- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- 2S-1671-324/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01028-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- M. G.
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AS Lietuvos skyrius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ir atsakovo M. G. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui M. G. dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo periodinėmis išmokomis vaikams priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Jonavos rajono savivaldybėje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriame prašo nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos Šv. Juozapo Darbininko bažnyčioje ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę G., atsakovui – G. pavardę; priteisti iš atsakovo ieškovei 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nepilnamečių vaikų A. G., gim. (duomenys neskelbtini), U. G., gim. (duomenys neskelbtini), T. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo kiekvienam nepilnamečiam vaikui Vyriausybės nustatyta tvarka indeksuojamą materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 700 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikai taps pilnamečiais; nepilnamečių vaikų naudai priteistų materialinio išlaikymo lėšų administravimą uzufrukto teisėmis pavesti ieškovei; nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką: atsakovas turės teisę su vaikais bendrauti lyginių metų neporinių savaičių savaitgaliais, o nelyginių metų – porinių savaičių savaitgaliais, paimant vaikus bendravimui be nakvynės iš jų gyvenamosios vietos Lietuvoje šeštadienį ir sekmadienį nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją ar kitą su vaikų motina sutartą vietą to paties šeštadienio ir sekmadienio vakarą nuo 17.00 val. iki 18.00 val.; padalinti santuokoje įgytą turtą ir prievoles.
2. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 21 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams sūnums A. G., U. G., T. G. ir N. G., kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis kiekvienam po 700 Eur, paskiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis; nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią jis su sūnumis A., U., T ir N. G. bendrauja esant vaikų pageidavimui, ne vėliau nei prieš 3 (tris) dienas apie bendravimo laiką informavęs ieškovę.
3. Nurodė, kad vaikų būtinaisiais poreikiais rūpinasi viena, kadangi atsakovas neskiria materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Vaikų minimalius, būtinuosius poreikius sudaro ne tik maistas, komunaliniai mokesčiai, tačiau ir ugdymas, būreliai. Minimaliems vieno nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį išleidžia apie 1 400 Eur, į nurodytą pinigų sumą nepatenka išlaidos vaikų atostogoms, laisvalaikiui, pramogoms, nenumatytoms išlaidoms. 700 Eur tenkintų tik minimalius vaikų poreikius, tačiau liktų nepatenkinti kiti vaikų poreikiai arba nurodytus poreikius privalėtų tenkinti išimtinai tik ieškovė, taip padidinant jai tenkančią vaikų išlaikymo, auginimo ir auklėjimo naštą. Atsakovo pajamas sudaro apie 6 200 Eur gaunamas darbo užmokestis, todėl atsakovas turi visas finansines galimybes patenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Ieškovės pajamas sudaro apie 2 800 Eur, todėl ji negali viena patenkinti visų būtinųjų vaikų poreikių. Tai, kad atsakovas išgali tenkinti vaikų poreikius, pagrindžia ir mokėjimo pavedimai, įrodantys, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 31 d. (šalims nustojus vesti bendrą ūkį) iki 2020 m. vasario 16 d. atsakovas yra pervedęs ieškovei 34 540 Eur, t. y. vidutiniškai po 4 317,50 Eur per mėnesį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams A., U., T. ir N. G. kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis kiekvienam po 250 Eur nuo nutarties priėmimo dienos (2020 m. rugpjūčio 28 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, nepilnamečiams vaikams skirtų lėšų tvarkytoja (administratore) uzufrukto teisėmis skyrė jų motiną (ieškovę); nustatė laikino išlaikymo vaikams skirtas lėšas mokėti pavedimais ieškovei iki kiekvieno kalendorinio mėnesio 25 dienos. Nustatė atsakovo laikinojo bendravimo su nepilnamečiais sūnumis tvarką, leidžiant atsakovui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo bendrauti su jais esant vaikų pageidavimui, ne vėliau nei prieš 3 dienas apie bendravimo laiką informavus jų motiną (ieškovę).
5. Nurodė, kad atsakovui neteikiant materialinio išlaikymo vaikams, gali būti pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai, teisė į tinkamas (įprastas) gyvenimo sąlygas bei susiformavusių poreikių tenkinimą. Pašlijus šalių santykiams, atsakovui gyvenant atskirai ir nesant įrodymų, kad atsakovas prisideda prie vaikų priežiūros ir teikia įprastą išlaikymą, teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad vaikų interesai negali nukentėti vien dėl tos priežasties, jog ginčo šalys nusprendė nutraukti santuoką. Tačiau teismui ieškovės nurodyta skiriama 1 400 Eur sumą kiekvienam vaikui sukėlė abejonių, kadangi, atsakovui neskiriant jiems išlaikymo, išlaidos vaikams viršija ieškovės gaunamas pajamas. Kita vertus, šalims nebegalint skirti įprastų pajamų vaikams išlaikyti, turi būti patenkinami minimalūs nepilnamečių vaikų poreikiai, todėl prašyme detalizuotos kiekvieno vaiko mėnesio išlaidos gali būti mažinamos. Teismas atsižvelgė į tai, kad civilinė byla nepradėta nagrinėti iš esmės ir neįvertinti visi įrodymai, o atsakovas atsiliepime su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu vaikams nesutinka ir nurodo, jog vaikams skiriamų pajamų dydis sudarydavo apie 600 Eur per mėnesį, kitos lėšos buvo skiriamos namo, automobilių išlaikymui, dengiami kreditai, todėl skirti kiekvienam vaikui po 700 Eur neturėtų galimybių. Atsakovas sutinka vaikams teikti išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį.
Atsiliepimas
6. Byloje pateikti duomenys rodo, kad šalys šiuo metu gyvena atskirai, atsakovas atsiliepime dėl ieškiniu prašomos nustatyti bendravimo tvarkos su vaikais (jo teisės bendrauti su vaikais nustatytais savaitgaliais be nakvynės) reiškia prieštaravimus ir nurodo, jog tarp jo ir vaikų yra užsimezgęs artimas ryšys, nori ir toliau su vaikais palaikyti artimą ryšį, aktyviai dalyvauti jų gyvenime ir bendrauti tokia tvarka, kuri atitiks nepilnamečių interesus ir teisę bendrauti su abiem tėvais. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad vaikai jau yra tokio amžiaus, kad gali išreikšti savo nuomonę dėl bendravimo, į vaikų užimtumą, ir tai, kad nėra duomenų, jog atsakovas savo bendravimu gali pažeisti vaikų interesus, sprendė, jog ieškovės prašymas nustatyti laikiną vaikų bendravimą su tėvu esant vaikų pageidavimui, ne vėliau nei prieš 3 (tris) dienas apie bendravimo laiką informavus ieškovę, t. y. neribojant vaikų bendravimo su tėvu (atsakovu), neprieštarauja vaikų interesams, todėl jį patenkino.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarties dalį dėl laikino išlaikymo dydžio ir ieškovės prašymą dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkinti visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. teismas pripažino, jog atsakovas nuo 2020 m. kovo mėnesio nebeteikia išlaikymo nepilnamečiams vaikams, tačiau tinkamai nevertino byloje pateiktų rašytinių įrodymų, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Nors teismas nurodė abejojantis nepilnamečių vaikų poreikių dydžiu, tačiau kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys didžiąją dalį kas mėnesį patiriamų vaikų poreikių tenkinimui skirtų išlaidų.
7.2. Priešingai nei pažymėjo teismas, ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad minimaliems vieno nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį yra išleidžiama apie 1 400 Eur, į nurodytą pinigų sumą nepatenka išlaidos vaikų atostogoms (50 Eur), laisvalaikio pramogoms (spektakliai, koncertai, kino teatrai, kavinės, draugų gimtadieniai, stovyklos - 135,50 Eur), nenumatytos išlaidos (155 Eur).
7.3. Teismui abejonių dėl nepilnamečių vaikų poreikių kilo dėl to, jog ieškovės gaunamos pajamos yra mažesnės, negu visų vaikų minimalūs poreikiai. Tenkinant keturių vaikų minimalius (1400 Eur) poreikius būtina 5 600 Eur suma kas mėnesį, tuo tarpu ieškovės gaunamos pajamos yra 2 800 Eur darbo užmokestis bei 400 Eur dydžio išmokos vaikams. Akivaizdu, jog viena ieškovė neturi galimybės patenkinti tokių nepilnamečių vaikų poreikių, todėl prie jų išlaikymo privalo prisidėti atsakovas, kuris turi finansines galimybes, tačiau vaikų jau šešis mėnesius neišlaiko. Šiuo metu ieškovė vaikų poreikius tenkina iš santaupų, tačiau jos senka, dėl ko prašoma priteisti adekvatų išlaikymą vaikų minimaliems poreikiams, o ne tris kartus mažesnį laikiną išlaikymą.
8. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarties dalį dėl nustatytos atsakovo laikinos bendravimo su nepilnamečiais sūnumis tvarkos ir klausimą išspręsti iš esmės - nustatyti tokią laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: 1) atsakovas laikinai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bendrauja su nepilnamečiais sūnumis kas antrą savaitgalį, nepilnamečius vaikus pasiimdamas iš jų buvimo vietos penktadienį iki 19 val. ir grąžindamas vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 20 val.; 2) atsakovas laikinai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi teisę bendrauti su nepilnamečiais sūnumis vaikų gyvenamosios vietos adresu ar kitoje pasirinktoje vietoje kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 17.30 val. iki tos pačios dienos 21 val. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. teismo nutartis yra prieštaringa ir nenuosekli. Teismas pripažino, kad nėra sąlygų riboti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais, tačiau įvertinus nustatytos laikinos bendravimo tvarkos esmę bei jos realų įgyvendinimą akivaizdu, kad ji riboja atsakovo kokybišką ir pastovų bendravimą su vaikais bei galimybes toliau palaikyti artimą ryšį, nesant tam jokių pagrindų. Teismo nustatyta laikina bendravimo yra ydinga, nekonkreti ir paneigianti atsakovo teisę bendrauti su vaikais. Iš teismo nustatytos bendravimo tvarkos esmės seka, kad atsakovas gali bendrauti su nepilnamečiais vaikais tik įgyvendinus dvi sąlygas - esant vaikų pageidavimui ir apie bendravimą su vaikais prieš tris dienas pranešus ieškovei. Žvelgiant iš praktinės šios bendravimo tvarkos perspektyvos, nepilnamečiai vaikai turėtų atsakovui iš anksto pranešti apie norą bendrauti, tačiau jis, gavęs vaikų pranešimą, negalėtų su jais bendrauti iš karto, nes apie tai privalėtų informuoti ieškovę, o realiai su vaikais galėtų bendrauti ne anksčiau nei po trijų dienų nuo tokio pranešimo. Tokia tvarka prieštarauja protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijams, vaikų interesams ir galėtų būti vertinama kaip atsakovo bendravimo su vaikais ribojimas.
8.2. Nutartyje nurodyta bendravimo sąlyga – bendravimas esant vaikų pageidavimui – nepagrįsta ir prieštarauja racionalumui, nes mažai tikėtinas atvejis, kad keturi paaugliai suderintų valią dėl bendravimo su tėčiu vienu metu, ką jie turėtų padaryti pagal teismo nutarties esmę. Priešingu atveju, t. y. nepilnamečiams vaikams nesuderinus valios, atsakovas su jais visais negalėtų bendrauti vienu metu arba susidarytų situacija, kad su vienu vaiku nesimatytų kelis mėnesius ar ilgiau, o su kitu vaiku galėtų bendrauti kiekvieną dieną. Ieškovės pasiūlyta ir teismo nustatyta bendravimo tvarka tik esant vaikų sutikimui yra neprotinga ir neužtikrina vaikų teisės bendrauti su abiem tėvais, nes ieškovė gali daryti poveikį ir jį daro vaikams, siekdama juos nuteikti prieš atsakovą, o tokiu atveju vaikai apskritai nepareikš pageidavimo bendrauti su juo. Ieškovė atsakovui jaučia didelį priešiškumą, yra nusistačiusi prieš jį, todėl gali vaikais manipuliuoti.
8.3. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
8.4. Atsakovo prašoma nustatyti laikina bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka atitinka įprastą teisminę praktiką, nepilnamečių vaikų interesus ir jų teisę bendrauti su abiem tėvais, užtikrins artimo ryšio su vaikais palaikymą, suteiks atsakovui galimybę aktyviai dalyvauti jų gyvenime ir pastoviai bendrauti su vaikais. Ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodė, kad atsakovas su ja nebendradarbiauja dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos, su vaikais bendrauja nesistemingai, apie ketinimus susitikti jai praneša per vėlai. Nors atsakovas su šiais argumentais nesutinka, nustačius jo prašomą bendravimo tvarką tiek atsakovui, tiek ieškovei, taip pat ir nepilnamečiams vaikams būtų aišku, kada ir kokiu laiku jis gali bendrauti su vaikais, bendravimas būtų pastovus, nebūtų užkirstas kelias tolimesniems ginčams su ieškove dėl bendravimo su vaikais.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, o atsakovo tenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
9.1. Teismai, spręsdami klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo vertinimą tik prima facie (liet. preliminariai), o ne pagal ieškovės nurodomą CPK 185 straipsnį, todėl atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad teismas pažeidė procesines įrodymų tyrimo ir vertinimo normas.
Šalies argumentai
9.2. Ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodė, kad jos gaunamos mėnesinės pajamos sudaro 2 800 Eur, tuo tarpu ieškovei teigiant, kad ji viena nuo kovo mėnesio išlaiko šalių keturis nepilnamečius vaikų, kurių vieno mėnesinės išlaidos sudaro 1400 Eur, bendra mėnesio visų keturių vaikų išlaikymo suma sudarytų 5600 Eur, t. y. dvigubai daugiau, nei visos ieškovės gaunamos mėnesinės pajamos. Akivaizdu, kad iš gaunamo darbo užmokesčio ieškovė turi pragyventi ir pati, kaip teigia, viena išlaikyti gyvenamąjį namą, automobilius, dengti kreditus (nors realiai atsakovas prisideda prie šių išlaidų), todėl ieškovės reikalaujamas laikino išlaikymo dydis prieštarauja jos pajamoms ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams.
9.3. Sutiktina su teismo išvadomis, kuriomis teismas abejoja ieškovės nurodytų vaikų poreikių teisingumu. Kyla pagrįstų abejonių ieškovės nurodomo išlaidų pagrįstumu, pvz. kiekvieno vaiko mėnesinėmis išlaidos maistui - 600 Eur (200 Eur namuose+400 Eur mokykloje), kiekvieno vaiko mėnesinėmis išlaidos vadovėliams ir kanceliarinėms prekėms - 130 Eur, kiekvienam vaikui skiriamoms lėšoms vaikų pramogoms - 200 Eur, abejones kelia ir 175,50 Eur papildomos išlaidos, kurios net neapibrėžtos, abejotina ir 75 Eur išlaidomis vaikų drabužiams, 133,33 Eur dydžio išlaidomis sūnaus U. korepetitoriui, nors sūnus puikiai mokosi, 150 Eur mėnesinėmis išlaidomis kiekvienam vaikui už būsto išlaikymą ir augintinių priežiūrą ir t.t. Ieškovė atskirajame skunde nurodo dar kitas vaikų poreikių išlaidas bei jų dydį, t. y. nurodo, kad A. kas mėnesį išleista ne mažiau nei 615,45 Eur, U. - 617,73 Eur, T. - 633,23 Eur, N. - 623,98 Eur, ir prie šių sumų ji papildomai patiria mažiausiai 955 Eur išlaidų, iš ko gaunama 1 500 Eur viršijanti suma. Taigi, ieškovė šioje byloje užima nesąžiningą ir visiškai nenuoseklią poziciją dėl teikiamo ir reikiamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams bei nepateikia patikimų įrodymų, kurie patvirtintų kiekvieno vaiko realias 1500 Eur mėnesines išlaidas.
9.4. Atmestini kaip nepagrįsti ieškovės atskirojo skundo argumentai apie banko sąskaitos išrašų patvirtintą vaikų išlaikymą iš jos santaupų. Tai, kad atsakovė išgrynina pinigines lėšas, nereiškia nei kad tai yra santaupos, nei kad jos visos panaudotos išimtinai nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui.
9.5. Atsakovas visuomet rūpinosi savo nepilnamečiais vaikais ir juos finansiškai išlaikė, dengė tiek jų kasdienes, tiek kitas išlaidas, susijusias su vaikų popamokine veikla, įgimtų įgūdžių lavinimu, atostogomis, laisvalaikiui ir t.t., todėl žino, kad vieno nepilnamečio vaiko išlaikymui šeima per mėnesį skirdavo apie 600 Eur. Priešingai apeliantės teiginiams, jis ir po 2020 m. kovo mėnesio teikė išlaikymą vaikams bei nemažomis sumomis prisidėjo prie jų išlaikymo. Bendraudami jie dažniausiai valgydavo kavinėse, taip jis rūpinosi ir prisidėjo prie vaikų mitybos poreikių. Jis tenkino visus kitus vaikų poreikius – pirko jiems drabužius ir avalynę (išleido 600 Eur), apmokėjo odontologo paslaugas (apie 400 Eur), vežėsi vaikus du kartus atostogauti po 3 dienas (apie 1000 Eur išlaidos), su vaikais dažnai važinėjo kartingais (500 Eur), yra apmokėjęs už šokių ir aviacijos būrelius (2000 Eur), supirkęs aviacijos būreliui reikalingas priemones, vežiojo vaikus į mokyklą ir iš jos parveždavo namo, visiems keturiems vaikams nupirko naujus telefonus (4 x700= 2800 Eur), išmaniuosius laikrodžius, kompiuterį, kitas jiems reikalingas priemones, duodavo tiesiogiai pinigų vaikams jų kasdienėms išlaidoms.?
Atsiliepimas
3. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. Laikina bendravimo tvarka nustatyta atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nebendradarbiauja su ieškove nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos klausimais, su jais bendrauja nesistemingai, apie ketinimus susitikti ieškovei pranešdamas vos prieš kelias valandas ar dieną, nurodydamas, jog atvyks tam tikru laiku, bet atvykdamas 3 val. vėliau ir pan. Nors ieškovė skatina atsakovo ir vaikų bendravimą, toks neorganizuotas atsakovo elgesys trikdo nepilnamečių vaikų dienotvarkę. Atsakovas siekia juos integruoti savo naujojoje šeimoje, tačiau jie šiuo metu tam dar nėra pasiruošę, dėl ko atsisako lankytis atsakovo namuose.
10.2. Nesutiktina su atsakovo teiginiais, kad teismo nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka riboja atsakovo kokybišką ir pastovų bendravimą su jai bei galimybes toliau palaikyti artimą ryšį. Tai neatitinka tikrovės ir yra neįrodyta, nes, priešingai nei teigia atsakovas, nustačius laikiną bendravimo tvarką, atsakovas maksimaliai bendrauja ir susitinka su vaikais, jiems sutikus, vežasi į naują gyvenamąją vietą. Bendravimas tapo labiau organizuotas, atsakovas sugeba apie ketinimus bendrauti su vaikais ieškovę informuoti prieš 3 dienas ir dėl to bendravime su vaikais atsirado stabilumas.
10.3. Ginčydamas teismo nutartimi nustatytą bendravimo tvarką atsakovas nurodo hipotetines situacijas, kurių atveju teismo nustatyta bendravimo tvarka neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų. Atsakovas nesiekia racionaliai suderinti bendravimo su nepilnamečiais vaikais klausimo, kuris iš esmės sąlygotų vaiku dienotvarkės stabilumą. Jis piktybiškai ieško variantų, kodėl tokia tvarka neva neįgyvendinama. Paties atsakovo siūloma bendravimo tvarka neatlaikytų analogiškos kritikos - atsakovas neturėtų galimybės neplanuotai parvežti/nuvežti vaikų į būrelį/mokyklą arba susitikti nelaimingo atsitikimo atveju, jei tai nutiktų pirmadienį, trečiadienį ar savaitgalį ne atsakovo bendravimo laiku. Ieškovė supranta, kad teismo nutartyje neįmanoma apibrėžti visų galimų kilti gyvenimiškų situacijų.
10.4. Atsakovas interpretuoja teismo nutarties tekstą teigdamas, neva ji suteikia teisę atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais tik esant visų jų bendram pageidavimui. Tokia interpretacija neatitinka nutarties turinio ir faktiškai susiklosčiusių santykių - atsakovas iki nutarties priėmimo ir jai galiojant bendrauja tiek su visais vaikais kartu, tiek su kiekvienu ar keliais atskirai.
10.5. Atsakovo siūloma nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka faktiškai nebus įmanoma vykdyti. Atsakovas yra (duomenys neskelbtini) Lietuvoje direktorius, kuris iki šiol bent kartą per savaitę ar dvi savaites vyksta į komandiruotę Ukrainoje, Rusijos Federacijoje ar kitą Nepriklausomos valstybių sandraugos valstybę. Išvykos dažniausiai užtrunka po keturias dienas. Toks nenuoseklus darbo grafikas yra viena iš priežasčių, kodėl šalys įprato naudotis auklės paslaugomis bei kodėl ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė konkrečių savaitės dienų, per kurias atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumis. Šalių nepilnamečiai vaikai iki šiol nėra pasiruošę integruotis atsakovo naujoje šeimoje, pvz.: paskutinį kartą, kai atsakovas norėjo vežtis sūnus su nakvyne į dabartinį savo gyvenamąjį būstą, su juo sutiko važiuoti ir išvyko tik du vaikai, todėl, ieškovės manymu, taikant laikinąsias apsaugos priemones yra būtina įvardyti, jog šalių sūnūs bendrauja su tėvu tik esant jų pageidavimui.
10.6. Atsakovo siekis su nepilnamečiais vaikais bendrauti kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 17.30 val. iki tos pačios dienos 21 val. yra nesuderinamas su vaikų veiklos grafikais. Pvz. U. ketvirtadieniais lanko papildomus užsiėmimus KTU gimnazijoje nuo 15.45 val. iki 17.15 val., U. užsiėmimus KTU gimnazijoje lanko antradieniais nuo 15.30 val. iki 17.00 val. Užsiėmimai vyksta Kaune, todėl grįžti į gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) iki 17.30 val. piko metu yra neįmanoma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
6. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta ieškovės prašoma laikina atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais ir iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 250 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
7. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – užsakymo patvirtinimą ir apmokėjimą už poilsį Juodkrantėje patvirtinančius dokumentus; (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 5 d. pažymą; MB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą-faktūrą Nr. GSS 19-07-30-1, VšĮ šokių studijos (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 5 d. pažymą; Telia Lietuva, AB sąskaitas-faktūras SAP Nr. 254165306 ir JUP Nr. 2034785044, ieškovės bankų sąskaitų 2019-01-01 – 2020-09-03 išrašus.
8. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui 2020 m. spalio 27 d. pateikė patikslintą atskirojo skundo prašymą, kuriuo prašė nustatyti patikslintą laikiną atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais.
9. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui 2020 m. spalio 28 d. pateikė prašymą priimti į bylą naujus įrodymus: šalių susirašinėjimą elektroniniu paštu, atsakovo SMS žinutes ieškovei, banko sąskaitos išrašą,
10. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui 2020 m. lapkričio 4 d. kartu su nuomone dėl atsakovo patikslinto prašymo dėl bendravimo tvarkos ir jo pateiktų papildomų dokumentų priėmimo pateikė naujus įrodymus – užklasinės veiklos būrelių grafiką ir elektroninį laišką, 2020 m. lapkričio 10 d. – (duomenys neskelbtini) atstovybės Lietuvoje 2020 m. lapkričio 4 d. raštą.
11. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį, imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręsti laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir bendravimo su vaikais tvarkos klausimai, kad nebūtų pažeisti vaikų interesai, priima ieškovės ir atsakovo pateiktus naujus įrodymus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti. Atkreiptinas dėmesys, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, apeliacine tvarka tikrinamu atveju sprendžiami tik laikino išlaikymo dydžio ir laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimai, kurių metu teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.
13. Atsakovo prašymas dėl atskirojo skundo papildymo, pateiktas pasibaigus nutarties apskundimo terminui, nelaikytinas atskirojo skundo dalyko ar pagrindo keitimu pasibaigus jo padavimo terminui. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo prašymu yra patikslinta tik prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka, į CPK 376 straipsnyje įtvirtintą teismo teisę viršyti pareikštus reikalavimus šeimos bylose ir priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti sprendžiant dėl aplinkybių, susijusių su nepilnamečių vaikų interesais, ar taikyti alternatyvų vaiko interesų gynimo būdą, taip pat į tai, kad 2020 m. lapkričio 4 d. ieškovė pateikė savo nuomonę dėl patikslinto prašymo, kad apeliacinės instancijos teismo pavedimu išvadą duodančios institucijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2020 m. lapkričio 26 d. pateikė išvadą dėl patikslintos laikinos bendravimo tvarkos, konstatuotina, kad prašymo priėmimas neprieštarauja apeliacijos dalyko įvertinimui laikantis šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnis).
Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
14. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą.
15. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą kiekvienam vaikui po 700 Eur per mėnesį. Tokio dydžio laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui prašė ir taikant laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) A. G. mėnesio išlaidos sudaro 1953,29 Eur, (duomenys neskelbtini) U. G. – 1876,12 Eur, (duomenys neskelbtini) T. G. – 1838,55 Eur, (duomenys neskelbtini) N. G. – 1799,46 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ne visos ieškovės nurodytos šalių vaikų išlaikymo išlaidos yra pagrįstos, dalis jų užaukštintos. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad vien tik būsto išlaikymo išlaidų dalis kiekvienam vaikui sudaro po 150 Eur/mėn., transporto išlaidos – po 70 Eur/mėn., nenumatytų išlaidų dalis - nuo 115 iki 175 Eur/mėn., išlaidos vadovėliams ir kanceliarinės priemonėms mokyklai - po 130 Eur/mėn., laisvalaikio knygoms po 10 Eur/mėn., laisvalaikio išlaidos (spektakliai, koncertai, kino teatrai, kavinės, batutų centrai) po 50 Eur/mėn., vaistams ir vitaminams po 50 Eur/mėn.; kad, be įprastinių maitinimo išlaidų namuose, kiekvienam vaikui dar papildomai patiriamos maitinimo išlaidos mokykloje ir prieš būrelius nuo 240 Eur/mėn. (trijų jaunesnių berniukų) iki 400 Eur/mėn. (vyriausiojo sūnaus). Nėra aišku, kam tokio amžiaus vaikams reikalinga auklė, kurios atlygio dalis kiekvienam vaikui sudaro po 150 Eur/mėn. Vaikų poreikių lentelėse ieškovė nurodė vaikų lankomų užklasinių veiklų išlaidas, pvz. A. G. – plaukimo užsiėmimai 43,33 Eur, karate treniruotės 41,67 Eur, muzikos pamokos (gitara/pianinas) 26,67 Eur; programavimo pamokos 41,67 Eur, šokių pamokos 60 Eur, tačiau iš ieškovės pateikto užklasinės veiklos būrelių grafiko matyti, kad A. lanko tik karate ir šokių užsiėmimus. Mažiau užsiėmimų, nei nurodyta poreikių lentelėse, lanko ir kiti šalių sūnus. Taigi ieškovė į vaikų poreikių suvestinę įtraukė ir užklasines veikla, kurių šiuo metu šalių vaikai nelanko.
16. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Visgi minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu atskaičius mokesčius yra 447 Eur (nuo 2020 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudaro 607 Eur) laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Byloje nėra įrodymų, kad vaikai turi specialiųjų sveikatos poreikių, dėl kurių ieškovė patirtų papildomų išlaidų, todėl, apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteista 250 Eur suma kiekvienam vaikui laikytina užtikrinančia būtinuosius vaiko poreikius šalių ginčo nagrinėjimo metu. Šis dydis nustatytas įvertinus, kad valstybės parama kiekvienam vaikui sudaro apie 100 Eur per mėnesį, bei kad ieškovė prie kiekvieno vaiko išlaikymo turi prisidėti panašaus dydžio suma, kokia yra priteista iš atsakovo (realiai ta suma būtų mažesnė).
17. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį dėl laikino išlaikymo dydžio, todėl nutarties dalis dėl išlaikymo priteisimo paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo
19. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį: abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaikų interesams, turi nustatyti tokią vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t. y. kuri atitiktų vaikų interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek minėtų vaikų tėvo, giminaičių, tiek ir kito tėvo bei pačių vaikų atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2002; 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).
20. Atsakovas apeliacine tvarka ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl nustatytos laikinos bendravimo tvarkos sąlygos, pagal kurią vaikų lankymasis pas atsakovą siejamas su vaikų pageidavimu ir ieškovės informavimu ne vėliau kaip prieš 3 dienas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad, nesant duomenų apie bendravimu su tėvu pažeidžiamus vaikų interesus, tokia tvarka vertintina kaip atsakovo bendravimo su vaikais ribojimas, nes nepilnamečių vaikų norai ir pageidavimai ne visada atitinka jų interesus. Remiantis kasacinio teismo praktika, net esant išreikštam vaiko nenorui bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes, tai nėra lemiamas kriterijus sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2007; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Tokios pozicijos laikomasi ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., Hokkanen v. Finland, no. 19823/92, 23 September 1994). Tėvai ir vaikai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti vieni su kitais. Iš šalių pateiktų procesinių dokumentų ir šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais bei SMS žinutėmis preliminariai matyti, jog tarp ginčo šalių vykstantys konfliktai dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos yra nulemti jų priešiško nusistatymo ir netolerancijos vienas kito atžvilgiu, todėl tikėtina, kad, vykdant priimtą teismo nutartį, teismo nustatytu įpareigojimu atsižvelgti į vaikų norus ir pageidavimus gali būti piktnaudžiaujama ir/ar manipuliuojama. Pažymėtina ir tai, kad teismo procesiniai sprendimai turi būti konkretūs ir aiškūs, o šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priėmė sąlyginį sprendimą, nes nustatytos bendravimo tvarkos įgyvendinimą susiejo su sąlyga – vaikų pageidavimais. Byloje nėra duomenų, kad vaikai nenorėtų bendrauti su tėvu jo gyvenamojoje aplinkoje, tokias aplinkybes nurodė tik ieškovė. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, apklausęs šalių nepilnamečius vaikus, 2020 m. liepos 8 d. pirmosios instancijos teismui teiktoje išvadoje nurodė, kad berniukai laisvalaikį leidžia tiek su tėčiu, tiek su mama. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, jog tėvų pareigos bendraujant su vaiku yra lygios ir atsakovas, kaip nepilnamečių sūnų tėvas, turėtų bendrauti su vaikais ne tik esant jų pageidavimui – turėtų būti nustatoma maksimali, kiek tai įmanoma, ir konkreti vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
21. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl laikinos atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos pakeistina. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovo prašoma nustatyti laikina bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, pagal kurią atsakovas laikinai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bendrauja su nepilnamečiais sūnumis kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgaliais, nepilnamečius vaikus pasiimdamas iš jų buvimo vietos penktadienį 17 val. ir grąžindamas vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 20 val.; kalendorinių metų nelyginės savaitės pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos po pamokų/užsiėmimų arba iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos jų buvimo vietos 17 val. 30 min. ir grąžindamas vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20.30 val., taip pat kalendorinių metų lyginės savaitės antradienį ir ketvirtadienį pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos po pamokų/užsiėmimų arba iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos jų buvimo vietos 17 val. 30 min. ir grąžindamas vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20.30 val.; vaikų mokyklinių pavasario, rudens ir žiemos atostogų metu pasiimdamas vaikus pirmąją jų atostogų dieną ir iš jų gyvenamosios vietos ar kitos jų buvimo vietos 11 valandą ir grąžindamas vaikus ketvirtą atostogų dieną iki 11 val.; bendrauja su vaikais vasaros atostogų metu dvi savaites, šį laiką suderinant su ieškove ne vėliau kaip likus dviem mėnesiams iki numatomų atostogų pradžios (jei šio laiko šalims suderinti nepavyksta, laikoma, kad šis tėvo ir sūnų bendravimo laikotarpis yra nuo birželio 15 d. 11 val. iki birželio 22 d. 11 val. bei nuo rugpjūčio 1 d. 11 val. iki rugpjūčio 8 d. 11 val.), atitinka įprastą teisminę praktiką, nepilnamečių vaikų interesus ir jų teisę bendrauti su abiem tėvais, užtikrins artimo ryšio su vaikais palaikymą, suteiks atsakovui galimybę aktyviai dalyvauti jų gyvenime ir pastoviai bendrauti su vaikais.
22. 2020 m. lapkričio 26 d. išvadą teikiančios institucijos išvadoje Nr. 4SD-5694 konstatuota, jog esminių ieškovės prieštaravimų tokios tvarkos nustatymui nėra. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, nustačius šią bendravimo tvarką, tiek atsakovui, tiek ieškovei bei nepilnamečiams vaikams būtų aišku, kada ir kokiu laiku tėvas gali bendrauti su vaikais, bendravimas būtų pastovus. Teismas įvertino ir tai, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1160 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“ Lietuvoje nuo 2020 m. spalio 26 d. paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija, neformalus vaikų švietimas vykdomas iš dalies nuotoliniu būdu arba sustabdytas, todėl atsakovo bendravimo laikas netrukdys vaikų užklasinėms veikloms. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovas rūpinasi vaikų mokymosi rezultatais, jų užimtumu, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis nepasirūpins ir sūnų T. bei N. programavimo užsiėmimais, vykstančiais nuotoliniu būdu šeštadieniais ar pasibaigus ekstremaliai situacijai, ar kad neužtikrins vaikų užklasinių veiklų lankymo jų bendravimo metu. Į keistiną bendravimo tvarką įtrauktina ir nuostata, kad šalys privalo nedelsiant (ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną) informuoti viena kitą skambučiu ir SMS žinute arba elektroniniu paštu apie kontaktinių ryšio priemonių bei šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos adresų, ugdymo ir joms prilygintų užimtumo įstaigų pasikeitus, traumas ar kitus sveikatos sutrikimus.
23. Papildomai pažymėtina, jog išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus visas bylos aplinkybes, vaikų poreikius bei nuomonę, bus nustatyta ne laikina, o nuolatinė bendravimo tvarka, kurioje teismas įvertins šalių bendravimo su vaiku sąlygas detaliau.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t.y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).
25. Nagrinėjamu atveju šalių ginčas nėra išspręstas iš esmės, todėl teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarties dalį dėl laikino išlaikymo priteisimo palikti nepakeistą.
Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarties dalį dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo auklėjant juos tvarkos nustatymo panaikinti ir šį klausimą išspręsti iš esmės. Nustatyti laikiną atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką:
1. Atsakovas M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikinai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bendrauja su nepilnamečiais sūnumis A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) U. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgaliais, nepilnamečius vaikus pasiimdamas iš jų buvimo vietos penktadienį 17 val. ir grąžindamas vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 20 val.
2. Atsakovas M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikinai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bendrauja su nepilnamečiais sūnumis A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) U. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kalendorinių metų nelyginės savaitės pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį, pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos po pamokų/užsiėmimų arba iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos jų buvimo vietos 17 val. 30 min. ir grąžindamas vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20.30 val., taip pat kalendorinių metų lyginės savaitės antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos po pamokų/užsiėmimų arba iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos jų buvimo vietos 17 val. 30 min. ir grąžindamas vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20.30 val.
3. Atsakovas M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikinai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bendrauja su nepilnamečiais sūnumis A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) U. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikų mokyklinių pavasario, rudens ir žiemos atostogų metu, pasiimdamas vaikus pirmąją jų atostogų dieną iš jų gyvenamosios vietos ar kitos jų buvimo vietos 11 valandą ir grąžindamas vaikus ketvirtą atostogų dieną iki 11 valandos. Atsakovas M. G. bendrauja su vaikais A. G., U. G., T. G., ir N. G. vasaros atostogų metu dvi savaites, šį laiką suderindamas su ieškove ne vėliau kaip likus dviem mėnesiams iki numatomų atostogų pradžios. Jei šio laiko šalims suderinti nepavyksta, laikoma, kad šis tėvo ir sūnų bendravimo laikotarpis yra nuo birželio 15 d. 11 val. iki birželio 22 d. 11 val. bei nuo rugpjūčio 1 d. 11 val. iki rugpjūčio 8 d. 11 val.
4. Šalys privalo nedelsiant (ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną) informuoti vieną kitą skambučiu ir SMS žinute arba elektroniniu paštu apie kontaktinių ryšio priemonių bei šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos adresų, ugdymo ir joms prilygintų užimtumo įstaigų pasikeitus, traumas ar kitus sveikatos sutrikimus.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.