- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-25
- Bylos Nr.
- 2-318-723/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03099-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Ieškovas
- P. B., M. B., D. B., A. B.
- Atsakovas
- J. T.
- Kategorijos
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų D. B., A. B., P. B., M. B. ieškinį atsakovei J. T. dėl žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo vaiko sveikatos sužalojimo atveju,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai D. B., A. B., P. B., M. B. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės J. T. ieškovų naudai 638,78 Lt turtinę žalą, ieškovo D. B. naudai – 2000 Lt neturtinės žalos, ieškovės A. B. naudai – 1000 Lt neturtines žalos, ieškovo P. B. naudai – 500 Lt neturtinės žalos, ieškovės M. B. naudai – 500 Lt neturtinės žalos bei ieškovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-7).
Ieškinyje nurodė, kad 2013-07-29 apie 21 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, prie atsakovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo atsakovės vokiečių aviganio veislės šuo užpuolė ir iš nugaros kelis kartus kąsdamas pagriovė ant žemės ieškovų (P. ir M. B.) mažametį sūnų - D. B., gim. 2007 m., kuris griūdamas dar susižalojo nosį, rankas ir kojas. Įvykio metu kartu buvo ieškovė M. B. (mama) su mažamete dukra A. B., gim. 2005 m. Nedelsdami iš karto po įvykio, t. y. (duomenys neskelbtini) apie 21 val. 55 min., ieškovai kreipėsi pirminės medicininės pagalbos į Vaikų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių (VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialas), kur pirminio paciento būklės įvertinimo metu vaikui (D. B.) buvo nustatytos kastinės žaizdos nugaros srityje, vaikas kentė stiprų skausmą, buvo labai išsigandęs ir susijaudinęs (pulso dažnis - 110 k/min), jam buvo suteikta būtinoji medicininė pagalba. (duomenys neskelbtini) ieškovai nuvyko į Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Vilniaus skyrių dėl tyrimo atlikimo ir specialisto išvados gavimo. Tyrimą atliko nurodytos įstaigos teismo medicinos ekspertė R. G., kuri remdamasi vaiko apžiūra ir medicininiais dokumentais nustatė D. B. odos įbrėžimus dešinės nosies šnervėje, dešiniame žaste, nugaros dešinėje pusėje, kastinę žaizdą ir paviršines odos žaizdas nugaros kairėje pusėje, odos įbrėžimus su poodinėmis kraujosruvomis dešiniame šone, odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje, nugaros kairėje, kairiajame kelyje. Ekspertė nurodė, kad minėti sužalojimai galimai padaryti nurodyto (2013 m. liepos 29 d.) įvykio metu ir vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. (duomenys neskelbtini). Ieškovai kreipėsi į VšĮ Šeškinės polikliniką dėl psichologinės pagalbos, nes 2013 m. liepos 29 d. įvykio metu abu vaikai patyrė stiprų išgąstį, po to sutriko abiejų vaikų miegas, D. B. prasidėjo nevalingi kūno trūkčiojimai (tikas), vaikai bijojo žaisti lauke, sustiprėjo baimingumo, nesaugumo, perdėto prieraišumo prie tėvų požymiai. Psichologė R. R. konstatavo abiems mažamečiams Ieškovams patirto potrauminio streso simptomus: nuolat pasikartojančius prisiminimus apie nemalonų įvykį, stiprią baimę pamačius didesnį šunį, spontaniškai kylančius nerimo, nesaugumo jausmus, dėmesio koncentracijos sutrikimus, uždelstas reakcijas, regreso požymius. VšĮ Šeškinės poliklinikoje psichologo konsultacijas D. B. ir A. B. lankė nuo 2013 m. rugpjūčio 2 d. iki 2013 m. spalio 24 d. kas savaitę (su nedidelėmis pertraukomis), tačiau ir po to vaikų elgesyje vis dar pasitaiko veiksmų, primenančių apie patirtą trauminį įvykį. Ieškovai, veikdami protingai bei sąžiningai, bandė taikiai išspręsti susiklosčiusią konfliktinę situaciją, t. y. 2014 m. liepos 25 d. kreipėsi su rašytine pretenzija dėl geranoriško turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo į atsakovę, tačiau atsakovė nei žodžiu, nei raštu apie galimybę taikiai išspręsti šį ginčą ir žalos atlyginimą ieškovų neinformavo. Iš karto po (duomenys neskelbtini) įvykio ieškovas P. B. nedelsdamas kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Maišiagalos policijos nuovadą su pareiškimu dėl šuns įkandimo. Minėtas pareiškimas 2013 m. liepos 31 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo persiųstas Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, kuri nustatė, jog atsakovė pažeidė Gyvūnų laikymo ir priežiūros Vilniaus rajone taisyklių, patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 23 d. sprendimu 36 p. reikalavimus, padarė žalą D. B., gim. 2007 m. gegužės 25 d., sveikatai ir 2013 m. rugsėjo 2 d. Atsakovės atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 str. 10 d. pažeidimą jai skirta 550 Lt bauda.
Atsiliepimas
Atsakovė J. T. atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies (b.l. 48-50). Nurodė, kad sutinka sumokėti 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovui D. B., taip pat 188,78 Lt turtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje prašo ieškinį atmesti. Pripažįsta, kad (duomenys neskelbtini) jai privačios nuosavybės teise priklausančioje namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., jai priklausantis vokiečių aviganių veislės šuo įkando į nugarą ir pargriovė ieškovą D. B., gim. (duomenys neskelbtini), dėl ko jam galėjo būti padaryti kūno sužalojimai, nurodyti specialisto išvadoje. Pripažįsta, kad dėl to ieškovas D. B. galėjo patirti neturtinę žalą. Nepripažįsta ieškinio toje dalyje, kurioje nurodoma, kad neturtinę žalą patyrė ieškovai A. B., P. B., M. B.. Mano, kad šiuo atveju kaip tik yra pagrindas konstatuoti didelį ieškovų neatsargumą.Nei atsakovei, nei atsakovės šeimos nariams nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad 2013-07-29 apie 21 vai. 30 min. ieškovė M. B. su vaikais ieškovais D. B. ir A. B. ateis į atsakovės namų valdą, kadangi ji ne tik nekvietė šių ieškovų ateiti į savo namų valdą, tačiau nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jie gali ateiti. Ieškovai yra artimiausi atsakovės kaimynai, prieš įvykį ne kartą buvę pas ją, todėl jiems gerai žinoma, kad atsakovė turi šunį. Buvo susiklosčiusi tvarka, kad tais atvejais, kai ieškovai norėdavo ateiti, jie iš anksto paskambindavo, o tada atsakovė uždarydavo šunį katilinėje ar kitoje uždaroje erdvėje. Tačiau 2013-07-29 ieškovai nusistovėjusios tvarkos nesilaikė ir iš anksto neinformavo, kad ateis, todėl jiems atėjus, šuo, atsakovės namų valdoje pamatęs svetimus žmones, išbėgo iš namo į lauką. Pajutę ir pamatę, kad namų valdoje yra svetimi žmonės, t. y. ieškovai, ir kad šuo išbėgo iš namo į lauką atsakovė ir jos sūnus A. T. sakė ieškovams, kad šie nejudėtų, kol prieis ir paims šunį. Tačiau ieškovė M. B. neklausė ir leido ieškovui D. B. bėgti, todėl šiuo instinktyviai jį pavijo ir pargriovė. Pagaliau būdama privačioje namų valdoje ir pamačiusi, kad atbėga šuo, ieškovė M. B. privalėjo klausyti šeimininkų nurodymų ir nejudėti pati bei neleisti judėti vaikams. Ieškovėms A. B. ir M. B. sveikata nebuvo sužalota, todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei atsižvelgiant į pačių ieškovių neatsargumą, neturtinės žalos atlyginimas joms nepriteistinas. I. P. B. neturtinė žala nepriteistina, kadangi 2013 m. liepos 29 d. šio ieškovo iš viso nebuvo įvykio vietoje. Sutinka atlyginti 188,78 Lt turtinę žalą, 65,00 Lt, sumokėtų valstybinei teismo medicinos tarnybai, 23,78 Lt išlaidų vaistams, dalį, t. y. 100,00 Lt kelionės išlaidų, nors ieškovai ir nepateikė jokių įrodymų apie turėtas tokio pobūdžio išlaidas. Nesutinka atlyginti likusios dalies, t. y. 150,00 Lt kelionės išlaidų, kadangi ieškovai neįrodė priežastinio ryšio tarp įvykio ir deklaruojamo daugkartinio lankymosi pas psichologą. Nesutinka atlyginti 300,00 Lt ieškovės M. B. negautų pajamų, kadangi ieškovai neįrodė priežastinio ryšio tarp galimai ieškovės negautų pajamų ir 2013 m. liepos 29 d. įvykio. Kaip matyti iš ieškovų pateiktų ieškinio priedų, ieškovas D. B. buvo gydomas ambulatoriškai, o ieškovė M. B. nepateikė savo nedarbingumo pažymėjimų.
Šalies argumentai
Ieškovai dublike (b.l. 53-57) nurodė, kad ieškovai kartu ieškiniu pateikė rašytinius įrodymus (apie mažamečių ieškovų sveikatos sutrikdymus, gydymą ir liekamuosius reiškinius), kurie visiškai įrodo nurodomas aplinkybes dėl sukelto fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų, dvasinio sukrėtimo ir pan., ir pagrindžia prašomos neturtinės žalos dydį. I. M. B. ir P. B. yra sveikatos sužalojimą patyrusio mažamečio vaiko D. B. tėvai, jų dukra - A. B., taip pat matė įvykį ir patyrė didžiulį stresą, tėvų emocinis ryšys su vaikais, ypač mažamečiais, yra neabejotinai labai glaudus, todėl neturtinė žala pagal formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose tiesiogiai sveikatos sužalojimų nepatyrusiems, bet dėl padaryto sveikatos sužalojimo emocinį skausmą, sukrėtimą, baimę ir netikrumo dėl ateities jausmą išgyvenusiems fiziškai nukentėjusiam artimiesiems asmenims taip pat priteistina. Atsakovė melagingai nurodo, kad žalą D. B. ji būtų atlyginusi anksčiau, tačiau ieškovai su ja nebendrauja. Atsakovė nepateikia jokių jos siekį gera valia atlyginti žalą D. B. patvirtinančių įrodymų. Pasak atsakovės, ieškovai būdami rūpestingi ir atsargūs, norėdami išeiti iš savo gyvenamojo namo visą laiką turėjo įsitikinti, ar lauke nėra atsakovės šuns. Tokie nurodomi argumentai siekiant išvengti civilinės atsakomybės nepagrįsti ir turi būti vertinami kritiškai. Atsakovei priklausantis gyvūnas yra didelis vokiečių aviganio veislės šuo, kuris turi būti laikomas ir vedžiojamas griežtai laikantis nustatytų reikalavimų, toks laisvai bėgiojantis šuo kelia grėsmę ir baimę ne tik mažamečiams vaikams, bet ir suaugusiems, todėl atsakovės teiginiai dėl vaikų ir jų mamos neatsargumo visiškai nepagrįsti, ieškovai nuolat gyvena baimėje dėl savo ir savo vaikų sveikatos.
Teismo posėdžio metu ieškovė M. B. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pas jos draugę sugedo kompiuteris. Atsakovės sūnus taisė kompiuterius. Atsakovė, važiuodama pro šalį, pasakė, kad jie gali ateiti pas ją į namus ir atnešti kompiuterį. Atėjo į atsakovės kiemą, iš paskos atėjo vaikai. Žino, kad pas atsakovę yra agresyvus šuo. Jie pasirodė ir užėjo už kampo, kad šuo nelaužtų durų. Durys buvo uždarytos. Atsakovė nuėjo šuns uždaryti į garažą. Laukė, kol atsakovė jiems atidarys duris ir pasirodys. Šunį matyt uždarė ir atėjo į kiemą jų pakviesti. Tuo metu atbėgo šuo iš kitos pusės, o jie laukė prie garažo. Iš garažo galima išeiti per kitas duris, nes sujungta su katiline. Šuo puolė vaiką Donatą, kuris iš baimės pradėjo bėgti. Vaiką pargriovė ant trinkelių ir pradėjo kandžioti. Šia buvo dukra, ieškovės klasiokė su savo vaiku. Vyras buvo malkinėje. Kai išgirdo riksmus, tada atbėgo. Įvykis įvyko du metrai nuo garažo. Atsakovė pradėjo sakyti „fu“, bet šuo neklausė. Vaikui buvo plėštinė žaizda nugaroje, įbrėžtas kaklas, nugara sukandžiota kelis kartus. Iš karto su vaiku nuvažiavo į Santariškes. Žaizdas suklijavo specialiomis kabėmis. Važinėjimas su transportu pas psichologus Šeškinės poliklinikoje pirmyn ir atgal su vaikais kainavo 250 Lt, 65 Lt išleido Valstybinei teismo medicinos tarnybai, 23,78 Lt – vaistams. Dar 300 Lt negautų pajamų, nes ėmė nedarbingumą vaikui prižiūrėti. Jei būtų dirbusi, tiek būtų apytiksliai uždirbusi. Vaikai dar iki šiol bijo, po įvykio nėjo į lauką dėl baimės. Pas vaiką atsirado tikas, nemiga. Dar ir dabar kartais geria raminančius, nes yra baimė. Dukra stovėjo šalia ir matė, kaip brolį kandžioja. Dukra yra vyresnė, jaučiasi visada atsakinga už brolį. Patyrė stresą ir baimę. Jai pačiai įvykis nulėmė baimę išeiti į lauką. Vertina, kad 500 Lt jai turi neturtinę žalą atlyginti. Iki įvykio vaikai neturėjo jokių neurologinių nusiskundimų, nereikėjo psichologų. Pas psichologą lankėsi abu vaikai tris mėnesius. Psichologė pasakė, kad reikėtų netgi dar vaikams lankytis. Tačiau ji dirba ir nesutampa grafikai, tai nėra galimybės. Vaikai bijo šunų, nežiūri paveikslėlių su šunimis. Atsakovė po įvykio nei karto nepaskambino, neatsiprašė.
Šalies argumentai
Ieškovas P. B. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad nedalyvavo įvykyje. Buvo savo malkinėje, kai išgirdo klyksmą vaikų, žmonos, šuns. Iš karto suprato, kas atsitiko, nes atsakovės šuo agresyvus ir dažnai puola. Nubėgo gelbėti. Šuo jo išsigando ir nubėgo, lakstė aplink namą, kiemus. Paskui atsakovė ar jos sūnus šunį pagavo ir nuramino. Tam name gyvena atsakovė ir du sūnūs. Po įvykio žmona su vaikais nuvažiavo į Santariškes. Jis nuvažiavo į policiją ir parašė pareiškimą. Buvo bylos nagrinėjimas ir paskui atsakovei skirta bauda už šunų vedžiojimo taisyklių pažeidimą. 20 kartų važiavimai pas psichologus, perišimus, į ekspertizę ir t.y. yra realūs. Vaikas po įvykio pradėjo bijoti išeiti į lauką. Sesuo dabar jautresnė. Gydymui vaikus daugiau vežiojo žmona.
Ieškovų atstovė adv G. Martyšienė nurodė, kad faktas buvo, jis neginčijamas. Atsakovė nubausta administracine tvarka už nustatytų taisyklių pažeidimą. Pačio fakto klausimo nėra. Byloje pateikti įrodymai - sveikatos priežiūros įstaigų konstatavimai, psichologo išvada, vizitų lapeliai. Padaryta turtinė žala visiškai įrodyta. Atsakovė, kaip gyvūno savininkė, turi prisiimti atsakomybę. Pateiktų medicininių dokumentų pagrindu vaikams padaryta neturtinė žala taip pat yra visiškai įrodyta.
Atsiliepimas
Atsakovė J. T. su ieškiniu nesutiko. Patvirtino, kad buvo toks įvykis. Už tai buvo nubausta. Sumokėjo baudą. Nesutinka su turtinės žalos dydžiu. Sutinka mokėti 188,78 Lt turtinės žalos. Tėvai patyrė stresą, tačiau jiems gydymo nereikėjo. Ji taip pat patyrė stresą. Nesutinka su neturtinės žalos dydžiu. Sutinka nukentėjusiam 1500 Lt. Seseriai nepriklauso. Ji gal ir nukentėjo, tačiau ne taip stipriai. Šuo dabar aptvertas. Negalėjo atsakyti, kodėl nukentėjusiojo sesei nepriklauso neturtinės žalos atlyginimas. Ieškovai pas ją atėjo apie 10 val. liepos 29 d. Šuo išbėgo, nes buvo atidaryta. Ji patraukė šunį nuo vaiko. Ieškovas metė butelį į šunį ir šis išsigando ir pabėgo. Tvorą pastatė jau po įvykio. Šuo visada gyveno namuose. Šuo buvo be antsnukio. Iš namo išbėgo be antsnukio. Šuo pirko ji su vyru. Kai vyras išėjo, ji liko šeimininke šuns.
Atsakovės atstovas adv. E. Bubelis nurodė, kad dėl įvykio ir dėl pasekmių iš dalies kalti patys ieškovai. Jie patys puikiai žinojo, kad ten gali būti problemų dėl šuns, tačiau vis tiek ėjo moterys, o sutuoktinis liko namie. Elgėsi neatsakingai. Įvykis įvyko kieme, privačioje valdoje. Atsakovė administracinės komisijos sprendimo neskundė. Šiuo konkrečiu atveju nei laikymo, nei šuns vedžiojimo nebuvo. Ieškinį tenkinti pilnumoje pagrindo nėra.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje kilo sprendžiamas klausimas dėl pareigos atsakyti už naminio gyvūno padarytą žalą.
Kaip jau buvo minėta, CK 6.267 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas atsakomybės už naminių gyvūnų padarytą žalą teisinis reglamentavimas. Šios atsakomybės ypatybė yra ta, kad už nurodytų gyvūnų padarytą žalą savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Šuo gali kelti pavojų ir padaryti žalos kitiems asmenims, todėl atsakovas,laikydamas šunį ne voljere ar pririštą,arba su antsnukiu prisiėmė atsakomybę už galimą šios rizikos materializavimą – žalos atsiradimą net ir tada, kai ji padaryta atsitiktinai. Be to, pažymėtina, kad administracinėje byloje nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi, todėl teismas civilinėje byloje turi iš naujo savarankiškai vertinti aplinkybes, kurios buvo tiriamos administracinėje byloje, pagal CPK nustatytas bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, kaip vienus iš įrodymų greta kitų. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad naminio gyvūno savininkas (valdytojas) negali gintis, remdamasis atsikirtimais, susijusiais su jo kaltės nebuvimu, tačiau gali įrodinėti nukentėjusiojo kaltę kaip aplinkybę, turinčią įtakos jo civilinei atsakomybei ir priteistinų nuostolių dydžiui. Nukentėjusiojo asmens dideliu neatsargumu gali būti įvertintas rizikingas, pakankamai aiškus ir kiekvienam asmeniui suvokiamas atsargumo reikalavimus ignoruojantis nukentėjusiojo elgesys, papraščiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių nepaisymas. Tačiau nukentėjusiojo kaltė, skirtingai nei šuns savininko, nepreziumuojama, pareiga ją įrodyti tenka žalą padariusiam asmeniui.
Byloje nustatyta, kad ieškovai P. B. ir M. B. yra D. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b.l. 10-11). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovo D. B. sveikata buvo sutrikdyta, kuomet (duomenys neskelbtini) apie 21.30 val. Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), prie atsakovei J. T. priklausančio namo jį užpuolė atsakovei priklausantis šuo ir kelis kartus jam kasdamas pargriovė ant žemės. Kartu įvykyje dalyvavo ieškovai M. B. ir A. B., o ieškovas P. B. į įvykio vietą atbėjo išgirdęs triukšmą. Ieškovai tą pačią dieną, t.y. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į Vaikų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių (VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialas), kur slaugytojo pirminio paciento būklės įvertinimo metu (21.55 val.) D. B. buvo nustatytos kastinės žaizdos nugaros srityje; pažymėta, kad vaikas kentė stiprų skausmą, užfiksuotas jo pulso dažnis – 110 k/min (b.l. 12-17). (duomenys neskelbtini) ieškovai kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyrių D. B. sveikatos sutrikdymo masto tyrimui atlikti. Tyrimą atlikusi teismo medicinos ekspertė R. G., remdamasi vaiko apžiūra ir medicininiais dokumentais nustatė D. B.: odos įbrėžimus dešinės nosies šnervėje, dešiniame žaste, nugaros dešinėje, kastinę žaizdą ir paviršines odos žaizdas nugaros kairėje pusėje, odos įbrėžimą su poodine kraujosruva dešiniame šone, odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje, nugaros kairėje, kairiajame kelyje, nuo trauminių poveikių bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-07-29). Ekspertė nurodė, kad minėti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 19-20). D. B. sužalojimai užfiksuoti į bylą pateiktose fotonuotraukose (b.l. 69-71). Atsakovės J. T. veikos neteisėtumą įrodo Administracinės komisijos prie Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2013-09-02 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad atsakovė J. T. pažeidė Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007-03-23 sprendimu Nr. T3-73 patvirtintų Gyvūnų laikymo ir priežiūros Vilniaus rajone taisyklių 36 p. reikalavimus bei pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 dalį ir jai buvo paskirta 550 Lt bauda (b.l. 28-29). Atsakovė šio administracinės komisijos nutarimo neskundė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pažeidimo padarymo fakto neginčija, tačiau nesutinka su prašomomis priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydžiais, dalį žalos sutinka atlyginti tik tiesiogiai nukentėjusiam D. B. bei įrodinėja pačių ieškovų didelį neatsargumą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.267 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės“. Nagrinėjamoje byloje nėra įrodyta, kad žala atsirado dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo (CPK 178 straipsnis). Pagal Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. T3-73 patvirtintų ir įvykio metu galiojusių Gyvūnų laikymo ir priežiūros Vilniaus rajone taisyklių 36 punktą savininkai privalėjo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės ir nepakenktų žmonių sveikatai, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų. Įvykio metu atsakovės šuo buvo be antsnukio, jos kiemo teritorija nebuvo aptverta tvora ir šuo nebuvo laikomas pririštas ar voljere. Byloje nustatyta, kad ieškovus D. B., A. B., M. B. atsakovė pakvietė pas save į svečius dėl M. B. draugės sugedusio kompiuterio (atsakovės sūnus taiso kompiuterius). Šunį atsakovė uždarė į garažą, tačiau neįsitikino, kad šuo neturės galimybės iš jo išeiti per kitas duris. Šuo nebuvo tinkamai uždarytas ir išbėgęs iš garažo užpuolė ieškovą D. B..Nukentėjusiojo vaiko reakcija į atbėgantį šunį-bėgimas nuo jo yra reali vaiko reakcija į grėsmę ir negali būti jo kaltė dėl jo paties užpuolimo arba neatsargumas iš ieškovų pusės. Atsakovė pati nesiėmė tinkamų veiksmų, kad jai priklausantis šuo nekeltų grėsmės ir nepakenktų žmonių sveikatai. Atsakovė šuns neatskyrė nuo į savo namus pasikviestų svečių,taip,kad šis negalėtų išbėgti savarankiškai į lauką,nes žinodama, kad šuo agresyvus ir pas ją atėjo ieškovai,neizoliavo jo nuo kitų asmenų arba neuždėjo šuniui antsnukio, t.y. atsakovė turėjo pareigą pasirūpinti, kad jai priklausantis šuo nesužalotų kitų asmenų. Nepagrįstais laikytini atsakovės argumentai dėl pačios ieškovės kaltės ar didelio neatsargumo, nulėmusių įvykį, nes atsakovės argumentai dėl ieškovės elgesio atėjus prie namo grindžiami vien atsakovės prielaidomis, siekiant sau palankaus rezultato, t. y. išvengti didesnių turtinių praradimų atlyginant ieškovams padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Atsakovės nurodomi argumentai dėl ieškovų neatsargumo nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ar išvadomis, todėl atmestini.
CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai <...>.“ Ieškovai pateikė įrodymus, jog 65 Lt sumokėjo Valstybinei teismo medicinos tarnybai (b.l. 30) ir turėjo 23,78 Lt išlaidų vaistams (b.l. 21). Šios išlaidos pagrįstos pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl priteisiamos. Ieškovai taip pat prašė priteisti 250 Lt kelionės išlaidų, atsakovė sutiko atlyginti 100 Lt. Byloje nustatyta, kad dėl įvykio D. ir A. B. nuo 2013-08-02 iki 2013-10-24 kas savaitę lankė psichologo konsultacijas Šeškinės poliklinikoje (b.l. 18). Byloje pateikta 8 vizitų pas psichologą lapeliai (b.l. 36-37). Psichologo konsultacijos vaikams buvo būtinos, nes dėl įvykio jie pradėjo jausti baimę, tapo jautresni, juos kankino nemiga. Teismas įrodymus vertina visumoje ir atsižvelgia į tai, kad ieškovai gyvena Vilniaus rajone, o gydymo įstaigos yra Vilniaus mieste, o iš patiektų vizitų lapelių matyti, kad konsultacijos kartais vyko ir kelis kartus per savaitę. Ieškovai taip pat vieną kartą vyko į Santariškių klinikas (įvykio dieną), kartą į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrių dėl D. B. apžiūros. Atsižvelgiant į nurodytą, teismo įsitikinimu yra pagrindas konstatuoti, kad prašomos priteisti 250 Lt kelionės išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos. Ieškovai taip pat prašo priteisti 300 Lt negautų pajamų dėl ieškovės M. B. nedarbingumo (dėl vaiko slaugos) laikotarpiu nuo 2013-07-30 iki 2013-09-06 (b.l. 31-35, 58). Ieškovės sumažėjusias darbo pajamas rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais dėl sūnaus slaugymo patvirtina ne tik logiškai paaiškinama situacija dėl negalėjimo gauti pilno uždarbio,bet ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai(CPK 177,185str.) (b.l. 22). Jeigu nebūtų buvę neteisėtų atsakovės veiksmų, teismo vertinimu, 300 Lt sumą ieškovė būtų uždirbusi dirbdama savo tiesioginį darbą, tačiau tuo metu turėjo slaugyti sūnų ir vežioti vaikus pas gydytojus, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas. Iš viso iš atsakovės ieškovams priteisiama 185,00 Eur (638,78 Lt) turtinės žalos atlyginimo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 1 dalis).
CK 6.250 straipsnis numato, kad „<...> Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus“. Teismas atkreipia dėmesį, kad piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (K. T. 2006-08-19 nutarimas). Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad neturtinės žalos dėl asmens sveikatos sužalojimo nustatymo esminiai kriterijai yra tokie: pažeistos vertybės pobūdis; kaltė; pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas; neturtinės žalos padariniai (Lietuvos A. T. 2005-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Taigi byloje nustačius, kad ieškovo D. B. sveikatai buvo padaryta žala, pagal įstatymą turi būti sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, atsižvelgia į tai, kad ieškovas D. B. patyrė fizinį skausmą jį sužalojus šuniui, turėjo vartoti vaistus, patyrė didelį stresą, atsirado tikas, įvykis įvyko matant jo mažametei sesei A. B., dėl įvykio jiems abiems prireikė psichologo pagalbos, atsirado baimė šunims, baimė išeiti į kiemą, pasikartojantys nemalonūs prisiminimai apie įvykį. Dėl įvykio mažamečių vaikų tėvai (ieškovai) P. B. ir M. B. taip pat patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus, stresą ir baimę dėl vaikų psichinės ir fizinės būsenos, nes nukentėjo jų mažamečiai vaikai, su kuriais juos sieja ypatingai glaudus ryšys. Įvertinus teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (kai šuns užpuolimu padaroma žala), ji laikytina įvairia, teismai priteisia nuo kelių šimtų, iki aštuonių tūkstančių litų neturtinę žalą, tačiau kiekvienu atveju teismų sprendimuose įvertinamos konkrečios bylos aplinkybės, kurios skirtingose bylose negali būti identiškos, dėl to teismų praktikoje negali būti nustatyto ir vieno konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Atsakovė, ginčydama priteistos neturinės žalos atlyginimo dydį, visiškai neįvertina ieškovų patirto streso, kai puolamas šuns vaikas pajuto pavojų savo gyvybei,o sesuo ir tėvai matė realų pavojų sūnui ir broliui. Byloje esančios gydymo pažymos patvirtina, kad ieškovai lankėsi pas med. psichologą,ko pasekoje ieškovas buvo priverstas praleisti pamokas, kas įrodo, kad dėl įvykio ieškovai patyrė didelį stresą,intensyvius negatyvius dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus.Todėl teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir teismų praktiką(ŠAT nutartis c.b.Nr.2A-22-267/2014), teisingumo ir protingumo principais,iš dalies mažina prašomos priteisti neturtinės žalos dydį ir šioje dalyje ieškinį tenkina iš dalies (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis) – iš atsakovės priteistina neturtinės žalos atlyginimas ieškovui D. B. – 579,24 Eur (2000 Lt), ieškovei A. B. – 286,62 Eur (1000 Lt), ieškovui P. B. – 72,41 Eur (250 Lt), ieškovei M. B. – 101,37 Eur (350 Lt) (CK 1.5, 6.250 straipsniai).
Ieškovai byloje patyrė 592,57 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškinį tenkinus iš dalies iš atsakovės ieškovų naudai priteisiama 533,31 Eur bylinėjimosi išlaidų (b.l. 40,59-67) bei 30 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80,88,93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 80, 88, 93, 177-185, 259-260, 263-264 str., 268 str., 270 str., teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 185,00 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt penki eurai) turtinės žalos ir 533,31 Eur (penkis šimtus trisdešimt tris eurus 31 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovams M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) P. B., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 579,24 Eur (penki šimtai septyniasdešimt devyni eurai 24 ct) neturtinės žalos atlyginimo ieškovui D. B., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 286,62 Eur (du šimtai aštuoniasdešimt šešis eurus 62 ct) neturtinės žalos atlyginimo ieškovei A. B., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 72,41 Eur (septyniasdešimt du eurai 41 ct) neturtinės žalos atlyginimo ieškovui P. B., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 101,37 Eur (vienas šimtas vienas euras 37 ct) neturtinės žalos atlyginimo ieškovei M. B., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 30 Eur (trisdešimt eurų) žyminio mokesčio valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Kitoje dalyje ieškinys netenkinamas.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.