- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-20
- Bylos Nr.
- A2-1269-324/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01418-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Suinteresuotas asmuo
- K. U.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. S. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-8333-443/2019, suinteresuotas asmuo K. U.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja V. S. (toliau – ir pareiškėja) teismo prašo: 1) atnaujinti ieškinio senaties terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti; 2) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-8333-443/2019 dėl turto padalinimo ir pripažinti, kad nekilnojamojo turto registre neįregistruotas (statusas – formuojamas) gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui K. U. (toliau – ir suinteresuotas asmuo) bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir padalinti pastatą – gyvenamąjį namą tokia tvarka: suinteresuotam asmeniui priteisti nekilnojamojo turto registre neįregistruotą (statusas – formuojamas) pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pareiškėjai priteisti piniginę kompensaciją už 1/2 dalį nekilnojamojo turto, kompensacijos sumai nustatyti byloje skiriant nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizę, ekspertui pavedant atsakyti į klausimą: kokia gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė šiuo metu; išlaidas už ekspertizės atlikimą padalinti pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui lygiomis dalimis; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad santuokos metu įgytas turtas buvo padalintas akivaizdžiai nelygiomis dalimis. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pareiškėja nesuprato, bylos nagrinėjimas vyko rašytinio proceso tvarka, o teismas, priimdamas sprendimą, nesigilino į akivaizdžiai nelygias sutarties sąlygas, nevertino ne tik pačių pareiškėjų valios suderinimo klausimų, bet ir to, ar jų suderinta valia neprieštarauja vaikų teisėms bei teisės normoms. Suinteresuotas asmuo, pasinaudodamas jos teisinių žinių stoka, apgaulės būdu privertė ją pasirašyti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios dalis dėl sutuoktinių turto padalinimo grubiai pažeidė sutuoktinių lygiateisiškumo principą. Marijampolės apylinkės teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.7 punktu pareiškėja sutiko, kad nebaigtos statybos namas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo būtų įregistruotas suinteresuoto asmens asmeninės nuosavybės teise. Vykstant santuokos nutraukimo procesui minėtas gyvenamasis namas jau buvo pastatytas, tačiau suinteresuotas asmuo vengė iki galo sutvarkyti namo statybos dokumentus ir įregistruoti nuosavybės teises. Prieš pasirašant sutartį jis prižadėjo nupirkti butą Marijampolėje. Po santuokos nutraukimo suinteresuotas asmuo 2019 m. gruodžio 20 d. nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau jį įregistravo ne pareiškėjos, o savo vardu. Jis žadėjo butą perrašyti vėliau, kai bus išmokėta banko paskola. Praeitais metais iš ankstesnio buto savininko pareiškėjai tapo žinoma, kad butą suinteresuotas asmuo pirko be banko paskolos. Tik tada ji suprato, kad buvo apgauta.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoto asmuo K. U. atsiliepimu su pareiškėjos prašymu atnaujinti procesą nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad butą jis nupirko 2019 m. gruodžio 20 d., jį suteikė pareiškėjai ir jų vaikams gyventi, suprasdamas, kad reikia pasirūpinti jų gyvenamąja vieta, tačiau niekada nebuvo įsipareigojęs ir neturėjo pareigos pareiškėjai tą butą padovanoti ar neatlygintinai perleisti. Pareiškėja negyvena gyvenamajame name, o po santuokos nutraukimo gyvena kartu su jos priežiūrai priskirtais vaikais buvusio sutuoktinio nupirktame bute, tačiau savo prašymu siekia ne įgauti kokių nors teisių būti šiame bute, o papildomų daiktinių teisių į nebaigtą gyvenamojo namo statybą, tapti jo bendraturte, tokiu būdu grįžti ir į privatų buvusio sutuoktinio gyvenimą. Toks pareiškėjos siekis neatitinka ne tik santuokos nutraukimo tikslų (sutuoktinių gyvenimo skyriumi tiek formaliai, tiek faktiškai), tačiau ir pareiškėjos bei suinteresuoto asmens santuokos nutraukimo priežasčių, dėl kurių jam nėra priimtinas joks pareiškėjos buvimas jo asmeniniame gyvenime.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi pareiškėjos prašymo netenkino ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-8333-443/2020. Priteisė iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui 931,70 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
5. Nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2YT-8333-443/2019 sprendimas priimtas 2019 m. lapkričio 15 d. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad teismo sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjams jų pačių pareiškime nurodytais adresais. Nors nei vienas iš pareiškėjų išsiųsto sprendimo neatsiėmė, tačiau apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą teismo neinformavo, todėl teismas laikė, kad jie buvo įteikti pagal CPK 121 straipsnio 2 dalį – 2020 m. sausio 21 d. (palikus pareiškėjams pranešimus apie pašte saugojamas siuntas).
6. Teismas laikė, kad pareiškėjos nurodomas laikas ir aplinkybė, kuria grindžia prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje – 2020 m. gruodžio mėnesio pabaiga, kada ji sužinojo apie tai, jog buvęs sutuoktinis jai nupirkto buto tikrai neperrašys – nėra nuginčytas suinteresuoto asmens, todėl sprendė, kad pareiškėja nepraleido termino paduoti prašymui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-8333-443/2019.
7. Sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai susitarė pasidalinti ne tik nekilnojamąjį turtą, bet ir visas pinigines lėšas, esančias kiekvieno iš sutuoktinių vardu atidarytose banko sąskaitose ar turimas ne banko sąskaitose, taip pat gera valia pasidalino kitą santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą (sutarties 2.3., 2.5 punktai). Šalys nei lėšų dydžio, nei pasidalinto kilnojamojo turto vertės nenurodė, todėl teismas sprendė, kad negalima daryti išvados, jog pareiškėjai iš bendrosios jungtinės nuosavybės atiteko tik vienas automobilis.
8. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėja laisva valia pasirašė teisinę galią turinčią sutartį, pareiškėja buvo visiškai veiksni, gebanti suvokti savo veiksmus. Ji suprato sutarties sąlygas, prisiėmė numatytas teises ir pareigas, todėl konstatuotina, jog, teismui įvertinus sutartį sutuoktinių interesų apsaugos aspektu, nebuvo pagrindo santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalį dėl turto padalijimo pripažinti prieštaraujančia įstatymo reikalavimams, viešajai tvarkai ir gerai moralei bei pažeidžiančia pareiškėjų, jų nepilnamečių vaikų turtines teises, interesus. Nurodė, kad teismas jokios aiškios teisės normos taikymo klaidos nepadarė, pareiškėja nepagrindė sąlygų, būtinų procesui atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, prašyme nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-8333-443/2019 dėl turto padalinimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Procesą civilinėje byloje buvo prašoma atnaujinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Esminis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.53 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimas – sprendimu nustatytas bendro turto padalinimo būdas pažeidžia CK 3.117 straipsnyje nustatytą sutuoktinių turto lygių dalių prezumpciją. Teisės normos taikymo pažeidimas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad teismas netinkamai įvertino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios dalis – santuokoje įgyto turto padalinimas – grubiai pažeidė pareiškėjos turtines teises, nes santuokos metu įgytas turtas buvo padalintas akivaizdžiai nelygiomis dalimis. 2019 metais, kai vyko santuokos nutraukimo procesas, gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), jau buvo pastatytas, įrengtas, pareiškėja ir suinteresuotas asmuo jame gyveno, tačiau suinteresuotas asmuo vengė iki galo sutvarkyti namo statybos dokumentus ir įregistruoti nuosavybės teises. Jis, pasinaudodamas pareiškėjos teisinių žinių stoka, apgaulės būdu privertė ją pasirašyti sutartį, pagal kurią visas santuokoje įgytas turtas (gyvenamasis namas) atiteko jam. Prieš pasirašant sutartį, už ½ dalį gyvenamojo namo suinteresuotas asmuo pareiškėjai prižadėjo nupirkti butą Marijampolėje. Kad tokią sąlygą reikia įsirašyti į sutartį, pareiškėja nežinojo, advokato neturėjo, savo vaikų tėvu pasitikėjo, o santuokos nutraukimo bylą teismas nagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Suinteresuotas asmuo paaiškino jai, kad tokios sąlygos į sutartį negalima įrašyti dėl to, kad gyvenamasis namas yra jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, be to, namas dar nėra visiškai įregistruotas VĮ Registrų centre. Po santuokos nutraukimo suinteresuotas asmuo 2019 m. gruodžio 20 d. nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau jį įregistravo ne pareiškėjos, o savo vardu. Jis pareiškėjai nurodė, kad butą turėjo pirkti savo vardu, kadangi ėmė banko paskolą ir butą įkeitė bankui. Suinteresuotas asmuo žadėjo butą neatlygintinai perleisti vėliau, kai bus išmokėta banko paskola, tačiau to nepadarė.
9.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, teisės principus bei tinkamai nesivadovavo teismų praktika šio pobūdžio bylose, CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, nes proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018 27, 28 punktas; 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismas nevertino, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu negalėjo būti patvirtina, kadangi ji neatitiko tikrosios šalių valios ir ketinimų, tiesiogiai pažeidė vieno iš sutuoktinių ir nepilnamečių vaikų interesus. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad šalys nei lėšų dydžio, nei pasidalinto kilnojamojo turto vertės nenurodė, todėl negalima daryti išvados, jog pareiškėjai iš bendrosios jungtinės nuosavybės atiteko tik vienas automobilis. Pareiškėjai po santuokos nutraukimo liko tik vienas automobilis. Visas santuokos metu įgytas nekilnojamas turtas ir jame esantys kilnojamieji daiktai atiteko suinteresuotam asmeniui, o pareiškėja su dviem nepilnamečiais vaikais liko be santuokoje įgytos ½ turto dalies.
9.3. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartis pareiškėjos buvo iki galo nesuprasta, bylos nagrinėjimas vyko rašytinio proceso tvarka, pareiškėja advokato neturėjo, teismas nesigilino į akivaizdžiai nelygias sutarties sąlygas. Suinteresuotas asmuo, pasinaudodamas pareiškėjos teisinių žinių stoka, apgaulės ir smurto būdu privertė ją pasirašyti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios dalis dėl sutuoktinių turto padalinimo grubiai pažeidė sutuoktinių lygiateisiškumo principą.
9.4. Pirmosios instancijos teismas nevertino į bylą pateiktų rašytinių įrodymų – fotonuotraukų (su datomis), patvirtinančių, kad santuokos metu buvo sukurtas didelės vertės turtas – pastatytas ir prabangiai įrengtas gyvenamasis namas. Gyvenamasis namas buvo pradėtas statyti šalims gyvenant santuokoje (santuoka sudaryta 2014 m. liepos 25 d.). Tai patvirtino pridėtos foto nuotraukos eilės tvarka, t.y. nuo gyvenamojo namo statybos pradžios iki pabaigos. 2014 m. rugpjūčio 2 d., 2014 m. rugpjūčio 7 d. buvo daromi gyvenamojo namo pamatai; 2015 m. gegužės 3 d., 2015 m. birželio 5 d. pradėtos statyti namo sienos; 2015 m. gruodžio 15 d., 2016 m. sausio 24 d. dengiamas namo stogas; 2017 m. rugsėjo 6 d., 2017 m. rugsėjo 7 d., 2017 m. rugsėjo 19 d., 2017 m. rugsėjo 22 d. vyko vidaus ir išorės įrengimo darbai; 2017 m. spalio 10 d., 2017 m. spalio 12 d., 2017 m. spalio 13 d., 2017 m. spalio 23 d., 2017 m. spalio 24 d., 2017 m. spalio 27 d., 2017 m. spalio 28 d. įrengtas namo vidus; 2017 m. gruodžio 20 d. nuotrauka patvirtina, kad šalys jau name gyvena.
9.5. Teismas nevertino į bylą pateikto garso įrašo, iš kurio girdėti, kaip pareiškėja su buvusiu sutuoktiniu kalba apie bendro turto padalinimą po santuokos nutraukimo, šalys bando gražiuoju pasidalinti santuokoje įgytą gyvenamąjį namą. Suinteresuotas asmuo žada nupirkti pareiškėjai butą, tačiau tik už 20 000-25 000 Eur. Pareiškėja su tokia maža suma nesutiko ir pasakė, kad jei suinteresuotas asmuo nemokės susitarti gražiuoju, tarsis kaip reikia. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad garso įrašai nepatvirtina, jog buvę sutuoktiniai susitarė už suinteresuotam asmeniui atitenkantį visą turtą nupirkti butą pareiškėjai.
9.6. Pirmosios instancijos teismas nevertino pateikto susirašinėjimo trumposiomis sms žinutėmis. Žinutės patvirtina pareiškėjos prašyme dėstomus faktus, kad suinteresuotas asmuo už ½ dalį gyvenamojo namo pareiškėjai turėjo nupirkti butą. Po santuokos nutraukimo jis butą nupirko savo vardu, motyvuodamas prievole buto pirkimui imti banko paskolą. Suinteresuotas asmuo pareiškėjai pasakė, kad butą jos vardu perrašys vėliau, kai pardavėjui sumokės visus pinigus.
9.7. Pirmosios instancijos teismas nevertino gyvenamojo namo draudimo dokumentų (draudimo laikotarpis – 2018 m. vasario 6 d., 2019 m. vasario 5 d., 2019 m. vasario 6 d., 2020 m. vasario 5 d.), kuriuose nurodyta, kad gyvenamojo namo statybos metai 2016. Kartu su prašymu pateikta 2017 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra, išrašyta pareiškėjos vardu, patvirtina, kad į namą pirko reikalingą buitinę techniką: šaldytuvą, kaitlentę, mikrobangų krosnelę, gartraukį, indaplovę, orkaitę.
9.8. Tai, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu neatitinka tikrosios šalių valios, patvirtino visi teismo posėdyje apklausti liudytojai - T. S., R. S., I. K. Jie parodė, kad pagal šalių susitarimą suinteresuotam asmeniui turėjo likti santuokos metu pastatytas gyvenamasis namas, o pareiškėjai už pusę namo jis turėjo nupirkti butą.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. Teismas, spręsdamas dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka, turto balanso nenustatinėja – jis tik patikrina, ar sutuoktiniai aptarė tarpusavio teises ir pareigas bei išsprendė turto padalinimo klausimus.
10.2. Pareiškėja iš esmės nepateikė jokių argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas, papildomai nurodo naujas aplinkybes, kurios visiškai nesusiję su prašomu taikyti pagrindu procesui atnaujinti. Atskirajame skunde nėra nurodoma, kuo tokiu atveju pasireiškė teisės taikymo klaida, kodėl tokie klausimai keliami tik atskirajame skunde.
10.3. Pareiškėja proceso atnaujino galimybę sieja ne su teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, o su pateikiamais naujais faktais, kurie rodo, kad formaliu proceso atnaujinimo pagrindu ji prisidengia, faktiškai neteisėtai nori išplėsti bylos nagrinėjimo ribas ir priimto teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą patikrinti ne nurodytu pagrindu dėl proceso atnaujinimo, o pagal naujai pateikiamus įrodymus ir argumentus, kurių byloje nėra. Nėra keliamas naujai paaiškėjusių aplinkybių klausimas, kadangi tokių aplinkybių nėra.
10.4. Teisės taikymo klaida gali būti suprantama tik kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015; 2018-10-26 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018, 19 punktas). Pareiškėja siekia papildomo naujų faktinių aplinkybių, kurios galimai aktualios bylos sprendimui iš esmės ir yra vertinamojo pobūdžio, tyrimo ir įvertinimo, kas nesisieja su „aiškios teisės normos taikymo klaidos“ sąvoka ir pagrindu procesui atnaujinti.
Šalies argumentai
10.5. Pareiškėjos nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas „aiški teisės normos taikymo klaida“ reiškia, kad teismo sprendimo teisėtumui patikrinti nereikia ir negali būti teikiami jokie nauji įrodymai – išvados dėl tokios klaidos turi būti daromos pagal civilinėje byloje jau esančius duomenis, t.y. ar teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, teisingai taikė teisę, kuri turėjo būti taikoma. Tuo tarpu atskirasis skundas grindžiamas byloje nenustatytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens susitarimas dėl turto priskyrimo kiekvienam iš sutuoktinių buvo kitoks, negu nurodoma teismui pateiktuose dokumentuose, kad suinteresuotas asmuo neįvykdė savo įsipareigojimo, kad buvo pažeistos pareiškėjos, jos ir suinteresuoto asmens nepilnamečių vaikų, kurių gyvenamoji vieta priskirta su pareiškėja, interesai.
10.6. Marijampolės apylinkės teismas prieš priimant 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą įvertino sutuoktinių pateiktus dokumentus dėl jų santuokos nutraukimo, įskaitant ir informaciją apie gyvenamojo namo statybos statusą (statomas suinteresuoto asmens asmeninės nuosavybės sklype pagal statybos leidimą išduotą jo vardu iki santuokos sudarymo, gyvenamasis namas kaip nekilnojamojo turto objektas nesuformuotas, sutuoktiniai pripažino šį turtą suinteresuoto asmens asmenine nuosavybe) ir padarė pagrįstą išvadą, kad santuokos nutraukimas ir jo dokumentai neprieštarauja įstatymų reikalavimams, priėmė sprendimą nutraukti santuoką ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Tai, kad teismas detaliai nenurodė, koks pateiktų dokumentų teisinis tyrimas buvo atliktas, kodėl nusprendė, kad santuoka nutrauktina ir tvirtintina sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, savaime nereiškia įstatymų reikalavimų pažeidimų, nes įstatymas nereikalauja pateikti tokio aprašymo.
10.7. Nors gyvenamasis namas turi unikalų numerį, tačiau jis nėra suformuotas, jokios daiktinės teisės į jį neregistruotos. Teisine prasme nėra gyvenamojo namo, yra tik jo statyba. Nei santuokos nutraukimo metu, nei šiuo metu gyvenamojo namo statyba nėra baigta ir nėra duomenų, kokio jis baigtumo, ar jis atitiko ir atitinka statybas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Statinys gali būti nuosavybės objektu tik tuo atveju, jeigu nustatoma, kad jis statomas nepažeidžiant statyboms taikomų teisės aktų reikalavimų, ir tai pripažįstama įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.103 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 39 straipsnis). Nėra pagrindo spręsti dėl nuosavybės teisės į turto objektą, kai tokio objekto nėra.
10.8. Pareiškėjos pateiktas susirašinėjimas žinutėmis ir pokalbio įrašas nėra patvirtintas objektyviais įrodymais, jų suinteresuotas asmuo nepripažįsta. Žinutės pateiktos tik popierine forma, neaišku ir nepatikrinama, kas, kam ir kada konkrečiai jas siuntė. Nėra jokių duomenų, kada ir kokiomis aplinkybėmis padarytas garso įrašas, ar jis autentiškas ir ištisinis, ar jame girdimas balsas yra tikrai suinteresuoto asmens. Garso įrašas pagrindžia, kad pareiškėja turėjo aiškų supratimą, ko ji siekia, kokioje teisinėje padėtyje ji buvo. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos nebuvo suformuluotos kaip nors dviprasmiškai ar netiksliai, joje aiškiai nurodyta, kad gyvenamasis namas yra suinteresuoto asmens asmeninė nuosavybė, pareiškėjai nepriklauso jokia piniginė kompensacija (ji ir nenumatyta).
10.9. Apklausti liudytojai nepatvirtino jokių atskirajame skunde nurodomų faktinių aplinkybių, kadangi visas aplinkybes sužinojo iš pareiškėjos. Jei pareiškėja manė, kad pasirašyti dokumentai neatitinka jos valios, ji turėjo teisę atitinkamą pareiškimą pateikti teismui iki priimant sprendimą dėl santuokos nutraukimo, turėjo teisę skųsti tą sprendimą apeliacine tvarka. Nė viena iš šių galimybių ji nepasinaudojo, kas patvirtina, kad pareiškėjos argumentai deklaratyvūs ir neatitinka faktinių aplinkybių.
10.10. Sutuoktiniai ieškojo sprendimo dėl būsto nepilnametėms dukroms, svarstė įvairius variantus ne dėl to, kad suinteresuotas asmuo turėtų kokių nors finansinių, kompensacinių įsipareigojimų pareiškėjai, bet dėl to, kad jis kaip dviejų nepilnamečių dukrų tėvas turi pareigą pasirūpinti jų gyvenimo sąlygomis nepriklausomai nuo to, kad jų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su pareiškėja. Kadangi pareiškėja jokios iniciatyvos tuo klausimu nerodė ir neprisiėmė jokios atsakomybės jį spręsti, suinteresuotas asmuo ėmėsi iniciatyvos ir gavęs finansinę paramą iš kitų asmenų, nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini) jį suteikė neatlygintinai naudotis dukroms ir pareiškėjai. Pareiškėja teigia, kad butas turėjo būti nupirktas jos vardu, tačiau nepaaiškina, kaip tai buvo įmanoma padaryti, jeigu ji nebuvo sandorio šalis, nesutiko ja būti ir finansiškai neprisidėjo prie buto pirkimo. Kaip pareiškėja nurodė 2021 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio metu, ji dalyvavo parenkant butą, kurį turėjo nupirkti suinteresuotas asmuo, ir butas buvo parenkamas ne pagal kokią nors pirkimo kainą ar vertę, siejant ją su kompensacija, kurią neva turėtų gauti pareiškėja, o pagal tai, ar konkretus butas atitinka reikalavimus dėl gyvenimo sąlygų. Pareiškėjos net nedomino, už kokią kainą tas butas turėjo būti nupirktas.
10.11. Faktą, kad be teismui pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tarp sutuoktinių nebuvo jokio kitokio sutarimo dėl turto padalinimo, patvirtina ir tai, kad pareiškėja nereikalauja to menamo susitarimo vykdymo – pripažįsta, kad jo nėra. Tikrasis pareiškėjos tikslas, paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo, yra ne pats proceso atnaujinimas – teismo sprendimo galimų teisės taikymo klaidų ištaisymas, bet suinteresuoto asmens įtraukimas į papildomus procesus, siekiant jį priversti prisiimti turtinius įsipareigojimus, praturtėti jo sąskaita. Tai matyti iš pareiškėjos procesinių dokumentų dviprasmiškumo, kai didžioji dalis jos argumentų yra nukreipti ne į teisiškai reikšmingų aplinkybių nagrinėjimą, bet suinteresuoto asmens neigiamą apibūdinimą. Pasinaudodama situacija, kad santuokos nutraukimo bylą nagrinėjęs teismas nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių prašymu/sutikimu nenagrinėja santuokos nutraukimo priežasčių, pareiškėja pateikia tikrovės neatitinkančius teiginius, kas leidžia jai nuslėpti faktą, kad tikroji santuokos nutraukimo priežastis buvo pareiškėjos neištikimybė ir pačios pareiškėjos parodyta iniciatyva nutraukti santuoką. Apie sutuoktinės norą skirtis paliudijo ir jos iniciatyva 2021 m. balandžio 15 d. teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. S.
10.12. Pareiškėjos teiginiai, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), turėjo būti perleistas neatlygintinai, savaime patvirtina, kad net ir pagal jos vertinimą buto suteikimas yra ne kokia nors kompensacija už jai neva priklausiusią turto dalį, o suinteresuoto asmens savanoriškas turto suteikimas pareiškėjai neatlygintinai naudotis tam, kad jų bendros dukros turėtų tinkamą gyvenamąjį būstą iki pilnametystės. Jei pareiškėjai ir susidarė įspūdis, kad šis butas turėtų atitekti jos asmeninėn nuosavybėn, kad suinteresuotas asmuo neva jai pažadėjo tokią dovaną padaryti, tai savaime nesukuria jokių teisėtų interesų, šio turto negavimas neatlygintinai nepažeidžia jos teisių. Asmuo, net ir davęs pažadą padovanoti, negali būti priverstas padovanoti.
10.13. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė termino prašymui dėl proceso atnaujinimo taikymo pradžią. Pateikiamos aplinkybės procesui atnaujinti pareiškėjai buvo žinomas jau Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimo priėmimo metu, ji nepagrįstai delsė pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir praleido įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą tai padaryti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
12. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyto pagrindo atnaujinti procesą taikymo
13. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. CPK 366 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant gali būti atnaujinamas procesas byloje.
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proceso atnaujinimo institutas – išskirtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2010).
15. CPK 366 straipsnio, reglamentuojančio proceso atnaujinimo pagrindus, 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
16. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008). Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015; 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018 19 punktą).
17. Šioje byloje pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą buvo grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, t. y. tuo, kad teismas, patvirtinęs sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą – netinkamai pritaikė CK 3.117 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių bendro turto padalijimą, nes nebaigtos statybos gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pažeidžiant pareiškėjos interesus, po santuokos nutraukimo buvo įregistruotas suinteresuoto asmens asmeninės nuosavybės teise. Pareiškėjos teigimu, teismas pažeidė CK 3.53 straipsnio 4 dalį – netinkamai įvertino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios dalis – santuokoje įgyto turto padalijimas – pažeidė pareiškėjos turtines teises, nes santuokos metu įgytas turtas buvo padalintas akivaizdžiai nelygiomis dalimis.
18. Taigi nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar teismo procesinis sprendimas byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą (Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimas), buvo peržiūrėtas aukštesnės instancijos teismo ir, jei nebuvo peržiūrėtas, ar tame procesiniame sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą.
Dėl teismo sprendimu, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos
19. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra viena iš bendrosios nuosavybės rūšių, kuri reiškia, kad sutuoktinių bendro turto nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), todėl abu sutuoktiniai turi lygias teises naudoti, valdyti visą bendrą turtą ir disponuoti juo pagal CK 3.92–3.95 straipsniuose nustatytas taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007; 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-687/2019, 42 punktas).
21. CK 3.117 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais. Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją.
22. Sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis, nustatytos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nurodytoje teisės normoje pateikiamas pavyzdinis aplinkybių, kurioms esant galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, sąrašas (nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė, turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės). Šis sąrašas nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-687/2020, 26 punktas).
23. Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių veiklos pobūdžio ir asmeninio indėlio sukuriant bendrą turtą bei teisinį apibrėžtumą turtinių teisių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2008). Be to, bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija remiasi sutuoktinių santykių pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009). Vadovaujantis CK 3.123 straipsnio 1 dalimi, išimtiniais atvejais, atsižvelgdamas į svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-687/2019, 43, 44 punktai).
24. Pareiškėja, akcentuodama nutarties 17 punkte nurodytų teisės normų pažeidimą, teigia, jog teismas, sprendimu patvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, akivaizdžiai be pagrindo nukrypo nuo įstatyme įtvirtinto sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Prašydama atnaujinti procesą šioje byloje pareiškėja nurodė, kad teismas prieš tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių nesigilino į akivaizdžiai nelygias sutarties sąlygas, nevertino ne tik pačių pareiškėjų valio suderinimo klausimo, bet ir to, ar jų suderinta valia neprieštarauja vaikų teisėms bei teisės normoms.
25. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.
26. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 3.53 straipsnio 4 dalies taikymo, yra išaiškinęs, kad teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą. Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų; priešingu atveju pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalį teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį; jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta visų pirma siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Teismui patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jos turinys įtraukiamas į teismo sprendimą, todėl svarbu sutarties sąlygas suformuluoti taip, kad nekiltų kliūčių vykdyti sprendimą. Sutarties sąlygos, prieštaraujančios imperatyviosioms įstatymų normoms, laikytinos prieštaraujančiomis viešajai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2010; kt.).
27. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turėtų būti nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas sutuoktinių bendras turtas ir koks turtas priteisiamas kiekvienam sutuoktiniui (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Pagal CK 3.117 straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais. Iš šios įstatymo normos išplaukia, kad teismas, vertindamas sutarties teisėtumą, privalo žinoti, ar turtas dalijamas po lygiai, o jeigu jis sutuoktinių dalijamas nukrypus nuo lygių dalių principo, tai – dėl kokių aplinkybių, ar jos atitinka įstatymo nustatytus kriterijus (CK 3.123 straipsnis). Pagal įstatymą turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių bendro turto dalis ir daiktų vertę; jeigu natūra turto negalima padalyti pagal sutuoktiniams tenkančias dalis, vienas sutuoktinis privalo sumokėti kitam sutuoktiniui atitinkamo dydžio kompensaciją pinigais (CK 3.117 straipsnio 3 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo aiškiai išspręsti šiuos bendro turto padalijimo klausimus, kad teismai galėtų įvertinti sutarties sąlygų dėl turto padalijimo teisėtumą. Pripažintinos iš esmės pažeidžiančiomis vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus sutarties sąlygos, kai šalių sutarimu, tačiau be teisinio pagrindo, vadinasi – neteisėtai, apribojamos vieno sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007).
28. Nagrinėjamos bylos duomenimis, apeliacine tvarka nepatikrintu Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-8333-443/2019, kurioje pareiškėja prašo atnaujinti procesą, yra panaikintas Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl santuokos, (duomenys neskelbtini) sudarytos (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, tarp V. U. (pareiškėjos) ir K. U. (suinteresuoto asmens) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta 2019 m. spalio 29 d. jų pasirašyta ir teismui pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys pasidalino santuokoje įgytas transporto priemones HONDA CRF250L, kurios rinkos vertė šalių susitarimu yra 3 000 Eur, ir OPEL ASTRA STATION, kurios rinkos vertė šalių susitarimu yra 3 000 Eur. Šios sutarties 2.7 punktu pareiškėja sutiko, kad nebaigtos statybos gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), pradėtą statyti suinteresuoto asmens iki santuokos sudarymo, po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisės aktų nustatyta tvarka suinteresuotas asmuo įregistruotų kaip savo asmeninę nuosavybę. Apeliacinės instancijos teismas iš civilinės bylos Nr. 2YT-8333-443/2019 duomenų (nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo) nustatė, kad suinteresuotam asmeniui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (statusas formuojamas), kurio statybai 2010 m. liepos 13 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. LNS-45-100408. Iš minėto statybos leidimo nustatyta, kad jis galioja iki 2020 m. balandžio 8 d. Byloje nėra duomenų, kad iki šalių santuokos sudarymo minėtas gyvenamasis namas jau buvo pastatytas ir įrengtas, todėl pirmosios instancijos teismas, prieš tvirtindamas šalių pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, turėjo patikrinti, ar šalių santuokos metu sutuoktinių bendromis lėšomis buvo tęsiamos gyvenamojo namo statybos, jo įrengimas, ir ar tokiu atveju buvo padidinto šio turto vertė.
29. Vadovaujantis nurodytais faktais bei teisinėmis sutuoktinių turto padalijimą nustatančiomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokiu atveju, kai pateikiama tvirtinti sutartis, kuria pareiškėja sutinka, kad nebaigtos statybos gyvenamasis namas, pradėtas statyti suinteresuoto asmens iki santuokos sudarymo, po santuokos sudarymo įregistruojamas kaip vieno iš sutuoktinių (suinteresuoto asmens) asmeninė nuosavybė, kitam sutuoktiniui neskiriant jokios kompensacijos, teismui turi kilti abejonė ir atitinkamai pareiga patikrinti, ar tokia sutartis neprieštarauja imperatyviosios teisės normoms, ar nepažeidžia vieno sutuoktinio ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
30. Sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje turi įstatymo jiems nustatytą pareigą nurodyti duomenis apie visą jiems priklausantį ir dalijamą bendrą turtą (kiekį ir vertę) (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Tuo tarpu teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2013). Kad būtų išvengta minėtų situacijų, teismas turi taip organizuoti procesą, kad nesusidarytų kliūčių padalyti visą sutuoktinių turtą santuokos nutraukimo byloje: jis turi šalims išaiškinti, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo padalytas turtas, užkirs kelią reikšti tapatų reikalavimą ateityje ir reikš, kad sutuoktiniai kito bendro dalytino turto neturi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-378/2018 29 punktą; 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018 27 punktą). Todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog teismų praktikoje yra nusistovėjusi taisyklė, kad santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu procesas įprastai ir vyksta rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka. Tai, kad šalys pareiškė prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepaneigia teismo pareigos organizuoti procesą taip, kad nesusidarytų kliūčių padalyti visą sutuoktinių turtą santuokos nutraukimo byloje, kad šalims būtų išaiškinta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo padalytas turtas, užkirs kelią reikšti tapatų reikalavimą ateityje ir reikš, kad sutuoktiniai kito bendro dalytino turto neturi
31. Nesutiktina su suinteresuoto asmenio atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė termino prašymui dėl proceso atnaujinimo taikymo pradžią.
32. CPK 368 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra atnaujinamasis, todėl tuo atveju, kai pareiškėjas paduoda prašymą praleidęs nustatytą trijų mėnesių terminą arba teismo posėdžio metu paaiškėja aplinkybių, patvirtinančių termino praleidimą, jis prie prašymo dėl proceso atnaujinimo turi pateikti prašymą dėl šio termino atnaujinimo, nurodydamas jo praleidimo priežastis (CPK 78 straipsnio 2, 3 dalys).
33. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu nutraukė šalių santuoką bendru sutuoktinių sutikimu, kuris apeliacine tvarka apskųstas nebuvo ir įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 17 d. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, nors nei viena iš šalių išsiųsto sprendimo neatsiėmė, tačiau jie buvo įteikti vadovaujantis CPK 121 straipsnio 2 dalimi – 2020 m. sausio 21 d. (palikus pareiškėjams pranešimus apie pašte saugojamas siuntas). Pareiškėja nurodė, jog apie 2019 m. lapkričio 15 d. sprendime padarytą aiškią teisės normos taikymo klaidą sužinojo 2020 m. gruodžio mėnesį, per didžiąsias šventes, kad buvęs jai nupirkto buto tikrai neperrašys. Pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė 2021 m. kovo 1 d. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja nepraleido termino paduoti prašymui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-8333-443/2019 ir pagrįstai termino pradžią susiejo su aplinkybe, kuomet pareiškėja sužinojo apie suinteresuoto asmens pažado nupirkti pareiškėjos vardu būstą nevykdymą, t. y. faktiškai sužinojo apie tai, jog nutraukiant santuoką bendrosios jungtinės nuosavybės dalys buvo paskirstytos nelygiai. Suinteresuotas asmuo neginčijo pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad apie jo pažado nevykdymą ji sužinojo 2020 m. gruodžio mėn. pabaigoje. Pažymėtina ir tai, kad suinteresuotas asmuo nepateikė atskirojo skundo dėl tokios termino pradžios įvertinimo.
34. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
35. Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje yra nustatytas pagrindas pripažinti, jog egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas – teismui sprendimu patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra padarytos aiškios CK 3.117 straipsnio 1–3 dalių, 3.123 straipsnio, 3.53 straipsnio 4 dalies taikymo klaidos, kurios galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti bylos procesą, apeliacine tvarka patikrinta nutartis panaikintina dėl netinkamo materialiosios ir proceso teisės normų pritaikymo ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą patenkintinas, byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 370 straipsnio 3 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad procesas byloje atnaujintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos V. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo patenkinti.
Atnaujinti procesą Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-8333-443/2019 ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.