Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bedarbė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji M. M. 2022 m. sausio 12 d. apie 4 val. (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia nenustatytą skaičių kartų mediniu pagaliu sudavė į galvą savo vyrui S. M., po to, iš nugaros sugriebusi jam už rūbų apykaklės, įrėmusi keliais į nugarą, tempė už kaklo, po to kieme, užšokusi jam ant nugaros, pargriovė ant žemės ir, sugriebusi už rūbų apykaklės, tempė už kaklo, nagais subraižė jam veidą, tuo padarė nukentėjusiam S. M. odos nubrozdinimus kaklo priekiniame paviršiuje, dešinio smilkinio srityje, dešinio skruosto srityje, dešinio žando srityje, panosio srities kairėje, viršutinės lūpos raudonio centrinėje dalyje, apatinės lupos raudonio kairėje, kairės ausies srityje, kairio užausio srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji M. M. ikiteisminio tyrimo metu ir įrodymų tyrimo pradžioje teisme kaltės nepripažino. Ji paaiškino, kad santykiai jos ir sutuoktinio S. M. keletą metų itin įtemti, konfliktiški, ji patirianti nuolatinį psichologinį smurtą, ketveri metai jie faktiškai negyvena vedybinio gyvenimo, gyvena atskiruose kambariuose. 2022 m. sausio 12 d. 4 valandą ryte į S. M. kambarį, tuo metu kai jo kambaryje nebuvo, ji atėjusi norėdama kambarį sutvarkyti, pakeisti patalyne. Nuėmus nuo lovos antklodę, į kambarį atėjo S. M., kuris kaltino ją, jog ji norinti jį apvogti. S. rankoje laikė mobiliojo ryšio telefoną, kažką į telefoną sakė. Iš tokio jo elgesio ji supratusi, kad jis ją filmuoja. Toks sutuoktinio elgesys ją labai įžeidė, ji supyko, ėmė reikalauti, kad baigtų filmuoti ir įrašinėti, kas vyksta namuose. Ji puolė link jo, norėdama, kad sutuoktinis baigtų įrašinėti, o ne norėdama jam suduoti. Kai S. bėgo į katilinę, šaukdamas kažkam „žiūrėkit, ką ji daro“, ji vijosi jį. Katilinėje taip pat reikalavo nutraukti įrašinėjimą, smūgių su pagaliu jam nesudavė. Kai S. iš katilinės bėgo link išėjimo durų, ji buvo sugriebusi už striukės, kurią S. buvo užsivilkęs, tačiau neužsisegęs. Jai sulaikyti vyro nepavyko, jis ištrūko ir išbėgo į lauką, ji vijosi. Į lauką išbėgo basa, vilkėdama tik naktinius marškinius. Netoli ūkinio pastato jie abu pargriuvo, nes lauke buvo slidu, pasnigę. Kaip jie nugriuvo, ar griūvant ji buvo įsikibusi į S. M. ar jo rūbus, ji neprisimena. Prisimena, kad ji, pakilusi nuo žemės, verkdama nuėjo į kambarį, norėjo paskambinti bendrajam pagalbos centrui, tačiau jai prisiskambinti nepavyko, į namus sugrįžęs S. M. iš jos telefoną atėmė.

Išklausiusi nukentėjusiojo S. M. ir liudytojos V. N. parodymų, kaltinamoji savo poziciją dėl kaltės pakeitė, kaltę pripažino, paaiškino, kad 2022 m. sausio 12 d. įvykių ji gerai neprisimenanti, nes buvo labai įpykusi dėl to, kad S. mobiliuoju telefonu įrašinėjo, kas vyksta jų namuose, apimta pykčio, ji galėjo mediniu pagaliu suduoti S., temdama už rūbų, norėdama atimti telefoną, galėjo padaryti nubrozdinimus, kurie nustatyti teismo medicinos specialisto. Dėl jai inkriminuoto kaltinimo visa apimti kaltę ji pripažįstanti, teisme nukentėjusiojo ji atsiprašė, jis jai atleido.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis S. M. parodė, kad 2022 m. sausio 12 d. 4 val. ryte jis katilinėje rengėsi darbiniais rūbais, ketino eiti šerti gyvulių. Jis ūkininkauja, laiko galvijus. Ketveri metai, kai faktiškai negyvena santuokinio gyvenimo su sutuoktine, miega atskiruose kambariuose. M. M. jo kambario niekada netvarko, todėl, jo įsitikinimu, į jo kambarį M. M. įėjo kitu tikslu. Būdamas katilinėje, išgirdo šurmulį savo kambaryje, į kurį atėjęs, rado M. M. įsilipusią į jo lovą ir kažko ieškančią joje, svaidančią patalynę nuo lovos. Į jo klausimą, ką ji daranti, M. neatsakė, todėl jis nubėgo į katilinę, pasiėmė savo mobiliojo ryšio telefoną ir įjungęs garso įrašymo funkciją, ėmė įrašinėti, kas vyksta namuose. M. M. puolė prie jo, reikalaudama atiduoti telefoną. Jis traukėsi, bėgo į katilinę, M. jam iš paskos. Įbėgusi į katilinę ji sulaužė jo cigaretes, sugriebusi medinį pagalį, skirtą gyvenamojo namo palėpės dangčiui atidaryti, ėmė juo daužyti jį. Kiek kartų sudavė, negali pasakyti, smūgiai buvo suduoti į galvą ir rankas, kuriomis dangstėsi nuo smūgių. Mušdama mediniu pagaliu reikalavo atiduoti telefoną, šaukė, jog prisiekia vaikais, kad jį nužudysianti. Jam pavyko ištrūkti iš katilinės, pabėgti nuo M. M. smūgių pagaliu, tačiau bėgdamas pro duris, ant slenksčio suklupo. Pribėgusi prie jo M., užšoko jam ant nugaros, įsikibusi į megztinio apykaklę, ją tempė į save, apykakle, įsirėžusia į jo kaklo priekinę dalį, ėmė jį smaugti, jam trūko oro. Jam pavyko nusikratyti M., jis išbėgo į lauką, bėgdamas be batų per žolę, paslydo ir suklupo. Pribėgusi prie jo M., kuri buvo vienmarškinė, basa, užšoko jam ant nugaros, šaukė, reikalavo atiduoti telefoną, rankomis braižė jam veidą, pirštus buvo įkišusi jam į burną, įdrėskė lūpą. Kai jam pavyko išsivaduoti iš M. glėbio, jis nuėjo link ūkinio pastato, M. sugrįžo į namą. Palaukęs, kol M. nueis į savo kambarį, sugrįžo į katilinę, apsiavė batus, baigė rengtis darbiniais rūbais ir išėjo į tvartą šerti gyvulių. Neužilgo į tvartą atėjo V. N., kuri dirba jo ūkyje darbininke. Atlikęs rytinius ūkio darbus, pašėręs gyvulius, jis nuėjo pailsėti. Pailsėjęs, po kurio laiko veidrodyje pamatė apdraskytą savo veidą, smaugimo žymes ant kaklo, kurias jis užfiksavo nufotografuodamas savo mobiliojo ryšio telefonu. Teisme pertraukos metu kaltinamoji jo atsiprašė, jam pakanka sutuoktinės atsiprašymo žodžiu, jis jai atleido, civilinio ieškinio nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme jis nereiškė, kaltinamajai atsiprašius, pretenzijų jai nebeturi, prašo baudžiamąją bylą nutraukti.

Liudytoja V. N. parodė, kad S. M. (duomenys neskelbtini) dirba 18 metų, gyvena netoliese, todėl kas rytą pėsčiomis ateina į (duomenys neskelbtini) sodybą. 2022 m. sausio 12 d. apie 4 val. 40 min atėjo prie (duomenys neskelbtini) namų, iš tolo matė, kad (duomenys neskelbtini) namuose dega šviesos. Arčiau priėjusi, išgirdo triukšmą, M. M. balsą, pamatė atidarytas katilinės duris. Nenorėdama, kad būtų pastebėta, pasislėpė už sandėlio. Būdama nuo (duomenys neskelbtini) namų apie 50 metrų atstumu, matė tarpduryje suklupusį S. M., matė M. tampančią S. už rūbų, girdėjo M. šaukiančią. Matė, kaip S. išbėgo iš namo, M. jį vijosi. Kas vyko toliau, ji nebematė, nes vaizdą užstojo kiemo augalai, šulinys. Neužilgo M. grįžo į namą, matė, kad M. basa, pusnuogė - apsirengusi apatinėmis kelnaitėmis ir maikute. M. įėjus į namus, ji nuėjo į tvartą. Atliekant rytinius darbus tvarte matė raudoną S. M. veidą, tačiau, ar buvo veide kokie įdrėskimai, sužalojimai, negali pasakyti, nes į tai nekreipė dėmesio, atidžiai S. veido neapžiūrinėjo. S. jai niekuo nesiskundė. Nenorėdama pakenkti nei vienam iš (duomenys neskelbtini), manydama, kad jie tarpusavyje išsispręs kilusius nesutarimus, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad konflikto nematė, tačiau teisme ji sako tiesą, papasakojo tai, ką matė 2022 m. sausio 12 d. ryte, atėjusi į (duomenys neskelbtini) sodybą.

Iš S. M. prašymo (b. l. 10), Lietuvos policijos duomenų bazėje užfiksuotų pranešimų (b. l. 6) matyti, kad S. M. 2022 m. sausio 17 d. kreipėsi į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariatą su prašymu M. M. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad ji 2022 m. sausio 12 d. 4 val. 42 min namuose, sugriebusi už apykaklės, smaugė jį, nagais subraižė jam veidą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus teismo medicinos ekspertas, atlikęs nukentėjusiojo S. M. apžiūrą, nustatė, kad jam padaryti odos nubrozdinimai kaklo priekiniame paviršiuje, dešinio smilkinio srityje, dešinio skruosto srityje, dešinio žando srityje, panosio srities kairėje, viršutinės lūpos raudonio centrinėje dalyje, apatinės lūpos raudonio kairėje, kairės ausies srityje, kairio užausio srityje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. S. M. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 13)

Atlikus papildomą tyrimą Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė išvadą (b. l. 26), kad S. M. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais, sužalojimai nėra būdingi griuviminės traumos metu kontaktui su kietu paviršiumi/plokštuma.

Iš savanoriško daiktų pateikimo protokolo (b. l. 27), foto nuotraukų (b. l. 28) matyti, kad nukentėjusysis S. M. prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė nuotraukas, kuriose matomas odos nubrozdinimas kaklo priekiniame paviršiuje.

Iš daiktų apžiūros protokolo (b. l. 30-31) matyti, kad nukentėjusysis S. M. pateikė kompaktinį diską, kuriame patalpinti garso įrašai. Nukentėjusysis S. M. teisme patvirtino, kad garso įrašai daryti 2022 m. sausio 12 d. apie 4 val. namuose vykusio konflikto tarp jo ir jo sutuoktinės M. M. metu. Išklausius garso įrašą teisme nustatyta, kad jame girdisi S. M. ir M. M. balsai, iš kurių galima spręsti apie konflikto eigą, smurtinius M. M. veiksmus, nukentėjusiojo S. M. prašymą tokius veiksmus nutraukti.

Iš savanoriško daiktų pateikimo protokolo (b. l. 32-33), daiktų apžiūros protokolo (b. l. 34-35), foto nuotraukos (b. l. 36) matyti, kad S. M. pateikė medinę lazdą, kurios ilgis 75 cm, kuria konflikto metu M. M. sudavė jam smūgius.

Aptartų įrodymų visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamoji M. M. tyčiniais veiksmais – suduodama medine lazda smūgius į galvą, temdama už megztinio apykaklės, rankomis griebdama už veido savo sutuoktiniui S. M., tokiu būdu panaudodama smurtą prieš savo šeimos narį, sukėlė nukentėjusiajam ne tik fizinį skausmą, bet ir nežymiai jį sužalojo, todėl jos veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtis.

Iš kaltinamosios ir nukentėjusiojo pasirašyto susitaikymo protokolo (b. l. 221), kaltinamosios ir nukentėjusiojo paaiškinimų teisme matyti, kad kaltinamoji M. M. nukentėjusiojo S. M. atsiprašė, nukentėjusysis jai atleido, jie susitaikė, nukentėjusysis prašo baudžiamąją bylą nutraukti.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma.

Teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis, išklausęs kaltinamosios paaiškinimų ir nukentėjusiojo poziciją aptariamu klausimu, sprendžia, kad nėra kliūčių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir M. M.atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

Nusikalstama veika, kurią padarė M. M., priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teisme kaltinamoji savo poziciją pakeitė, savo kaltės nebeginčijo, kalta prisipažino, nukentėjusysis civilinio ieškinio nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nereiškė. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis S. M. patvirtino, kad kaltinamoji M. M. jo atsiprašė, jis jai atleido, jie susitaikė, prašo baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti. Visuma šių aplinkybių rodo, kad yra BK 38 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Šiuo atveju yra ir pagrindas manyti, kad kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ji anksčiau neteista, nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 126), administracinių nusižengimų nėra padariusi (b. l. 130). Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šioje byloje kaltinamajai inkriminuoti nusikalstami veiksmai tėra atsitiktinis neigiamas jos poelgis, nulemtas ne išankstinės jos tyčios dėl asmeninių ar kokių nors kitų priežasčių sukelti nukentėjusiajam skausmą ir jį sužaloti, o dėl impulsyvaus elgesio, tuo metu užplūdusio pykčio, kas ir paskatino M. M. pasielgti visiškai neadekvačiai, be jokios priežasties, motyvų smurtauti prieš sutuoktinį. Teismas tiki, jog baudžiamasis procesas leido kaltinamajai kritiškai įvertinti savo veiksmus, jis turės įtakos jai kaip prevencinio pobūdžio priemonė. Teismo manymu, sprendimas atleisti M. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju S. M., įvertinant sąlyginį šio sprendimo pobūdį - galimybę jį panaikinti bei patraukti M. M. baudžiamojon atsakomybėn, jei per 1 metus bus padaryta nauja nusikalstama veika, šiuo atveju taip pat užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

Įvertinus aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pagrindo svarstyti galimybės atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, kadangi ji savo kaltės ikiteisminio tyrimo metu nepripažino, su nukentėjusiuoju susitaikiusi nebuvo. Tačiau teisme paaiškėjus naujoms aplinkybėms, t. y. nustačius, jog egzistuoja BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatytų sąlygų visuma, baudžiamoji byla M. M. atžvilgiu nutrauktina kaltininkei ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius.

Pažymėtina, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, viena iš jų – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (9 punktas). Kadangi M. M. padaryta nusikalstama veika šeimos nariui, nusikaltimas smurtinis, iš kaltinamosios paaiškinimų ir nukentėjusiojo parodymą galima daryti išvadą apie ankstesnį netinkamą kaltinamosios elgesį, pykčio proveržius, todėl tikslinga kaltinamajai skirti vieną iš BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė kaltinamajai nepaskirta, baudžiamoji byla nutraukta, todėl kardomąją priemonę šiuo metu skirti netikslinga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

M. M., padariusią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkei susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti M. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomosios priemonės neskirti.

Daiktus, turinčius nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmeną, esančią voke prie baudžiamosios bylos, palikti baudžiamojoje byloje, medinę lazdą, saugomą Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate (2022-01-21 kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)), grąžinti S. M..

– per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

– per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

– jai vengiant įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.