Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Literna“ pareiškimo dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Electrocom“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotu asmeniu esant G. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Electrocom“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas Jonas Giniotis. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. balandžio 30 d.

2. Teismo 2025 m. spalio 15 d. nutartimi atsakovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

3. 2025 m. gruodžio 19 d. teisme gautas pareiškėjos (kreditorės) UAB „Literna“ pareiškimas, kuriuo prašoma LUAB „Electrocom“ bankrotą pripažinti tyčiniu, kaltu dėl to – suinteresuotą asmenį G. S., bei apriboti G. S. teisę 3 metus eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškime nurodyta, kad:

3.1. UAB „Electrocom“ dar 2024 m. gegužės 6 d. skolų suderinimo aktu patvirtino, jog 2024 m. kovo 1 d. skolą sudaro 180 302,04 Eur. Atsakovas pirkdavo prekes, paslaugas, iš dalies atsiskaitydavo su kreditoriais, tačiau skolos pareiškėjai nemokėjo.

3.2. G. S., žinodamas apie prievolę pareiškėjai ir kitiems kreditoriams, prisiimdavo vis naujų kreditorinių įsipareigojimų. 2024 m. lapkričio 22 d. sudarė mikropaskolos sutartį Nr. MKG-78-00024662 su banku AS „Citadele banka“ Lietuvos filialu ir minėtos sutarties pagrindo gavo 25 000 Eur paskolą. Iš bylos medžiagos matosi, kad minėta paskola kreditoriui nebuvo grąžinta, minėtas bankas 2025 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. R2/2025-200 nurodė, kad nuo paskolos sutarties sudarymo atsakovės skola pagal paskolos sutartį sudaro 22 145,38 Eur.

3.3. UAB „Electrocom“ buvęs direktorius G. S. akivaizdžiai matydamas, kad įmonė neišgali vykdyti esamų kreditorinių įsipareigojimų, nesiėmė jokių veiksmų skolų mažinimui, proporcingai atsiskaitant su visais kreditoriais, tačiau priimdavo vis naujų finansinių įsipareigojimų, tuo iš esmės dar labiau sunkindamas įmonės finansinę padėtį.

3.4. G. S. savo veiksmais nuolat pažeidinėjo atsiskaitymų eiliškumą, suprasdamas, jog įmonė yra nemoki užsakydavo vis naujas prekes už kurias neatskaitė, priimdavo naujus įsipareigojimus, kurių žinodamas, jog negalės vykdyti, sistemingai nevykdė. Dalis turto iki šiol nebuvo perduota.

3.5. G. S. neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, nors teikiant atsiliepimą pripažino, jog bendrovė yra nemoki, nors 2024 m. neteikia finansinių rinkinių, siekiant nuslėpti tikrąją bendrovės finansinę padėtį.

4. Suinteresuotas asmuo G. S. pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareiškėjos pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad:

4.1. Faktiškai UAB „Electrocom“ ilgą laiką buvo ne tik su UAB „Literna“ susijusi, bet ir nuo jos visiškai priklausoma įmonė. UAB „Electrocom“ ir UAB „Literna“ savininkais buvo tie patys asmenys. Akcininkų bei įmonės apskaitą tvarkančių buhalterijos darbuotojų žinioje buvo prisijungimai prie buhalterinės programos „Rivile“. Turėdami teisę prisijungti prie pagrindinio programos vartotojo, jie turėjo galimybę ir ja naudojosi apribojant kitų vartotojų – darbuotojų darbą. Neretai akcininkai nurodydavo su kuo kokius sprendimus reikia priimti ir kokias sutartis bei įgaliojimus reikia pasirašyti. Taip pat šie asmenys tiesiogiai bendraudavo su UAB „Electrocom“ darbuotojais, nurodydami derinti darbams reikalingus išteklius su jais, taip sukeldami įtampą kolektyve.

4.2. 2021 m. pabaigoje UAB „Electrocom“ akcininkai, neturėdami tam teisinio pagrindo, nes įmonė nedirbo pelningai, išsimokėjo sau dividendus. Tai jie padarė, kai už tą pačią išsimokėtų dividendų sumą nusipirko iš UAB „Electrocom“ pastarosios turėtas UAB „Libeta“ akcijas. Po tokių akcininkų veiksmų UAB „Electrocom“ finansinė būklė žymiai pablogėjo, ji nuolat turėjo skolų, kurių visų negalėjo apmokėti. Didžiausias kreditorius buvo ta pati UAB „Literna“, kuri sąmoningai grąžinti skolų nereikalavo.

4.3. Po 2021 m. UAB „Electrocom“ ir toliau dirbo, ji nedirbo nuostolingai tačiau pelną gaudavo labai nedidelį. Šios įmonės pelningumas 2020–2023 metais siekė tik iki 1 proc.

4.4. 2024 m. gegužės 23 d. suinteresuotas asmuo pirko UAB „Electrocom“ akcijas, nes matė, kad įmonė gali normaliai pelningai veikti. Tik po bendrovės akcijų įgijimo suinteresuotam asmeniui 2024 m. buvo perduoti UAB „Electrocom“ dokumentai. Anksčiau visi dokumentai buvo saugomi UAB „Literna“ buhalterijoje, ja naudojosi faktiškai svarbiausius sprendimus dėl įmonės veiklos priimantys akcininkai, dalis dokumentų anksčiau net buvo nežinomi. Susipažinus su įmonės dokumentais nustatyta, kad UAB „Libeta“ akcijoms pirkti buvo paimtos paskolos iš UAB „Literna“ 63 716,04 Eur, iš tiems patiems akcininkams priklausančios UAB „Elektros serviso grupės“ 8 688,60 Eur, iš akcininko G. Č. 8 514,83 Eur. Be suinteresuoto asmens žinios ir nurodymo, šios skolos buvo padengtos iš UAB „Electrocom“ įplaukų, praleidžiant eilę atsiskaityti už įmonės įvairiems sandoriams įsigytas prekes. 2024 m sausį UAB „Electrocom“ įgyvendino 50 000 Eur užsakymą ir išrašė PVM sąskaitą faktūrą įmonei UAB „Literna“. Nors buvo derinta, kad užsakymas bus apmokėtas, tačiau UAB „Literna“ šio sandorio vertės dydžiu padarė užskaitą.

4.5. 2024 m. gegužės 6 d. skolų tarp kreditoriaus UAB „Literna“ ir skolininkės UAB „Electrocom“ suderinimo akte buvo neteisingi duomenys apie skolą. Tai įvertinti buvo galima tik perdavus įmonės dokumentus. Dėl skolos dydžio ir mokėjimo terminų buvo bendraujama ir telefonu, tą patvirtina ir susirašinėjimo duomenys. Pažado nereikalauti skubiai sumokėti skolas UAB „Literna“ netesėjo. Jau 2025 m. sausio 21 d. ji kreipėsi į teismą dėl 180 096,34 Eur skolos išieškojimo.

4.6. Visiems kreditoriams UAB „Electrocom“ tapo skolinga už 2024 m. pabaigoje – 2025 m. sausio-balandžio mėnesiais įgytas įvairias prekes ir suteiktas paslaugas, išskyrus vieną kreditorių – UAB „Literna“. Ši bendrovė prašė patvirtinti jos kreditorinį reikalavimą, kuris grindžiamas skola, susidariusia nuo 2020 metų iki 2024 m. kovo 31 d., kurios ji anksčiau, kai UAB „Literna“ savininkai buvo ir UAB „Electrocom“ akcininkais, ir po akcijų pardavimo suinteresuotam asmeniui 2024 m. gegužės 23 d. iki keipimosi į teismą 2025 m. sausio 21 d. nereikalavo.

4.7. UAB „Electrocom“ 2024 m. ir 2025 m. pradžioje dirbo projektuose bei vykdant komponentų pardavimus, gavo pajamas: 2024 m. – 118 5488 Eur, 2025 m. sausio–kovo mėnesiais – 165 398 Eur. Su kreditoriais visą laiką ji pagal galimybes atsiskaitinėjo. Normali įmonės veikla sutriko, kai kreditorė UAB „Literna“ kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo ir apie tai buvo 2025 m. kovo 17 d. viešai paskelbta. Tada sureagavo įmonės, su kuriomis buvo sudarytos sutartys dėl įvairių darbų joms atlikimo ir dėl UAB „Electrocom“ veiklai reikalingų prekių ir paslaugų tiekimo (pardavimo), faktiškai nutrūko elementarus bendradarbiavimas.

4.8. Su kreditoriais buvo atsiskaitoma ir susitariama dėl tolimesnio skolų dengimo. Tuo tarpu pareiškėja nuo 2014 m. savo skolos aktyviai nereikalavo, dėl jos taip pat buvo tariamasi. 2024 m. lapkričio 24 d. UAB „Elektrocom“ mikropaskolos sutartimi iš tiesų skolinosi įmonės veiklai reikalingas lėšas iš AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo. Tai nebuvo tik įmonės įsiskolinimų didinimas, taip buvo gautos lėšos įmonės veiklos vystymui. Kai UAB „Electrocom“ skolinosi 25 000 Eur iš AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo, suinteresuotas asmuo, kaip įmonės vadovas, asmeniškai laidavo už šios skolos grąžinimą.

4.9. Atliktas skolų įskaitymas buvo teisėtas, nes reikalavimus draudžiama įskaityti nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos.

5. LUAB „Electrocom“ nemokumo administratorius pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškimą tenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad:

5.1. Pareiškėjos nurodyti požymiai yra laikytini tyčinio bankroto požymiais, taigi bendrovė buvo sąmoningai blogai valdoma ir privesta prie bankroto tyčia.

5.2. Tarp UAB „Electrocom“ ir UAB „Elstila“ 2025 m. balandžio 16 d. buvo pasirašytas tarpusavio skolų užskaitymo aktas, kuriuo buvo įskaityta 14 404,08 Eur suma. Šis sandoris buvo atliktas bendrovei esant nemokiai bei buvus pradelstų kitų bendrovės kreditorių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu sąlygų

6. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir/ar neveikimu) ir / ar juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

7. Vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 2 dalimi teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

8. Bankrotas pripažįstamas tyčiniu vertinant aplinkybių, susijusių su įmonės veikla, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017). Teismų praktikoje nurodoma, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2024; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020; 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).

9. Teismų praktikoje išaiškinta, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-219/2019). Kreditorių (potencialių kreditorių) teisių ir teisėtų interesų pažeidimas yra siejamas su tuo, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017; 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021; 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2024).

10. Tuo atveju, kai nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo, atskiri įstatyme įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisines priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad bendrovė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2024).

11. Kaip nustatyta iš pareiškimo turinio, nagrinėjamoje byloje pareiškėja (atsakovės kreditorė) UAB „Literna“ prašo pripažinti UAB „Electrocom“ bankrotą tyčiniu, vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 1 dalimi, o dėl įmonės privedimo prie bankroto atsakingu asmeniu pripažįstant buvusį UAB „Electrocom“ vadovą ir akcininką G. S..

Dėl LUAB „Electrocom“ nemokumo momento

12. Iki JANĮ įsigaliojimo 2020 m. sausio 1 d. suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu taip pat išlieka aktuali. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

13. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turtą. Vadinasi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija turimo turto vertę (balanso testas).

14. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

15. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo, priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūras. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

16. Kaip nustatyta iš kasacinio teismo išaiškinimų, pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu.

17. Vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais duomenimis bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovei 2025 m. kovo 14 d. kreipėsi pareiškėja UAB „Literna“, nurodydama, kad 2024 m. gegužės 6 d. skolų suderinimo aktu 2024 m. kovo 1 d. atsakovės skolą pareiškėjai sudarė 180 302,04 Eur. Viešai prieinamais VSDFV duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), įmonėje nuo 2025 m. vasario 27 d. buvo 8 valstybiniu socialiniu draudimu drausti asmenys, kai prieš metus tokių buvo apie 18. Įmonė buvo skolinga VMI 4,97 Eur už pradelstą mokesčių nepriemoką; taip pat atsakovei atidėta 4 794,47 Eur skola VSDFV. Antstolių informacinės sistemos 2025 m. kovo 17 d. duomenimis, atsakovės atžvilgiu nebuvo vykdomųjų bylų.

18. Iš atsakovės UAB „Electrocom“ paskutinių teiktų duomenų JAR – 2023 metų balanso (nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad atsakovė 2023 metais turėjo iš viso 687 984 Eur vertės turto, kurio 47 472 Eur sudarė ilgalaikis turtas ir 638 272 Eur trumpalaikis turtas. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 576 772 Eur, kurių 569 174 Eur per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai. Iš 2023 metų pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, jog 2023 finansinius metus atsakovė baigė gavusi 10 537 Eur pelną.

19. Atsakovė, nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą, taip pat pateikė teismui įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2024 metus. Iš įmonės 2024 metų balanso nustatyta, jog atsakovės 2024 metais turtas, lyginant su 2023 metais, sumažėjo iki 507 430 Eur, kurio 47 472 Eur sudarė ilgalaikis turtas ir 458 153 Eur trumpalaikis turtas. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai taip pat sumažėjo iki 543 967 Eur, kurių 492 239 Eur per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai. Iš 2024 metų pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, jog 2024 finansinius metus atsakovė baigė patyrusi 136 573 Eur nuostolį. Tuo tarpu iš 2025 m. kovo 25 d. balanso nustatyta, jog įmonės turtas toliau mažėjo iki 439 867 Eur, kaip ir mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 512 983 Eur. Nuo metų pradžios iki 2025 m. kovo 25 d. atsakovė patyrė 36 578 Eur nuostolį.

20. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes, atkreiptinas dėmesys, kad įmonė su žymiais finansiniais sunkumais susidūrė ne anksčiau kaip 2024 m. Būtent 2024 m. finansinės atskaitomybės dokumentuose pirmą kartą fiksuotas įmonės įsiskolinimų dydis, viršijantis įmonės turimą turtą. Taip pat 2024 m. įmonė baigė patyrusi 136 573 Eur nuostolį, kai per 2023 m. gavo 10 537 Eur pelną. Vertinant įmonės finansinę būklę pažymėtina ir tai, kad įmonė iki bankroto bylos iškėlimo vykdė veiklą, o darbuotojų skaičius, nors ir reguliariai mažėjo, tačiau minėtų duomenų vertinimas neleidžia spręsti apie masinius atleidimus. Tokiame kontekste pažymėtina, kad iš atsakovės nemokumo administratoriaus į bankroto bylą (c. b. Nr. eB2-743-1012/2026) teiktų duomenų (DOK-25362) nustatyta, jog pareiškėja savo kreditorinį reikalavimą 180 096,34 Eur sumai (2024 m. gegužės 6 d. skolų suderinimo aktu patvirtinta 180 302,04 Eur skola) grindė nuo 2020 m. pradžios iki 2024 m. rugsėjo mėn. išrašytomis PVM sąskaitomis–faktūromis. Didžioji šių sąskaitų dalis išrašyta 2020–2021 m., todėl atitinkami įmonės finansiniai sunkumai jau turėjo atsispindėti nurodytais laikotarpiais, tačiau, kaip minėta, tik 2024 m. UAB „Electrocom“ įsipareigojimai viršijo turtą.

21. Vertinant kitas atsakovės skolas kreditoriams nustatyta, kad bankroto bylos iškėlimo dienai (2025 m. balandžio 18 d.) atsakovė turėjo 4,97 Eur skolą VMI bei 4 794,47 Eur atidėtą skolą VSDFV. Taip pat, kaip nurodo pareiškėja, nuo 2024 m. rugpjūčio 27 d. atsakovė yra skolinga UAB „Hidroteka“ 10 306,06 Eur, skola UAB „Jodesta“ neapmokėta nuo 2024 m. gegužės 31 d. Taip pat 2024 m. lapkričio 22 d. atsakovė sudarė mikropaskolos sutartį Nr. MKG-78-00024662 su banku AS „Citadele banka” Lietuvos filialu ir gavo 25 000 Eur paskolą, kurios grąžino tik dalį ir liko skolinga 22 145,38 Eur. Įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad nėra galimybės daryti vienareikšmės išvados kada tiksliai atsakovė tapo nemokia. Viena vertus, 2024 m. įmonė baigė patyrusi žymų nuostolį (136 573 Eur) bei jos įsipareigojimams viršijus turtą (balanso testas), tačiau dar 2024 m. pradžioje įmonė turėjo stabilų darbuotojų skaičių, nebuvo susikaupusios skolos valstybei (likvidumo testas). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad UAB „Electrocom“ tapo nemokia vėliausiai 2024 m. gruodžio 31 d., nes nurodytu laikotarpiu patirtas ženklus nuostolis, tuo metu įmonėje buvo apie 8 darbuotojai – tiek, kiek bankroto bylos iškėlimo metu, bei susikaupė skolos kreditoriams.

Dėl suinteresuoto asmens sąmoningai blogo įmonės valdymo (ne)buvimo

22. Pareiškėja nurodė, kad dėl įmonės vadovo sąmoningai blogo valdymo, nesąžiningo veiklos vykdymo ir organizavimo, atsakovės sudarytų sandorių, buvo pažeistos kreditorių teisės ir teisėti interesai.

23. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad pareiškėja pareiškime iš esmės nurodo, jog suinteresuotas asmuo, žinodamas apie prievoles kreditoriams, prisiimdavo vis naujų kreditorinių įsipareigojimų, tačiau pareiškime išskiriamas ir pasisakoma dėl vieno atsakovės vardu veikiančio suinteresuoto asmens sudaryto sandorio – 2024 m. lapkričio 22 d. mikropaskolos sutarties Nr. MKG-78-00024662 su banku AS „Citadele banka“ Lietuvos filialu, kurio pagrindu gauta 25 000 Eur paskola.

24. Kaip nurodyta anksčiau (šios nutarties 9–10 punktai), esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, nėra pagrindo spręsti, jog įmonė prie bankroto privesta tyčia.

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, jog juridinis asmuo veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą juridinį asmenį sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Juridinio asmens vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad juridinis asmuo laikytųsi įstatymų, nustatytų jo veiklos apribojimų ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-684/2019).

26. Kaip minėta, 2024 m. lapkričio 22 d. mikropaskolos sutarties Nr. MKG-78-00024662 su banku AS „Citadele banka“ Lietuvos filialu pagrindu atsakovė gavo 25 000 Eur paskolą. Šios sutarties tinkamam vykdymui, suinteresuotas asmuo asmeniškai sutiko su finansiniu užstatu – įkeitimu (DOK-25362). Kaip nurodo suinteresuotas asmuo, nurodyta sutartis buvo sudaryta, siekiant tolimesnio UAB „Electrocom“ veiklos vystymo.

27. Teismas, visapusiškai ištyręs byloje surinktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad aptariamas sandoris savaime nepagrindžia buvusio įmonės vadovo tyčinių veiksmų, kuriais būtų siekiama įmonę privesti prie bankroto tyčia, ar sumažinti ženkliai turimą įmonės turtą, kad kreditoriai negalėtų nukreipti į jį išieškojimo. Nors pareiškėja šią sutartį laiko neteisėta, sukuriančią naują prievolę ir iš esmės pažeidžiančią kreditorių interesus, tačiau, teismo vertinimu, tai, kad atsakovė, gavusi paskolą iš AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo, ją panaudojo įmonės veiklai, taip pat atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo savo turtu užtikrino paskolos grąžinimą, nesudaro pagrindo spręsti, jog tai patvirtina nesąžiningą įmonės valdymą.

28. Pažymėtina, kad net ir nustačius, jog sandoris buvo bendrovei ekonomiškai nenaudingas, tai savaime nėra pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu. Esminis tyčinio bankroto elementas – bendrovės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo jos valdymo ir nemokumo arba jau nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo. Šiuo atveju, kaip minėta, nors nustatyta, jog bendrovė su finansiniais sunkumais susidūrė 2024 m., tačiau atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, nėra pagrindo vertinti, jog suinteresuotas asmuo sudarė paskolos sandorį siekiant tyčia privesti įmonę prie bankroto, o ne gautą paskolą panaudojant plėtoti įmonės veiklai, ypač atsižvelgiant į tai, kad įmonė ir toliau vykdė veiklą. Atitinkamai aplinkybė, kad atsakovė paskolos sandorio sudarymo metu turėjo prievolių kitiems kreditoriams, siekdama veiklos vykdymo, nereiškia, kad tokiu sandoriu buvo pažeisti kreditorių interesai. Verslas dažnu atveju yra susijęs su tam tikros rizikos prisiėmimu, o bankroto procedūros pagal jų tikslą ir prigimtį yra kraštutinė įmonės kreditorių teisių apsaugos priemonė. Suinteresuotas asmuo 2024 m. gegužės 23 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo UAB „Electrocom“ akcijas ir tapo vieninteliu akcininku (DOK-12053). Tai leidžia daryti išvadą, jog suinteresuotas asmuo siekė tęsti veiklą, ieškojo būdų stabilizuoti situaciją ir buvo tiesiogiai suinteresuotas įmonės sėkme, o vien 2024 m. lapkričio 22 d. paskolos sutarties sudarymas dėl 25 000 Eur nurodytų tikslų įgyvendinimui, teismo vertinimu, neperžengia protingumo kriterijų ir verslo interesais paremtos rizikos. Tokia priemonė laikytina proporcinga ir pamatuota verslo rizika, kuria suinteresuotas asmuo siekė pirmiausiai išspręsti įmonės finansines problemas įmonės viduje, užtikrinant jos veiklą ateityje, atsižvelgiant tiek į tuo metu įmonės turtą viršijančių įsipareigojimų dydį, tiek į atliekamus dalinius atsiskaitymus bei derybas dėl skolų grąžinimo.

29. Tokiame kontekste aktualus ir nemokumo administratoriaus argumentas, jog suinteresuoto asmens tyčią patvirtina UAB „Electrocom“ ir UAB „Elstila“ 2025 m. balandžio 16 d. pasirašytas tarpusavio skolų užskaitymo aktas, kuriuo buvo įskaityta 14 404,08 Eur suma. Šiuo atžvilgiu teismas pažymi, kad minėtas sandoris sudarytas jau teisme priėmus pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei bei, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, nelaikytinas turinčiu reikšmės sprendžiant dėl įmonės privedimo prie bankroto tyčia. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad nemokumo administratorius gynė kreditorių teises ginčydamas šį sandorį, o 2026 m. vasario 6 d. teismo nutartimi patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis teisme (civilinės bylos Nr. e2-2486-1107/2026) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

30. Civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Apibendrinant tai, kas nurodyta, teismas prieina prie pagrįstos išvados, jog UAB „Electrocom“ bankroto nesąlygojo tyčiniai suinteresuoto asmens – buvusio vadovo veiksmai, o teismui neidentifikavus sąmoningo siekio pabloginti įmonės finansinę būklę ar sukelti nemokumą, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog LUAB „Electrocom“ bankrotas yra tyčinis pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį.

31. Papildomai pažymėtina, kad teise prašyti bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu suinteresuoti asmenys turi naudotis racionaliai, o ne siekdami vilkinti bankroto procesą bei padaryti nepatogumų kitiems bankroto procese dalyvaujantiems asmenims. Blogu bendrovės valdymu pažeistas teises suinteresuotieji asmenys gali ginti ir pareiškiant atskirus ieškinius dėl žalos atlyginimo ir (ar) konkrečių sandorių pripažinimo negaliojančiais. Pasinaudoti pastaraisiais teisių gynimo būdais galima net ir nepripažinus bendrovės bankroto tyčiniu, t. y. bendrovės tyčinio bankroto fakto konstatavimas nėra būtina sąlyga reikalauti pripažinti neteisėtais sandorius ar atlyginti padarytą žalą. Taigi net ir nepripažinus tyčinio bankroto, nemokumo administratorius ir kreditoriai gali inicijuoti atitinkamus veiksmus ir siekti padarinių, kuriuos sukelia tyčinis bankrotas – ginčyti neteisėtus bendrovės ir jos skolininkų sandorius, reikalauti žalos atlyginimo, kreiptis dėl nuobaudos buvusiam įmonės vadovui skyrimo už dokumentų neperdavimą ir kt.

Dėl bendrovės vadovo pareigos inicijuoti bankroto procesą

32. Pareiškėja, kaip vieną iš tyčinio bankroto požymių ir suinteresuoto asmens tyčią, nurodo ir tai, kad suinteresuotas asmuo laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tuo pagrindu pareiškėja prašo suinteresuotam asmeniui apriboti teisę 3 metus eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

33. Vadovaujantis JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktu, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, jo vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. Skirtingai nei pagal iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, JANĮ atskirai nėra įtvirtinta, jog įstatymo nustatytos pareigos inicijuoti nemokumo bylą nevykdymas yra vienas iš tyčinio bankroto požymių. Kita vertus, nurodytos imperatyvios pareigos, nustatytos JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte, nevykdymas patenka į juridinio asmens netinkamo valdymo (neveikimu) apibrėžtį, todėl, jeigu aptariama pareiga nevykdoma sąmoningai, žinant, jog tokiu neveikimu pažeidžiamos nemokaus juridinio asmens teisės ir (arba) teisėti interesai, bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023, 39 punktas).

34. Teismų praktikoje nurodoma, kad bendrovės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta, atsižvelgiant į tai, jog vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017).

35. Įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (juridinio asmens vadovui aiškiai suvokiant, kad bendrovė nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 27 punktas; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

36. JANĮ normose, priešingai nei iki jo galiojusio ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje, nėra įtvirtintas konkretus terminas, per kurį, bendrovei tapus nemokia, vadovas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Įstatymų leidėjas JANĮ įtvirtino vertinamąją laiko sąvoką, nustatydamas, kad, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas pareigą inicijuoti nemokumo procesą privalo įvykdyti nedelsdamas. Tai lemia, kad kilus ginčui dėl to, ar šią pareigą juridinio asmens vadovas įvykdė tinkamai, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi spręsti, ar jis pakankamai operatyviai ir efektyviai reagavo į įmonės nemokumo problemas, įvertindamas konkrečioje byloje nustatytų su tuo susijusių faktinių aplinkybių visumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-82-854/2025; 2025 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-420-854/2025, 55 punktas). Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas vadovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimą, savo praktikoje yra pažymėjęs, kad būtų nepagrįsta bendrovės vadovo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo sieti išimtinai tik su formaliu bendrovės nemokumo statuso konstatavimu. Sprendžiant bendrovės vadovo civilinės atsakomybės klausimą ne mažiau reikšminga įvertinti vadovo protingas ir pagrįstas pastangas atgaivinti įmonės veiklą prieš inicijuojant įmonės bankroto procedūras, kurios negali būti vertinamos kaip neteisėtos. Verslas dažnu atveju yra susijęs su tam tikros rizikos prisiėmimu, o bankroto procedūros pagal jų tikslą ir prigimtį yra kraštutinė įmonės kreditorių teisių apsaugos priemonė. Nustačius, kad bendrovės vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turėdamas pakankamą pagrindą (atsižvelgiant į rūpestingo ir apdairaus asmens, veikiančio analogiškomis aplinkybėmis, elgesio standartą) manyti, jog bendrovė galės atsiskaityti su kreditoriais, tokie vadovo (savininko) veiksmai neturėtų būti vertinami kaip pareigos inicijuoti nemokumo procesą pažeidimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-472-934/2022). Be to, teisės doktrinoje pažymima, kad sistemiškai aiškinant JANĮ nuostatas galima teigti, jog JANĮ 6 straipsnio 1–2 dalyse nurodytos pareigos atliekamos kiekvienu atveju siekiant inicijuoti nemokumo procesą. Įmonės vadovų reagavimas į nemokumo problemas turėtų būti vykdomas etapais – pirmiau jas turi būti siekiama išspręsti įmonės viduje, o vėliau, naudojantis kitų asmenų pagalba, kreipiantis į teismą. Toks šios vadovo pareigos įgyvendinimas etapais būtų pagrįstas tiek teisiškai, tiek ir ekonomiškai (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-420-854/2025, 56 punktas; E. Tamošiūnienė ir kt., „Nemokumo proceso inicijavimo veiksmingumo problemos“, Teisė 117 (2020): p. 47–63).

37. Pripažinus, kad bendrovė buvo nemoki vėliausiai 2024 m. gruodžio 31 d., suinteresuotam asmeniui kilo pareiga inicijuoti nemokios bendrovės bankroto bylą. Vis dėlto, ne bendrovės vadovas, o kreditorė UAB „Literna“ 2025 m. kovo 14 d. kreipėsi į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo. Taigi, byloje tikslinga nustatyta, ar bendrovės bankroto byla buvo neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai tai suvokiant), siekiant sudaryti sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

38. Teismo vertinimu, pakankamai pagrįstų įrodymų, patvirtinančių tokias aplinkybes, šioje byloje nėra. Pirmiausiai pažymėtina, kad kreditorė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo (2025 m. kovo 14 d.) praėjus neilgam laiko tarpui nuo momento, kada įmonė vėliausiai laikytina nemokia (2024 m. gruodžio 31 d.). Atsakovės vadovas šio pareiškimo iš esmės neginčijo ir prašė bankroto bylos iškėlimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Iš suinteresuoto asmens pateiktų rašytinių įrodymų (DOK-3616) nustatyta, jog suinteresuotas asmuo, atsakydamas į pareiškėjos pranešimą dėl inicijuojamo bankroto proceso, siūlė pareiškėjai sumažinti skolos sumą, jog būtų užtikrintas jos grąžinimas. Kitu atveju, įmonei gali kilti nemokumas. Antra, jau aptarti suinteresuoto asmens veiksmai patvirtina, kad jis siekė tolimesnio įmonės veiklos vykdymo, ieškant būdų stabilizuoti padėtį, dėl ko sudarė paskolos sutartį, ją užtikrindamas asmeniniu turtu. Trečia, iš suinteresuoto asmens pateiktų duomenų nustatyta (DOK-3616), kad tarp suinteresuoto asmens ir pareiškėjos vykdavo derybos dėl skolos dydžio ir mokėjimo termino, o pareiškėja šios skolos įvykdymo iš esmės nereikalavo iki inicijuojant bankroto bylą. Tokiu atveju tai, kad suinteresuotas asmuo prieš inicijuodamas bankroto bylą, turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog galės ir toliau vykdyti veiklą, atsiskaityti su kreditoriais, atitinkami jo veiksmai nevertintini kaip sąmoningas įstatyme numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą pažeidimas. Bendrovės vadovo reagavimas į nemokumo problemas ir bandymas stabilizuoti bendrovėje padėtį, nevertintinas kaip sąmoningas siekis privesti bendrovę prie tyčinio bankroto. Esant nurodytoms aplinkybėms, taip pat atmestinas pareiškėjos prašymas dėl sankcijos skyrimo suinteresuotam asmeniui.

Dėl procesinės bylos baigties

39. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, nenustatęs esminių tyčinio bankroto elementų – sąmoningo blogo valdymo ir priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo valdymo ir bendrovės nemokumo ar jau nemokios bendrovės finansinės padėties pablogėjimo, teismas neturi pagrindo pripažinti UAB „Electrocom“ bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pareiškėjos nurodomi argumentai nesuponuoja išvados, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo, t. y. kad įmonei vadovavęs suinteresuotas asmuo G. S. turėjo tikslą privesti įmonę prie bankroto ir aktyviais veiksmais to siekė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas dėl UAB „Electrocom“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir sankcijos skyrimo suinteresuotam asmeniui atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

41. Tiek pareiškėja, tiek suinteresuotas asmuo pateikė teismui prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjos pareiškimą atmetus, suinteresuotas asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

42. Suinteresuotas asmuo pateikė teismui prašymą atlyginti 900 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į pareiškimą parengimą, kartu pateikiant šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Suteiktos teisinės paslaugos neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, jos yra realios, protingo dydžio, atitinka bylos sudėtingumą, galimas darbo ir laiko sąnaudas rengiant procesinius dokumentus, todėl priteistinos pilna apimtimi suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsniu, civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Uždarosios akcinės bendrovės „Literna“ prašymą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Electrocom“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir sankcijos skyrimo buvusiam likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Electrocom“ vadovui G. S. atmesti.

Priteisti suinteresuotam asmeniui G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Literna“, juridinio asmens kodas 124942563, 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.