- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-21
- Bylos Nr.
- e2-858-892/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03446-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Ieškovas
- J. G., P. G.
- Atsakovas
- A. J.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. G. ir P. G., atstovaujamo įstatyminės atstovės J. G., ieškinį atsakovui A. J. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami: 1) priteisti iš atsakovo A. J. ieškovės J. G. naudai 180 Eur turtinės žalos atlyginimo; 2) priteisti iš atsakovo A. J. ieškovo P. G. naudai 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovo A. J. ieškovės J. G. naudai 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovo ieškovų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), apie 19.30 val. P. G. išėjo važinėtis dviračiu šalia namų (duomenys neskelbtini), kartu su kaimynų sūnumi. Gatvelė, kurioje gyvena ieškovai, yra akligatvis, už dviejų namų prasideda miškas. Ieškovė tuo metu buvo garaže, tuo pačiu vis stebėdama ir patikrindama, ką veikia vaikai. Staiga ieškovė išgirdo garsiai šaukiant sūnų, berniukas klykdamas bėgo link garažo, šaukdamas, jog jam įkando šuo. Ieškovė pamatė netoliese stovintį kaimyną A. J. ir jo šunį. Ieškovė iš garaže esančio šaldiklio ištraukė kažką sušalusio į ledą, uždėjo ant sūnaus kojos žaizdų, po to ieškovė sutvarstė sūnaus žaizdas ir išvežė į ligoninės priimamąjį. Tvarstydama sūnaus žaizdas, ieškovė dar spėjo paklausti atsakovo, ar šuo paskiepytas nuo pasiutligės, ar turi skiepų knygelę, tačiau atsakovas nieko nepasakė, o tik stebėjo situaciją stovėdamas ant kelio. Nuvykus į Santaros vaikų kliniką, ieškovui buvo diagnozuotos blauzdos dauginės žaizdos, kairės blauzdos kąstinė žaizda (S81.7). Jam buvo suteikta pagalba, suleista vakcina nuo pasiutligės „verorab“, dėl ko vaikas jautė skausmą injekcijos vietoje, karščiavo, negalavo, jautė raumenų, galvos skausmą, pykinimą, mieguistumą, krėtė šaltkrėtis. Po įvykio ieškovai penkis kartus lankėsi UAB “Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikoje“, kur vaikui buvo paskiriamas gydymas, apžiūrimos žaizdos, atliekama vakcinacija nuo pasiutligės. Dėl šio įvykio ieškovė kreipėsi į policiją. Atsakovo neteisėti veiksmai ir pažeidimas konstatuotas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutarimu, kuriuo atsakovas nubaustas administracine tvarka. Šiuo atveju dėl ieškovo sužalojimo buvo patirta turtinė žala, kurią sudaro ieškovui teiktos pagalbos ir konsultacijų, vakcinacijos išlaidos (penki skiepai nuo pasiutligės), išlaidos medicininėms priemonės ir vaistams (tvarsčiai keisti tris savaites kiekvieną dieną ant trijų žaizdų, pirkti nuskausminamieji, antibiotikai), išlaidos vežiojant ieškovą į gydymo įstaigas ir psichologo konsultacijas. Ieškovė išsaugojo ne visus išlaidas patvirtinančius dokumentus, todėl teikia reikalavimą tik dėl tų išlaidų, kurias patvirtinančius įrodymus turi išsaugojusi, t. y. 180 Eur. Ieškovui buvo sutrikdyta sveikata, šuo paliko kandimo žaizdas kojoje; atliktos penkios vakcinacijos nuo pasiutligės, atlikus vakcinaciją nuo pasiutligės vaikas patyrė nemalonų šalutinį vakcinacijos poveikį (skausmą injekcijos vietoje, karščiavimą, negalavimą, jautė raumenų, galvos skausmą, pykinimą, mieguistumą, krėtė šaltkrėtis); dėl karščiavimo teko gerti antibiotikus, dėl skausmo teko gerti nuskausminamuosius vaistus; žaizdos pūliavo, todėl kiekvieną dieną buvo atliekami skausmingi žaizdų perrišimai, dėl šuns padaryto sužalojimo ir jo gydymo ieškovui teko patirti fizinius skausmus. Tačiau vaikas kentė ne tik fizinį skausmą, bet patyrė išgąstį, stresą, jaučia baimę išeiti į laiką, o būdamas lauke sutikti šunį, iki šios dienos psichologai stebi padidėjusį vaiko nerimą ir atsargumą, rekomenduoja tęsti psichologines konsultacijas siekiant padėti vaikui mažinti nerimą, didinti saugumą bei psichologinį atsparumą. Dėl minėto, ieškovas patyrė neturtinę žalą. Šiuo atveju neturtinę žalą patyrė ir ieškovė, kuriai teko patirti stresą dėl sūnaus sužalojimo, slaugyti mažametį sūnų, rūpintis žaizdų perrišimu, paskirtų antibiotikų išgėrimu, sūnaus pristatymu į gydymo įstaigą ir skiepų atlikimu pagal planą, dėl ko teko patirti ne tik kasdieninius nepatogumus, bet ir kasmetinių atostogų praradimą. Iki šios dienos ieškovė vežioja sūnų į psichologo konsultacijas, nerimauja, kaip ateityje vaiko saugumo jausmui atsilieps šis įvykis.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. sutinka atlyginti turtinę 180 Eur žalą, tačiau nesutinka su reikalavimais dėl neturtinės žalos atlyginimo, šioje dalyje prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad po nelaimingo atsitikimo atsakydamas į ieškovės klausimą patvirtino, kad šuo yra paskiepytas, tai patvirtina šuns skiepų pasas, pateikiamas į bylą, todėl būtinybės skiepyti berniuką nuo pasiutligės nebuvo jokios būtinybės. Nepaisant nurodyto, atsakovas sutinka atlyginti vakcinavimo nuo pasiutligės ir medicininės apžiūros išlaidas (180 Eur). Mano, kad prašoma priteisti neturtinė žala grindžiama tik prielaidomis, kadangi šuns įkandimu vaikui padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, atsakovas apgailestauja dėl šio incidento, berniuką nuo pasiutligės skiepyti nebuvo būtinybės, tuo tarpu berniuko negalavimo priežastimi būtent buvo vakcinavimo šalutinis poveikis, psichologo pažymoje nėra nuorodų, kad padidėjusį nerimą sukėlė šuns įkandimas.
4. Byla buvo paskirta nagrinėti iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie bylos nagrinėjimo laiką šalys buvo tinkamai informuotos, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Ieškovų atstovė 2021 m. sausio 18 d. pateikė papildomus įrodymus ir paaiškinimus. Įvertinus tai, kad byla paskirta nagrinėti iš esmės 2021 m. sausio 6 d., pranešimą apie bylos nagrinėjimą ieškovų atstovė gavo 2021 m. sausio 7 d., laikytina, kad paaiškinamai ir papildomi įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, nes ieškovų atstovei galėjo būti žinoma, kad juos pateikus tris dienas prieš posėdį atsakovas negalės su jais susipažinti ir atskirsti. Todėl papildomi paaiškinimai ir įrodymai (DOK – 3293) neprijungtini prie bylos (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 245 straipsnis)
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
5. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo keliu atsakovas vedžiojo savo sūnaus šunį vardu „Tango“, veislė – vokiečių aviganis, kuris užpuolė dviračiu pro šalį važiuojantį ieškovą P. G., gim. (duomenys neskelbtini). Sužeistą vaiką sutvarstė netoliese namų garaže buvusi ieškovo mama J. G., kuri po incidento apie 20.50 val. nuvežė sūnų į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas, kur vaikui buvo diagnozuotos blauzdos dauginės žaizdos, kairės blauzdos kastinė žaizda (S81.7), vaikas buvo paskiepytas vakcina nuo pasiutligės „verorab“, kadangi nebuvo žinoma, ar įkandęs šuo buvo skiepytas. Po incidento Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai administracinio nusižengimo byloje Nr. A.13-1657-927/2020 2020 m. spalio 29 d. nutarimu nutarė pripažinti A. J. kartu padariusį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje, jam skirta 150 Eur bauda. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra įsiteisėjęs ir įgijęs privalomą pobūdį. Byloje ieškovės pateiktais ambulatorinio apsilankymo aprašymais nustatyta, kad ieškovai po vaiko apkandžiojimo penkis kartus (2020 m. rugpjūčio 17 d., 2020 m. rugpjūčio 19 d., 2020 m. rugpjūčio 23 d., 2020 m. rugpjūčio 30 d. bei 2020 m. rugsėjo 13 d.) lankėsi UAB “Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikoje“, kurioje apžiūrų metu ieškovui buvo diagnozuotos blauzdos dauginės žaizdos (S81.7), buvo nustatyta bendra vaiko būklė, ieškovui buvo paskirtas gydymas – antibiotikai, kasdienis žaizdų perrišimas jas dezinfekuojant ir penkis kartus atliekama vakcinacija nuo pasiutligės pagal numatytą schemą, pirmas vakcinacijos dienas vaikas karščiavo, jautė silpnumą; ieškovei buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas vaiko slaugai laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d.
6. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad iškart po incidento prieš vežant vaiką į klinikas ji paklaususi atsakovo ar šuo yra skiepytas nuo pasiutligės, tačiau atsakovas nieko neatsakė, nepateikė šuns skiepų paso. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad šuo buvo skiepytas, į bylą kartu su atsiliepimu pateikė šuns pasą, kuriame nurodyti šuns duomenys, registruoti vakcinavimai nuo pasiutligės. Tačiau minėti atsakovo pateikti duomenys nepagrindžia jo nurodomos aplinkybės, kad iš karto po įvykio atsakovas informavo ieškovę, kad šuo yra skiepytas. Teismas pažymi, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovei nurodžius, kad ji nebuvo informuota, jog šuo skiepytas, vien atsakovo paaiškinimai minėtai aplinkybei pagrįsti yra nepakankami. Kita vertus, nėra pagrindo manyti, jog ieškovė, žinodama ir turėdama įrodymus, kad šuo skiepytas, juos ignoruodama nuspręstų skiepyti vaiką, jei tai nėra būtina (CPK 3 straipsnio 8 dalis). Taigi, konstatuotina, kad atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo nurodomą aplinkybę, kad iš karto po įvykio ieškovė žinojo, kad atsakovo vedžiojamas šuo yra paskiepytas ir šią informaciją prieš išvežant vaiką į klinikas perdavė ieškovei (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl turtinės žalos
7. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes.
8. CK 6.267 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Teisės norma įtvirtina naminių gyvūnų savininkų (valdytojų) atsakomybę be kaltės, t. y. jie atsako visais atvejais, nepaisant kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Naminių gyvūnų savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką bei atlyginti naminių gyvūnų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, tačiau ji atsirado. Pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 punktą gyvūno laikytojas yra asmuo, kuris yra gyvūno savininkas arba jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai. Pagal šio įstatymo 12 punktą gyvūno savininkas yra asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvūnas. Byloje nėra ginčo, kad atsakovo laikomas šuo apkandžiojo nepilnametį P. G.. Byloje nenustatyta, kad žala dėl atsakovo laikomo šuns įkandimo kilo dėl paties ieškovo P. G. tyčios ar didelio neatsargumo ar dėl nenugalimos jėgos. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad padaryta žala (tiesioginiai nuostoliai) atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.
9. Turtine žala ieškovė laiko apmokėjimus už P. G. konsultacijas bei atliktas vakcinacijas nuo pasiutligės po šuns įkandimo UAB „Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikoje“. Į bylą pateiktas 2020 m. rugpjūčio 23 d. apmokėjimo kvitas 70 Eur sumai; 2020 m. rugpjūčio 30 d. apmokėjimo kvitas 55 Eur sumai; 2020 m. rugsėjo 13 d. apmokėjimo kvitas 55 Eur sumai. Atsakovas sutinka su ieškovės prašomos priteisti 180 Eur turtinės žalos dydžiu.
10. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 180 Eur turtinei žalai atlyginti (CK 6.267 straipsnio 1 dalis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Dėl neturtinės žalos
11. Ieškovas P. G., atstovaujamas įstatyminės atstovės J. G., prašo priteisti iš atsakovo 1 500 eurų neturtinę žalą, tuo tarpu ieškovė J. G. – 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
12. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio teismas sprendžia aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus.
13. Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Teismas, vertindamas neturtinės žalos atlyginimo dydį sveikatos sutrikdymo bylose, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį - kompensacinį ekvivalentą (Lietuvos Aukščiausiojo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010).
14. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, neturtinės žalos atlyginimo srityje jis objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą skriaudą. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucija 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio pirmojoje dalyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Yra suformuota kasacinio teismo praktika, kad neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei nustatant turtinės žalos dydį, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal byloje esančių teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardinti kriterijai į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinę žalą, tačiau kriterijų sąrašas nėra baigtinis, teismas atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, nustatytas byloje, pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Tokiu būdu nustatant ar asmuo patyrė neturtinę žalą bei sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio svarbus yra objektas dėl kurio pažeidimo asmuo patyrė neturtinę žalą. Šioje byloje buvo sužalota ieškovo nepilnamečio P. G. sveikata, tai yra viena svarbiausių asmens kaip vientiso objekto vertybių.
15. Asmens sveikata yra ne tik fizinė, bet ir psichinė. Civilinėje teisėje (atsakomybėje) galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Sveikata yra viena iš didžiausių žmogaus vertybių, kuri nesunkiai pažeidžiama ir ne visada pilnai atkuriama, todėl jos apsaugai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Bylos duomenimis nustatyta, kad buvo pažeista ieškovo ne tik fizinė, bet ir dvasinė sveikata ir į tai atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį.
16. Byloje esančiais duomenimis neginčytinai nustatyta, kad ieškovui P. G. įkando atsakovo vedžiojamas šuo, atsakovas įsiteisėjusiu nutarimu administracinio nusižengimo byloje nubaustas bauda ir pats pripažino, kad ieškovui įkando jo laikomas šuo, taigi veika reikalinga civilinei atsakomybei atsirasti nustatyta. Priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių yra aiškus ir tiesioginis, kadangi ieškovo kojos sužalojimas atsirado būtent dėl atsakovo vedžiojamo šuns ir ieškovas dėl šuns įkandimo patyrė ne tik fizinį skausmą, bet iš dvasinius išgyvenimus. Vertinant dėl šuns užpuolimo ieškovo patirtą išgąstį, pažymėtina tai, kad atsakovo vedžiojamas šuo užpuolė vaiką netikėtai, iš pateikto į bylą šuns registracijos paso matyti, kad šios veislės (vokiečių aviganis), tokio amžiaus (5 metų) šuo yra didelis, todėl neabejotina, kad tokio dydžio gyvūnas, netikėtai puolęs su dviračiu pravažiuojantį mažametį vaiką, sukėlė jam didelį išgąstį. Patirto išgąsčio padariniai pasireiškė tuo, kad vaikas po šio įvykio jaučią stresą, išgąstį, baimę, kuri išliko iki šio laiko, kadangi, kaip nurodė ieškovė ir nepaneigė atsakovas, vaikas bijo šunų, jaučia baimę išeiti į laiką, o būdamas lauke sutikti šunį, iki šios dienos psichologai stebi padidėjusį vaiko nerimą ir atsargumą, užgijus žaizdoms išliko randai kojoje, kurie taip pat vaikui kelia nemalonius prisiminimus apie patirtą traumą, vaikas iki šiol su mama kartą per savaitę lanko psichologo konsultacijas. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad atsirado pasekmės, o būtent dėl šuns įkandimo buvo sužalota vaiko sveikata. Sveikatos sužalojimo sunkumas nebuvo nustatytas teismo medicinos eksperto, tačiau tai nereiškia jog vaikas nepatyrė neturtinės žalos. Teismas nustato neturtinės žalos dydį, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiajam vaikui yra tik 8 metai, berniuko sveikata buvo sužalota, gijimo pradžioje žaizdos pūliavo, dėl šuns įkandimo vaikas turėjo 5 kartus skiepytis, po skiepų nuo pasiutligės vaikas karščiavo, jį vargino raumenų skausmai, nuovargis, žaizdoms užgijus liko randai.
17. Nustatant neturtinės žalos dydį be kitų kriterijų taip pat atsižvelgiama ir į ją padariusio asmens turtinę padėtį, jo elgesį. Nagrinėjamu atveju atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį neteikė (CPK 178 straipsnis) ir teismas jo turtinės padėties nežino, dėl ko ši aplinkybė nesuteikia galimybės mažinti neturtinės žalos dydį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iškart po įvykio atsakovas nepasisiūlė nuvežti nukentėjusiojo vaiko kartu su mama į ligoninę, nepateikė įrodymų (patikimos informacijos) dėl skiepyto šuns, taip išvengiant privalomos vakcinos vaikui ir jos sukeliamų neigiamų padarinių berniuko savijautai bei patiriamų išlaidų, taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovas per penkis mėnesius nuo įvykio (2020 m. rugpjūčio 16 d.) būtų atlyginęs ieškovės patirtas išlaidas, susijusias su vaiko sveikatos sužalojimu, ar jų dalį. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, iš atsakovo ieškovui P. G. priteisia 1 000 Eur neturtinę žalą (CK 6.267 straipsnis, 6.250 straipsnis).
18. Vertinant ieškovės reikalavimą dėl 300 Eur neturtinės žalos jai priteisimo pažymėtina, kad teismų praktikoje pabrėžiama, kad asmeniui, kuris pats nepatyrė fizinių sužalojimų, bet išgyveno dėl savo vaiko sužalojimo, patyrė dvasinius išgyvenimus dėl neaiškumo, kaip padaryti sužalojimai paveiks jo vaiko sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti jį gydant, vadovaujantis teisingumo principu, neturtinė žala gali būti priteisiama pagal konkrečios bylos aplinkybes (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-255/2005, 3K-3-131/2007, 3K-3-80-706/2015, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-696/2016, 2K-225-895/2016).
19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė iš karto po įvykio kreipėsi į medikus, vežiojo sūnų į gydymo įstaigą, slaugė sūnų namuose, po įvykio vežiojo sūnų į psichologo konsultacijas, taip patirdama kasdienius nepatogumus. Teismo nuomone, mažamečio P. G. mama J. G., nors tiesiogiai nedalyvavo įvykio metu ir jai nebuvo sutrikdyta sveikata, tačiau ieškovė taip pat patyrė stresą, neigiamus išgyvenimus dėl patirtų mažamečio sūnaus traumų, išgąsčio, vaiko psichinės būsenos, dėl ko jai taip pat turėtų būti atlyginta neturtinė žala (CK 6.250 straipsnis) (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-230-258/2016). Teismo nuomone, ieškovės patirta neturtinė žala šiuo konkrečiu atveju vertintina 150 Eur, toks neturtinės žalos atlyginimo dydis, įvertinant šioje konkrečioje byloje nustatytas ir pirmiau aptartas aplinkybes, be kita ko, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
20. Ieškinį patenkinus iš dalies, paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleisto pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktą). Ieškinį patenkinus iš dalies, valstybei iš atsakovės priteistina 30,00 Eur žyminio mokesčio (apskaičiuota pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 7 dalį, 85 straipsnio 1 dalies 8 punktą, skaičiuojant nuo priteistos 1 330 Eur turtinės ir neturtinės žalos sumos).
21. Ieškovė J. G. į bylą pateikė įrodymus, kad patyrė 1 500 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (2021 m. sausio 18 d. pinigų priėmimo kvitas) už ieškinio parengimą. Teismas pažymi, kad patenkinta reikalavimo dalis yra 1 330 Eur (priteistos turtinės ir neturtinės žalos suma), kas atitinka 67 procentų ieškinio reikalavimų, kadangi bendra ieškinio suma yra 1 980 Eur. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei J. G. priteistina iš atsakovo 1 005 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (1 500 Eur x 67 procentų)-(CPK 93 straipsnio 2 dalis).
22. Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės už nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. G., gim. (duomenys neskelbtini), 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) turtinę žalą, 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinę žalą, ieškovui P. G., gim. (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinę žalą, nustatant, kad pinigines lėšas uzufrukto teise tvarkys P. G. įstatyminė atstovė J. G., gim. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės J. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) naudai 1 005 Eur (vieną tūkstantį penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 30 Eur (trisdešimties eurų) žyminį mokestį valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.