Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. N. ir E. N. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) akcinė bendrovė SEB bankas, antstolė L. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Kreditorė akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas prašė teismo netenkinti prašymo, netvirtinti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto, įpareigoti bankroto administratorių pateikti kreditorių susirinkime kreditoriams praėjusių metų plano vykdymo eigos ataskaitas. 2019 m. spalio 16 d. kreditorė AB SEB bankas pateikė teismui papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog, įvertinus papildomai pateiktus duomenis ir po akto pasirašymo pateiktą ataskaitą apie plano vykdymo eigą, nėra galimybės teigti, kad planas įvykdytas tinkamai.

3. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) prašė bankroto administratorės prašymą atmesti, įpareigoti bankroto administratorę kreditoriams kreditorių susirinkime pateikti E. N. ir J. N. plano vykdymo laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 30 d. iki 2019 m. birželio 21 d. ataskaitą, kuri būtų pagrįsta rašytiniais įrodymais, įpareigoti bankroto administratorę pateikti kreditoriams vientisą depozitinės banko sąskaitos laikotarpio nuo 2015 m. gruodžio 14 d. iki 2019 m. liepos 1 d. išrašą. 2019 m. spalio 29 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus. Nurodė, jog palaiko kreditorės AB SEB banko rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytą nuomonę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

20. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

21. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria tenkintas bankroto administratorės prašymas dėl bankroto bylos pabaigos, E. N. ir J. N. bankroto byloje teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

22. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

23. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė J. N. AB „Swedbank“ banko sąskaitos išrašo kopiją; E. N. Luminor Bank, AS, banko sąskaitos išrašo kopijas. Kadangi šie rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, be to, atsakovai galėjo susipažinti su papildomai pateiktais dokumentais, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus ir vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima apeliantės pateiktus naujus įrodymus, kad juos, esant būtinybei, galėtų vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

24. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas, neatkartodamas pirmosios instancijos teismo argumentų, pritaria šios teismo priimtos nutarties motyvams, pasisakydamas dėl esminių šios bylos faktinių aplinkybių bei jų vertinimo.

25. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi pateikė atskirąjį skundą. Atskiruoju skundu akcentuojama, jog teismas turėjo nepatvirtinti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto, kadangi E. N. ir J. N. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akte nebuvo pasisakyta, ar bankrutuojantis asmuo įgyvendino plane nurodytus savo prisiimtus įsipareigojimus. Teigia, jog teismas negalėjo priimti sprendimo baigti J. N. ir E. N. bankroto bylą, kadangi bankrutuojantys asmenys netinkamai vykdė teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą.

26. Fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016).

27. Byloje nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi pareiškėjams E. N. ir J. N. iškelta fizinių asmenų bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB (duomenys neskelbtini) (c. b. 2FB- 3148-328/2016). 2016 m. vasario 10 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių fizinių asmenų kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas: AB SEB bankas su 89 006,60 Eur kreditiniu reikalavimu. Teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartimi patvirtintas antstolės L. P. 96,25 Eur kreditinis reikalavimas. Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartimi patikslintas bankrutuojančių fizinių asmenų kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, patvirtintas patikslintas kreditorės AB SEB banko 54 806,60 Eur kreditinis reikalavimas. Teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartimi patikslinus bankrutuojančių fizinių asmenų kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą patvirtintas patikslintas AB SEB banko 8 936,42 Eur kreditinis reikalavimas, į kreditorių sąrašą įtraukta kreditorė UAB (duomenys neskelbtini) su 41 725,28 Eur kreditiniu reikalavimu.

28. 2016 m. birželio 21 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių E. N. ir J. N. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas, nutartis įsiteisėjo 2016 m. birželio 29 d. Neskundžiama teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių E. N. ir J. N. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano 2, 6, 10 ir 12 punktų pakeitimas.

29. Bankroto administratorė teismui pateikė prašymą užbaigti fizinių asmenų bankroto bylą, kartu su prašymu pateikė mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą, šio akto nepasirašymo protokolą.

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl fizinio asmens bankroto proceso pabaigos pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 30 straipsnio 1 ir 2 dalis nurodė, kad pagal FABĮ 8 straipsnio 1 dalį fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui mokumo atkūrimo plano projektą. Mokumo atkūrimo plano turinys reglamentuojamas FABĮ 7 straipsnyje, kurio 5 dalyje nustatyta, kad plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai. Pagal FABĮ 8 straipsnio 2, 3, 6 dalis bankroto administratorius kartu su rašytine išvada pateikia planą kreditorių susirinkimui, kuriam pritarus, planą tvirtina teismas, jeigu nenustato šio straipsnio 7 dalyje išvardytų kliūčių patvirtinti planą. Teismui patvirtinus planą, už jo įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis); fizinis asmuo turi tinkamai įgyvendinti plane numatytas priemones ir (ar) vykdyti jame numatytą veiklą (FABĮ 16 straipsnio 12 punktas). Kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę reikalauti, kad jų reikalavimai būtų tenkinami plane nustatyta tvarka (FABĮ 24 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-313/2018). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

31. Teismo patvirtintas mokumo atkūrimo plano projektas tampa mokumo atkūrimo planu ir taip užbaigiama ši proceso stadija, o tolesnė stadija yra mokumo atkūrimo plano įgyvendinimas, jai pasibaigus yra pabaigiamas ir fizinio asmens bankroto procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-313/2018). Fizinio asmens bankroto proceso pabaigos procedūros numatytos FABĮ 30 straipsnyje. Pagal esamą teisinį reguliavimą, fizinio asmens bankroto proceso pabaigos teisiniai pagrindai numatyti FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje bei 3 dalies 1–3 punktuose.

32. Kasacinis teismas, aiškindamas FABĮ 30 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad: i) aptartame straipsnyje numatyti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto parengimo ir pateikimo teismui procedūriniai aspektai; ii) aptariama norma sieja mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto parengimą ir pateikimą teismui su mokumo atkūrimo plane nustatytu paskutiniu fizinio asmens mokėjimu, t. y. kai fizinis asmuo įgyvendina plane nurodytus savo prisiimtus įsipareigojimus, atlikdamas reikiamus veiksmus; iii) mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas, kuris pateiktas teismui nesilaikant tokio akto parengimo ir pateikimo teismui procedūros, taip pat neįgyvendinus mokumo atkūrimo plane nurodytų sąlygų, sudaro pagrindą netvirtinti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto ir neleisti užbaigti bankroto bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-313/2018, nutarties 27–31 punktai). Aptarti kasacinio teismo išaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad prieš svarstant apie sprendimą dėl bankroto procedūrų užbaigimo, teismas turi patvirtinti (pritarti) mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktui, atsižvelgdamas į: i) procedūrinius tokio akto parengimo ir pateikimo teismui aspektus; ii) taip pat į tai, ar buvo laikytasi (įgyvendintos) mokumo atkūrimo plane nurodytos sąlygos.

33. 2019 m. liepos 9 d. bankroto administratorė teismui pateikė prašymą baigti bankrutuojančių E. N. ir J. N., bankroto bylą. Byloje nustatyta, kad mokumo atkūrimo planas patvirtintas teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2016 m. birželio 29 d., nustatytas plano įgyvendinimo terminas yra 3 metai, todėl remiantis FABĮ nuostatomis, Plano įgyvendinimo termino pabaiga yra 2019 m. birželio 29 d., taigi mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas bankroto administratorės pateiktas teismui suėjus plane nustatytam 3 metų terminui. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog paskutinis mokėjimas kreditoriams atliktas 2019 m. liepos 1 d. 2019 m. liepos 3 d. bankrutuojančių E. N. ir J. N. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akte (toliau – Aktas) pateikti duomenys apie bankroto procese patirtas administravimo išlaidas, pateikti duomenys apie kreditorių reikalavimų tenkinimui numatytas lėšas ir jų paskirstymą: kreditorių reikalavimams tenkinti pervesta 36 417,85 Eur suma, iš kurių AB SEB bankui sumokėta 34 652,40 Eur (34 200 Eur pardavus įkeistą turtą), UAB (duomenys neskelbtini) sumokėta 1 669,20 Eur bei padengtas antstolės L. P. 96,25 Eur kreditinis reikalavimas. Akte pateikiami duomenys, jog nurašomi kreditorių finansiniai reikalavimai: AB SEB banko – 8 484,02 Eur, UAB (duomenys neskelbtini) – 48 540,10 Eur. Bankroto administratorė Akte nurodė, jog E. N. ir J. N. tinkamai vykdė Planą, bankroto proceso metu nebuvo nustatyta FABĮ 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, dėl kurių fizinių asmenų bankroto byla galėtų būti nutraukta. Taip pat nurodė, jog E. N. ir J. N. Planas visiškai įvykdytas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, jog Akte bankroto administratorė nepasisakė dėl visų Plano dalių, per se (savaime) nesudaro pagrindo išvadai apie netinkamą Plano vykdymą ir / ar bankrutuojančių asmenų nesąžiningumą, pažymint, jog duomenys apie Plano vykdymo eigą buvo teikiami bankroto administratorės rengiamose ataskaitose, o papildoma informacija kreditoriams suteikta bankroto administratorės prašymą nagrinėjant teismo posėdžiuose.

34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą ir teisinį reglamentavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pagal teismo nutartimi patvirtintą bankrutuojančių E. N. ir J. N. Planą (su pakeitimais) numatytas paskutinio mokėjimo kreditoriams terminas suėjo, bankroto byloje atliktas paskutinis mokėjimas kreditoriams, byloje nesant duomenų, dėl kurių fizinio asmens bankroto byla galėtų būti nutraukiama, todėl egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas pabaigti fizinių asmenų bankroto procesą (FABĮ 30 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

35. Analizuojant apeliantės argumentus, susijusius su netinkamu mokumo atkūrimo plano vykdymu, atsižvelgtina į kasacinio teismo praktiką, kurioje konstatuota, jog 3 metų terminas mokumo atkūrimo plane ir jame nurodytos priemonės fizinio asmens mokumui pagerinti, įskaitant mokėjimus kreditoriams, yra mokumo atkūrimo plano sąlygos, sudarytos kaip susitarimo su kreditoriais išraiška. Dėl to, siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, turi būti paisoma plane nurodytų sąlygų ir jų įgyvendinimo. Kitais atvejais, kai plano iš esmės gali būti laikomasi, bet atsiranda poreikis pakeisti plano dalį, t. y. keisti tam tikras plano sąlygas, šiuo tikslu gali būti pateikiamas teismui prašymas pakeisti planą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra pažymėta, kad visais atvejais plano (ir jo pakeitimo) tvirtinimas yra kompetencija teismo, kuris kiekvienu atveju turėtų vertinti, ar plane numatytos priemonės atitinka skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-969/2017).

36. Nagrinėjamu atveju bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo plane, patvirtintame 2016 m. birželio 21 d. nutartimi, nurodyta, kad šis planas įgyvendinamas per 3 metų laikotarpį. Plano 12 punkte, kuriame numatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, nurodyta, jog tenkinamas kreditorės antstolės L. P. kreditinis reikalavimas, o AB SEB banko reikalavimas tenkintinas iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog buvo realizuotas įkeistas turtas ir iš gautų lėšų iš dalies atsiskaityta su hipotekos kreditore bei padengtas antstolės L. P. 96,25 Eur kreditinis reikalavimas. Teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi patvirtintas Plano 2, 6, 10 ir 12 punktų pakeitimas. Patvirtinus Plano pakeitimą, 12 punkte, kuriame įtvirtintas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, yra nurodyta kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka. Plano pakeitime nurodyta, jog preliminariai per visą bankroto procesą planuojama kreditorių reikalavimams tenkinti skirti 2 813,40 Eur sumą. Šiuo atveju būtina pažymėti, jog iki Plano patikslinimo 2017 m. rugpjūčio 30 d. mokėjimai kreditorėms UAB (duomenys neskelbtini) (kreditorė į sąrašą įtraukta tik 2017 m. liepos 13 d. teismo nutartimi) ir AB SEB bankui nebuvo numatyti.

37. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, iš byloje pateikto banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2019 m. spalio 29 d. matyti, jog bankrutuojanti J. N. reguliariai pervesdavo pinigines lėšas Plane numatytiems įsipareigojimams vykdyti, iš lėšų buvo dengiamos bankroto administravimo išlaidos, mažinami įsiskolinimai kreditoriams, iš bankroto administratorės ataskaitų apie Plano vykdymo eigą matyti, jog E. N. dėjo pastangas uždirbti didesnes pajamas (ieškojo geriau apmokamo darbo, keitė darbo vietas). Byloje nustatyta, jog bankrutuojantys asmenys turto neturi. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad bankrutuojantys fiziniai asmenys Planą įvykdė. Aplinkybė, jog į bankroto administratorės atidarytą depozitinę sąskaitą pinigines lėšas pervesdavo vienas iš bankrutuojančių asmenų, savaime nereiškia, jog kitas bankrutuojantis asmuo pažeidė FABĮ reikalavimus. Nustatyta, jog bankrutuojantys fiziniai asmenys į depozitinę sąskaitą pervesdavo Plane (su jo pakeitimais) numatytas sumas, kurios buvo skirstomos bankroto procese. Anksčiau nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad mokumo atkūrimo plane numatytos priemonės pagal bankrutuojančių asmenų finansines galimybes buvo įvykdytos. Įvertinus tai apeliacinio skundo argumentas, jog bankrutuojantys fiziniai asmenys pažeidė FABĮ 16 straipsnio reikalavimus, atmestinas kaip nepagrįstas.

38. Apeliantė teigia, jog teismas neįvertino byloje surinktų įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių. Bankroto administratorius, pateikdamas prašymą dėl bankroto bylos užbaigimo, turėjo pareigą įrodyti, kad planas buvo įvykdytas tinkamai. Aplinkybių dėl bankrutuojančių asmenų pajamų padidėjimo teismas netyrė ir nesiaiškino, tačiau padarė išvadą, kad planas įgyvendintas tinkamai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog bankrutuojantiems asmenims bankroto proceso metu nepavyko didesne dalimi padidinti gaunamas pajamas, ir / ar kreditoriams paskirstytos mažesnės, nei planuota, lėšos, nereiškia, kad įstatymo ar Plane numatyti tikslai nėra įgyvendinti. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai Plano nevykdė ar elgėsi nesąžiningai, ir / ar buvo nepakankamai rūpestingi vykdydami Planą, priešingai, stengėsi atsiskaityti su kreditoriais ta dalimi, kuria galėjo. Įvertinus fizinio asmens bankroto paskirtį ir tikslus, kitoks situacijos vertinimas neatitiktų teisingumo, protingumo, teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros principų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta anksčiau aptartus apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Atmestini ir apeliantės argumentai dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo. Pažymėtina, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas iš įrodymų visumos padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nereiškia, jog įrodymai vertinti netinkamai.

39. Apibrėžiant nagrinėjamo ginčo įrodymų vertinimo taisykles, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo yra gausi bei nuosekliai išplėtota. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Įvertinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo aspektu, apeliacinės instancijos teismas jų pažeidimo nenustatė. Byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog FABĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, gavęs plano įgyvendinimo aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. FABĮ 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas gali priimti nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu plane numatytos priemonės neįgyvendinamos ir dėl to kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos, kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Bylos duomenimis, bankrutuojančių asmenų kreditorius / kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos, nesikreipė į teismą su prašymu nutraukti fizinių asmenų bankroto bylą, todėl vadovaujantis minėti teisiniu reguliavimu bei aptartų aplinkybių visuma darytina išvada, jog teismas teisėtai ir pagrįstai nutarė baigti E. N. ir J. N. bankroto bylą.

41. Apeliantė nurodo, jog patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias prašė priteisti iš bankroto administratorės. Teigia, kad patirtos išlaidos buvo būtinos, todėl turi būti priteistos. Atsiliepimu į atskirąjį skundą bankroto administratorė nurodo, jog kreditoriaus prašomos priteisti išlaidos nėra susijusios su bylos nagrinėjimu ir jos nebuvo būtinos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs procesinę civilinės bylos baigtį, šalių procesinį elgesį, patirtų išlaidų pobūdį bei jų pagrįstumą ir realumą pagrindžiančius įrodymus, pripažino, jog nenustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą tenkinti UAB (duomenys neskelbtini) prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti anksčiau nurodytiems argumentams, atsižvelgiat į tai, šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas.

42. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės bei materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro. Remiantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

43. Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui ir procesiniam rezultatui byloje.

Dėl bylos procesinės baigties

44. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.