- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-09
- Bylos Nr.
- 2S-185-324/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01028-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- M. G.
- Ieškovas
- J. G.
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, akcinė bendrovė SEB bankas, A. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. patikslintą ieškinį atsakovui M. G. dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo periodinėmis išmokomis vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, akcinė bendrovė SEB bankas, A. G., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės patikslintą ieškinį atsakovui dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, turto padalijimo.
2. Ieškinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovė 2020 m. lapkričio 9 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovui be ieškovės rašytinio sutikimo inicijuoti, organizuoti, atlikti bet kokius žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pastatu–gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu–ūkio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais inžineriniais statiniais–kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir juose esančių įrenginių ar kitų namų apyvokos daiktų remonto, rekonstrukcijos ar statybos darbus.
3. Nurodė, kad atsakovas šeimos būste nebegyvena, tačiau savavališkai inicijuoja įvairius nebūtinus statybos ar remonto darbus juose. Ieškovė 2020 m. birželio 3 d. pranešė atsakovui, kad, kol tarp šalių vyksta ginčas teisme, ji nesutinka su nebūtinais statybų ar remonto darbais namų valdoje. Tačiau 2020 m. rugpjūčio mėn. ieškovei išvykus iš namų ir nesuderinus su ja, atsakovas pakeitė prie gyvenamojo namo išklotas klinkerio trinkeles, dėl ko iki spalio mėn. ieškovei buvo sudėtinga naudotis namų valdos teritorija. Atsakovas 2020 m. spalio 28 d. atsiuntė ieškovei elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad reikia keisti katilą, tam tikras baseino įrangos dalis, sąmatą atsiųs ją gavęs, orientuotis apie 5–7 tūkst. eurų; kadangi namas yra šalių bendra nuosavybė, norės, kad pusę sumos padengtų ieškovė. Ieškovė nesutinka, kad be jos sutikimo šeimos būste būtų atliekamas baseino įrangos remontas ar kiti remonto arba statybos darbai. Siekdama mažinti išlaidas, susitarusi su vaikais, ieškovė nusprendė sustabdyti gyvenamajame name esančio baseino veiklą, vietoj plaukimo su vaikais daugiau laiko leisti lauke. Tačiau atsakovas į ieškovės nesutikimus nereaguoja, pasinaudojęs ieškovės nebuvimu namuose įleidžia meistrus, statybininkus ir savavališkai atlieka savo nuožiūra suplanuotus darbus. Kadangi atsakovas dalies remonto išlaidų reikalaus iš ieškovės, būtina taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos uždraudė atsakovui be ieškovės rašytinio sutikimo inicijuoti, organizuoti, atlikti bet kokius žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pastatu–gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu–ūkio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais inžineriniais statiniais–kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir juose esančių įrenginių ar kitų namų apyvokos daiktų remonto, rekonstrukcijos ar statybos darbus.
5. Nurodė, kad ieškovės patikslintas ieškinys, kuriuo reiškiamas reikalavimas dėl santuokoje įgyto turto (240/2640 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pastatu-gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu-ūkio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais inžineriniais statiniais-kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) padalijimo, šiuos nekilnojamuosius daiktus priteisiant ieškovei, atitinka Civilinio proceso kodekse numatytus formalius reikalavimus, todėl neegzistuoja jokių pakankamai akivaizdžių aplinkybių, dėl kurių šis ieškovės reikalavimas akivaizdžiai negalėtų būti tenkinamas. Tai reiškia, jog viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų nustatyta. Vien ta aplinkybė, jog ginčo objektas, kurį ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju valdytų ir naudotų asmeniškai tik ieškovė, o šiuo metu šalys turi teisę priimti sprendimus dėl disponavimo ginčo objektu, patvirtina, kad būsimo, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Byloje kol kas nėra ginčo dėl to, jog gyvenamasis namas su priklausiniais yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Atsakovo įsakmi pozicija matoma iš pateikto 2020 m. spalio 28 d. atsakovo ieškovei atsiųsto elektroninio laiško bei ieškovės prašyme pateiktų argumentų apie atsakovo nurodymą, jog nederins jokių remonto darbų su ja, o po to ši galės inicijuoti naujus teisminius ginčus ir aiškintis, ar atlikti remonto darbai buvo būtini, ar jų kaina nebuvo pernelyg didelė. Teismo nuomone, tai sudaro pagrindą išvadai, jog būsimo, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, o pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų užkirstas kelias ateityje kilti naujiems teisminiams šalių ginčams ir išvengti su tuo susijusių papildomų išlaidų.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Nėra teisinio ir faktinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi neegzistuoja visos būtinos CPK 144–145 str. nustatytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų apie realų pavojų jos asmeniniams turtiniams interesams, šalių bendram turtui sukeltą ar galimai keliamą žalą. Ieškovė šią pareigą turėjo pagal CPK 178 straipsnio nuostatas. Teismas nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo atveju vien dėl ieškiniu reiškiamų reikalavimų pobūdžio. Tai prieštarauja suformuotai teismų praktikai, pagal kurią laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai byloje pateikta objektyvių ir konkrečių duomenų, ar bent tikėtinai pagrindžiančių grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, nesąžiningą ar neteisėtą atsakovo elgesį ir pan. Vien faktas, kad ieškovė reiškia reikalavimą ginčo turtą priteisti jos asmeninėn nuosavybėn, nepatvirtina nei grėsmės ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymui, nei pavojaus ieškovės turtinėms teisėms. Neįrodyti atsakovo nesąžiningi ar neteisėti veiksmai valdant ar disponuojant ginčo turtu, dėl ko būtų pagrindas riboti atsakovo nuosavybės teisę į turtą. Nėra ginčo, kad tas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tad jo savininkai yra abi šalys, turintys teisę priimti sprendimus dėl bendro turto būklės išlaikymo. Skundžiama nutartis pažeidžia šią atsakovo teisę, taip pat bendraturčių lygiateisiškumo ir proporcingumo principus. Ieškovei suteikiamas nepagrįstas pranašumas, o atsakovo nuosavybės teisės yra varžomos daugiau, nei būtina tikslui pasiekti.
6.2. Teismas nevertino, kad visi atlikti darbai buvo būtini užtikrinant tinkamą bendros jungtinės nuosavybės turto būklę ir eksploataciją, nepilnamečių vaikų interesus. Ieškovė piktybiškai neleidžia atlikti namų valdos priežiūros darbų, veikia neteisėtai ir nesąžiningai, šiais veiksmais mažina byloje dalintino turto būklę, sunkina šalių vaikų gyvenimo sąlygas. Jeigu teismas būtų suteikęs galimybę atsakovui pateikti atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, jis būtų paaiškinęs, dėl kokių priežasčių minėti darbai buvo būtini.
6.3. Ginčo namų valdoje trinkelių danga pakeista ne slaptai ar darant žalą turtui, bet dėl to, kad danga buvo „suvaikščiojusi“, darbų atlikimas buvo suplanuotas iš anksto. Ieškovei nesutikus įleisti asmenų, tvarkiusių aplinką, juodžemis buvo netinkamai supiltas prie trinkelių kraštų, dėl ko iki tol buvusi trinkelių danga buvo pagadinta. Iškilimai ir suskilimai atsirado ir kiemo aikštelės viduryje, kurioje atsakovas su vaikais žaidžia krepšinį. Nesutvarkius dangos, šalių nepilnamečių vaikų krepšinio žaidimas tapo nesaugus. Kiemo aikštelės danga pakeista ieškovės sutikimu, kuomet ji atsakovo paprašė pagyventi su vaikais savaitę, o jis sutikdamas ją informavo, kad tuo pačiu pakeis trinkelių dangą. Buvo būtina pakeisti gyvenamojo namo katilą, nes jis kartais veikė, kartais ne. Kurį laiką buvo remontuojama viena ar kita dalis, tačiau kvalifikuotam specialistui patarus, kad pavienių dalių keitimas užtrunka, kainuoja neproporcingai brangiai ir negarantuoja tinkamo katilo funkcionalumo, nusprendė katilą keisti nauju. Nepagrįsti ieškovės samprotavimai, kad gedimai susiję ne su šildymo sistema, o su elektros instaliacija. Pakeitus katilą, šildymo sistema namuose funkcionuoja puikiai. Kadangi namuose gyvena šalių keturi vaikai, reikėjo užtikrinti gyvenamojo namo šildymą ir tinkamas sąlygas vaikams. Ieškovės nesutikimas neprotingas, pažeidė nepilnamečių vaikų interesus. Baseino įrangos pakeitimo darbai taip pat būtini. Baseiną įrengė siekiant skatinti vaikų fizinę veiklą ryšium su jų sveikata. Atsakovas 2020 m. lapkričio 5 d. laiške ieškovei paaiškino, kad būtina pakeisti konkrečias baseino įrangos dalis – elektrodus ir ultravioletines lempas, nes gerokai viršytas jų naudojimo resursų laikas. Minėtas dalis reikia keisti mažiausiai kas du metus, tačiau šalys jų nekeitė ketverius metus. Atsakovas paaiškino ieškovei, kad minėtų dalių nekeitimas, baseino išleidimas ir įrangos sustabdymas nulems kitų baseino įrangos dalių gedimą, dėl ko reikės didesnių išlaidų ateityje. Ieškovei nesutinkant keisti baseino dalis, bus sukelta žala šalių bendram turtui, pažeisti nepilnamečių vaikų interesai užsiimti fizine veikla namuose.
Atsiliepimas
7. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. Atsakovas teigia, kad neegzistuoja nė viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, tačiau nepateikė motyvų dėl tikėtinai pagrįstų ieškovės ieškinio reikalavimų. Teismų praktikoje nurodoma, kad teismai turi vertinti, ar negali kilti situacija, kuomet netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bet galimai patenkinus ieškovės reikalavimus, pastaroji, siekdama realios pažeistų teisių gynybos, turėtų inicijuoti naujus teisminius ginčus. Nagrinėjamu atveju susidaro tokia situacija, nes atsakovas, būdamas gyvenamojo namo ir dalies žemės sklypo bendraturtis, neatsižvelgia į ieškovės motyvus ir poziciją racionaliai taupyti valdant turtą. Savavališkai organizuodamas šildymo įrangos keitimo darbus, be ieškovės sutikimo į gyvenamąsias patalpas įleisdamas santechnikus, atsakovas pažeidžia jos teisę į privatų gyvenimą. Toks atsakovo piktybinis elgesys yra nevienkartinis. Atsakovas turi raktus nuo namų valdos, neįspėjęs nuolat atvyksta į privačią ieškovės gyvenamąją erdvę motyvuodamas tuo, kad yra gyvenamojo namo bendraturtis. Atsakovas šiuose namuose negyvena nuo 2019 m. gegužės 31 d.
7.2. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatima iš atsakovo teisės spręsti dėl bendro turto valdymo ir naudojimo, tačiau užkerta kelią jam piktnaudžiauti ir asmeniškai priiminėti sprendimus dėl remonto darbų, nederinant jų tikslingumo, būtinumo, kainos su ieškove. Atsakovas neįrodė aplinkybės, jog kiemo aikštelės dangos būklė buvo avarinė, kėlė grėsmę vaikų saugumui ir ją buvo būtina keisti, taip pat neįrodė, jog šie dangos keitimo darbai atlikti su ieškovės sutikimu. Atsakovas patvirtina, kad darbus atliko ieškovei išvykus. Atsakovas nenurodo, kodėl trinkeles pakeitė naujomis, o nepasirinko ekonomiškesnio sprendimo remontuoti kiemo aikštelės dangą, panaudojant tas pačias trinkeles tose vietose, kuriose ji neva buvo „suvaikščiojusi“. Atsakovas piktnaudžiauja savo kaip gyvenamojo namo savininko teisėmis. Nepaisant ieškovės nesutikimo katilo keitimo darbams, prašymo katilą sutaisyti ekonomiškiau (pirmiau sutvarkyti elektros grandinės sutrikimus), atsakovas po kelių dienų be ieškovės žinios suorganizavo katilo keitimo darbus. Atsakovas nesivadovauja CK 4.75 straipsnio nuostatomis, nederina šalių bendro turto naudojimo klausimų, juos sprendžia vienasmeniškai, be ieškovės sutikimo, nepateikė remonto darbų sąmatos, kurią žadėjo atsiųsti ieškovei. Atsakovas nurodo, kad yra būtini baseino įrangos remonto darbai, tačiau, jeigu jo nurodomi aptarnavimo darbai iš tiesų buvo būtini, atsakovas juos būtų organizavęs 2018 m., kuomet šalys kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį. Reikalavimas atlyginti pusę remonto išlaidų (apie 7000 Eur vertės darbų) prasidėjus teisminiam santuokos nutraukimo procesui rodo, kad atsakovas tuo naudojasi kaip ieškovės terorizavimo ir finansinio bauginimo priemone. Atsakovo teiginiai apie būsimus baseino gedimus yra jo samprotavimai, nepagrįsti objektyviais įrodymais. Baseinas gyvenamajame name yra prabangos elementas, kuris nėra būtinas šalių vaikų sveikatinimo poreikiams patenkinti. Šiuo metu ieškovė visas gaunamas pajamas išleidžia vaikų poreikių patenkinimui ir gyvenamojo būsto išlaikymui, dėl ko, siekdama optimizuoti išlaidas, ketina baseiną išleisti, jo įrangos veikimą sustabdyti. Papildomos 3500 Eur išlaidos nebūtiniems baseino įrangos remonto darbams patenkintų atsakovo įgeidžius, bet pakenktų vaikų interesams. Ieškovė būtų priversta dar labiau riboti vaikų poreikius arba skolintis iš trečiųjų asmenų. Ieškovė rūpinasi vaikų sveikatinimo poreikiais, vaikai lanko kitas sporto treniruotes, kartu su ieškove renkasi vaikščiojimą gryname ore.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas santuokos nutraukimo byloje pagrįstai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždraudė atsakovui be ieškovės rašytinio sutikimo inicijuoti, organizuoti ar atlikti bet kokius remonto darbus, susijusius su ginčo turtu.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Specializuotas transportas“ v. VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, bylos Nr. 2-1868/2010).
12. Atskirąjį skundą atsakovas grindžia teismų praktika, skirta kitos kategorijos byloms (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2014 m. balandžio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Ina Trade“ v. UAB „Ave - Matrox“, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal pateiktą ieškinį Vilniaus komercinio arbitražo teismui dėl nuostolių ir be teisinio pagrindo gautų lėšų priteisimo, bylos Nr. 2-674/2014; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2019 m. sausio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Trakų šilumos tinklai“ v. V. N. ir V. M., trečiasis asmuo UAB „Statybų sritis“ dėl be pagrindo gautų lėšų priteisimo, bylos Nr. e2-90-464/2019). Šeimos bylos išsiskiria specifiniais požymiais, kurie lemia šeimos santykių teisinio reglamentavimo ypatumus, todėl apelianto nurodoma teismų praktika nesivadovautina sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių santuokos nutraukimo byloje.
13. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad vien ieškovės pareikštas ieškinio reikalavimas dėl ginčo turto pripažinimo jos asmenine nuosavybe nesudaro pagrindo spręsti apie grėsmę būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taikytos laikinosios apsaugos priemonės susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra būtinas, jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas ieškinio patenkinimo atveju gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
15. Laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos tam tikro konkretaus reikalavimo įvykdymui užtikrinti, todėl jos taikomos arba atsakovo, kuriam reiškiamas tas reikalavimas, turtui, arba konkrečiam turto objektui, dėl kurio yra kilęs ginčas.
16. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė 2020 m. spalio 5 d. patikslintu ieškiniu, be kita ko, prašė pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pastatą–gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo ieškovės asmeninėn nuosavybėn priteisti: 240/2640 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius–kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 122000 Eur.
17. Teismo sprendimas yra priimamas dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Ieškovės 2020 m. spalio 5 d. patikslinto ieškinio patenkinimo atveju teismas minėtą nekilnojamąjį turtą pripažintų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jį priteistų asmeninėn ieškovės nuosavybėn. Paminėtina, kad atsakovas 2021 m. sausio 11 d. pateikė priešieškinį, kuriame prašo taip pat ginčo nekilnojamąjį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jį šalims priteisti po ½ dalį. Taigi, santuokos nutraukimo byloje sprendžiamas nekilnojamojo turto, pripažintino bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo klausimas.
18. Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 straipsnio 1 dalis). Byloje nesant ginčo dėl aptariamo turto nuosavybės formos, iki tol, kol turtas bus padalintas teismo sprendimu, šalys turi teisę jį valdyti, juo naudotis ir disponuoti nepažeidžiant kito sutuoktinio teisės naudotis bendru turtu, t.y. tai daryti tik bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į aplinkybę, kad nagrinėjamos bylos dalykas nėra bendraturčių ginčas dėl bendrosios nuosavybės įgyvendinimo, o ieškovė nėra davusi sutikimo atsakovo nurodomiems darbams, nepasisakytina dėl atskirojo skundo argumentų apie šių darbų būtinumą. Šia prasme apeliantas nepagrįstai remiasi ir vaikų interesais teigdamas, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis jie yra pažeidžiami (vaikai negali plaukioti baseine). Ieškovė su vaikais gyvena kaime, kur yra daugybė ir kitų būdų alternatyviam laisvalaikio praleidimui.
19. 2020 m. spalio 28 d. atsakovo elektroninis laiškas ieškovei atspindi įsakmią jo poziciją nederinti su ieškove remonto darbų, susijusių su ginčo turtu, reikalauti padengti pusę remontui patirtų išlaidų. Ieškovė nesutinka, kad atsakovas sprendimus dėl remonto darbų priimtų nederindamas su ja darbų tikslingumo, būtinumo, kainos. Tuo remiantis sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog realizavus atsakovo ketinimus, t.y. padarius atitinkamus bendro turto pokyčius ir patyrus su tuo susijusias išlaidas, būsimo teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų dėl to, kad padalintas turto objektas gali nebeatitikti bendrosios nuosavybės pabaigoje buvusių parametrų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai sudaro pagrindą taikyti CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punkte reglamentuotą laikinąją apsaugos priemonę.
20. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia jo kaip bendraturčio teises, o ieškovei suteikia nepagrįstą pranašumą. Minėta, jog bylos nagrinėjimo dalykas nėra bendraturčių ginčas dėl bendrosios nuosavybės įgyvendinimo. Apelianto ginčijamomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (lot. padėtis, kuri yra) išsaugojimą, užkertamas kelias šalių ginčams ateityje, todėl apelianto teisės nėra pažeidžiamos. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šalių santykiai sureguliuojami laikinai, iki teismas priims galutinį sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinio proceso metu. Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t.y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Šalių ginčas nėra išspręstas iš esmės, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas apeliacinėje instancijoje nėra spręstinas ir dėl jų teismas nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
22. Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes bei reikalavimus, pagrįstai nutarė dėl ieškovės pageidaujamos laikinosios apsaugos priemonės taikymo sąlygų (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.