- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-03
- Bylos Nr.
- 2-897-464/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- I. C., G. S.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika“
- Trečiasis asmuo
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų I. C. ir G. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria apeliantams nustatytas terminas žyminiam mokesčiui už paduodamą apeliacinį skundą primokėti, civilinėje byloje Nr. 2-512-560/2019 pagal ieškovų I. C. ir G. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika“ priešieškinį ieškovams I. C. ir G. S. dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per filialą Lietuvoje, uždaroji akcinė bendrovė „Skubios siuntos“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2019-03-27 sprendimu nusprendė ieškovų G. S. ir I. C. ieškinį atmesti, o atsakovės UAB „Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika“ priešieškinį tenkinti – panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2018-06-25 sprendimą.
2. Dėl šio teismo sprendimo Vilniaus apygardos teisme buvo gautas ieškovų apeliacinis skundas, kuriame prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019-03-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2019-04-26 nutartimi nustatė ieškovams G. S. ir I. C. terminą iki 2019-05-07 primokėti 150 Eur už paduodamą apeliacinį skundą.
Šalies argumentai
3.1. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad apeliantai apeliaciniame skunde nurodė ginčijamą sumą – 20 000 Eur, padarė išvadą, jog šiuo atveju mokėtinas žyminis mokestis yra 600 Eur, o su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai tik dėl 450 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo. Todėl, teismo vertinimu, ieškovai turėtų papildomai sumokėti trūkstamą dalį žyminio mokesčio.
3.2. Teismas tokią savo poziciją argumentavo tuo, kad šioje byloje procesiniai dokumentai buvo teikiami ne elektroninių ryšių priemonėmis, o ir pati byla buvo pradėta vesti ne elektronine, o įprastine – dokumentine forma. Todėl ieškovų nuoroda į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 7 dalį jiems netaikytina. Šioje teisės normoje numatyta galimybė sumokėti už atitinkamą procesinį dokumentą 75 procentus mokėtinos žyminio mokesčio sumos taikytina procesinių dokumentų ir jų priedų teikimo tik elektroninių ryšių priemonėmis atveju.
Žemesnės instancijos teismas
3.3. Teismas pažymėjo, kad ir paduodami ieškinį ieškovai buvo sumokėję 600 Eur žyminį mokestį.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Ieškovai G. S. ir I. C. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019-04-26 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų apeliacinį skundą priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. CPK 80 straipsnio 7 dalis neskirsto žyminio mokesčio sumažinimo taisyklės taikymo priklausomai nuo bylų pobūdžio (t. y. priklausomai nuo to, ar bylos „popierinės“ ar „elektroninės“), priešingai, ši teisės norma nustato vieną ir vienodą taisyklę priklausomai nuo dokumentų teikimo būdo. Todėl nepriklausomai nuo to, ar byla elektroninė, ar popierinė, ir ar ji buvo pradėta kaip popierinė, ar ne, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos.
4.2. Ieškovai apeliacinį skundą pateikė elektroninių ryšių priemonėmis per EPP, todėl mokėtinas žyminis mokestis už apeliacinį skundą sudaro 450 Eur sumą, tokią sumą ieškovai ir sumokėjo. Vien ta aplinkybė, kad byla buvo pradėta ne elektroninėmis priemonėmis ir ar jei teismas mano, kad byla laikytina ne elektronine, negali riboti ieškovų teisės pateikti apeliacinį skundą per EPP, ir, atitinkamai, sumokėti mažesnį žyminį mokestį.
4.3. Teismo nutartis primokėti žyminį mokestį nepagrįsta dar ir dėl to, kad prieštarauja teismų praktikai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-03 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2014, išaiškinta, kad, pateikiant kasacinį skundą elektroninių ryšių priemonėmis, turėjo būti mokama 75 procentai už kasacinį skundą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, nepriklausomai nuo to, kad ta byla buvo ne elektroninė. Be to, tokia pačia pozicija vadovaujasi ir skundžiamą nutartį priėmęs teismas savo ankstesnėse nutartyse (pvz., 2015-06-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-843-275/2015).
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas apeliacinį skundą, teisingai išaiškino žyminio mokesčio mokėjimą už atliekamus procesinius veiksmus reglamentuojančias normas ir ar turėjo teisinį pagrindą taikyti apeliantams trūkumų šalinimo institutą.
6. Apeliacijos teisė, kaip ir kiekviena kita procesinė teisė, turi būti įgyvendinama CPK nustatyta tvarka. Įstatymų leidėjas įpareigoja pirmosios instancijos teismą spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą (CPK 315 str. 1 d.), todėl šis teismas, vadovaudamasis įstatymu ir esant įstatyminiam pagrindui, gali, o kartu ir turi pareigą nustatyti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, o jų nepašalinus – taikyti įstatymo tiesiogiai nurodytus padarinius (CPK 316 str.). Šiuo konkrečiu atveju kliūtimi priimti apeliantų apeliacinį skundą dėl šioje byloje priimto Vilniaus apygardos teismo 2019-03-27 sprendimo, teismas pripažino reikiamo dydžio žyminio mokesčio nesumokėjimo faktą.
7. Vienas iš teismo argumentų buvo toks, kad apeliantai, pateikdami ieškinį, patys buvo sumokėję šio mokesčio daugiau, nei dabar moka už apeliacinį skundą. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 4 dalimi, už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Tačiau tai nereiškia, kad šalys, sumokėjusios daugiau, nei yra būtina, savaime įgyja pareigą tokio paties dydžio žyminį mokestį sumokėti ir už paduodamą apeliacinį skundą, juolab kai permoka gali būti grąžinama šalių prašymu ar teismo iniciatyva (CPK 87 str. 1 d. 1 p. ir 4, 5 d.).
8. Mokėtinas žyminis mokestis apskaičiuojamas pagal CPK nustatytas taisykles. Turtiniuose ginčuose (ir už apeliacinius skundus) CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Be to, CPK 80 straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 5 eurai (CPK 80 str. 7 d.).
9. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, ieškovai G. S. ir I. C. Vilniaus apygardos teismui pateiktame ieškinyje (1 t., b. l. 1–11) prašė jų naudai iš atsakovės priteisti 4 926,60 Eur turtinės žalos atlyginimo, kiekvienam po 7 536,70 Eur neturtinės žalos atlyginimo (iš viso 15 073,40 Eur), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi bendra ieškinio suma yra 20 000 Eur.
10. Minėta, kad apeliantų pateiktas ieškinys Vilniaus apygardos teismo 2019-03-27 sprendimu atmestas visa apimtimi. Iš apeliantų pateiktame apeliaciniame skunde (t. 3, b. l. 100–114) suformuluotų reikalavimų matyti, kad apeliantai Vilniaus apygardos teismo sprendimą siekia ginčyti visa apimtimi, taigi ir žyminis mokestis šiuo atveju apskaičiuotinas nuo 20 000 Eur sumos. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 4 dalimi, žyminis mokestis tokiu atveju sudarytų 600 Eur.
11. Kita vertus, apeliantai pateikė apeliacinį skundą elektroninių ryšių priemonėmis – per teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP), sumokėję 450 Eur (t. y. 75 proc. mokėtinos sumos) žyminį mokestį, ir teigia, kad jiems turi būti taikoma CPK 80 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta žyminio mokesčio sumokėjimo lengvata.
12. CPK XII skyriaus ketvirtojo skirsnio „Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimas teismo procese“ 175¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis. Ši proceso dalyvių teisė įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos teismų įstatyme, kurio 37¹ straipsnio 3 dalis nustato, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones.
13. Vadovaujantis Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-12-13 įsakymu Nr. 1R-332, 3 punktu, procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis), išskyrus šio aprašo 8–9¹ punktuose nurodytus atvejus.
14. Nurodytų teisės aktų kontekste pažymėtina, kad nei viename iš jų byloje dalyvaujančio asmens teisė teikti į bylą procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis nėra ribojama pačios bylos, kurioje tokie dokumentai teikiami, forma, nėra ir nustatytos prievolės proceso dalyviams procesinius dokumentus į bylą teikti tik tokios formos, kokia byla buvo užvesta. Kitaip tariant, elektroninės formos dokumentus galima teikti tiek į dokumentinę, tiek ir į elektroninę bylas.
15. Vadinasi, apeliantų pozicija, kad teisė pasinaudoti žyminio mokesčio mokėjimo lengvata (mokėti 75 proc. mokėtino žyminio mokesčio) priklauso ne nuo formos, kuria pati byla buvo užvesta (popierine ar elektronine), o nuo procesinio dokumento pateikimo į bylą būdo, yra pagrįsta ir jai visiškai pritartina.
16. CPK XVI skyrius, reglamentuojantis bylų procesą apeliacinės instancijos teisme, nenumato jokių išimčių iš bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų apeliacinio skundo pateikimo formai, taigi taikytinos bendrosios civilinio proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų pateikimą elektroninio ryšio priemonėmis. Taigi pripažintina, kad, nepriklausimai nuo to, jog civilinė byla, kurioje pateiktas apeliacinis skundas, buvo nagrinėjama popierine forma ir joje visi šalių pateikti procesiniai dokumentai nebuvo skaitmenizuoti, apeliantai turi teisę apeliacinį skundą teikti vadovaujantis CPK XII skyriaus ketvirtojo skirsnio taisyklėmis. Apie tai jau buvo pasisakyta tiek Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje byloje su visiškai tapačiomis aplinkybėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2118-180/2015), tiek ir apeliantų cituojamoje kasacinio teismo praktikoje.
17. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2014-12-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2014 (kuri, kaip matyti iš bylos numerio, irgi buvo vedama popierine forma), padarė išvadą, kad kasatorė, pateikusi skundą tik elektroninių ryšių priemonėmis, turėjo mokėti 75 procentus už kasacinį skundą mokėtinos žyminio mokesčio, todėl permokėtą žyminio mokesčio dalį jai gražino. Tokios pačios praktikos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai laikosi ir toliau – kasatorei, kuri ne elektroniniu būdu vedamoje byloje kasacinį skundą pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, bet žyminį mokestį sumokėjo jo nemažindama 25 procentais, kasacinis teismas grąžino permokėto žyminio mokesčio dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017).
18. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias mokėtino žyminio mokesčio dydžius, ir nepagrįstai taikė apeliacinio skundo trūkumų šalinimo institutą. Apeliantai, apeliacinį skundą pateikę naudodamiesi LITEKO VEP posistemiu, t. y. elektroninių ryšių priemonėmis, tinkamai jį apmokėjo 450 Eur žyminiu mokesčiu (sumažinę 600 Eur mokėtino mokesčio sumą 25 procentais) (t. 3, b. l. 127), todėl pirmosios instancijos teismo reikalavimas primokėti 150 Eur žyminio mokesčio stokoja pagrįstumo.
19. Tokiu atveju skundžiama nutartis panaikintina, o apeliacinio skundo priėmimo klausimas pagal kompetenciją (CPK 315 str. 1 d., 317 ir 318 str.) perduotinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti G. S. ir I. C. apeliacinio skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.