR ( NTR 2021-11-25 išrašas );

Žemesnės instancijos teismas

visos sodybos ( sklypo su pastatais ) vertė nurodoma 45000 EUR ( Ober Haus 2022-02-18 konsultacija ). Kadangi atsakovo papildomai pateiktoje (duomenys neskelbtini)šio turto pirkimo iš A. T. sutartyje dalis pastatų nurodomi su kitokiais unikaliais Nr., darytina išvada, kad šie pastatai iki RC (duomenys neskelbtini)išrašo pateikimo yra neišlikę ar buvo perstatyti/rekonstruoti;

daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), statyta (duomenys neskelbtini)m., nurodomas savininkas S. M. pagal (duomenys neskelbtini)statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, rinkos vertė 772 EUR ( NTR 2021-11-25 išrašas ),

Žemesnės instancijos teismas

S. M. vardu registruoti transporto priemonės ir technika ( nurodyti ŽŪI... centro 2021-12 rašto priede ):

traktorius „Farmer“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2010 m. iš UAB ( registracijos dokumentas );

savikrovė priekaba T-635 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgyta 2010 m. iš UAB ( registracijos dokumentas );

traktorius „Zetor“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2016 m. pagal sąskaitą ( registracijos dokumentas );

a/m „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2004 m. gamybos, registruota 2016 m. ( Regitra 2021-12-07 raštas ),

ūkininko S. M. ūkis, įregistruotas (duomenys neskelbtini) ( ŽŪI centro 2021-12 pažyma, ūkio (duomenys neskelbtini)pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)),

kitas šalių pripažįstamas esančiu turtas ( nurodytas ieškiniuose, priešieškiniuose ir jų prieduose ) :

presas, pašarų dalytuvas, replės, šakės, krautuvas, srutų bačka, žolės rinktuvas, grėblys, šienapjovė;

30 karvių ir 19 telyčaičių ( nurodyti ŽŪI... centro 2021-12 rašto priede – ūkinių gyvūnų sąraše kaip buvę ūkyje 2021-11-30 ).

Turto nuosavybės formos nustatymas

Ieškovė visą aukščiau nurodytą turtą laiko bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ( nes įgytas santuokos metu bendrai ) ir prašo ( galutinis reikalavimas ) padalinti lygiomis dalimis pagal jos pasiūlymą 2022-07-04 patikslintame ieškinyje. Atsakovas šį turtą laiko jo asmenine nuosavybe ( nes įgytas už jo asmenines lėšas bei asmeninio ūkio pajamas ) ir prašo ( taip pat galutinis reikalavimas ) padalinti nelygiomis dalimis pagal jo pasiūlymą 2022-04-03 patikslintame priešieškinyje.

Kaip minėta, įstatyme preziumuojama, jog turtas, įgytas santuokos metu abiejų ar vieno sutuoktinio vardu, yra bendroji nuosavybė ( CK 3.88 str. 1 d. 1 p. ). Pagal suformuotą teismų praktiką kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais paneigti prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ( LAT 2011-02-07 nutartis Nr. 3K-3-30/2011; kt. ). Pagal CK 3.89 str. 2 d. faktas, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Taikant CK 3.89 str. 1 d. 7 p. nuostatas ( kuo iš esmės grindžiama atsakovo pozicija ) pirmiausia būtina nustatyti, už kokias lėšas turtas buvo įgytas ( asmenines ar bendras ), o jei už vieno sutuoktinio lėšas – kokia buvo jo valia įsigyjant turtą. Tačiau esant abejonių, prie kurios kategorijos ( bendro ar asmeninio ) priskirti konkretų turtą, teismas privalo vadovautis turto bendrumo prezumpcija ( CK 3.88 str. 2 d. ).

Pagal CK 3.88 str. 3 d. turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Kartu Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 str. 3 d. nuostatos nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 str. 1, 2 ir 4 d., 3.90 ir 3.91 str. įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių ( LAT nutarimas Nr. 3K-P-186/2010 ). Dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis ( CK 3.88 str. 3 d. ), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą/patikimumą remdamasis CK 3.88 str. 1, 2 ir 4 d., 3.90 ir 3.91 str. taisyklėmis.

Kadangi visas aukščiau nurodytas šalių turtas yra įgytas santuokos metu ( dėl to ginčo nėra ), pagal įrodymų naštos paskirstymo taisykles būtent atsakovas privalo įrodyti ( CPK 178 str. ), kad turtas nėra bendroji nuosavybė. Todėl situacijoje, kai viešuose registruose dalis turto įregistruota tik atsakovo vardu, ne ieškovė privalo įrodinėti nuosavybės bendrumą ( ginčyti registrų duomenis ir pan., kaip teigia atsakovo atstovai ), o atsakovas privalo įrodyti asmeninės nuosavybės faktą pagal CK 3.89 str. 2 d. taisykles ( visų pirma – pagal turto įgijimo dokumentų turinį – CK 3.89 str. 2 d. ).

Aukščiau aptarta, kad dalis nekilnojamųjų daiktų net viešame registre įregistruoti kaip bendroji sutuoktinių nuosavybė ( pvz., žemės sklypai pagal (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)pirkimo sutartis ). Todėl atsakovo pozicija ( kad kažkodėl bendras yra tik 1 ha. ploto sklypas, t. y. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini)pirkimo sutartį ) yra ne tik visiškai nepagrįsta, bet ir sunkiai suprantama ( ypač įvertinus, kad sutartis sudarė jis, t. y. jų sąlygos jam, skirtingai nei ieškovei, negalėjo būti nežinomos ). Dalies kitų sklypų įgijimo dokumentuose vienareikšmiškai nurodoma, kad daiktus pirkėjas perka bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ( pvz., žemės sklypai pagal (duomenys neskelbtini)pirkimo sutartis ) arba kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ( žemės sklypai pagal (duomenys neskelbtini)ir kt. sutartis ). Dar dalies jų ( tame tarpe – visų pastatų ) įgijimo dokumentuose šiuo klausimu išvis nepasisakoma. Tačiau nei viename dokumente nėra duomenų, kad daiktas įgyjamas už asmenines lėšas ar lėšas, gautas realizavus asmenine nuosavybe priklausantį turtą, ir kad daiktas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn. Tokia atsakovo pozicija grindžiama argumentais, jog 1. visas turtas buvo įgytas ( skirtas ) ir priklauso ūkininko ūkiui; 2. pats ūkis priklauso jam asmeniškai, nes a) faktiškai įkurtas jo vieno iki santuokos sudarymo, b) iš jo asmeninių lėšų ir c) jame dirbo jis vienas. Su šia pozicija teismas nesutinka dėl sekančių argumentų.

LR Ūkininko ūkio įstatymo 2 str. nustatyta, kad ūkininkas – fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla, o jo ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre ( 2 d. ). Ūkininko partneris – fizinis asmuo ( ūkininko sutuoktinis, pilnametis šeimos narys ar kitas fizinis asmuo ), kuris kartu su ūkininku verčiasi žemės ūkio veikla pagal sudarytą jungtinės veiklos ( partnerystės ) sutartį ( 3 d. ). Ūkininko ūkis yra ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma ( 4 d. ). Ūkininkas ir jo partneriai nesteigdami įmonės verčiasi žemės ūkio veikla, kuriai nereikia steigti įmonės. Ūkininkas žemės ūkio veiklai naudoja nuosavybės teise turimą ir ( arba ) nuomos, panaudos ar kitais pagrindais valdomą ... žemę. Žemės ūkio veikla ūkininkas gali verstis vienas arba kartu su fiziniais asmenimis ( partneriais ), sudaręs jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Ūkininkas ir jo sutuoktinis jungtinės veiklos ( partnerystės ) sutartį sudaro tuo atveju, kai yra sudaryta vedybų sutartis. Ūkininko partneriai turi būti nurodyti Ūkininkų ūkių registre. Ūkininko sutuoktinis, jei nėra sudaryta jungtinės veiklos ( partnerystės ) sutartis, jo paties pageidavimu gali būti nurodytas Ūkininkų ūkių registre kaip partneris. ūkininko ir jo partnerių turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo nustato CK ( 5 str. 3 d. ).

Pagal žemės ūkio ministro 2005 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 3D-266 patvirtintų Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo ... rekomendacijų 20 p. ūkininkas ir jo partneriai žemę ir kitą turtą, numatomą naudoti ūkio reikmėms, perduoda ūkiui. Jeigu ūkininko partneriai jungtinės veiklos sutartyje nustato, kokį turtą jie perduoda ūkiui, ši sutartis laikoma turto perdavimą pagrindžiančiu dokumentu. Kai minėtoje sutartyje surašomas ne visas ūkiui perduotas turtas arba turtas perduodamas vėliau, toks turto perdavimas turi būti pagrįstas Turto perdavimo ūkininko ūkiui aktu. Šį aktą rekomenduojama surašyti ir tada, kai ūkiui turtą perduoda ne ūkininko partneris. Perduodant turtą dokumente rekomenduojama nurodyti turto pavadinimą, jo apibūdinimą, vertę. Turto vertė nustatoma pagal turimus jo įsigijimo dokumentus arba pagal tuo metu galiojančią rinkos vertę. Pradedant tvarkyti apskaitą ūkininko ūkyje ir kiekvieną kartą sudarant balansą, būtina suregistruoti visą ūkyje turimą turtą, ūkio skolas ir skolas ūkiui, t. y. atlikti inventorizaciją ( 21 p. ).

Bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams, jei jų nesusitarta ar CK trečiosios knygos normos nenustato ko kita, priklauso ir iš bendrų sutuoktinių lėšų įgyti ūkininko ūkio daiktai ( CK 4.92 str. 2 d. ). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama ... įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo ( CK 3.88 str. 1 d. ). Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės/verslo vertės padidėjimas ( 4 p. ). Turtas, skirtas funkcionuoti įmonei ( ūkiui, verslui ), kurią įsteigė vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šis turtas ar pajamos yra santuokos nutraukimo momentu ( CK 3.91 str. ).

Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ūkininko ūkis, kaip ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma, laikytinas turtiniu vienetu ( tam tikra verslo forma, kuriai nereikia įsteigti įmonės ir kuri neturi savarankiško ūkio subjekto statuso ), galinčiu būti nuosavybės teisės objektu. Tais atvejais, kai ūkininko ūkis įregistruotas vieno iš sutuoktinių vardu, santuokos nutraukimo byloje privalo būti išspręstas šio turto teisinės priklausomybės klausimas, t. y. ar jis priklauso vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, ar abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės arba bendrosios dalinės nuosavybės teise. Klausimas, kas yra ūkininko ūkio, kaip turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų komplekso, t. y. specifinės verslo formos, vykdomos nesteigiant įmonės, savininkas, kai ūkininko ūkis įregistruotas vieno iš sutuoktinių vardu, spręstinas sistemiškai aiškinant ŪŪĮ ir CK III knygos normas. Santuokoje vieno iš sutuoktinių vardu įregistruotas ūkininko ūkis laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe ( 2011-03-15 nutartis Nr. 3K-3-113/2011, kt. ).

Kaip minėta, ūkininko ūkis kaip tam tikra verslo forma, kuriai nereikia įsteigti įmonės ir kuri neturi savarankiško ūkio subjekto statuso. Todėl ir jos veikloje naudojamas turtas priklauso ne ūkiui ( kaip vertina atsakovas ), o asmenims ( ūkininkui, jo sutuoktiniui, partneriams, kitiems asmenims ), kurie šį turtą perduoda naudojimui ūkio veikloje. Tai akivaizdžiai patvirtina viso šioje byloje nurodyto ginčo turto duomenys ( nėra jokio turto, registruoto ūkio vardu; priešingai – jis visas registruotas asmenų vardu ), todėl šiuo klausimu teismas plačiau nepasisako.

Byloje taip pat nustatyta, kad pirmasis ir pagrindinis pirkinys – sodyba ( dalis dabartinio žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini) ) - pagal (duomenys neskelbtini) sutartį buvo skirtas namų valdai ( toks veiklos pobūdis nurodomas sutartyje ). Joje šalių šeima ( atkreiptinas dėmesys – jau gyvenant santuokoje apie trejus metus ) apsigyveno ir abu sutuoktiniai visą laiką nuolatinai gyveno ( duomenų apie jokią kitą jų gyvenamąją vietą ar patalpą nėra ir tai neginčijama ) iki skyrybų proceso, t. y. daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų. Per šį laikotarpį sodyboje buvo papildomai nupirkta dalis žemės sklypo ( (duomenys neskelbtini)valstybinės žemės pirkimo sutartis ), rekonstruoti ir pastatyti nauji pastatai, tame tarpe – gyvenamasis namas. Todėl akivaizdu, kad sodyba buvo nupirkta visų pirma kaip šeimos gyvenamoji vieta ir iš esmės tuo pačiu laikotarpiu joje pradėta vykdyti ūkininko veikla ( nors pats ūkis įregistruotas prieš du mėnesius iki sodybos nupirkimo; galimai - ir tuo tikslu ), o ne specialiai ūkininko veiklai ( kaip teigia atsakovas ).

Nėra ( ir negali būti ) ginčo, kad atsakovo ūkininko ūkis buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini), t. y. beveik po (duomenys neskelbtini) metų po santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini). Atsakovo teiginį, kad faktiškai jo ūkis egzistavo ilgą laiką ne tik iki jo įregistravimo, bet ir iki santuokos sudarymo, teismas vertina kritiškai kaip jo neįrodytą ( CPK 178 str. ) dėl sekančių argumentų. Byloje pateikti įrodymai, kad S. M. iki santuokos sudarymo ir ūkio įregistravimo buvo įgijęs tik traktorių MTZ “Belarus-80“ ( (duomenys neskelbtini)) ir traktoriaus priekabą „Taskento TG“ ( (duomenys neskelbtini)). Gi pirmąjį žemės sklypą jis įgijo tik (duomenys neskelbtini), t. y. prieš 2 d. iki ūkio įregistravimo, kai buvo dovanota dalis ( pažymėtina – tik 4 ha. ploto, kurio aiškiai neužtenka tokio pobūdžio ūkininkavimui – grūdinių kultūrų ir galvijų auginimui ) sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Visos kitos aplinkybės ( jog jis apdirbdavo kitus žemės sklypus, savo ūkio veiklai naudojosi tėvų ūkiu, iš jų gavo galvijų veiklos pradžiai ir pan. ) grindžiamos vien jo ar akivaizdžiai suinteresuotų bylos baigtimi asmenų ( pvz. I. V. ) paaiškinimais, kurie, esant ginčui ( pagal ieškovės poziciją ), be kitų įrodymų ( visų pirma – rašytinių ) negali būti laikomi pakankamais įrodymais šioms aplinkybėms konstatuoti ( CPK 185 str. ). Be to, nepateikta jokio ( turto perdavimo ūkininko ūkiui akto, kaip nurodoma šiuo metu galiojančiose Rekomendacijose, ar kitokios formos ) dokumento, koks turtas buvo perduotas ūkiui jo įkūrimo metu. Taip pat nėra jokių duomenų apie S. M. tokios veiklos vykdymą, iš jos gautas pajamas ir pan. iki (duomenys neskelbtini). Papildomai atsižvelgtina, kad kitos aplinkybės ( susituokę S. ir M. M. gyveno kitoje vietovėje – (duomenys neskelbtini) mieste, kur S. M. dirbo taksistu; nėra duomenų, kad ir atsakovo tėvai būtų turėję ūkį ) taip pat leidžia labiau tikėtina pripažinti aplinkybę, kad S. M. galėjo padėti ūkiškai besiverčiantiems ( bet ne ūkininkams ) tėvams užsiimti šia ( pažymėtina - įprastine to laikotarpio kaimo vietovėje ) veikla, o ne faktiškai turėjo savo ūkininko ūkį. Todėl pripažįstama neįrodytu, kad S. M. iki ūkininko ūkio įregistravimo būtų faktiškai vertęsis ūkininko veikla.

Dėl sekančio atsakovo argumento ( jog ūkis įkurtas iš jo asmeninių ir su tėvų pagalba gautų lėšų ) visų pirma buvo konstatuota, kad esant šalių ginčui ( pvz., dėl jų tėvų pagalbos, tuo metu turėtų galvijų ir kt. ), teismui nepateikta nei pagrindinio ( turto perdavimo ūkio veiklai ), nei kitų panašių dokumentų ( patikimų rašytinių įrodymų ). Todėl objektyviai nustatyti, koks turtas buvo naudojamas ūkyje jo įregistravimo metu nėra galimybių. Gi šalių priešingos versijos ( ieškovės – jog pinigų davė jos mama; atsakovo – jog padėjo jo tėvai, davė galvijų pradžiai ir kt. ), kartu su jas tvirtinančiais liudytojų parodymais, vertinamos kaip viena kitos nenusveriančios įrodymų patikimumo prasme. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ŽŪ ir kaimo verslo registro duomenyse ( 2022-05-23 peržiūra ) nurodyta, jog ž. ū. valdoje visi žemės sklypai naudojami ne anksčiau kaip nuo (duomenys neskelbtini) m. Atsakovo pateikti duomenys apie lėšas, gautas pardavus paveldėtą turtą, vertinami kaip neturintys įtakos šio klausimo sprendimui, nes paveldėjimas vyko (duomenys neskelbtini) m., t. y. praėjus (duomenys neskelbtini) metų po ūkio įkūrimo. Todėl atsakovo nurodoma aplinkybė, jog ūkininko ūkis įkurtas iš jo asmeninių ( kartu su jo tėvų ) lėšų pripažįstamas neįrodytu.

Ginče dėl ieškovės M. M. ne/dirbimo ūkyje nustatyta, kad pagal VSDFV duomenis ji (duomenys neskelbtini)m. laikotarpiu niekur nedirbo ( VSDFV 2021-11-12 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir nebuvo S. M. ūkyje įregistruota kaip partnerė ( (duomenys neskelbtini) seniūno 2022-01-10 pažyma ), augino ( dėl to ginčo nėra ) šalių vaikus M. M., gim. (duomenys neskelbtini) ( gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir G. M., gim. (duomenys neskelbtini) ( gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ). Šiame ginče šalių ir jų versijas patvirtinančių liudytojų parodymai yra tarpusavyje visiškai priešingi ( M. M. – jog ji dirbo visus darbus su S. M., o V. N. buvo tik melžėja; S. M. – jog dirbo tik jis su darbininke V. N., o M. M. niekada nieko nedirbo ) ir ( kaip ir kitais ginčijamais klausimais ) vertinami kaip vieni kitų nenusveriantys. Tokioje situacijoje teismas pagal bendrąją taisyklę ( jog faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant ) konstatuoja įrodytu ieškovės darbo ūkyje faktą dėl sekančių aplinkybių. Kaip minėta, nėra ginčo, kad abu sutuoktiniai nuo sodybos nusipirkimo (duomenys neskelbtini) m. joje visą laiką gyveno, M. M. niekur išvykusi nebuvo ir jokio kito užsiėmimo ( o kartu – ir pajamų ) neturėjo. Visa ūkio veikla ( auginami ir ganomi gyvuliai, šienaujama ir pan. ) taip pat buvo vykdoma šalių gyvenamojoje vietoje – jų sodyboje ir aplinkiniuose sklypuose. Pats veiklos pobūdis ( žemės ūkio ) laikytinas akivaizdžiai nereikalaujančiu specialaus išsilavinimo ( pvz., medicinos ar teisinių paslaugų teikimas ) ar gebėjimų ( pvz., informacinių technologijų, vertimų iš užsienio kalbų srityje ); juo labiau – grūdinių augalų ir pieninių galvijų auginimas ( kaip nurodoma minėtoje 2022-05-23 ž. ū. registro duomenų peržiūroje; skirtingai nei pvz., japoniškų grybų ar krevečių auginimas ), kuris įprastas kaimo vietovėse. Todėl nėra jokio pagrindo manyti, jog M. M. dėl kokių nors priežasčių būtų negalėjusi tokio darbo dirbti; juo labiau, kad specializuotus darbus ( su traktoriumi ir kt. ) dirbo S. M.. V. N. parodymai, teismo vertinimu, taip pat labiau patvirtina M. M. versiją, kad ši liudytoja dirbo tik melžėja ( puse etato, melžimui įprastomis valandomis rytais ir vakarais ). Tačiau vargu ar galima sutikti su atsakovo versija, jog tokiame ūkyje ( dešimtys hektarų žemės ir galvijų ) tokios darbuotojos pagalbos jam pakako ( nes ypač gyvuliams reikalinga pastovi priežiūra ) ir M. M. prie ūkio veiklos niekuo neprisidėjo ( o jokie kiti asmenys to nedarė ). Taip pat būtina atsižvelgti į šalių kaip šeimos gyvenimo ypatumus – jie susilaukė dviejų vaikų, kuriuos daug metų reikėjo auginti ir pastoviai rūpintis ( nėra ginčo, kad tai pagrinde darė M. M. ), papildomai reikėjo prižiūrėti ir rūpintis buitimi, gyvenamosios vietos aplinka ir pan., dėl ko M. M. vaidmuo ūkio veikloje galėjo būti mažesnis nei S. M. ( kaip įprasta daugelyje šeimų ), kas laikoma tiesiog pareigų pasiskirstymu ( LAT 2021-04-15 nutartis Nr. e3K-3-83-969/2021, CK 3.88 str. 1 d. 3 p. ). Todėl atsakovo versija, kad daugiau nei dvidešimt penkis ( nuo (duomenys neskelbtini) m. ) metus kartu gyvenančių, užauginusių du vaikus, kaimo vietovėje faktiškai gyvenamojoje vietoje virš dvidešimt metų ( nuo (duomenys neskelbtini) m. ) užsiimančių žemės ūkio veikla sutuoktinių šeimoje ūkio veikla užsiėmė vienas sutuoktinis, o kitas buvo tik išlaikytinis - užsiėmė mobiliuoju telefonu, vartojo alkoholį ir kėlė konfliktus ( anot S. M. ), tačiau kažkodėl inicijavo skyrybų procesą, vertinama kaip savaime sunkiai įtikėtina ir pripažįstama nustatytu, kad ir M. M. dalyvavo ( tik galimai mažesne dalimi dėl aptartų priežasčių ) ūkio veikloje. Kartu dėl M. M. argumento ( jog ji iki skyrybų nežinojo, jog nėra įdarbinta ūkyje ) teismas konstatuoja, kad tiek pagal bendruosius minimalius rūpestingo civilinių santykių dalyvio elgesio reikalavimus, tiek pagal konkrečios bylos aplinkybes ( sutuoktiniai visą laiką gyveno kartu, ūkis egzistavo daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų, per kuriuos ieškovė neabejotinai turėjo susidurti su socialinio draudimo klausimais, pvz., lankantis gydymo įstaigose ir kt. ) nėra pagrindo manyti, kad ji galėjo nežinoti nesanti įdarbinta; labiausiai tikėtina, kad tokia padėtis dėl tam tikrų motyvų ( susijusių su mokesčių mokėjimu ar kt. ) abu sutuoktinius tenkino.

Dėl aukščiau aptartų argumentų pripažįstama, kad S. M. ūkininko ūkis buvo įkurtas santuokos metu, ne iš jo vieno ( t. y. iš bendrų ) lėšų, jo veikloje ( atitinkamai su pareigų pasiskirstymu ) dalyvavo abu sutuoktiniai ir per visą ūkio egzistavimo laikotarpį aukščiau nurodomas ginčo turtas ( nepriklausomai nuo to, kurio iš jų vardu įregistruotas ) buvo įgytas iš ūkio veiklos pajamų ( nes kitokių pajamų sutuoktiniai neįrodinėjo, o dėl S. M. asmeninių lėšų įtakos bus pasisakyta dalyje dėl nukrypimo nuo lygių dalių – CK 3.88 str. 1 d. 4 p. ) ir ne asmeninės nuosavybės teise ( ką patvirtina įgijimo sandorių turinys ). Todėl šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir nutraukiant santuoką atitinkamai padalintinas tarp sutuoktinių; toks ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, o atitinkamai atsakovo ( turtą pripažinti asmenine nuosavybe ) - nepagrįstas.

Turto vertės nustatymas

Dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje ( CK 3.119 str. ), o aplinkybė, kad nėra šalių ginčo dėl turto vertės ( dėl atskirų daiktų ), nepaneigia būtinybės laikytis CK 3.119 str. reikalavimų ( LAT 2011-03-15 nutartis Nr. 3K-3-109/2011 ). Aiškindamas aptariamas teisės normas Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Dalijant sutuoktinių turtą turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą. Kokiais įrodymų šaltiniais remdamasis teismas nustato sutuoktinių turto vertę, priklauso ir nuo konkretaus turto rūšies. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Bet kuriuo atveju sprendimą dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo teismas gali priimti tik įsitikinęs, kad turtas įvertintas teisingai. Taip pat teismai, nustatydami dalijamo turto vertę, turėtų atsižvelgti ir į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius.

Šioje byloje nekilnojamojo turto agentūros „Ober Haus“ pateikta 2022-02-18 konsultacija, kurios šalys neginčija ( CK 187 str. 1 d. ) patvirtina, kad sodybos ( žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir priklausiniais ) esančios (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 45000 EUR, todėl šią kainą teismas laiko nustatyta.

Visų kitų žemės sklypų kainos, nurodytos RC 2021-11-25 duomenyse, pripažįstamos aiškiai neatitinkančiomis ( CPK 182 str. 1 p. ) nei realių rinkos kainų ( pvz., kai kurių sklypų kaina nesiekia net 500 EUR/ha. ) , nei to paties RC 2022-01-23 duomenų, nei šalių proceso eigoje pripažintos kainos ( apie 4000 EUR/ha. ), nei NT agentūros „Ober Haus“ išvados ( jog 1,6545 ha. ploto sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), RC 2022-01-23 įvertinto 4560 EUR, vidutinė rinkos vertė yra 5600 EUR, t. y. apie 3385 EUR/ha. arba maždaug 23 proc. didesnė, nei RC įvertinime ). RC 2022-11-04 išvada ( jog 3,6400 ha. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal 2022-01-23 RC pažymą yra 7640 EUR, tikroji vertė yra 7380 EUR, t. y. apie 2030 EUR/ha. ) yra pateikta atsakovo užsakymu, tik vieno sklypo ( pažymėtina – kurį jis pageidauja gauti sau ) atžvilgiu, mažesnė nei nurodoma vidutinė to paties RC vertė ( įprastai būna priešingai ) ir visiškai neatitinka šalių pripažintos ( o ją pripažinęs atsakovas yra ilgametis ūkininkas, todėl apytikslės kainos jam turi būti žinomos ) kainos. Todėl, jei ji ir teisinga šio konkretaus sklypo atžvilgiu, teismas laiko negalimu ja vadovautis, nes tokiu atveju turėtų būti atliktas individualus vertinimas visų sklypų, o ne pasirinktinai ( galimai atsižvelgiant į tikslą – sau prašomus sklypus įvertinti mažesne kaina, siūlomus antrai pusei - didesne, kaip nurodė ieškovės atstovė ). Jokių kitų įrodymų dėl žemės sklypų vertės šalys nepateikė ( CPK 178 str. ). Tokioje situacijoje teismas visų žemės sklypų ( išskyrus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kuris jau įvertintas kartu su pastatais ) pradine kaina pripažįsta RC 2022-01-23 duomenis. Tačiau, kaip minėta, „Ober Haus“ išvadoje vieno konkretaus žemės sklypo individuali rinkos vertė nurodyta 23 proc. didesnė, nei RC įvertinime. Netikėti šia išvada pagrindo nenustatyta – jokių ją paneigiančių įrodymų nepateikta, dalyje dėl sodybos (duomenys neskelbtini)kainos šalys ją pripažįsta ir kt. Todėl pagal jos, laikomus visuotinai žinomais duomenis ( jog pastaraisiais metais nekilnojamasis turtas ženkliai pabrango ) ir šalių pripažintą ( apie 4000 EUR/ha. ) kainą pripažįstama tikslingu RC nurodomas kainas didinti 25 proc. Atskirai dėl galimo įžvelgti prieštaravimo ( jog atmetamos RC 2022-11-04 išvados dėl vieno sklypo, o vadovaujamasi „Ober Haus“ duomenimis dėl kito, taip pat vieno, sklypo ) pažymima, kad tokia kaina ( apie 3400 EUR/ha., o ne 2000 EUR/ha. ) laikytina aiškiai labiau atitinkančia viešai skelbiamas žemės kainas ir šalių fakto ( vidutinės kainos ) pripažinimą. Dėl ieškovės argumento ( jog šalys buvo sutarusios visą žemę įvertinti 4000 EUR/ha. ) pažymima, kad, toks šalių susitarimas, neužbaigiant ginčo taikiai ( juo labiau – proceso eigoje kilus ginčams ), nesudaro pagrindo nesuvadovauti aiškiai didesnės įrodomosios reikšmės įrodymais ( šiuo atveju – specialistų konsultacija; be to – atlikta pačios ieškovės užsakymu ir paneigiančia jos nurodomą kainą ). Kartu pažymima, kad pagal tokį apskaičiavimą visų žemės sklypų kaina yra nustatoma šiek tiek santykinė ( nes individualus sklypų vertinimas neatliktas – pagal analogiją CPK 85 str. 2 d.). Tačiau toks apskaičiavimas, nors turtą iš esmės padalinant ne natūra, bet per kompensacijas, kartu nukrypstant nuo lygių dalių principo ( bus aptarta toliau ), laikytinas nepažeidžiančiu sutuoktinių interesų, o priimti kitokį sprendimą ( nustatant individualias kainas ) pagal pateiktus įrodymus teismas laiko nesant galimybės. Todėl pripažįstama nustatytu, kad visų ( atitinkamai pagal aukščiau nurodomą sąrašą ) žemės sklypų vertė yra maždaug 150000 EUR ( 906 EUR; 8490 EUR; 2180 EUR; 2460 EUR; 2910 EUR; 4540 EUR; 2190 EUR; 7640 EUR; 8580 EUR; 14200 EUR; 6550 EUR; 5790 EUR; 12000 EUR; 2860 EUR; 391 EUR; 583 EUR; 460 EUR; 8540 EUR; 4560 EUR; 19600 EUR; 3780 EUR, viso 119210 EUR x 1,25 – 149012,5 EUR; suapvalinant 150000 EUR ).

Ieškovės pradiniame 2021-12-15 ieškinyje traktoriaus „Farmer“ kaina nurodyta 10000 EUR, priekabos – 2000 EUR ir traktoriaus „Zetor“ – 38000 EUR ( aptariama tik technika, dėl kurios vertės yra likęs ginčas ). Patikslintame 2022-07-04 ieškinyje „Zetor“ kaina sumažinta iki 30000 EUR. Atsakovo pradiniame 2022-01-24 atsiliepime/priešieškinyje „Farmer“ kaina nurodoma 10000 EUR, priekabos – 2000 EUR ir „Zetor“ - 30000 EUR. Galutiniame patikslintame 2023-04-03 priešieškinyje „Farmer“ kaina padidinta iki 20000 EUR, priekabos – iki 3000 EUR, o „Zetor“ sumažinta iki 25000 EUR. Taigi, tarp ieškovės patikslinto ieškinio ir atsakovo pradinio priešieškinio ginčo dėl šių daiktų kainų nėra, ką galima vertinti kaip abipusį fakto pripažinimą ( CPK 187 str. 1 d. ). Gi galutiniame priešieškinyje visų daiktų kainos keičiamos : siūlomų ieškovei didinamos ( „Farmer“ - iš 10000 į 20000 EUR, priekabos – iš 2000 į 3000 EUR ), o atsakovui – mažinama ( „Zetor“ – iš 30000 į 25000 EUR ). Toks akivaizdžiai kryptingas keitimas iš esmės grindžiamas tik viešų skelbimų ( „Autoplius.lt“ ) duomenimis. Tačiau pateiktieji skelbimai yra pasirinktiniai, juose nėra duomenų nei apie vidutines visų ( tam tikro laikotarpio, atitinkamų charakteristikų, techninės būklės ir kt. ) analogiškų daiktų, nei apie kiekvieno konkretaus ( pvz., jei jie būtų pardavinėjami ir rasti pirkėjai ) ginčo daikto kainas. Todėl teismas šių skelbimų duomenų nepripažįsta įrodymu, pakankamu pagrįsti naujai nurodytas kainas ( ypač po to, kai kitokias kainas pats atsakovas yra pripažinęs ). Jokių kitų įrodymų dėl šių daiktų kainų nėra. Todėl teismas, visų pirma vadovaudamasis šalių fakto pripažinimu, konstatuoja, kad traktoriaus „Farmer“ kaina yra 10000 EUR, priekabos – 2000 EUR ir „Zetor“ – 30000 EUR.

Dėl kitos technikos kainos šalių galutiniuose procesiniuose dokumentuose ginčo nėra, t. y. preso – 9000 EUR, pašarų dalytuvo – 4500 EUR, replių – 200 EUR, šakių – 300 EUR, krautuvo – 2000 EUR, srutų bačkos – 1000 EUR, žolės rinktuvo – 2000 EUR, grėblio – 2000 EUR, šienapjovės – 3000 EUR, a/m „Nissan“ – 1500 EUR. Todėl konstatuojama, kad bendra visos aukščiau nurodomos technikos vertė yra 67500 EUR.

Nėra ginčo, kad santuokinių ryšių nutraukimo metu ( ieškovei 2021-12-17 pateikus teismui ieškinį ir po 2022-01-12 įvykio išsikrausčius iš sodybos ) sutuoktiniai turėjo 49 galvijus – 30 karvių ir 19 telyčių ( ž. ū. informacijos centro 2021-12 duomenys ), kuriuos ji ieškiniuose įvertino atitinkamai po 900 EUR/vnt. ( karvė ) ir apie 526 EUR/vnt. ( telyčia ). Atsakovas pradiniame 2022-01-24 priešieškinyje su šiomis kainomis sutiko, galutiniame 2023-04-03 priešieškinyje nurodė esant 28 karves bendros 25200 EUR vertės ( t. y. taip pat po 900 EUR/vnt. ) ir 16 telyčių bendros 6250 EUR vertės ( t. y. po 390 EUR/vnt. ). Ieškovei išsikrausčius iš sodybos visi gyvuliai liko S. M. valdomame ūkyje, buvo jo vieno prižiūrimi ir naudojami ( tai neginčijama ), nuo to laiko praėjo beveik (duomenys neskelbtini) metai ( dėl ko patys gyvuliai neabejotinai pasikeitė – dalies jų neliko, telyčios tapo karvėmis, atsirado naujų telyčių ir kt. ). Todėl teismas pripažįsta, kad dalinamas turi būti turtas, buvęs santuokinių ryšių nutraukimo metu ( CK 3.127 str. 2 d. ). Naujų ( nurodytų galutiniame priešieškinyje ) telyčių kainų atsakovas nepagrindė. Todėl konstatuojama, kad padalintina 30 karvių bendros 27000 EUR vertės ( po 900 EUR/vnt. ) ir 19 telyčių bendros 10000 EUR vertės ( apie 526 EUR/vnt. ), bendra dalintinų galvijų vertė 37000 EUR.

Todėl iš viso padalintinas bendros 299500 EUR vertės ( 45000 EUR sodyba, 150000 EUR kiti žemės sklypai, 67500 EUR technika ir 37000 EUR galvijai ) turtas.

Byloje yra duomenų ir apie kitokį turtą ( pvz., ūkininko ūkio 2021 m. ilgalaikio turto duomenyse, ž. ū. registro 2022-05-23 duomenyse ir kt. ), tačiau šalims reikalavimų dėl jo nekeliant teismas šio ir kitų galimai susijusių ( dėl tikslinių išmokų žemės ūkio veiklai plėtoti pagal atsakovės 2023-02-13 atsiliepimo 21 l. argumentus – LAT 2011-03-15 nutartis Nr. 3K-3-113/2011, banko indėlių ir kt. ) klausimų nesvarsto. Atskirai dėl paties ūkininko ūkio ( pagal atsakovo 2023-04-03 priešieškinio 5.1.1.1 p. reikalavimą ) aukščiau konstatuota, kad šis ūkis pripažįstamas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl ir padalintinas tarp sutuoktinių, tačiau neįvertinant jo pinigine išraiška ( nes toks klausimas nekeliamas, reikalaujama padalinti tik ūkio veikloje naudotą turtą ).

Nukrypimas nuo lygių dalių

Ieškovė prašo visą bendrą turtą padalinti lygiomis dalimis, priteisiant jai dalį turto natūra bei piniginę kompensaciją. Atsakovas prašo turtą pripažinti jo asmenine nuosavybe ( aukščiau aptarta, kodėl šis reikalavimas nepagrįstas ) arba ( alternatyvus reikalavimas ) padalinant turtą nukrypti nuo lygių dalių principo ( 2023-04-03 priešieškinio 39 p., reikalavimo 5 p. ). Toks reikalavimas grindžiamas tuo, kad atsakovas paveldėtą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) m. pardavė už 6371 EUR ( minėto priešieškinio 40 p. ), paveldėtą sodybą (duomenys neskelbtini) m. pardavė už 1448 EUR ( 42 p. ) ir paveldėjo 2553 EUR pinigų ( 41 p. ), kuriuos visus panaudojo bendram turtui įgyti; taip pat išmokėjo (duomenys neskelbtini) m. paimtą pastatų statybai 17377 EUR kreditą ( 43 p. ), iki šiol moka (duomenys neskelbtini) m. paimtą 13000 EUR kreditą ūkio reikmėms bankui ( 44 p. ).

Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija nėra absoliuti, ji gali būti nuginčyta. Sutuoktinis, manydamas, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso daugiau turto, gali rinktis vieną iš savo turtinių teisių gynimo būdų ir priklausomai nuo pasirinkto būdo tikėtis atitinkamų teisinių padarinių : bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos paneigimo, t. y. turto pripažinimo asmenine nuosavybe ( CK 3.89 str. ), kompensacijos ( CK 3.98 str. ) ar didesnės turto dalies gavimo ( CK 3.117, 3.123 str. ). Kiekvienas iš šių institutų skiriasi ne tik padariniais, bet ir sąlygomis, kurios būtinos pageidaujamam teisiniam rezultatui pasiekti ( 2008-12-30 nutartis Nr. 3K-3-623/2008 ). Kaip minėta, šioje byloje atsakovas pasirinko reikalavimą dėl didesnės turto dalies gavimo.

Pagal CK 3.123 str. 1 d. atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Taikant CK 3.123 str. 1 d. neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet taip pat reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį ( LAT 2012-12-11 nutartis Nr. 3K-3-577/2009, 2014-12-02 apžvalga Nr. AC-40-1 ).

Pateikti rašytiniai įrodymai ( kurie neginčijami ) patvirtina, kad S. M. pagal (duomenys neskelbtini)paveldėjimo teisės liudijimą reg. Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjo M. M. turtą – žemės sklypą su gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), kuriuos (duomenys neskelbtini)sutartimi reg. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė liudytojai V. N. už 5000 lt, 5,1 ha. ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini)k., kurį (duomenys neskelbtini)sutartimi reg. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė už 22000 lt., ir lėšas banko sąskaitose ( dėl kitų paveldėtų žemės sklypų, iki šiol priklausančių jam, nepasisakoma ). Todėl nėra ginčo, kad jis iš paveldėjimo tuo laikotarpiu gavo apie 10773 EUR dabartine išraiška ) lėšų, kurias teigia panaudojęs šeimos ( ūkio ) reikmėms.

Parduodant konkretų daiktą ir už jį gaunant pinigus, pasikeičia turto rūšis ( CK 1.97 str. ), t. y. vietoje parduodamo daikto ( CK 1.98 str. ) gaunami pinigai ( CK 1.100 str. ), todėl vien dėl tokių turto rūšies pokyčių turto teisinis režimas nepakinta ir lėšos, gautos pardavus sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teisėmis priklausiusį turtą, taip pat yra asmeninė jo nuosavybė. Pagal bylos aplinkybes ( sutuoktiniai visą laiką gyveno kartu, maždaug tuo laikotarpiu statėsi namą ir kitus pastatus, pirko žemės sklypus ) nėra pagrindo manyti, kad gautas lėšas S. M. būtų panaudojęs asmeninėms reikmėms ( tokių duomenų byloje nėra ir M. M. įrodymų nepateikė ). Todėl pripažįstama įrodytu, kad šios atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusios lėšos buvo panaudotos šeimos ( visų pirma ūkio, kas matyti iš ilgametės veiklos – perkami žemės sklypai, statomi/rekonstruojami pastatai, įsigyjami gyvuliai ir pan. ) reikmėms. Todėl atsakovo reikalavimas tuo pagrindu nukrypti nuo turto lygių dalių principo pripažįstamas pagrįstu. Kartu konstatuojama, kad dėl veiklos ypatumų ( nepateikta nei vieno pastato statybos/rekonstrukcijos darbų sąmatų ar kitų dokumentų, pagal kuriuos būtų galima įvertinti realias išlaidas tuometinėmis kainomis ir patikrinti, iš ko šios išlaidos apmokėtos ) ir visuotinai žinomų kainų pokyčių per šį laikotarpį ( akivaizdu, kad formalus santykis 1:3,45 nebegali būti taikomas ) nėra galimybių nustatyti šių asmeninių lėšų dalį ( procentine ar kita išraiška ) bendrame turte. Visgi vertintina, kad tuometinės beveik 36000 lt., t. y. daugiau kaip 10000 EUR, vertės lėšos dabartiniu metu ( ypač po staigaus kainų kilimo proceso laikotarpiu ) galėtų būti prilygintos panašiai sumai eurais ( t. y. apie 35000 EUR ).

Dėl sekančio atsakovo argumento ( jog šeima nuo (duomenys neskelbtini) m. faktiškai bendro ūkio nebevedė, dėl ko jis vienas mokėjo/tebemoka bankų kreditus ) pažymima, kad toks atsakovo teiginys, atsiradęs tik proceso eigoje ( pvz., 2022-01-24 priešieškinyje tai nenurodoma ) ir akivaizdžiai palankus jam, pripažįstamas neįrodytu. Be to, ūkis ( todėl ir iš jo gautos pajamos, iš kurių dengti kreditai ) yra bendroji nuosavybė. Todėl mažinti ieškovės dalį bendrojoje nuosavybėje tuo remiantis nėra pagrindo ( nes (duomenys neskelbtini) m. paskola yra išmokėta, o (duomenys neskelbtini) m. paskola panaudota ūkio, kuris atitenka atsakovui, reikmėms, nuo (duomenys neskelbtini)buvo dengiama iš to paties ūkio pajamų ir likusi itin nedidelė jos dalis – 1000 EUR, žr. šios sutarties kredito grąžinimo grafiką ). Analogiškai ir 1100 EUR sumos pervedimas ieškovei proceso eigoje nepripažįstamas pagrindu mažinti kompensacijos sumą ( 2023-04-03 priešieškinio 49 p. ), nes neaišku, kodėl ji pervesta ( pvz., gal dėl kažkokių tarpusavio atsiskaitymų, tame tarpe – NMA išmokų už ūkyje naudojamą ieškovei priklausantį žemės sklypą, kaip nurodoma ieškovės 2023-02-13 atsiliepimo 21 l.; gal susiję su šalių dukra ar kaip kompensacija už viso bendro turto naudojimą ilgo proceso metu ir pan. ).

Nustatant sutuoktinių turto dalis teismas laiko tikslingu taip pat atsižvelgti, jog nuo sutuoktinių gyvenimo atskirai pradžios ( 2022 m. 01 mėn. ) atsakovo žinioje liko ne tik visas procesiniuose dokumentuose nurodomas turtas, bet ir kitas, dėl kurio ginčas nekeliamas ( pvz., nurodomas ūkio (duomenys neskelbtini)m. ilgalaikio turto duomenyse ), t. y. jo veiklos ( kartu – ir gaunamų pajamų ) pobūdis nepasikeitė, o ieškovės ( gyvenamoji vieta, užsiėmimas, turtinė padėtis ) pasikeitė - pablogėjo kardinaliai, tokia situacija tebesitęsia iki šiol ir dėl proceso ypatumų gali dar tęstis pakankamai ilgą laiką. Be to, padalinant turtą žymiai didesnė jo dalis natūra atitenka atsakovui ( bus aptarta toliau ), o didelės ( viso turto atžvilgiu ) vertės turto – žemės sklypų - kainos nustatomos mažesnės, nei buvo šalių sutarta ( apie 4000 EUR/ha. ), t. y. toks padalinimo būdas gali būti laikomas palankesniu atsakovui. Todėl pripažįstama tikslingu padalinant turtą nukrypti nuo lygių dalių principo ir atsakovui priteisti 17500 EUR ( pusės nuo 35000 EUR ) didesnės vertės turtą, t. y. ieškovei – 141000 EUR vertės, o atsakovui – 158500 EUR vertės ( CK 3.117 str. 2 d. ir 3.123 str. 1 d. ).

Turto padalijimo būdas

Sudaręs dalijamo turto balansą ( CK 3.118 str. ), nustatęs turto vertę ( CK 3.119 str. ) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis ( CK 3.117, 3.123 str. ), teismas turi pasirinkti turto dalijimo būdą ir paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams.

Sutuoktinių turto padalijimo būdai įtvirtinti CK 3.127 str., iš kurių prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises ( LAT 2008-11-17 nutartis Nr. 3K-3-523/2008; kt. ). Šio straipsnio 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Kitomis svarbiomis aplinkybėmis, į kurias atsižvelgtina parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, galima pripažinti bet kokias aplinkybes, į kurias atsižvelgus būtų pagrįstai ginamas privatus ar viešasis interesas ir tai atitiktų tiek bendruosius civilinių santykių teisinio reglamentavimo principus ( CK 1.2 str. ), tiek šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus ( CK 3.3 str. ), tiek teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ( CK 1.5 str. 4 d. LAT 2005-10-10 nutartis Nr. 3K-3-461/2005 ). Dalydamas turtą, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš šio turto.

Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus ( pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių ), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų ( CK 3.3 str., 3.5 str. 2 d., LAT 2012-03-15 nutartis Nr. 3K-3-115/2012; kt.). Turtą tarp sutuoktinių padalijus natūra, išvengiama turto rinkos vertės ir kompensacijos dydžio nustatyto klausimų sprendimo, kurie šiuo metu esant labai nepastoviai pasaulinei ekonominei situacijai, priklauso nuo daugelio subjektyvių faktorių. Todėl vienam iš sutuoktinių priteisus turtą natūrą, o kitam kompensaciją pinigais, kompensaciją gavęs asmuo gali patirti infliacijos padarinių riziką.

Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas ( nurodytas CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d., taip pat kitas svarbias ) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą ( CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d., LAT 2016-05-05 nutartis Nr. 3K-3-254-969/2016 ).

Iš esmės analogiškoje ( teismo vertinimu ) byloje Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į ūkininko ūkio ir jame naudojamo turto specifiką toks ūkininko ūkyje naudojamo bendro sutuoktinių turto padalijimo būdas, kai ūkininko ūkyje naudojamas turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais ( CK 3.117 str. 3 d. ), dažnu atveju yra racionalesnis ir paprastesnis. Tačiau įstatyme nėra įtvirtinta, kad ūkininko ūkyje naudojamas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas yra nedalytinas. Tai reiškia, kad, kilus ginčui tarp sutuoktinių dėl ūkininko ūkyje naudojamo bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, sutuoktinis, reikalaujantis, kad ūkininko ūkyje naudojamas bendras turtas nebūtų dalijamas natūra, turi pagrįsti, kad toks turtas konkrečiu atveju negali būti dalijamas, t. y. turi pateikti konkrečius įrodymus, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas sudaro vieną turtinį kompleksą ir kad šio turtinio komplekso išskaidymas būtų neracionalus ( pvz., kad atskirų turto dalių vertės aritmetinė suma būtų mažesnė už bendrą šio turto vertę, kad netekus konkretaus turto sutriks ūkio veikla ir pan. ). Nors tokiam pagrindimui taikomas įrodymų pakankamumo standartas neturėtų būti pernelyg aukštas, vis dėlto jis negali apsiriboti vien abstrakčiais ginčo šalies pasvarstymais. Išdalijus ūkininko ūkiui priklausantį turtą, neišvengiamai keičiasi ūkininko ūkio balansas, Tačiau vien tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ūkininko ūkyje naudojamas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas yra nedalytinas ( LAT 2021-04-15 nutartis Nr. e3K-3-83-969/2021 ).

Be to, turi būti pasirinktas toks sutuoktinių turto padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių turto dalys, kad nepažeistų sutuoktinių kreditorių teisių ( CK 1.5 str., 1.137 str. ). Teismas turi garantuoti ir sutuoktinių, ir kreditorių interesus, kurie ir vieni, ir kiti viešojo intereso požiūriu yra prioritetiškai saugotini ( 2008-10-13 nutartis Nr. 3K-3-482/2008 ). Kai šie interesai nesutampa, jų apsauga negali būti priešpastatoma, ji turi būti proporcinga. Proporcingumas pasiekiamas, kai taikomas toks teisinių santykių reguliavimas, kuris neužkirstų kelio apginti kitus teisėtus interesus, ir konkrečiu atveju būtų labiausiai socialiai pagrįstas ( 2009-05-18 nutartis Nr. 3K-7-229/2009 ).

Žemesnės instancijos teismas

Šioje byloje ieškovė prašo ( jos galutiniai 2022-07-04 patikslinto ieškinio reikalavimai ) priteisti jai : traktorių „Zetor“, ( reikalavimo dėl žoliapjovės atsisakė ), žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bendro maždaug 21,5 ha. ploto, 15 karvių ir 9 telyčias ( reikalavimo 2.1 p.), 22500 ( patikslinta ) EUR piniginę kompensaciją už sodybą ( reikalavimo 2.1.2 p. ); visą kitą turtą palikti atsakovui ( reikalavimo 2.2 p. ). Kartu nurodoma, kad ieškovė sutinka turto, kurį bus priversta iš karto parduoti, nereikalauti, o gauti piniginę kompensaciją ( 5 l. ).

Atsakovas prašo ( galutiniai reikalavimai 2023-04-03 patikslintame priešieškinyje ) ieškovei priteisti traktorių „Farmer“, priekabą, pašarų dalytuvą ir a/m „Nissan“ bei žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ( manytina, kad rašymo apsirikimas, faktiškai (duomenys neskelbtini) ) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bendro apie 14,30 ha. ploto ( 5.2 p. ).

Atitinkami šalių pasiūlymai dėl S. M. priteistino turto atskirai neaptariami ( nes akivaizdu, kad ne ieškovei priteisiamas turtas bus priteistas jam ).

Kaip minėta, padalinant sutuoktinių turtą pirmenybė teikiama jo padalinimui natūra, atsižvelgiant į sutuoktinių pageidavimus. Tokie pageidavimai sutampa tik dėl paties ūkininko ūkio ( tokio reikalavimo ieškovė formaliai net nekelia ), sodybos (duomenys neskelbtini) ( pastatai nurodomi kartu su daržine Nr. (duomenys neskelbtini), esančia (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini). Pagrindo tokia sutarimui nepritarti nenustatyta – ieškovė iš sodybos (duomenys neskelbtini) k. išsikraustė, ūkininko ūkis ( kurio pagrindinė veikla vykdoma sodyboje ) lieka atsakovui ir kt. Be to, atsakovo pateiktame maps.lt. plane ( jei atsakovo pateikti duomenys teisingi, nes iš pateiktų atskirų sklypų planų to negalima suprasti, tačiau ieškovė jų neužginčijo ) pažymėta, kad sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra atskirai - toliausiai nuo sodybos iš visų sklypų, o sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)- šalia ( bendra riba ) M. M. priklausančio sklypo. Todėl šioje dalyje turtas padalinamas natūra pagal bendrą šalių sutarimą.

Ginče dėl kitų žemės sklypų ieškovė nurodo, kad pageidauja gauti netoli nuo jos nuosavos žemės esančius sklypus, kuriuos galėtų lengviau ir pelningiau parduoti. Atsakovas nurodo, kad jo ūkiui reikalingi toje vietovėje esantys sklypai ( skirti gyvulių ganymui ir šienavimui ); be to, pagal nustatytas normas vienam galvijui auginti per metus reikalinga apie 1 ha. ploto žemės, todėl padalinus sklypus lygiomis dalimis ( pagal bendrą plotą ) jis nebegalėtų laikyti gyvulių.

Šioje ( skirtingai nei aukščiau nurodytoje LAT ) byloje nustatyta, kad joks prašomas jai priteisti natūra turtas ieškovei nebus reikalingas – ji nebuvo/nėra ūkininkė ir nesiruošia ūkininkauti ( ar užsiimti kita veikla, susijusia su sklypų naudojimu ), išsikraustė gyventi į kitą vietovę, užsiima visai kitokio pobūdžio veikla ( kaip nurodė, šiuo metu dirba kavinėje ), todėl visą priteistą turtą iš karto parduos ( ką ji pripažįsta – CPK 187str. 1 d. ). Vadinasi, jai svarbiausia yra turto vertė ( piniginė išraiška ir galimybės jį realizuoti ), o ne pats turtas. Gi priešingai, atsakovas toliau lieka gyventi sodyboje ir tęsia ūkininko veiklą, todėl jam svarbiausia yra pats turtas natūra ( visų pirma – galimybės juo naudotis ūkio veikloje ). Todėl pagal pateiktus maps.lt. sklypų duomenis nėra pagrindo nesutikti su atsakovo pozicija, kad ieškovei, kuri pati pageidauja toliausiai nuo sodybos esančio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), galima paskirti ir kitus toliau esančius atskirus sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau iš plano neaišku, kodėl jai turėtų atitekti sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ( itin mažo ploto, niekaip nesusijęs su kitais jos sklypais ). Dėl kitų ieškovės jai prašomų sklypų yra įvairių abejonių ( pvz., kodėl sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) prašoma skirti jai, o tarp jų esantį Nr. (duomenys neskelbtini) – atsakovui, analogiškai dėl sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt. ). Be to, pagal maps.lt planą neaišku, kaip sklypai faktiškai naudojami ( kokie juose yra statiniai ar įrengimai, kaip jie susiję su ūkio veikla ir kt. ) ir tokių įrodymų šalys nepateikė ( CPK 178 str. ), faktiškai apsiribodamos pageidavimais, grindžiamais tik jų paaiškinimais ( ieškovės – jog pasirinktus sklypus bus lengviau parduoti, atsakovo – jog jie reikalingesni ūkio veiklai ). Tačiau iš plano matyti, kad kiti sklypai yra aplink sodybą, todėl nėra pagrindo nesutikti su atsakovo argumentais, jog jie reikalingesni gyvulių ganymui ( nėra ginčo, jog jie laikomi fermoje sodybos teritorijoje ) ir šienavimui. Pažymėtina, kad visi nurodomi sklypai ( išskyrus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su ieškovės sklypu ), nors ir yra po vieną bei toliau nuo sodybos, tačiau santykinai didesnio ( nuo 1,7 iki 6,7 ha. ) ploto, todėl laikytini labiau tinkamais pardavimui ( likvidesni ), be didesnės žalos ūkio veiklai ( atsakovo pozicija ). Be to, kilus šalių ginčui pirmenybė teiktina asmens, kuris siekia turtu toliau naudotis pagal jo paskirtį ( t. y. atsakovo ūkio veiklai ), o ne jį parduoti, gaunant lėšų, interesams. Kartu pažymėtina ( labiau pozicijų pasikeitimo proceso eigoje aspektu ), kad pradiniame 2022-01-24 priešieškinyje atsakovas sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) prašė priteisti jam ( 36 p., reikalavimų 4.1.5 p. ). Todėl pripažįstama tikslingu ieškovei natūra priteisti tik sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ( priedų maps.lt 22 l. ), Nr. (duomenys neskelbtini) ( priedų maps.lt 21 l. ), Nr. (duomenys neskelbtini) ( priedų maps.lt 20 l. ), Nr. (duomenys neskelbtini) ( priedų maps.lt 19 l. ) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ( priedų maps.lt 1 l. ), bendro apie 14,20 ha. ( atitinkamai 6,77, 2,76, 2,09, 0,88 ir 1,71 ha. ) ploto ir apie 46300 EUR ( 19600, 6550, 5790, 550 ir 4540 EUR RC nurodytos vertės, taikant koeficientą 1,25 ) vertės.

Ginče dėl technikos šalys nesutarė nei dėl vieno daikto, kuris turėtų atitekti kuriam nors iš jų. Ji visa ( išskyrus automobilį ) skirta ir naudojama specializuotoje ūkio veikloje, kuria ieškovė nesiverčia, visą ūkio veiklą perima atsakovas, todėl ir technika natūra priteisiama atsakovui. Pažymėtina, kad ir ginče dėl traktorių nei viena pusė nepateikė argumentų, kodėl būtent jai turėtų būti priskirtas „Zetor“, o ne „Farmer“, kas savaime leidžia daryti išvadą, jog šis traktorius yra paklausesnis, tačiau neaišku, dėl kokių priežasčių ( ar jis reikalingesnis ūkio veikloje, kaip teigia atsakovas, ar didesnės vertės ir lengviau parduodamas, kaip teigia ieškovė ). Automobilis „Nissan“, nors ir gali būti perduodamas ieškovei, tačiau registruotas atsakovo vardu, jai išsikrausčius liko sodyboje, todėl pripažįstama netikslingu jį priverstinai ( jai nepageidaujant ) perduoti ieškovei; juo labiau – praėjus beveik (duomenys neskelbtini) metams nuo pradėjimo gyventi atskirai ir kai atsakovas pradiniame priešieškinyje prašė jį priteisti jam ( 2022-01-24 atsiliepimo/priešieškinio 4.1.6 p. ).

Kaip minėta, 2021 m. pabaigoje ūkyje buvę galvijai neabejotinai yra pasikeitę ( telyčios tapo karvėmis, dalies jų galimai nebėra ) ir nuo 2022 m. 01 mėn. ( t. y. beveik 2 metus ) juos prižiūrėjo vienas atsakovas. Todėl dalinti dabartiniu metu ūkyje esančius galvijus ne tik netikslinga ( kaip minėta, ieškovė neturi jokių galimybių juos toliau auginti, iš karto parduotų ), bet ir neatitiktų CK 3.127 str. 2 d. taisyklių. Todėl visi galvijai ( bet ne esantys šiuo metu, o nurodomi ieškinyje, ką pagrindžia ŽŪ informacijos centro 2021-11-30 duomenys ) natūra priteisiami atsakovui.

Kadangi atsakovui natūra atitenka žymiai didesnė dalis turto, sutuoktiniams atitenkančių dalių ( nors ir nelygių ) vertės klausimas spręstinas per kompensacijas. Aukščiau nurodyta, kad iš bendro 299500 EUR vertės turto ieškovei turi atitekti 141000 EUR dalis, o atsakovui – 158500 EUR. Natūra ieškovei priteisiama tik 46300 EUR vertės turtas ( žemės sklypai ). Todėl likusi dalis – 94700 EUR – jai iš atsakovo priteistina kaip piniginė kompensacija. Tokiu atveju atsakovui kaip ūkininkui suteikiama galimybė pačiam nuspręsti, kokį racionaliausią ( įvertinus ūkio interesus ) būdą pasirinkti kompensacijai išmokėti - gaunant pajamas, realizuojant mažiausiai reikalingą turtą, paimant paskolą ar kt. Gi dėl susijusio jo atstovės argumento ( jog atsakovas nenori nei paskolos imti, nei turtą pardavinėti, nei kitu būdu atsiskaityti su ieškove ) pažymima, kad toks asmens pageidavimas - tiesiog gauti žymiai didesnę turto dalį, jam „geranoriškai sutinkant“ ( kaip nurodoma 2023-04-03 priešieškinyje – 15 l. ) sutuoktinei perduodant tik jo parinktus ( todėl akivaizdžiai mažiausiai reikalingus ) daiktus yra teisiškai nepagrįstas ir nereikšmingas – gaudamas didesnę turto dalį natūra ( ir šiuo atveju – išsaugodamas visą ūkį ) atsakovas privalo prisiimti pareigą ( rasti galimybę jo pasirinktu būdu ) sąžiningai atsiskaityti su ieškove.

Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.117 str. 3 d. yra nustatyta ne tik didesnę turto dalį gavusio sutuoktinio pareiga sumokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją, bet ir galimybė atidėti šios kompensacijos sumokėjimo terminą – pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas kompensacijos išmokėjimą gali atidėti ne ilgiau kaip 2 metams. CK 3.117 str. 3 d. yra specialioji norma, taikoma tuo atveju, kai santuokos nutraukimo byloje sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo kyla poreikis priteisti iš vieno sutuoktinio kitam jam tekusią didesnę turto dalį atitinkančią kompensaciją, o joje nustatytos kompensacijos sumokėjimo sąlygos yra skirtos abiejų sutuoktinių interesų pusiausvyrai užtikrinti. Sutuoktiniui, kuriam santuokos nutraukimo byloje atsirado prievolė sumokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją už jam priteistą didesnę turto dalį, yra sudaromos sąlygos tinkamai pasiruošti įvykdyti tokią prievolę ( parduoti turtą, gauti paskolą ar kitu būdu sukaupti reikiamą pinigų sumą ). Tačiau kompensacijos sumokėjimo termino atidėjimas neturėtų nepagrįstai suvaržyti kito sutuoktinio, kuriam yra priteista kompensacija, teisių; be to, turi būti pateiktas prievolės išmokėti kompensaciją įvykdymo užtikrinimas ( LAT 2023-09-28 nutartis Nr. e3K-3-252-421/2023 ).

Šioje byloje formaliai toks prašymas nepareikštas ( 2023-04-03 patikslinto priešieškinio reikalavimai ) ir prievolės išmokėti kompensaciją įvykdymo užtikrinimas nepateiktas. Tačiau proceso eigoje šalys ne kartą derino kompensacijos ( jos dydžio, išmokėjimo terminų ) klausimus, tai nurodyta ir atstovų baigiamosiose kalbose, todėl teismas laiko galimu išspręsti šį klausimą.

Teismo sprendimu atsakovui natūra atitenka žymiai didesnės vertės ir apimties turtas ( sodyba, daugiau žemės sklypų, ūkis, technika, galvijai ) bei nustatoma pareiga sumokėti ieškovei beveik 95000 EUR piniginę kompensaciją. Todėl akivaizdu, kad jos sukaupimui reikalingas tam tikras laikotarpis. Kartu atsižvelgtina, kad proceso laikotarpis yra itin ilgas ( jau šiuo metu beveik 2 metai, o iki galutinio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti dar daug laiko ), o ieškovei, kuri išsikraustė iš gyvenamosios vietos, palikdama visą turtą, skubiai reikalingos lėšos būtiniausiems poreikiams patenkinti ( įsigyti savo būstą, namų apyvokos reikmenis, transporto priemonę ir pan. ).Todėl teismas laiko, kad tokių poreikių patenkinimui ( pagal ieškovės gyvenamąją vietovę, viešai žinomas apytiksles būsto joje kainas, jos užsiėmimą ir pan. ) kuo skubiau reikalinga apie 40000-50000 EUR ( konkrečiai nustatoma 44700 EUR suma ) kompensacija, kuriai sumokėti skiriamas 3 mėn. terminas. Nors šis terminas yra itin trumpas, tokioje situacijoje ( kai atsakovas liko gyventi ūkyje, kuris atitenka jam, o ieškovė išsikraustė, faktiškai viską palikdama, ieško naujo darbo, nuomoja būstą ) prioritetas turi būti teikiamas būtent jos akivaizdžiai svarbesnių ( būsto ir pan. ) interesų apsaugai. Be to, atsakovas turėjo galimybę per itin ilgą proceso laikotarpį pasiruošti tokio sprendimo vykdymui ir dėl to tarp šalių ilgą laiką net vyko derybos. Likusios dalies – 50000 EUR – kompensacijos sumokėjimui nustatomas 1 metų terminas, kuris laikytinas pakankamu įsipareigojimui įvykdyti.

Pinigų ir daiktų išieškojimui ieškovė prašo nustatyti atsakovo daiktų priverstinę hipoteką pagal CK 4.178 str. ( jos 2023-02-13 atsiliepimo reikalavimų 3 p. ). Teismo vertinimu, tai iš esmės atitinka reikalavimą užtikrinti prievolės išmokėti kompensaciją įvykdymą. Byloje nustatyta, kad ieškovė sodyboje nebegyvena nuo 2021 m. 01 mėn., t. y. beveik 2 metus. Šį ilgą laikotarpį visu turtu naudojasi vienas atsakovas, kuris ir iki šiol turėjo galimybes turtą perleisti, sunaudoti ir pan., tačiau to ( neginčijama ) nepadarė. Priešingai, visas jo procesinis elgesys buvo nukreiptas būtent į turto ( visų pirma – ūkininko ūkio ) perėmimą asmeninėn nuosavybėn su tikslu toliau vykdyti tokią veiklą. Jokių duomenų, kad per šį laikotarpį turto būklė būtų pablogėjusi ( sumažėjusi vertė, atsiradę naujų įsiskolinimų ir pan. ), ieškovė nepateikė ( CPK 178 str. ). Teismo vertinimu, pats turto pobūdis ( ūkis, t. y. daug žemės sklypų, gyvuliai, technika ir kt. ) nėra tokio pobūdžio, kad įprastinėmis aplinkybėmis jo ( ypač – nekilnojamųjų daiktų, kurių paslėpti neįmanoma, o tyčinis teisių suvaržymas gali būti nuginčijamas ) būtų galima lengvai ir greitai netekti. Papildomai įvertintina, kad ieškovei priteisiamos kompensacijos suma yra keletą kartų mažesnė, nei atsakovui atitenkančio turto vertė, o beveik pusės jos sumokėjimui nustatomas itin trumpas 3 mėn. terminas. Be to, suvaržymai galėtų apsunkinti patį kompensacijos mokėjimą ( pvz., atsakovui nusprendus dalį turto realizuoti ar įkeisti su tikslu gauti paskolą kompensacijai ). Tokioje situacijoje teismas sutinka su atsakovo atstovo argumentu, kad pagrindo priverstinei hipotekai ( CK 4.178 str. ) ar kitai apsaugos priemonei ( CPK 145 str. 1 d. ), kuria būtų užtikrintas teismo sprendimo dalyje dėl kompensacijos įvykdymas ( CPK 144 str. 1 d. ), nėra. Teismo vertinimu, prievolės įvykdymą savaime pakankamai užtikrina turto padalinimo būdas, todėl toks prašymas netenkintinas.

Kreditorių reikalavimų tenkinimas

Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo sutuoktiniai turi procesinę pareigą pateikti informaciją ne tik apie dalijamą turtą ( kiekį ir vertę ) bei reikalavimą padalyti tokį turtą ( CPK 178 str., 382 str. 4 p. ), bet ir nurodyti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius bei informaciją apie tai, kad pareiškėjui žinomiems kreditoriams yra pranešta apie bylos iškėlimą ( CPK 382 str. 5 p., 539 str. 1 d. 4 p., CK 3.126 str. ).

Ieškovė visuose procesiniuose dokumentuose duomenų apie kreditorius nepateikė. Atsakovas pirminiame 2022-01-24 atsiliepime/priešieškinyje nurodė, kad kreditorius yra AB Swedbank pagal (duomenys neskelbtini)kredito sutartį ( 40 p., reikalavimas nesuformuluotas ); kitų kreditorių šalys neturi ( 41 p. ). Galutiniuose reikalavimuose jis prašė pagal banko paskolą šalis palikti solidariais skolininkais, tačiau nustatyti, kad visą paskolos dalį įpareigojamas išmokėti atsakovas ( 2023-04-03 patikslinto priešieškinio reikalavimų 7 p. ), o skolas I. V. pagal (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)raštelius pripažinti solidariomis ( reikalavimų 6 p. ). Ieškovė paskutiniame 2023-02-13 atsiliepime sutiko su siūloma skolos bankui grąžinimo tvarka ( 7 p. ), bet nesutiko skolas I. V. prašė pripažinti solidariomis ( 6 p. ).

Pateiktoje (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB kredito sutartyje nurodyta, kad kredito gavėjas yra S. M., sutartis sudaryta tik su jo verslu ar profesija susijusiais ( ne vartojimo ) tikslais bei sutinkant jo sutuoktiniui. Nors pateiktoje dokumento kopijoje nėra duomenų apie M. M. vaidmenį ( jos parašų, atskiro sutikimo ir pan. ), šalys pripažįsta, kad paskola panaudota ūkininko ūkio reikmėms. Šis ūkis pripažintas bendrąja nuosavybe ir atitinkamai padalinamas, todėl nesant ginčo nustatoma, kad prievolė lieka solidari, kartu nustatant, kad likusią negrąžintą paskolos dalį ( kaip minėta, pagal gražinimo grafiką liko 2024-05-10 sumokėti 1000 EUR ) privalo sumokėti S. M., kuriam atitenka ūkis ir iš jo gaunamos pajamos.

Pažymėtina, kad neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas ( 2012-07-5 nutartis Nr. 3K-3-361/2012 ).Tai reiškia, kad sutuoktiniai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių – sąskaita, nes solidariąją prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar iš dalies. Gi nurodymas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, jog kreditą privalo grąžinti vienas sutuoktinis, yra skirtas sutuoktinių tarpusavio santykiams reguliuoti, apibrėžiant galimų tarpusavio atsiskaitymų apimtį, tačiau nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir nepaneigiama kreditoriaus teisė reikalauti, kad tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris jų skyrium ( CK 6.6 str., 4 d., LAT 2011-02-07 d. nutartis Nr. 3K-3-30/2011, 2014-12-02 apžvalga Nr. AC-40-1 ).

Pateiktame sąsiuvinyje yra du tekstai atskiruose lapuose, jog (duomenys neskelbtini)I. V. paskolino S. M. ( svaro ženklas ) 8000 namo statybai; pinigus gavo S. M. ( parašas ); taip pat (duomenys neskelbtini) I. V. paskolino S. M. ( svaro ženklas ) 6000 namo statybai; I. V. ( parašas ), pinigus gavo S. M. ( parašas ).

Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kvalifikuodamas sutuoktinių turtines prievoles teismas pirmiausia identifikuoja ginčo santykį – ar ginčas kilo tarp kreditoriaus ir vieno ar abiejų sutuoktinių, ar tarp sutuoktinių. Tai padaręs teismas nustato, ar sutuoktinių prievolė yra asmeninė ar bendroji, o bendroji turtinė prievolė – solidarioji ar dalinė.

Sutuoktinių lygiateisiškumas reikalauja, kad visi šeimos gyvenimo klausimai (šeimos lėšų naudojimas, šeimos namų ūkio tvarkymas, daiktų įsigijimas) būtų sprendžiami ne vienašališkai, o abipusiu sutuoktinių susitarimu. Lygiateisiškumas kartu reiškia ir pareigų bei atsakomybės už šeimos reikalų tvarkymą ir jos prievoles lygybę. Tais atvejais, kai vieno iš sutuoktinių veiksmai prieštarauja lygiateisiškumo principui, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs atitinkamus padarinius. Sąžiningas sutuoktinis, nedalyvaujantis santykiuose su kitais asmenimis, negali būti įpareigotas kito sutuoktinio sudarytų sandorių, kuriems jis negalėjo turėti įtakos ir dėl kurių nebuvo išreikšta jo valia ( LAT 2012-02-27 nutartis Nr. 3K-3-78/2012 ). Jeigu vienas sutuoktinis veikė kito sutuoktinio vardu be įgaliojimo ar teismo leidimo, tai tokiems veiksmams ir jų padariniams taikomos CK VI knygos normos, reglamentuojančios kito asmens reikalų tvarkymą be pavedimo ( CK 3.32 str. 3 d. ).

Tinkamas sutuoktinių prisiimtų turtinių prievolių kvalifikavimas pirmiausia reikšmingas sutuoktinių santykiams su kreditoriais, nes, tik nustačius turtinės prievolės pobūdį, galima nustatyti, kas yra atsakomybės pagal turtinę prievolę subjektai – tik vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai ( LAT 2007-12-29 nutartis Nr. 3K-3-607/2007 ). Priklausomai nuo to, kokia turtinė prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs tik vienas iš sutuoktinių ( LAT 2010-05-20 nutarimas Nr. 3K-P-186/2010 ). Sutuoktinių turtinių prievolių klasifikacija taip pat reikšminga sutuoktinių tarpusavio santykiams, nes tik nustačius sutuoktinių turtinės prievolės pobūdį, galima atsakyti į klausimą, iš kokio turto – vieno sutuoktinio asmeninio turto, jo dalies bendrame sutuoktinių turte ar bendro sutuoktinių turto – turi būti vykdoma turtinė prievolė.

Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 str. 1 d. 5 p., priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija pagal CK 3.92 str. 2 d. nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 str. prasme. Be to, sutikimo prezumpcija netaikoma sandoriams, kuriems sudaryti reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas ( CK 3.92 str. 3 d. ), taip pat sandoriams dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, kuriems sudaryti būtinas asmeninis sutuoktinio dalyvavimas ar kitam sutuoktiniui išduotas įgaliojimas (CK 3.92 str. 4 d. ). Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 str. 1 d. 5 p. išskiriamos dvi prievolių grupės - tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; ir prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais ( LAT 2010-05-20 nutarimas Nr. 3K-P-186/2010 ).

CK 3.92 str. 3 d. įtvirtinta prezumpcija netaikoma vieno iš sutuoktinių vardu sudarytai paskolos sutarčiai. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpciją įtvirtinanti CK 3.92 str. 3 d. yra įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuojančiame CK 3 knygos VI skyriaus 2 skirsnyje. Sistemiškai CK 3.92 str. 3 d. susijusi su kitomis šio straipsnio dalimis dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, naudojimo, valdymo ir disponavimo reikalavimų. Šių normų tikslas – apsaugoti tiek sandorio sudarymo procese nedalyvaujančio sutuoktinio, tiek kreditorių interesus. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta kreditoriaus interesais, kad šis, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturėtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu. Dėl to ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 str. prasme. Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Vadinasi, CK 3.92 str. 3 d. nuostatos paskolos sutarties sudarymo atvejais netaikomos. Todėl, siekiant, kad iš vieno sutuoktinio vardu sudarytos paskolos sutarties kilusios turtinės prievolės būtų pripažintos bendromis sutuoktinių turtinėmis prievolėmis, turi būti nustatyti šeimos interesai kaip prievolės bendrumo pagrindas ( CK 3.109 str. 1 d. 5 p., minėtas LAT nutarimas Nr. 3K-P-186/2010 ). Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio sudaryto sandorio pagrindu atsiradusi turtinė prievolė būtų pripažinta bendrąja sutuoktinių turtine prievole ( CPK 178 str., LAT 2021-04-15 nutartis Nr. e3K-3-83-969/2021 ). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu.

Byloje nustatyta, kad pradiniuose procesiniuose dokumentuose ( 2022-01-24 atsiliepime/priešieškinyje - 39 ir 40 p.; 2022-07-28 ir 2022-08-12 patikslintuose priešieškiniuose – abiejų 44 p.; ) S. M. nurodė jokių skolų, išskyrus bankui, nesant. Tokį reikalavimą jis pareiškė tik 2023-01-25 patikslintame priešieškinyje ( reikalavimų 6 p. ), kartu pateikė I. V. 2023-01-05 pretenziją ir aukščiau nurodytų paskolos sutarčių kopijas. Todėl visų pirma sunkiai paaiškintina, kaip toks asmuo ( ūkininkas, t. y. ilgametis verslininkas, kuris laikytinas padidinto rūpestingumo asmeniu ) ginče dėl turto dalybų ( kuris, kaip minėta, santuokos nutraukimo byloje faktiškai tapo pagrindiniu ) didelio dydžio ( 14000 svarų ) skolos galėjo neprisiminti ( jo atstovo teigimu ) maždaug metus laiko; ypač – kai skolą bankui ( o ji daug kartų mažesnė ) nurodė pirmame atsiliepime. Gi I. V. argumentas ( jog jai pinigų nereikėjo, todėl jų nereikalavo ), kartu su S. M. nurodomu užmiršimu, laikytinas išvis neįtikėtinu sutapimu.

Pateikti dokumentų originalai patvirtina, kad jų M. M. nepasirašė. Esant ginčui dėl jos vaidmens ( dalyvavo surašant sutartis ir perduodant pinigus, ar ne; ar išvis apie tai žinojo ) apklaustų asmenų visiškai priešingi ( kaip ir daugeliu kitų klausimų ) paaiškinimai vertinami kaip vienodos įrodomosios galios ir vieni kitų nenusveriantys ( todėl detaliai neaptariami ). Jokių kitų įrodymų dėl M. M. dalyvavimo sandoriuose ar jos žinojimo apie jų sudarymą nepateikta ( CPK 178 str. ). Taip pat neginčijama, kad jokių sandorių sudarymą patvirtinančių rašytinių įrodymų ( pvz., pinigų judėjimo bankų sąskaitose ar kt. ) nėra ir iki 2023-01-25 priešieškinio pateikimo jie niekaip nebuvo išviešinti ( nedeklaruoti, neįregistruoti, neįtraukti ūkininko ūkio apskaitoje, nepaminėti susirašinėjimuose ir pan. ). I. V. parodymai apklausiant liudytoja 2022-12-25 nėra išviešinimas ir kartu su S. M. paaiškinimu laikytini sunkiai suprantamais ( atsakovo prašymu apklaustas asmuo nurodo apie skolą, o šis tai patvirtina, tarsi atsakovas galėtų to nežinoti anksčiau ); be to, juose daug prieštaravimų. Pvz., ji nurodė, kad broliui paskolino apie 13000-14000 EUR ( nors dokumente ženklas laikytinas GB svaro ), jog iš pradžių mažą sumą ( bet pagal sutartis iš pradžių 8000, po to 6000 ), jog dabar jau pareikalavo grąžinti ( bet pretenzija surašyta tik 2023-01-05 ). Pati jos versija - jog (duomenys neskelbtini) dirbdama vaikų aukle ( t. y. žinomai pagalbinio darbuotojo, mažiau apmokamą darbą ), sugebėjo uždirbti santykinai didelę ( ypač pagal tuometinę perkamąją galią ) sumą, kurios paskolinus S. M. neprireikė beveik (duomenys neskelbtini) metų, savaime kelia abejonių dėl patikimumo. Atsižvelgtina, kad ji yra atsakovo sesuo, t. y. itin artimo laipsnio giminaitė, jie turi bendro turto ( paveldėto pagal (duomenys neskelbtini)liudijimą ), taip pat turi vienodą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Tai, teismo vertinimu, patvirtina jos pareiškimas 2023-03-06 teismo posėdyje, jog neatvykus atsakovo atstovui bylos nagrinėjimą reikia atidėti, nes „reikia suderinti poziciją“ ( cituojama ).

Tokioje situacijoje pagal fakto tikėtinumo taisyklę labiausiai tikėtina laikytina versija, kad jokios nurodomos paskolos sutartys nebuvo sudarytos, o jomis tik siekiama sumažinti M. M. dalį bendrame turte ( kaip nurodė ieškovės atstovė ). Tačiau tai patvirtinančių patikimų įrodymų taip pat nėra. Todėl abiem sandorio šalims ( I. V. ir S. M. ) deklaruojant sandorio egzistavimą, jį pripažinti tariamu ( CK 1.86 str. ) nepakanka įrodymų. Todėl laikoma įrodytu, kad šie sandoriai sudaryti tarp dviejų itin artimai susijusių asmenų, ieškovė juose nedalyvavo ir apie juos sužinojo tik proceso eigoje. Todėl reikalaudamas, kad pagal paskolos sutartis atsakytų ir jų nesudariusi ieškovė, atsakovas privalėjo įrodyti, kad šie sandoriai sudaryti šeimos interesais ( CK 3.109 str. 1 d. 5 p. ). Nors jis teigia, kad paskolinti pinigai buvo panaudoti namo statybai ( kas nurodyta ir paskolų sutartyse ), jokių tai patvirtinančių įrodymų nėra. Nors formaliai tokių įrodymų nėra ir dėl banko paskolos ir atsakovo paveldėtų lėšų panaudojimo, aplinkybės yra visiškai skirtingos - tokių lėšų gavimas neginčijamai įrodytas rašytiniais įrodymais ( gi I. V. paskolų egzistavimas grindžiamas vien jų paaiškinimais, o pačios sutartys, nors ir rašytinės, jų neišviešinus ar kitaip nepagrindžiant, įrodymų patikimumo prasme prilygintinos jų rašytiniams paaiškinimams – CPK 185 str. ) ir panaudojimas šeimos reikmėms ieškovės pripažįstamas. Atsakovas savo teiginių apie šių paskolų panaudojimą gyvenamajam namui statyti neįrodė, todėl nėra pagrindo spręsti, kad paskolos sutartys buvo sudarytos šeimos interesais. Nesant įrodymų, kad ieškovė dalyvavo sudarant paskolos sutartis ar jas vėliau pripažino, bei kad paskolos sutartys buvo sudarytos šeimos interesais, nėra pagrindo prievoles laikyti bendromis sutuoktinių prievolėmis, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl nurodytų prievolių padalijimo netenkintinas, šios prievolės pripažintinos asmeninėmis jo prievolėmis ( kaip, teismo nuomone, analogiškomis aplinkybėmis suformuluota praktika LAT 2015-04-10 nutartyje Nr. 3K-3-225-686/2015 ).

Kiti reikalavimai

Nesant ginčo nustatoma, kad ieškovei po santuokos nutraukimo paliekama santuokinė pavardė.

Kitų reikalavimų šalys nepareiškė ( Lietuvos CK 3.59 str. ).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Pagal CPK 93 str. taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies ( 1 d. ). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, ... išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai ( 2 d. ). Kartu teismas gali nukrypti nuo nurodytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas ( 4 d. ).

Ieškovė pradiniame 2021-12-15 ieškinyje pareiškė reikalavimus nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisti iš jo 5000 EUR neturtinės žalos atlyginimą ir padalinti santuokinį turtą, priteisiant jai bendros 184525 EUR vertės dalį; už juos sumokėjo 3555 EUR žyminį mokestį. Galutiniame 2022-07-04 patikslintame ieškinyje ji prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisakė ir sau prašė priteisti 157800 EUR vertės turto dalį.

Atsakovas pradiniame 2022-01-24 priešieškinyje pareiškė reikalavimus santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir jam priteisti 225264 EUR vertės turtą, reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepareiškė; už šiuos reikalavimus sumokėjo 2749 EUR žyminį mokestį. Galutiniame 2023-04-03 priešieškinyje jis prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, priteisti iš jos 5000 EUR neturtinės žalos atlyginimą ir padalinti turtą, tačiau priteisiant/pripažįstant asmeninės nuosavybės teise jam bendros 252430 EUR vertės ( taip nurodoma - 15 l. ) turto dalį.

Teismo sprendimu santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pagal ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo byla nutraukiama jo atsisakius, analogiškas atsakovo reikalavimas netenkinamas, padalinus santuokinį turtą ieškovei atitenka 141000 EUR vertės, o atsakovui – 158500 EUR jo dalis.

Tokioje situacijoje teismas vertina, kad mokėtinas žyminis mokestis apskaičiuotinas nuo reikalavimo dėl santuokos nutraukimo, dviejų reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo ir reikalavimų dėl turto dalybų pagal teismo sprendimu nustatomas jo dalis ( nes proceso eigoje skiriasi nurodytos to paties turto kainos, keičiami reikalavimai dėl jo priteisimo vienam ar kitam sutuoktiniui ir pan. ). Todėl el. formos byloje mokėtinos žyminio mokesčio sumos yra 109 EUR ( dėl santuokos nutraukimo ), 113 EUR ( dėl neturtinės žalos ) ir atitinkamai 2033 EUR ( ieškovei ) bei 2164 EUR ( atsakovui ) dėl turto padalinimo.

Byloje nustatyta, kad reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės ieškovė pareiškė nors ir iki 2022-01-12 įvykio, tačiau pačios ieškovės kaltė konstatuota ir dėl jos ankstesnio elgesio, t. y. toks reikalavimas jau pareiškimo metu buvo nepagrįstas. Taip pat nepagrįstu pripažįstamas analogiškas atsakovo reikalavimas dėl ieškovės kaltės, tačiau jis grindžiamas visų pirma teismo nuosprendžiu dėl 2022-01-12 veikos ( tai įrodyta ), o pradiniame priešieškinyje jis nurodė abipusę kaltę. Dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo abiejų sutuoktinių reikalavimai yra nepagrįsti, o savojo ieškovė atsisakė tik po jos nuteisimo. Dalyje dėl turto dalybų ieškovės reikalavimas turtą pripažinti bendru tenkinamas ( o priešingas atsakovo netenkinamas ), tačiau turtas padalinamas nelygiomis dalimis ( t. y. pagal atsakovo reikalavimą ), o jo padalinimas natūra bei nustatomos kompensacijos neatitinka abiejų šalių pasiūlymų. Taip pat vertinama, kad abiejų šalių procesinis elgesys buvo ne visiškai tinkamas, kas, be abejo, sąlygojo, proceso išlaidų didėjimą ( ieškovė nenurodė skolos bankui, į dalintiną turtą įtraukė kitam asmeniui priklausantį žoliapjovės traktorių, neatsižvelgė į atsakovo asmeninių lėšų panaudojimą bendram turtui, atsakovas ne iš karto nurodė kreditorę I. V., daug kartų tikslino ir reiškė naujus reikalavimus; abi pusės keitė poziciją beveik visais klausimais, labiausiai - dėl turto dalybų ir pan. ). Todėl teismas laiko, kad formaliai nustatyti šalių reikalavimų ( juo labiau - pakeistų daug kartų ) patenkinimo procentinę išraišką vargu ar įmanoma ir kiekvienai šaliai paliktinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos - žyminis mokestis, atstovavimo ir kitos ( turto vertinimo, dokumentų gavimo ir pan. ). Dėl to dalyje dėl santuokos nutraukimo 109 EUR žyminis mokestis užskaitytinas lygiomis dalimis iš abiejų šalių ( po 54,50 EUR ); dalyje dėl neturtinės žalos iš ieškovės užskaitytina 28,25 EUR ( atsisakius reikalavimo ), o iš atsakovo – 113 EUR, dalyje dėl turto padalinimo – 2033 ( iš ieškovės ) ir 2164 EUR ( iš atsakovo ). Todėl iš viso ieškovė turėtų sumokėti 2115,75 EUR ( 54,50 EUR, 28,25 EUR ir 2033 EUR ) žyminio mokesčio, o atsakovas – 2331,50 EUR ( 54,50 EUR, 113 EUR ir 2164 EUR ). Ieškovė yra sumokėjusi 3555 EUR žyminį mokestį, todėl, atlikus tarpusavio užskaitymus, jai grąžintina 1439,25 EUR suma. Atitinkamai 2749 EUR žyminį mokestį sumokėjusiam atsakovui grąžintina 417,50 EUR suma ( CPK 87 str. 1 d. 1 p. ). Procesinių dokumentų siuntimo atsakovui išlaidos ( kurios mokamos į kitą sąskaitą, todėl negali būti padengiamos tarpusavio užskaitymu ) yra tik 4,48 EUR, todėl valstybei nepriteisiamos CPK 96 str. 6 d. ).

Sprendimui įsiteisėjus CD diskas su garso įrašu paliktinas saugoti byloje, sąsiuvinis su paskolų sutartimis grąžintinas jį pateikusiam ( per atstovą ) S. M..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos CPK 268 - 270 straipsniais,

nusprendžia:

Patikslintus ieškinį ir priešieškinį tenkinti dalinai.

Santuoką, užregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti. Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Civilinę bylą dalyje pagal ieškovės M. M. reikalavimą atsakovui S. M. dėl neturtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Atsakovo S. M. reikalavimo ieškovei M. M. dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinti.

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukelia nuo apsigyvenimo skyrium dienos - (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad ieškovei M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso :

11,6500 ha. ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad atsakovui S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso :

6,7600 ha. ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

1,1500 ha. ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

400/1583 dalis 15,8300 ha. ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini)dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1183/3166 to paties žemės sklypo dalis pagal (duomenys neskelbtini)paveldėjimo teisės liudijimą;

ratinis traktorius MTZ „Belarus-80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo/gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir

traktoriaus priekaba „Taskento TG“ 2PTS-4-793, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo/gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Civilinę bylą dalyje dėl žoliapjovės traktoriaus padalinimo nutraukti.

Padalinti sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą :

Priteisti ieškovei M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) :

1,7100 ha. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

2,7610 ha. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

0,8800 ha. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

6,7704 ha. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį K(duomenys neskelbtini);

2,0885 ha. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini),

bendros 46300 EUR vertės.

Priteisti atsakovui S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) :

0,3300 ha. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

2,9661 ha. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

0,8800 ha. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

0,8500 ha. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

1,000 ha. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

0,9100 ha. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

3,6400 ha. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

3,0000 ha. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

4,7118 ha. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

4,6154 ha. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

0,1300 ha. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

0,1900 ha. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

0,1500 ha. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

3,2635 ha. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

1,6545 ha. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

1,3378 ha. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

1,0976 ha. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais :

gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

ferma, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

skysto mėšlo rezervuaru, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

šuliniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini),ūkininko S. M. ūkį, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini),

traktorių „Farmer“ F-9258 TE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini);

savikrovę priekabą T-635 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini);

traktorių „Zetor“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini);

automobilį „Nissan X-Trail“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

presą-vyniotuvą, pašarų dalytuvą, reples šieno rulonams krauti, šakes šieno rulonams kelti, frontalinį krautuvą, srutų bačką, žolės rinktuvą, grėblį, šienapjovę;

30 karvių ir 19 telyčaičių ( pagal 2021-11-30 duomenis ).

bendros 252200 EUR vertės.

Priteisti iš S. M. M. M. devyniasdešimt keturių tūkstančių septynių šimtų eurų ( 94700 EUR ) piniginę kompensaciją už jam tekusią didesnę santuokinio turto dalį.

Atidėti piniginės kompensacijos sumokėjimo terminą nustatant, kad keturiasdešimt keturių tūkstančių septynių šimtų eurų ( 44700 EUR ) kompensacijos dalis turi būti sumokėta per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; likusi penkiasdešimties tūkstančių eurų ( 50000 EUR ) kompensacijos dalis turi būti sumokėta per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Ieškovės M. M. prašymo nustatyti atsakovo daiktų priverstinę hipoteką netenkinti.

Nustatyti, kad prievolė „Swedbank“ AB pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) M. M. ir S. M. lieka solidari, tačiau visą likusią negrąžintą paskolos dalį skolininkų tarpusavio susitarimu privalo sumokėti S. M..

Nustatyti, kad prievolės I. V. pagal (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)paskolų sutartis yra asmeninės S. M. prievolės.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo M. M. paliekama santuokinė pavardė „M.“.

G. M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) vieno tūkstančio keturių šimtų trisdešimt devynių eurų 25 ct. ( 1439,25 EUR ) permokėtą dalį žyminio mokesčio, sumokėto (duomenys neskelbtini)kvitu Nr. (duomenys neskelbtini), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija Lietuvos CPK 87 str. tvarka.

G. S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) keturių šimtų septyniolikos eurų 50 ct. ( 417,50 EUR ) permokėtą dalį žyminio mokesčio, sumokėto 2022-01-25 mokėjimo dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija Lietuvos CPK 87 str. tvarka.

Sprendimui įsiteisėjus CD diską su garso įrašu palikti saugoti byloje, sąsiuvinį su paskolų sutartimis grąžinti S. M..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėjas Vidmantas Rudaitis