Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-240-584/2025, pagal ieškovės advokatų profesinės bendrijos „Smolex“ ieškinį atsakovui S. U. dėl skolos už suteiktas teisines paslaugas priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.

16.1. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. eL2-10921-783/2023 pagal kreditoriaus S. U. 2023 m. lapkričio 3 d. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos išieškojimo iš skolininkės O. A.. Teismas 2023 m. lapkričio 3 d. buvo išdavęs teismo įsakymą, dėl kurio skolininkė pateikė prieštaravimus. Teismas 2024 m. sausio 8 d. skolininkės prieštaravimus priėmė ir kreditoriui S. U. nustatė 14 dienų terminą (iki 2024 m. sausio 22 d.) pateikti ieškinį.

16.2. S. U. (toliau – ir Klientas) su advokatų profesine bendrija „Smolex“ (toliau – ir advokatų bendrija, bendrija) 2024 m. sausio 15 d. sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 541 (toliau – Sutartis), pagal kurią bendrija įsipareigojo klientui teikti teisines paslaugas, o pastarasis įsipareigojo už suteiktas teisines paslaugas atsiskaityti su advokatų bendrija (sutarties 1.1 p.). (b. l. 3–5).

16.3. Sutarties 3.1 punkte, be kita ko, nurodyta, kad Klientas įsipareigoja mokėti Advokatų profesinei bendrijai honorarą už teikiamas teisines paslaugas tokia tvarka: Klientas Advokatų profesinei bendrijai už šios Sutarties 1.1. punkte nurodytas teikiamas teisines paslaugas įsipareigoja sumokėti pagal pateiktą sąskaitą faktūrą. Klientas įsipareigoja už vieną darbo valandą Advokatų profesinei bendrijai mokėti po 100,00 eurų. Advokatų profesinės bendrijos honoraras apskaičiuojamas pagal faktiškai sugaištą darbo laiką teikiant Klientui teisines paslaugas. 3.2 punkte nurodyta, kad šios Sutarties sudarymo metu Klientas Advokatų profesinei bendrijai avanso nemoka.

17. Vadovaujantis CPK 57 straipsnio 3 dalimi, advokato arba advokato padėjėjo teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu. Atstovo pagal pavedimą teisės reglamentuotos CPK 59 straipsnyje. Remiantis sutartimi dėl teisinių paslaugų teikimo, galima nustatyti, kokias teisines paslaugas advokatas buvo įgaliotas teikti klientui ir už kokias teisines paslaugas vėliau klientas sumokėjo šalių sutartą užmokestį. Sistemiškai aiškinant nurodytą CPK 57 straipsnio 3 dalį, 79 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, CPK 88 straipsnio 1 dalį, įtvirtinančią išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas – išlaidos advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), CPK 93 straipsnio 1 dalį ir 98 straipsnio 1 dalį, darytina išvada, kad įstatymas nustato byloje dalyvaujančiam asmeniui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš pralaimėjusios bylą šalies savo patirtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo tuo atveju, jei tarp asmens ir jo atstovo buvo susiklostę atstovavimo teisiniai santykiai, kurių įforminimas atitinka CPK 57 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 29 d. 3.1. BYLINĖJIMOSI IŠLAIDOS CIVILINIAME PROCESE Nr. AC-59-1. Teismų praktika. 2023, 59, p. 1062-1247).

18. Advokatūros įstatymo 48 straipsnyje nustatyta, kad klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Advokatūros įstatymo 50 straipsnyje reglamentuojami užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas nustatymo kriterijai: pagal šio straipsnio 1 dalį, advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį; nurodyto straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

19. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant minėtas teisės normas, išaiškinta, kad atstovui, veikiančiam atstovaujamojo interesais, yra taikomos ne tik tam tikros pareigos, bet ir papildomi lojalumo, interesų konflikto vengimo ir kiti etiško elgesio standartai. Tarp advokato ir kliento susiklosto fiduciariniai atstovo ir atstovaujamojo santykiai, grįsti pasitikėjimu. Advokato veiklai taikomi ne tik bendražmogiški elgesio standartai, bet ir specialūs reikalavimai, nustatyti advokatūros veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ir profesinės etikos taisyklėse. Advokato ir kliento fiduciariniai santykiai lemia tai, kad advokato honoraras yra profesinės etikos klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2013).

20. Aiškindamas Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad, nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, esant galiojančiam advokato ir kliento susitarimui dėl teisinių paslaugų teikimo, turėtų būti preziumuojama, jog šalys, nustatydamos apmokėjimo sąlygas, į nurodytus kriterijus atsižvelgė. Tačiau tuo atveju, kai tarp šalių kyla ginčas dėl mokėjimo už suteiktas teisines paslaugas priteisimo, tokį ginčą nagrinėjantis teismas turi patikrinti ne tik susitarimo dėl advokato užmokesčio sąlygos atitiktį Advokatūros įstatymo nuostatoms, bet ir nustatyti, kokia apimtimi yra įvykdytas šalių susitarimas, bei įvertinti, ar konkrečiu atveju advokato užmokestis atitinka ne tik jau pirmiau nurodytus Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, bet ir bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Nors advokato ir kliento susitarimas dėl užmokesčio dydžio, priklausančio nuo bylos rezultato, yra sutarties laisvės principo įgyvendinimo išraiška, tai savaime nereiškia, kad toks susitarimas, kilus šalių ginčui, negali būti vertinamas atsižvelgiant į pirmiau išvardytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2013; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-421/2016, 22 punktas)

21. Nurodyti teismų praktikos išaiškinimai dėl priteistino advokato užmokesčio nustatymo konkretizuoti vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje konstatavus, kad ginčą dėl atlyginimo už advokato paslaugas nagrinėjantis teismas iš bylos duomenų turi nustatyti: 1) už kokias suteiktas teisines paslaugas klientas su advokatu yra atsiskaitęs; 2) už kurias iš jų neatsiskaityta; 3) kiek advokato ir kliento sutartas paslaugų įkainis atitinka realiai advokato atliktus darbus (jų apimtį), nurodytą laiką, skirtą jiems atlikti, kasacinio teismo praktikoje suformuluotus advokato užmokesčio vertinimo kriterijus Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalies ir Civilinio kodekso 1.5 straipsnio sisteminio ryšio kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171-684/2018, 23 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-469/2019).

23. Byloje nustatyta, kad advokatų bendrija 2024 m. sausio 25 d. prašymu kreipėsi į prokurorą A. L. dėl pareiškimo kopijos pateikimo pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-20918-23. Prašyme nurodyta, kad advokatų profesinė bendrija sudarė teisinių paslaugų sutartį su S. U., kuria advokatų bendrijai pavesta atstovauti kliento interesus santykiuose su skolininke O. A. rengiant teismui ieškinį dėl skolos priteisimo. Taip pat nurodyta, kad iš skolininkės Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose nagrinėjamoje byloje Nr. eL2-10921-783/2023 pateiktų prieštaravimų tapo žinoma, jog Telšių apskrities VPK yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-20918-23 kliento S. U. atžvilgiu pagal BK straipsnį dėl sukčiavimo, kuris pradėtas skolininkės pareiškimo pagrindu. Todėl rengiant ieškinį teismui advokatų bendrija prašė atsiųsti pareiškimo iš pradėto ikiteisminio tyrimo kopiją (b. l. 45).

24. Byloje taip pat nustatyta, kad advokatas A. S. 2024 m. sausio 25 d. pateikė užklausą VĮ Registrų centras dėl išrašo pateikimo apie ginčo žemės sklypą, dėl kurio tarp apelianto ir O. A. vyko ginčas (b. l. 46–48).

26. Taigi, prašymas prokurorui buvo parengtas ir išrašas iš Nekilnojamojo turto registro buvo gautas atstovaujant apeliantą civiliniuose teisiniuose santykiuose su skolininke O. A., renkant medžiagą ieškinio parengimui, nes tokias teises advokatas įgijo teisinės pagalbos sutarties pagrindu (Sutartis 2.3 p.).

27. Už šias paslaugas advokatų bendrija apeliantui 2024 m. sausio 25 d. išrašė išankstinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. EST-2024-01-25-00983, atitinkamai už prašymo prokurorui parengimą – 60 Eur plius PVM, kas sudaro 72,60 Eur, bei už išrašo iš NTR gavimą – 50 Eur plius PVM, atitinkamai 60,50 Eur, iš viso – 133,10 Eur.

28. Pirmosios instancijos teismas šias išlaidas laikė realiomis, pagrįstomis, todėl priteisė jas ieškovei iš atsakovo. Apeliantas nurodo, kad šios išlaidos turėjo būti įskaičiuotos į bendrą kainą už ieškinio parengimą, dėl kurios su advokatų bendrija susitarė, t. y. į 700 Eur plius PVM sumą.

29. Teisinių paslaugų sutarties 3.5 p. šalys susitarė, kad jeigu teikiant paslaugas Klientui Advokatų profesinė bendrija patiria papildomas išlaidas (viešųjų registrų patikros, komandiruočių, dokumentų tvarkymo ir įforminimo, informacijos surinkimo, tarptautinių pokalbių, kelionės, automobilio parkavimo, vertimo paslaugų, žyminio mokesčio, dokumentų kopijavimo ir pan.), Advokatų profesinės bendrijos honoraras yra didinamas papildomų išlaidų suma.

30. Taigi, vadovaujantis Sutarties nuostatomis, advokatas turėjo pagrįstą pagrindą už prieš tai minėtų dokumentų surinkimą prašyti iš apelianto papildomai patirtų išlaidų, dėl to apelianto argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

31. Apeliantas taip pat nurodo, kad advokatų bendrija neįvykdė savo įsipareigojimų ir teismo nustatytu terminu neparengė ieškinio. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nuo kreipimosi į advokatų profesinę bendriją dienos – nuo 2024 m. sausio 15 d. (pirmadienio) iki termino ieškiniu pateikti dienos – iki 2024 m. sausio 22 d. (pirmadienio) buvo tik septynios kalendorinės dienos arba penkios darbo dienos, per kurias surinkti medžiagą ieškiniui parengti būtų buvę labai sudėtinga. Nors atsakovas teigia, kad nežinojo apie advokato ketinimus neteikti ieškinio į pradėtą civilinę bylą, tačiau ši aplinkybė nėra labai reikšminga, kadangi naujas ieškinys jau buvo parengtas 2024 m. vasario 22 d., surinkti tam reikalingi įrodymai ir tą pačią dieną ieškinio projektas pateiktas susipažinti apeliantui.

32. Aptartos aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad advokatų bendrija savo įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė, parengė ieškinį, tačiau teismui jis nebuvo pateiktas, kadangi apeliantas neįvykdė savo pareigos sumokėti už parengtą ieškinį sutartą kainą – 700 Eur plius PVM, dėl kurios šalys susitarė pasirašydamos sutartį ir kurios apeliantas neginčijo. Tokia apelianto pareiga buvo numatyta Sutarties 2.5 punkto c) papunktyje, kuriame nurodyta, kad Klientas įsipareigoja sumokėti Advokatų profesinei bendrijai honorarą už teikiamas teisines paslaugas, kaip nurodyta šios Sutarties 3 straipsnyje – pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. Kaip buvo minėta prieš tai, sąskaita už ieškinio parengimą 700 plius PVM, bendrai 847 Eur sumai apeliantui buvo išsiųsta 2024 m. sausio 22 d. kartu su kvitu dėl žyminio mokesčio sumokėjimo ir ieškinio projektu.

33. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad ieškovė neatliko savo pareigų ir neparengė ieškinio. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ieškovui dar 2024 m. sausio 15 d. sumokėjus 423,50 Eur avansą už ieškinio parengimą, šia suma turi būti mažinama teisinių paslaugų apmokėjimo suma, kuri nurodyta 2024 m. vasario 22 d. PVM sąskaitoje faktūroje. Todėl ieškovei iš atsakovo pagrįstai yra priteista už suteiktas teisines paslaugas iš viso 556,60 Eur suma (847 Eur – 423,50 Eur + 60,50 Eur + 72,60 Eur).

34. Apeliantas skunde taip pat nesutinka su teismo argumentais dėl ieškovei priteistų šioje byloje teisinės pagalbos išlaidų, kadangi advokatų bendrija jas sumokėjo savo darbuotojui.

35. Advokatai gali pasirinkti vieną iš įstatymo leidžiamų veiklos formų – jie gali veikti individualiai, partnerystės pagrindais ar įsteigdami juridinį asmenį – advokatų profesinę bendriją (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį (Advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalis). Savo įgaliojimams patvirtinti, atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą, advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą, advokato orderį baudžiamajame procese arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo (Advokatūros įstatymo 49 straipsnio 1 dalis).

36. Atstovaudami asmeniui advokatų padėjėjai pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą turi visas šiame įstatyme nurodytas advokato teises ir pareigas, išskyrus narystę Lietuvos advokatūroje bei proceso įstatymuose nustatytus apribojimus. Advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje, o kitose institucijose – rašytiniu advokato (praktikos vadovo) sutikimu. Tačiau advokato padėjėjas atstovauti gali tik pirmosios instancijos teismuose ir tik po to, kai Lietuvos advokatūra patvirtina jo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą.

37. Nagrinėjamu atveju ieškinį pirmosios instancijos teismui ieškovo vardu parengė ir ieškovo interesus šioje byloje atstovavo Advokatų profesinės bendrijos „Smolex“ advokato padėjėja M. Ž., kuri veikė byloje 2024 m. rugsėjo 25 d. Advokatų profesinės bendrijos „Smolex“ praktikos vadovo A. S. pavedimo pagrindu ir kuriai buvo pavesta Advokatų profesinės bendrijos interesus atstovauti šioje civilinėje byloje (b. l. 77–78).

38. Taigi, ieškovė aiškiai išreiškė valią, kad jos interesus šioje byloje atstovaus advokato padėjėja, pateikė teismui tai patvirtinančius dokumentus. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovo atstovė advokato padėjėja M. Ž. pateikė teismui ieškovei išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 200 Eur sumai už šioje byloje suteiktas teisines paslaugas bei jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus (b. l. 81–82). Pirmosios instancijos teismas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme pripažino protingomis ir ženkliai mažesnėmis, nei jos įtvirtintos Rekomendacijose.

39. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo nesutikti. Pažymėtina, jog šiuo atveju ieškovė, norėdama apginti savo teises, pavedė advokato padėjėjai, kuri nors ir buvo viena iš Advokatų profesinės bendrijos „Smolex“ praktikuojančių advokato padėjėjų, tačiau suteikė ieškovei teisines paslaugas, atstovavo ieškovę teisme, rengė procesinius dokumentus, rinko įrodymus. Ieškovė už suteiktas jai paslaugas atsiskaitė, kas reiškia, kad ieškovė už jai suteiktas paslaugas sumokėjo ne pati sau, o konkrečiai advokato padėjėjai.

40. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, jokie teisės aktai nenumato, jog advokatų profesinė bendrija negali sudaryti atstovavimo sutarties su profesinės bendrijos advokatu ar duoti pavedimą advokato padėjėjui konkrečioje byloje teikti teisines paslaugas. Pažymėtina, kad analogiškos praktikos laikosi ir kiti apygardų teismai (pvz. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-667-643/2023, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-761-603/2023).

41. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė teisinės pagalbos išlaidas.

Dėl bylos procesinės baigties.

42. Vadovaudamasis tuo, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43. Kiti apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas)

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

44. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

45. Sprendžiant dėl dalyvaujančio byloje asmens teisės į išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apeliacinėje instancijoje ar kasaciniame teisme atlyginimą, esminę reikšmę turi tai, kas – advokatas ar advokato padėjėjas – atliko atstovavimo veiksmus. Rengimas procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, nors juos pasirašo ir teismui pateikia atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Taigi įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, todėl advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 29 d. 3.1. BYLINĖJIMOSI IŠLAIDOS CIVILINIAME PROCESE Nr. AC-59-1. Teismų praktika. 2023, 59, p. 1062-1247).

46. Byloje nustatyta, kas atsiliepimą į apeliacinį skundą ieškovės vardu parengė advokato padėjėja M. Ž., išrašydama ieškovei 2025 m. vasario 13 d. PVM sąskaitą faktūrą 200 Eur sumai, o advokatų profesinė bendrijai advokato padėjėjai 2025 m. vasario 13 d. pervedė 200 Eur. Taigi, nors atsiliepimas į atsakovo apeliacinį skundą pateiktas Advokatų profesinės bendrijos vardu „Smolex“, tačiau jį parengė advokato padėjėja. Pagal prieš tai minėtus teisės aktus ir kasacinio teismo išaiškinimus, advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį. Vadovaujantis nurodytu, ieškovės prašymas dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmestinas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.