Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nutarties, priimtos pareiškėjų J. N. ir E. N. bankroto byloje pagal pareiškėjų bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Centrinis bankroto biuras LT“ prašymą užbaigti fizinių asmenų bankroto bylą, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Būsto paskolų draudimas“, akcinė bendrovė SEB bankas, antstolė L. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai J. N. ir E. N. kreipėsi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

4. Bankroto administratorės UAB ,,Centrinis bankroto biuras LT“ įgaliotas asmuo 2021 m. balandžio 6 d. pateikė teismui patikslintą bankrutuojančių J. N. ir E. N. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą. Nurodė, kad bankrutuojantys asmenys tinkamai vykdė mokumo atkūrimo planą, įgyvendino plane prisiimtus įsipareigojimus ir atkūrė savo mokumą. Atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojantys asmenys augina du mažamečius vaikus, savo būtiniesiems poreikiams tenkinti naudojo protingą, atsižvelgiant į maisto ir ne maisto produktų kainų augimą, sumą. Pažymėjo, kad buvo apmokėtos bankroto administravimo išlaidos, kreditorių reikalavimams tenkinti buvo sumokėtos didesnės sumos nei nustatyta plane.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

14. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą išsamiai ir objektyviai neįvertinęs byloje surinktų įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių bei neatsižvelgė nei į LAT išaiškinimus, nei į Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartį. Patikslintas aktas nėra pasirašytas kreditorių susirinkimo pirmininkės AB SEB banko ir taip buvo pažeista FABĮ 30 straipsnyje numatyta bankroto proceso pabaigos procedūra. Neįvertindamas ne tik faktinio plano vykdymo, bankrutuojančių asmenų pareigų numatytų FABĮ nevykdymo, bet ir LAT išaiškinimo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje dėl kasdienių išlaidų panaudojimo. UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2021 m. balandžio 22 d. rašytiniuose paaiškinimuose, teiktuose pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad E. N. nebuvo aktyvus, sąžiningas ir rūpestingas, nes į savo sąskaitą gavo tik 4 317,72 Eur. Jo sąskaitos išrašuose nėra duomenų apie jo gautas pajamas 2016 m. spalio mėn., 2017 m. kovo mėn. ir rugsėjo mėn. (liepos mėn. pagal darbdavio pažymą jis gavo 221,17 Eur) bei 2018 m. kovo–2019 m. gegužės mėnesiais, tai sudaro net 22 mėn. iš 36 mėn. Vadinasi, bankrutuojantis asmuo net 22 mėnesius neįnešdavo pinigų į savo sąskaitą per ribotą bankroto procesą ir taip pažeidė FABĮ 16 straipsnio 4 punkte nurodytą pareigą bankrutuojančiam asmeniui. Tuo tarpu įvertinus J. N. gautas lėšas per 36 mėn. laikotarpį, UAB „Būsto paskolų draudimas“ skaičiavimu buvo gauta 21 278,46 Eur, gautos išmokos vaikams patikslintame plane nebuvo numatytos, plane numatyta poreikių suma vaikams ir šeimai nebuvo tikslinama, dėl to mokėta valstybės išmoka buvo finansinė pagalba bankrutuojantiems asmenims ir jie atitinkamai turėjo susimažinti savo būtinuosius poreikius. Tačiau pirmosios instancijos teismas anksčiau nurodytų UAB „Būsto paskolų draudimas“ faktinių aplinkybių netyrė ir tik nurodė, kad 1 997,80 Eur buvo sumokėtos valstybės išmokos vaikams, o E. N. pareigos, numatytos FABĮ 16 straipsnio 4 punkte, nevykdymas įnešti gautus grynuosius nesudaro pagrindo išvadai, kad tai yra esminiai pažeidimai, dėl kurių bankroto byla nutraukiama. UAB „Būsto paskolų draudimas“ nesutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais, nes planas nebuvo tikslinamas ir gautomis valstybės išmokomis bankrutuojantys asmenys turėjo susimažinti savo būtinųjų poreikių išlaidas arba tikslinti planą, kaip tai buvo nurodyta LAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje. UAB „Būsto paskolų draudimas“ skaičiavimu iš 31 003,12 Eur gautų lėšų atėmus 24 694,92 Eur būtinųjų poreikių sumą, numatytą pradiniame ir patikslintame plane (nevertinant faktiškai patirtų išlaidų) 6 308,20 Eur suma turėjo būti pervesta į depozitinę sąskaitą, tačiau buvo pervesta 2 562,51 Eur.

15. Atskirajame skunde teigiama, jog tai, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir AB SEB banko nebuvo numatyta įmokų iki plano patikslinimo, neatleido bankrutuojančių asmenų nuo pareigos vykdyti planą ir mokėti įmokas, numatytas plane. Remdamasis tokiais nepagrįstais argumentais pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad teismo patvirtintas planas galėjo būti ir nevykdomas, kadangi UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir AB SEB bankas iki plano patikslinimo įmokų nebuvo numatyta, nors patikslintame plane buvo numatytos įmokos ir minėtiems kreditoriams ir kad per visą bankroto procesą bus išmokėta 2 813,40 Eur įmokų suma. Be to, pirmosios instancijos teismas neanalizavo patikslinto plano nuostatos, kad grafike nurodytos kreditoriams numatomos mokėti sumos gali keistis padidėjus ar sumažėjus bankrutuojančių asmenų pajamų dydžiams ir nors skundžiamojoje nutartyje pats konstatavo, kad bankrutuojančių asmenų pajamos didėjo, kvestionavo plane numatytų įmokų sumokėjimą nurodydamas, kad tai tebuvo tik preliminariai numatyta įmokų suma. UAB „Būsto paskolų draudimas“ vertinimu padidėjusių bankrutuojančių asmenų pajamų pagrindu bankrutuojantys asmenys turėjo ne tik sumokėti plane numatytas įmokas, t. y. viso 2 811,30 Eur, tai buvo ir nurodyta patikslintame plane, bet ir lėšas, viršijusias plane numatytas įmokas. Planas nėra įgyvendintas visa apimtimi. UAB „Būsto paskolų draudimas“ vertinimu, planas įvykdytas tik 79 proc., nes per visą bankroto procesą buvo planuojama kreditorių reikalavimams skirti 2 813,40 Eur sumą, tačiau iš viso sumokėta beveik 600 Eur mažiau, t. y. 2 217,85 Eur. Pagal pateiktą patikslintą plano įgyvendinimo aktą, darytina išvada, kad mokėjimai buvo atlikti tik už ~22 mėn., t. y. skaičiuojant įmokas nuo patikslinto plano. Pirmosios instancijos teismas nevertino tos faktinės aplinkybės, kad bankroto administratoriaus patikslintame plane nurodyta 1 719,30 Eur numatyta įmokų suma kreditoriams buvo fiksuojama jau praėjus 14 mėn., plano vykdymo laikotarpiui. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje Nr. e3K-3-336-219/2020 formuojamą praktiką, netikrino ir nevertino faktinio plano įvykdymo bei plane įtvirtintų nuostatų, susijusių su įmokų sumokėjimu per 36 mėn. kreditoriams, tinkamo įgyvendinimo.

16. Atskirajame skunde nurodoma, kad, be kita ko, pirmosios instancijos teismas nevertino lėšų, viršijusių plane numatytas įmokas, kurios buvo naudojamos vienasmeniškai ir į depozitinę sąskaitą nepervestos. Įvertinti, kiek bankrutuojantys asmenys gavo daugiau lėšų, kurios viršijo plane numatytas įmokas, iš pateiktų sąskaitos išrašų neįmanoma, nes E. N. sąskaitoje tik 14 mėn. buvo įmokėtos darbo užmokesčio lėšos ar pajamos. Dėl to UAB „Būsto paskolų draudimas“ siekdama įrodyti, kad tam tikrais mėnesiais buvo pajamų perviršis, teikė pirmosios instancijos teismui keleto mėnesių gautų lėšų apskaitą pagal bankrutuojančių asmenų sąskaitos išrašus, o iš jų matyti, jog 2016 m. birželio, lapkričio ir 2017 m. lapkričio, gruodžio mėnesiais perviršio sumą sudaro 1 648,74 Eur, 2019 m. gegužės mėn. – 573,75 Eur, 2019 m. birželio mėn. – 229,03 Eur. Šiomis sumomis buvo viršytos plane numatytos įmokos, tačiau jos nebuvo pervestos į depozitinę sąskaitą. Atsižvelgiant ne tik į LAT išaiškinimą, bet ir į tai, kad patikslintame plane buvo nustatyta, jog grafike nurodytos kreditoriams numatomos mokėti sumos gali keistis padidėjus ar sumažėjus bankrutuojančių asmenų pajamų dydžiams, t. y., kad bankrutuojantis asmuo gaunamą pajamų perviršį turėjo pervesti į depozitinę sąskaitą, vien per 2 paskutinius bankroto proceso mėnesius bankrutuojantys asmenys į depozitinę sąskaitą turėjo pervesti 802,78 Eur, o už 6 mėn. – 2 451,52 Eur perviršį, tačiau to nepadarė. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas visų faktinių aplinkybių nevertino ir neatsižvelgė į kasacinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties išaiškinimą. Faktinių aplinkybių dėl bankrutuojančių asmenų pajamų padidėjimo pirmosios instancijos teismas netyrė ir padarė išvadą, kad planas įgyvendintas tinkamai.

17. Atskirajame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, kad kreditoriai teikė prašymą atsiųsti vientisą depozitinės sąskaitos išrašą nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2019 m. liepos mėn., tačiau bankroto administratorė, kiek matyti iš į bylą pateiktų dokumentų, minėto prašymo neįgyvendino iki šiol. Nors po 2019 m. paskutinių įmokų paskirstymo depozitinėje sąskaitoje buvo likę 593,72 Eur, tai buvo dėstoma ir AB SEB banko, nusprendžiant dėl pirminio plano įgyvendinimo akto pasirašymo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartyje. Taigi, kaip buvo paskirstytas 593,72 Eur likutis depozitinėje sąskaitoje, nėra aišku iki šiol. Pirmosios instancijos teismas ir po kasacinio teismo ir apygardos teismo išaiškinimų ne tik neįvertino ir neištyrė visų įrodymų visumos, bet ir nesivadovavo nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu dėl plano nuostatų faktinio įgyvendinimo visa apimti bei lėšų naudojimo, viršijusių plane numatytas įmokas, kurios negali būti skiriamos vienasmeniškai būtinųjų poreikių tenkinimui. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjęs teismas patvirtino plano įgyvendinimo aktą iš esmės remdamasis tik patikslintame plano įgyvendinimo akte nurodytomis aplinkybėmis. Tokia teismo išvada padaryta tinkamai neištyrus byloje esančių įrodymų bei nepašalinus prieštaravimų tarp byloje pateiktų duomenų. Teismo argumentas, kad bankroto administratorius pateikė visą informaciją apie plano vykdymą, neatitinka byloje pateiktų įrodymų.

21. Kiti byloje dalyvaujantis asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

23. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

24. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nutartis, kuria nutarta: baigti J. N. ir E. N. bankroto bylą; nurašyti J. N. ir E. N. likusius nepatenkintus 48 540,10 Eur kreditorių finansinius reikalavimus – AB SEB banko finansinį reikalavimą 8 484,02 Eur sumos, UAB „Būsto paskolų draudimas“ finansinį reikalavimą 40 056,08 Eur sumos; įpareigoti pareiškėjų J. N. ir E. N. bankroto administratorę UAB ,,Centrinis bankroto biuras LT“ per 5 darbo dienas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pranešti pareiškėjų kreditoriams ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie teismo sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą; įpareigoti pareiškėjų J. N. ir E. N. bankroto administratorę UAB ,,Centrinis bankroto biuras LT“ per 10 darbo dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti pareiškėjams saugotinus dokumentus, susijusius su fizinio asmens bankroto procesu, ir pervesti depozitinėje sąskaitoje likusias lėšas į pareiškėjų asmenines sąskaitas.

25. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą skundžiamą nutartį, kadangi neįvertino aplinkybių, jog:

1) patikslintas fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas nėra pasirašytas kreditorių susirinkimo pirmininko AB SEB banko ir taip buvo pažeista Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 30 straipsnyje numatyta bankroto proceso pabaigos procedūra;

2) UAB „Būsto paskolų draudimas“ vertinimu, planas įvykdytas tik 79 procentais, nes per visą bankroto procesą buvo planuojama kreditorių reikalavimams skirti 2 813,40 Eur sumą, tačiau iš viso sumokėta beveik 600 Eur mažiau, t. y. 2 217,85 Eur;

3) bankrutuojantis asmuo E. N. bankroto proceso metu net 22 iš 36 mėnesių neįnešdavo pinigų į savo sąskaitą ir taip pažeidė FABĮ 16 straipsnio 4 punkte nurodytą pareigą bankrutuojančiam asmeniui;

4) iš pateiktų sąskaitos išrašų neįmanoma įvertinti, kiek bankrutuojantys asmenys gavo daugiau lėšų, kurios viršijo plane numatytas įmokas, nes E. N. sąskaitoje tik 14 mėn. buvo įmokėtos darbo užmokesčio lėšos ar pajamos;

5) vien per 2 paskutinius bankroto proceso mėnesius bankrutuojantys asmenys į depozitinę sąskaitą turėjo pervesti 802,78 Eur, o už 6 mėn. – 2 451,52 Eur perviršį, tačiau to nepadarė;

6) bankrutuojančių asmenų gautos išmokos vaikams kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo patikslintame plane nebuvo numatytos, todėl bankrutuojantys asmenys turėjo atitinkamai susimažinti išlaidas, skirtas būtiniesiems poreikiams tenkinti, arba tikslinti planą;

7) UAB „Būsto paskolų draudimas“ skaičiavimu, iš 31 003,12 Eur gautų lėšų atėmus 24 694,92 Eur būtinųjų poreikių sumą, numatytą pradiniame ir patikslintame plane (nevertinant faktiškai patirtų išlaidų), 6 308,20 Eur suma turėjo būti pervesta į depozitinę sąskaitą, tačiau buvo pervesta 2 562,51 Eur;

8) kreditoriai teikė prašymą bankroto administratorei UAB ,,Centrinis bankroto biuras LT“ atsiųsti vientisą depozitinės sąskaitos išrašą nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2019 m. liepos mėn., tačiau bankroto administratorė minėto prašymo neįgyvendino iki šiol;

9) nors po 2019 m. paskutinių įmokų paskirstymo depozitinėje sąskaitoje buvo likę 593,72 Eur, tačiau, kaip buvo paskirstytas 593,72 Eur likutis depozitinėje sąskaitoje, nėra aišku iki šiol.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

26. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi pareiškėjams J. N. ir E. N. iškelta fizinių asmenų bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB ,,Centrinis bankroto biuras LT“. Teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių fizinių asmenų kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas: AB SEB bankas su kreditiniu reikalavimu – 89 006,60 Eur. Teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartimi patvirtintas antstolės L. P. 96,25 Eur sumos kreditinis reikalavimas. Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartimi patikslintas bankrutuojančių fizinių asmenų kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, patvirtintas patikslintas kreditorės AB SEB banko kreditinis reikalavimas – 54 806,60 Eur. Teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartimi patikslinus bankrutuojančių fizinių asmenų kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą patvirtintas patikslintas AB SEB banko kreditinis reikalavimas – 8 936,42 Eur suma, į kreditorių sąrašą įtraukta kreditorė UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ su 41 725,28 Eur kreditiniu reikalavimu. Teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių J. N. ir E. N. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas (toliau – ir planas). Nutartis įsiteisėjo 2016 m. birželio 29 d. Neskundžiama teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi patvirtinti bankrutuojančių J. N. ir E. N. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano 2, 6, 10 ir 12 punktų pakeitimai.

27. Bankroto administratorė 2019 m. liepos 9 d. teismui pateikė prašymą užbaigti fizinių asmenų bankroto bylą, kartu su prašymu pateiktas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas, šio akto nepasirašymo protokolas. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi bankroto administratorės prašymą tenkino ir nutarė baigti J. N. ir E. N. bankroto bylą, patvirtinti nepatenkintus bankroto byloje pareiškusių kreditorių finansinius reikalavimus, kurių bendra suma 48 540,10 Eur, t. y. AB SEB banko kreditinio reikalavimo suma – 8 484,02 Eur ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ finansinio reikalavimo suma – 40 056,08 Eur. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2020 panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartį ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

28. Bankroto administratorė 2021 m. sausio 5 d. teismui pateikė patikslintą bankrutuojančių J. N. ir E. N. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą ir šio akto nepasirašymo protokolą. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartimi bankroto administratorės prašymą vėl tenkino ir nutarė baigti J. N. ir E. N. bankroto bylą, patvirtinti nepatenkintus bankroto byloje pareiškusių kreditorių finansinius reikalavimus, kurių bendra suma 48 540,10 Eur, t. y. AB SEB banko kreditinio reikalavimo suma – 8 484,02 Eur ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ finansinio reikalavimo suma – 40 056,08 Eur. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. kovo 4 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

29. Bankroto administratorė 2021 m. balandžio 6 d. pateikė teismui patikslintą bankrutuojančių J. N. ir E. N. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą (toliau – ir plano įgyvendinimo aktas). Klaipėdos apylinkės teismas skundžiama 2021 m. balandžio 30 d. nutartimi trečią kartą bankroto administratorės prašymą tenkino ir nutarė baigti J. N. ir E. N. bankroto bylą, patvirtinti nepatenkintus bankroto byloje pareiškusių kreditorių finansinius reikalavimus, kurių bendra suma 48 540,10 Eur, t. y. AB SEB banko kreditinio reikalavimo suma – 8 484,02 Eur ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ finansinio reikalavimo suma – 40 056,08 Eur.

30. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnyje nustatytas fizinių asmenų bankroto tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kaip nurodo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

31. Taigi FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Siekiančių bankrutuoti asmenų sąžiningumas aktualus ne tik fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje, kurioje pagal įstatymą asmens sąžiningumas yra būtina bankroto bylos iškėlimo sąlyga, bet ir viso bankroto proceso metu. Tas pats laiko atžvilgiu pasakytina ir apie bankrutuojančio asmens ir kreditorių bendradarbiavimo, interesų derinimo principų taikymą. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Tai reiškia, kad, sprendžiant bet kokius fizinio asmens bankroto proceso metu kilusius klausimus, priskirtus teismo kompetencijai, turi būti taikomos taisyklės dėl bankrutuojančio asmens sąžiningumo vertinimo, skolininko ir kreditorių interesų balanso išlaikymo ir kt.

32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016, yra išaiškinta, kad fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Teismo patvirtintas mokumo atkūrimo plano projektas tampa mokumo atkūrimo planu ir taip užbaigiama ši proceso stadija. Tolesnė stadija yra mokumo atkūrimo plano įgyvendinimas, jai pasibaigus yra pabaigiamas ir fizinio asmens bankroto procesas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015 yra išaiškinęs, kad fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan.

33. FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Bankroto administratorius šį aktą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo pasirašymo dienos pateikia teismui, plano įgyvendinimo akto kopiją – fiziniam asmeniui ir kreditorių susirinkimo pirmininkui. Jeigu bent vienas iš šioje dalyje nurodytų asmenų atsisako pasirašyti plano įgyvendinimo aktą, surašomas akto nepasirašymo protokolas, kuriame nurodomos nepasirašymo priežastys, ir teikiamas teismui kartu su plano įgyvendinimo aktu. Teismas, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 30 straipsnio 2 dalis).

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakydamas dėl fizinio asmens bankroto proceso pabaigos pagal FABĮ 30 straipsnio 1 ir 2 dalis nurodė, kad pagal FABĮ 8 straipsnio 1 dalį fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui mokumo atkūrimo plano projektą. Mokumo atkūrimo plano turinys reglamentuojamas FABĮ 7 straipsnyje, kurio 5 dalyje nustatyta, kad plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai. Pagal FABĮ 8 straipsnio 2, 3, 6 dalis bankroto administratorius kartu su rašytine išvada pateikia planą kreditorių susirinkimui, kuriam pritarus, planą tvirtina teismas, jeigu nenustato šio straipsnio 7 dalyje išvardytų kliūčių patvirtinti planą. Teismui patvirtinus planą, už jo įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis); fizinis asmuo turi tinkamai įgyvendinti plane numatytas priemones ir (ar) vykdyti jame numatytą veiklą (FABĮ 16 straipsnio 12 punktas). Kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę reikalauti, kad jų reikalavimai būtų tenkinami plane nustatyta tvarka (FABĮ 24 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-313/2018).

35. Taigi klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos procesinės baigties sprendžia teismas, todėl aplinkybė, jog vienas ar keli FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų atsisakė pasirašyti plano įgyvendinimo aktą, savaime neužkerta kelio baigti fizinio asmens bankroto bylą. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tuo atveju, kai plano įgyvendinimo akto nepasirašo kreditorių susirinkimo pirmininkas, teismas turi nuosekliai ištirti ir įvertinti kreditorių susirinkimo pirmininko nurodomas nepritarimo priežastis, jų atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip įsitikindamas ir patvirtindamas, kad bankroto proceso metu buvo užtikrinta bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2020). Šiuo atveju planas nėra pasirašytas kreditorių susirinkimo pirmininko AB SEB banko, taip pat kartu su patikslintu plano įgyvendinimo aktu nėra pateiktas akto nepasirašymo protokolas. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju tai nėra reikšmingos aplinkybės teisingam ginčo išnagrinėjimui, kadangi byloje nėra duomenų, kad kitiems asmenims pasirašant patikslintą plano įgyvendinimo aktą, taip pat bylą nagrinėjant teisme pirmojoje ar apeliacinėje instancijoje, kreditorių susirinkimo pirmininkas AB SEB bankas būtų nurodęs plano įgyvendinimo akto nepasirašymo priežastis ar teikęs kokius nors paaiškinimus, tuo labiau, kad šis asmuo ankstesnio patikslinto plano įgyvendinimo akto nepasirašė taip pat nenurodydamas priežasčių, o dar ankstesnį – nurodydamas, jog aktas nėra informatyvus.

36. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams. Pagal mokumo atkūrimo planą bendros pareiškėjų numatytos gauti lėšos sudaro 29 288,44 Eur. Patikslintame plano įgyvendinimo akte yra nurodytos pajamos, kurias per visą bankroto proceso laikotarpį gavo bankrutuojantys asmenys, t. y. E. N. gautos pajamos sudaro 9 453,50 Eur, J. N. – 18 987,11 Eur; iš viso bankrutuojančių asmenų gautos bendros pajamos iš darbo užmokesčio per 36 mėnesių bankroto procesą sudaro 28 440,61 Eur. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog bankrutuojantys asmenys iš esmės įgyvendino plane numatytą tikslą gauti jame nurodytas pajamas, o egzistuojantis nežymus skirtumas tarp preliminariai planuotų gauti ir faktiškai gautų pajamų gali būti paaiškinamas nedarbingumo bei nedraudžiamaisiais laikotarpiais. Taip pat sutiktina, kad nors bankrutuojantys asmenys dėl padidėjusio darbo užmokesčio tam tikrais laikotarpiais gavo daugiau pajamų per mėnesį nei preliminariai buvo numatyta gauti patikslintame mokumo atkūrimo plane, tačiau pareiškėjai bankrutuoja pagal vieną bankroto bylą (FABĮ 41 straipsnis), todėl reikia vertinti bendrą abiejų bankrutuojančių asmenų gautų pajamų sumą per visą bankroto procesą, o ne atskiro bankrutuojančio asmens atskirais etapais. Mokumo atkūrimo plane buvo nustatyta per bankroto procesą skirta būtiniesiems poreikiams tenkinti suma – 24 694,92 Eur. Patikslintame plano įgyvendinimo akte nurodyta, jog faktiškai šiems poreikiams tenkinti skirta suma atitinka plane nustatytą sumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka, jog, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir įvertinus, jog per bankroto proceso laikotarpį Lietuvoje kilo maisto, paslaugų kainos, augo vaikų poreikiai, o plane numatyta 769,88 Eur būtiniesiems poreikiams skirti suma keturių asmenų šeimai nėra didelė, yra pagrindas pripažinti, jog valstybės mokamomis išmokomis vaikams pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą (per bankroto procesą gauta 1 997,80 Eur) pagrįstai nemažintos pareiškėjų būtinųjų poreikių išlaidos. Bankrutuojantis E. N. tam tikrais mėnesiais (iš viso 22 mėnesius) į savo banko sąskaitą neįnešdavo gautų pajamų, tuo pažeisdamas imperatyvias FABĮ 16 straipsnio 4 punkto nuostatas, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ši aplinkybė nėra esminis pažeidimas, kadangi nėra duomenų, jog pareiškėjai nevykdė mokėti plane nurodyta įmokas ar nuslėpė reikšmingą gautų pajamų dalį. Taip pat sutiktina, jog plane numatyta 2 813,40 Eur suma kreditorių reikalavimams tenkinti buvo aiškiai įvardyta kaip preliminari, todėl nežymus nukrypimas (beveik 600 Eur) nuo teismo nutartimi patvirtinto mokumo atkūrimo plano jo įgyvendinimo laikotarpiu, įvertinus fizinio asmens bankroto paskirtį ir tikslus, nėra pagrindas nuspręsti, jog pareiškėjai elgėsi nesąžiningai ir (ar) buvo nepakankamai rūpestingi vykdydami mokumo atkūrimo planą.

37. FABĮ 10 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra nors viena iš šių sąlygų: 1) nustatytais terminais planas nepateikiamas teismui tvirtinti; 2) teismas nepatvirtina plano; 3) paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos; 4) paaiškėja, kad fizinis asmuo, tapo nemokus per paskutinius 3 metus iki bankroto bylos iškėlimo ar negalėjo atkurti mokumo iškėlus bankroto bylą dėl šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų veiksmų ar 5 straipsnio 8 dalies 3 punkte nurodytų žalingų įpročių; 5) paaiškėja, kad fizinis asmuo buvo teistas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222 ir 223 straipsniuose, ir teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 6) fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti; 7) iškeliama neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla; 8) fizinis asmuo nevykdo kitų šio įstatymo nustatytų reikalavimų; 9) fizinis asmuo miršta; 10) kitais šio įstatymo nustatytais atvejais. Teismas gali priimti nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu plane numatytos priemonės neįgyvendinamos ir dėl to kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos, kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo (FABĮ 10 straipsnio 2 dalis).

38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad svarstydamas prašymą nutraukti bankroto bylą, skolininkui nevykdant plano, teismas turi paisyti skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros, nustatyti ir įvertinti plane nurodytų priemonių neįgyvendinimo priežastis, bankrutuojančio asmens elgesį, jo pastangas vykdyti plane nustatytus įsipareigojimus, priemonių neįvykdymo apimtį, bankroto proceso stadiją, bankroto trukmę nuo proceso pradžios bei kitas reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu nuspręsti, ar bankroto bylos nutraukimas yra proporcinga priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-52-248/2018).

39. Pažymėtina, kad, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, bankroto bylos nutraukimas sukelia rimtus procesinius padarinius – FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas nustato, kad teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus. Taigi bylos nutraukimas – kraštutinė priemonė, todėl formalus jos taikymas ne visada suderinamas su FABĮ tikslais. Pažymėtina, jog nei kreditoriai, nei bankroto administratorė į teismą bankroto proceso eigoje dėl bankroto bylos nutraukimo nesikreipė.

40. Pažymėtina, jog nei FABĮ, nei kiti teisės aktai nenumato bankrutuojančio fizinio asmens pareigos mokėti kreditoriams įmokas, nenumatytas mokumo atkūrimo plane. Kreditorių teises fizinio asmens bankroto proceso metu reglamentuoja FABĮ 24 straipsnis, kurio 1 punktas numato kreditorių teisę reikalauti, kad jų reikalavimai būtų tenkinami tik plane numatyta tvarka. Taigi pagal minėtą teisės normą kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, neturi teisės reikalauti jokių kitų išmokų nei tos, kurios numatytos mokumo atkūrimo plane. Remiantis bylos duomenimis, plane numatytos įmokos tikslinant planą nebuvo padidintos. FABĮ 16 straipsnio 6 punktas numato bankrutuojančio fizinio asmens pareigą, pasikeitus finansinei būklei (padidėjus gaunamoms pajamoms, gavus palikimą, išlošus pinigų ir (ar) materialinių vertybių, gavus apdovanojimų, dovanų ir panašiai ar sumažėjus gaunamoms pajamoms ir kitais atvejais), ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios būklės pasikeitimo dienos apie tai informuoti bankroto administratorių. Byloje nėra duomenų, jog bankrutuojantys fiziniai asmenys nevykdė šios pareigos. Jokių duomenų apie bankrutuojančių asmenų nenurodytas, neteisingai nurodytas ar nuslėptas pajamas ir išlaidas byloje nėra.

41. FABĮ 8 straipsnio 3 dalis nustato, kad mokumo atkūrimo planas gali būti tikslinamas; patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas pateikiamas kreditorių susirinkimui, tuomet teismui tvirtinti. Kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano tikslinimą reglamentuoja FABĮ 8 straipsnio 13 dalis, kurioje nurodyta, kad plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas. FABĮ 17 straipsnio 1 punktas nustato, kad fizinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę parengti ir pateikti bankroto administratoriui plano patikslinimą, susidarius aplinkybėms, kurioms esant galima greičiau atkurti fizinio asmens mokumą arba kurios sunkina plano įgyvendinimą. Taigi įstatyme reglamentuojama bankrutuojančio fizinio asmens teisė, bet ne pareiga teikti mokumo atkūrimo plano patikslinimą. Nagrinėjamu atveju, remiantis bylos medžiaga, nustatyta, jog bankrutuojantys fiziniai asmenys teise patikslinti planą nepasinaudojo.

42. Bankroto administratoriaus teisės ir pareigos nustatytos FABĮ 12 straipsnyje, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius tvarko visų fizinio asmens gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitą, ne rečiau kaip kartą per pusę metų teikia teismui, kreditorių susirinkime kreditoriams ir fiziniam asmeniui plano vykdymo eigos ataskaitą ir kt. (FABĮ 12 straipsnio 2 dalis). Plano tikslinimą turi teisę inicijuoti ir bankroto administratorius – pagal FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 11 punktą nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius tuo atveju, kai iš fizinio asmens gautų lėšų nepakanka atlikti plane nustatytų mokėjimų, sušaukia kreditorių susirinkimą ir pasiūlo svarstyti galimybę pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo ir (ar) kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo, o pagal FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 12 punktą nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius tuo atveju, kai iš fizinio asmens gautos lėšos gerokai viršija plane nustatytus mokėjimus, sušaukia kreditorių susirinkimą ir pasiūlo svarstyti galimybę pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo ir (ar) kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo.

43. Be to, kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę: dalyvauti ir ginti savo interesus kreditorių susirinkimuose; kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš bankroto administratoriaus informaciją apie bankroto bylos eigą; teisės aktų nustatyta tvarka reikalauti atlyginti fizinio asmens bankroto proceso metu dėl fizinio asmens ar bankroto administratoriaus kaltės patirtus nuostolius; teikti pasiūlymus fiziniam asmeniui ir bankroto administratoriui dėl plano; kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl bankroto administratoriaus veiklos ar jo pakeitimo ir (ar) siūlyti kitą bankroto administratoriaus kandidatūrą; apskųsti teismui kreditorių susirinkimo priimtus sprendimus per 14 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie šiuos sprendimus; motyvuotu prašymu kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir pasiūlyti naują bankroto administratoriaus kandidatūrą, jeigu kreditoriaus (kreditorių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos (FABĮ 24 straipsnio 2, 3, 5–8, 10 punktai).

44. Taigi įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodęs, kad mokumo atkūrimo planą sudaro ir turi teisę tikslinti pats fizinis asmuo, tačiau suteikia galimybę šiame planavimo procese aktyviai dalyvauti ir fizinio asmens kreditoriams, kurie gali teikti savo pastabas ir pasiūlymus. Bankroto administratorius atlieka tarpininko, teikiančio išvadą dėl fizinio asmens parengto plano, vaidmenį, jam yra keliami specialūs kvalifikaciniai reikalavimai (FABĮ 11 straipsnis), jis turi atitinkamas teises ir pareigas (FABĮ 12 straipsnis). Bankroto administratorius stebėdamas fizinio asmens pajamų ir išlaidų srautus teikia pasiūlymus ir ataskaitas kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015; 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

45. Vadinasi, plano įgyvendinimo laikotarpiu nustačius, jog jame nustatytos mokumo atkūrimo priemonės neįgyvendinamos, įgyvendinamos ne iki galo arba kad per šį laikotarpį iš esmės pasikeitė bankrutuojančių asmenų asmeninė ir (ar) turtinė padėtis, sveikatos būklė, darbingumo lygis ar pan., planas gali būti keičiamas. Įstatymas suteikia pakankamai galimybių šiame planavimo procese aktyviai dalyvauti tiek fizinio asmens kreditoriams, kurie gali teikti savo pastabas ir pasiūlymus, tiek ir bankroto administratoriui. Tačiau nagrinėjamu atveju duomenų apie jų pasiūlymus dėl plano tikslinimo byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentai dėl bankrutuojančio asmens pareigos tikslinti planą atmestini kaip nepagrįsti. Nėra pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju bankrutuojantys asmenys nesąžiningai naudojosi jiems FABĮ suteiktomis teisėmis ar iš esmės nevykdė jiems nustatytų pareigų.

46. Pažymėtina, jog ginčas dėl bankrutuojančių J. N. ir E. N. bankroto bylos pabaigos tęsiasi jau antrus metus – pirmą kartą bankroto administratorė prašymą užbaigti fizinių asmenų bankroto bylą teismui pateikė 2019 m. liepos 9 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali susidaryti situacija, kad bankrutuojantys asmenys būtų priklausomi nuo bankroto administratorės ar kreditorių veiksmų, tai yra, tarp kreditorių ir bankroto administratorės kylant ginčui, pareiškėjams užkertamas kelias baigti bankroto bylą – tokia situacija neatitiktų FABĮ 30 straipsnio nuostatų. Aplinkybės, susijusios su bankroto administratorės veiksmais – ataskaitų ar kitos informacijos teikimu, plano keitimo inicijavimu, depozitinėje sąskaitoje likusių lėšų paskirstymu ar kt., negali turėti įtakos bankrutuojančių asmenų teisei užbaigti bankroto bylą. Kreditorius nustatęs, kad bankroto administratorius neatlieka ar netinkamai atlieka tam tikras pareigas turėtų laiku imtis priemonių savo interesams ginti, o ne bankroto proceso baigiamojoje stadijoje kelti ginčus dėl klausimų, kurie galėjo būti išspręsti atitinkamoje ankstesnėje bankroto proceso stadijoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjams visa atsakomybė negali būti perkeliama, neatsižvelgiant į bankroto administratorės ar kreditorių neveikimą ar netinkamą veikimą. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad kreditorės atskirajame skunde keliami klausimai, susiję su bankrutuojančių asmenų veiksmais – pajamų perviršio ar kitų lėšų įnešimu į depozitinę sąskaitą, taip pat dėl plane numatytų mokėjimų kreditoriams didinimo ar kt. būtų keliami ankstesnėse bankroto proceso stadijose, nors visą reikiamą informaciją bankroto administratorė privalėjo turėti ir pateikti, o kreditoriai iš bankroto administratorės ją galėjo gauti ne tik galutinėje bankroto proceso stadijoje plano įgyvendinimo akte, bet ir bankroto proceso eigoje ataskaitose ar kt.

47. Kaip minėta, FABĮ 24 straipsnio 3 punkte nustatyta, jog kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka reikalauti atlyginti fizinio asmens bankroto proceso metu dėl bankroto administratoriaus kaltės patirtus nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendimas tenkinti bankroto administratoriaus prašymą užbaigti fizinio asmens bankroto bylą neužkerta kelio suinteresuotiems asmenims (kreditoriams) kreiptis į teismą dėl nuostolių, patirtų dėl bankroto administratoriaus kaltės fizinio asmens bankroto proceso metu, atlyginimo.

48. Atsižvelgdamas į bankrutuojančių fizinių asmenų bankroto bylos stadiją, bankrutuojančių asmenų elgesį, bankroto proceso trukmę, teismas mano, kad nėra pagrindo nutraukti fizinių asmenų bankroto bylą. Priešingas byloje nustatytų aplinkybių vertinimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo principų, sudarytų prielaidas pažeisti skolininkų ir kreditorių interesų pusiausvyros principą. Įvertinus tai, kad bankroto proceso nutraukimas, kaip minėta, yra kraštutinė priemonė ir negali būti taikoma formaliai, sutiktina su pirmosios instancijos skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad yra pagrindas užbaigti fizinių asmenų E. N. ir J. N. bankroto bylą (FABĮ 30 straipsnio 2 dalis). Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta.

Dėl bylos procesinės baigties

49. Esant nustatytoms aplinkybėms, manytina, kad pirmosios instancijos teismas būtent skundžiama 2021 m. balandžio 30 d. nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nutartį nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.