Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Pašilio, Ernesto Rimšelio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Violetos Bartušienės ir nuteistojo M. S. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam paskirta 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) jam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl disponavimo 42,759 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių)) jam paskirta 15 (penkiolikos) parų arešto bausmė;

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl disponavimo 0,242 g narkotinės medžiagos – kokaino) jam paskirta 15 (penkiolikos) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu tarpusavyje ir su bausme, paskirta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 22 d. baudžiamuoju įsakymu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir M. S. paskirta subendrinta 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2021 m. gruodžio 17 d. iki 2022 m. rugsėjo 14 d. ir bausmė, atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 22 d. baudžiamąjį įsakymą.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios M. S. palikta galioti paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta M. S. kardomąją priemonę – 10 000 Eur užstatą, kuris 2022 m. rugsėjo 7 d. įneštas į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą užstato davėjų V. P. ir A. P., panaikinti ir šias pinigines lėšas perduoti valstybei, pervedant į biudžeto surenkamąją sąskaitą.

Kiti nuteistieji (D. S., D. K.), dėl kurių priimtas skundžiamas nuosprendis, apeliacinių skundų nepateikė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

4.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir dėl to M. S. paskyrė aiškiai per švelnią bausmę. Byloje nėra išimtinių aplinkybių, susijusių su nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio ir kaltininko asmenybės apibūdinimu, todėl nuteistajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirti ženkliai mažesnę laisvės atėmimo bausmę, nei nurodyta sankcijoje, nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo, tokia bausmė prieštarauja teisingumo principui ir neatitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintos bausmės paskirties.

5.11. Apelianto manymu, aptartos baudžiamosios bylos patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl M. S. paskyrė akivaizdžiai per griežtą ir neteisingą laisvės atėmimo bausmę. Esant nurodytoms aplinkybėms skundžiamas nuosprendis yra keistinas, skiriant M. S. švelnesnes bausmes ir galutinę subendrintą bausmę nei paskirta skundžiamu nuosprendžiu.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinių skundų turinį ir apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, atlikusi įrodymų tyrimą – apklaususi nuteistąjį M. S., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. S. teisėtai ir pagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl jam inkriminuotų veikų padarymo, jo padarytos veikos buvo kvalifikuotos tinkamai, paskirta bausmė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, kuri ir lėmė galutinės subendrintos šešerių metų laisvės atėmimo bausmės paskyrimą atitinka bausmės paskirtį ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą.

9. Apeliantai pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį ginčija tik nuteistajam M. S. paskirtos, jų vertinimu, netinkamai individualizuotos bausmės aspektu. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistojo M. S. nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, inkriminuotų nusikalstamų veikų teisinė kvalifikacija nekelia abejonių, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, pasisakys tik dėl apeliaciniuose skunduose keliamų klausimų.

10. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus: pirma, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; antra, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; trečia, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; ketvirta, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; penkta, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad visi penki tikslai yra vienodai svarbūs. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę.

12. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.

13. Byloje nustatyta, kad būtent M. S. buvo nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), organizatorius. Jis su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, susitarė dėl narkotinės medžiagos – kanapių įgijimo, pasiūlė kitiems asmenims (D. S. ir D. K.) dalyvauti nusikalstamos veikos padaryme – juos įtraukė į nusikaltimų darymą. Nuteistojo M. S. nusikalstami veiksmai buvo aktyvūs. Jis Jungtinėje Karalystėje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo narkotinę medžiagą – kanapes, šią medžiagą pargabenus į Lietuvos Respubliką, išsinuomojo autobusiuką narkotinės medžiagos – kanapių atvežimui į Šiaulius. Prokurorės manymu, būtent tai, kad M. S. buvo šių nusikalstamų veikų sumanytojas ir iniciatorius, jo nusikalstami veiksmai buvo intensyvesni nei kitų skundžiamu nuosprendžiu nuteistų asmenų, sudaro pagrindą jam paskirti griežtesnę laisvės atėmimo bausmę, o ne savo dydžiu panašią į D. S. ir D. K. paskirtas laisvės atėmimo bausmes.

14. Teisėjų kolegija pastebi, kad kitų byloje nuteistų asmenų (D. S., D. K.), kuriems pirmosios instancijos teismas taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė laisvės atėmimo bausmes, trumpesnes nei sankcijoje numatyta minimali bausmė, vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo pakankamai reikšmingas: D. S. prie narkotinės medžiagos – kanapių įgijimo prisidėjo savo piniginėmis lėšomis, iš vairuotojo paėmė krovinį su narkotine medžiaga, kartu su M. S. mikroautobusu narkotines medžiagas vežė iš Kauno į Šiaulius. D. K. surado asmenį, galintį krovinyje į Lietuvos Respubliką pervežti įgytas narkotines medžiagas – kanapes bei asmenį, sutikusį nuvykti į Jungtinę Karalystę ir iš jos grįžti automobiliu, kuriame buvo paslėptos narkotinės medžiagos. Teisiamojo posėdžio metu nuteistieji paaiškino, kad jie buvo pažįstami, kartu sportavo. Akivaizdu, kad juos siejo bendras tikslas – įsigyti ir išplatinti narkotines medžiagas – kanapes ir tokiu būdu gauti neteisėtą atlygį. Kiekvienas iš jų prie nusikalstamos veikos prisidėjo pagal galimybes ir susiklosčiusias aplinkybes (D. S. prie narkotinių medžiagų – kanapių įgijimo prisidėjo pinigais, nes tuo metu užsienyje buvo užsidirbęs pinigų; jis taip pat pagal pirminį susitarimą turėjo vykti į Jungtinę Karalystę, tačiau dėl pasikeitusių aplinkybių to nepadarė; D. K. turėjo pasirūpinti, kad narkotinės medžiagos būtų atvežtos į Lietuvos Respubliką. Taigi M. S., D. S. ir D. K., veikdami bendrai su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, turėdami bendrą nusikalstamą tikslą, veikdami bendrininkų grupe neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) bei narkotines medžiagas kontrabanda gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei tai, kad būtent M. S. buvo minėtų nusikaltimų iniciatorius, jam už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą parinkdamas bausmę ir nustatydamas jos dydį pagrįstai paskyrė vieneriais metais didesnę laisvės atėmimo bausmę nei kitiems nuteistiesiems (D. S. ir D. K.).

17. Svarbu pažymėti ir tai, kad nors M. S. nusikalto, būdamas neteistas, tačiau iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, jog M. S. Šiaulių apygardos prokuratūros 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymo nutrauktas pagal laidavimą (t. 17, b. l. 122–128). Teisiamojo posėdžio metu M. S. patvirtino, kad jis praeityje vartojo narkotines medžiagas: kanapes, kokainą (t. 17, b. l. 63). Nuteistasis M. S. nusikalto būdamas baustas administracine tvarka dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo nulemto pažeidžiant Kelių eismo taisykles (t. 14, b. l. 113– 116). Be to, nuteistasis M. S. Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu dėl to, kad pagamino netikrus ir suklastojo dokumentus. Jis, būdamas pripažintas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-43686-21, kurioje jam Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 14 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo skirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, turėdamas tikslą, kad ši kardomoji priemonė būtų panaikinta ar pakeista, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2022 m. lapkričio 18 d., kompiuteriu, UAB „L.“ direktoriaus vardu, surašė ir taip pagamino netikrus dokumentus: UAB „L.“ ir M. S. 2022 m. lapkričio 18 d. darbo sutarties blanką, sudarytą iš vieno lapo, į jį įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis: sutarties 1.2 punkte nurodė, kad jis, M. S., įdarbinamas vairuotoju – ekspeditoriumi – vadybininku, 4 punkte nurodė, jog darbo laiko norma – 8 val. per dieną (daugiau kaip po 8 val. mokami viršvalandžiai), 5 d. per savaitė (daugiau kaip po 5 d. mokami priedai), 6 punkte nurodė, kad bus vykdoma produkcijos plėtra, produkcijos pristatymas Lietuvos bei užsienio valstybėms, klientų paieška, darbo pavedimų vykdymas, bei R. K. 2022 m. lapkričio 22 d. prašymą, sudarytą iš vieno lapo, adresuotą Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorei, kuriuo prašė panaikinti ar pakeisti M. S. kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą. Šiuos žinomai netikrus dokumentus atspausdino, įrašė juose R. K. vardą ir pavardę, pasirašė išgalvotu R. K. parašu ir patvirtino UAB „L.“ antspaudu bei 2022 m. lapkričio 24 d. 13.47 val. išsiuntė iš jam priklausančio elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į Šiaulių apygardos prokuratūros elektroninį paštą Siauliai@prokuraturos.lt. (t. 17, b. l. 129–137). Nors iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) matyti, kad nuteistasis M. S. jam baudžiamuoju įsakymu paskirtą 3 000 Eur baudą sumokėjo savarankiškai, vis tik šios aplinkybės, jas įvertinus pirmiau aptartų M. S. teigiamai charakterizuojančių aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo jam dar labiau švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę.

18. Priešingai nei apeliaciniame skunde tvirtina nuteistasis M. S., pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), padarymo nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimo. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina, kad jis kaltę pripažįsta dėl visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, jog BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama nustačius du momentus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailestį. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2017, Nr. 2K-281-942/2018). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, Nr. 2K-299/2012, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-145-139/2015).

19. Nors nuteistasis M. S. 2024 m. kovo 14 d. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl dalies jam inkriminuojamų veiksmų pripažino, taip pat ir apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad kaltę pripažįsta, gailisi, tačiau, nurodydamas nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), padarymo aplinkybes, neigė, kad nusikalto bendrais veiksmais su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą (V. K.), taip pat neigė organizavęs nusikalstamos veikos padarymą, tvirtino, kad idėja disponuoti dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, jas parsigabenant iš Jungtinės Karalystės, kilo D. K. bendro susitikimo su D. S. ir D. K. metu. M. S. planavo iš parsigabento kiekio gauti kelis kilogramus kanapių, kurias būtų rūkęs pats ir galimai pardavęs (t. 17, b. l. 61–63). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. S. pozicija nesudaro pagrindo spręsti, jog jis pripažįsta esmines jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybes. Nuteistojo M. S. prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra deklaratyvūs, pareikšti siekiant tiek sušvelninti savo padėtį baudžiamosios atsakomybės prasme, tiek padėti išvengti atsakomybės nusikaltimo bendrininkui, kuriam ikiteisminis tyrimas yra atskirtas į atskirą.

20. Nuteistojo manymu, valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikiusios prokurorės pozicija dėl M. S. kaltės prisipažinimo nebuvo nuosekli, nes kaltinamajame akte nurodyta, kad jis pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) kaltę pripažino visiškai. Vis tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu prokurorė paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu M. S. kaltės pripažinimą vertina deklaratyviu (t. 17, b. l. 145). Kaltinamajame akte nurodyta, kad nėra nuteistojo M. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (t. 15, b. l. 38). Aptartos aplinkybės, priešingai nei teigia nuteistasis, patvirtina nuoseklią valstybinį kaltinimą palaikančios prokurorės poziciją.

21. Apeliaciniame skunde M. S. remiasi kitų teismų sprendimais, priimtais baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, nurodydamas, kad teismai, esant analogiškoms arba nuteistuosius blogiau charakterizuojančioms aplinkybėms, kaltais pripažintiems asmenims paskyrė mažesnes, nei skundžiamu nuosprendžiu paskirta, bausmes. Sutikti su tokiu nuteistojo apeliacinio skundo argumentu nėra pagrindo.

22. Iš Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-123-1900/2018 matyti, kad nors teismas nuteistajam paskyrė mažesnę laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos dydį nustatė atsižvelgęs ne tik į nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, bet ir į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis padarė vieną nusikalstamą veiką, nusikalto veikdamas vienas, į nusikalstamos veikos darymą kiti asmenys nebuvo įtraukti.

23. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-41-174/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paliktu galioti dalyje dėl nuteistajam už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje padarymą paskirtos bausmės, matyti, kad nors nuteistasis disponavo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – heroino, tačiau apygardos teismas, nuteistajam už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirdamas alternatyvią laisvės atėmimui bausmę – baudą, įvertino tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra net dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kartu atsižvelgė ir į jį charakterizuojančias aplinkybes (baigė gydymą nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms reabilitacijos centre, anksčiau neteistas, turi darbą ir šeimą, augina 6 metų vaiką, apie jo asmenybę neigiamų duomenų nėra, išlaiko ir prižiūri sergantį tėvą).

25. Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-476-197/2015, kuris paliktas galioti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi Nr. 2K-195-677/2016, matyti, kad nuteistajam, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki dvejų metų, įvertinus ne tik jį teigiamai charakterizuojančius duomenis, bet ir tai, jog nusikalstama veika nebuvo baigta, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, be to, jis disponavo psichotropinėmis medžiagomis, kurios į draudžiamų sąrašą buvo įtrauktos tik prieš metus.

26. Iš Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-262-929/2021 matyti, kad teismas, nuteistajam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, be kitų aplinkybių, įvertinęs jo sveikatos būklę, turimą priklausomybę narkotinėms medžiagoms, kurią išgydyti jis dėjo pastangas. Be to, nuteistasis padarė vieną nusikaltimą, nusikalto veikdamas vienas, į nusikalstamos veikos darymą kiti asmenys nebuvo įtraukti.

27. Taigi, priešingai nei tvirtina M. S., apeliaciniame skunde nurodytuose teismų sprendimuose buvo vertinamos skirtingos aplinkybės, turinčios reikšmės bausmės individualizavimui. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismai, esant analogiškoms arba nuteistuosius blogiau charakterizuojančioms aplinkybėms, minėtose bylose skyrė bausmes, ženkliai mažesnes nei paskirtos skundžiamu nuosprendžiu.

28. Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo M. S. teiginiu, kad mažesnį jo nusikalstamos veikos pavojingumą patvirtina ir tai, kad jis gabeno augalinės kilmės narkotinę medžiagą – kanapes. Vis tik atkreipiamas nuteistojo dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas nediferencijuoja baudžiamosios atsakomybės ribų – nusikalstamų veikų sunkumo ir pavojingumo – pagal konkrečių narkotinių ir psichotropinių medžiagų rūšis. Baudžiamoji atsakomybė yra diferencijuojama, be kita ko, pagal neteisėtai disponuojamų narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų kiekį, kartu taip įvertinant ir konkrečios uždraustos medžiagos daromą žalą žmogaus (-ių) sveikatai ir pavojų gyvybei (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 55- 489/2023).

29. Byloje nustatyta, kad M. S., veikdamas bendrai su kitais asmenimis, disponavo 9 693,39 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas (su vėlesniais pakeitimais) labai didelis kiekis kanapių (antžeminių dalių) yra daugiau kaip 2 500 g. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad neteisėtai disponuotos narkotinės medžiagos kanapių kiekis minėtą 2 500 g ribą viršijo nežymiai, tačiau su tokiu teiginiu nėra pagrindo sutikti, nes labai didelio kiekio kanapių riba viršyta beveik tris kartus - 7193,39 g, o įvertinus nuteistojo M. S. turėtą sumanymą vėliau šią narkotinę medžiagą išplatinti kitiems asmenims, sutikti, kad tai mažiau pavojinga veika nėra pagrindo.

30. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas tiesiogiai susijęs su vidiniu teismo įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis kaltinamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas, jo parodymų ir atsakymų į patikslinančius klausimus išklausymas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316-788/2019, Nr. 2K-187-976/2023). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti kaip jau pirmiau minėta labai svarbu tinkamas kaltininko asmenybės pavojingumo įvertinimas, kuris sudarytų pagrindą daryti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas.

31. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis po jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo iš esmės pakeitė savo gyvenimo būdą, kuris iki tol buvo susijęs ir su narkotinių medžiagų vartojimu. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu Šiaulių valstybinėje kolegijoje baigė Įmonių ir įstaigų vadybos studijas (t. 17, b. l. 81, 172). Kolegijos dekanės jis charakterizuojamas teigiamai (t. 17, b. l. 115). MB „F.“ direktoriaus E. G. pateiktame rašte, kuriuo charakterizuojamas nuteistasis, nurodyta, kad M. S. atliko baigiamąją praktiką jo įmonėje. Nors šiuo metu M. S. laukia laisvės atėmimo bausmės vykdymo, bet jo elgesys rodo teigiamus pokyčius ir augimą. Per praktikos laikotarpį parodė atsakingą požiūrį į jam paskirtas užduotis, jis turi galimybę bei perspektyvą keistis ir tobulėti (t. 18, b. l. 152). Iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. vasario 12 d. pažymos apie savanorišką veiklą matyti, kad M. S. yra ilgalaikis savanoris, reikšmingai prisidedantis prie įstaigos veiklos (t. 17, b. l. 113). Apeliacinės instancijos teisme M. S. patikino, kad savanorišką veiklą tęsia ir šiuo metu. Sporto klubo „E.“ treneris M. O. rašte Lietuvos apeliaciniam teismui charakterizuoja M. S. kaip pasiryžusį keistis ir tobulėti, gebantį prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir pasiryžusį dirbti su savo silpnybėmis. Kurti teigiamą ir atsakingą gyvenimo būdą ateityje (t. 18, b. l. 151). Nuteistasis M. S. yra sukūrė šeimą (t. 17, b. l. 116), (duomenys neskelbtini) gimė dukra (t. 17, b. l. 171). Jo žmonai R. S. nustatytas 50 procentų darbingumas (t. 18, b. l. 153–154).) Jis dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą, verčiasi automobilių nuoma. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad M. S. daro išvadas apie savo nusikalstamą elgesį ir stengiasi įrodyti, jog ateityje daugiau nebenusikals.

32. Nuteistasis M. S. apeliacinės instancijos teisme teigė, kad būdamas suimtas devynis mėnesius turėjo pakankamai laiko suvokti savo veiksmų pasekmes ir suprasti, kad toks gyvenimas jam netinka. Jis padarė klaidą nusikalsdamas ir neįvertindamas galimų pasekmių. Jo žmona yra neįgali, turi nervų ligą, susijusią su stuburu bei neprigirdi, jai sunku susilenkti, jis daug laiko skiria vaikui, šiuo metu vaikas sveria apie aštuonis kilogramus.

33. Nuteistasis M. S. padarė keturias tyčines nusikalstamas veikas: vieną labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), ir du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), numatytus BK 259 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). M. S. nusikalto būdamas neteistas. Ši aplinkybė leidžia manyti, kad jo apsisprendimas nusikalsti buvo nulemtas pakankamai impulsyvaus noro lengvai praturtėti, o ne nuoseklaus kriminalinio elgesio pasekmė.

34. Vertindama M. S. už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirtos bausmės dydį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, esant aptartoms bausmės M. S. skyrimui reikšmingoms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, jog nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte (nusikaltimo padarymas bendrininkų grupe), yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nuteistajam paskirti mažesnę nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali – šešerių metų laisvės atėmimo bausmę. Priešingai nei apeliaciniame skunde tvirtina prokurorė, BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos net ir minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

35. Įvertinus pirmiau aptartas, bausmės individualizavimui reikšmę turinčias aplinkybes, nuteistojo M. S. asmenybę, pakankamai jauną amžių, jo akivaizdų pasiryžimą keistis, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju ilgalaikis nuteistojo M. S. izoliavimas nuo visuomenės ir šeimos narių, tokiu būdu ilgą laiką apribojant nuteistojo bendravimo su mažamete dukra galimybes, nėra tikslingas ir pasiektų iš esmės tik vieną tikslą – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje būtų per griežtas, todėl nereikalingas. Tačiau dar labiau paskirtą bausmę švelninti, kaip to prašo nuteistasis, taip pat nėra pagrindo. Nuteistajam M. S. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė leis užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Tokia bausmė yra teisinga, tinkamai individualizuota, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai.

36. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 61 straipsnio 2 dalis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Tai kaltininko teisinę padėtį lengvinantis pakeitimas, nes panaikinta bausmės vidurkio taisyklė. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos pakeitimus bei naująją BK 61 straipsnio 2 dalies redakciją, konstatuoja, jog šis pakeitimas apelianto teisinei padėčiai įtakos neturi ir nesudaro pagrindo keisti jam ir pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) paskirtą minimalią baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Tokia bausmė yra proporcinga nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų bei jo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus ir bendrąsias bausmės skyrimo taisykles.

37. Šioje baudžiamojoje byloje M. S. inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, kaltinamojo akto surašymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojo BK 259 straipsnio 1 dalies 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060), pagal kurią už minėto nusikaltimo padarymą numatomos alternatyvios bausmės – viešieji darbai ir laisvės apribojimas. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

38. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančioje BK 259 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinamos naujos alternatyvios bausmės – viešieji darbai ir laisvės apribojimas, ši norma, lyginant su BK 259 straipsnio 1 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), švelnina nuteistojo M. S. teisinę padėtį. Esant šiai teisinei situacijai, naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią.

39. Todėl M. S. padaryta nusikalstama veika, skundžiamame nuosprendyje kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl disponavimo 42,759 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) perkvalifikuojama pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakciją). Taip pat nusikalstama veika, skundžiamame nuosprendyje kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl disponavimo 0,242 g narkotinės medžiagos – kokaino) perkvalifikuojama pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija).

40. Teisėjų kolegija, nustatydama M. S. bausmių rūšį ir dydį už nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), padarymą, be kitų jau aptartų aplinkybių, atsižvelgia į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nuteistasis prisipažino padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi jas padaręs. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, M. S. už dviejų nesunkių nusikaltimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, padarymą paskyrė alternatyvias laisvės atėmimui – arešto bausmes, nustatydamas jų minimalų dydį. Apibendrinusi paminėtas aplinkybes, įvertinusi tiek kiekvieną iš jų atskirai, tiek ir visumą, tiek 2025 m vasario 1 d. įsigaliojusius BK 61 straipsnio 2 dalies pakeitimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo koreguoti už šių nusikalstamų veikų padarymą M. S. paskirtų bausmių. Todėl už nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje padarymą M. S., jau išdėstytų argumentų pagrindu, skirtinos tos pačios rūšies ir dydžio bausmės, kurios tarpusavyje ir su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalies, 5 dalies 1, 2 punktais, bendrinamos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.

41. Taip pat M. S. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 22 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Pažymėtina, kad pagal BK 65 straipsnio 2 dalies nuostatas bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Taigi, jei viena iš nuosprendžiais paskirtų bausmių yra bauda, teismai šios bausmės paprastai nekeičia ir skiria kartu su kita bausme. Kita vertus, teismų praktikoje laikomasi ir nuostatos, kad BK 65 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas pakeisti baudą nevaržo teismo visa apimtimi taikyti BK 63 straipsnyje numatytų galutinės subendrintos bausmės skyrimo taisyklių, t. y. griežtesne bausme apimti baudą, ją iš dalies ar visiškai pridėti prie griežtesnės bausmės. Šis draudimas reiškia, kad, paskyrus baudą už atskiras nusikalstamas veikas, taikant visiško ar dalinio baudos ir griežtesnės bausmės sudėjimo būdą, netaikomos BK 65 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos keitimo kitomis bausmėmis taisyklės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2012, Nr. 2K-302/2014; Nr. 2K-196-139/2016). ?????Taigi, pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas subendrinti laisvės atėmimo bausmę su baudos bausme buvo galimas ir jo keisti nėra pagrindo, juolab, kad prokurorės skundu šis klausimas nėra keliamas. Todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė apėmimo būdu bendrinama su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį M. S. paskirta bausme – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.

42. BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad bausmes bendrinant pagal šio straipsnio taisykles, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šiuo metu galiojančiame BK 65 straipsnyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) numatyta, jog viena laisvės atėmimo diena yra prilyginama šešių, o ne dviejų MGL dydžio baudai, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 65 straipsnio redakcijoje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija). Teisėjų kolegija pažymi, kad apskaičiuojant, kiek nuteistojo M. S. sumokėta bauda atitinka įskaitomų laisvės atėmimo dienų, jam yra palankesnė ankstesnė BK 65 straipsnio 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu, nes 60 MGL dydžio bauda, santykiu (1:2), atitinka 30 laisvės atėmimo dienų (o pagal šiuo metu galiojančią BK 65 straipsnio redakciją, santykiu (1:6), 60 MGL dydžio bauda atitiktų 10 laisvės atėmimo dienų). Todėl į M. S. paskirtą bausmę įskaitoma pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 22 d. teismo baudžiamąjį įsakymą paskirta ir atlikta bausmė – sumokėta 60 MGL (3 000 Eur) bauda, kas atitinka 30 laisvės atėmimo dienų.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos 2024 m. lapkričio 7 d. Įstatymu Nr. XIV- 3060 bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. S. ir Kauno apygardos prokuratūros Šiaulių apygardos Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Violetos Bartušienės apeliacinius skundus atmesti.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, M. S. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl disponavimo 42,759 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių)) perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) ir paskirti 15 (penkiolikos) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, M. S. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl disponavimo 0,242 g narkotinės medžiagos – kokaino) perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) ir paskirti 15 (penkiolikos) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalies, 5 dalies 1, 2 punktais, 9 dalimi, šia nutartimi pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už dvi nusikalstamas veikas paskirtas bausmes apėmimo būdu subendrinti su Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) paskirtomis bausmėmis ir su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirta 60 MGL (3 000 Eur) bauda ir M. S. paskirti galutinę subendrintą 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2021 m. gruodžio 17 d. iki 2022 m. rugsėjo 14 d. ir visą bausmę – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą, atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 22 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, kas atitinka 30 (trisdešimt) laisvės atėmimo dienų.