Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. sausio 28 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas A. P. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. P. pateikė skundą, kuris Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. nutartimi tenkintas iš dalies, pakeistas Institucijos 2024 m. gruodžio 13 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir A. P. sutrumpintas paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas iki 3 (trejų) metų bei paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. apeliacinis skundas netenkinamas

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

6. Aukštesnės instancijos teismui pateiktame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija savo kaltės dėl ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo ir už tai jam paskirtos 1 000 Eur dydžio baudos. Apeliantas nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – transporto priemonės, kurią jis vairavo neblaivus, konfiskavimu, nurodant, jog administracinio nusižengimo byloje turėjo būti patraukta suinteresuotu asmeniu jo sutuoktinė R. P., o taip pat skunde keliamas ANK 28 straipsnyje numatytos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas – prašoma taikyti A. P. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nustatyti trumpesnį, negu įstatyme numatytą, specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą. Būtent aukščiau nurodytais klausimais apygardos teismas ir pasisako.

Dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka

7. Administracinėn atsakomybėn patraukta A. P. skunde aukštesnės instancijos teismui prašo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad ANK 651 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinus tai, kad tiek pateikto apeliacinio skundo, tiek atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai išdėstyti pakankamai išsamiai, be to, apeliacinės instancijos teismui iš esmės nebuvo pateikta jokių naujų aplinkybių ir įrodymų, kurie nebuvo žinomi skundžiamą nutartį priėmusiam teismui, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka būtinu, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

8. ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Be to, turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 29 straipsnio 3 dalis). ANK 29 straipsnio 5 dalis numato galimybę išieškoti konfiskuotino turto vertę tik tuomet, kai šis yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Turto, kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimo tikslas, pirmiausia yra atimti pažeidėjui galimybę dar kartą jį panaudoti neteisėtiems tikslams, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. ANK numatytas reguliavimas bei administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo tikslas iš esmės yra analogiškas lyginant su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 72 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo. Tik nesant imperatyvų konfiskuoti patį turtą natūra, gali būti taikoma BK 72 straipsnio 5 dalis, atitinkamai, ANK 29 straipsnio 5 dalis, tai yra, išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

9. Skunde aukštesnės instancijos teismui A. P. nurodo, jog nagrinėjamu atveju Institucijos 2024 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) paskirtas turto – transporto priemonės Opel Astra Sports Tourer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog aukščiau įvardinto automobilio savininkas yra administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. P.. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, jog nagrinėjamu atveju turi būti netaikomas transporto priemonės konfiskavimas, o atsižvelgiant į tai, jog automobilis yra bendroji jungtinė jo ir sutuoktinės R. P. nuosavybė (iš administracinio nusižengimo medžiagoje esančio santuokos liudijimo matyti, jog A. P. ir R. P. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)), konfiskuoti pusę automobilio vertės atitinkančią pinigų sumą. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais ir nagrinėjamu atveju pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog bendrosios jungtinės nuosavybės teisės į konfiskuotiną turtą neeliminuoja pagrindo jį konfiskuoti, o sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, neturi reikšmės ta aplinkybė, ar bendraturtis turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant administracinį nusižengimą. Pažymėtina, kad sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-237/2011, 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020). Tas pats pasakytina ir dėl sutuoktinio teisės kreiptis į teismą dėl asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto praradimo nuostolių atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Dėl administracinio poveikio priemonės

10. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą. ANK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas administracines nuobaudas ir poveikio priemones parinkti iš kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Institucija ar teismas, spręsdami klausimą dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo taikymo, turi atsižvelgti į administracinių nuobaudų paskirtį (ANK 22 straipsnis), vadovautis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis), taip pat ANK 34 straipsnio 3 dalimi. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

11. Pagal ANK 427 straipsnio 2 dalį už A. P. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, padarymą teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas, tačiau sankcijoje įtvirtintos dvi alternatyvios nuobaudos: „teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo ketverių iki septynerių metų“ arba „teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki šešerių metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų“. Tai yra, pirmu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skiriamas ilgesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, antru – šis terminas yra trumpesnis, tačiau, jam pasibaigus, asmuo nustatytą laiką gali vairuoti tik transporto priemones, kuriose yra įrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Šiuo atveju A. P. skundžiama Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. nutartimi paskirtas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, t. y. treji metai, ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, t. y. taip pat minimaliam įstatymo nustatytam terminui.

13. Nors apeliaciniame skunde iš esmės pagrįstai nurodoma, kad norint taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas neprivaloma nustatyti kažkokių ypatingų aplinkybių, tačiau taip pat akivaizdu, kad šios aplinkybės negali būti įprastos ir būdingos daugeliui bylų, kadangi tokiu atveju ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, kas iš esmės neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir tikslų, kurių buvo siekiama įtvirtinant teisinį reglamentavimą, numatantį, jog už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo ketverių iki septynerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki šešerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023). Tokių aplinkybių visuma nagrinėjamos bylos atveju nėra nustatyta.

14. Kaip matyti iš Institucijos nutarimo, nagrinėjamu atveju pripažinta viena administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Priešingai nei apeliantas nurodo skunde, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti įvykdyto administracinio nusižengimo mažareikšmiškumo ar nedidelio pavojingumo. A. P. pakartotinai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir tokiais savo veiksmais padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Pažymėtina, jog ir įstatymo leidėjas tokį nusižengimą laiko itin šiurkščiu ir pavojingu, kadangi už vairavimą esant neblaiviam (tiek pakartotinį, tiek ne) numatė itin griežtas nuobaudas, tuo tik pabrėždamas pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Nors sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog bylos duomenimis iš tiesų nenustatyta, kad A. P., vairuodamas transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlė realią žalą ar pavojingą situaciją eismo saugumui, padarė kokius tai kitus KET pažeidimus, tačiau tai savaime nereiškia, kad toks jo elgesys nekėlė didelio pavojaus nei jo, nei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ar net gyvybei. Be to, ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali ir kilusių padarinių nereikalauja, dėl ko vien tai, kad asmuo nepadarė kitų administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų, savo veiksmais nesukėlė padarinių, nesudaro pagrindo skirti jam švelnesnę nuobaudą ir (ar) administracinio poveikio priemonę, nei numatyta straipsnio, pagal kurį asmuo atsako, sankciją, juo labiau, jos iš viso neskirti.

15. Neabejotina, jog dėl administracinių sankcijų taikymo A. P. patirs tam tikrų nepatogumų, tačiau patiriami suvaržymai nereiškia, kad dėl neturėjimo teisės vairuoti jis negalės dirbti ar daryti įprastus kasdieninius darbus, nuvykti į gydymo įstaigą ar kitas būtinąsias įstaigas. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas ir tai nesudaro pagrindo šias aplinkybes vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Asmeniui pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, bus patiriami tam tikri nepatogumai, tačiau šios aplinkybės egzistavo ir A. P. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau tai jo nuo neteisėto elgesio nesustabdė. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su būtinumu turėti vairuotojo pažymėjimą (sūnų vežimas į ugdymo įstaigą, apelianto darbas, išskirtinai susijęs su specialiosios teisės turėjimu) egzistavo dar prieš padarant šį nagrinėjamu atveju administracinį nusižengimą, t. y. iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog apelianto 2024 m. rugpjūčio 9 d. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 2 dalyje, taip pat susijęs su vairavimu esant neblaiviam.

16. Apygardos teismui pateiktame skunde, prašydamas sušvelninti jam paskirtą aptariamą administracinio poveikio priemonę, apeliantas taip pat akcentavo ir tai, kad prieš nuspręsdamas vairuoti automobilį, jis nesijautė neblaivus, alkoholį vartojo išvakarėse, todėl akcentuodamas nurodytas aplinkybes A. P. tvirtina, jog ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą jis įvykdė veikdamas ne tyčia, o dėl neatsargumo. Aukštesnės instancijos teismas, kaip ir skundžiamą nutartį priėmęs teismas, su tokiu kaltės formos traktavimu sutikti negali. Pažymėtina, kad jau vien apeliantui nustatytas neblaivumo laipsnis – 0,58 promilės, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pažeidėjas turėjo suprasti, jog transporto priemonės, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, jis vairuoti negali, o kadangi nusprendė pasielgti priešingai, laikytina, jog jis veikė tyčia. Kartu su apeliaciniu skundu A. P. pateikęs dokumentus, patvirtinančius teigiamą jo charakteristiką, turimus įsipareigojimus bankams, vaikų gimimo liudijimus, santuokos sudarymo liudijimą, o skunde nurodo, jog specialiosios teisės atėmimas tokiam ilgam laikotarpiui, kokiam skundžiama nutartimi nustatė pirmosios instancijos teismas, užkirs kelią uždirbti, dengti turimus įsipareigojimus bei rūpintis šeima. Tačiau nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Akivaizdu, kad nubaustasis dar iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga atliekant darbines funkcijas, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo. Asmeniniai pažeidėjo, jo šeimos narių poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose, eliminuoti neblaivius vairuotojus. Taip pat pažymėtina, jog ginčijamos administracinio poveikio priemonės taikymas pažeidėjui netrukdo dirbti kitokio pobūdžio darbą, t. y. darbą, kuriame jo tiesioginės užimamos pareigos nebūtų tiesiogiai susijusios su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, toje pačioje ar kitoje bendrovėje, ir tokiu būdu gauti pajamų, reikalingų tiek savo, tiek sūnų būtiniausiems poreikiams patenkinti, turimiems finansiniams įsipareigojimams dengti. Skundo teiginys, kad kitokio pobūdžio darbą A. P. bus itin sunku susirasti, laikytinas iš esmės deklaratyviu. Ribotas įsidarbinimo galimybes apeliantas grindžia tik tuo, jog beveik visą gyvenimą dirbo tik darbą, susijusį su specialiąja teise – vairuoti transporto priemones, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad tačiau niekas neriboja jo galimybių ieškoti darbo kituose sektoriuose ar darbovietėse, kuriuos pasiekti būtų patogu viešuoju transportu, ar tokio darbo, kurį jis galėtų dirbti nuotoliniu būdu.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad apylinkės teismas (o taip pat ir nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi institucija), netaikęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir nesutrumpinęs teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, įstatymo nuostatų, reglamentuojančių administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių skyrimą, nepažeidė. Priimtas sprendimas šiuo klausimu formuojamai teismų praktikai taip pat neprieštarauja. Kaip jau minėta, tiek administracinės nuobaudos, tiek administracinio poveikio priemonės tikslas yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti juos, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau administracinių nusižengimų nedarytų, nubausi administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, todėl per švelnus asmens nubaudimas jam gali suformuoti nebaudžiamumo įspūdį ir paskatinti vėl daryti teisei priešingus veiksmus.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. sausio 28 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.