Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi pripažino BUAB „Abastas“ bankrotą tyčiniu ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

3. Pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama šiais argumentais:

3.1. 2017 m. gruodžio 22 d. BUAB „Abastas“, atstovaujamas direktoriaus L. J., perleido bendrovei UAB Mažųjų įmonių teisininkų agentūrai, atstovaujamai to paties L. J., butą/patalpą - butą, esantį (duomenys neskelbtini); butą/patalpą - butą, esantį (duomenys neskelbtini); butą/patalpą - butą, esantį (duomenys neskelbtini); butą/patalpą - butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). už 749 090,85 Eur kainą. Šalys sutarė įskaityti BUAB „Abastas“ 336 145,85 Eur įsiskolinimą, 304 574,83 Eur pirkėjas įsipareigojo pervesti į pardavėjo kreditoriaus (AB „Šiaulių bankas“) sąskaitą, o likusią sumą – 108 370,17 Eur, į pardavėjo banko sąskaitą. Šalys sutarė, kad, jeigu kreditoriui AB „Šiaulių bankas“ turės būti mokama didesnė pinigų suma, tai atitinkamai bus sumažinama pardavėjui pervedama turto kainos dalis. 2017 m. gruodžio 29 d. Vilniaus miesto 26-asis notarų biuras pervedė BUAB „Abastas“ 52 821,62 Eur, o 2018 m. sausio 2 d. – 52 945 Eur pagal pirkimo-pardavimo sutartį.

3.2. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl BUAB „Abastas“ bankroto pripažinimo tyčiniu teismui pateiktas 2020 m. lapkričio 5 d., todėl šis klausimas turi būti sprendžiamas remianti JANĮ nuostatomis.

3.3. Nagrinėjamu atveju vienintelis BUAB „Abastas“ turėtas nekilnojamasis turtas buvo perleistas to paties asmens vadovaujamai įmonei 2017 m. gruodžio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. Pats faktas, kad įmonė perleido turėtą nekilnojamąjį turtą kitai įmonei, kuriai vadovauja tas pats asmuo nereiškia, jog įmonės valdymas buvo blogas, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, kad turtas perleistas didesne nei rinkos kaina, siekiant atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi AB „Šiaulių bankas“. Tačiau iš sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad BUAB „Abastas“ išskyrė iš kitų kreditorių UAB Mažųjų įmonių teisininkų agentūrą, kuriai nusprendė grąžinti visą įsiskolinimą, nors tuo metu turėjo ir kitų kreditorių (VMI, kurios atsiskaitymo eiliškumas buvo pirmesnis, nei UAB Mažųjų įmonių teisininkų agentūra). Nors BUAB „Abastas“ gavo 105 766,62 Eur už parduotą turtą, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kur šie pinigai buvo panaudoti. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad BUAB „Abastas“ nepadengė savo įsiskolinimo valstybės biudžetui ir taip pažeidė atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą bei sąmoningai pablogino įmonės finansinę būklę.

3.4. Teismas nustatė, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2018 m. birželio 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1911-638/2018 BUAB „Abastas“ buvo atsisakyta kelti restruktūrizavimo bylą, nustačius, jog įmonės finansiniai sunkumai yra ilgalaikiai, vykdoma veikla – nuostolinga, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, jau 2018 m. birželio 14 d. (praėjus pusmečiui nuo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo) teismas iš esmės nustatė, kad UAB „Abastas“ atitinka įmonės statusą, kuriai keltina bankroto byla, tačiau įmonės vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos kėlimo. Kreditoriaus prašymu bankroto byla BUAB „Abastas“ buvo iškelta 2018 m. spalio 29 d. Kauno apygardos teismo nutartimi. Sąmoningai delsdamas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovės vadovas blogino įmonės padėtį ir didino įsiskolinimus kreditoriams.

3.5. 2018 m. spalio 29 d. teismo buvo nustatyta, kad įmonės vadovas teikia netikslius duomenis apie įmonę. 2020 m. vasario 4 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje, kuria BUAB „Abastas“ iškelta bankroto byla, teismas nurodė, kad atsakovės vadovo į bylą pateiktas kreditorių sąrašas nėra tikslus, jog pradelsti atsakovės įsipareigojimai yra ne 185 808 Eur, kaip ji nurodė pareiškime, bet bent jau 588 552,42 Eur, kas patvirtina, jog L. J. ir toliau teismams teikė netikslius duomenis apie įmonės finansinę situaciją, bandydamas nuslėpti jos tikrąją būklę. Teismams konstatavus, kad BUAB „Abastas“ finansinė situacija atitinka įmonės, kuriai turi būti keltina bankroto byla, ir kad įmonės vadovas teikia netikslius duomenis apie įmonės finansinę padėtį, įmonės vadovas L. J., vietoj to, kad kreiptųsi dėl bankroto bylos kėlimo, dar labiau pakoreguodavo įmonės finansinius duomenis (neįtraukdamas kreditorių, sumažindamas jų reikalavimus, prirašydamas debitorinių įsipareigojimų ir pan.), taip bandydamas pasiekti, jog įmonei būtų iškelta restruktūrizavimo byla. Taigi, įmonės vadovas, žinodamas, kad įmonės finansinė padėtis yra prasta ir jai turi būti keliama bankroto byla, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip dar labiau blogindamas įmonės finansinę situaciją, didindamas kreditorinius reikalavimas.

3.6. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, toks įmonės vadovo elgesys, kai nebuvo laikomasi eiliškumo atsiskaitant su kreditoriais, nebuvo kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atitinka sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo apibrėžimą ir sudaro pagrindą spręsti, kad yra pagrindas BUAB „Abastas“ bankrotą pripažinti tyčiniu (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis).