Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1630-1135/2024 pagal ieškovo Z. V. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo nepilnamečiam vaikui, pareikštą atsakovei J. D., institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

14.4. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad ieškovo ryšys su vaiku po tėvystės pripažinimo fakto būtent ieškovo iniciatyva pasiekė socialinės tėvystės lygį. Teismo išvada, kad dėl tėvystės nuginčijimo galėtų kilti reali grėsmė vaikui likti be tėvo, netekti materialinio išlaikymo, šiuo atveju tikrai nėra pati reikšmingiausia.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo (apelianto) apeliacinis skundas netenkintinas.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų

17. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

18. Pagal kasacinio teismo praktiką CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018 ir kt.). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021).

19. Pasisakydamas dėl CPK 314 straipsnio normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022).

20. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021).

21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aktyvų teismo vaidmenį šeimos santykių bylose, į minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, į tai, kad ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai yra susiję su byloje nagrinėjamais klausimais ir neužvilkins civilinės bylos nagrinėjimo, sprendžia, jog ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

22. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2023-02-07 Z. V. ir J. D. R. rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriui pateikė prašymą įregistruoti tėvystę, kuriuo prašė įregistruoti tėvystės pripažinimą vaikui N. D., gimusiam (duomenys neskelbtini).

23. Iš 2023-02-07 Civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašo Nr. 5 nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimusio N. D. motina yra atsakovė J. D., tėvas – Z. V..

24. Iš 2024-03-05 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Išvados nustatyta, kad Tarnybos skyriui atsakovės šeima yra žinoma nuo 2016 m., nes buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos bei vaiko nepriežiūros, jai buvo teikiamos socialinės paslaugos. Šeimai Raseinių socialinių paslaugų centre (toliau – SPC ) inicijuotas atvejo vadybos procesas bei tęsiamas socialinės priežiūros paslaugų teikimas. Tarnybos skyrius ne kartą yra gavęs pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, atliktas vaiko situacijos vertinimas bei informacija perduota SPC. Pokalbio su Tarnybos skyriaus specialiste metu atsakovė nurodė, kad ji su ieškovu niekada kartu negyveno, tačiau artimus ryšius palaiko nuo 2006 m. Nuo vaiko gimimo Z. V. su sūnumi pažįstami, vaikas vadino jį vardu Z., užsimezgė ryšys tarp vaiko ir Z. V., tačiau ieškovas tėvystės nebuvo suteikęs. 2023 m. sausio mėn. pradžioje J. D. paprašė Z. V. suteikti vaikui tėvystę, nors žinojo, kad biologinis vaiko tėvas yra ne jis. Z. V. sutiko vaikui duoti tėvystę. Kai vaikui buvo suteikta tėvystė, jis pradėjo ieškovą vadinti tėčiu, o Z. V. vadinti sūnumi. Jie ir toliau bendravo / bendrauja, palaiko ryšį. Tarnybos skyriaus specialistei nekliudomai bendraujant su vaiku, jis nurodė, jog gyvena kartu su mama ir broliu T. Paaiškino, kad turi tėtį vardu Z. Jis dažnai ateina į namus, kartu žaidžia, dėlioja dėlionę. Vaikas laukia jo, pasiilgsta. Jis geras tėtis. Ieškovas tėvystę pripažino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.142 straipsnio nustatyta tvarka (vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina kreiptis į notarą, kad būtų patvirtintas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo). Šiuo atveju tėvystės pripažinimas galimas tik su vyro, laikančio save vaiko tėvu, žinia ir sutikimu bei esant raštu išreikštai tokiai jo valiai. Reikšminga tai, kad ieškovas, savo valia pripažindamas tėvystę vaikui, kartu prisiėmė su tuo susijusias pareigas, kurių negali būti lengvabūdiškai atsisakoma. Tarnybos nuomone, tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų.

25. Iš 2024-02-27 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. 4VAIK-71 nustatyta, kad Tarnybos specialistė 2024-02-27 susitiko su N. D., kad būtų išklausyta vaiko nuomonė. Vaikas nurodė, kad jam (duomenys neskelbtini); geriausi jo draugai mokykloje yra I., J. ir S.; jis gyvena su mama ir broliu T.; turi tėtį vardu Z., kuris dažnai ateina į namus, kartu žaidžia, dėlioja dėlionę; vaikas laukia jo, pasiilgsta; jis yra geras tėtis.

Dėl ieškovo (apelianto) apeliacinio skundo argumentų

27. CK 3.149 straipsnio, reglamentuojančio tėvystės (motinystės) nuginčijimo sąlygas, 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. CK 3.150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai. Taigi nurodytos teisės normos patvirtina, kad teismas turi prerogatyvą spręsti tėvystės (motinystės) nuginčijimo klausimus, o tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindas – teismo įsitikinimas, kad asmuo, kurio tėvystė ginčijama, nėra vaiko biologinis tėvas.

28. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį, imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

29. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tėvystės nuginčijimo, yra išaiškinęs, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018). Taip pat tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik tiesos dėl biologinės kilmės konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Dėl to ginčijant tėvystę kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę, nes tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-378/2021; 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-781/2022).

30. EŽTT praktikoje nuosekliai laikomasi vertinimo, kad bylos dėl tėvystės nustatymo (nuginčijimo) yra neatsiejamai susijusios su Konvencijos 8 straipsnyje užtikrinama asmens teise į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, kuri apima svarbius asmens tapatybės aspektus (žr., pvz., 2018 m. birželio 7 d. sprendimą byloje Novotn prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 16314/13; 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą byloje Doktorov prieš Bulgariją, peticijos Nr. 15074/08; ir kt.). Teisė į privataus gyvenimo gerbimą, be kita ko, apima asmens teisę nustatyti santykius su kitais žmonėmis. EŽTT taip pat yra konstatavęs, kad ši teisė apima ir reikalavimą gerbti asmens sprendimą tapti ar netapti tėvu (žr., pvz., 2007 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje Evans prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 6339/05).

31. Ginčuose dėl vaiko kilmės Konvencijos 8 straipsnio aspektu susiduria keli svarbūs interesai – vaiko, tėvystės nuginčijimo siekiančio asmens, spėjamo vaiko tėvo, vaiko motinos, tarp kurių būtina nustatyti teisingą pusiausvyrą. Šio pobūdžio bylose EŽTT taiko tokią tėvystės nuginčijimo siekiančio asmens teisės į privataus gyvenimo gerbimą ribojimo pagrįstumo įvertinimo schemą: teisės į privataus gyvenimo gerbimą suvaržymas turi būti atliktas „pagal įstatymą“, jis turi turėti teisėtą tikslą (pvz., užtikrinti teisinį tikrumą (apibrėžtumą), šeiminių santykių saugumą ar pan.), ribojimas taip pat turi būti „būtinas demokratinėje visuomenėje“ – reikia pateikti svarbias ir pakankamas priežastis (motyvus) suvaržymui pagrįsti (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimo byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08).

32. Apibendrindamas pirmiau nurodytą EŽTT praktiką, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant tėvystės nuginčijimo klausimą, be kita ko, vertinama, ar pareiškėjas ėmėsi veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, ar kyla grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, netekti tėvo ir materialinio išlaikymo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, iš kurių visumos sprendžiama, kokia yra teisinga susiduriančių interesų pusiausvyra konkrečiu atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-1075/2021).

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020 apibendrindamas kasacinio teismo praktiką bylose, kuriose atsisakyta nuginčyti asmens, nesančio vaiko biologiniu tėvu, tėvystę, nurodė tokius kasacinio teismo suformuluotus kriterijus: 1) susiformavęs emocinis, socialinis vaiko ir teisinio tėvo, siekiančio nuginčyti tėvystę, ryšys, paneigiantis biologinės tėvystės svarbą vaiko interesų kontekste (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010; 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018; 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019); 2) vaiko amžius, t. y. kuo vyresnis vaikas, tuo stipresnis tėvystės pagrindu susiformavęs ryšys (žr., pvz., civilinėse bylose Nr. 3K-3-304/2010, Nr. 3K-3-321-687/2016 ir Nr. 3K-3-115-687/2019 vaikams buvo dešimt metų, civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018 vaikui buvo keturiolika metų, todėl, net ir esant silpnam emociniam ryšiui su tėvu, kuriam jau buvo apribota tėvų valdžia šio vaiko atžvilgiu, teismas atsisakė nuginčyti tėvystę); 3) vaiko nuomonė, t. y. noras išsaugoti ryšį su teisiniu tėvu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018), lygiai taip pat teismai turi vertinti vaiko nuomonę ir priešingu atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013, kurioje kasacinis teismas išaiškino, kad egzistuojanti socialinė, teisinė tėvystė, neatitinkanti biologinės tikrovės, negali būti paliekama patiems santykio dalyviams (teisiniam tėvui ir vaikui) to nenorint); 4) galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą (šis kriterijus kasacinio teismo laikomas itin reikšmingu tėvystės nuginčijimo bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016, kurioje pasakyta, kad teismų praktikoje nesudaroma galimybės nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo; taip pat žr., pvz., 2019 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019); 5) teisinio tėvo veiksmai, t. y. dėl kokių priežasčių buvo pripažinta tėvystė, ar jam buvo žinoma, kad jis galimai nėra vaiko tėvas ir pan., ar jis rūpinosi vaiku, kaip juo rūpinosi ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019, kurioje išaiškinta, kad, sprendžiant teisių apribojimo proporcingumo klausimą, be kita ko, gali būti reikšminga tai, kokiu būdu buvo patvirtinta byloje ginčijama tėvystė (įstatyme įtvirtintos prezumpcijos pagrindu, savanorišku pripažinimu ar teismo sprendimu), ar ieškovas ėmėsi veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, kada jam tapo žinoma apie tai, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas; taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018, kurioje buvo atsisakyta nuginčyti tėvystę penkerių metų vaikui motyvuojant tuo, kad ieškovas žinojo ar turėjo pakankamą pagrindą manyti nuo pat vaiko gimimo, kad vaikas nėra jo biologinis sūnus, tačiau dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi jau susiformavus glaudžiam emociniam ryšiui su vaiku, kuris nori bendrauti su ieškovu).

34. Taigi, vertinant tėvystės nuginčijimo siekiančio asmens teisės į privataus gyvenimo gerbimą ribojimo pagrįstumą, turi reikšmės tai, kokiu būdu buvo patvirtinta byloje ginčijama tėvystė (įstatyme įtvirtintos prezumpcijos pagrindu, savanorišku pripažinimu ar teismo sprendimu), ar ieškovas ėmėsi veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, kada jam tapo žinoma apie tai, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas. Taip yra todėl, kad, skirtingai nuo tėvystės patvirtinimo įstatyme taikomos prezumpcijos pagrindu, tėvystės pripažinimas yra savanoriškas asmens sprendimas tapti tėvu, savanoriškas apsisprendimas prisiimti tėvo vaidmenį ir atlikti tėvo funkcijas vaiko atžvilgiu, t. y. plėtoti socialinę, psichologinę tėvystę. Tokį sprendimą – pareiškimu pripažinti tėvystę – asmuo turi priimti itin atsakingai, įvertinęs visas šio sprendimo teisines pasekmes. Tai lemia, kad tėvystė, pripažinta savanorišku pareiškimu, gali būti nuginčyta tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, dėl to, kad save tėvu laikęs asmuo buvo apgautas sukčiaujant, priverstas pripažinti tėvystę ar suklydo dėl fakto, kuris jam nebuvo žinomas tuo metu, kai pripažino tėvystę, ir dėl kurio, esant tokioms pačioms aplinkybėms, galėjo suklysti bet kuris vidutiniškai protingas žmogus. Todėl asmuo, kuris žinojo nesantis vaiko biologiniu tėvu, bet pripažinęs tėvystę, iš esmės praranda galimybę vėliau ją nuginčyti, taip ginant šeimos santykių, tėvo ir vaiko santykių stabilumą, nepriklausomai nuo biologinės tiesos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020).

35. Nagrinėjamoje byloje tiek ieškovas, tiek atsakovė patvirtino, kad niekada kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, ieškovas nėra biologinis atsakovės sūnaus N. D. tėvas ir šios aplinkybės ieškovui buvo žinomos. Šalys taip patvirtino, kad ieškovas sutiko pripažinti tėvystę atsakovės prašymu, ieškovas sutiko pripažinti tėvystę paprašytas atsakovės, siekdamas padėti atsakovei gauti socialinę paramą.

37. Ieškovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad: vaikas jį po tėvystės pripažinimo vadina tėčiu, ieškovas dėl to neprieštarauja, anksčiau vadino Z.; su vaiku bendrauja ne dažnai, kai atvykdavo į svečius, vaikas prilipdavo; po tėvystės pripažinimo apsilankydavo 1-2 kartus per mėnesį, kartais būdavo ir vaikas; piniginio išlaikymo vaikui neteikė, kartą nupirko žaislą, po tėvystės pripažinimo savo noru padovanojo vaikui kuprinę; vaikas jį pasitikdavo džiugiai, santykis su juo šiltas.

38. Iš 2024-03-05 Išvados nustatyta, jog Tarnybos skyriaus specialistei atsakovė nurodė, kad ji su ieškovu niekada kartu negyveno, tačiau artimus ryšius palaiko nuo 2006 m.; Z. V. su vaiku pažįstami nuo vaiko gimimo; tarp jų užsimezgė ryšys; Z. V. atsakovės prašymu sutiko vaikui duoti tėvystę; kai vaikui buvo suteikta tėvystė, jis pradėjo ieškovą vadinti tėčiu, o Z. V. vadinti vaiką sūnumi; jie ir toliau bendravo / bendrauja, palaiko ryšį. Tarnyba akcentavo, kad ieškovas, savo valia pripažindamas tėvystę vaikui, kartu prisiėmė su tuo susijusias pareigas, kurių negali būti lengvabūdiškai atsisakoma, šiuo atveju tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų.

39. Iš 2024-02-27 Vaiko nuomonės išklausymo akto nustatyta, jog vaikas Tarnybos skyriaus specialistei nurodė, kad jam (duomenys neskelbtini); geriausi jo draugai mokykloje yra I., J. ir S.; jis gyvena su mama ir broliu T.; turi tėtį vardu Z., kuris dažnai ateina į namus, kartu žaidžia, dėlioja dėlionę; vaikas laukia jo, pasiilgsta; jis yra geras tėtis.

40. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos šalių paaiškinimus, Tarnybos, vaiko nuomonę, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog šiuo atveju ieškovo ryšys su vaiku po tėvystės pripažinimo fakto ieškovo iniciatyva pasiekė socialinės tėvystės lygį, vaikas ieškovą identifikuoja kaip tėvą. Šiuo atveju vaikas jaučia ieškovui tėvystės pagrindu susiformavusį emocinį ryšį, kuris tęsėsi nuo vaiko gimimo ir sustiprėjo po tėvystės pripažinimo. Vaikas šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), jis jau pakankamai didelis, kad suvoktų tarp jo ir ieškovo susiformavusį ryšį bei turėtų lūkesčių šį ryšį išlaikyti, nors vaikui ir žinoma, kad ieškovas nėra jo biologinis tėvas. Vaikas aiškiai išreiškė norą išsaugoti ryšį su teisiniu tėvu, bendrauti su juo. Nustatyti vaiko biologinį tėvą, kaip nurodė atsakovė, šiuo atveju galimybių nėra. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų apgautas sukčiaujant, priverstas pripažinti tėvystę ar suklydo dėl fakto, kuris jam nebuvo žinomas tuo metu, kai pripažino tėvystę. Ieškovas nuo pat vaiko gimimo žinojo, jog jis nėra biologinis vaiko tėvas, tėvystės pripažinimas buvo savanoriškas jo sprendimas tapti tėvu, savanoriškas apsisprendimas prisiimti tėvo vaidmenį ir atlikti tėvo funkcijas vaiko atžvilgiu. Kaip jau minėta, tokį sprendimą – pareiškimu pripažinti tėvystę – asmuo turi priimti itin atsakingai, įvertinęs visas šio sprendimo teisines pasekmes. Ieškovas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad pripažinti tėvystę nuvyko kartu su atsakove, notaras garsiai perskaitė parašytą tekstą ir paaiškino, ką reiškia tėvystės pripažinimas, ieškovas turėjo galimybę suprasti, dėl ko pasirašė, iš dalies suprato, kokia atsakomybė jam kyla dėl tėvystės pripažinimo. Ieškovas apeliaciniame skunde akcentuoja, jog pasirašomų dokumentų pasekmių dėl savo neįgalumo nelabai suprato, nepakankamai suvokė savo veiksmų pasekmes. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos duomenis bei ieškovo pateiktus naujus įrodymus (mokymosi pasiekimų pažymėjimą, neįgaliojo pažymėjimą, sprendimą dėl darbingumo lygio) neturi pagrindo spręsti, kad ieškovas negebėjo suvokti tėvystės pripažinimo veiksmo prasmę.

41. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju tėvystės nuginčijimas vaikui gali sukelti psichologinių pasekmių, pažeisti vaiko interesus turėti tėvą. Byloje nenustačius svarių pagrindų tėvystę nuginčyti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė ieškovo ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo atmesti.

Dėl bylos procesinės baigties

42. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi minėtomis įstatymų normomis, nei materialinės, nei procesinės teisės normų nepažeidė, tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

44. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, jog ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas, apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, teikiant ieškovui antrinę teisinę pagalbą, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.