Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Vestfalija“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. ir 2025 m. gegužės 16 d. nutarčių, kuriomis mažajai bendrijai „Vestfalija“ iškelta nemokumo (bankroto) byla ir atmestas mažosios bendrijos „Vestfalija“ prašymas dėl bankroto bylos sustabdymo, civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „IndEx Business Group“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei mažajai bendrijai „Vestfalija“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirųjų skundų ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

24. Nagrinėjamu atveju atskirieji skundai paduoti dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis atsakovei iškelta bankroto byla ir atsisakyta sustabdyti bankroto bylos procedūrų vykdymą. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas nemokumo (bankroto) bylos iškėlimas ir bankroto bylos procedūrų vykdymo sustabdymas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

26. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai teikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).

27. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro ne tik teisės, bet ir fakto klausimai (CPK 320 straipsnio 1 dalis), todėl, įvertinęs byloje keliamus klausimus ir jiems išspręsti svarbias aplinkybes, atsižvelgęs į byloje esantį viešąjį interesą, nepaisant to, jog teikiami įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, teismas priima ir vertina su atskiraisiais skundais atsakovės pateiktus naujus įrodymus, kurie gali būti reikšmingi sprendžiant atsakovės gyvybingumo ir mokumo klausimą, atitinkamai ir bankroto bylos (ne)iškėlimo klausimą. Su naujais įrodymais nagrinėjamoje byloje pareiškėja turėjo galimybę susipažinti, todėl naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo bei nepažeis šalių teisių, be kita ko, lygiateisiškumo ir rungimosi principų (CPK 314 straipsnis).

Dėl pasirengimo nagrinėti atsakovės nemokumo bylą teisme termino

28. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinius pažeidimus, nes nesuteikė pakankamo termino pateikti visus dokumentus, nors bendrija prašė laiko balanso užbaigimui.

30. Teisme 2025 m. kovo 21 d. buvo gautas atsakovės atsiliepimas (prašymas) pratęsti teismo nustatytą 5 dienų terminą pateikti JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją iki 2025 m. balandžio 22 d.

31. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. kovo 21 d. rezoliucija atsakovės prašymą patenkino iš dalies ir pratęsė atsakovei terminą finansinėms ataskaitomis ir įrodymams pateikti iki 2025 m. balandžio 10 d.

34. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi, nustatęs, kad atsakovė yra nemoki ir negyvybinga, iškėlė jai bankroto bylą.

35. Pagal JANĮ 25 straipsnio 1 dalį teismas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo dienos priima nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo. Teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių vieną kartą pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip 30 dienų (JANĮ 25 straipsnio 2 dalis). Taigi, JANĮ numato griežtus terminus, per kuriuos turi būti išspręstas klausimas dėl nemokumo bylos iškėlimo. Įstatymu reglamentuojant ir nustatant griežtus bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo teisme terminus, siekiama apsaugoti teises, užtikrinti kreditorių galimybes maksimaliai patenkinti jų reikalavimus ir (arba) kiek įmanoma greičiau išspręsti įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, žalingą teisinio netikrumo būseną (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1699-585/2020 23 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje teigiama, kad bankroto proceso tikslas – kiek įmanoma operatyviau užbaigti procedūras tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2011).

36. Įvertinęs bylos faktines aplinkybes, nustatytas nutarties 29–34 punktuose, apeliacines instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovė turėjo pakankamai laiko pateikti aktualius bendrijos finansinės atskaitomybės dokumentus. Nagrinėjamu atveju pareiškėja dar 2024 m. lapkričio 19 d. informavo atsakovę apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, o 2025 m. kovo 3 d. kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei bankroto bylą, taip pat teismas pratęsė atsakovei terminą pateikti reikalingus nemokumo (bankroto) bylai duomenis apie įmonės veiklą, be to, teismas atnaujino bylos nagrinėjimą, atsakovei pateikus rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus, teismui esant išėjus į sprendimų priėmimo kambarį. Pažymėtina, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Atsakovė, žinodama apie pradėtą ir vykstantį nemokumo procesą ir siekdama, kad jai nebūtų iškelta bankroto byla, turėjo operatyviai parengti bei pateikti teismui aktualius finansinės atskaitomybės dokumentus. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas dėl atsakovės prašymų sudaryti jai galimybes pateikti reikiamus finansinius bendrijos duomenis, pratęsė terminą tokiems įrodymams pateikti, be to, net atnaujino bylos nagrinėjimą su tikslu priimti naujai atsakovės pateiktus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus. Atsižvelgus į nurodytus motyvus, atsakovės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinius pažeidimus, nes nesuteikė pakankamo termino pateikti visus dokumentus, nors bendrija prašė laiko balanso užbaigimui, atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl atsakovės (ne)mokumo ir (ne)gyvybingumo

37. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

38. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: (1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; (2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023 19 punktas).

39. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

40. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

41. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

42. Pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungimosi principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

43. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Be to, atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016).

44. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovės nemokumą konstatavo remdamasis tuo, kad atsakovė negali laiku vykdyti savo turtinių prievolių ir šis negalėjimas apmokėti skolų nėra laikinas, tęsiasi pakankamai ilgą laiką, taip pat nustatęs, jog atsakovės įsipareigojimai viršija jos turimo turto vertę. Apeliantė pateiktu atskiruoju skundu iš esmės įrodinėja, kad teismas neįvertino jos proveržio ir veiksmų, stabilizuojant ir optimizuojant jos veiklą nuo 2023 m. Pasak apeliantės, bendrija turi net 56 179 Eur apyvartinių lėšų, o 2024 m. ji dirbo pelningai (5 630 Eur), tai patvirtina veiklos stabilizavimą ir strateginį augimą.

45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija suteikia pagrindą nuspręsti, kad apeliantė atitinka pirmąją ir antrąją sąlygas, kurias nustačius tiek atskirai, tiek kartu, juridinis asmuo pripažintinas nemokiu ir tai sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bendrovė yra nemoki.

46. Visų pirma, vertinant atsakovės nemokumą balanso testo (ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę) aspektu, atsižvelgtina į šios nutarties 43 punkte nurodytą išaiškinimą, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.

47. Iš atsakovės pirmosios instancijos teismui pateikto 2024 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų matyti, kad atsakovės turtas siekė 54 254 Eur, kurį visą sudarė trumpalaikis turtas, kai mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 80 377 Eur.

48. Iš atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateikto 2025 m. balandžio 30 d. balanso matyti, kad atsakovės turtas yra 28 897 Eur, kurį visą sudarė trumpalaikis turtas, kai bendrijos skoliniai įsipareigojimai – 55 019 Eur.

49. Taigi, nors pagal minėtus finansinės atskaitomybės duomenis, bendrija sumažino savo įsipareigojimus, tačiau jos turto ir įsipareigojimų santykis išliko neigiamas (28 897 Eur – 55 019 Eur).

50. Minėta, kad atsakovė akcentuoja, jog ji disponuoja net 56 179 Eur apyvartinėmis lėšomis, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie jos teiginiai nėra pakankami konstatuoti, jog atsakovės 2025 m. balandžio 30 d. balanse apskaitytas turtas (pinigai) realiai egzistuotų visa apimtimi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir būtent atsakovei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, tenka pareiga pagrįsti tokias aplinkybes, jog balanse nurodytas turtas yra realus (žr. šios nutarties 42 punktą). Kaip pagrįstai pastebi pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą, apeliantė, teigdama, kad ji disponuoja nurodyto dydžio lėšomis, jokia apimtimi nepadengė įsiskolinimo pareiškėjai nei priverstinio vykdymo proceso metu, nei bylą nagrinėjant teismuose, be to, priverstinio vykdymo proceso metu antstolis nustatė, jog atsakovė nei sąskaitose, nei kasoje jokių lėšų neturi.

51. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės įsipareigojimai žymiai viršija turimo turto vertę, dėl to pirmosios instancijos teismas atsakovę pagal balanso testą pagrįstai pripažino nemokia.

52. Antra, vertinant atsakovės nemokumą likvidumo testo aspektu (juridinis asmuo (atsakovė) negali laiku vykdyti turtinių prievolių), matyti, kad atsakovės negalėjimas sumokėti skolų nėra tik laikinas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendrija yra skolinga ne tik pareiškėjai, bet ir valstybės biudžetui.

53. Bylos duomenimis, Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. kovo 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-132-639/2024 pareiškėjai iš atsakovės buvo priteista 17 507,99 Eur baldų kaina, 2 964,45 Eur nuostolių, 10,5 proc. dydžio procesinės palūkanos ir 4 872,88 Eur bylinėjimosi išlaidos. Vykdant teismo sprendimą antstoliui, iš atsakovės nepavyko išieškoti jokių teismo sprendimu pareiškėjai priteistų sumų, nes atsakovės sąskaitose nebuvo lėšų, ji neturėjo kilnojamojo turto, atsakovės vardu nebuvo registruotų transporto priemonių. 2024 m. gegužės 23 d. atsakovė informavo antstolį, kad įmonė neturi turto ir neturi aktyvių sutarčių.

54. Antstolių informacinės sistemos duomenis, atsakovės atžvilgiu vykdytose bylose vykdomieji dokumentai jų neįvykdžius išieškotojams buvo grąžinti net keturiose vykdytose vykdomosiose bylose.

55. Be to, bendrijos įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2025 m. birželio 11 d. duomenimis siekė 14 129,08 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis; https://www.vmi.lt/evmi/asmenys-laiku-vykdantys-mokestinius-isipareigojimus-turintys-mokestine-nepriemoka). Pažymėtina, kad tinkamas mokestinių prievolių vykdymas pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl įmonės mokumo, gyvybingumo, todėl aplinkybė, kad atsakovė turi įsiskolinimą valstybės biudžetui, patvirtina apeliantės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, o kartu ir bendrovės nemokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-401-567/2022 34 punktas).

56. Nagrinėjamoje byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad mokestinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymas nėra laikinas, atsakovė savo prievolių kreditoriams nevykdo jau kuris laikas, tai patvirtina tiek aplinkybė, jog antstoliui nepavyko išieškoti jokių teismo sprendimu pareiškėjai priteistų sumų, tiek ir aplinkybė, kad atsakovės atžvilgiu vykdytos bylos buvo užbaigtos išieškotojams grąžinus vykdomuosius dokumentus, o ne juos įvykdžius. Be to, atsakovė turi įsiskolinimą valstybės biudžetui. Atsižvelgiant į nurodytą, bendrijai keliama bankroto byla nelaikytina ultima ratio priemone (paskutinė priemonė), reabilitaciniai atsakovės tikslai konkrečioje situacijoje mažai tikėtini.

57. Apeliacinės instancijos teismo įvertinimu, byloje nesant duomenų, kad atsakovė būtų iš esmės sumažinusi finansinių įsipareigojimų kreditoriams dydį ar kad antstoliai būtų įvykdę išieškojimus vykdomosiose bylose, nėra pagrindo teigti, jog toks įsipareigojimų nevykdymas yra tik laikinas. Priešingai, minėtos aplinkybės patvirtina, kad bendrija sistemingai nevykdo įsipareigojimų kreditoriams jau ilgą laiką ir jos patiriami įsipareigojimai nuolat auga.

58. Trečia, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Jau nurodyta, kad šiuo atveju apeliantė turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo poziciją (CPK 12, 178 straipsniai).

59. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma, reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Jei įmonė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia įmonė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-836-407/2023 32 punktas).

60. Pažymėtina, kad bendrija neturi darbuotojų (CPK 179 straipsnio 3 dalis; https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys). Kaip minėta pirmiau, bendrija turi žymų įsiskolinimą VMI biudžetui (žr. šios nutarties 55 punktą). Taigi, byloje nustatytų aplinkybių visuma neleidžia spręsti apie tinkamą finansinių įsipareigojimų valstybės biudžetui vykdymą.

61. Byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą, iš kurios gauna pakankamas pajamas (pelną) ir dengia kreditorių įsiskolinimus. Atsakovės atskirajame skunde nurodyti teiginiai apie jos proveržį ir veiksmus, stabilizuojant ir optimizuojant veiklą nuo 2023 m., apeliacinės instancijos teismo įvertinimu, yra labiau hipotetiniai ir nesuponuoja išvados, kad bendrija yra pajėgi išspręsti finansinius sunkumus ir atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovės pateikti važtaraščiai apie užsakytas prekes, įrodymai apie partnerystės sutartį su Vokietijos įmone nepatvirtina, kad ji aktyviai vykdytų ūkinę–komercinę veiklą, gautų nuolatinius užsakymus ir pelną, kas leistų atsakovei bent iš dalies padengti įsiskolinimus kreditoriams. Nors iš atsakovės pateiktos 2025 m. balandžio 30 d. Pelno (nuostolio) ataskaitos matyti, kad ji 2024 m. sugeneravo 5 630 Eur pelną, tačiau dar 2023 m. bendrija veikė nuostolingai ir patyrė 7 812 Eur nuostolį. Be to, įvertinant 2024 m. sugeneruoto pelno ir įsiskolinimų kreditoriams santykį, bendrijos vykdoma veikla nelaikytina sėkminga ir leidžiančia jai bent iš dalies padengti įsiskolinimus kreditoriams.

62. Aplinkybės, kad bendrija yra įsiskolinusi ne tik pareiškėjai, bet ir valstybės biudžetui, neturi darbuotojų, patvirtina jos vykdomos veiklos faktinį nebuvimą, negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, o kartu ir atsakovės nemokumą. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovės ūkinė komercinė veikla nėra aktyvi bei sėkminga ir ji neturi realių perspektyvų stabilizuoti padėtį. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių bendrijos aktyvios ir sėkmingos ūkinės komercinės veiklos vykdymą, konstatuotina, kad ji negali būti laikoma gyvybinga įmone, kurios išsaugojimas rinkoje užtikrintų finansinių sunkumų išsprendimą ir kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą.

63. Taigi, šiuo atveju apeliantė nepagrindė savo veiklos perspektyvų, kurios leistų konstatuoti, jog ji iš esmės gali laiku įvykdyti turtines prievoles ar tai, kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė yra nemoki. Apeliacinės instancijos teismo įvertinimu, apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai nesudaro pagrindo kitaip vertinti šios teismo išvados. Taigi, nesant objektyvių duomenų, kad bendrijos turtinė padėtis gerėja ir ji yra pajėgi patenkinti visų kreditorių finansinius reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog bendrijos finansiniai sunkumai nėra laikini ir jos finansinė padėtis artimiausiu metu nepagerės.

Dėl bankroto procedūrų sustabdymo

64. MB „Vetsfalija“ prašė pirmosios instancijos teismo sustabdyti nutarties, kuria jai iškelta bankroto byla, vykdymą iki Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiama 2025 m. gegužės 16 d. nutartimi tokį MB „Vestfalija“ prašymą dėl bankroto bylos sustabdymo atmetė.

65. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nesutinka, jį sieja su teismo šališkumu ir mano, kad atsisakymas stabdyti bankroto bylos procedūrų vykdymą iki įsiteisės apeliacinės instancijos nutartis padarys nepataisomą žalą bendrijai ir jos vykdomai veiklai.

66. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartis įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu ji nėra apskųsta; tuo atveju, kai yra paduotas atskirasis skundas, nutartis, kuri nėra panaikinta, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 279 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantei pateikus atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria jai buvo iškelta bankroto byla, tokia nutartis nėra įsiteisėjusi, kol atskirojo skundo neišnagrinės apeliacinės instancijos teismas, dėl to stabdyti bankroto procedūrų, kurios dar nėra pradėtos vykdyti neįsiteisėjusios nutarties pagrindu, vykdymą iki įsiteisės apeliacinės instancijos nutartis nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Būtent šia nutartimi apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei buvo iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo.

67. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo procesinio veiksmo, kuriuo buvo atmestas atsakovės prašymas, vertinti kaip šališko nėra pagrindo, ypač atsižvelgus į tai, kad apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo jos prašymo išnagrinėjimo rezultatu, pasinaudojo apeliacijos teise ir pateikė atskirąjį skundą.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

70. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindai ir teisinės pasekmės nurodyti CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

71. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019).

72. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-684/2021).

73. Įstatyme įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos šioms teisėms ar interesams apginti (CPK 5 straipsnis). Teismų praktikoje piktnaudžiavimu teise kreiptis į teismą laikytini tie atvejai, kai į teismą kreipiamasi siekiant ne apginti savo pažeistą teisę ar įstatymų saugomą interesą, o kitų tikslų – sukelti nepatogumų atsakovui, pakenkti jo reputacijai, vykdyti neteisėtą „spaudimą“ kitai prievolės šaliai ir pan., t. y. tais atvejais, kai teise kreiptis į teismą sąmoningai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-236-823/2018; 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-497-943/2019; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1297-241/2019).

74. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti nei su apeliantės nurodomais argumentais dėl pareiškėjos piktnaudžiavimo, teikiant nesąžiningą, aiškiai nepagrįstą pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, nei su pareiškėjos argumentais dėl atsakovės piktnaudžiavimo, neatsiskaitant su pareiškėja, neteikiant įrodymų, vilkinant procesą.

75. Byloje nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, nurodydama konkrečias aplinkybes, kurios, jos manymu, įrodo blogą bendrijos finansinę padėtį, pateikė įrodymus (teismo procesinį sprendimą, antstolio patvarkymą, duomenis apie atsakovės finansinę padėtį), kurie preliminariai patvirtino atsakovės nemokumą, negyvybingumą bei atsakovės pradelstus finansinius įsipareigojimus. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo prieš tai išnaudojusi kitus būdus (priverstinį antstolio skolos išieškojimą), galinčius sukelti mažesnį neigiamą efektą atsakovei, kaip skolininkei, tačiau priverstinio skolos išieškojimo metu atsakovė pareiškėjai skolos nepadengė. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pareiškėja, turėdama reikalavimo teisę į atsakovę pareiškimo pateikimo metu ir pateikdama teismui pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, nepiktnaudžiavo ir sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis.

76. Apeliacinės instancijos teismo įvertinimu, dėl to, kad apeliantė neatsiskaitė su pareiškėja, prašė jai priteisti bylinėjimosi išlaidas, nepateikė objektyvių duomenų atsikirtimų pagrindu išdėstytoms aplinkybėms pagrįsti ar rėmėsi netikslia kasacinio teismo praktika, nesuponuoja pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog apeliantės elgesys yra akivaizdžiai nesąžiningas. Atsakovė savo poziciją grindė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, juose nebuvo nurodyti akivaizdžiai melagingi faktai, tik pateiktas kitoks aplinkybių vertinimas. Taip pat nenustatyta, kad ji sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei ginčo išsprendimą. Dėl nurodytų motyvų prašymas taikyti apeliantei CPK 95 straipsnyje numatytą atsakomybę už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinamas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

77. Įvertinęs apskųstų nutarčių turinį, atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentus, ištyręs bylos faktinius duomenis, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamiems klausimams reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė JANĮ normas, todėl pagrįstai iškėlė atsakovei bankroto bylą bei atsisakė stabdyti bankroto procedūras. Apeliantės atskirieji skundai atmetami, o skundžiamos nutartys paliekamos nepakeistos.

78. Atsižvelgiant į procesinį šios bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme rezultatą, teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą įgijo pareiškėja, tačiau ji priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, neprašė ir nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, dėl to šis klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. ir 2025 m. gegužės 16 d. nutartis palikti nepakeistas.