Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Andriaus Ignoto, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės advokatų profesinės bendrijos „Baltic Lex“ ir atsakovo L. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Advokatų profesinės bendrijos „Baltic Lex“ ieškinį atsakovui L. J. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

35. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

38. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis).

39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovės ir atsakovo pozicijos išsamiai pateiktos jų apeliaciniuose skunduose bei atsiliepimuose į juos, dėl to sprendžiama, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų įrodymų.

Byloje nustatytos esminės faktinės aplinkybės.

43. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės Advokatų profesinės bendrijos (toliau – APB) „Baltic Lex“ ir atsakovo L. J. 2021 m. kovo 3 d. buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria bendrija įsipareigojo teikti atsakovui teisines paslaugas, įskaitant interesų atstovavimą įvairiose įmonėse, valstybinėse, savivaldybių bei teisminėse institucijose, o klientas (atsakovas) įsipareigojo apmokėti bendrijai (ieškovui) už minėtas paslaugas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Sutarties 2.2 punkte klientas suteikė įgaliojimus jam atstovauti bendrijos advokatams M. K. ir A. I., advokatų padėjėjams V. K. ir M. K.. Taip pat advokatui suteikta teisė įgalioti kitą (-us) advokatą (-us), advokato padėjėją (-us) atstovauti klientui (2.3 punktas). Sutarties dalyje „Sutarties nutraukimas“ 4.3 punkte šalys susitarė, kad kai sutartis bus įvykdyta visi nesumokėti honorarai bei išlaidos už teisines ir su tuo susijusias paslaugas iš karto taps mokėtini. Sutarties 7 punkte šalys susitarė kad sutartis įsigalios ir bendrija bus įpareigota teikti sutartas teisines bei atstovavimo paslaugas, kai klientas grąžins pasirašytą bendrijai jai skirtą sutarties egzempliorių. Pagal priedą Nr. 1 prie 2021 m. kovo 3 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. 37 klientas (atsakovas) įsipareigojo mokėti bendrijai (ieškovui) 100 Eur plius PVM honorarą už vieną darbo valandą (9.1 punktas); klientas įsipareigojo per 10 kalendorinių dienų po sąskaitos pateikimo sumokėti už bendrijos suteiktas paslaugas (9.5, 9.6 punktai). Teisinių paslaugų sutartis buvo nutraukta 2021 m. rugsėjo 9 d., ieškovė atsakovui išrašė ir pateikė apmokėti tris PVM sąskaitas faktūras: 2021 m. kovo 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 11, suma – 4 840 Eur; 2021 m. rugsėjo 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 75, suma – 726 Eur; 2022 m. kovo 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 138, suma – 7 298,72 Eur. Byloje nėra duomenų, kad minėtos sąskaitos ar jų dalis yra apmokėta (nuo dalies reikalavimų buvo atsisakyta).

45. Byloje taip pat nustatyta, kad iki sutarties su ieškove pasirašymo, tarp trečiojo asmens advokato M. K. (advokato M. K. kontoros) ir atsakovo L. J. buvo susiklostę teisinių paslaugų teikimo santykiai pagal 2020 m. lapkričio 23 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 423, kuria advokatas M. K. (kontora) įsipareigojo teikti atsakovui (klientui) visapusiškas teisines paslaugas, reikalingas atsakovo pavedimams vykdyti; atsakovas taip pat suteikė advokatui teisę perduoti įgalinimus kitam asmeniui. Iš byloje ieškovės pateiktų suteiktų teisinių paslaugų ataskaitų prie PVM sąskaitos faktūros Nr. MK 11, MK 75, MK 138 (klientas L. J.), ieškovės ir atsakovo pateiktų procesinių dokumentų, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardoje nagrinėtose civilinėse bylose atsakovui L. J. advokato M. K. buvo suteiktos šios teisinės paslaugos: civilinėje byloje Nr. eB2-4043-643/2020, kurioje suinteresuotas asmuo L. J. ginčijo pareiškėjos UAB „4DEBT“ finansinį reikalavimą BUAB „Abastas“ bankroto byloje laikotarpiu 2020-10-27 - 2020-11-06 buvo pateikti rašytiniai paaiškinimai (60 min.), atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutarties (120 min.), patikslintas skundas (60 min.) (viso 4 val.); civilinėje byloje Nr. eB2-4205-560/2020 dėl BUAB „Abastas“ bankroto pripažinimo tyčiniu atsakovo L. J. vardu advokatas M. K. 2020-12-01 pateikė atsiliepimą (2 val.), 2020-12-18 – papildomus paaiškinimus (2 val.), 2021-01-06 atskirąjį skundą (120 min.) (dėl prašymo atnaujinti procesą jau pasisakyta aukščiau); atsakovo vardu 2021-02-20 parengti ir pateikti rašytiniai paaiškinimai Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-276-798/2021 dėl BUAB „Abastas“ bankroto bylos pripažinimo tyčiniu (2 val.).

46. Byloje taip pat nustatyta, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. K. nuo 2021 m. sausio 6 d. vykdo advokato veiklą tik per profesinę bendriją, buvo išrinktas (duomenys neskelbtini).

47. Ginčas byloje kilo dėl skolos už suteiktas teisines paslaugas priteisimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei Advokatų profesinei bendrijai „Baltic Lex“ iš atsakovo L. J. 4 275,33 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, o kitus reikalavimus atmetė. Teismas vertino, kad už laikotarpiu nuo 2021 m. sausio mėn. suteiktas teisines paslaugas atsakovui kyla pareiga atsiskaityti su ieškove, o už teisines paslaugas suteiktas atsakovui laikotarpiu iki 2021 m. sausio mėn. teismui nepakako duomenų, kad ieškovė yra perėmusi reikalavimo teises į atsakovo skolą už savarankišką veiklą vykdžiusio trečiojo asmens suteiktas teisines paslaugas, todėl šioje dalyje reikalavimus atmetė. Tiek ieškovė, tiek atsakovas, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinius skundus.

Dėl ginčo esmės.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo.

48. Pagal Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalį advokato veikla yra teisinių paslaugų teikimas; advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese (Advokatūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalis); advokatas taip pat turi teisę už atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka teikti bankroto, restruktūrizavimo, turto ir palikimo administratoriaus, lobisto, likvidatoriaus, kuratoriaus, testamento vykdytojo ir kitas įstatyme leidžiamas paslaugas (Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalis). Taigi pagal advokato profesinę veiklą reglamentuojančias normas dėl jo profesinės veiklos atsiradę sutartiniai teisiniai santykiai gali turėti atstovavimo, pavedimo, atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių elementų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.37, 6.716, 6.756 straipsniai).

49. Klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį (Advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalis). Atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą, advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą, advokato orderį baudžiamajame procese arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo (Advokatūros įstatymo 49 straipsnio 1 dalis). Advokatūros įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog, jeigu pateikiamas sutarties išrašas, jame turi būti nurodyta: advokato vardas, pavardė (1 punktas); šio įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje ar 27 straipsnio 2 dalyje nurodytas pavadinimas ar advokatų profesinės bendrijos pavadinimas (2 punktas); sutarties dėl teisinių paslaugų ir sutarties išrašo data (3 punktas); kokie įgaliojimai suteikti, nurodytas ginamas ar atstovaujamas asmuo (4 punktas); advokato parašas (5 punktas). Iš šio teisinio reguliavimo matyti, jog advokato ir kliento teisiniai santykiai yra grindžiami tam tikrais dokumentais, iš jų ir sutartimi dėl teisinių paslaugų teikimo.

50. Advokatas klientui teisme atstovauja teisinių paslaugų sutarties pagrindu. Advokato vardu teikiami procesiniai dokumentai patvirtinami advokato parašu. Pažymėtina, kad CPK 56, 57 straipsniai numato, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, o jų teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu. Taigi nesant rašytinės sutarties advokatui nebūtų leidžiama atstovauti šaliai civilinėje byloje.

51. Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. Pagrindas sumokėti už teisines paslaugas yra advokato išrašytas apskaitos dokumentas, kuris gali būti: grynųjų pinigų priėmimo kvitas; sąskaita už teisines paslaugas; PVM sąskaita faktūra (jeigu advokatas yra PVM mokėtojas); kiti apskaitos dokumentai (mokėjimo pavedimai ir pan.)

52. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepriteisė ieškovei skolos už teisines paslaugas, suteiktas iki 2021 m. sausio mėn., nurodo, kad sąskaitos faktūros už paslaugas, suteiktas iki 2021 m. sausio mėn., nebuvo išrašytos dėl geranoriškų ir draugiškų santykių su klientu (atsakovu), o pasikeitus advokato M. K. veiklos formai, jis nebeteko teisės išrašyti sąskaitų, nurodant save paslaugų teikėju, todėl pakeista advokato M. K. veiklos forma sąlygojo apskaitos pakeitimus: PVM sąskaitų faktūrų įtraukimą būtent į ieškovės registrą ir ieškovės sumokėtą PVM pagal visas PVM sąskaitas faktūras, kas reiškia, jog įsiskolinimas tiek už APB „Baltic Lex“ suteiktas paslaugas, tiek už advokato M. K. suteiktas paslaugas iš atsakovo turi būti priteistas būtent ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus vertina kaip nepagrįstus.

53. Pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog prievolė apmokėti už teisines paslaugas, šiuo atveju už paslaugas suteiktas iki 2021 m. sausio mėn., kyla iš teisinių paslaugų sutarties, o PVM sąskaitos faktūros išrašymas tėra pagal mokestinį reglamentavimą privalomas veiksmas, kuriuo įforminamas atsiskaitymo pagrindas finansinės apskaitos prasme. Remiantis bylos duomenimis, matyti, jog teisinių paslaugų sutartį iki 2021 m. sausio mėn. buvo sudarę atsakovas ir trečiasis asmuo, o ne atsakovas ir ieškovė, ir sutarties dėl teisinių paslaugų suteikimo tarp ieškovės ir atsakovo byloje nėra. Vien aplinkybė, kad ieškovės minėtos sąskaitos faktūros, išrašytos trečiojo asmens, suteikusio konkrečias paslaugas atsakovui, vardu buvo įtrauktos į ieškovės registrą, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas turi atsiskaityti su ieškove dėl suteiktų teisinių paslaugų. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog byloje nėra jokių duomenų, kad trečiasis asmuo būtų kreipęsis į atsakovą dėl atsiskaitymo už jau suteiktas teisines paslaugas ar pateikęs atsakovui jau išrašytą sąskaitą faktūrą apmokėti, vien susirašinėjimas tarp šalių ir trečiojo asmens M. K. priminimas atsakovui apie neapmokėtas sąskaitas, bei atsakovo prašymai laikinai nerašyti sąskaitų nepagrindžia, jog atsakovas turi pareigą atsiskaityti su ieškove už trečiojo asmens, laikotarpiu iki 2021 m. sausio mėn., jam suteiktas paslaugas net ir nesant tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos teisinių paslaugų sutarties. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismui, jog trečiasis asmuo privalėjo ieškovei perduoti tik tą nesumokėtą atlygį, kurį gavo už paslaugas jam turint ieškovės (duomenys neskelbtini) statusą, kuris, remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, atsirado nuo 2021 m. sausio 5 d., nes laikotarpiu iki tol trečiasis asmuo dirbo individualiai advokato M. K. kontoroje.

54. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010).

55. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas).

56. Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog byloje nėra pakankamai duomenų teigti, kad ieškovė yra perėmusi reikalavimo teises į atsakovo skolą už savarankišką veiklą vykdžiusio trečiojo asmens suteiktas paslaugas iki 2021 m. sausio mėn., t. y. už trečiojo asmens suteiktas atsakovui teisines paslaugas laikotarpiu iki 2021 m. sausio mėn., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino šio ieškovės prašymo.

57. Apeliantė taip pat nesutinka su tuo, jog nebuvo tenkintas jos prašymas priteisti iš atsakovo skolą tretiesiems asmenims (juridiniams asmenims – UAB „Parduotos atostogos“ ir UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“), paaiškina, kad teisinės paslaugos, kurios buvo teiktos civilinėse bylose Nr. e2-4179-640/2020, e2-268-407/2021, e2-35787-996/2020, eB2-1056-560/2021 ir eB2-723-560/2021 UAB „Parduotos atostogos“ ir UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ vardu įvairiais laikotarpiais, realiai buvo suteiktos, o šie subjektai, t. y. UAB „Parduotos atostogos“ ir UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“, paslaugų gavėjais buvo tik formaliai, nes tikrasis rezultato siekęs ir jį gavęs asmuo buvo atsakovas.

58. Vertinant atsakovo ryšį su ieškovės nurodytomis įmonėmis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-4179-640/2020, UAB „Parduotos vasaros“, atstovaujamos advokato M. K., 2020 m. lapkričio 3 d. pareiškė netiesioginį ieškinį UAB „ViaCon Statyba“ ir 2020 m. lapkričio 11 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties, buvo prašoma priteisti už 6 val. (ieškinio parengimas ir pateikimas teismui (240 min.), atskirojo skundo rengimas ir pateikimas teismui (120 min.), t. y. buvo pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovo UAB „ViaCon Statyba“ ieškovės UAB „Parduotos atostogos“ naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Matyti, kad ieškinys pasirašytas UAB „Parduotos atostogos“ atstovo advokato M. K., priedų 17 punkte nurodyta, kad pridedamas išrašas iš teisinių paslaugų, atitinkamai, atskirasis skundas taip pat pasirašytas UAB „Parduotos atostogos“ atstovo advokato M. K.. Nustatyta, jog tarp UAB „Parduotos atostogos“ ir advokato M. K. buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis, kurios pagrindu UAB „Parduotos atostogos“ buvo teikiamos teisinės paslaugos. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-723-560/2021, kurioje UAB „Parduotos vasaros“ teikė 2021 m. birželio 14 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo papildomos 2021 m. birželio 8 d. nutarties, priimtos netenkinus UAB „Parduotos vasaros“ prašymo dėl BUAB „Abastas“ nemokumo administratoriaus nušalinimo, prašoma priteisti už 2 val. (atskirojo skundo rengimas ir pateikimas teismui (120 min.), atskirasis skundas pasirašytas ir teismui pateiktas UAB „Parduotos vasaros“ vadovo E. V.. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.e2-35787-996/2020 UAB „Parduotos atostogos“, atstovaujama advokato M. K., 2020 m. spalio 20 d. pareiškė netiesioginį ieškinį (4 val.), su ieškiniu pateiktas advokato išrašas iš teisinių paslaugų sutarties su UAB „Parduotos atostogos“, šioje byloje atsakovas L. J. nedalyvavo. Remiantis viešų registrų informacija nustatyta, kad UAB „Parduotos vasaros“ yra pasibaigęs ir išregistruotas juridinis asmuo, o byloje nėra jokių duomenų, kad šio juridinio asmens teises ir pareigas yra perėmęs atsakovas. Taip pat, byloje nėra ir duomenų, kad su atsakovu būtų buvus sudaryta teisinių paslaugų sutartis kaip su fiziniu asmeniu, tokios informacijos apeliantė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.

59. Taip pat nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-268-407/2021 (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-3373-560/2022) advokatas M. K., kaip UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ atstovas, 2021 m. sausio 7 d. parengė ir pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 31 d. nutarties (120 min.) ir papildomus paaiškinimus (120 min.), taip pat byloje 2020 m. rugsėjo 4 d. buvo gautas advokato M. K. prašymas suteikti jam kaip UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ atstovui prieigą prie bylos, pateiktas išrašas iš teisinių paslaugų sutarties. Taip pat, civilinėje byloje Nr. eB2-1056-560/2021 pareiškėjas UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ pateikė pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo BUAB „Abastus“ bankroto byloje, nurodydamas, kad tai buvo daroma atsakovo L. J. pavedimu, tačiau bylos duomenys pagrindžia, jog ginčijama sutartis 2020 m. rugpjūčio 31 d. buvo sudaryta ne su L. J., bet su UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“.

60. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad ieškovė neįrodė, jog paslaugos, už kurias prašoma priteisti skolą, buvo suteiktos atsakovui L. J., kad būtent atsakovas gavo realią naudą, o UAB „Parduotos atostogos“ ir UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“, paslaugų gavėjais buvo tik formaliai, todėl apeliantės argumentai vertinami kaip deklaratyvūs, nes ji nepateikė jokios teisinių paslaugų sutarties ar duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą būtent apie atsakovo realiai gautą naudą, nes bylos duomenys pagrindžia, jog teisinės paslaugos buvo suteiktos būtent juridiniams asmenims, o ne atsakovui. Taip pat, byloje nėra ir duomenų, kad ieškovė ar trečiasis asmuo šiose bylose būtų teikę teisines paslaugas atsakovui pagal ieškovės ir atsakovo 2021 m. kovo 3 d. sudarytą teisinių paslaugų sutartį ar kitą sutartį, kas taip pat reiškia, jog teisinės paslaugos buvo suteiktos UAB „Parduotos atostogos“ ir UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“. Įvertinus minėtas aplinkybes, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir šį ieškovės prašymą.

61. Teisėjų kolegija vertina, jog atsakovui kilo pareiga atsiskaityti su ieškove tik už laikotarpiu nuo 2021 m. sausio mėn. suteiktas teisines paslaugas, nes tokius šalių teisinius santykius nustatė šalių sudaryta teisinių paslaugų sutartis, o iki tol buvusių teisinių santykių tarp ieškovės ir atsakovo ieškovė neįrodė, nes tam turėjo būti pateikta teisinių paslaugų teikimo sutartis, kurios pagrindu ir būtų galima spręsti apie tarp šalių susiklosčiusius santykius.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo.

62. Atsakovas L. J. apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamu sprendimu dalyje dėl priteistos ieškovei iš atsakovo sumos daugiau nei už 23 val. suteiktų teisinių paslaugų, nurodo, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 6 d. iki 2022 m. kovo 25 d. atsakovui paslaugų neteikė. Pažymi, kad pati ieškovė nurodė, jog paslaugas pradėjo teikti tik po sutarties sudarymo, t. y. nuo 2021 m. kovo 25 d., o ankščiau neperėmė reikalavimo teisės į suteiktas paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas atsakovo argumentus vertina kaip deklaratyvius.

63. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2021 m. sausio 6 d. advokatas M. K. veiklą vykdė tik per ieškovę, t. y. per Advokatų profesinę bendriją ,,Baltic Lex“. Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, M. K. (duomenys neskelbtini) pas ieškovę buvo paskirtas 2021 m. sausio 5 d., registre įregistruota 2021 m. sausio 14 d., kas reiškia, jog nuo 2021 m. sausio 6 d. ieškovė buvo perėmusi reikalavimo teises iš trečiojo asmens į jo suteiktas paslaugas. Iš LITEKO informacinės teismų sistemos duomenų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 6 d. iki 2021 m. kovo 25 d., advokatas M. K. atsakovo vardu rengė procesinius dokumentus Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eL2-10987-807/2021, Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-4205-560/2020, Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-276-798/2021. Atsižvelgiant į tai, atmetami atsakovo argumentai, kad ieškovė paslaugas pradėjo teikti tik nuo 2021 m. kovo 25 d.

64. Be kita ko, pažymėtina, jog advokatui M. K. pakeitus (išviešinus) veiklos formos pakeitimą į advokatų profesinės bendrijos veiklą, jis nebegalėjo veikti individualiai, o tai tik patvirtina aplinkybę, kad ieškovė, nuo trečiojo asmens veiklos formos pasikeitimo (išviešinimo), buvo perėmusi reikalavimo teises į trečiojo asmens suteiktas paslaugas, o trečiasis asmuo neveikė per advokato M. K. kontorą, todėl atsakovui paslaugos buvo teikiamos to paties advokato tik pakeitusio veiklos formą. Akcentuotina, kad atsakovo argumentas, jog ieškovė neperėmė reikalavimo teisės į Advokato M. K. kontoros suteiktas teisines paslaugas, šiuo atveju nesudaro jokio pagrindo sprendžiant klausimą dėl atlygio priteisimo už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 6 d., nes kaip jau buvo minėta nuo 2021 m. sausio 6 d. trečiasis asmuo advokatas M. K. neteikė paslaugų per advokato M. K. kontorą.

65. Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja, kad atsakovas byloje neįrodinėjo, jog konkrečios teisinės paslaugos laikotarpiu nuo 2021 m. sausio mėn. iki sutarties su ieškove pasirašymo jam nebuvo suteiktos, kad advokatas M. K. nuo veiklos formos pasikeitimo nebeturėjo teisės vykdyti veiklos pagal kitą formą ar kad trečiasis asmuo tuo pat metu vykdė veiklą ne viena forma (individualiai ir juridiniame asmenyje), o tai tik patvirtina aplinkybę, kad atsakovui kilo prievolė atsiskaityti su ieškove ginčijamu laikotarpiu už suteiktas teisines paslaugas (CK 6.70 straipsnio 3 dalis, 6.38, 6.189, 6.200 straipsniai, Advokatūros įstatymo 50 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

66. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog teismas nesąžiningai priteisė ieškovei bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas suteiktas jai pačiai, nes ji pati yra kontora ir save atstovavo, kas reiškia, jog nepatyrė išlaidų, iš išorės nepasitelkė jokių advokatų. Pažymi, kad nėra galimybės mokėti sau pačiam už paslaugas, o teismui nebuvo pateikta atstovavimo sutartis, sąskaitos ar apmokėjimo dokumentai, kurie įrodytų, kad ieškovė negrįžtamai patyrė išlaidas. Teismas šiuos atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

67. CPK 93 straipsnio 1 dalis ir 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat išlaidas advokato pagalbai apmokėti teismas priteisia iš kitos šalies. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

68. Bylos duomenys pagrindžia, kad nagrinėjamoje byloje ieškovei atstovavo advokatė A. I., kuri taip pat yra ir viena iš Advokatų profesinės bendrijos „Baltic Lex“ praktikuojančių advokatų. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovės atstovė 2022 m. spalio 25 d. pateikė teismui prašymą Dėl teisinės pagalbos ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodydama, kokio dydžio bylinėjimosi išlaidas patyrė ieškovė (1 600 Eur), kartu pateikė ieškovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras bei jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Pirmosios instancijos teismas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme vertino kaip protingo dydžio ir laikė ženkliai mažesnėmis nei įtvirtintos Rekomendacijose. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo nesutikti. Pažymėtina, jog šiuo atveju ieškovė, norėdama apginti savo teises, sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokate, kuri nors ir buvo viena iš Advokatų profesinės bendrijos „Baltic Lex“ praktikuojančių advokatų, tačiau suteikė ieškovei teisines paslaugas, atstovavo ją teisme, rengė procesinius dokumentus, rinko įrodymus, o ieškovė su ja už tai atsiskaitė, kas reiškia, jog ieškovė už jai suteiktas paslaugas sumokėjo ne pati sau, o konkrečiai advokatei. Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentai, jog teismui nebuvo pateikta atstovavimo sutartis, sąskaitos ir apmokėjimo dokumentai, atmetami. Kaip matyti iš atsakovo skundo argumentų, jis bando įrodyti ieškovės nesąžiningumą motyvuodamas tuo, jog ji pati, būdama kontora, negalėjo patirti bylinėjimosi išlaidų, nes iš išorės nepasitelkė advokatų. Šiuos argumentus teismas vertina kaip deklaratyvius, nes kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, teisės aktai nenumato, kad advokatų profesinė bendrija negali sudaryti atstovavimo sutarties su profesinės bendrijos advokatu konkrečioje byloje teikti teisines paslaugas, be kita ko, atsakovas nenurodė nei vieno ieškovės nesąžiningo elgesio aplinkybės. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylos procesinės baigties.

69. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį iš esmės naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

70. Kiti apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas)

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

71. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

72. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, apeliantų bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant apeliacinius skundus ir atsiliepimus į juos, nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

ieškovės Advokatų profesinės bendrijos „Baltic Lex“ ir atsakovo L. J. apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.