- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-21
- Bylos Nr.
- 2A-230-258/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03099-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Atsakovas
- J. T.
- Ieškovas
- D. B., A. B., P. B., M. B.
- Kategorijos
- 2.5.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės J. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. B., A. B., P. B., M. B. ieškinį atsakovei J. T. dėl žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo vaiko sveikatos sužalojimo atveju.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovai D. B., A. B., P. B., M. B. ieškiniu ir dubliku prašė priteisti iš atsakovės J. T. ieškovų naudai 638,78 Lt turtinę žalą, ieškovo D. B. naudai – 2000 Lt neturtinės žalos, ieškovės A. B. naudai – 1000 Lt neturtines žalos, ieškovo P. B. naudai – 500 Lt neturtinės žalos, ieškovės M. B. naudai – 500 Lt neturtinės žalos bei ieškovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-7). Ieškinyje nurodė, kad 2013-07-29 apie 21 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, prie atsakovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo atsakovės vokiečių aviganio veislės šuo užpuolė ir iš nugaros kelis kartus kąsdamas pagriovė ant žemės ieškovų (P. ir M. B.) mažametį sūnų - D. B., gim. 2007 m., kuris griūdamas dar susižalojo nosį, rankas ir kojas. Įvykio metu kartu buvo ieškovė M. B. (mama) su mažamete dukra A. B., gim. 2005 m. Nedelsdami iš karto po įvykio, t. y. 2013-07-29 apie 21 val. 55 min., ieškovai kreipėsi pirminės medicininės pagalbos į Vaikų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių (VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialas), kur pirminio paciento būklės įvertinimo metu vaikui (D. B.) buvo nustatytos kąstinės žaizdos nugaros srityje, vaikas kentė stiprų skausmą, buvo labai išsigandęs ir susijaudinęs (pulso dažnis - 110 k/min), jam buvo suteikta būtinoji medicininė pagalba.
Atsiliepimas
Atsakovė J. T. atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad sutinka sumokėti 1500 Lt neturtinės ir 188,78 Lt turtinės žalos ieškovui D. B.. Kitoje dalyje prašė ieškinį atmesti. Pripažino, kad 2013-07-29 jai privačios nuosavybės teise priklausančioje namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Bendorių k., Vilniaus r. sav., jai priklausantis vokiečių aviganių veislės šuo įkando į nugarą ir pargriovė ieškovą D. B., gim. (duomenys neskelbtini), dėl ko jam galėjo būti padaryti kūno sužalojimai, nurodyti specialisto išvadoje. Pripažįsta, kad dėl to ieškovas D. B. galėjo patirti neturtinę žalą. Nepripažįsta ieškinio toje dalyje, kurioje nurodoma, kad neturtinę žalą patyrė ieškovai A. B., P. B., M. B.. Nei atsakovei, nei atsakovės šeimos nariams nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad 2013-07-29 apie 21 val. 30 min. ieškovė M. B. su vaikais ieškovais D. B. ir A. B. ateis į atsakovės namų valdą, kadangi ji ne tik nekvietė šių ieškovų ateiti į savo namų valdą, tačiau nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jie gali ateiti. Būdama privačioje namų valdoje ir pamačiusi, kad atbėga šuo, ieškovė M. B. privalėjo klausyti šeimininkų nurodymų ir nejudėti pati bei neleisti judėti vaikams. Ieškovėms A. B. ir M. B. sveikata nebuvo sužalota, todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei atsižvelgiant į pačių ieškovių neatsargumą, neturtinės žalos atlyginimas joms nepriteistinas. Ieškovui P. B. neturtinė žala nepriteistina, kadangi 2013 m. liepos 29 d. šio ieškovo iš viso nebuvo įvykio vietoje. Sutiko atlyginti 188,78 Lt turtinę žalą, 65,00 Lt, sumokėtų valstybinei teismo medicinos tarnybai, 23,78 Lt išlaidų vaistams, dalį, t. y. 100,00 Lt kelionės išlaidų, nors ieškovai ir nepateikė jokių įrodymų apie turėtas tokio pobūdžio išlaidas. Nesutiko atlyginti likusios dalies, t. y. 150,00 Lt kelionės išlaidų, kadangi ieškovai neįrodė priežastinio ryšio tarp įvykio ir deklaruojamo daugkartinio lankymosi pas psichologą. Nesutiko atlyginti 300,00 Lt ieškovės M. B. negautų pajamų, kadangi ieškovai neįrodė priežastinio ryšio tarp galimai ieškovės negautų pajamų ir 2013 m. liepos 29 d. įvykio.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 25 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovės J. T. 185,00 Eur turtinės žalos ir 533,31 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovams M. B., P. B., 579,24 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovui D. B., 286,62 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovei A. B., 72,41 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovui P. B., 101,37 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovei M. B., 30 Eur žyminio mokesčio valstybei. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 6.267 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės“. Nagrinėjamoje byloje nėra įrodyta, kad žala atsirado dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo (CPK 178 straipsnis). Pagal Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. T3-73 patvirtintų ir įvykio metu galiojusių Gyvūnų laikymo ir priežiūros Vilniaus rajone taisyklių 36 punktą savininkai privalėjo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės ir nepakenktų žmonių sveikatai, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų. Įvykio metu atsakovės šuo buvo be antsnukio, jos kiemo teritorija nebuvo aptverta tvora ir šuo nebuvo laikomas pririštas ar voljere. Byloje nustatyta, kad šuo nebuvo tinkamai uždarytas ir išbėgęs iš garažo užpuolė ir sukandžiojo ieškovą D. B.. Atsakovė pati nesiėmė tinkamų veiksmų, kad jos šuo nekeltų grėsmės ir nepakenktų žmonių sveikatai.
Ieškovai pateikė įrodymus, jog 65 Lt sumokėjo Valstybinei teismo medicinos tarnybai (b.l. 30), turėjo 23,78 Lt išlaidų vaistams (b.l. 21). Ieškovai taip pat prašė priteisti 250 Lt kelionės išlaidų, atsakovė sutiko atlyginti 100 Lt. Byloje nustatyta, kad dėl įvykio D. ir A. B. nuo 2013-08-02 iki 2013-10-24 kas savaitę lankė psichologo konsultacijas Šeškinės poliklinikoje (b.l. 18). Byloje pateikti 8 vizitų pas psichologą lapeliai (b.l. 36-37). Psichologo konsultacijos vaikams buvo būtinos. Prašomas priteisti 250 Lt kelionės išlaidas teismas vertino pagrįstomis ir įrodytomis. Ieškovės sumažėjusias darbo pajamas rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais dėl sūnaus slaugymo negalėjo gauti viso darbo užmokesčio. Teismo vertinimu, 300 Lt sumą ieškovė būtų uždirbusi dirbdama savo tiesioginį darbą, tačiau tuo metu turėjo slaugyti sūnų ir vežioti vaikus pas gydytojus. Ieškinį šioje dalyje tenkino.
Teismas, atsižvelgė į tai, kad ieškovas D. B. patyrė fizinį skausmą jį sužalojus šuniui, turėjo vartoti vaistus, patyrė didelį stresą, atsirado tikas, įvykis įvyko matant jo mažametei sesei A. B., dėl įvykio jiems abiems prireikė psichologo pagalbos, atsirado baimė šunims, baimė išeiti į kiemą, pasikartojantys nemalonūs prisiminimai apie įvykį. Dėl įvykio mažamečių vaikų tėvai (ieškovai) P. B. ir M. B. taip pat patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir teismų praktiką, teisingumo ir protingumo principais, iš dalies sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį ir šioje dalyje ieškinį tenkino iš dalies, iš atsakovės priteisiant neturtinės žalos atlyginimą ieškovui D. B. – 579,24 Eur (2000 Lt), ieškovei A. B. – 286,62 Eur (1000 Lt), ieškovui P. B. – 72,41 Eur (250 Lt), ieškovei M. B. – 101,37 Eur (350 Lt) (CK 1.5, 6.250 straipsniai).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantė (atsakovė) J. T. su apeliaciniu skundu nesutiko, prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-02-25 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - priteisti iš apeliantės ieškovo D. B. naudai 437,95 Eur (1500,00 Lt) neturtinės ir 55,11 Eur (188,78 Lt) turtinės žalos atlyginimo.
1. Dėl įvykio ir jo pasekmių kalta pati ieškovė M. B.. Ji apie 22 val. kartu su savo dviem mažamečiais vaikais D. B. ir A. B. bei savo klasioke su jos mažamete dukra, žinodama, kad apeliantės name gyvena šuo, atėjo į apeliantės kiemą.
2. Ieškovas P. B. įvykyje nedalyvavo, jo nematė, todėl negalėjo patirti neturtinės žalos.
3. Ieškovai nereagavo į apeliantės sūnaus perspėjimą „nejudėti“. Jei visi būtų stovėję savo vietose, o D. B. nebūtų bėgęs, būtų išvengta kilusių nepageidaujamų pasekmių. Ieškinyje be neteisingai nurodytų įvykio faktinių aplinkybių, neteisingai nurodoma ir įvykio vieta - Meškėnų gatvė, Bendorių kaime. Įvykis įvyko ne viešoje vietoje, ne gatvėje, o šalia apeliantės namo, jos privačioje namų valdoje. Dėl ieškovės M. B. neapgalvotų veiksmų, jos didelio neatsargumo, atsirado pasekmės, o kartu ir žala (CK 6.282 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo Vilniaus rajono apylinkes teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
1. Apeliantė savo apeliaciniame skunde nenurodo, kokios bylos aplinkybės patvirtina teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.
2. Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė apeliacinio skundo pagrindo, o formuluoja tik apeliacinio skundo dalyką, t.y. apeliantė iš dalies sutinka su dalies turtinės žalos ir dalies neturtinės žalos D. B. atlyginimu ir nurodo tik savo samprotavimus, prašydama sumažinti reikalaujamos atlyginti žalos dydį pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 str..
3. 2013 m. rugsėjo 2 d. apeliantės atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. TK13-81 buvo priimtas nutarimas Nr. TK16-81, kuriuo už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 str. 10 d. pažeidimą apeliantei skirta 550 Lt bauda, šio nutarimo apeliantė neskundė, su nustatytomis aplinkybėmis sutiko, todėl nei žalos padarymo faktas, nei jo padarymo vieta ir aplinkybės apeliantės atsakomybės klausimas neginčytinas.
4. Ieškovai pateikė rašytinius įrodymus apie mažamečių ieškovų sveikatos sutrikdymus, gydymą ir liekamuosius reiškinius, jais bei žodiniais paaiškinimais teismo posėdžio metu visiškai įrodė ieškovų tiek mažamečių vaikų, tiek jų tėvų nurodomas aplinkybes dėl sukelto fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų, dvasinio sukrėtimo ir pagrindė prašomos neturtinės žalos dydį, todėl skundžiamas spendimas pagrįstas ir teisingas. Apeliantė nepateikė jokių argumentų ir atsikirtimų dėl ieškovei A. B. padarytos neturtinės žalos, tačiau apeliaciniame skunde prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą tik D. B..
5. Pagal CK 6.267 str. naminių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas, jeigu neįrodo, kad buvo 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. Nei vienos iš šių aplinkybių apeliantė neįrodė, argumentai dėl didelio neatsargumo esant byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams visiškai nepagrįsti - mamos ir sesers akivaizdoje buvo sutrikdyta mažamečio vaiko ir brolio sveikata, mama šioje situacijoje buvo bejėgė ir negalėjo niekuo savo vaikui padėti, todėl kalbėti apie ieškovų tyčią ar neatsargumą nepagrįsta ir nemoralu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.267 straipsnio 1 dalį naminių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą šalinančios aplinkybės yra nenugalima jėga, nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas.
Nagrinėjant bylas dėl žalos atlyginimo, yra būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas jai atsirasti: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, o taip pat atsakovo kaltę. Įstatymų leidėjas nustatė, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Apeliantės teigimu, dėl atsiradusios nepilnamečiui vaikui žalos yra kalta vaiko motina ieškovė M. B., kadangi būtent ji atsivedė sūnų į apeliantės kiemą, kuriame buvo apeliantės šuo.
Byloje nustatyta, kad Avižienių sen., (duomenys neskelbtini). apeliantės vokiečių aviganio veislės šuo, pasivijęs pradėjusį bėgti vaiką, kelis kartus įkasdamas į nugarą, D. B. nugriovė ant žemės. Vaikas, griūdamas susižalojo nosytę, rankas, kojytes, patyrė stiprų išgąstį.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nepriklausomai nuo to, kad įvykis įvyko ne viešoje vietoje, o privačioje apeliantės teritorijoje, tai neturi reikšmės žalos dydžiui. Kaip pati apeliantė skunde nurodo, jog ji matė ateinančius ieškovus į savo kiemą, tačiau nesilaikė pareigos pasirūpinti savo naminiu gyvūnu taip, kad jis nepadarytų žalos kitų asmenų sveikatai.
Apeliantė apeliaciniame skunde prašo iš jos priteistą 185 Eur turtinės žalos dydį sumažinti iki 55,11 Eur. Pirmos instancijos teismas priteisdamas 185 Eur (638,78 Lt) turtinės žalos dydį atsižvelgė į byloje esančius įrodymus, į tai, kad 65,00 Lt buvo sumokėti valstybinei teismo medicinos tarnybai, 23,78 Lt išlaidų vaistams, 250,00 Lt kelionės išlaidų (automobiliu vykstant iš namų į Santariškių klinikas, Valstybinės medicinos tarnybos Vilniaus skyrių, VšĮ Šeškinės polikliniką), 300 Lt ieškovės M. B. negautų pajamų, slaugant sūnų.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovai turtinę žalą pagrindė rašytiniais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas tinkamai juos įvertino. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių motyvų, kodėl šios pirmosios instancijos teismo išvados dėl turtinės žalos ieškovams priteisimo yra neteisingos. Vien dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė nepagrįstą sprendimą.
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu ir prašo jį sumažinti. Nurodo, kad ieškovas P. B. įvykyje nedalyvavo, jo nematė, todėl negalėjo patirti žalos.
P. B. yra mažamečio D. B. tėvas, todėl nors įvykyje ir nedalyvavo, tačiau tai nereiškia, kad jis neišgyveno dėl sūnaus sveikatos sutrikdymų. Šiuo atveju vertinant bylos aplinkybes atkreiptinas dėmesys į tai, kad buvo sutrikdyta mažamečio vaiko sveikata. Teismų praktikoje pažymima, kad tokio amžiaus vaikai jautriau reaguoja į stresines situacijas ir patiria didesnius neigiamus dvasinius išgyvenimus (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-259/2012). Iš medicininių duomenų ir specialisto išvados matyti, kad po įvykio ant mažamečio kūno buvo nustatyti odos įbrėžimai, dešinės nosies šnervėje, dešiniajame žaste, nugaros dešinėje pusėje, kąstinė žaizda ir paviršines odos žaizdos nugaros kairėje pusėje, odos įbrėžimai su poodinėmis kraujosrūvomis dešiniajame šone, odos nubrozdinimai dešiniajame dilbyje, nugaros kairėje, kairiajame kelyje, mažametis patyrė fizinį skausmą. Psichologės išvados tvirtina, kad vaikas patyrė psichologinę traumą dėl patirto įvykio, jaučia baimę šunims, yra nesaugumo jausmas, dėmesio koncentracijos sutrikimai, uždelsta reakcija. Šioje dalyje sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad mažamečio tėvas kaip ir motina taip pat patyrė stresą, neigiamus išgyvenimus dėl patirtų mažamečio vaiko traumų, vaikų psichinės būsenos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias aplinkybes įvertino ir pagrįstai priteisė mažamečio vaiko tėvui ieškovui P. B. 72,41 Eur neturtinės žalos.
Pagal CPK 93 straipsnį atmetus apeliantės apeliacinį skundą, ieškovų naudai priteisiamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovai apeliacinės instancijos teisme patyrė 300 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliantės apeliacinį skundą surašymą, tai patvirtina byloje esantys dokumentai (b.l. 104-105).
Kadangi atsakovės apeliacinis skundas netenkinamas, ieškovams priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurių dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ maksimalių dydžių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovų P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.