Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Ridiko ir Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ir atsakovo K. U. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui K. U. dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo ir pagal atsakovo K. U. priešieškinį ieškovei V. S. dėl sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių pakeitimo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 20 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išnagrinėtoje Marijampolės apylinkės teisme 2019 m. lapkričio 15 d. pagal pareiškėjų K. U. ir V. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. Atnaujinus procesą, byla buvo perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

2. Ieškovė V. S. (toliau – ir ieškovė) 2022 m. birželio 1 d. patikslintu ieškiniu prašė teismo pripažinti bendrąją jungtine nuosavybe santuokos metu įgytą butą (duomenys neskelbtini), ir pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – ir Sutartis) 2.7 punktą, išdėstant jį taip: santuokos metu pareiškėjai įgijo nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) ir butą (duomenys neskelbtini); po santuokos nutraukimo pareiškėjai V. S. asmeninės nuosavybės teise atitenka butas, o pareiškėjui K. U. – gyvenamasis namas; K. U. už santuokoje tenkančią didesnę turto dalį išmoka V. S. 56 333,34 Eur piniginę kompensaciją; pakeisti Sutarties 3.2 punktą ir priteisti nepilnametėms K. U. ir M. U. (toliau – ir nepilnametėms dukroms) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Eur; priteisti iš K. U. 8000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė 2023 sausio 13 d. padidino savo reikalavimus įtraukti į dalijamo bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto balansą 8 104,23 Eur ir padalyti šias pinigines lėšas lygiomis dalimis.

3. Atsakovas K. U. (toliau – ir atsakovas) priešieškiniu prašė teismo pakeisti Sutarties 2.7 punktą ir priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise gyvenamąjį namą, priteisti ieškovei iš atsakovo piniginę kompensaciją 28 138,50 Eur už jam tenkančią didesnę turto dalį (gyvenamąjį namą), pakeisti Sutarties 3.2 punktą ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametėms dukterims periodinėmis išmokomis po 80 Eur, pakeisti Sutarties 3.3 punktą ir nustatyti atsakovo bendravimo su dukterimis tvarką pagal priešieškinio 3.1.1 – 3.1.4 punktus, papildyti Sutartį 2.9 punktu priteisiant iš ieškovės 849,26 Eur piniginę kompensaciją už Norvegijos DNB banke turimoje sąskaitoje buvusias pinigines lėšas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priešieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – ir Sutartis) 2.7 punktą ir tą punktą išdėstė taip: „Nustatyti, kad nebaigtos statybos gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pradėtas statyti 2010 m. balandžio 8 d. leidimo vykdyti statybos darbus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso V. U. (S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir padalijamas taip: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo nuosavybės teise atitenka K. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o K. U. įsipareigoja sumokėti V. U. (S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) piniginę kompensaciją už jam tenkančią turto dalį 36 000,00 Eur (trisdešimt šešis tūkstančius eurų)“. Nustatė, kad butas su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso K. U. ir V. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis, kiekvienam po vieną antrąją dalį. Pakeitė 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2 punktą ir priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametėms dukterims periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį kiekvienai nuo 2022 m. birželio 1 d. iki vaikams sueis pilnametystė, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę. Pakeitė 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.3 punktą ir nustatė tokią bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią atsakovas gali bendrauti su nepilnametėmis dukromis:

1. Būdamas Lietuvoje atsakovas darbo dienomis ir savaitgaliais nuo penktadienio 16.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., šalių susitarimu gali bendrauti nustatytu laiku atsakovui paimant dukteris iš jų gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinant dukras į jų gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą.

2. Atsakovas gali bendrauti su dukromis telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis pagal poreikį, atsižvelgiant į vaikų interesus ir galimybes.

3. Atsakovas su vaikais per valstybines šventes, jo ir dukterų gimtadienius, dukterų atostogas gali bendrauti pagal šalių geranorišką susitarimą, vadovaujantis proporcingumo principu ir atsižvelgiant į dukterų interesus.

4. Atsakovas turi teisę gauti iš ieškovės informaciją apie dukteris, jų sveikatos būklę, ugdymo pasiekimus, gyvenamosios vietos pakeitimus ir kitą;

5. Šalys, atsižvelgdamos į konkrečias aplinkybes, kurios neaptartos šio byloje, į nepilnamečių vaikų poreikius ir interesus, gali susitarti dėl kitų (papildomų) tėvo ir dukterų, susitikimų, bendravimo vietų ir laiko.

Reikalavimus padalyti ir priteisti piniginę kompensaciją už piniginius indėlius atmetė. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atmetė. Priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 5 000 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Priteisė iš ieškovės atsakovo 930 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismas nurodė, kad sprendimo dalis dėl išlaikymo pakeitimo ir priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta: „pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.7 punktą ir tą punktą išdėstyti taip: „Nustatyti, kad nebaigtos statybos gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pradėtas statyti 2010 m. balandžio 8 d. leidimo vykdyti statybos darbus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso V. U. (S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir padalijamas taip: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo nuosavybės teise atitenka K. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o K. U. įsipareigoja sumokėti V. U. (S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) piniginę kompensaciją už jam tenkančią turto dalį 36 000,00 Eur (trisdešimt šešis tūkstančius eurų)“ ir šią dalį išdėstyti taip: „pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.7 punktą ir tą punktą išdėstyti taip: „Nustatyti, kad nebaigtos statybos gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pradėtas statyti 2010 m. balandžio 8 d. leidimo vykdyti statybos darbus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso V. U. (S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir padalijamas taip: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo nuosavybės teise atitenka K. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o K. U. įsipareigoja sumokėti V. U. (S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) piniginę kompensaciją už jam tenkančią turto dalį 51 000,00 Eur (penkiasdešimt vieną tūkstantį eurų)“; pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta „nustatyti, kad butas su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso K. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis, kiekvienam po ½ (vieną antrąją) dalį“ ir šią dalį išdėstyti taip: „pripažinti, kad butas su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso K. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise lygiomis dalimis, kiekvienam po ½ (vieną antrąją) dalį ir šį butą padalinti tokia tvarka: V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o K. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 23 000,00 Eur (dvidešimt trijų tūkstančių eurų) kompensaciją“; panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta atmesti reikalavimus padalyti ir priteisti piniginę kompensaciją už piniginius indėlius ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės naudai iš atsakovo priteisti 4 052,11 Eur šeimos santaupų dalį, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, t. y. 2019 m. lapkričio 4 d., buvusių atsakovo žinioje; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Byloje buvo pateikti trys dokumentai, kuriais nustatyta ginčo gyvenamojo namo vertė: 1) UAB „Lituka“ ir Ko parengta turto vertės nustatymo ataskaita Nr. KA0-20142, kuria nustatyta, jog ginčo gyvenamojo namo vertė vertinimo dieną (2022 m. sausio 13 d.) yra 102 000 Eur; 2) UAB „Marijampolės nekilnojamojo turto agentūra“ parengta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. NT-22-86, kuria nustatyta, jog ginčo gyvenamojo namo vertė 2022 m. gegužės 3 d. yra 69 260 Eur; 3) teismo eksperto A. S. parengtas turto ekspertizės aktas, kuriuo nustatyta, jog ginčo gyvenamojo namo vertė vertinimo dieną (2019 m. lapkričio mėn.) yra 72 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, dėl kokių priežasčių ginčo gyvenamojo namo vertė nustatyta pagal teismo eksperto A. S. parengtą turto ekspertizės aktą.

1.2. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad ginčo gyvenamasis namas natūra turėtų būti priteistas atsakovui, atitinkamai ieškovei priteisiant kompensaciją. Tarp šalių yra kilęs ginčas, kokia verte ginčo gyvenamasis namas turėtų būti dalinamas – 72 000 Eur ar 102 000 Eur. Teismas privalėjo nustatyti ginčo gyvenamojo namo vertę pagal skundžiamo sprendimo priėmimo dieną realiai buvusią ginčo gyvenamojo namo vertę. Teismo eksperto A. S. parengtu ekspertizės aktu ginčo gyvenamojo namo vertė buvo nustatyta 2019 m. lapkričio mėnesiui, tačiau ši vertė neatitinka šių dienų rinkos vertės, todėl ginčo gyvenamasis namas turėjo būti dalinamas UAB „Lituka“ ir Ko parengtoje turto vertės nustatymo ataskaitoje nustatyta 102 000 Eur verte, kadangi ši vertė nustatyta aktualiu laikotarpiu – 2022 m. sausio 13 d.

1.3. UAB „Marijampolės nekilnojamojo turto agentūra“ parengtoje Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog ginčo gyvenamojo namo vertė vertinimo dieną (2022 m. gegužės 3 d.) yra 69 260 Eur, tačiau šiuo dokumentu vadovautis nėra pagrindo, kadangi jis parengtas tik atsakovo interesais, jame nurodyta ginčo gyvenamojo namo vertė neatitinka realios. Šios bendrovės parengtą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą surašęs vertintojas S. T. yra labai artimas liudytoju apklausto V. A. draugas, o šis – labai artimas atsakovo draugas. Nors apklausiamas liudytoju V. A. nurodė, kad jį ir vertintoją S. T. sieja tik dalykiniai santykiai, tačiau tokie parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi šis liudytojas apklaustas atsakovo iniciatyva. Teismo ekspertizę atlikęs ekspertas A. S. nustatė, jog ginčo gyvenamojo namo vertė 2019 m. lapkričio mėn. buvo 72 000 Eur, kai tuo tarpu UAB „Marijampolės nekilnojamojo turto agentūra“ parengtoje nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog ginčo gyvenamojo namo vertė vertinimo dieną (2022 m. gegužės 3 d.) buvo 69 260 Eur, t. y. vertė per trejus metus neva sumažėjo, nors UAB „Marijampolės nekilnojamojo turto agentūra“ parengtoje nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje pažymėta, kad „būsto kainų augimo tempas Lietuvoje per 2021 m. antrąjį ketvirtį paspartėjo ir siekė 13,3 proc. ir buvo sparčiausias nuo 2008 m. antrojo ketvirčio. Remiantis naujausiais Statistikos departamento duomenimis, toks metinis būsto kainų augimo tempas buvo 1,3 procentiniais punktais didesnis nei praėjusį ketvirtį (12 %). Būsto kainų metinis augimas šalies regionuose buvo kiek spartesnis (13,4 %) nei Vilniaus mieste (13,1 %). Namų kainų augimo tempas Lietuvoje siekė 10,8 proc. (2,2 proc. p. mažiau nei prieš ketvirtį). Namų kainos Vilniuje augo sparčiau (11,6 %) nei likusioje Lietuvoje (10,6 %)“. Taigi, nors būsto kainos Lietuvoje nuo 2019 m. lapkričio mėnesio tendencingai (sparčiai) augo, tačiau pagal UAB „Marijampolės nekilnojamojo turto agentūra“ parengtą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, ginčo gyvenamojo namo vertė per trejus metus neva sumažėjo, kas iš esmės prieštarauja elementariai logikai. UAB „Marijampolės nekilnojamojo turto agentūra“ netinkamai parinko lyginamuosius sandorius. Nors šioje ataskaitoje pažymėta, kad „vertinamas turtas yra (duomenys neskelbtini), kuris yra nutolęs (duomenys neskelbtini). [...] vertinamas turtas lokalizuotas 56.10 zonoje pagal VĮ RC teritorinį suskirstymą: 56.10 verčių zonai priklauso (duomenys neskelbtini) kaimas. Jo negalima lyginti su kitais savivaldybės kaimais, nes šis kaimas yra netoli (duomenys neskelbtini) miesto ir nekilnojamojo turto kainos yra didesnės negu kituose (duomenys neskelbtini)“, tačiau į lyginamuosius sandorius buvo įtrauktas ir sandoris dėl 86 procentų baigtumo pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. nuo (duomenys neskelbtini) atstumu. UAB „Marijampolės nekilnojamojo turto agentūra“ palyginimui pasirinko sandorius dėl 2021 m. kovo mėnesį parduotos sodybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) bei 2021 m. vasario mėnesį parduotos sodybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kai UAB „Lituka“ ir Ko“, rengdama turto vertės nustatymo ataskaitą, tuos sandorius palyginimui atmetė, kadangi jie nėra pakankami panašūs į vertinamą turtą. UAB „Marijampolės nekilnojamojo turto agentūra“ ataskaitoje nurodyta ginčo gyvenamojo namo vertė neatitinka realios iš esmės dėl to, kad vertintojas dviem iš trijų lyginamųjų objektų, nesant tam jokio objektyvaus pagrindo, taikė 0,60 vietos pataisą, t. y. nesant jokio objektyvaus pagrindo lyginamų objektų vertę mažino 40 %, dėl ko šioje ataskaitoje padarytos išvados neatitinka logikos. Šios ataskaitos rengėjas vertinimui pasirinko tris objektus – (duomenys neskelbtini). Taikius vertintojo pasirinktą 0,60 vietos pataisą, iš esmės susidarė paradoksali situacija, neva (duomenys neskelbtini) lyginamo 86 procentų baigtumo gyvenamojo namo 1 m² kaina yra 504,57 Eur, o (duomenys neskelbtini) mieste esančių 100 procentų baigtumo gyvenamųjų namų kainos atitinkamai 313,98 Eur ir 311,40 Eur už 1 m².

1.4. Nesutiktina su teismo pasirinktu buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo būdu. Byloje nustatyta, kad šalių tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški, dėl to teismas turėjo pareigą atsakingai įvertinti, ar padalijus jį natūra šalys sugebės rasti kompromisą dėl bendro ginčo buto valdymo ir naudojimosi juo. Teismas turėjo įvertinti teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad: 1) šalys turi dvi nepilnametes dukras, todėl turi būti stengiamasi pašalinti bet kokią riziką ateityje kilti šalių tarpusavio ginčams, kadangi tėvų ginčai neabejotinai neigiamai veikia jų nepilnamečius vaikus; 2) atsakovas turi gyvenamąją patalpą, kuri jam buvo priteista skundžiamu sprendimu, t. y. ir po santuokos nutraukimo jam bus užtikrinta teisė į gyvenamąją patalpą, todėl viso ginčo buto priteisimas ieškovei atitiktų bendruosius teisingumo ir protingumo civilinės teisės principus; 3) šalių tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški, todėl ginčo butą padalinus natūra, šio turto valdymas ir naudojimas bendraturčių bendru sutarimu bus neįmanomas, t. y. ginčo buto padalijimas natūra trukdys jį racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį bei ribos galimybę išgauti didžiausią naudą iš šio turto; 4) ginčo butą padalinus natūra po 1/2 dalį, bus „užprogramuotas“ naujas šalių teisminis ginčas ateityje dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės. Dėl to visas ginčo butas turėjo būti priteistas ieškovei, atitinkamai atsakovui iš ieškovės priteisiant kompensaciją. Pagal Registrų centro duomenis buto vertė šiuo metu yra 41 100 Eur. Už jį šalys sumokėjo 46 000 Eur kainą, ši kaina atspindi buto tikrąją vertę, kadangi jis įgytas sąlyginai visai neseniai.

1.5. Ieškovė 2023 m. sausio 13 d. pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų padidinimo suformulavo reikalavimus į sutuoktiniams (ieškovei ir atsakovui) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio dalintino turto balansą įtraukti 8 104,23 Eur šeimos santaupas, kuriomis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, t. y. 2019 m. lapkričio 4 d., disponavo atsakovas; šias lėšas sutuoktiniams padalinti lygiomis dalimis. Teismas šiuos reikalavimus atmetė nurodydamas, kad „abi šalys reiškia reikalavimus viena kitai dėl piniginių lėšų padalijimo. Nutraukiant šalių santuoką 2019 metais Sutarties 2.6 punkte šalys nurodė, kad jokio kito dalytino turto, kuris joms priklausytų bendrosios dalinės nuosavybės teise, ir, kurio padalijimo klausimas turėtų būti išspręstas, šalys neturi ir įsipareigoja ateityje nereikšti vienas kitam jokių turtinio pobūdžio pretenzijų. Ir šis sutarties punktas nebuvo pakeistas. Atsižvelgiant į tai, [...] šalių reikalavimai dėl piniginių lėšų atmestini“. Klausimas dėl šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto buvo sprendžiamas kompleksiškai, šį klausimą aptariant sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punkte. Ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl proceso atnaujinimo, siekė panaikinti būtent Sutarties 2 punktą, kuriuo sutuoktiniai pasidalijo turtą, bei sudaryti galimybę iš naujo ir kompleksiškai spręsti turto pasidalijimo klausimą (įrodinėti jo vertę, reikšti reikalavimus dėl bendro turto padalijimo būdo, tam tikro turto pripažinimo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ir kt.). Tuo atveju, jei atsakovas gera valia nebūtų pažadėjęs ieškovei perleisti ginčo buto, ieškovė jokiu būdu nebūtų sutikusi su Sutarties 2.6 punktu, kurį kaip pagrindą atmesti ieškovės reikalavimą dėl šeimos santaupų padalijimo pirmosios instancijos teismas citavo skundžiamame sprendime. Ieškovė teismui pateikė neginčytinų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių faktą, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, t. y. 2019 m. lapkričio 4 d., atsakovas disponavo 8 104,23 Eur šeimos santaupomis. Dėl šios priežasties yra pagrindas pusė šios sumos (4 052,11 Eur) ieškovės naudai priteisti iš atsakovo.

6. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta nustatyti, kad butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui ir ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis, kiekvienam po ½ dalį; panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5 000 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo dalių pavadinimų (antraščių), teismas nurodė, kad yra bylos dalis atnaujintame procese („Dėl bylos dalies, kurioje atnaujintas procesas, nagrinėjimo“) ir kitos bylos dalys. Taigi, buto teisinio statuso ir buto padalijimo klausimas nagrinėtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 370 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios numato, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Ieškovė prašymo atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje negrindė ta aplinkybe, kad liko nepadalintas butas, kuris pagal jos reikalavimą pripažintinas bendru sutuoktinių turtu ir yra dalintinas (šis reikalavimas buvo pareikštas vėliau), o tik siekė teisingos kompensacijos už gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 1/ 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas ne tik pažeidė CPK 370 straipsnio 4 dalį, tačiau ir atnaujintoje santuokos nutraukimo byloje padalijo sutuoktiniams turtą, kurio galiojant santuokai sutuoktiniai neturėjo.

2.2. Teismas padarė šiurkštų įrodymų tyrimo ir jų vertinimo pažeidimą, nes nesiaiškino, už kokias lėšas butas buvo įsigytas, o skundžiamą sprendimą pagrindė tik prielaidomis, jog mažai tikėtina, kad įgydamas butą atsakovas naudojo tik savo asmenines lėšas, lėšos galėjo būti įgytos santuokoje. Netyręs aplinkybių, susijusių su lėšų butui pirkti įgijimu, teismas padarė nepagrįstas ir prieštaringas išvadas, kad butas buvo nupirktas santuokoje sukauptomis bendromis šalių lėšomis. Skundžiamo sprendimo dalyje „Dėl piniginių lėšų padalijimo“ nėra nurodyta, kiek sutuoktiniai turėjo lėšų santuokos nutraukimo pabaigoje, tačiau pasisakyta, kad šiomis lėšomis sutuoktiniai ne tik pirko, bet ir įrenginėjo butą, dėl to yra pagrindas butą pripažinti bendra daline nuosavybe.

2.3. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų 2019 m. lapkričio 4 d. (civilinės bylos iškėlimo data) matyti, kad atsakovo Norvegijos banko sąskaitoje buvo 5 059,45 Eur (51 423,20 NOK), o Swedbank, AB esančioje sąskaitoje 3 044,78 Eur. Ieškovės Norvegijos DNB banke turimoje banko sąskaitoje buvo 1 698,52 Eur (17 263,46 NOK). Vadinasi, abu sutuoktiniai civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo dieną bendrai turėjo 9 802,75 Eur. Teismas nenustatė jokių kitokių bendrų lėšų, kurios galėjo būti įgytos santuokoje ar būtų neapskaitytos, už kurias galėjo būti nupirktas butas. Net ir sudėjus abiejų sutuoktinių turėtas lėšas banko sąskaitose santuokos pabaigos momentu, sumokėti už butą jų nebūtų pakakę, nes už butą pardavėjui atsakovas sumokėjo 46 000 Eur. Atsakovas į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius pinigų, už kuriuos buvo įsigytas butas, kilmę, tačiau teismas šių įrodymų nevertino ir nepasisakė nei dėl jų reikšmės, nei dėl atsakovo bylos nagrinėjimo metu nurodytų faktinių aplinkybių apie tai, kad atsakovas sumokėjo buto pardavėjams 2000 Eur avansą pagal Preliminarią pirkimo pardavimo sutartį 2019 m. spalio 21 d. bankiniu mokėjimo pavedimu iš savo banko sąskaitos; atsakovas sumokėjo buto pardavėjams 32 422,82 Eur 2019 m. gruodžio 20 d. bankiniu pavedimu iš savo banko sąskaitos; tą pačią 2019 m. gruodžio 20 d., t. y. santuokai jau esant nutrauktai, į atsakovo sąskaitą buvo atlikti du mokėjimo pavedimai: 7 000 Eur iš UAB (duomenys neskelbtini) kaip paskolos grąžinimas ir 28 262,59 Eur iš atsakovo norvegiškos banko sąskaitos, kurioje lėšos atsirado 2019 m. gruodžio 12 d. jas gavus (pasiskolinus) iš J. U. ( 150 000 NOK ) ir A. U. ( 50 000 NOK); atsakovas sumokėjo buto pardavėjams 11 000 Eur 2020 m. gegužės 19 d. bankiniu pavedimu iš savo banko sąskaitos. Paskolų sudarymo faktus tarp atsakovo ir UAB (duomenys neskelbtini) patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – Paskolų sutartys, sudarytos laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 18 d. iki 2013 m. birželio 3 d., pagal kurias bendra atsakovo paskolinta bendrovei suma yra 32 179,86 Eur (111 110,63 Lt), kurios gavimo faktus bendrovėje patvirtina į bylą pateikti bendrovės sąskaitų išrašai ir kasos pajamų orderis, tačiau šių įrodymų teismas taip pat nevertino. Atsakovas pateikė įrodymus, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 20 d. pervestos piniginės lėšos atsakovui nebuvo atsitiktinis ar vienintelis paskolos grąžinimo faktas. Periodinius paskolų grąžinimo faktus patvirtina byloje esantis rašytis įrodymas - „UAB (duomenys neskelbtini) Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, pajamų žurnalas nuo 2015-01-01 iki 2020-12-31“. Šių įrodymų neįvertinimas ir ignoravimas turėjo esminę ir lemiamą reikšmę teismui priimant neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Kadangi teismas visiškai nevertino įrodymų, kurie patvirtina lėšų kilmę, kuriomis atsakovas sumokėjo už butą, atitinkamai liko neįvertinta ir aplinkybė, kad, jeigu butas buvo pirktas paskolintomis lėšomis ir butas pripažintas bendra daline nuosavybe, tai paskolintus pinigus butui įsigyti grąžinti privalėtų abu sutuoktiniai.

2.4. Teismas neatsižvelgė į ieškovės visu bylos nagrinėjimo laikotarpiu pripažintą ir neginčytą aplinkybę, kad paskutinis 11 000 Eur mokėjimas už butą 2020 m. gegužės 19 d. buvo atliktas asmeninėmis atsakovo lėšomis, kad ieškovė į šią sumą nepretenduoja ir sutinka, jog buto vertė būtų mažinama 11 000 Eur suma. Teismas nepagrįstai paneigė ir ignoravo ieškovės pripažintas aplinkybes, dėl kurių byloje nebuvo ginčo, į tai neatsižvelgęs nustatant ieškovės ir atsakovo nuosavybės dalis bute po ½ dalį, nepagrįstai nesumažino ieškovės dalies. Jei ir būtų buvęs pagrindas dalyti butą, tai šalims galėjo būti dalijamos tik ¾ dalys buto, nes ieškovė neginčijo, kad 11 000 Eur (kas atitinka ¼ dalis buto) tikrai priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise.

2.5. Buto įsigijimo tikslas ir netgi faktas, kad ieškovė su vaikais tame bute gyvena, neapsprendžia buto teisinio režimo ir dėl to buto teisinis režimas iš asmeninės atsakovo nuosavybės į bendrą dalinę atsakovo ir ieškovės nuosavybę negalėjo būti pakeistas nustačius, kad už butą buvo sumokėta asmeninėmis atsakovo lėšomis, kurios gautos (įgytos) po santuokos nutraukimo. Buto įsigijimo tikslas – užtikrinti gyvenamąsias sąlygas ieškovei ir vaikams – galėjo būti nebent pagrindas nustatyti atsakovo butui uzufruktą ir pripažinti ieškovei teisę kartu su nepilnamečiais vaikais iki jų nepilnametystės bute gyventi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.71 straipsnis, 3.86 straipsnio 2 dalis), bet ne pripažinti butą bendra daline nuosavybe.

2.6. Už gyvenamojo namo dalį, už kurią nebuvo kompensuota ieškovei nutraukiant santuoką, teismas priteisė atitinkamą piniginę kompensaciją, su kuria sutiko pats atsakovas ir šios skundžiamo sprendimo dalies neginčija. Kompensacijos už gyvenamąjį namą klausimas buvo tinkamai išspręstas priteisiant ieškovei piniginę kompensaciją, ieškovės turtinis interesas, kurį ji ir siekė apginti pateikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje, buvo patenkintas ir status quo buvusi santuokos nutraukimo momentu buvo atstatyta.

2.7. Teismas pažeidė sutuoktinių turto balanso sudarymo principus (CK 3.118 straipsnio 1 dalis) ir nesivadovavo CK 3.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 17 d., vadinasi, atsakovo ir ieškovės santuoka buvo nutraukta 2019 m. gruodžio 17 d. su visomis šio juridinio fakto pasekmėmis (CK 3.66 straipsnio 1 dalis). Santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo arba net nuo juridinio fakto, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo gyventi kartu (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Atsakovo ir ieškovės prašymas bendru susitarimu nutraukti santuoką teismui buvo pateiktas 2019 m. lapkričio 4 d., o tai reiškia, kad po šios datos sutuoktinių įgytam turtui nebegali turėti įtakos sutuoktinių turtinius santykius bei santuokos nutraukimą reglamentuojančios teisės normos, nes šių teisės normų taikymą riboja įstatyme įtvirtintas laiko kriterijus. Šalys, teikdamos teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru susitarimu, savo prašyme nurodė, kad bendro ūkio nebeveda daugiau kaip metus laiko, tačiau šių aplinkybių teismas nevertino, todėl nepagrįstai pripažino, kad butas buvo įgytas iš santuokoje turėtų bendrų lėšų, nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad šias lėšas atsakovas gavo po santuokos nutraukimo.

2.8. CPK 371 straipsnio nuostatos šioje byloje netaikomos, nes civilinė byla (duomenys neskelbtini) buvo ne elektroninė. Dėl to ieškovė privalėjo laikytis CPK 113 straipsnio nuostatų ir į bylą pateikti įrodymus tokia tvarka, kokią numato įstatymas ne elektroninėje byloje. Kadangi prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu ieškovė pateikė tik 2023 m. rugsėjo 28 d. per elektroninių paslaugų portalą, jau vykstant posėdžiui, ir apie tai nei teismo, nei proceso dalyvių neinformavo, neprašė spręsti šių įrodymų priėmimo klausimo, atsakovas neturėjo galimybės su šiais įrodymais susipažinti ir dėl jų pasisakyti, juolab kad prašomų priteisti išlaidų suma atsakovui yra gana ženkli. Neaišku, kada teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų priėmimo klausimą, tikėtina, kad teismas šiuos dokumentus byloje pamatė tik pabaigus bylos nagrinėjimą ir tik tada rezoliucija išsprendė jų prijungimo klausimą. Kadangi duomenys byloje buvo pateikti netinkama tvarka ir forma, neinformuojant apie tai proceso dalyvių, tuo apribojant jų teises laiku susipažinti su bylos duomenimis, laikytina, kad prašymas su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu nebuvo pateiktas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai iš atsakovo negalėjo būti priteistos.

7. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

3.1. Klausimas dėl šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto jų santuokos nutraukimo byloje buvo sprendžiamas kompleksiškai, šį klausimą aptariant sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punkte. Ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl proceso atnaujinimo šalių santuokos nutraukimo byloje, siekė visa apimtimi panaikinti sutarties 2 punktą, kuriuo sutuoktiniai pasidalijo bendrą turtą, bei sudaryti jai galimybę iš naujo ir kompleksiškai spręsti šio turto pasidalijimo klausimą (įrodinėti jo vertę, reikšti reikalavimus dėl bendro turto padalijimo būdo, tam tikro turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir kt.). Jei atsakovas gera valia nebūtų pažadėjęs ieškovei perleisti ginčo buto, ji nebūtų sutikusi su kitais sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punkto papunkčiais.

3.2. Apeliacinio skundo argumentai, kad procesas šalių santuokos nutraukimo byloje buvo atnaujintas tik dėl neteisingo gyvenamojo namo padalijimo, prieštarauja byloje nustatytoms faktinės aplinkybėms, todėl negali būti vertinami kaip teisiškai reikšmingi. Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) turinys patvirtina, kad tarp šalių jau tuo metu buvo kilęs konfliktas ir dėl ginčo buto. Dėl šios priežasties skundžiamą sprendimą priėmęs teismas turėjo teisę spręsti šalių ginčą, susijusį su ginčo butu, kadangi su butu susijusiomis aplinkybėmis ieškovė rėmėsi prašydama atnaujinti procesą šalių santuokos nutraukimo byloje.

3.3. Teismas sprendime atsakė į visus pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, tinkamai kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius, todėl teisiškai nereikšmingi atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas padarė šiurkščius įrodymų tyrimo ir vertinimo pažeidimus.

3.4. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai teismui buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nesutiktina su atsakovo argumentu, kad byloje, kuri buvo vedama popierine forma, ieškovė neturėjo teisės teikti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų pasinaudojant elektroninių ryšių priemonėmis. Tai prieštarauja ne tik aukštesnės instancijos teismų šiuo klausimu formuojamai praktikai (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S- 2133- 565/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897-464/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017), bet ir logikai. Pats atsakovas popierine forma vedamoje byloje beveik visus procesinius dokumentus teikė elektroninių ryšių priemonėmis. Atsakovo argumentai dėl teismo paskirstytų bylinėjimosi išlaidų yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais.

8. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą teismo prašo jį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

4.1. Byloje yra ginčas dėl namo vertės. Namo vertė yra teisingai nustatyta pagal teismo eksperto A. S. parengtą turto ekspertizės aktą – vertinimo dieną 2019 m. lapkričio mėn. ji yra 72 000 Eur. Šalių santuoka buvo nutraukta ir bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė įsiteisėjus Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (2019 m. gruodžio 17 d.), todėl ir dalijamas turtas turėjo būti vertinamas bei teismo buvo teisingai įvertintas 2019 m. lapkričio mėn. Tokį dalijamo turto vertės nustatymo momentą iš esmės pripažįsta ir pati ieškovė, reiškusi reikalavimą dėl piniginių lėšų padalijimo būtent bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, t. y. 2019 m. lapkričio 4 d.

4.2. Nepagrįstas ieškovės argumentas, jog kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.119 straipsnio normą, yra pažymėjęs, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančias dalijamo turto rinkos kainas, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme – pagal šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančias kainas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017, 42-43 punktai ir juose nurodyta praktika). Šiuo aiškinimu ir minėta kasacinio teismo nutartimi nėra pagrindo remtis, nes šioje byloje sutuoktinių turtas iš naujo buvo dalijamas atnaujinus civilinį procesą, kuomet bendroji jungtinė nuosavybė jau yra pasibaigusi, o ieškovės nurodomoje teismo nutartyje byla buvo nagrinėta apeliacinės instancijos teisme santuokai dar esant nenutrauktai ir bendrajai jungtinei nuosavybei dar esant nepasibaigus, dėl to šioje byloje dalintino turto vertei nustatyti negali būti taikomos tokios pačios taisyklės, kurios buvo pritaikytos ieškovės nurodytoje kasacinio teismo nutartyje.

4.3. Vertės nustatymo ataskaita, atlikta 2022 m. sausio 13 d., būtų neteisinga remtis ir dėl to, kad šioje byloje šalys pripažino, jog kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo 2019 m. lapkričio 4 d., kuomet teismui buvo pateiktas prašymas bendru susitarimu nutraukti santuoką. Šalys, teikdamos teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru susitarimu, savo prašyme buvo nurodžiusios, kad bendro ūkio jau nebeveda daugiau kaip metus laiko, vadinasi, jau nuo 2018 m. lapkričio mėn. Visų šių aplinkybių kontekste 2022 m. sausio 13 d. nustatytą rinkos vertę galėjo įtakoti ir įtakojo atsakovo asmeninėmis lėšomis ir darbu po 2019 m. lapkričio mėnesio atlikti namo statybos užbaigimo darbai, prie kurių ieškovė nei savo asmeninėmis lėšomis, nei darbu nebeprisidėjo. Todėl didesnės vertės, nei ji buvo santuokos nutraukimo pabaigoje, ir atitinkamai didesnės kompensacijos ieškovei priteisimas leistų jai nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. 2022 m. sausio 13 d. Vertės nustatymo ataskaita negalima remtis ir dėl netinkamai, netiksliai nustatytos turto vertės. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad 1,1303 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio stovi namas, asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui ir yra nedalintinas bei nevertintinas. Kaip matyti iš atskirų 2022 m. sausio 13 d. Vertinimo ataskaitos dalių, vertintojas vertino namą ir žemės sklypą bendrai ir neišskyrė žemės sklypo vertės. Be to, 2022 m. sausio 13 d. Vertės nustatymo ataskaitos dalyje „Pastabos“ vertintojas nurodė, kad jam nėra žinoma apie ginčus, iškilusius tarp užsakovo ir turto vertinimo įmonės ar kitų asmenų dėl vertinamo turto vertės nustatymo bei kad turto vertė buvo nustatyta su sąlyga, kad jis bus parduotas pirkėjui toks, koks yra, be jokių sutartinių suvaržymų ar apribojimų, t. y. turtas buvo vertintas perleidimo tikslu, o ne tikslu pateikti civilinėje byloje sprendžiant ginčą dėl turto vertės.

4.4. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad 2022 m. sausio 13 d. Vertinimo ataskaitoje namo vertė yra nustatyta aktualiu laikotarpiu, t. y. 2022 m. sausio 13 d. Remiantis šiuo ieškovės argumentu, būtų nebeaktuali ir buto vertė, kurią ieškovė nustatė pagal buto įsigijimo kainą 2019 m. gruodžio mėn. Dalijamo turto vertės nustatymo data 2022 m. sausio 13 d. jau nebėra aktuali, nes nuo vertės nustatymo yra praėję dveji metai, todėl tiek namo, tiek buto vertė (jei šis daiktas būtų dalijamas) yra teisingai ir pagrįstai nustatyta santuokos nutraukimo pabaigoje, t. y. 2019 m. lapkričio - gruodžio mėn.

4.5. Ekspertizė namo vertei nustatyti buvo paskirta atsakovo prašymu teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi. Prieš priimant minėtą nutartį, teismui nustačius ieškovei pareigą pateikti atsiliepimą/ nuomonę dėl ekspertizės skyrimo, ji neišreiškė savo nuomonės, kad namo vertė turi būti nustatyta kitai datai, o ne 2019 m. lapkričio mėn. Ieškovė netgi buvo tos nuomonės, kad namas turėjo būti vertinamas kaip statybinės medžiagos, nes vertinimo metu buvo neįregistruotas, kas suponuotų prielaidą namą įvertinti kur kas mažesne verte (ieškovės 2022 m. liepos 23 d. atsiliepimas į prašymą dėl ekspertizės skyrimo). Dėl to, kad namas buvo neteisingai įvertintas kaip nebaigta statyba, ieškovė taip pat abejojo ir pačios pateiktos 2022 m. sausio 13 d. Vertės nustatymo ataskaitos patikimumu (teismo 2023 m. birželio 27 d. posėdžio garso įrašo 1 val. 8 min.), kuria ji grindžia vieną iš apeliacinio skundo reikalavimų. Nepaisant to, kad teismas nemotyvavo šios sprendimo dalies, jis teisingai vadovavosi šiuo dokumentu dėl jo patikimumo bei teisingo dalijamo turto vertės nustatymo momento.

4.6. Iš apeliacinio skundo dėstomosios dalies galima spręsti, kad ieškovė nesutinka tik dėl buto padalijimo būdo, bet ir su buto pripažinimu bendra daline nuosavybe, o ne bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. CK 3.100 straipsnio 4 punktas numato, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, todėl nelogiškas ir nepagrįstas ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas butą, kuris įgytas jau po santuokos nutraukimo (įsiteisėjus sprendimui), pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės priteisti ieškovei. Atsižvelgiant į pačios ieškovės ir jos atstovo visu bylos nagrinėjimo laikotarpiu pripažintą aplinkybę, kad 11 000 Eur sumokėjo atsakovas savo lėšomis po santuokos nutraukimo, taip pat į kompensacijos už butą paskaičiavimus, pateiktus 2022 m. birželio 1 d. patikslintame ieškinyje bei ieškovės atstovo paaiškinimus teismo posėdžio metu (teismo 2023 m. birželio 27 d. posėdžio garso įrašas 44 min. 47 sek.) akivaizdu, kad apeliaciniu skundu ieškovė reiškia naujus (padidintus) reikalavimus, prašydama jai priteisti ½ dalį buto, kas pinigine išraiška sudaro 23 000 Eur, o ne 17 500 Eur, kaip buvo prašoma 2022 m. birželio 1 d. patikslintu ieškiniu.

4.7. Asmeninę atsakovo nuosavybę į butą patvirtina buto pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 10775, kurios ieškovė neginčija, bei viešame registre įregistruotas asmeninės nuosavybės juridinis faktas. Tačiau tuo atveju, jei teismas spręstų dėl šio buto padalijimo, atsakovo nuosavybės dalis bute yra didesnė nei ieškovės atsižvelgiant į byloje pačios ieškovės patvirtintas aplinkybes, kad jos dalį bute pinigine išraiška sudaro 17 500 Eur. Todėl šio turto padalijimo atveju priteisiant visą butą ieškovei, ji atsakovui turėtų sumokėti 28 500 Eur, o ne 23 000 Eur kompensaciją. Atsižvelgiant į atsakovo didesnę nuosavybės dalį bute, jis turėtų būti padalytas šalims natūra bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, ieškovei priteisiant 1/3 dalį, o atsakovui 2/3 dalis buto, nes turto padalijimo būdas natūra yra prioritetinis. Atsakovo ir ieškovės santykiai nėra konfliktiški, atsakovas niekada nereiškė ieškovei pretenzijų dėl gyvenimo bute, jo priežiūros ir pan., to ir toliau neketina daryti, todėl dėl turto valdymo problemų taip pat nekyla ir nekils. Bute galėtų ir toliau gyventi ieškovė su dukromis ir neatlygintinai naudotis jo dalimi bute.

4.8. Ieškovė apeliacinio skundo 3 punkto reikalavimas reiškia prašymą pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.5 punktą, kuriuo šalys buvo susitarusios, kad kiekvienos iš šalių atskirai turimos lėšos banko sąskaitose tose bei turimos piniginės santaupos yra kiekvienos iš šalių asmeninė nuosavybė ir dėl to ginčo tarp šalių nėra. Toks susitarimas tarp šalių buvo sudarytas atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai iki kreipimosi į teismą kurį laiką bendro ūkio nebevedė ir kiekvienas atskirai disponavo savo pajamomis. Dėl to šis sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktas neturi būti keičiamas. Toks ieškovės reikalavimas dėl lėšų padalijimo prieštarauja jos argumentams, jog butas buvo įsigytas už sutuoktinių santaupas, įskaitant ir tas, kurios buvo jų banko sąskaitose bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje, paneigia jos nurodytą aplinkybę, kad butas iš dalies galėjo būti nupirktas sutuoktinių 2019 m. lapkričio 4 d. turėtomis santaupomis jų banko sąskaitose. Todėl teismui pripažinus, kad butas buvo pirktas už santuokoje sutaupytas lėšas, ieškovės reikalavimas padalyti banko sąskaitose 2019 m. lapkričio 4 d. buvusias lėšas negalėtų būti patenkintas. Tuo atveju, jei lėšas būtų nuspręsta dalyti, turėtų būti dalijamos ne tik atsakovo, tačiau ir ieškovės turėtos piniginės lėšos – 17 263, 46 NOK (Norvegijos kronos), kas atitinka 1 698,52 Eur, buvusios 2019 m. lapkričio 4 d. Norvegijos DNB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kaip tai buvo prašoma patikslintu atsakovo priešieškiniu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

11. Apeliacijos objektas yra patikrinimas, ar po to, kai Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 20 d. nutartimi atnaujino procesą Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl šalių santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru pareiškimu, pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė šalių ginčą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

12. Byloje nustatyta, kad apeliacine tvarka nepatikrintu 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu Marijampolės apylinkės teismas panaikino Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus 2014 m. liepos 28 d. akto įrašą Nr. 160 dėl santuokos, (duomenys neskelbtini) jos bažnyčioje, tarp V. U. (pareiškėjos) ir K. U. (suinteresuoto asmens) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino 2019 m. spalio 29 d. jų pasirašytą ir teismui pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys pasidalino santuokoje įgytas transporto priemones HONDA (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė šalių susitarimu yra 3 000 Eur, ir OPEL ASTRA STATION, kurios rinkos vertė šalių susitarimu yra 3 000 Eur (Sutarties 2.1. 2.2 punktai). Sutarties 2.4 punkte šalys pareiškė, kad toks turto pasidalijimas atitinka kiekvienos iš šalių interesus ir norus ir kad vienas kitam jokių pretenzijų ateityje dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto pasidalijimo nereikš ir vienas iš kito jokių kompensacijų (išskyrus numatytas šioje sutartyje) dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto pasidalijimo nereikalauja ir ateityje nereikalaus. Sutarties 2.5 punkte šalys pareiškė, kad kiekvienos iš šalių atskirai turimos lėšos banko sąskaitose bei turimos piniginės santaupos yra kiekvienos iš šalių asmeninė nuosavybė ir dėl to ginčo tarp šalių nėra ir ateityje nebus, šios sutarties pasirašymo dieną jokių piniginių lėšų, kurios būtų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir turėtų būti tarp šalių padalijama, šalys neturi ir dėl to tarp šalių jokio ginčo nėra ir ateityje nebus. Sutarties 2.6 punkte šalys taip pat pareiškė, kad jokio kito dalintino turto, kuris priklausytų šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir kurio padalijimo klausimas turėtų būti išspręstas, šalys neturi ir įsipareigoja ateityje nereikšti vienas kitam jokių turtinio pobūdžio pretenzijų. Šios Sutarties 2.7 punktu pareiškėja sutiko, kad nebaigtos statybos gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), pradėtą statyti suinteresuoto asmens iki santuokos sudarymo, po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisės aktų nustatyta tvarka suinteresuotas asmuo įregistruotų kaip savo asmeninę nuosavybę.

13. Prašyme atnaujinti bylos procesą pareiškėja nurodė, kad santuokos metu įgytas turtas buvo padalintas akivaizdžiai nelygiomis dalimis. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pareiškėja nesuprato, bylos nagrinėjimas vyko rašytinio proceso tvarka, o teismas, priimdamas sprendimą, nesigilino į akivaizdžiai nelygias sutarties sąlygas, nevertino ne tik pačių pareiškėjų valios suderinimo klausimų, bet ir to, ar jų suderinta valia neprieštarauja vaikų teisėms bei teisės normoms. Suinteresuotas asmuo, pasinaudodamas jos teisinių žinių stoka, apgaulės būdu privertė ją pasirašyti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios dalis dėl sutuoktinių turto padalinimo grubiai pažeidė sutuoktinių lygiateisiškumo principą. Marijampolės apylinkės teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.7 punktu pareiškėja sutiko, kad nebaigtos statybos namas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo būtų įregistruotas suinteresuoto asmens asmeninės nuosavybės teise. Vykstant santuokos nutraukimo procesui minėtas gyvenamasis namas jau buvo pastatytas, tačiau suinteresuotas asmuo vengė iki galo sutvarkyti namo statybos dokumentus ir įregistruoti nuosavybės teises. Prieš pasirašant sutartį jis prižadėjo jai nupirkti butą (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo suinteresuotas asmuo 2019 m. gruodžio 20 d. nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau jį įregistravo ne pareiškėjos, o savo vardu. Jis žadėjo butą perrašyti vėliau, kai bus išmokėta banko paskola. Praeitais metais iš ankstesnio buto savininko pareiškėjai tapo žinoma, kad butą suinteresuotas asmuo pirko be banko paskolos. Tik tada ji suprato, kad buvo apgauta.

14. Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjos V. S. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuotas asmuo K. U., pažymėjo, kad sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje turi įstatymo jiems nustatytą pareigą nurodyti duomenis apie visą jiems priklausantį ir dalijamą bendrą turtą (kiekį ir vertę) (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Tuo tarpu teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2013). Kad būtų išvengta minėtų situacijų, teismas turi taip organizuoti procesą, kad nesusidarytų kliūčių padalyti visą sutuoktinių turtą santuokos nutraukimo byloje: jis turi šalims išaiškinti, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo padalytas turtas, užkirs kelią reikšti tapatų reikalavimą ateityje ir reikš, kad sutuoktiniai kito bendro dalytino turto neturi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-378/2018 29 punktą; 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018 27 punktą). Todėl nesutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog teismų praktikoje yra nusistovėjusi taisyklė, kad santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu procesas įprastai ir vyksta rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka. Tai, kad šalys pareiškė prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepaneigia teismo pareigos organizuoti procesą taip, kad nesusidarytų kliūčių padalyti visą sutuoktinių turtą santuokos nutraukimo byloje, kad šalims būtų išaiškinta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo padalytas turtas, užkirs kelią reikšti tapatų reikalavimą ateityje ir reikš, kad sutuoktiniai kito bendro dalytino turto neturi.

15. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad šioje byloje yra nustatytas pagrindas pripažinti, jog egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas – teismui sprendimu patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra padarytos aiškios CK 3.117 straipsnio 1–3 dalių, 3.123 straipsnio, 3.53 straipsnio 4 dalies taikymo klaidos, kurios galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti bylos procesą, apeliacine tvarka patikrinta nutartis buvo panaikinta dėl netinkamo materialiosios ir proceso teisės normų pritaikymo ir klausimas išspręstas iš esmės – pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą patenkintinas, byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 370 straipsnio 3 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

16. CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pagrindai, pagal kuriuos išnagrinėta byla buvo atnaujinta, – pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Atnaujinus procesą, teismas turi pasisakyti dėl visų pareiškėjo (pareiškėjų) nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų ir juos analizuoti atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nes tik šitaip galima atsakyti į klausimus, ar pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai iš tikrųjų leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2006).

17. Nagrinėjamos bylos faktinį proceso atnaujinimo pagrindą sudarė aplinkybės, susijusios su šalių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimu santuoką nutraukiant bendru abiejų sutuoktinių pareiškimu – nutartyje atnaujinti bylos procesą konstatuota, kad, be kita ko, teismui sprendimu patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, buvo padarytos aiškios CK 3.53 straipsnio 4 dalies taikymo klaidos, kurios galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą.

18. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta norma nustato, kad, jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.

19. Taigi, bylos eiga atnaujinus jos procesą nagrinėjamos kategorijos bylose turi savo specifiką – iš naujo nagrinėjant bylą, teismas turi teisę: 1) patvirtinti naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu šalys įvykdo teismo nurodymus dėl sutarties turinio; 2) prašymą dėl sutarties patvirtinimo palikti nenagrinėtą; 3) dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo ir kitų santuokos nutraukimo pasekmių nuspręsti ginčo teisenos tvarka, jei šalys pareiškia tokius reikalavimus (CPK 381-384 straipsniai). Išnagrinėjus bylą po jos proceso atnaujinimo, pirmu atveju teismo sprendimas pakeistinas (CPK 370 straipsnio 1 dalies 2 punktas, antru ir trečiu atvejais priimtinas naujas sprendimas (nutartis) (CPK 370 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

20. Apeliacine tvarka vertinamu atveju šalys nesudarė naujos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

21. Ieškovė 2022 m. birželio 1 d. pateikė patikslintą ieškinį (3 t., b. l. 1 - 6), kuriuo prašo pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe santuokos metu įgytą butą (duomenys neskelbtini), ir pakeisti 2019 11 15 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.7 punktą, išdėstant jį taip: santuokos metu pareiškėjai įgijo nekilnojamąjį turtą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) ir butą (duomenys neskelbtini); po santuokos nutraukimo pareiškėjai V. S. asmeninės nuosavybės teise atitenka butas, o pareiškėjui K. U. – gyvenamasis namas; K. U. už santuokoje tenkančią didesnę turto dalį išmoka V. S. 56 333,34 Eur piniginę kompensaciją; pakeisti tos pačios sutarties 3.2 punktą ir priteisti nepilnametėms K. U. ir M. U. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 eurų; priteisti iš K. U. 8000 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. 2023 sausio 13 d. ieškovė V. S. padidino savo reikalavimus, prašė įtraukti į dalijamo bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto balansą 8 104,23 Eur pinigines lėšas ir padalyti jas lygiomis dalimis (4 t., b. l. 53 – 54).

22. Atsakovas pateikė priešieškinį (4 t., b. l. 128 – 133), kuriuo prašo pakeisti sutarties 2.7 punktą ir priteisti K. U. gyvenamąjį namą asmeninės nuosavybės teise, priteisti V. S. iš K. U. piniginę kompensaciją 28 138,50 Eur už jam tenkančią didesnę turto dalį (gyvenamąjį namą), pakeisti sutarties 3.2 punktą ir priteisti iš K. U. išlaikymą nepilnametėms dukterims periodinėmis išmokomis po 80 eurų, pakeisti sutarties 3.3 punktą ir nustatyti K. U. bendravimo su dukterimis tvarką pagal priešieškinio 3.1.1 – 3.1.4 punktus, papildyti sutartį 2.9 punktu, priteisiant iš V. S. 849,26 Eur piniginę kompensaciją už Norvegijos DNB banke turimoje sąskaitoje buvusias pinigines lėšas.

23. Nors ieškinio ir priešieškinio reikalavimai suformuluoti kaip prašymas pakeisti 2019 m. lapkričio 15 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, iš reikalavimų turinio matyti, kad faktiškai šalys inicijavo ieškinio teisenos tvarka nagrinėtiną ginčą – jos nesutarė dėl naujos Sutarties turinio.

24. Teismas priėmė nagrinėti visus abiejų šalių ginčo teisenos tvarka pareikštus reikalavimus, todėl ir sprendimą turėjo priimti dėl visų ieškovės ir atsakovo pareikštų reikalavimų – įvertinti įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kt., kaip tai numatyta CPK 265 straipsnyje ir šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus įtvirtinančiuose CPK 376, 381-385 straipsniuose.

25. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apeliacine tvarka vertinamą sprendimą, šių reikalavimų neįvykdė – išnagrinėjęs bylą ginčo teisenos tvarka, savo iniciatyva pakeitė šalių 2019 metais sudarytos ir teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.7 punktą dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), padalijimo; pakeitė Sutarties 3.2 punktą dėl nepilnamečių vaiku išlaikymo, 3.3 punktą dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais; papildomai nustatė, kad butas su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), abiem šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis, paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir nusprendė dėl skubaus sprendimo dalies dėl išlaikymo vykdymo.

26. Abiejų šalių reikalavimus dėl piniginių lėšų padalijimo teismas atmetė pažymėjęs, kad nutraukiant šalių santuoką 2019 metais Sutarties 2.6 punkte šalys nurodė neturinčios jokio kito dalytino turto, kuris joms priklausytų bendrosios dalinės nuosavybės teise ir kurio padalijimo klausimas turėtų būti išspręstas, o šis sutarties punktas nebuvo pakeistas.

27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad toks pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas dėl priimamos nutarties 18, 19, 24 punktuose jau nurodytų netinkamai pritaikytų procesinės teisės normų, taip pat dėl to, kad, faktiškai atsisakydamas nagrinėti ieškinio ir priešieškinio reikalavimus dėl piniginių lėšų padalijimo motyvuojant Sutartimi, kuri įsiteisėjusia 2021 m. liepos 20 d. Kauno apygardos teismo nutartimi yra pripažinta neatitinkančia CK 3.117 straipsnio 1–3 dalių, 3.123 straipsnio, 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimų, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CK 3.118 straipsnio nuostatas dėl dalintino turto balanso sudarymo (šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad, priimdamas procesinį sprendimą dėl bylos proceso atnaujinimo, teismas nesprendė dėl Sutarties punktų pakeitimo, o šalys nesudarė naujos Sutarties, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi nepakeistu Sutarties punktu dėl kito turto).

28. Dėl netinkamai pritaikytų procesinės teisės normų byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Kadangi nurodytų pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (minėta, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo šalių reikalavimų dėl viso bendrąją jungtinę nuosavybę sudarančio turto padalijimo, nesudarė dalintino turto balanso ir dėl to neatskleidė nagrinėjamo ginčo esmės), sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

29. Priimant nurodytą procesinį sprendimą, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliantų argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo vertinimais dėl sprendime nurodytų daiktų vertės ir padalijimo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.