Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2025-02-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-46-834/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-02-11
Bylos Nr.
1-46-834/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35635-2023-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė
Kaltinamasis
J. K.
Nukentėjusysis
S. Š., M. E.
Advokatai
Darius Paulikas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-46-834/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35635-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.5.4.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 11 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,sekretoriaujant Katažynai Žurienei,dalyvaujant prokurorams Dainiui Dambrauskui, Jolitai Inčienei,kaltinamojo J. K. gynėjai advokatei Annai Grinevič,nukentėjusiajai S. Š., M. E. – D., E. J., D. B., jų atstovui advokatui Dariui Paulikui,

viešame teisiamajame posėdyje iš dalies naudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones ZOOM, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

J. K., 2023 m. rugsėjo 15 apie 21 val. automobiliu atvežtas į G. G. priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kur buvo švenčiamas G. G. gimtadienis, rankoje laikydamas atsivežtą mačetę, išlipo iš automobilio ir šaukdamas „išjunkit muziką arba visus išpjausiu, nužudysiu“, elgdamasis agresyviai iškėlė mačetę sau virš galvos ir ja tyčia mojavo priešais S. Š., M. E., E. J. bei A. T., o pastarosioms pabėgus ir į vietą atėjus D. B., J. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, toliau šaukė „visus papjausiu“ ir rankoje laikydamas mačetę, elgdamasis agresyviai tyčia mojavo ja sau virš galvos priešais D. B.. Tokiais tyčiniais veiksmais, norėdamas įbauginti – mojuodamas mačete ir grasindamas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiųjų sveikatą, J. K. pavojingai psichologiškai veikė, kėlė baimę šiems asmenims, sukurdamas bauginančią aplinką ir sudarydamas realų pagrindą nukentėjusiems manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. K. parodė, kad kuo kaltinamas supranta, kaltę pripažįsta iš dalies. Parodė, kad įvykio dieną buvo kaime ir nuo pietų girdėjo didelį triukšmą iš kitos kelio pusės, vyko vakarėlis. Kadangi jis vartoja vaistus, greitai susijaudina, neiškentė ir sugalvojo, kad reikia nuvažiuoti į tą vietą dėl keliamo triukšmo, kadangi negalėjo užmigti, o policijos pareigūnų būtų tekę ilgai laukti. Tuomet paskambino F. Š. ir jis atėjo. Pažymėjo, kad pats negali nei batų užrišti nei sagos užsegti. F. Š. jį nuvežė. Važiuojant sėdėjo galinėje keleivio sėdynėje, nes jam ten patogiau, kadangi kaip nurodė jo ir rankos, ir kojos sudegusios. Ten kur buvo kojos, gulėjo kardas. Išlipant iš automobilio jis pats ir tas kardas iškrito, po ko „automatiškai“ paėmė kardą į rankas. F. Š. to galėjo ir nematyti, niekas tiksliai nematė kai jis lipo iš automobilio. Teigė, kad buvo didelė žmonių kompanija ir jis iš karto paklausė, kas yra šeimininkas, kad nori su juo pakalbėti, kad nutildytų muziką. Patvirtino, kad buvo nervingas, tačiau neigė, kad vartojo žodžius „išpjausiu, nužudysiu“. Patvirtino, kad vaizdo įraše, kuriame užfiksuotas vyras laikantis mačetę yra jis. Vaikščiojo su mačete ir šūkavo, kad išjungtų muziką, nedarytų „bardako“. Nurodė, kad pastebėjęs, jog sodyboje buvę asmenys į jį su mačete kitaip žiūri, atrodė išsigandę ir nesileido su juo į kontaktą, tuomet nuėjo ir padėjo mačetę į mašiną. Suprato, kad jie išsigandę, nes pasakė, pažiūrėkit pas jį rankose mačetė. Kai pakvietė šeimininką atėjo D. B., F. Š. tuo metu liko automobilyje, o jis tuo metu kalbėjo su šeimininku. Kai kalbėjo su šeimininku, jau galėjo neturėti rankoje mačetės, nes jie jį arti prisileido. Jo nuomone asmenys nebuvo labai išsigandę, nes jį filmavo stovėdami dviejų metrų atstumu. Padėjęs mačetę į automobilį nuėjo namo. Nematė, kad buvo atvažiavusi policija, jam pasakė F. Š.. Pats dėl triukšmo į policiją nesikreipė, nes dėl tokių smulkmenų į policiją nesikreipia, niekada nėra kvietęs policijos dėl triukšmo. Tvirtino, kad dėl savo sveikatos būklės ir praeityje patirtų sužalojimų niekaip nebūtų galėjęs iškėlęs virš galvos mosikuot su mačete, gali laikyti mačetę tik nuleidęs ranką prie kojos. Kasdien turi treniruoti rankas. Tuo metu kai įvyko aptariamas įvykis jam jau buvo atliktos dvi operacijos, nuolat vartojo didelį kiekį įvairių vaistų, nuskausminamųjų. Su turima negalia negalėjo mosikuoti taip, kaip pasakojo nukentėjusieji. Nepripažįsta, kad sakė žodžius „papjausiu, sudeginsiu“. Patvirtino, kad buvo susinervinęs, dėl sveikatos yra toks nervingas. Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad jo pajamos yra neįgalumo pensija, tačiau negalėjo nurodyti pajamų sumos, tačiau pažymėjo, kad tai vienintelis jo pragyvenimo šaltinis.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji S. Š. parodė, kad praeitų metų rugsėjo 15 d. ji susitiko su draugais G. ir D. B. sodyboje paminėti G. gimtadienį. Maždaug apie 21.00 val. visi svečiai buvo susirinkę. Ji, E. , M., A., ėjo link savo mašinos, pasiimti dovaną, o kitos merginos ėjo paimti savo daiktų iš kito automobilio. Jau buvo truputį tamsiau. Priėjus bagažinę pamatė, kad atvažiuoja mašina. Nesimatė žibintų, buvo tamsu, manė kažkas iš svečių atvažiuoja. Tuomet ji po truputį pradėjo eiti prie atvažiuojančios mašinos, bet žibintai švietė tiesiai į ją ir nematė, kas joje. Tada iš mašinos iššoko, lyg išgriuvo, kaltinamasis ir iš karto šaukė, ėjo link jos, matė, kad kažką laiko rankose ir mosikuoja, tačiau dėl automobilių žibintų šviesos aiškiai nematė ir vėliau, kai priėjo arčiau, pamatė, kad tai mačetė, ilgas peilis. Mačetę jis laikė viena ranka, atrodo kaire. Jis rėkė, kad išjungtų muziką, nes papjaus, ėjo link jos, mosikavo mačete. Bandė nuraminti jį, tačiau asmuo nesielgė adekvačiai, neįmanoma buvo jo sulaikyti, jis ėjo, mosikavo ir rėkavo. Mosikavimas pasireiškė tuo, kad laikė viena ranka mačetę, ją kilnojo, sukiojo į vieną ir kitą pusę, buvo mosikavimai į viršų, į apačią. Mosikavo mačete prieš veidą, pirmyn, atgal ir į šonus, platūs visos rankos mostai. Rankas tai pakeldavo, tai nuleisdavo. Ji traukėsi nuo jo link sodybos, kitos draugės irgi traukėsi, tačiau ji buvo arčiausiai kaltinamojo. Nebėgo, nes bijojo, kad dėl staigių judesių kaltinamasis ją puls, todėl bandė kalbėtis ir jį raminti. Kažkas svečiams pasakė, kad yra asmuo, kuris grasina, yra su mačete. Tada žmonės pradėjo eiti ir ji atsitraukė į šoną, supratusi, kad saugu bėgti, pabėgo, nedalyvavo tame, kas vyko vėliau. Nematė kai buvo padėta mačetė į automobilį. Negirdėjo ką su kaltinamuoju kalbėjo D. B.. Visi žmonės buvo suėję prie automobilio, kažkuriuo metu belaukiant policijos, kaltinamasis bandė kažką kalbėti su jais, kad nereikia nieko, norėjo užbaigti konfliktą, bet abu asmenys buvo stipriai išgėrę. Kaltinamasis pasakė, kad mato, jog su jais neišeis susitarti ir pabėgo. Nurodė, kad tas asmuo, kuris atvežė kaltinamąjį, liko sėdėti užvestame automobilyje, išlipo šiek tiek vėliau, tačiau negrasino. Tuomet kiti sodyboje buvę asmenys saugojo, kad tas asmuo neišvažiuotų, kol neatvyko policija ir nepaimtų iš automobilio mačetės. Dėl išgyvenimų, tuo metu, kai kaltinamasis ėjo link jos ir grasino, tuo metu buvo šeštas nėštumo mėnuo, buvo šoko būsenoje, nežinojo ką daryti, kad šis asmuo nepradėtų jos su mačete kapoti, jos neužpultų, pergyveno dėl savo ir savo būsimo vaiko sveikatos. Su kaltinamuoju buvo neįmanoma kalbėti, jis grasino, nieko neklausė, nors ji bandė jį raminti, tačiau nepavyko. Teigė, kad buvo išsigandusi, jautėsi nesaugiai dėl savęs ir dėl kūdikio. Praėjus daugiau laiko po įvykio emociškai jautėsi blogai, blogiau nei tą vakarą. Vėlesnes savaites tas įvykis buvo mintyse, daug nerimo ir baimės, kad viskas gerai būtų kūdikiui, bijojo, kad neatsilieptų emocinei būklei ir nėštumui. Savo civilinį ieškinį palaikė ir nurodė kad neturtinę žalą grindžia baime, išgąsčiu, patirtu nesaugumo jausmu ir šoku, nesaugumo jausmas buvo dėl savęs ir dėl kūdikio. Teigė, kad nėštumas buvo matomas, buvo apsirengusi striuke ir užsidėjusi šaliką. Po įvykio pas gydytoją nesilankė.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji E. J. parodė, kad rugsėjo mėnesį atvyko į sodybą švęsti draugės gimtadienį. Susirinko apie 19-20 val. vakare, su S., A. ir M. žiūrėjo kada bus visi susirinkę, ėjo paimti G. skirtos dovanos kai pamatė iš tolo, jog atvažiuoja automobilis. Manė, jog tai kažkas iš draugų, todėl pasitiko minėtą automobilį su gera emocija. Buvo tamsu, jokio apšvietimo apart atvažiuojančio automobilio žibintų nebuvo. Iš automobilio greitai, su inercija, išlipo vyras ir pradėjo šaukti „išjunkite muziką, nes visus nužudysiu“. Ji su kitomis merginomis stovėjo apytikriai 1-2 metrų atstumu nuo automobilio. Buvo šokas, nes šventė gimtadienį, išsigando, sustingo vietoje, pasisuko bėgti atgal link draugų, savo vyro, perduoti žinią, kad išjungtų muzika, nes juos nužudys. Prie kaltinamojo pabuvo trumpai, pastarasis pasakė tik keletą sakinių ir ji pabėgo, tačiau nematė ar kitos merginos bėga iš paskos. Perdavė draugams, kas vyksta, muziką greitai išjungė. Teigė, jog matė kaip kaltinamasis mosikavo mačete. Tamsoje tą mosikavimą matė. Mojavo ja įvairiai, visomis kryptimis, pakelta virš galvos ir priešais juos. Kiek pamena mačetę laikė kairėje rankoje. Su draugų kompanija, kurie buvo ne prie aikštelės, grįžo prie automobilio. Ji arti nenorėjo eiti, nes labai bijojo, mačetė buvo jau ne to vyro rankose. Paskui vyko pokalbis su atvykusiais vyrais, buvo iškviesta policija, jos belaukiant vyras, kuris grasino pabėgo. Atvažiavus policijai kitas atvykęs vyras buvo apklaustas, kaip ir dalis svečių, tas momentas labai baisus, netikėta, iki šiol vykti į tą sodybą nejauku. Jos nuomone abu atvykę vyrai buvo neblaivūs, elgėsi neadekvačiai. Nurodė, kad liko toje sodyboje nakvoti, tačiau jautėsi nesaugiai, nežinojo ar tie asmenys negrįš. Naktį girdėjo, o vėliau ir taip pat sodyboje buvusi U. pasakė, kad kaltinamasis su draugu vėliau grįžo pasiimti automobilio, vaikščiojo po sodybos teritoriją. Kaltinamąjį tą vakarą matė pirmą kartą, nors toje sodyboje yra tekę lankytis ir anksčiau. Savo civilinį ieškinį dėl 1000 eurų neturtinės žalos palaikė ir parodė, kad neturtinę žalą patyrė dėl didžiulio ilgalaikio streso, nerimo, dingusio savisaugos jausmo ir didelio patirto šoko. Nukentėjusiosios nuomone bu padaryta ilgalaikė įtaka emocinei sveikatai. Specifinių vaistų nevartojo ir pas gydytojus nesilankė.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. B. parodė, kad su kitais draugais buvo arčiau namelio, terasoje, toliau nuo aikštelės. Tuomet atbėgo S. su dar kažkuo ir pasakė, kad atvažiavo vyras, kuris grasino, jog visus nužudys, padegs. Tada jis greitai nubėgo link aikštelės, kadangi jie su automobiliu atvažiavo ir paliko užkurtą su šviesomis, todėl matėsi apšvietimas. Automobilis buvo už nugaros, o jo priekyje ėjo vyras iškelta ranka galvos lygyje laikydamas mačetę. Ėjo link namelio, eidamas kartojo, kad tuoj viską padegs, liepė išjungti muziką. Tuo metu link jo ėjo vienas, nes kiti dar nespėjo, bandė asmenį raminti, tačiau jis neklausė. Teigė, kad buvo labai baisu, laikė nuo jo atstumą, jei kas nutiktų, kad nepasiektų. Kai labai priartėjo prie kaltinamojo pamatė, kad rankos kaip nuplikytos. Nepamena kaip kaltinamasis laikė mačetę rankoje. Matė, kad virš galvos, kaktos aukštyje buvo ją pakėlęs. Atrodė, kad gan tvirtai laiko. Kaltinamasis toliau šaukė, tačiau kai paskui jį (teismo pastaba – D. B.) atbėgo kiti draugai, apytiksliai 4-5 vyrai, pamatęs juos ginklą nuleido, liovėsi šaukti, suprato, kad vienas prieš tiek žmonių neturės ką daryti. Tada tiesiog šnekėjosi, veiksmas persikėlė šalia automobilio, vairuotojas išlipo, mačetė kažkuriuo momentu atsidūrė automobilyje ir nors kaltinamasis visada buvo jo akiratyje, tačiau nematė kaip mačetė atsidūrė automobilyje. Sakė, kad reikia saugoti automobilį, kad nepabėgtų. Bandė šnekėti su jais, laukė policijos. Kai kaltinamasis suprato, kad laukia policijos, jis sulaukęs tinkamos progos – pabėgo. Liko vairuotojas ir su juo toliau visi laukė policijos. Tuo momentu viskas atrodė labai neįprasta, nes nėra matęs, kad kas grasintų, ypač tokiu peiliu. Kaltinamojo ranka buvo iškelta, reikėjo nuo jo išlaikyti protingą atstumą, nes matė, kokios grįžo išsigandusios draugės. Kai miegojo, draugė U. minėjo, kad buvo jie atvažiavę. Jau kitą dieną ėmėsi papildomų saugumo priemonių – saugumo kitą dieną, nusipirko kameras, ant kelio tiesė spygliuotą vielą, kad nieks nepravažiuotų. Teigė, kad net ir dabar kai būna sodyboje iš kaltinamojo sodybos girdisi šūkavimai, kaskart išgirdus pasidaro neramu, ypač kai girdisi, jog jie šalia. Kaltinamasis gyvena kitapus upės, per kilometrą, todėl gana gerai girdisi, jeigu ten kažkas šūkauja. Pasitaiko, kad girdisi ginčai, kažkas garsiai šneka, taip pat girdisi neblaivių asmenų šnekos. Kaltinamojo sodyba yra nuo jų sodybos kairėje, jeigu kas triukšmauja įmanoma atskirti iš kurios sodybos. Po įvykio kaltinamojo daugiau nematė. Tą kartą neįspėjo kaimynų, kad jų sodyboje bus švenčiama, o paskutinį kartą kai šventė įspėjo. Tą vakarą kai nutiko įvykis, kitų kaimynų nusiskundimų dėl triukšmo nebuvo. Civilinį ieškinį palaikė ir nurodė, kad jį grindžia tuo, jog patyrė išlaidų, kad savo saugumą užtikrintų, jautė nesaugumą, nerimą būnant sodyboje. Užsikabino kameras, pirko spygliuotas vielas. Patyrė išlaidų, moralinė žala likusi iki šiol. Kai pamatė kaltinamąjį su mačetę jautė baimę. Su ieškiniu įrodymų neteikė, kad patyrė išlaidų.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji M. E. – D. parodė, kad praeitų metų rugsėjo mėnesį ji arčiausiai matė tą įvykį. Susirinkę sodyboje laukė kol suvažiuos dalyviai. Kai pamatė, kad visi susirinkę, nuėjo paimti dovaną, ėjo keturios merginos. Tuomet pamatė keliuku atvažiuojantį automobilį, pradėjo klausinėti ar kažkas dar turėjo atvažiuoti. Priartėjus automobiliui iš jo išlipo agresyviai atrodantis vyras, rankoje laikantis ilgą peilį. Sakė, kas jie tokie, kad visas kaimas dėl jų turi nemiegoti. Ji išsigando ir nusprendė pasislėpti už balto automobilio. Matė įvykį iš dešinės pusės kaltinamajam išlipus ir pradėjus grasinti. Pajuto didelę baimę, nes jis laikę mačetę, mosikavo ja, laikė dešinėje rankoje, buvo baimė, kad gali kažką padaryti. Veidas paklaikęs pykčiu, neadekvatus žmogus. Jis prie jos nebuvo priėjęs, nes pasislėpė ir viską stebėjo iš šono. Jos draugė E. J. nubėgo iki namelio, kuriame buvo visi kiti svečiai, paskui ją nubėgo A., o S. bandė jam kažką sakyti, kad nuramintų, bet jam nepaklusus ji irgi pradėjo eiti link namelio. Tuo metu kaltinamasis toliau mosikavo, viskas atrodė kaip siaubo filmas. Apšvietimas buvo nuo automobilio. Jis iškėlęs aukštai mosikavo mačetę, sakė sudegins namus, kad jie turi išjungti muziką. Tuomet ji pamatė, kad artėja D. B., nubėgo prie terasos ir pradėjo rašyti apie įvykį savo būsimam vyrui. Paskui grįžus prie jų, kai buvo iškviesta policija, mačetės kaltinamojo rankoje nebuvo. Vėliau jis sulaukęs tinkamos progos pabėgo. Du draugai bandė vytis, bet jis nubėgo tiesiai, nieko nesimatė. Policijos sulaukė tik su vairuotoju. Negalėjo pasakyti, kada tiksliai išvyko policijos pareigūnai, tačiau iki 2 val. nakties tikrai buvo. Aptarę įvykį visi sumigo. Atsikėlus ryte U. B. papasakojo, kad ryte su jos vaikinu A. sutiko tris vyriškius, kurie atvyko pasiimti automobilio. Jis liko be vairuotojo. U. pasakojo, kad kaltinamasis toliau grasino padegti namus vietoje to, kad atsiprašytų. Pati ji to nematė. Iš ryto grasinimų negirdėjo. Pažymėjo, kad muzika nebuvo garsiai įjungta, buvo apie 7-8 valanda vakaro, labiau buvo foniniame stiliuje, kad netrukdytų kalbėtis, susipažinti, todėl jos nuomone neturėjo niekam trukdyti. Kokiu pagrindu atvažiavo kaltinamasis nežino, ne tokia garsi muzika buvo, kad reikėtų grasinti nužudyti. Savo civilinį ieškinį 1000 eurų sumai palaikė, nes buvo grasinta jos gyvybei, bijojo dėl savęs ir savo draugų. Sukrėtimas toks didelis, kad į tą sodybą vengia važiuoti, buvo du kartus, tačiau tik dienos metu. Naktį bijo, kad kažkas iš kažkur pasirodys.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. T. parodė, kad su draugu atvažiavo į draugų sodybą, joje buvo daug žmonių. Kai sutemo, ji su keliomis draugėmis ėjo iš automobilio paimti dovaną. Eidamos pamatė, kad link jų atvažiuoja automobilis ir sustojo prie jų. Tuo metu kito apšvietimo apart atvykusio automobilio žibintų nebuvo. Iš automobilio išlipo du vyrai, kurių vienas tiesiog stovėjo prie automobilio, o kitas laikė ilgą mačetę ir eidamas link jų pradėjo šaukti, kad juos nužudys, papjaus ir nurodė išjungti muziką. Ji nuo šio vyro buvo apytiksliai vieno metro atstumu. Dėl išgąsčio jos pradėjo trauktis atgal. Vyras laikantis mačetę ja mosikavo švytuoklės principu apytiksliai savo pilvo aukštyje. Iš mosikavimo ir grasinimo suprato, kad ketino panaudoti mačetę. Tuomet atėjo kiti sodyboje buvę draugai, pradėjo su jais kalbėtis, o ji atsitraukė, nes buvo išsigandusi. Vėliau matė mačetę automobilyje. Negalėjo tiksliai apibūdinti vyro su mačete išvaizdos, tačiau nurodė, kad jis buvo apsirengęs tamsiais treningais, iš balso atrodė agresyvus, tačiau fizinių ypatybių nepastebėjo. Teigė, kad abu atvažiavę vyrai buvo neblaivūs, tai matėsi iš jų kūno judesių, nerišlios kalbos, jautėsi kvapas. Ikiteisminio tyrimo metu nenurodė neblaivumo ir grasinančių žodžių dėl to, kad buvo išsigandusi ir dėl stiprių emocijų, buvo šoko būsenoje.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. G. parodė, kad daugiau nei prieš metus, prieš jos gimtadienį, su draugais susitiko jai priklausančioje sodyboje. Visi atvyko skirtingu metu, tačiau paskutiniai žmonės atvažiavo apie 20.00 val. Viso buvo apie 20 žmonių. Tuomet staiga atbėgo A. ir E., kuri rėkė „G., atvažiavo kažkokie žmonės su mačete, grasino nužudyti visus ir padegti“. Ji pati tuo metu buvo prie namelio, o iš ten nesimato, kas vyksta prie kelio, todėl nematė, kad kažkas atvažiavo. Nesuprato, kas vyksta. Tuo metu beveik visi buvę sodyboje buvo prie namelio ir tik kelios merginos nuėjo paimti dovanos. Tada nuėjo tuo keliuku kur ta mašina buvo atvykusi, merginos buvo paklaikusios. Kaltinamasis rėkė, kad jam trukdo muzika, nors jos nuomone jie garsiau kalbėjosi nei grojo muzika, be to buvo ne nakties laikas. Jos vyras D. B. ėjo link tų žmonių, o ji iš paskos ir tada visi kiti. Jos vyras bandė tą žmogų raminti, gražiai, taikiai. Kaltinamasis pamatęs kiek žmonių ateina, turbūt susivokė ir nurimo. Mačetę kaltinamasis laikė tvirtai, galėjo ją išlaikyti, ja mosikavosi. Pati girdėjo kaip kaltinamasis daug kartų kartojo frazę „užmušiu visus ir padegsiu“. Kai ji priėjo, labiau mosikavo, rankeną laikė krūtinės aukštyje, tačiau pamatęs ateinant daug žmonių ją nuleido. Ji suprato, kad reikia užfiksuoti automobilį, kad vėliau galėtų rasti tuos asmenis, todėl įjungė telefoną, kad galėtų nufilmuoti automobilio valstybinius numerius. Jos nuomone gerai pasielgė, nes kaltinamasis teigė, kad ten buvo ne jis. Vaizdo įrašas yra įrodymas, kad žmogus laikė peilį ir visa kita. Jame matėsi, kad jis nuleidęs peilį, bet vis dar laiko. Ji rėkė savo vyrui nesiartinti ir neiti prie jo. Kažkuriuo metu peilis atsidūrė automobilyje, tačiau to nematė, tik pastebėjo, kad peilis pateko į automobilį. Ji pasakė draugams, kad saugotų automobilio dureles. Atvykęs asmenys buvo neprognozuojami, kalinamasis buvo nestabilioje būsenoje ir apsvaigęs, jos nuomone jis buvo labai girtas, taip nusprendė dėl nekoordinuotų judesių ir klykimas. Tuo tarpu kitas asmuo, kuris atvažiavo su juo, atliko vairuotojo vaidmenį. Tų asmenų nebuvo sulaikę, bet kaltinamais nutaikė progą ir per laukus pabėgo, išgirdęs, kad kviečiama policija. Liko tik vairuotojas, kuris neatrodė pavojingas. Jo klausinėjo ir jis papasakojo kaltinamojo vardą pavardę, pasakė, kad parodys kur gyvena. Tuomet atvyko policija, išsivežė vairuotoją, kuris pripažino, kad yra neblaivus, bet atsisakė tikrintis blaivumą. Policija atvažiavusi kaltinamojo nerado. Teigė, kad apšvietimas buvo prie namuko, tačiau keliuko neapšvietė, prie automobilio švietė tik jo paties žibintai, taip pat visi švietė telefonais, todėl apšvietimas buvo gana geras. Ryte atsibudus atėjo U. su A., sakė, kad vėl buvo atvažiavę ir grasino sudeginti, sakė, kad susipyko su visu kaimu, ne tik su jais. Ji to nematė, jai tik sakė, kad buvo atvykę trise. Stebėjosi kaip tas asmuo išdrįso dar kartą atvažiuoti. Kaime klausinėjo gyventojų, kas jis toks. Parduotuvės savininkas sakė, kad kaltinamasis buvo atvykęs sekmadienį nusipirkti degtinės. Nurodė, kad šis ją sukrėtė, buvo baisu dėl sodybos, kurią savo rankomis pastatė. Vėliau važiavo nusipirkti kamerų, susidėjo apsaugas. Iki įvykio tų žmonių nepažinojo, su jais nebendravo, tačiau iš tos sodybos dažnai girdėdavosi garsai, konfliktai. Kiekvieną kartą, kai girdi klyksmus iš tos sodybos, nesijaučia saugiai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja U. B. parodė, kad į sodybą senu automobiliu atvažiavo žmogus ir jis turėjo mačetę. Įvykyje nedalyvavo, tačiau tuo metu buvo netoliese, girdėjo konfliktą. Nematė, kad tas žmogus kažką laikytų rankose, tačiau kai atidarinėjo jų automobilio duris ta mačetė buvo viduje, tik girdėjo, kad asmuo pradžioje laikė mačetę rankose. Teigė, kad kitos dienos rytą, kai prausėsi atvažiavo trys žmonės su kitu automobiliu, kurio markės negalėjo prisiminti, iš kurio išlipo žmogus, kuris galimai grasino su mačete išvakarėse. Jis šaukė, kad „susipykote su visu kaimu, padegsiu sodybą“, kitas žmogus atėjo jos ir draugo atsiprašyti, ir paklausti, kas vakar įvyko, jo nebuvo įvykio išvakarėse. Kaltinamasis tą rytą dar grasino žodžiais „pamatysit, kas dabar bus“. Asmuo, kuris atvažiavęs atsiprašė buvo tamsių plaukų. Kaltinamasis šaukė, o kitas tiesiog įlipo į mašiną, nelabai jį matė. Iš ryte atvažiavusių asmenų vienas asmuo jos klausė kas atsitiko, o kitas ramino kaltinamąjį.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. Š. parodė, kad sodyboje buvo vakarėlis ir jam draugas pasakė, kad atvyko kažkas su mačete. Jis nusijuokė, nes galvojo, draugas juokauja, tačiau jis patikslino, kad ne. Tuomet abu nuėjo arčiau pažiūrėti, kas vyksta ir pamatė stovintį kaltinamąjį, kuris buvo agresyviai nusiteikęs, elgėsi nestabiliai. Merginos buvo išsigandusios. Iš visų emocijų suprato, kad čia viskas rimta. Negalėjo supranti, kodėl jie atvažiavo, nes sodyba toli nuo kelio. Kaltinamasis kažką murmėjo, jo balso tonas buvo pakeltas, tačiau jo rankose nieko nematė. Tik kažkas pasakė, kad jis buvo su mačete. Teigė, kad kai jis atėjo ten, kur buvo kaltinamasis, jau buvo praėję apie 10 minučių nuo įvykio pradžios, konflikto kulminacija jau buvo praėjusi. Matė du atvykusius asmenis, jų veiksmų neįsidėmėjo. Suprato, kad kaltinamasis apsvaigęs iš to, kad buvo agresyvus, svirduliavo. Kitą dieną sėdėjo terasoje ir D. pakėlė galvą ir atsakė kažką tam žmogui. Jis pasakė, kad grasino. Negirdėjo žodžių, tik balsą. Tai buvo kitą dieną apie 12.00 val.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. K. parodė, kad dalyvavo vakarėlyje, buvo tamsu, tiksliai nepamena, bet apie 22.00 val. vakaro. Tuo metu jis buvo visai kitoje pusėje, todėl atėjo apytiksliai po 7-10 minučių nuo įvykio pradžios ir paties įvykio nematė, nes tuo metu kai atėjo jau vyko tik žodinis konfliktas. Pamena kaip J. K. sakė „sudeginsiu viską nafik“, buvo įsiaudrinęs. Kitas su juo atvažiavęs vyras buvo ramesnis. Kaltinamasis pamatęs juos šiek tiek nurimo, o pradėjus kalbėti apie policiją pasinaudojęs proga pabėgo ir dingo tamsoje. Teigė, kad jie buvo neblaivūs, tačiau atvažiavo automobiliu. Draugai vis kalbėjo apie mačetę, tačiau jis jos nematė, ji jau buvo automobilyje kai jam parodė. Kol laukė policijos visi aiškinosi žodžiu. Pats kalbėjo ne su J. K., o su kitu su juo atvykusiu vyru. Nematė, kas įmetė mačetę į automobilį, kuriuo atvyko kaltinamasis. Tuo metu kai jis atėjo mačetė jau buvo automobilio galinėje sėdynėje.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas F. Š. parodė, kad yra J. kaimynas. J. jis vadina J. K.. J. jam paskambini ir paprašė ateiti. Atėjęs jo paklausė, kas nutiko, o šis paaiškino, kad nori nuvažiuoti nuraminti kaimynus, nes jie labai triukšmauja. Tą triukšmą pats girdėjo iš savo namų. Kai atvyko pas J. K. alkoholio nevartojo ir nematė, kad jis vartotų alkoholį. Raktelių nuo automobilio J. nepadavė, jie buvo mašinoje. Tvirtino, kad sėsdamas į automobilį mačetės nematė. Į sodybą važiavo „VW Passat“ automobiliu, kuris priklauso J. K., kiek pamena važiuojant jis sėdėjo priekyje. J. po traumos dėl savo sveikatos būklės negalėjo vairuoti. Nuvažiavo, sustojo prie sodybos, J. išlipo iš automobilio, o jis liko sėdėti. Tuomet priėjo neaukšta moteris ir jie pradėjo šnekėti dėl triukšmo, kalbėjosi toliau nuo automobilio, tačiau dėl tamsos negalėjo pasakyti kokiu tiksliai atstumu. Paskui atbėgo girti žmonės, ištempė jį iš automobilio ir pradėjo daužyti, tuo metu J. kalbėjo su ta moterimi. Tvirtino, kad kaltinamasis nieko rankose neturėjo, dėl nudegimų negali nieko jose laikyti nematė, kad jis kažką būtų laikęs rankose. Vėliau atbėgę žmonės pradėjo kažko ieškoti automobilyje. Įvykio metu mačetę matė galinėje sėdynėje ant grindų, už vairuotojo sėdynės. Tie asmenys, kurie pribėgo jį sumušti, rado mačetę ir rėkė „va čia mačetė guli ant grindų“. Jie buvo išgėrę, vienas neaukštas vaikinukas jį suspardė. Tie žmonės nesakė, ko ieško automobilyje, švietė į mašiną ir sakė, kad rado. Iš vėliau priėjusių asmenų nematė, kad kuri nors moteris būtų nėščia, nes ten visi vartojo alkoholį, rūkė. Mačetė visą laiką pragulėjo automobilyje, kaltinamasis nebuvo su mačete išėjęs. Mačetę pamatė tik tada kai jį patį užpuolė. Kai atvyko policija jiems sakė, kad jį daužė, prašė vežt į ligoninė, buvo mėlynės, parodė randą. Pats į policiją nesikreipė, nes savaime viskas nurimo. Policijos pareigūnai paprašė pasitikrinti blaivumą, tačiau jis atsisakė, nes jį sumušė, norėjo, kad būtų suteikta pirmoji pagalba, o tada galėtų patikrinti blaivumą. Tvirtino, kad tiek jis, tiek kaltinamasis buvo blaivūs. Tą pačią naktį automobiliu namo negrįžo, nes bijojo, kad juos užpuls. Jį namo parvežė policija. Kaltinamojo atvykus policijos pareigūnams jau nebuvo, kada jis dingo – nežino. Kol laukė policijos pareigūnų stovėjo prie vairuotojo durelių ir neleido atidarinėti automobilio, nes laukė policijos. Įvykio vakarą atvykus ten buvę asmenys klausė ko jie atvažiavo, sakė jiems, kad kaimynas nori su kaimynu pašnekėti. Kas kvietė policiją nežino, tačiau jis nekvietė. Kitą dieną jam paskambino kaltinamasis ir paprašė padėti parvaryti automobilį. Jis kartu su J. K. ir jo broliu nuėjo į sodybą pereidami upelį. Sodyboje vaikščiojo dvi poros, juo sutikę šiek tiek pašnekėjo ir nuėjo. Tuomet parvarė automobilį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu buvo pagarsinti:

- liudytojos A. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Be teisiamajame posėdyje nurodytų aplinkybių, ikiteisminio tyrimo metu A. T. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 15 d. buvo svečiuose pas draugę G. G. adresu (duomenys neskelbtini) Sodyboje šventė G. G. gimtadienį. Apie 21.00 val. ji nuėjo į aikštelę, kurioje stovėjo šventės dalyvių automobiliai. Einant į aikštelę pastebėjo stovintį automobilį su įjungtomis šviesomis. Iš automobilio dešinės pusės iššoko agresyviai nusiteikęs vyriškis, apie 40-50 metų, apie 175 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, plaukai iki ausų, apsirengęs sportine apranga, kuris kairėje rankoje laikydamas mačetę artinosi link jos ir jos draugių S. Š., E. J. (K.) ir M. E., mojavo mačete ir garsiai šaukė „išjunkit muziką“. Tiek ji, tiek draugės išsigandusios atsitraukinėjo nuo minėto vyriškio, kuris toliau šaukė. Ji nubėgo pas sodybos šeimininkę G. G., kad pasakytų, jog atvyko vyriškis, kuris grasina mačete. Grasinimai buvo realūs, asmuo ketino panaudoti turimą mačetę ir ja mosikavosi, artinosi link jų, jas vaikėsi. Atėjo kiti šventės dalyviai, kurie įtikinėdami bandė apraminti atvykusį vyriškį. Ji nuėjo atokiau ir daugiau nieko nurodyti negali, kadangi nematė ir negirdėjo. Dėl minėto agresyviai nusiteikusio vyriškio elgesio labai išsigando ir mano, kad jis būtų savo grasinimus įgyvendinęs, jei nebūtų atėję kitų šventės dalyvių – vyriškių. Jos vyriškis nesužalojo, skausmo nesukėlė, tik sukėlė didelį išgąstį (1 t., b. l. 140).

- liudytojos G. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Be teisiamajame posėdyje nurodytų aplinkybių, ikiteisminio tyrimo metu G. G. parodė, kad ji turi sodybą (duomenys neskelbtini). Sodyba yra vienkiemyje, jos teritorija neaptverta. Privažiavimas iki sodybos yra lauko keliu, tas kelias veda tik į sodybą. Artimiausi kaimynai yra gana toli, už medžių jų net nesimato. 2023 m. rugsėjo 15 d. į sodybą buvo susirinkę jos draugai, tuo pačiu buvo švenčiamas jos gimtadienis. Buvo penktadienis, tai į sodybą visi rinkosi po darbų. Jei gerai pamena, tai buvo susirinkę aštuoniolika žmonių. Maždaug 20 valandai visi jau buvo susirinkę. Visi buvo prie namuko, ten yra nedidelė terasa. Visų automobiliai buvo sustatyti už namo žiūrint iš ten, kur jie visi buvo. Kaip link automobilių buvo nuėjusios keturios jos draugės, ji net nematė. Viskas vyko apie 21 valandą. Tuo metu, jiems būnant prie namuko, atbėgo labai išsigandusi E. ir pasakė, kad reikia išjungti muziką, nes juos užmuš. Visi net nesuprato kas vyksta, todėl E. tai pakartojo kelis kartus. Praktiškai kartu su ja atbėgo ir A.. Būtent ji asmeniškai jai sakė, kad atvažiavo kaimynas su peiliu ir visus grasina užmušti. Vyrai muziką išjungė ir būtent vyrai pirmieji ėjo pažiūrėti kas vyksta. Vienas iš pirmųjų ėjo jos sužadėtinis D. B.. Iš paskos ėjo ir jos, merginos. Ir ji asmeniškai dar kurį laiką matė, kaip vyras mačetę laikė rankoje ir ištiesęs ranką mačete mojavo tiesiai į žmones. Vyras šaukė, kad „visus užmušiu, papjausiu, viską padegsiu“. Jis elgėsi labai agresyviai, grasinimus pakartojo ne vieną kartą. Ji dar šaukė D., kad jis neitų artyn, nes tikrai labai bijojo, kad tas vyras gali ką padaryti. Pamatęs žmonių kiekį vyras nurimo, jau pradėjo kalbėti ramiai. Kaip jis padėjo mačetę į automobilį ji nematė, ją automobilyje matė tik vėliau. Tuomet iš automobilio jau buvo išlipęs ir kitas vyras, vairuotojas. Jie sakė, kad kvies policiją. Ji dar prašė saugoti automobilio duris, kad vyrai nepaimtų mačetes vėl. Kol jie apie viską aiškinosi, mačete grasinęs vyras, pritaikęs progą, pabėgo. Kitas vyras net nebandė bėgti. Jis visuomet elgėsi ramiai, tik vis kartojo „prie ko čia aš“. Jis jai ir pasakė, kad su juo buvęs vyras yra J. K. ir kad jis už upės turi sodybą. Tokio asmens ji nepažįsta ir net nežinojo, kad jis būna kažkur už upės. Anksčiau nei jis, nei kas kitas jiems nėra reiškęs pretenzijų dėl leidžiamos muzikos ar kokio kito triukšmo. Muziką jie leido kompiuteriu per garso kolonėles. Ji tiesiogiai šio įvykio metu nenukentėjo, tiesiogiai jai grasinta nebuvo, bet pati situacija jai buvo labai nemaloni ir ji tikrai išsigando. Labai bijo ir dėl savo turto, nes ne kartą buvo išsakyti ir grasinimai viską padegti. Įvykio metu ji savo telefonu kažkiek filmavo ir įrašą yra pateikusi elektroniniu paštu. Nuorodą į tą patį įrašą yra ir S. Š. skunde. Sekančią dieną, kuomet vyrai pasiėmė savo automobilį, ji dar miegojo, bet ir tą rytą tas pats vyras, t. y. J. K. dar grasino viską padegti bei visus užmušti. Grasinimus girdėjo U. B. su savo draugu. Po vyro grasinimų sodyboje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros (1 t., b. l. 148–149).

- liudytojos U. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Be teisiamajame posėdyje nurodytų aplinkybių, ikiteisminio tyrimo metu U. B. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 15 d. su draugais buvo susirinkę jos brolio bei jo sužadėtinės G. sodyboje, kur tuo pačiu šventė ir G. gimtadienį. Tą vakarą buvo apie penkiolika žmonių ir jai asmeniškai visi buvo pažįstami. Ji į sodybą su draugu atvažiavo apie 20 valandą. Praėjus geram pusvalandžiui, jai būnant prie sodybos namo, pamatė į automobilių aikštelę atvažiuojantį automobilį. Jį pamatė tik pagal šviesas. Kiek vėliau ji buvo nuėjusi šiek tiek artyn link aikštelės ir jai įstrigo, kad tas automobilis aprūdijęs ir senas. Suprato, kad atvažiavo kažkas ne iš jų. Ji grįžo prie namo ir kažkam pasakė apie atvažiavusį automobilį. Kas prie to automobilio nuėjo pirmi ir kas ten vyko konkrečiai ji nematė, nes artyn nėjo, tik girdėjo, kaip kažkas šaukė „padėk mačetę“. Išgirdusi apie mačetę ji nuėjo pažiūrėti kas vyksta, bet viską stebėjo iš toliau. Matė, kad prie to seno automobilio buvo du vyrai. Prie jų jau buvo nuėjusi praktiškai visa jų kompanija. Ji asmeniškai mačetės pas nieką nematė, tik girdėjo kaip G. šaukė „laikykit duris, kad jie nepaimtų mačetės“. Kaip suprato, ta mačetė buvo automobilyje. Dar vis buvo minima policija ir neužilgo vienas vyras pabėgo. Kitas vyras buvo sulaikytas iki atvyko policijos pareigūnai. Su tuo likusiu vyru jokio konflikto nebuvo, jis aiškino, kad jį patį pažadino ir liepė važiuoti. Iš pažiūros matėsi, kad tas vyras stipriai girtas. Sodyboje ji su draugu liko nakvoti ir sekančią dieną atsikėlė pirmieji, gal kokią 8-9 val. Tuomet jie buvo nuėję nusiprausti į prausyklą, kuri yra apie 20 metrų atstumu nuo namo. Kaip tik tuo metu prie palikto automobilio pasirodė tris vyrai. Vienas atėjo prie jų ir atsiprašinėjo už tai, kas buvo įvykę. Kiti du vyrai buvo prie automobilio ir tas vyras, kuris buvo iš vakaro, per visą kiemą jiems šaukė „susipykot su visu kaimu, aš padegsiu jūsų sodybą“. Prie jo buvęs vyras tuo metu jam sakė baigti ir jį ragino sėstis į automobilį. Prie jų buvęs vyras toliau atsiprašinėjo. Vyras, kuris grasino padegti sodybą, buvo randuotu veidu. Tą vyrą ji matė ir iš vakaro. Ji pati viso šio įvykio metu nenukentėjo. Ji įvykio metu šiek tiek filmavo ir turi vieną vaizdo įrašą, kur likęs vyras pasakoja, kaip jį pažadino ir liepė jam važiuoti. Vaizdo įrašą pateiks elektroniniu paštu. Įvykio metu ji buvo vartojusi šiek tiek alkoholio, bet apsvaigusi tikrai nebuvo. Nematė, kad kažkas iš jų kompanijos tų vyrų atžvilgiu būtų vartojęs fizinį smurtą (1 t., b. l. 159–160).

- liudytojo E. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Be teisiamajame posėdyje nurodytų aplinkybių, ikiteisminio tyrimo metu E. Š. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 15 d. dalyvavo draugės G. G. gimtadienyje, kuris buvo švenčiamas (duomenys neskelbtini). G. gimtadienyje buvo iki 15 žmonių. Pačiame kaime sodyba nuo pagrindinio kelio yra nutolusi apie porą šimtų metrų. Iki jos privažiavimas yra lauko keliu. Tada yra tiesiog aikštelė tarp medžių pievoje, o toliau, panašiai už dvidešimt metrų, jau sodybos namas. Jie pagrinde buvo verandoje prie namo, bet automobilių aikštelės iš pačios verandos nesimato, nebent iš jos krašto. Visa kompanija nuolatos nesėdėjo vienoje vietoje. Vieni būdavo tai verandoje, kiti prie jos, dar kažkas prie šalia esančio upelio. Sodyboje grojo ir muzika. Po kurio laiko, jam būnant verandoje ir bendraujant su M. K., kažkas iš aplinkinių pradėjo kalbėti apie kažkokią mačetę, neva kažkas su ja yra atėjęs į sodybą. Tuo metu jau buvo sutemę. Jis tuo nepatikėjo, manė, kad kažkas juokauja ir jį taip gąsdina. Tik iš aplinkinių reakcijų ir emocijų supratus, kad kažkas prie sodybos tikrai vyksta, jis taip pat išėjo iš verandos ir ėjo į tą vietą, kur stovėjo jų automobiliai. Ten jau buvo susirinkusi dauguma iš jų kompanijos. Tarp jo draugų buvo ir du jam nepažįstami vyrai. Visi draugai stovėjo priešais juos. Ten buvo tamsu, bet žmonių siluetai buvo matomi. Jis asmeniškai pas jokį vyrą rankoje mačetės nematė. Ją matė tik jau automobilyje, su kuriuo ir buvo atvažiavę tie du vyrai. Kada ta mačetė buvo padėta į automobilį ir kokiomis aplinkybėmis jis nežino. Jam atėjus viskas jau buvo kaip ir pasibaigę, vyko toks kaip ir pokonfliktinis aiškinimasis. Dėl visko labiausiai buvo išsigandusi G. G., bei kitos merginos, t. y. S. Š., M. E. bei E. K.. Kas konkrečiai joms buvo padaryta jis nežino, bet iš kalbų suprato, kad merginoms vyras su mačete grasino ir jis tai darė dėl to, kad sodyboje garsiai grojo muzika. Ta sodyba, kurioje viskas vyko, yra vienkiemis ir kur yra artimiausi kaimynai jis net nežino. Dėl visko buvo iškviesta policija. Vienas vyras iki pareigūnų atvykimo buvo sugebėjęs pabėgti, kitas liko. Jis vėliau pareigūnų buvo išvežtas. Tų vyrų automobilis liko. Jo, kaip suprato savininkas, pasiimti atėjo kitą dieną. Tada tas vyras dar kažką į jų kompanijos pusę grasino, kažką šaukė apie sudeginimą (1 t., b. l. 169–170).

- liudytojo M. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Be teisiamajame posėdyje nurodytų aplinkybių, ikiteisminio tyrimo metu M. K. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 15 d. dalyvavo geriausio draugo D. B. sužadėtinės G. gimtadienyje. Gimtadienis buvo švenčiamas jų sodyboje (duomenys neskelbtini). G. gimtadienyje, jo manymu, buvo apie dvylika žmonių. Visa jų kompanija buvo prie namuko arba atviroje teritorijoje tarp namo ir upelio. Visų automobiliai buvo už namo žiūrint iš ten kur jie šventė. Praėjus maždaug porai valandų, jam būnant prie upelio, jis pastebėjo, kad aplinkui mažai žmonių. Pradėjo dairytis kur visi, tada pamatė, kad kažkas vyksta toje vietoje, kur sustatyti jų automobiliai. Jis taip pat nuėjo pažiūrėti kas ten vyksta. Nuėjęs matė, kad prie automobilių buvo du vyrai, o aplink juos jau buvo apstoję jo draugai. Tada jau vyko aiškinimasis, kodėl vyrai atvažiavo į sodybą ir dar grasina. Pagrinde to jų klausinėjo G., kaip sodybos šeimininkė. Dar ir tuo metu vienas vyras buvo agresyvus, šaukė, kad viską padegs. Dėl tokio vyro elgesio buvo iškviesta policija ir, tai išgirdęs, tas agresyvus vyras pabėgo. Kitas buvo iki atvyko policijos pareigūnai. Jis teisinosi, kad tą kitą vyrą tik atvežė ir jis pats niekuo dėtas. Jis asmeniškai nei pas vieną iš vyrų rankose mačetės nematė. Ją matė tik automobilyje, bet kaip ji ten atsidūrė nematė. Nematė, kad kažkas iš jų kompanijos tų vyrų atžvilgiu būtų vartojęs fizinį smurtą. Kaip suprato, tai vyrai į sodybą buvo atvažiavę neva dėl jų keliamo triukšmo (1 t., b. l. 175–176).

- liudytojo F. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Be teisiamajame posėdyje nurodytų aplinkybių, ikiteisminio tyrimo metu F. Š. parodė, kad jis gyvena pas savo dukrą (duomenys neskelbtini), bet kartais būna ir dirbtuvėse (duomenys neskelbtini) pas J. K.. Su juo yra vienmečiai, kartu užaugo (duomenys neskelbtini). J. K. gyvena (duomenys neskelbtini), bet (duomenys neskelbtini), turi pirtį, kur kartais atvažiuoja. Į savo pirtį jis buvo atvažiavęs ir 2023 m. rugsėjo 15 d. Jis pats automobilio nevairuoja, kiek žino, jį buvo atvežusi sugyventinė. J. K. yra neįgalus, nes prieš kelis metus buvo stipriai apdegęs gaisre. Nuo apdegimų yra stipriai deformuoti jo rankų pirštai, apdegimų matosi ir ant veido. F. Š. tą dieną buvo atvažiavęs pas save į (duomenys neskelbtini), nes norėjo pasitvarkyti. Tą vakarą, maždaug apie 21 val., jam paskambino J. K. ir paklausė ar jis gali ateiti. Jis pasakė, kad gali ir pas jį nuėjo pėsčiomis. Atstumas eiti apie porą kilometrų. Kai atėjo, tai J. K. pradėjo „bėdavoti“, kad pas kaimynus garsiai groja muzika ir jis negali ilsėtis. Tuo metu muzika tikrai garsiai girdėjosi. Ji sklido iš kitos upelio pusės ir atstumas taip tiesiai apie 500 metrų. Muzika, bet kiek tyliau, girdėjosi ir jam būnant (duomenys neskelbtini). J. K. paprašė jo automobiliu pavežti jį iki tos sodybos, kur grojo muzika. Jis sutiko ir abu išvažiavo J. K. automobiliu „VW Passat“. Jis vairavo automobilį, o J. K. atsisėdo į galą. Kur važiuoti rodė K.. Kai atvažiavo prie sodybos, tai J. K. pasakė jam sėdėti automobilyje, o pats išlipo ir sakė eina viską išsiaiškinti. Sodyboje ir tuo metu grojo muzika. Automobilis stovėjo priekiu į sodybą ir jis matė, kaip pirma prie J. K. priėjo kažkokia moteris. Jie stovėjo ir kalbėjo gal kokių 20 metrų atstumu priešais automobilį. Jie buvo apšviesti automobilio šviesomis. Rankose J. K. tikrai nieko neturėjo. Jo rankas jis gerai matė, nes jis aiškindamasis rankomis stipriai gestikuliavo. Nuosekliai jų pokalbio dėl grojančios muzikos jis negirdėjo, o tik kelias garsiau pasakytas frazes. Girdėjo, kad J. K. reikalavo patildyti muziką, sakė, kad jis kaimynas ir jam trukdo. Kaip suprato, tai ta moteris buvo sodybos šeimininkė. Gal pats pokalbis ir pasidarė kiek konfliktiškas, todėl iš sodybos pradėjo rinktis žmonės. Priėję vyrai pradėjo jį traukti iš automobilio, šaukė ko jie čia atvažiavo. Daug žmonių buvo ir aplink J. ir prie jo. Kompanija buvo nusiteikusi agresyviai, jį stumdė. Jį apgynė tik kažkokia moteris. Ji sakė prie jo nelįsti, nes atvažiuos policija ir viską išsiaiškins. Vienas iš vyrų šaukė apie kažkokį kardą ir jis jam sakė, kad net nesupranta apie ką jis kalba. Tada vyrai telefonais pro langus pradėjo šviesti į automobilio saloną, šaukė „va tas kardas“. Vienas atidarė ir automobilio galines dureles, bet jis sakė uždaryti ir laukti policijos. Tada jis ir pats matė automobilio gale gulintį tokį kaip kardą, kuris yra skirtas krūmams kirsti. Kadangi tas vadinamas kardas buvo automobilyje, kur jį rado ir policijos pareigūnai, tai J. K. juo tikrai niekam negalėjo grasinti. Suėjus žmonėms, J. K. net nebuvo atėjęs prie automobilio. Nuo žmonių jis kažkur buvo pabėgęs ir jo nebuvo net atvažiavus policijos pareigūnams. Pareigūnai bendravo tik su sodyboje buvusiais žmonėmis ir juo. Patys pareigūnai jį iš įvykio vietos ir vežė prie J. K. pirties, bet jo nebuvo, todėl jį paliko, o patys išvažiavo. Neužilgo atėjo ir pats J. K.. Tada jis ir pasakė, kad nuo visų buvo pabėgęs ir slėpėsi, kad nebūtų sumuštas. Ten prie sodybos situacija tikrai nebuvo tokia, kad jie atvažiavo ir jų išsigando. Jie patys vos nebuvo sumušti visos girtų asmenų kompanijos. Automobilį iš sodybos jie atsivarė sekančią dieną. Ten dar buvo kažkokių svečių ir tuomet jokių konfliktų nebuvo, visi sakė, kad viskas yra normaliai ir jiems leido pasiimti automobilį. J. K. rankų pirštais tikrai nieko negali stipriai suimti, tuo labiau kažkuo mosikuoti. Jam ir šiuo metu yra daromos rankų operacijos, kad jis kuo daugiau galėtų valdyti pirštus (2 t., b. l. 12–13).

2023 m. rugsėjo 15 d. – rugsėjo 16 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra. Aplink sodybos automobilių stovėjimo vietą auga medžiai bei krūmai, įvykio vieta nėra aptverta, nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis, signalizacija nėra įrengta. Automobilių statymo vietoje stovi automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame rasta ir paimta rudos spalvos mačetė, medine rankena (1 t., b. l. 2-3, 63–66).

2024 m. sausio 26 d. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūros metu rastos ir paimtos mačetės apžiūra: mačetė yra 62 cm ilgio, rankena yra medinė, rusvos spalvos, 13 cm. ilgio, sutvirtinta trimis metalinėmis kniedėmis, su įgauba rankos pirštams. Ašmenys nuo smailės iki rankenos yra 50 cm ilgio (1 t., b. l. 68–73).

Iš 2023 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad šių metų rugsėjo 15 d. apie 21.37 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariate buvo gautas pranešimas, kad į sodybą atvažiavo nepažįstami nepageidaujami asmenys su automobiliu „WV Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mosikuojasi mačete arba kardu. Atvykus nurodytu adresu pasitiko G. G., kuri paaiškino, kad būnant jai priklausančioje sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini)., kartu su draugais švenčiant gimtadienį, pas ją atbėgo A. T., kuri pasakė, kad į sodybą atvažiavo kaimynas su mačete, kuria grasina šventės dalyviams papjauti bei padegti namus. Kartu su kitais šventės dalyviais atėjusi į sodybos automobilių stovėjimo aikštelę pastebėjo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurio buvo du neblaivūs vyriškiai, vienas jų rankoje laikė mačetę, kuria grasino šventės dalyviams. G. G. nurodė, kad vyriškis kuris grasino mačete, pasišalino iš sodybos, o kitas asmuo, kaip vėliau nustatyta F. Š., kuris nieko nedarė. G. G. nurodė, kad vyriškis (F. Š.) nurodė, kad jis nieko nenorėjo daryti blogo ar kur veltis, tiesiog paprašytas draugo J. K. atvežė jį. G. G. nurodė, kad mano kad vyriškio grasinimai realūs ir jis juos būtų įgyvendinęs, jei nebūtų atėję šventės dalyviai. F. Š. nurodė, kad vartojo alkoholinius gėrimus, bet girtumą pasitikrinti kategoriškai atsisakė, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba nerišli. F. Š. nurodė, kad jis nesivėlė į jokius konfliktus, jis tiesiog atvežė draugą J. K. jam priklausančiu automobiliu. Atvažiavus į sodybą, kurių savininkų nėra matęs nei pažįsta, J. K. paėmęs mačetę agresyviai nusiteikęs grasino sodyboje buvusiems žmonėms (2 t., b. l. 1).

2024 m. birželio 3 d. kitų objektų apžiūros protokolu (G. G. pateikti vaizdo įrašai) užfiksuota vaizdo įrašų apžiūra:

- vaizdo įrašo failas pavadinimu „IMG_9481(1).MP4“, kurio trukmė 11 s. Įrašas darytas tamsoje. Vaizdo įraše matomas policijos pareigūnų tarnybinio automobilio galinė dalis, sulaikytų asmenų skyrius, jo durelės atidarytos, priešais stovi policijos pareigūnė. Sulaikymo patalpoje trumpai matomas F. Š., kuriam policijos pareigūnė pasiūlo pasitikrinti blaivumą, tačiau jis atsisako.

- vaizdo įrašo failas pavadinimu „IMG_9475(2).MP4“, kurio trukmė 29 s. Įrašas darytas tamsoje. Vaizdo įraše matomas J. K., kuris dešinėje rankoje nešioja mačetę. Taip pat matomas priekinis automobilio valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Daugiau bylai reikšmingų duomenų neužfiksuota (1 t., b. l. 154–156).

2024 m. gegužės 30 d. kitų objektų apžiūros protokolu (U. B. pateikto vaizdo įrašo) užfiksuota vaizdo įrašų apžiūra: įraše matomas F. Š., kuris pasakoja, jog J. K. pasakė, jog jam trukdo miegoti ir nori nuvažiuoti išsiaiškinti. F. Š. patvirtina, kad jis vairavo. Daugiau bylai reikšmingų duomenų neužfiksuota (1 t., b. l. 164–166).

Motyvuojamoji dalis

II. Dėl veikų kvalifikavimo ir motyvų

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos A. T. 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis J. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jo veiksmai atitinka LR BK 145 straipsnio 1 dalies sudėtį.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką, grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkių neigiamų padarinių. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų būtų ketinęs grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-90-689/2018). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama ir į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410-693/2015, 2K-247-788/2017 ir kt.).

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai ir teismų praktika sudaro pagrindą manyti, jog tokio pobūdžio nusikaltimuose gana svarbi reikšmė suteikiama nukentėjusiųjų parodymams bei jų nuoseklumo ir patikimumo vertinimui, jų gretinimui ir palyginimui su kitais bylos įrodymais bei susiklosčiusios situacijos faktinėmis aplinkybėmis. Tik tinkamai įvertinus nukentėjusio asmens parodymus, palyginus juos nuoseklumo prasme, taip pat su kitų liudytojų parodymais bei įvykio metu susiklosčiusiomis faktinėmis aplinkybėmis, tokiomis kaip nukentėjusiojo ir kaltinamojo tarpusavio santykiai, grasinimo motyvai, situacija, kurioje buvo grasinama, naudojami įrankiai grėsmės įspūdžiui sustiprinti, grasinančius žodžius lydintis kaltininko elgesys ir pan., galima spręsti, ar tam tikri baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens grasinimai, išsakyti nukentėjusiojo asmens atžvilgiu, buvo realūs, t. y. ar sukėlė jam įtampą, stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, privertė bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų atsiras neigiamos pasekmės – jis bus nužudytas ar jam bus sunkiai sutrikdyta sveikata (Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-536-957/2022).

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme laikėsi pozicijos, kad nors ir buvo nuvykęs į nukentėjusiajai G. G. priklausančią sodybą dėl iš ten sklindančio triukšmo, tačiau tik siekdamas nuraminti šventės dalyvius. Neigė sakęs tokius žodžius kaip „išpjausiu, nužudysiu“, tačiau pripažino, kad piktai sakė išjungti muziką, buvo susierzinęs. Nors ir neneigė, kad atvykęs į įvykio vietą jis laikė rankoje mačetę, tačiau tvirtino, jog ja negrasino, nemosikavo sau virš galvos, nes to negalėtų padaryti fiziškai dėl anksčiau patirtų traumų. Kaltinamasis tvirtino, kad mačetė iškrito jam lipant iš automobilio, todėl ją ir paėmė, o ne dėl to, kad norėjo ja grasinti, tačiau supratęs, kad sodyboje buvę asmenys jaučia baimę dėl jo laikomos mačetės, padėjo ją į automobilį. Šiuos kaltinamojo teiginius paneigia nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai. Nukentėjusiosios S. Š., M. D., E. J. pirmosios pamatė atvykusį kaltinamąjį. Pažymėtina, kad jų parodymai iš esmės sutapo, visos jos tvirtino, kad netikėtai atvažiavęs kaltinamasis tik išlipęs iš automobilio šaukė išjungti muziką, grasino papjauti, o rankoje laikė mačetę, be to buvo agresyvus ir elgėsi neadekvačiai, dėl ko jos labai išsigando. Analogiškus parodymus davė ir liudytoja A. T.. Nukentėjusysis D. B. taip pat parodė, kad matė kaip kaltinamasis laikydamas rankoje mačetę ja įvairiai mosikavo, buvo ją pakėlęs, ir tik pamatęs atbėgant kitus šventės dalyvius mačetę nuleido ir nurimo. Liudytoja G. G. taip pat patvirtino mačiusi kaltinamąjį laikant mačetę. Liudytojai M. K., E. Š., U. B. nors ir nematė kaltinamojo laikant mačetę, nes į įvykio vietą atėjo praėjus kuriam laikui, bet vieningai tvirtino, kad kaltinamasis buvo piktas, agresyvus ir elgėsi neadekvačiai. G. G. pateiktame vaizdo įraše, kuris buvo peržiūrėtas teisiamojo posėdžio metu, matomas vyras laikantis mačetę. J. K. patvirtino, kad šiame vaizdo įraše vyras su mačete yra jis. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad mačetė buvo rasta automobilyje su kuriuo atvyko kaltinamasis.

Žemesnės instancijos teismas

Nors kaltinamasis tvirtino, kad dėl savo sveikatos būklės nebūtų galėjęs mosikuoti mačete arba pakelti ją laikydamas virš galvos, tačiau teismas šiuos kaltinamojo parodymus vertina kaip kaltinamojo siekį sumažinti situacijos pavojingumą. Teismo vertinimu jei kaltinamajam būtų sunku rankoje laikyti mačetę, jis turėjo pasirinkimą jos išviso neimti, tačiau kaip pats pripažino ją paėmė ir laikė, tuo pat metu pakeltu balsu ragindamas išjungti muziką. Nesutiktina su kaltinamojo gynėjos pozicija, kad nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai yra prieštaringi, dėl to kokius konkrečiai veiksmus su mačete atliko kaltinamasis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įvykio metu buvo tamsu, šviesa sklido tik nuo automobilio, kuriuo atvyko kaltinamasis, žibintų, kas turėjo įtakos tiksliai matyti kaltinamojo veiksmus. Be to būtina atsižvelgti, kad dėl patirto streso ir baimės nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai gali šiek tiek skirtis. Tačiau pabrėžtina, jog esmines aplinkybes jie visi nurodo tapačias – kaltinamasis laikė rankose mačetę ir su ja atliko tam tikrus veiksmus, tuo pat metu išsakė grasinimus, kas ir sukėlė nukentėjusiesiems baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės. Pats kaltinamasis teigė, kad šventės dalyviai atrodė išsigandę, traukėsi nuo jo atgal. Todėl darytina išvada, kad kaltinamasis sąmoningai paėmė mačetę ir siekė sukelti nukentėjusiesiems baimę bei išgąstį.

Kaltinamasis taip pat neigė sakęs grasinančius žodžius „išpjausiu, nužudysiu“, tačiau tiek nukentėjusieji S. Š., M. D., E. J., D. B., tiek liudytojai G. G., U. B., M. K. tvirtino, kad kaltinamasis grasino sakydamas tokius žodžius. Liudytojo F. Š. parodymai vertintini kritiškai, kadangi jie prieštaravo ne tik nukentėjusiųjų ir kitų liudytojų parodymams, tačiau ir paties kaltinamojo, nes F. Š. teigė išvis nematęs, kad kaltinamasis būtų laikęs mačetę.

Svarbu paminėti, jog visi parodymus davę proceso dalyviai patvirtino, kad būtent toje vietoje, kur vyko konfliktas, buvo tamsu ir švietė tik automobilio, kuriuo atvyko kaltinamasis, žibintai, kas dar labiau didino bauginančią atmosferą nukentėjusiesiems. Taip pat kaltinamasis jiems buvo visiškai nepažįstamas, atvyko netikėtai, o ir kaip pats patvirtino buvo piktas ir susierzinęs, dėl ko nukentėjusieji turėjo pakankamą pagrindą tikėti kaltinamojo grasinimų realumu. Nors kaltinamasis baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kaltę pripažino tik iš dalies, tačiau nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, kaltinamojo atlikti veiksmai, pateikti grasinimai, teismui leidžia konstatuoti, jog kaltinamasis J. K. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, t. y. suprasdamas savo pavojingą elgesį, išsakydamas tokius grasinimus kaip „išpjausiu“, „nužudysiu“, paėmęs į ranką mačetę bei ja mosikuodamas ir taip siekdamas įbauginti, pavojingai psichologiškai veikė, kėlė baimę šiems asmenims, sukurdamas bauginančią aplinką ir sudarydamas realų pagrindą nukentėjusiems manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Taigi, nagrinėjamuoju atveju, kaltinamasis mojuodamas mačete ir grasindamas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiųjų sveikatą, padarė nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 145 straipsnio 1 dalyje. Nukentėjusieji nurodė išsigandę kaltinamojo bei bijoję dėl savo sveikatos ir gyvybės. Taigi, kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, kaltinamojo kalte abejoti nėra pagrindo.

III. Dėl atsakomybės individualizavimo

BK 54 straipsnio dalyje įtvirtintos aplinkybės, į kurias teismas, skirdamas bausmę turi atsižvelgti: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis padarė baigtą tyčinę BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), grasindamas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiųjų sveikatą. Kaltinamasis praeityje neteistas (2 t., b. l. 20–22), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 23–24), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (2 t., b. l. 63–72). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių, taip pat jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šioje baudžiamojoje byloje taip pat pareikštas keturių nukentėjusiųjų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Už BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką baudžiama baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Prokuroras prašė teismo kaltinamajam skirti minimalią baudos bausmę – 50 MGL. Tačiau teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį, sveikatos būklę, taip pat pareikštus civilinius ieškinius sprendžia, jo šios bausmės skyrimas būtų netikslingas ir skirtina kita – laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais. Teismas pažymi, jog nors laisvės apribojimo bausmė yra griežtesnė, tačiau šiuo konkrečiu atveju kaltinamajam skiriant baudą, būtų itin apsunkinta kaltinamojo padėtis, dėl to, jog jo vienintelės pajamos yra netekto darbingumo pensija ir dėl sveikatos būklės kaltinamasis neturi galimybės dirbti. Todėl teismo vertinimu šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai ir paskirtis būtų įgyvendinta kaltinamajam skiriant būtent laisvės apribojimo bausmę.

Taigi, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo nusikalstamos veikos pavojingumą, jį charakterizuojančią medžiagą, į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, turtinę padėtį, taip pat pareikštą civilinį ieškinį, konstatuoja, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam J. K. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jos dydį parenkant įstatyme nustatytam artimą minimaliam bei paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų kaltinamasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę. Pažymėtina, kad paskiriant laisvės apribojimo bausmę, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai. Pagal savo pobūdį ir esmę nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios BK nuostatos dėl intensyvios priežiūros nustatymo prilygintinos kardomajai priemonei – namų areštui – ar kitai kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai, paliekant teismui nuspręsti, kiek griežtai apriboti asmens judėjimą, kad šiuo atveju būtų pasiekti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. 2023 m. kovo 21 d. nutartis Nr. 2K-97-697/2023). Nagrinėjamu atveju kaltinamajam yra nustatytas tik 40 procentų dalyvumo lygis, jis yra teisiamas pirmą kartą, todėl intensyvi priežiūra neskirtina. Tačiau siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte, 5 dalies 1 punkte, 6 dalyje numatyti įpareigojimai ir draudimai – per bausmės atlikimo laikotarpį sudalyvauti elgesio pataisos programoje, taip pat per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymosi įstaigose bei uždrausti lankytis G. G. priklausančioje sodyboje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) arčiau nei 100 metrų atstumu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam paskirtas įpareigojimas būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., t. y. paskirtas įpareigojimas, susijęs su kaltinamojo laisvės ribojimu, be to, kaltinamasis yra neteistas, intensyvios priežiūros skyrimas – neproporcinga priemonė, tad neskirtina.

Taigi, teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, konstatuoja, kad skirtina bausmė yra proporcinga padarytos veikos ir kaltinamojo pavojingumui bei ja bus įgyvendinta BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bausmės paskirtis.

V. Dėl civilinio ieškinio

Baudžiamojoje byloje nukentėjusieji S. Š., E. J., D. B. ir M. E. – D. pateikė civilinį ieškinį (2 t., b. l. 128–130), kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo J. K. E. J. ir M. E. – D. po 1000 eurų, o S. Š. ir D. B. po 2000 eurų neturtinės žalos.

Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusieji dėl nusikalstamos veikos patyrė stresą, emocinius ir dvasinius išgyvenimus. Akcentuojama, jog dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusieji jautė išgąstį, kuris peraugo į ilgalaikę baimę, kad kaltinamojo grasinimai yra realūs ir gali būti įvykdyti. Be to nurodo, kad kaltinamasis kitą dieną po nusikalstamos veikos su kitais dviem asmenimis vėl atvyko į sodybą ir pakartotinai išreiškė grasinimus viską sudeginti, sunaikinti ir nužudyti. Teigiama, jog kaltinamojo grasinimai yra ypač realūs, nes jam priklauso netoliese esanti sodyba, todėl jis žino, kur galima rasti sodybos savininkus, nukentėjusiuosius. Po nusikalstamos veikos sodybos savininkai visada būdami sodyboje jaučiasi nesaugiai, nes niekada negali žinoti, kada kaltinamasis vėl neblaivus pasirodys su peiliu ir grasins nužudyti. Be kita ko civilinis ieškinys grindžiamas tuo, jog dėl tyčinių nusikalstamų kaltinamojo veiksmų – grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą nukentėjusieji patyrė realias neigiamas pasekmes savo emocinei būklei, socialiniam gyvenimui, neteko saugumo jausmo, todėl padaryta neturtinė žala. Nukentėjusioji S. Š. grasinimus nužudyti patyrė būdama šeštame mėnesyje nėščia, taip pat jai pirmajam kaltinamasis išreiškė grasinimą, todėl jos patirti dvasiniai išgyvenimai vertinami 2000 Eur suma. Tuo tarpu nukentėjusysis D. B. yra sodybos, kurioje padaryta nusikalstama veika, savininkės sutuoktinis, tad minėtoje sodyboje būna nuolat, tad jo patirti išgyvenimai taip pat vertinami 2000 Eur suma, nes nukentėjusysis iki šiol kaskart būdamas savo sodyboje jaučiasi nesaugus, kadangi neblaivus kaltinamasis gali bet kada vėl pasirodyti su ginklu šeimai esant vieniems sodyboje, nukentėjusysis beveik kiekvieną savaitgalį girdi kitame upės krante esančioje kaltinamojo sodyboje vykstančias išgertuves, neblaivių žmonių rėkavimą, kas itin sustiprina baimę, kad neblaivus kaltinamasis pasirodys siekdamas keršto. Todėl teigiama, jog nukentėjusysis D. B. dėl kaltinamojo veiksmų jautė išgąstį, kuris peraugo į ilgalaikę baimę, patiriamą iki šiol. Atkreipiamas dėmesys, jog tokio pobūdžio bylose nukentėjusiesiems paprastai priteisiamos neturtinės žalos sumos yra apie 1000 Eur. Atsižvelgus į ieškinyje išdėstytas aplinkybes prašo nukentėjusiosioms M. E.-D. ir E. J. priteisti po 1000 Eur, o nukentėjusiesiems S. Š. bei D. B. – po 2000 Eur.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Šioje byloje neturtinė žala padaryta nusikaltimu, dėl to CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui.

Teismų praktika, kai tyčia grasinama nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, yra pakankamai įvairi, kadangi nusikalstamų veikų aplinkybės skiriasi, skiriasi grasinimo intensyvumas, psichologinio poveikio stiprumas, tokio pobūdžio nusikaltimu sukeltos pasekmės, todėl kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine išraiška vertinama individualiai (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje 1A-76-317/2021). Antai, byloje Nr. 1A-82-581/2023 nukentėjusiems priteista po 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, dėl išgyvenimų sukeltų nuteistajam grasinant nužudyti paėmus šautuvą, byloje Nr. 1A-56-817/2023 nukentėjusiems priteista 1300 Eur, grasinant panaudoti pistoletą, byloje Nr. 1A-170-576/2024 700 Eur priteista už telefoninių pokalbių metu išsakytus grasinimus. Teismų praktikoje pažymima, kad net tose bylose, kuriose asmenys nuteisiami padarę sunkesnį, t. y. BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą (žmogaus terorizavimas arba sistemingas bauginimas) teismų praktikoje gausu pavyzdžių, kuomet priteisiamos neturtinės žalos suma lygi nukentėjusiosios prašomai neturtinės žalos sumai (1000 Eur) arba jos nesiekia. Pavyzdžiui, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-495/2022 vienam iš nukentėjusiųjų priteista 3000 Eur, kitam 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo), baudžiamojoje byloje Nr. 2K-346-942/2018 nukentėjusiajai priteista 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti), baudžiamojoje byloje Nr. 2K-346-303/2017 nukentėjusiesiems atitinkamai priteista 2 000 Eur, 700 Eur ir 500 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti). Baudžiamojoje byloje Nr. 1A-39-493/2020 priteista 700 Eur neturtinei žalai atlyginti. Baudžiamojoje byloje Nr. 1A-170-519/2019 nukentėjusiesiems priteista atitinkamai 1000, 600 ir 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.)( Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. spalio 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-383-497/2024).

Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio nukentėjusiesiems pažymi, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai nebuvo nukreipti prieš konkretų asmenį, savo grasinimus jis išreiškė bendrai ir nukentėjusieji buvo pirmi asmenys, kuriuos jis pamatė atvykęs į sodybą, todėl savo grasinimus ir agresiją išreiškė jiems. Taip pat svarbu įvertinti ir tai, jog įvykis truko vos keletą minučių, nes susirinkus įvykio vietoje sodyboje buvusiems kitiems šventės dalyviams pats kaltinamasis padėjo mačetę, konkrečių grasinimų nebereiškė, kaip ir tvirtino apklausti liudytojai buvo pereita prie žodinio konflikto, po ko pats kaltinamasis pabėgo. Nors šios aplinkybės nepaneigia, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusieji patyrė stresą, baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės, kitas neigiamas emocijas, tačiau teismo vertinimu minėtas aplinkybes būtina atsižvelgti sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nukentėjusiesiems. Kaip jau minėta ne mažiau svarbu įvertinti ir paties kaltinamojo turtinę padėti, o šiuo atveju kaltinamajam yra nustatytas tik 40 procentų darbingumo lygis, jis yra nedirbantis ir kaip pats nurodė vienintelės jo pajamos yra socialinė išmoka.

Pažymėtina, kad nei civiliniame ieškinyje, nei teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios E. J. ir M. E. – D., nenurodė jokių neigiamų pasekmių, kurias būtų sukėlusi nusikalstama veika, apart veikos padarymo metu ir iškart po jos patirto didelio streso ir baimės. Sutiktina su civiliniame ieškinyje akcentuojama aplinkybe, jog nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai S. Š. būtina įvertinti, jog tuo metu ji buvo nėščia, todėl patirtas stresas, išgąstis jai galėjo sukelti neigiamų padarinių, taip pat ji patyrė išgąstį ne tik dėl savo , bet ir dar negimusio kūdikio sveikatos ir gyvybės. Tačiau pažymėtina ir tai, jog duomenų, kad būtų sukeltos ilgalaikės pasekmės nėra. Tuo tarpu D. B. duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu akcentavo ne patirtą neturtinę žalą, o patirtas turtines išlaidas dėl nusikalstamos veikos, nes įsigijo stebėjimo kameras, taip pat spygliuotas vielas, skirtas sodybos apsaugai, tačiau jokių turtinę žalą pagrindžiančių dokumentų teismui nepateikė. Tačiau sutiktina, kad su civiliniame ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, jog tai, kad kaltinamasis gyvena netoliese D. B. ir jos sutuoktinės sodybos sudaro pagrindą nukentėjusiajam jausti baimę, kad įvykis nepasikartotų ir tai vertintina, kaip ilgalaikė nusikalstamos veikos pasekmė. Tačiau tuo pačiu pažymėtina ir tai, jog nukentėjusysis nurodė, jog po įvykio, nors ir iš kaltinamojo sodybos pasitaiko girdimo garsai, tačiau jų ( nukentėjusiųjų) atžvilgiu nieko nesakoma ir nešūkaujama.

Įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog E. J. ir M. E. – D., D. B. patirti išgyvenimai dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos vertintini po 200 Eur, kurie priteistini iš kaltinamojo, tuo tarpu nukentėjusiajai S. Š. kaltinamojo nusikalstama veika padaryta neturtinė žala vertintina 500 Eur, kuri taip pat priteistina iš kaltinamojo. Likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas.

VI. Kiti procesiniai klausimai

Daiktą, turintį reikšmės tirti ir bylai nagrinėti– įvykio vietos apžiūros metu rasta ir paimta mačetė, saugoma Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės tirti ir bylai nagrinėti – CD diską su vaizdo įrašais ( 1 vnt) nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

DVD laikmenos su teisiamojo posėdžių protokolų garso ir vaizdo įrašais (5 vnt.), palikti saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (2019 m. birželio 27 d. įstatymas Nr. XIII-2263) 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, vietoje intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo laikotarpiu J. K. įpareigoti sudalyvauti elgesio pataisos programoje, taip pat per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymosi įstaigose bei uždrausti lankytis G. G. priklausančioje sodyboje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) arčiau nei 100 metrų atstumu.

Civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios M. E. – D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš J. K. civilinei ieškovei M. E. – D. 200 (du šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios E. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš J. K. civilinei ieškovei E. J. 200 (du šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios S. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš J. K. civilinei ieškovei S. Š. 500 (penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo D. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš J. K. civiliniam ieškovui D. B. 200 ( du šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Daiktą, turintį reikšmės tirti ir bylai nagrinėti– įvykio vietos apžiūros metu rasta ir paimta mačetė, saugoma Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės tirti ir bylai nagrinėti – CD diską su vaizdo įrašais ( 1 vnt) nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

DVD laikmenas su teisiamojo posėdžių protokolų garso ir vaizdo įrašais (5 vnt.) – palikti saugoti prie bylos.

J. K. išaiškinti, kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Vaida Sinkevičienė