Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. K. ir V. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-761-796/2018 pagal ieškovo Ukeldi Investment LTD ieškinį atsakovams R. Ž., V. K., V. K., tretiesiems asmenims bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Luna Capital Group“, HR PROTRANS OÜ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

21.1. Ieškovas turėjo pagrindą reikšti netiesioginį ieškinį, o visi apeliantų iškelti argumentai atmestini, kaip prieštaraujantys kasacinio teismo praktikai ir viešajam interesui.

21.4. Teismas pagrįstai konstatavo, kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp V. K. neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.

22.4. Atsakovas V. K. nepagrįstai teigia, kad atsakomybė tenka įmonės savininkams, nutarusiems tęsti įmonės veiklą. Įmonių bankroto įstatyme nustatyta bendrovės vadovo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, o ne didinti nemokios įmonės nuostolius.

22.6. Atsakovo V. K. apeliaciniame skunde nepagrįstai ginčijama kreditoriaus teisė reikšti netiesioginį ieškinį ir nepagrįstai keliamas ieškinio senaties klausimas.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl teisės reikšti netiesioginį ieškinį

22. Atsakovas V. K. savo apeliaciniame skunde akcentavo, kad šioje byloje negalėjo būti reiškiamas netiesioginis ieškinys, kadangi trečiojo asmens BUAB „Luna Capital Group“ bankroto administratorius palaiko ieškinį, todėl BUAB „Luna Capital Group“ negali būti laikoma nesąžininga skolininke.

23. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.88 straipsnį, nurodyta, kad netiesioginio ieškinio institutu nustatyta viena iš kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų gynimo teisinių priemonių. Šiame straipsnyje numatyta teisė reikšti ieškinį skolininko vardu, įgyvendinant skolininko teises tuo atveju, jei skolininkas šių savo teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Netiesioginis ieškinys galimas tik nustačius įstatyme numatytų sąlygų visetą. Pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusias teises (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014; kt.).

24. Šiuo atveju atsakovas V. K. ginčija, kad ieškovo skolininkas bylos nagrinėjimo metu sutiko su ieškiniu, todėl esą negalima daryti išvados, jog skolininkas neįgyvendina ar atsisako įgyvendinti savo turtines teises. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nustatytų netiesioginio ieškinio reiškimo sąlygų ginčo nėra.

25. Su atsakovo V. K. pozicija dėl ieškovo teisės reikšti netiesioginį ieškinį nesutiktina. Pirmiausia pastebėtina, kad BUAB „Luna Capital Group“ bankroto administratorius tuo metu, kai Cophaspec Trading AG kreipėsi į teismą, jokių pretenzijų ar ieškinio atsakovams nebuvo pareiškęs. Antra, BUAB „Luna Capital Group“ yra įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, tačiau bylos nagrinėjimo metu nepareiškė pati ketinanti kreiptis į teismą dėl žalos priteisimo iš atsakovų bei neteikė prašymo dėl ieškovo pakeitimo šioje byloje. Trečia, aiškinimas, kad kreditoriui išnyksta teisė reikšti netiesioginį ieškiniu tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu skolininkas pareiškia sutinkąs su ieškiniu, neatitiktų CPK 7 straipsnyje įtvirtinto proceso ekonomiškumo principo, kadangi toks aiškinimas reikštų, jog pats skolininkas turėtų dar kartą iškelti naują bylą, o tuo atveju, jei skolininkas vis tiek nesikreiptų į teismą, kreditoriui tektų pakartotinai kreiptis į teismą su tokiu pačiu ieškiniu.

26. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas Ukeldi Investment LTD, perėmęs Cophaspec Trading AG procesines teises, turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį.

Dėl senaties termino

27. Apeliaciniame skunde atsakovas V. K. nurodė, kad reikalavimams, pareikštiems jo atžvilgiu, turėjo būti pritaikytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

28. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja kita šalis (CK 1.126 str. 2 d.). Šiuo atveju atsakovas V. K. pareiškė prašymą taikyti senatį, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

29. Pagal galiojantį ginčo teisiniams santykiams aktualų teisinį reguliavimą reikalavimui dėl žalos atlyginimo yra nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kas ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2011 m. balandžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; kt.).

30. Tais atvejais, kai asmuo apie savo teisių pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

31. Analizuojamu atveju ieškovas ieškinį pareiškė dėl priteisimo žalos, atsiradusios dėl atsakovų neveikimo nesikreipiant dėl nemokios įmonės bankroto bylos iškėlimo. Taigi, žalos atsiradimo momentas yra sietinas su trečiojo asmens BUAB „Luna Capital Group“ nemokumo momentu ir ieškovo sužinojimu apie šios bendrovės nemokumo būklę. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad skolininkas nevykdo savo piniginių prievolių, nesudaro prielaidų kreditoriui spręsti, kad jis yra nemokus. Iš bylos medžiagos matyti, kad trečiajam asmeniui BUAB „Luna Capital Group“ bankroto byla iškelta teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartimi. Nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog ieškovas apie BUAB „Luna Capital Group“ nemokumą sužinojo ar turėjo sužinoti iki teismo nutarties, kuria bendrovei iškelta bankroto byla, įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškovas kreipėsi į teismą praėjus vieneriems metams nuo BUAB „Luna Capital Group“ bankroto bylos iškėlimo, pagrįstai sprendė, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

Dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo

32. Apeliantai savo skundus grindė tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus – neatsižvelgė į liudytojų parodymus bei atsakovų pateiktas auditorių išvadas, taip pat neteisingai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigas.

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

34. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ne visi trečiojo asmens BUAB „Luna Capital Group“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti jo bankroto administratoriui. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pareiga atsakovui įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis jis remiasi tuo atveju, kai yra iškelta bankroto byla ir atsakovas neturi tiesioginės prieigos prie bankrutuojančios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, nelaikytina neproporcingai apsunkinta (nepakeliama) įrodinėjimo našta ir priešingai – ieškovei įrodyti fakto neegzistavimą gali būti objektyviai neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-383-219/2019). Be to, nesutiktina su apelianto V. K. argumentais, kad teismas nesudarė galimybių atsakovams įrodinėti aplinkybių, kuriomis jie rėmėsi – 2018 m. balandžio 17 d. teismo posėdyje šalims buvo pasiūlyta pateikti papildomus duomenis, 2018 m. birželio 19 d. teismo posėdyje tenkintas V. K. prašymas susipažinti su BUAB „Luna Capital Group“ bankroto administratoriaus turimais buhalterinės apskaitos dokumentais, o byloje esantis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos raštas patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu paimti buhalterinės apskaitos dokumentai buvo grąžinti BUAB „Luna Capital Group“ bankroto administratoriui.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo sprendimo turinį, apeliacinių skundų argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).

Dėl ginčo esmės

36. Byloje nagrinėjamas civilinės atsakomybės, kylančios konkrečiu įstatyme įtvirtintu pagrindu, taikymo klausimas – pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovų veiksmus, padarytos žalos faktą bei priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų (CPK 178 str.). Nustačius, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.).

37. Civilinės atsakomybės prasme pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas vertinamas kaip neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas). Bankroto byla keliama nustačius vieną iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintų pagrindų, todėl ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

38. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsitesėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Dėl šios proceso teisės normos aiškinimo ir taikymo kasacinio teismo praktikoje suformuluotos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007.).

39. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 24 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2-73-823/2019, kurioje buvo išnagrinėti atskirieji skundai dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. nutarties pripažinti BUAB „Luna Capital Group“ bankrotą tyčiniu (CPK 179 str. 3 d.). Byloje dėl BUAB „Luna Capital Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu dalyvavo tiek apeliantai V. K. ir V. K., tiek ieškovas Ukeldi Investment LTD bei trečiasis asmuo BUAB „Luna Capital Group“. Vadinasi, aplinkybės, nustatytos Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartyje, laikytinos prejudiciniais faktais šios nagrinėjamos bylos atžvilgiu.

Dėl civilinės atsakomybės, kilusios nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo

40. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog BUAB „Luna Capital Group“ buvo nemoki jau 2013 m. kovo 12 d.

41. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-73-823/2019, nustatė, kad BUAB „Luna Capital Group“ jau nuo 2013 m. kovo 12 d. buvo nemoki, kad bendrovės vadovas jau 2013 m. pirmoje pusėje turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos neįvykdė.

42. Visų ginčui aktualių redakcijų ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad tuo atveju, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis apibrėžia, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad BUAB „Luna Capital Group“ buvo nemoki nuo 2013 m. kovo 12 d., taigi visi atsakovai, vadovavę bendrovei po nustatyto jos nemokumo momento turėjo pareigą pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kaip minėta, yra konstatuota, jog apeliantai (atsakovai) savo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė, todėl pirmosios instancijos teismas apskųstuoju sprendimu pagrįstai konstatavo jų neteisėtus veiksmus (neteisėtą atsakovų neveikimą).

43. Kasacinio teismo išaiškinta, jog atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei ir jos kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos. Pažymėtina, kad juridinio asmens vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo – mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

44. Apeliantas V. K. apeliaciniame skunde pabrėžė, kad iš jo, kaip žalos atlyginimas, nepagrįstai priteista suma, kuri iš trečiojo asmens BUAB „Luna Capital Group“ buvo priteista Londono tarptautinio arbitražo teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimu, kadangi V. K. nebuvo įtrauktas į arbitražo bylos nagrinėjimą, o ši arbitražo byla išnagrinėta pažeidžiant teismingumo taisykles, nes arbitražo sprendimas priimtas trečiajam asmeniui BUAB „Luna Capital Group“ jau iškėlus bankroto bylą. Apeliantas V. K. nurodė, kad nėra pagrindo bylinėjimosi išlaidas, Londono tarptautinio arbitražo teismo sprendimu priteistas iš trečiojo asmens UAB „Luna Capital Group“, vertinti kaip V. K. padarytą žalą, kadangi jis savo vadovavimo bendrovei laikotarpiu nebuvo gavęs iš ieškovo jokių raginimų ar įspėjimų, kad UAB „Luna Capital Group“ atžvilgiu bus inicijuojama arbitražinė byla. Su šiais apeliantų argumentais nesitiktina.

45. Iš į bylą pateikto Londono tarptautinio arbitražo teismo sprendimo turinio nustatyta, kad komercinis ginčas buvo sprendžiamas pagal 2015 m. birželio 5 d. Cophaspec AG prašymą, taigi, į arbitražą buvo kreiptasi dar iki BUAB „Luna Capital Group“ bankroto bylos iškėlimo. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2015/848 dėl nemokumo bylų (toliau – Reglamentas) 18 straipsnyje įtvirtinta, kad nemokumo bylos pasekmes nebaigtoms nagrinėti teismo arba nebaigtoms nagrinėti arbitražo byloms, susijusioms su turtu arba teisėmis, kurie sudaro nemokaus skolininko turto dalį, reglamentuoja tik tos valstybės narės, kurioje nagrinėjama ta teismo byla arba kurioje yra arbitražo teismo buveinė, teisė. Apeliaciniam teismui nėra pateikta duomenų, kad Anglijos teisė draustų užbaigti pradėtą nagrinėti bylą arbitraže, kai atsakovui yra iškeliama bankroto byla, todėl nėra pagrindo teigti, jog Londono tarptautinio arbitražo teismo sprendimas būtų neteisėtas. Be to, kreditorinis reikalavimas, kilęs pagal minėtą Londono tarptautinio arbitražo teismo sprendimą, buvo patvirtintas BUAB „Luna Capital Group“ bankroto byloje Nr. eB2-3-513/2019 Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi.

46. Klaipėdos apygardos teismas iš apelianto V. K. taip pat priteisė 132 642,15 JAV dolerių dydžio atlyginimą žalos, kurią sudaro už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 12 d. iki 2013 m. liepos 22 d. apskaičiuotos ir Londono tarptautinio arbitražo teismo priteistos netesybos. ĮBĮ 10 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatyta, jo iškėlus įmonei bankroto bylą yra nutraukiamas netesybų skaičiavimas. Tuo atveju, jei apeliantas V. K. būtų įvykdęs savo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradus UAB „Luna Capital Group“ nemokumui, minėtos netesybos apskritai nebūtų susidariusios. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad BUAB „Luna Capital Group“ patyrė 132 642,15 JAV dolerių žalą, kurios atsiradimą lėmė būtent nevykdymas pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo.

47. Apeliaciniame skunde V. K., be kita ko, ginčija priežastinio ryšio egzistavimą tarp BUAB „Luna Capital Group“ patirtos žalos ir jo neteisėtų veiksmų (neveikimo). Apelianto V. K. nuomone, bendrovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais lėmė ekonominės priežastys, o ne jo veiksmai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jog šioje byloje priteistą žalą sudaro ne BUAB „Luna Capital Group“ neįvykdyti skoliniai įsipareigojimai, bet jų padidėjimas dėl bankroto bylos iškėlimo ne nuo įmonės nemokumo susidarymo momento, bet praėjus daugiau nei trejiems metams nuo bendrovės nemokumo pradžios. Nustačius, kad pareiga kreiptis dėl UAB „Luna Capital Group“ bankroto bylos iškėlimo egzistavo nuo 2013 m. kovo 12 d., tačiau atsakovai nesiėmė jokių veiksmų dėl bankroto bylos iškėlimo, o per laikotarpį nuo prievolės kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo iki šio reikalavimo įgyvendinimo BUAB „Luna Capital Group“ patyrė nuostolių, kurių nebūtų buvę, jei bankroto byla būtų buvusi iškelta anksčiau, konstatuotina, jog priežastinis ryšys tarp apeliantų neveikimo ir atsiradusios žalos pirmosios instancijos teismo konstatuotas pagrįstai.

48. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal Reglamento 5 straipsnio 1 dalį jurisdikciją nagrinėti visus tiesiogiai iš nemokumo bylos kylančius ir glaudžiai su ja susijusius ieškinius turi valstybės narės, kurios teritorijoje pagal 3 straipsnį iškelta nemokumo byla, teismai. Taigi, tuo atveju, jei apeliantas V. K. būtų įvykdęs savo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Luna Capital Group“, Londono tarptautinio arbitražo teismas apskritai nebūtų galėjęs imtis nagrinėti ginčo ir bylinėjimosi išlaidos arbitraže nebūtų susidariusios. Nustatęs priežastinį ryšį tarp atsakovo V. K. neteisėto neveikimo ir atsiradusios žalos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš jo priteisė 48 050,84 Eur dydžio žalos, kurią sudarė bylinėjimosi išlaidos Londono tarptautinio arbitražo teisme, atlyginimą.

49. Apibendrinant tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš V. K. 132 642,15 JAV dolerių ir iš V. K. 48 071,19 Eur žalos, atsiradusios dėl pareigos kreiptis į teismą dėl UAB „Luna Capital Group“ bankroto bylos iškėlimo nevykdymo, atlyginimą.

Dėl civilinės atsakomybės, kilusios vykdant mokėjimus UAB „Jurtinga shipping“

50. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu atlyginimu žalos, kurią sudaro mokėjimai UAB „Jurtinga Shipping“, nurodydami, jog šie mokėjimai buvo atliekami pagal galiojančią sutartį, o teismas nepagrįstai nusprendė, kad mokėjimai esą atlikti neteisėtai.

51. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas BUAB „Luna Capital Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, 2019 m. sausio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-73-823/2019, konstatavo, kad įrodymai, kurie pateikti ir į nagrinėjamą bylą, nėra pakankami tam, jog patvirtintų, kad paslaugos pagal UAB „Jurtinga Shiopping“ ir UAB „Luna Capital Group“ sutartį buvo apskritai suteiktos. Antra, apskųstame sprendime pagrįstai pažymėta ir tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi BUAB „Luna Capital Group“ bankroto byloje netenkino BUAB „Jurtinga Shipping“ prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą, kildinamą iš 2010 m. liepos 23 d. sutarties, kadangi nebuvo pagrįsta, jog UAB „Jurtinga Shipping“ suteikė realias paslaugas. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ir nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad UAB „Jurtinga Shipping“ realiai suteikė paslaugas trečiajam asmeniui UAB „Luna Capital Group“.

52. Konstatavus, jog realaus paslaugų suteikimo UAB „Luna Capital Group“ faktas neįrodytas, darytina išvada, jog mokėjimai UAB „Jurtinga Shipping“ buvo atliekami be teisinio pagrindo, todėl tokių veiksmų neteisėtumo ir tokiais mokėjimais sukeltos žalos faktai yra akivaizdūs. Apskųstame sprendime pirmosios instancijos teismas nustatė civilinės atsakomybės sąlygų visetą (CK 6.246–6.249 str.), o apeliantai tokios teismo išvados savo apeliacinių skundų argumentais nepaneigė, todėl, apeliacinio teismo vertinimu, iš apeliantų pagrįstai priteistas atlyginimas žalos, atsiradusios dėl neteisėtų mokėjimų UAB „Jurtinga Shipping“.

Dėl kitų šalių argumentų ir bylos procesinės baigties

53. Kiti apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

54. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, teismo išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Kaip jau minėta, apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo teismo sprendimą (CPK 329, 330 straipsniai), todėl skundai atmetamai, o šis sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

55. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti apelianto (atsakovo) V. K., ieškovo Ukeldi Investment LTD ir trečiojo asmens HR PROTRANS OÜ prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo. Kadangi V. K. apeliacinis skundas atmetamas, priteisti jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nėra pagrindo. Pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas patyrė 1 540 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimu, o trečiasis asmuo – 916,30 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą. Trečiojo asmens HR PROTRANS OÜ prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodyto maksimalaus dydžio (8.11 punktas), todėl trečiojo asmens naudai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apeliantų lygiomis dalimis, t. y. po 458,15 Eur iš kiekvieno apelianto. Ieškovas šioje byloje pateikė vieną atsiliepimą į apeliacinius skundus. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą maksimalus už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteisiamas atlyginimo dydis yra 1 261,39 Eur, todėl ieškovo naudai iš apeliantų lygiomis dalimis priteistinos 1261 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. po 630,50 Eur iš kiekvieno apelianto.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, išbraukiant iš jo rezoliucinės dalies klaidingai įrašytą perteklinį sakinį dėl 3 081,60 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš uždarosios akcinės bendrovės „Viktomas“.

Priteisti iš atsakovo V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui Ukeldi Investment LTD (juridinio asmens kodas 1404696, registruoto Britų Mergelių Salose, reg. adresas Trident Chambers, Road Town, P. O. B. 146, Totola, Britų Mergelių Salos) 630,50 Eur (šešis šimtus trisdešimt eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui Ukeldi Investment LTD (juridinio asmens kodas 1404696, registruoto Britų Mergelių Salose, adresas Trident Chambers, Road Town, P. O. B. 146, Totola, Britų Mergelių Salos) 630,50 Eur (šešis šimtus trisdešimt eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui HR PROTRANS OÜ (juridinio asmens kodas 12280973, registruoto Estijoje, adresas Suurekivi tee 3-3, Liivimäe Küla, Harjumaa, Jöelähtme vald., Estijoje) 458,15 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 15 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui HR PROTRANS OÜ (juridinio asmens kodas 12280973, registruoto Estijoje, adresas Suurekivi tee 3-3, Liivimäe Küla, Harjumaa, Jöelähtme vald., Estijoje) 458,15 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 15 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.