Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. N. ir E. N. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Būsto paskolų draudimas“, akcinė bendrovė SEB bankas, antstolė L. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Bankrutuojančių J. N. ir E. N. bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Centrinis bankroto biuras LT“ teismui pateikė prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos pabaigos. Bankroto administratorė nurodė, jog bankrutuojančių asmenių mokumo atkūrimo planas yra įgyvendintas.

2. Kreditorė AB SEB bankas pateikė 2021 m. sausio 20 d. rašytinę nuomonę dėl bankroto administratorės prašymo patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą. Prašė klausimą dėl bankroto bylos pabaigos spręsti teismo nuožiūra.

3. Kreditorės UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ ir antstolė L. P. nuomonės dėl bankroto administratorės prašymo ir pateikto patikslinto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto per teismo nustatytą terminą į bylą neteikė, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

9. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties, kuria tenkintas bankroto administratorės prašymas dėl bankroto bylos pabaigos E. N. ir J. N. bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

11. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi pareiškėjams E. N. ir J. N. iškelta fizinių asmenų bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB ,,Centrinis bankroto biuras LT“ (civilinė byla Nr. 2FB-3148-328/2016, b. l. 164–167, t. I). Teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių fizinių asmenų kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas: AB SEB bankas su kreditiniu reikalavimu – 89 006,60 Eur (civilinė byla Nr. 2FB-3148-328/2016, b. l. 197, t. I). Teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartimi patvirtintas antstolės L. P. 96,25 Eur sumos kreditinis reikalavimas (civilinė byla Nr. 2FB-3148-328/2016, b. l. 9, t. II). Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-10993-328/2017 patikslintas bankrutuojančių fizinių asmenų kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, patvirtintas patikslintas kreditorės AB SEB banko kreditinis reikalavimas – 54 806,60 Eur (civilinė byla Nr. 2FB-3148-328/2016, b. l. 62–63, t. II). Teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartimi patikslinus bankrutuojančių fizinių asmenų kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą patvirtintas patikslintas AB SEB banko kreditinis reikalavimas – 8 936,42 Eur suma, į kreditorių sąrašą įtraukta kreditorė UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ su 41 725,28 Eur kreditiniu reikalavimu (civilinė byla Nr. 2FB-3148-328/2016, b. l. 71–72, t. II). Teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių E. N. ir J. N. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas (toliau – ir Planas) (civilinė byla Nr. 2FB-3148-328/2016, b. l. 45–49, t. II). Nutartis įsiteisėjo 2016 m. birželio 29 d. Neskundžiama teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi patvirtinti bankrutuojančių E. N. ir J. N. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano 2, 6, 10 ir 12 punktų pakeitimai (civilinė byla Nr. 2FB-3148-328/2016, b. l. 85–87, t. II).

12. 2019 m. liepos 9 d. bankroto administratorė teismui pateikė prašymą užbaigti fizinių asmenų bankroto bylą, kartu su prašymu pateiktas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas, šio akto nepasirašymo protokolas. 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-8499-328/2019 teismas bankroto administratorės prašymą tenkino. Nutarė baigti E. N. ir J. N. bankroto bylą. Patvirtinti nepatenkintus bankroto byloje pareiškusių kreditorių finansinius reikalavimus, kurių bendra suma 48 540,10 Eur, t. y. AB SEB banko kreditinio reikalavimo suma – 8 484,02 Eur ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ finansinio reikalavimo suma – 40 056,08 Eur. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-212-253/2020 Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2020 panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartį ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13. 2021 m. sausio 5 d. bankroto administratorė teismui pateikė patikslintą bankrutuojančių E. N. ir J. N. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą (toliau – Aktas) ir šio akto nepasirašymo protokolą. Pirmosios instancijos teismas bankroto administratorės prašymą tenkino, nutarė baigti E. N. ir J. N. bankroto bylą, patvirtinti nepatenkintus bankroto byloje pareiškusių kreditorių finansinius reikalavimus. Kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ nesutinka su ginčijama nutartimi.

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, ginčijamos nutarties motyvus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį, negali nepritarti atskirojo skundo argumentams.

15. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019, 18 punktas).

16. Bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas priklauso būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016, 18 punktas).

17. Viena fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Teismui patvirtinus planą, už jo įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis); fizinis asmuo turi tinkamai įgyvendinti plane nurodytas priemones ir (ar) vykdyti jame nustatytą veiklą (FABĮ 16 straipsnio 12 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankrutuojančio fizinio asmens parengtas mokumo atkūrimo planas turi būti privalomai vykdomas, o nesant galimybių įvykdyti jame nustatytas sąlygas, turi būti keičiamas įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019, 22 punktas).

18. Pabaigus įgyvendinti mokumo atkūrimo planą, pabaigiamas ir fizinio asmens bankroto procesas. FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Bankroto administratorius šį aktą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo pasirašymo dienos pateikia teismui, plano įgyvendinimo akto kopiją – fiziniam asmeniui ir kreditorių susirinkimo pirmininkui. Pagal FABĮ 30 straipsnio 2 dalį teismas, gavęs plano įgyvendinimo aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.

19. FABĮ 30 straipsnyje nėra reglamentuojamas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto turinys ir forma. Kasacinis teismas, aiškindamas FABĮ 30 straipsnio 1 dalį, pažymėjo, kad šiame straipsnyje nustatyti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto parengimo ir pateikimo teismui procedūriniai aspektai: akto rengimas siejamas su paskutiniu atliktu plane nurodytu mokėjimu, taip pat nustatyta teikimo teismui tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-313/2018 27–29 punktus). Taigi nei pačioje FABĮ 30 straipsnio normoje, nei kasacinio teismo praktikoje nėra atskleidžiamas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto turinys, nors kasacinis teismas, pasisakydamas dėl atskirų aptariamo akto dalių, jo turinį siejo su mokumo atkūrimo plano sąlygomis. Kasacinis teismas nurodė, kad mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas, pateiktas teismui nesilaikant tokio akto parengimo ir pateikimo teismui FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros ir neįgyvendinus mokumo atkūrimo plane nurodytų sąlygų (mokumo plane numatyto įsipareigojimo siekti įsidarbinti ir dirbti bet kokį darbą), sudaro pagrindą netvirtinti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto ir neleisti užbaigti bankroto bylos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-313/2018 31 punktą).

20. FABĮ 30 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto parengimą ir pateikimą teismui, sistemiškai aiškintinos su FABĮ 7 straipsnio nuostatomis, įtvirtinančiomis mokumo atkūrimo plano turinį. Taigi mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akte turi būti pasisakyta dėl kiekvienos FABĮ 7 straipsnyje nustatytos ir plane aptartos nuostatos, kad būtų galima spręsti, ar (ir kaip) konkreti plano dalis buvo įgyvendinta, ar fizinis asmuo, atlikdamas reikiamus veiksmus, įgyvendino plane nurodytus prisiimtus įsipareigojimus. Aktas turi būti išsamus ir pagrįstas mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitose nurodytais duomenimis, nes šis dokumentas faktiškai ir teisiškai lemia bankroto bylos pabaigą (FABĮ 30 straipsnio 2 dalis).

21. Lietuvos Aukščiausias Teismas, 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi panaikindamas šioje byloje priimtas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. ir Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartis, nurodė, jog teismai patvirtino plano įgyvendinimo aktą iš esmės remdamiesi argumentais, kad FABĮ nėra nustatyta reikalavimų įgyvendinimo akto turiniui, taip pat kad byloje pateikta informacija patvirtina bankroto metu gautas lėšas ir jų paskirstymą, tačiau tokia teismų išvada padaryta netinkamai aiškinant FABĮ 30 straipsnio nuostatas ir tinkamai neištyrus byloje esančių įrodymų bei nepašalinus prieštaravimų tarp byloje pateiktų duomenų.

22. Kasacinis teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje nurodė, kad bankroto administratorės pateiktame mokumo plano atkūrimo įgyvendinimo akte gana abstrakčiai aptartas plane nustatytų priemonių įgyvendinimas, nurodyti ne visi mokumo atkūrimo plane nurodyti įsipareigojimai ir fizinių asmenų veiksmai, kurių jie ėmėsi šiems įsipareigojimas įvykdyti, t. y. nenurodyta, kaip bankrutuojantys asmenys įgyvendino plane nurodytas kitas priemones (stengtis susirasti geriau mokamus darbus ir ieškoti papildomų pajamų šaltinių, kad galėtų sumokėti didesnes sumas kreditoriams) mokumui atkurti, ar atkūrė savo mokumą; nenurodytos pajamos, kurias per visą bankroto proceso laikotarpį gavo bankrutuojantys asmenys, ir kokias pajamas jie gauna šiuo metu; taip pat nenurodyta plane nustatyta per bankroto procesą skirta būtiniesiems poreikiams tenkinti suma ir faktiškai skirta suma šiems poreikiams tenkinti, bankrutuojančių asmenų bankroto pabaigoje turimas turtas, kreditoriams pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką turėta pervesti ir faktiškai pervesta suma. Nenurodžius akte esminių mokumo atkūrimo plano sąlygų ir informacijos apie jų įgyvendinimą, teismai neturėjo faktinio pagrindo daryti išvadą, kad planas visiškai įvykdytas, nes iš pateiktų įgyvendinimo akte duomenų sunku įvertinti, kaip buvo įgyvendinti fizinių asmenų įsipareigojimai ir kokių veiksmų jie ėmėsi tiems įsipareigojimams įvykdyti, juolab kad teismo proceso metu bankroto administratorės papildomai pateikti prie ataskaitos rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą abejoti akte nurodytų duomenų teisingumu, be to, ataskaitos teiktos nesilaikant įstatyme nustatyto reglamentavimo. Taigi vien duomenys apie kreditorių reikalavimams tenkinti nurodytas lėšas ir jų paskirstymą savaime neleidžia daryti išvados apie plano įvykdymo tinkamumą.

23. Pažymėta ir tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu bankroto administratorės pateiktais prie ataskaitos rašytiniais įrodymais (bankrutuojančių asmenų banko sąskaitų išrašais) pagrindžiama, jog J. N. gavo didesnes pajamas nei nurodytos patikslintame plane, tačiau į depozitinę banko sąskaitą pervesta tik plane nustatyta suma, o viršijanti plane nustatytą sumą dalis panaudota būtiniesiems poreikiams tenkinti; J. N. kiekvieną mėnesį mokėjo įmokas pagal draudimo sutartį, nors mokumo atkūrimo plane įsipareigojimai tokiam kreditoriui apskritai nebuvo nurodyti; nepateikta duomenų apie E. N. gautas pajamas. Šios aplinkybės gali sudaryti pagrindą abejoti plano įgyvendinimo akto teisingumu, nes fizinio asmens pareiga pagrįsti gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas išlieka viso mokumo atkūrimo plano vykdymo metu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015). Kasdienės išlaidos, nepriklausomai nuo to, kokios buvo patvirtintos mokumo atkūrimo plane, gali kisti, todėl susidaręs galimai didesnis pajamų ir išlaidų skirtumas leidžia patenkinti didesnę kreditorių skolos dalį, pervedant šią sumą į depozitinę sąskaitą. Dėl pakitusio pajamų ir išlaidų skirtumo susidariusios lėšos negali būti savaime skiriamos fizinių asmenų poreikiams tenkinti. Minėta, kad mokumo atkūrimo plane nurodytos priemonės fizinio asmens mokumui pagerinti yra fizinio asmens ir jo kreditorių susitarimo išraiška, o bankrutuojantys fiziniai asmenys turi pareigą nepriekaištingai vykdyti plane prisiimtus įsipareigojimus, todėl perviršiu esančios lėšos gali būti naudojamos būtiniesiems poreikiams tenkinti tik tuo atveju, kai parengiamas ir patvirtinamas plano pakeitimo projektas, kuriuo susitariama dėl kitokios tam tikrų sąlygų vykdymo tvarkos. Šios aplinkybės svarbios vertinant mokumo atkūrimo plano įvykdymą, todėl teismai turėjo tinkamai jas išsiaiškinti, pašalindami abejones dėl plano įgyvendinimo akto ir kitų duomenų prieštaringumo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bankroto administratorės pateiktą patikslintą aktą ir ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visiškai dėl kasacinio teismo nustatytų aplinkybių nepasisakė, į jas neatsižvelgė ir jų nevertino.

24. Byloje pateiktos keturios bankroto administratorės ataskaitos apie mokumo plano vykdymą (teismui pateiktos ataskaitos: 2017 m. sausio 16 d. ataskaita apie plano vykdymą; 2017 m. liepos 5 d. ataskaita apie plano vykdymą Nr. 2; 2018 m. sausio 9 d. ataskaita apie plano vykdymą; 2018 m. rugpjūčio 27 d. ataskaita Nr. 4.). Paskutinė ataskaita (2019 m. birželio 28 d.) pateikta jau nagrinėjant bylą teisme, t. y. 2019 m. rugpjūčio 19 d. Kasacinis teismas nurodė, kad tokie duomenys suteikia pagrindą daryti išvadą, kad bankroto administratorė, turėdama pareigą ne rečiau kaip kartą per pusę metų teikti teismui ataskaitas apie mokumo atkūrimo plano vykdymą, iš viso turėjo pateikti šešias ataskaitas, tačiau kreditoriams ir fiziniams asmenims ataskaitų apie plano vykdymo eigą neteikė daugiau kaip metus. Mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitoje turi aiškiai atsispindėti, kaip bankrutuojantys fiziniai asmenys vykdė savo pareigas, todėl, nesant tinkamai parengtos ir pateiktos ataskaitos apie plano įgyvendinimą, negali būti pripažįstama, kad fiziniai asmenys vykdė savo pareigas laikydamiesi plane nustatytos tvarkos. Dėl šios kasacinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje nustatytos aplinkybės pirmosios instancijos teismas vėlgi nepasisakė, į ją neatsižvelgė ir jos nevertino.

25. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrindu patvirtinti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą iš esmės laikė aplinkybę, kad suėjęs plano įgyvendinimo terminas ir sumokėta paskutinė įmoka. Tačiau plano įgyvendinimo terminas ir sumokėta paskutinė įmoka yra pagrindas pradėti bankroto pabaigos procedūrą, o ne pagrindas patvirtinti tokį aktą. Tam, kad būtų galima patvirtinti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą ir užbaigti bankroto procedūrą, turi būti vertinamas faktinis plano įvykdymas. Priešingu atveju nustačius, kad planas neįgyvendintas arba yra kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą nutraukti bankroto bylą, fizinio asmens bankroto byla nutrauktina.

26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje aptartų trūkumų ir nepriėmė FABĮ normų reikalavimus atitinkančio sprendimo dėl bankroto bylos pabaigos arba nutraukimo.

Dėl bylos procesinės baigties

27. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai aiškino ir taikė FABĮ 30 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas dėl mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto turinio, šio akto parengimo ir pateikimo teismui tvarkos, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą, vertinimą, ir nepašalino nurodytų prieštaravimų tarp bylos duomenų, kurie sudaro pagrindą abejoti teismo padarytų išvadų pagrįstumu. Netinkamas teisės normų aiškinimas ir taikymas galėjo lemti išvados patvirtinti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą ir baigti bankroto bylą teisėtumą. Tai sudaro teisinį pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Bylą nagrinėsiantis teismas turi pašalinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje aptartus trūkumus ir priimti FABĮ normų reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl bankroto bylos pabaigos arba nutraukimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.