- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-01
- Bylos Nr.
- 2S-123-883/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05913-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Suinteresuotas asmuo
- R. Z., R. V.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) R. Z. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje, iškeltoje pagal antstolės V. Š. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą; suinteresuoti asmenys byloje R. Z., R. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolė V. Š. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydama spręsti klausimą dėl 2022 m. birželio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-398-1031/2021 reikalavimų nevykdymo. Nurodė, kad vykdo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų vykdomąjį raštą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo išieškotojos R. V. naudai, skolininkas – R. Z.. Antstolės V. Š. bei išieškotojos R. V. nuomone, vykdomojo rašto reikalavimai nėra tinkamai vykdomi. Antstolė prašė spręsti teismo sprendimo nevykdymo klausimą.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo R. V. teismo posėdžio metu teikė paaiškinimus, jog su vaiko tėvu santuoka nutraukta jau penkerius metus, bendrauti vaikui su tėvu netrukdo, priešingai, konsultuojasi su vaikų psichologe dėl dukros bendravimo su tėvu. Tačiau dukra dažnai parodo baimę ir nenorą kalbėti su tėvu. Tėvo ir dukters bendravimo tvarka buvo nustatyta 2018 m., kuri teismo sprendimu pakeista 2021 m., atsižvelgiant ir į tėvo pageidavimus. Tėvas su dukra nėra bendravęs jau apie metus laiko.
3. Suinteresuotas asmuo R. Z. teismo posėdyje nedalyvavo. Gautas jo prašymas atidėti teismo posėdį. Pirmosios instancijos teismui papildomų paaiškinimų ar prašymų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi antstolės pareiškimą tenkino ir skyrė skolininkui R. Z. vienkartinę 400 Eur dydžio baudą už Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 9 d. sprendimo, kurio pagrindu išduotas 2022 m. birželio 3 d. vykdomasis raštas dėl bendravimo su vaiku tvarkos, reikalavimų nevykdymą, baudą išieškant išieškotojos R. V. naudai.
5. Teismas konstatavo, kad R. Z. nuo pat vykdomojo rašto išdavimo dienos 2022 m. birželio 3 d. su dukra nustatyta tvarka nebendravo. Teismas rėmėsi suinteresuotų asmenų susirašinėjimu SMS žinutėmis ir vertino, jog tarp šalių yra susiklostę gana įtempti santykiai. Išieškotoja teigė, jog pats skolininkas neatvyksta pasiimti dukters, o skolininkas R. Z. nurodė, jog motina neleidžia bendrauti su vaiku.
6. Teismas nustatė, kad nepilnamečio vaiko A. Z. teisės ir interesai yra pažeisti, nes R. Z. nesilaiko bendravimo su dukra tvarkos, teigdamas, jog motina neleidžia susitikti su dukra, tačiau įrodymų nepateikė. Skolininkas R. Z., žinodamas jam įstatymu nustatytą pareigą vykdyti teismo sprendimą dėl dukros bendravimo su tėvu teismo sprendimu nustatyta tvarka, turėjo ir turi imtis aktyvių veiksmų, kad užtikrintų teismo sprendimo vykdymą.
7. Teismas sprendė, jog skolininkas R. Z. nepateikė įrodymų, kad teismo sprendimo jis nevykdė dėl objektyvių ar pateisinamų priežasčių, neužtikrino, kad būtų laikomasi teismo nustatytos dukters ir tėvo bendravimo tvarkos, todėl pateiktas antstolės pareiškimas laikytinas pagrįstu. Pasirenkant skirtinos baudos dydį, teismas pažymėjo, kad tik dėl R. Z. veiksmų (neveikimo) išduotas vykdomasis dokumentas nė karto nebuvo įvykdytas. Kita vertus, bauda už teismo sprendimo nevykdymą yra skiriama pirmą kartą. Teismas vertino, kad vaiko tėvas nėra visiškai nusišalinęs nuo dukters auklėjimo, todėl skyrė baudą, kuri sąlygotų teismo sprendimo vykdymą ateityje - vienkartinę 400 Eur dydžio baudą suinteresuoto asmens (išieškotojos) R. V. naudai.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 6 d. nutartį, apeliantas (suinteresuotas asmuo) R. Z. prašo panaikinti skundžiamą nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
8.1. Dėl lankymosi pas psichologę apeliantas nurodo, kad lankėsi kelis kartus, vieną kartą jos nerado. Susisiekus su psichologe ji pasakė, kad negali susitikti; susitikimas įvyko kitą dieną per Messenger programėlę. Psichologei paskyrus naują datą, R. Z. pakeitė mobilų telefoną ir negavo priminimo dėl susitikimo; susitarti su psichologe dėl kito susitikimo nepavyko, nes psichologė išėjo ilgų atostogų.
8.2. R. Z. baudimas už tai, kad jis nepraleidžia su vaiku tiek laiko, kiek numatyta teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendime, kuomet pati vaiko mama teismo posėdyje paaiškina, jog vaikas rodo baimę ir nenorą bendrauti su tėvu, yra formalus požiūris į teisės normas, kurios realiai siekia apginti konkrečias vertybes, neatsižvelgiant į šio individualaus ginčo aplinkybes.
8.3. Skiriant baudą, turėjo būti atsižvelgta ir į tai, kad R. Z. sprendimo nevykdymą yra skiriama pirmą kartą, kad vaiko tėvas nėra visiškai nusišalinęs nuo dukters auklėjimo. Parenkant baudos dydį neatsižvelgta, kad vaiko mama ne padeda, bet daro kliūtis vaiko tėvo bendravimui su vaiku.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantui skirta bauda už teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo rašto dėl bendravimo su vaiku tvarkos reikalavimų nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
11. Apeliantas prašo priimti su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus: susirašinėjimą su Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų socialiniu darbuotoju, susirašinėjimą su vaiko mama R. V., susirašinėjimą su psichologe.
12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas klausimas dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui, priima apelianto pateiktus naujus įrodymus.
Dėl baudos skyrimo už bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. vasario 9 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-398-1031/2021 buvo pakeista Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10155-1003/2018 patvirtinta tėvo R. Z. bendravimo su nepilnamete dukra A. Z. tvarka ir nustatyta nauja tėvo ir dukters bendravimo tvarka. 2022 m. birželio 3 d. išduotas vykdomasis raštas dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos 1, 4, 8, 12 punktus.
15. Antstolė 2022 m. liepos 14 d. įpareigojimu laikytis bendravimo tvarkos Nr. S22-32947 R. Z. pranešė apie privalomą vykdyti teismo sprendimą, t. y. laikytis nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, išaiškintos jo teisės ir pareigos, taip pat buvo nurodyta apie galimą baudos skyrimą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimo dieną išieškotojos naudai (v. b. l. 8-9). Antstolės kontoroje gautas skolininko paaiškinimas, kad jam neleidžiama matytis su dukra, prašė susisiekti su socialine darbuotoja (v. b. l. 14). Antstolės kontoroje 2022 m. rugsėjo 14 d., 2022 m. spalio 4 d. gauti išieškotojos el. laiškai, kuriuose nurodoma, kad skolininkas neatvyko pas dukterį 2022 metais: (duomenys neskelbtini) per dukters gimtadienį, gegužės 20 d. 19.00 val., birželio 3 d. 19.00 val., birželio 5 d. (per Tėvo dieną), liepos 1 d. 19.00 val., liepos 15 d. 19.00 val., liepos 29 d. 19.00 val., rugpjūčio 12 d. 19.00 val., rugpjūčio 26 d. 19.00 val., rugsėjo 9 d. val. 19.00 val., rugsėjo 23 d. 19.00 val. (v. b. l. 15, 32, 40); psichologės pateiktoje informacijoje nurodoma, kad nepilnametė A. Z. reguliariai lankė psichologo konsultacijas, kurių metu bandyta organizuoti susitikimus su tėvu, tačiau susitikimai neįvyko, neatvykus tėvui (v. b. l. 25).
16. 2022 m. spalio 3 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo antstolė nurodė skolininkui per 3 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti informaciją antstolei, kodėl nevykdo išduoto vykdomojo rašto, būtent, neatvyko ir nepranešė apie neatvykimą: (duomenys neskelbtini). per dukters gimtadienį, 2022 m. gegužės 20 d. 19.00 val., 2022 m. birželio 3 d. 19.00 val., 2022 m. birželio 5 d. (per Tėvo dieną), 2022 m. liepos 1 d. 19.00 val., 2022 m. liepos 15 d. 19.00 val. (v. b. l. 28-30). Skolininkas antstolei 2022 m. spalio 6 d. el. laišku nurodė, kad jam pati išieškotoja neleidžia matytis su dukra, neleidžia kalbėtis telefonu (v. b. l. 31).
17. 2022 m. spalio 10 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo antstolė nurodė skolininkui per 3 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti informaciją antstolei, kodėl nevykdo išduoto vykdomojo rašto, būtent, neatvyko ir nepranešė apie neatvykimą: 2022 m. liepos 15 d. 19.00 val., 2022 m. liepos 29 d. 19.00 val., 2022 m. rugpjūčio 12 d. 19.00 val., 2022 m. rugpjūčio 26 d. 19.00 val., 2022 m. rugsėjo 9 d. val. 19.00 val., 2022 m. rugsėjo 23 d. 19.00 val. (v. b. l. 42-43). Antstolės užklausos pagrindu Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai suteikė informaciją, kad skolininkas vengia specialistų pagalbos, į kelis susikimus neatvyko, nenurodydamas priežasčių (v b. l. 44-47).
18. CPK 771 straipsnyje reglamentuojamos sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo pasekmės. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
19. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimdamas nutartį taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, išnagrinėja aplinkybes, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrina, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas).
20. Be kita ko, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas).
21. Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 23 punktas).
22. Teismų praktikoje išaiškinta jog teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020; 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021).
23. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad jis neatvyko pas dukterį bendravimo tvarkoje jam skirtu laiku: (duomenys neskelbtini) per dukters gimtadienį, gegužės 20 d., 19 val., birželio 3 d. , 19 val., birželio 5 d. (per tėvo dieną), liepos 1 d., 19 val., liepos 15 d., 19 val., liepos 29 d., 19 val., rugpjūčio 12 d., 19 val., rugpjūčio 26 d., 19 val., rugsėjo 9 d., 19 val., rugsėjo 23 d., 19 val. Taip pat neneigia neatvykęs į susitikimą psichologo konsultacijai. Esminiai atskirojo skundo argumentai yra tai, kad apeliantas nėra visiškai nusišalinęs nuo bendravimo su vaiku ir kad teismas nevertino aplinkybių, jog apelianto ir vaiko mamos santykiai yra konfliktiški, kad vaiko mama pati prisideda prie to, jog sudaromos tėvui kliūtys bendrauti su vaiku. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.
24. Atkreiptinas dėmesys, kad iš vykdomoje byloje esančio šalių susirašinėjimo ir paties apelianto pateikto susirašinėjimo galima spręsti tik apie apelianto norą inicijuoti pokalbius telefonu su dukra paties apelianto pasirinktu laikotarpiu, nesutampančiu su teismo nustatyta bendravimo tvarka. Pvz. pagal bendravimo tvarkos 4 punktą vaiko tėvas per dukters gimtadienį pasiima dukrą 11 val. ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 15 val. Iš šalių susirašinėjimo akivaizdu, kad apeliantas per dukters gimtadienį nesinaudojo jam suteikta galimybe matytis su dukra, o 17:33 val. (t.y. po nustatyto laiko) parašė žinutę vaiko mamai, siekdamas pakalbėti su dukra.
25. Iš šalių susirašinėjimo akivaizdu, kad vaiko tėvų tarpusavio santykiai yra įtempti ir konfliktiški, todėl tokiu atveju teismo nustatytos bendravimo tvarkos nuoseklus ir tikslus abipusis laikymasis tampa itin svarbus, siekiant tinkamai užtikrinti vaiko teisę bendrauti su abejais tėvais. Neturėtų būti toleruotina tokia apelianto pozicija, kai jis savo nuožiūra renkasi jam patogų laiką bendrauti su vaiku, neinformuodamas tinkamai vaiko motinos apie savo negalėjimą pasiimti vaiko nustatytu laiku. Vaiko motinos atsisakymas suteikti galimybes matytis su vaiku ne pagal bendravimo tvarką negali būti vertinamas kaip trukdymas tėvui bendrauti su vaiku, nes, nors ir geranoriškas tėvų bendradarbiavimas skatintinas, tačiau konfliktinių tėvų santykių atveju svarbu abipusiai laikytis teismo nustatytos bendravimo tvarkos ribų. Vien suinteresuoto asmens žinutės dukters motinai, su klausimu, ar dukra yra netoliese, neindikuoja apie tinkamą bendravimo tvarkos laikymąsi iš apelianto pusės.
26. Apelianto pateiktas susirašinėjimas su Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų socialiniu darbuotoju niekaip nepatvirtina atskirojo skundo teiginių, kad vaiko motina sudaro kliūtis bendrauti su vaiku, nes juose užfiksuoti tik apelianto vienpusiški teiginiai apie negalėjimą susisiekti su vaiku, tačiau nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti, kad vaiko motina išties sudaro kliūtis bendrauti su vaiku pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką. Šiame susirašinėjime apeliantui buvo pasiūlyta kreiptis į antstolį ir fiksuoti bendravimo tvarkos nevykdymą, tačiau apeliantas nepateikė jokių duomenų, kad vaiko motina realiai neužtikrina apeliantui galimybės matytis su vaiku jam skirtu laiku.
27. Pateiktas susirašinėjimas su psichologe taip pat nepateisina apelianto negalėjimo atvykti į susitikimą su vaiku pas psichologę, net priešingai: susirašinėjimas kaip tik leidžia spręsti apie apelianto neatsakingumą, užmaršumą, nes susitikimas praleistas apeliantui pasikeitus telefoną, pačiam aiškiai nurodžius, kad pamiršo susitikimą ir jam tikintis priminimo iš pačios psichologės. Nėra duomenų, kad apeliantas savo aktyviais veiksmais būtų rodęs iniciatyvą ir siekęs pakartotinės konsultacijos.
28. Tai, kad pats apeliantas netinkamai vykdo teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, patvirtina ir vykdomojoje byloje esanti 2022 m. spalio 11 d. Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų informacinė pažyma, iš kurios matyti, kad apeliantas dažnai sutartu laiku neatvykdavo pasiimti dukters, apie negalėjimą atvykti tinkamai dukters motinos neinformuodavo, nevykdė įpareigojimo apsilankyti psichologo konsultacijoje, vengia specialistų pagalbos, epizodiškai pradingdavo savaitėmis, dažnai neatsiliepdavo į skambučius, neinformuoja apie gyvenamosios vietos pasikeitimus.
29. Apeliantas taip pat nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų, paneigiančių antstolės nustatytas aplinkybes, kad nuo pat vykdomojo rašto išdavimo 2022 m. birželio 3 d. R. Z. dukters A. Z. nėra pasiėmęs, atskiruoju skundu šių nustatytų aplinkybių niekaip nepaneigia, o tai pateisinančių objektyvių duomenų nepateikia. Kaip jau minėta, šalių susirašinėjimas, paties apelianto pateikti susirašinėjimai su socialiniu darbuotoju, psichologe ir vaiko motina patvirtina, kad pats apeliantas nesilaiko bendravimo tvarkos ribų, savo paties neveikimu trukdo užtikrinti realų savo kontaktą su dukra, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai konstatavo, kad antstolė pagrįstai surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S22-71-22020 ir pagrįstai sprendė dėl baudos skyrimo.
Dėl baudos dydžio
30. Skundžiama nutartimi apeliantui buvo paskirta vienkartinė 400 Eur bauda už Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 9 d. sprendimo reikalavimų nevykdymą. Apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, kurioje buvo skirta 100 Eur bauda. Teigia, kad turėjo būti atsižvelgta į tai, kad bauda skiriama pirmą kartą ir apeliantas nėra visiškai nusišalinęs nuo dukters auklėjimo.
31. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti, todėl teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą. Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012).
32. Pažymėtina, kad parinkdamas baudos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantui bauda už teismo įpareigojimų nevykdymą skiriama pirmą kartą, įvertino ir tai, kad vaiko tėvas nėra visiškai nusišalinęs nuo dukters auklėjimo ir 400 Eur dydžio baudos dydį nustatė būtent siekdamas skatinti apeliantą ateityje tinkamai vykdyti teismo sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantui skirta būtent vienkartinė bauda, kas vertintina kaip švelnesnė baudos opcija, nei skiriama už kiekvieną nevykdymo dieną. Tai, kad kasacinis teismas atskirajame skunde nurodytoje byloje skyrė 100 Eur baudą, nereiškia, kad analogiškas baudos dydis turi būti nustatomas ir šiuo atveju, nes baudos dydis priklauso teismo diskrecijai, ją individualizuojant pagal kiekvienos bylos aplinkybes. Apeliantas nepateikė duomenų, leidžiančių spręsti, kad paskirta bauda būtų neadekvati jo finansinei situacijai. Manytina, kad mažesnės nei 400 Eur baudos skyrimas neskatintų apelianto atsakingiau laikytis teismo įpareigojimų, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir imtis priemonių, siekiant aktyviai ir tinkamai dalyvauti dukters gyvenime jam bendravimo tvarkoje nustatytu laiku, todėl atskirojo skundo argumentai dėl baudos dydžio taip pat atmestini.
33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas, o taip pat atskirajame skunde išdėstytus argumentus, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 straipsnio 1 dalis), dėl ko ją keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.