Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-03-17 teismo posėdžio metu liudytoja (specialistė) J. B. nurodė, kad apžiūrėjo M. K., kuri atvyko su mama. Vaikas teigė, kad ją užpuolė šuo ir įkando. Mama įvykio nematė, rodė filmuotą medžiagą (vaizdas iš toli). (duomenys neskelbtini) apžiūrėjo kūną, sužalojimus, juos aprašė. Vėliau vertino medicininius dokumentus (gydytojo išrašus), teikė išvadą. Vadovavosi ir apžiūros dokumentais. Žaizda buvo sutvarkyta chirurgo. Matant sužalojimus aplink žaizdą (nubrozdinimus), padaryta išvada, kad sužalojimai padaryti šuns dantimis. Tikėtina, kad kąstinė žaizda. Dėl sužalojimo mechanizmo paaiškino, kad pagal pačios pagrindinės žaizdos aprašymą matyti, kad žaizda yra nelygiais kraštais, netaisyklingos formos. Mechanizmas neatitinka pjautinės. Gali būti muštinė arba kąstinė žaizda. Vertinant esminį sužalojimą (nubrozdinimas, kraujavimas) pagal dydį ir išsidėstymą, neprieštarauja gydytojo išvadai, kad žaizda kąstinė. Ar žaizda nebuvo rėžtinė, negalima atmesti. Tačiau nerasta svetimkūnių, tai neaprašyta. Matyti kelių dantų poveikis, atskiri sužalojimai. Galėjo sužaloti vienu užkabinimu. Žaizda pailga, išilginė, žaizdos kryptis atitiko, kad kąstinė, šuo sugriebė iš šono, ne visada matosi dantų pėdsakai. Ji matė, kad trys vienoje linijoje nubrozdinimai – paviršinis sužalojimas. Gali būti keli kandimo momentai. Nevertino, kaip apsirengęs vaikas. Paaiškino, kad jei drabužis paslankus, galėjo sužalojimas skirtis nuo drabužio. Galėjo sužalojimai būti padaryti vieno įkandimo metu ar daugiau. Paaiškino, kad įkandus objektas plėšia žaizdą. Vaiką apžiūrėjo tik vieną kartą, antra išvada daryta iš medicininių dokumentų. Žaizda užgijo normaliai, be komplikacijų. Kąstinės žaizdos rizika gijimo didesnė. Tokiai rizikai išvengti skiriami antibiotikai. Jei vaikas nugriūtų ant plokščio paviršiaus (ledo gabalo), negalėtų būti tokie sužalojimai, nebūdingi. Jei nukristų iš aukštesnio aukščio – nebūdingi sužalojimai. Jei metalinis strypas, sužalojimai galėtų būti tokie. Bet turi būti vertinama vietovė, kur tie daiktai, kaip griuvo, nes sužalojimas paviršiuje ir priekyje, ir užpakaliniame paviršiuje. Sužalojimas negalėjo būti vienu strypu; yra sužalojimų keliuose skirtinguose paviršiuose. Pagrindinės žaizdos yra užpakalinėje (duomenys neskelbtini) pusėje, trys nubrozdinimai vidinėje pusėje ((duomenys neskelbtini)), priekyje vienas nubrozdinimas. Tokie sužalojimai galėjo būti nebent įstrigus tarp objektų. Pagal gijimo stadijas, sužalojimas gali būti padarytas tuo pačiu metu. Jei vaikas krito nuo šlaito, negali taip susižaloti. Skausmas ir kraujavimas turėjo būti, žaizda giloka. Išvada daroma sprendžiant, kaip tos aplinkybės atitinka matomus sužalojimus. Jei kyla įtarimų, kelia kitą versiją. Šiuo atveju buvo keliama viena versija. Kategoriškos išvados nepateikė, bet sužalojimas neprieštarauja kąstinės žaizdos pobūdžiui. Kategoriškų išvadų medicinoje neteikiama. Dažniausiai išvados teorinės, subjektyvios. Labai retai kategoriškos išvados.

2022-05-06 teismo posėdžio metu, dalyvaujant teismo psichologei, išklausyta nepilnametė ieškovė M. K. Nurodė, kad įvykis įvyko (duomenys neskelbtini). Kai buvo nuotolinė pamoka, išėjo į lauką, lipdė sniego senį, reikėjo pagalių, paprašė nueit prie miško, prie smėlio kalniuko. Pamatė (duomenys neskelbtini) šunį, kuris lodamas bėgo, šeimininkė kvietė šunį (tyliai), kai pargriovė ir įkando, truputį patraukė ją. Šuns šeimininkė jai sakė, kad buvo smaili šaka, nors jokių aštrių daiktų nebuvo. Ji bandė parodyti šeimininkei žaizdą, bet atsakovė ramino, kad neva susižalojo šaka, jos šuo geras. Nurodė, kad buvo apsirengusi žieminėmis kelnėmis, kojinėmis. Išsigando. Kai nučiuožė nuo kalniuko, pamatė kraują. Kai šeimininkė pamatė žaizdą, ją pakėlė, padėjo nueiti namo. Labai skaudėjo. Jos mama buvo lauke. Šuns šeimininkė uždėjo sniego ant žaizdos. Iškvietė mama greitąją, išsivežė. Labai labai skaudėjo gal 5 dienas, negalėjo nei vaikščioti, nei gulėti. Gėrė daug vaistų. Praeitą vasarą ta šeimininkė vis įtikinėjo, kad tai buvo šaka. Patikslino, kad kai šuo pribėgo, pargriovė ją, įkando, matė tą momentą, į (duomenys neskelbtini). Labai išsigando. Tėtis grįžo iš darbo ir nunešė į greitosios automobilį. Kai siuvo, labai skaudėjo. (duomenys neskelbtini). Ilgai jautė (duomenys neskelbtini) tempimą. (duomenys neskelbtini). Dabar geriau, nes psichologas padėjo nugalėti šunų baimę, palaidų didelių šunų bijo. Tą šunį po įvykio matė aptvare. Prieš įvykį jau buvo bėgęs šuo į ją, bet pakvietė šeimininkė ir nepuolė. Yra tas šuo vijęsis jos (duomenys neskelbtini) su draugu. Į tą vietą ėjo, nes norėjo pasirinkti šakų besmegenio rakom. Užtruko nedaug, gal 5-7 min., kol atbėgo šuo. Anksčiau eidavo, ten žaisdavo su šeima, (duomenys neskelbtini), draugais. Ant to kalniuko yra buvusi anksčiau. Paaiškino, kad ji buvo ant kalno, šuo buvo už 30 m, bėgo lodamas į ją. Ji išsigando, nebėgo, stovėjo. Rankose ji laikė nedidelį pagaliuką. Šeimininkę pastebėjo, kai pamatė šunį. Moteris į tą šunį nežiūrėjo, buvo su (duomenys neskelbtini) prie aukšto, stataus kalno. Moteris sakė: „Duok ranką, tu išsigandai, tai buvo šaka“. Vaikas sakė, kad jai įkando šuo. Ji pamatė kraują ant (duomenys neskelbtini). Moteriai ji parodė, moteris sakė, kad nieko nėra (buvo kojinė), po to pamatė žaizdą ir padėjo eiti namo. Moteris neklausė, kas atsitiko, tik sakė, kad tai buvo šaka. Tuo metu mama prižiūrėjo (duomenys neskelbtini), statė sniego senį, buvo lauke. Dabar skausmų nėra.

2022-06-14 teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokatas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) įvyko įvykis, kai vaikui įkando šuo. Paties fakto, kad toje teritorijoje, ir fakto, kad buvo M. K., atsakovė, jos šuo nėra. Atsakovė neneigė faktinių aplinkybių, kad video medžiagoje jos šuo buvo toje teritorijoje ir kad šuo buvo pribėgęs prie M. K. Yra video medžiaga – M. K. ir šuo buvo susitikę, to neginčija atsakovė. Kai susitiko šuo ir M. K., šuo įkando, šias aplinkybes patvirtina rašytiniai įrodymai: 1) (duomenys neskelbtini) ANK nutarime konstatuota, kad įkando šuo, kaltininkė prisipažino, nėra paneigti rašytiniai įrodymai; 2) (duomenys neskelbtini) apžiūros lapas; 3) (duomenys neskelbtini) specialisto išvada (kąstinė žaizda; 1 ir 7 p.; 8 p. paneigia atsakovės paaiškinimus, kad susižalojo šaka). Tai liudijo ir M. K., kad atsakovė sakė, jog neįkando, o susižalojo šaka. Faktinių aplinkybių protokole jokia šaka nėra pavaizduota; 4) Foto matosi ta pati (duomenys neskelbtini) iš skirtingų pusių – toks sužalojimas negalimas su šaka, nes turėjo būti ne viena šaka ar vienas strypas. Sulyginus video su M. K. paaiškinimais, jie sutampa. Atsakovė neneigė, kad video yra atsakovės šuo – iš video matosi, kad šuo pribėga ir vaikas nukrenta, prieina atsakovė, nuveda pas mamą; ligoninėje nustatyta kąstinė žaizda – neturi būti kitos išvados kaip įkando atsakovės šuo. Ieškovai remiasi rašytiniais įrodymais ir vaizdo medžiaga, M. K. paaiškinimais. M. K. nuodugniai pagal amžiaus galimybes paaiškino, kas įvyko – šuo pribėgo, nugriovė, patempė, ji pradėjo verkti, atsakovė pakvietė šunį pas save. M. K. sakė, kad šaka buvo už metro nuo jos. Atsakovė dėjo sniegą, nes matė bėgant kraują. Šaka negali būti žaizdos priežastis. Specialistė paaiškino, kad žaizda nelygiais kraštais negali būti pjautinė, gali būti muštinė ar kąstinė. Yra keli nubrozdinimai, todėl turėjo būti keli strypai. Tokių įrodymų atsakovė nepateikė. Dėl įrodymų atsakovė keičia poziciją, nes nurodo, kad susižeidė su statybine armatūra. Prieš tai sakė, kad susižeidė su šaka. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 3 psl. matyti, kad aplink pilna lapų, teritorija miške, bet ant akmens nėra jokių nuosėdų, smėlio, lapų – jei nuo (duomenys neskelbtini) buvo akmuo, po (duomenys neskelbtini) m. atrodytų kitaip (po daug sniego, po rudens), luitas specialiai atneštas; 4 psl. luitas atneštas, nes kraštinės išjudintos, (duomenys neskelbtini) m. pabuvęs luitas apsamanotų; 5 psl. – atrodo natūraliai (žolės); 8 psl. – teritorija miške, todėl turi būti apnašos ant luitų. Ekspertė sakė, kad žaizdoje nenustatyta svetimkūnių – negali būti susižeista į surūdijusį metalo strypą. Taigi (duomenys neskelbtini) įkando atsakovės šuo. Dėl to M. K. patyrė turtinę žalą: suplėšyti vaiko drabužiai; paaiškino, kad slidinėjimo kelnėse yra šuns įkandimo žymės. Vertė – 50 Eur. Išlaidos vaistams ir tvarsčiams - 115,46 Eur. Rando gydymas – 540 Eur. (duomenys neskelbtini). 495 Eur psichologo pagalbai. Nėra šeimos gydytojo siuntimo, bet tėvai negalvojo apie rašytinių įrodymų rinkimą. Buvo reikalinga psichologo pagalba – įrodo M. K. paaiškinimai, po šuns įkandimo jautė nerimą, šunys kėlė didelę baimę. Natūralu jaustis blogai. Vaikui suteikta psichologo pagalba. Labiau tikėtina, kad vaikui buvo reikalinga psichologo pagalba. Neturtinė žala: M. K. – 1000 Eur, tėvams po 500 Eur. Dėl įvykio visa šeima pergyvena stipriai iki šiol. M. K. yra vaikas, neabejotinai patyrė neturtinę žalą, pati paaiškino, kad jautė nerimą, baimę, (duomenys neskelbtini). Kaip jaučiasi tėvai, kai sužalojamas vaikas – patyrė didelį stresą. Gyvena nedideliame kvartale, kur jautėsi saugūs.

2022-06-14 teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad su (duomenys neskelbtini) ėjo su šunimi su pavadėliu miške. Pakilo į viršų, ten didelė laukymė ir vaikščiojo, nepaleido nuo pavadėlio. Einant atgal, (duomenys neskelbtini) važiavo su rogutėmis, vedė šunį su pavadėliu, atvedė iki vartelių. (duomenys neskelbtini) dar kartą paprašė nučiuožti, atsegė pavadėlį ir išgirdo verksmą, galvojo, kad (duomenys neskelbtini), šuo taip pat išgirdo, (duomenys neskelbtini) buvo ant kalniuko, šuo nubėgo į tą pusę, ji šaukė šunį pas save ir jis tuoj pat grįžo. Šuo buvo jos akivaizdoje, nepribėgo šuo prie mergaitės – šuo buvo apačioj, o mergaitė kalniuko viršuj. Nusprendė, kad mergaitė išsigando. Klausė, kaip mergaitė, pakėlė, klausė, kur skauda, atsakovė sakė, kad tik išsigando. Mergaitė sakė, kad labai skauda jai (duomenys neskelbtini), pakėlė kombinezoną, buvo sveika, pėdkelnės buvo sveikos, ant atsakovės rankos buvo kraujas. Parvedė namo. Įėjo į teritoriją, mamos nebuvo, palaukė, mama pakėlė kombinezoną, nutraukė kojines, matė kraują; nebuvo panašu į šuns įkandimą. Atsakovei pasidarė bloga ir ji išėjo. Šuo nebuvo su antsnukiu, nes vaikšto miške. Nebuvo agresyvus, buvo mokytas, iškart klauso. Vaikai su juo žaidžia. Šuns veislė (duomenys neskelbtini). Šuo buvo be pavadėlio. Video matyti, kad šuo priėjo ir iškart grįžo atgal. Nurodė, kad mergaitė buvo užsiverkusi, galvojo, kad jau seniai verkė. Nusprendė, kad išsigando. Vaikas sakė, kad įkando šuo. Tik nuėmus kojinę, pamatė žaizdą. Žaizda buvo kaip peiliu prapjauta, daug kraujo nebuvo, lygus pjūvis. Paaiškino, kad jos vartai arti prie miško ir statybos aikštelės, ten daug akmenų, neįmanoma nesusižeisti. Prie mergaitės sniego buvo nedaug, bet labai slidu. Nuo vartų pamatė mergaitę ir bėgo į pagalbą (20-30 žingsnių). Medžiai yra, bet žiemą viskas gerai matosi. Pagal Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 2 psl. fotonuotrauką, vaikas žaidė ant arčiausio kalniuko. ANK baudą sumokėjo, tačiau jos neapklausė. Apklausė vieną kartą ikiteisminiame tyrime, labai blogai jautėsi, pergyveno dėl vaiko. Policijai parodė armatūros gabalus. Labai sunkūs, dideli. Išėjus iš kiemo matė visą vaizdą, matė mergaitę ant kalniuko, šuo nepribėgo prie vaiko, buvo per žingsnį, šuo nelietė vaiko. Atsakovė nebuvo bausta už vedžiojimą be pavadėlio, eidavo tik į mišką. Nepaleisdavo nuo pavadėlio niekada. Su kaimynais nebuvo konflikto dėl to.

Byloje nustatyta, kad ieškovai R. K. ir D. K. yra nepilnametės M. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo sutrikdyta ieškovės M. K. sveikata. Remiantis (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) lauko aikštelėje greta namų mažametę M. K. užpuolė V. K. be pavadžio ir antsnukio vedžiojamas (duomenys neskelbtini) veislės šuo, kuris įkando mažametei į (duomenys neskelbtini); dėl šio įvykio M. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (prijungtos baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 100-102). Kaip matyti iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei buvo skirta administracinė nuobauda už tai, kad atsakovė neužtikrino savo augintinio, t.y. (duomenys neskelbtini) veislės šuns, tinkamos priežiūros, dėl ko šuo, išbėgęs į bendro naudojimo teritoriją, užpuolė M. K. ir įkando mažametei į (duomenys neskelbtini).

Ieškovai ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės turtinę ir neturtinę žalą, padarytą mažametei M. K., kai jai įkando atsakovės šuo. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, ginčija pažeidimo padarymo faktą, nesutinka, kad žala mažametei padaryta atsakovės šuniui įkandus, taip pat nesutinka su prašomomis priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydžiais (išskyrus išlaidas vaistams ir tvarsčiams), bei įrodinėja pačių ieškovų, t. y. mažametės tėvų, atsakomybę dėl mažametės nepriežiūros. Taigi byloje kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės sąlygų.

Byloje nėra ginčo, kad mažametei (duomenys neskelbtini) padaryta žala. Tačiau byloje kilo ginčas dėl to, kas sukėlė žalą. Ieškovų teigimu, mažametei įkando atsakovės šuo. Atsakovė nurodo, kad, įvertinus žaizdos pobūdį, tai, jog įvykį matė pati atsakovė ir ji, jei šuo būtų įkandęs, būtų tikrai mačiusi, labai tikėtina, jog vaikas susižalojo dar iki to momento, kai pribėgo šuo, galimai neatsargiai žaisdamas vietoje, kuri nėra tinkama šiam tikslui, užsigaudamas į toje vietoje buvusį metalinį armatūros strypą ar kurį kitą panašaus pobūdžio daiktą.

Nagrinėjamu atveju, remiantis rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mažametė M. K. greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo atvežta į (duomenys neskelbtini), kur apžiūros metu gydytojas konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) užpakaliniame-viduriniame paviršiuje stebima kąstinė apie (duomenys neskelbtini) žaizda (2021 m. DOK- (duomenys neskelbtini) priedas Nr. 4). Remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), atlikus mažametės apžiūrą, M. K. nustatyta kąstinė žaizda su odos nubrozdinimais ir poodinėmis kraujosruvomis (duomenys neskelbtini), kitose kūno vietose sužalojimų nėra, apžiūrint sužalojimus, jų pobūdis neprieštarauja įvykio aplinkybėse ir medicinos dokumentuose nurodytam žaizdos tipui, t. y. žaizda galėjo būti kąstinė (2021 m. DOK- (duomenys neskelbtini) priedas Nr. 1). Pažymėtina, kad, teismo posėdžio metu apklausus Specialisto išvadą parengusią specialistę J. B., ji išaiškino išvadą žodžiu, patvirtino, kad, matant sužalojimus, padaryta išvada, jog sužalojimai padaryti šuns dantimis. Liudytojos teigimu, tikėtina, kad žaizda kąstinė, pagal žaizdos aprašymą matyti, kad žaizda yra nelygiais kraštais, netaisyklinga, vertinant pagrindinę žaizdą pagal dydį ir išsidėstymą, jų pobūdis neprieštarauja gydytojo išvadai, kad žaizda kąstinė. Liudytoja, atsakydama į klausimą, ar žaizda negali būti rėžtinė, nurodė, kad to atmesti negalima, tačiau žaizdoje nerasta svetimkūnių, tai neaprašyta medicininiuose dokumentuose.

Vertinant pateiktą filmuotą medžiagą (el. bylos priedas, b. l. 31, failai „uzpuolimas 2 min 8 sek“, „D. priartintas“), kurioje užfiksuotas (duomenys neskelbtini) įvykis, pažymėtina, kad teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašus, atsakovė pripažino, kad juose matyti jos šuo, atsakovė, taip pat mažametė M. K. Remiantis filmuota medžiaga nustatyta, kad, mažametei vaikštinėjant ant apsnigto kalniuko, prie jos pribėga šuo, vaikas nukrenta, o šuo nubėga po keleto sekundžių. Nors, kaip pabrėžė atsakovės atstovė, iki šuniui pribėgant prie mergaitės, ji buvo nukritusi, todėl galimai tuo metu susižalojo, tačiau, kaip matyti iš filmuotos medžiagos, mergaitei nukritus (ar nušokus nuo kalniuko), ji atsistojo, toliau vaikštinėjo iki kol prie jos nepribėgo šuo (el. bylos priedas, b. l. 31, failas „D. priartintas“ nuo 1 min. 29 sek.), o kai nukrito pribėgus šuniui, liko gulėti ant žemės, kol prie jos nepriėjo atsakovė (el. bylos priedas, b. l. 31, failo „uzpuolimas 2 min 8 sek“ vaizdo įrašas nuo 2 min. 8 sek iki 3 min.). Iš vaizdo įrašo (failas „D. priartintas“) matyti, kad, šuniui bėgant link mergaitės, ji traukiasi nuo jo atgal, ir, šuniui pribėgus prie jos, ji nukrenta ant žemės. Taigi nėra pagrindo sutikti su atsakovės paaiškinimais, kad ji matė, jog šuo prie mergaitės nepribėgo.

Atsakovės teigimu, jos šuo negalėjo įkąsti, nes nebuvo agresyvus, buvo dresuotas. Teismo vertinimu, šie argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti kitais įrodymais. Atsakovė nurodė, kad jos šuo link mergaitės bėgo išgirdęs jos verksmą, tačiau šių aplinkybių, išskyrus atsakovės paaiškinimus, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai (CPK 178 straipsnis). Byloje pateiktas vaizdo įrašas yra be garso, be to, įvykio vieta filmuota iš toli.

Atsakovės teigimu, ji matė žaizdą, kuri buvo kaip peiliu perpjauta, lygus pjūvis. Tačiau, kaip matyti iš pateikto vaizdo įrašo pavadinimu „Nesusiuta zaizda“, kuriame užfiksuota nesiūta žaizda, žaizda yra nelygiais kraštais, netaisyklinga, gili (el. bylos priedas, b. l. 31, failas „Nesusiuta zaizda“). Nagrinėjamu atveju, vertinant sužalojimo pobūdį, svarbu tai, kad, be pagrindinės žaizdos (duomenys neskelbtini) pusėje, (duomenys neskelbtini) vidiniame paviršiuje buvo trys odos nubrozdinimai, o priekiniame paviršiuje – vienas odos nubrozdinimas (el. bylos priedas, b. l. 31, vaizdo įrašas „susiuta filmuota zaizda“), kas, teismo vertinimu, taip pat pagrindžia, jog žaizda yra kąstinė.

Atsakovės atstovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) žaizda labai aukštai, o vaiko kelnės sugadintos tik pamušalo apačioje, todėl tai taip pat patvirtina, kad vaikas sužalotas ne įkandus šuniui. Bylos nagrinėjimo metu apžiūrėjus pateiktas mažametės slidinėjimo kelnes nustatyta, kad jų (duomenys neskelbtini) pamušale yra keletas skylių. Vertinant tai, kad šis drabužis yra paslankus ir objektyviai jo sugadinimai gali skirtis nuo (duomenys neskelbtini) sužalojimo vietos, taip pat vertinant visumą byloje esančių įrodymų, tai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad žaizda nebuvo kąstinė.

Atsakovė viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad vaikas galimai susižalojo metaliniu strypu ar šaka. Šias aplinkybes grindė savo paaiškinimais, taip pat antstolio I. G. 2022-05-09 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) (DOK- (duomenys neskelbtini)). Iš pateikto Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad sklypuose, viename kurių įvyko (duomenys neskelbtini) įvykis, guli betoniniai armatūros luitai. Vertinant pateiktus įrodymus, teismas pažymi, kad šie įrodymai nepatvirtina aplinkybių, jog (duomenys neskelbtini) M. K. susižalojo metaliniu strypu ar kitu panašiu daiktu, nes nėra pagrindo daryti išvadą, kad fotonuotraukose 2022-05-09 užfiksuoti armatūros gabalai, kurių tikslios lokacijos nėra galimybės nustatyti, buvo ir (duomenys neskelbtini), be to, jie buvo būtent toje vietoje, kurioje įvyko įvykis (CPK 178, 185 straipsniai).

Deliktinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus skolininko kaltę, kuri paprastai yra preziumuojama, privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).

Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; kt.). Civilinės atsakomybės institutas grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis).

Byloje nėra ginčo, kad ieškovei M. K. įkandęs (duomenys neskelbtini) veislės šuo nuosavybės teise priklauso atsakovei. Byloje, remiantis šalių paaiškinimais, vaizdo medžiaga, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovės šuo buvo be pavadėlio ir be antsnukio. Šių aplinkybių atsakovė neneigė.

Pagal CK 4.41 straipsnį gyvūnų savininkas, įgyvendindamas nuosavybės teisę, privalo laikytis gyvūnų apsaugą ir jų laikymą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3, 6 punktuose nurodyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Gyvūnų laikymą visų Lietuvos Respublikos savivaldybių teritorijose reglamentuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 patvirtintas Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas, kurio 38 punkte nustatyta, kad žemės valdoje šunys gali būti laikomi nepririšti, jei užtikrinama, kad šunys iš jos neišeis (pvz., žemės valdoje, aptvertoje tvora su įrengtais vartais, kuriais užtikrinama, kad šunys iš žemės valdos neišeis). Pagal Aprašo 39 punktą, šunis rekomenduojama vedžioti gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jų nėra, – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose. Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Jei vedžiojant (vedant) šunis šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šunys negalėtų pasiekti žmonių ar gyvūnų ir nekeltų jiems grėsmės.

Pagal CK 6.267 straipsnio 1 dalį naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios arba didelio neatsargumo. Gyvūnų savininkui neįrodžius CK 6.270 straipsni 1 dalyje numatytų aplinkybių, jo atsakomybė pagal CK 6.267 straipsnio 1 dalį už atsiradusią žalą yra preziumuojama, t. y. gyvūnų savininkas atsako be kaltės.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovės šuo išbėgo be pavadėlio ir antsnukio iš namų valdos per atvertus vartelius ir, kaip nustatyta šioje byloje, įkando mažametei M. K. viešoje teritorijoje. Vadinasi, atsakovė neužtikrino, jog jai priklausantis šuo būtų vedžiojamas su pavadėliu, o įleidus šunį į namų valdos teritoriją, iš jos neišbėgtų. Nagrinėjamu atveju ieškovei atsiradusias neigiamas pasekmes lėmė išimtinai atsakovės neteisėti veiksmai, nesilaikant nurodytų Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo nuostatų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė nesilaikė nurodytų teisės aktų reikalavimų, taip pat, kad be pavadėlio ir be antsnukio bėgiojęs šuo ieškovę užpuolė viešoje vietoje, todėl atsakovės, kaip gyvūnų savininkės, kaltės prezumpcija byloje nepaneigta. Teismas pažymi, kad atsakovė ieškovę užpuolusį šunį augina, prižiūri ir juo rūpinasi, yra jų savininkė, todėl yra atsakinga už šuns, įkandusio ieškovei į (duomenys neskelbtini), padarytą žalą. Byloje neįrodyta, kad ieškovė M. K. elgėsi nerūpestingai ir jos elgesys turėjo įtakos žalos atsiradimui ar dydžiui, taip pat, kad ieškovė pati išprovokavo atsakovės šuns elgesį.

Turtine žala ieškovai laiko išlaidas už vaistus (tvarsčius), atliktą rando gydymą, vaiko drabužių sugadinimą, psichologo konsultacijas. Ieškovai nurodė, kad prašomą 1200,46 Eur turtinę žalą sudaro: 50 Eur vertės vaiko rūbų sugadinimas, 115,46 Eur už įsigytus vaistus (tvarsčius), 540 Eur išlaidos už rando gydymą, 495 Eur už psichologo konsultacijas vaikui. Ieškovai nurodė, kad įvykio metu buvo sugadintos vaiko slidinėjimo kelnės, kurių vertė, pasak ieškovų – 50 Eur. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad įvykio metu mažametė dėvėjo slidinėjimo kelnes. Teismo posėdžio metu apžiūrėjus į bylą pateiktas kelnes nustatyta, jog jų pamušalas įplyšęs keliose vietose. Atsakovės atstovės teigimu, nėra duomenų, kokia jų vertė ir ar kelnės negali būti naudojamos toliau. Teismas šiuos argumentus pripažįsta deklaratyviais ir nepagrįstais jokiais įrodymais. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad kelnės sugadintos, todėl teisiškai nereikšminga aplinkybė, ar kelnės gali būti dėvimos toliau. Ieškovai pateikė panašių naujų kelnių skelbimo duomenis, iš kurių matyti, kad naujų slidinėjimo kelnių kaina – 60-75 Eur (2021 m. DOK- (duomenys neskelbtini)), todėl ieškovų nurodoma dėvėtų kelnių vertė – 50 Eur, teismo vertinimu, yra pagrįsta, protinga ir racionali (CPK 178, 185 straipsniai). Atsakovė, nesutikdama su nurodoma verte, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

Nustatyta, kad mažametei po šuns įkandimo žaizda buvo susiūta, susiformavo randas. Ieškovai rando gydymui nurodė patyrę 540 Eur išlaidų. Iš pateiktų medicininių dokumentų nustatyta, kad M. K. klinikoje gydoma dėl rando po šuns įkandimo nuo (duomenys neskelbtini), pasirinktas gydymas (duomenys neskelbtini), gydymo pasekoje yra teigiama dinamika, (duomenys neskelbtini) (2021 m. DOK- (duomenys neskelbtini)). Remiantis pateiktomis sąskaitomis-faktūromis, mokėjimo kvitais nustatyta, kad rando gydymui ieškovai patyrė 540 Eur išlaidų. Įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, teismas išlaidas rando gydymui pripažįsta pagrįstomis. Atsakovės atstovė, ginčydama šių išlaidų būtinumą, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovų nurodomas aplinkybes dėl gydymo būtinumo ir pateiktus duomenis (CPK 178 straipsnis).

Ieškovai taip pat reiškė reikalavimą priteisti jiems neturtinę žalą – mažametei M. K. 1000 Eur, jos tėvams, ieškovams R. K. ir D. K. – po 500 Eur. Ieškovų teigimu, šis įvykis vaikui sukėlė ne tik nepatogumus, bet dėl šio visiškai netikėto ir neprognozuoto įvykio vaikas patyrė didelį stresą ir dvasinius išgyvenimus. (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodoma, kad vaiko tėvai R. K. ir D. K. taip pat patyrė didelį stresą ir dvasinius išgyvenimus – šis įvykis buvo itin netikėtas, dėl šio įvykio vaiko tėvai nesijaučia saugūs, pergyvena dėl vaiko saugumo ir emocinės būklės, vaiko lankymasis pas gydytojus ir jo gydymas tėvams sukelia didelį stresą ir nepatogumus. Atsakovė, nesutikdama su reikalavimu priteisti neturinę žalą, nurodo, kad ieškovai leido M. K. žaisti gana pavojingoje ir vaikų žaidimams nepritaikytoje vietoje, vaikas kurį laiką savo atstovų pagal įstatymą buvo neprižiūrima, todėl šis jos tėvų - ieškovų R. K. ir D. K., neveikimas yra netiesioginiame priežastiniame ryšyje su M. K. padarytu sužalojimu. Dėl šios priežasties, atsakovės vertinimu, R. K. ir D. K. negali pretenduoti į neturtinės žalos atlyginimą, o M. K. padaryta neturtinė žala mažintina.

Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, kurie nustatyti įstatyme. Esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-417/2013).