Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-631-302/2018

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-11-22
Bylos Nr.: 2A-631-302/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-02188-2014-1
Bylos rūšis: civilinė byla
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas

Teisėjai: Gintaras Pečiulis, Romualda Janovičienė, Artūras Driukas
Ieškovas: M. G.
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Naugarduko odontologijos klinika“, Naugarduko odontologijos klinika BTA Baltic Insurance Company Lietuvos filialas
Trečiasis asmuo: R. G., AAS „BTA Baltic Insurance Company“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-631-302/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02188-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.15; 3.1.7.11 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. G. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Naugarduko odontologijos klinika“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Naugarduko odontologijos klinika“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys R. G. ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per filialą Lietuvoje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė M. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinė bendrovės (toliau – UAB) „Naugarduko odontologijos klinika“ 8 688,60 Eur neturtinės bei 681 Eur turtinės žalos atlyginimo, taip pat 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad UAB „Naugarduko odontologijos klinika“ 2013 m. balandžio–gegužės mėn. jai suteikė odontologines paslaugas, nesilaikant nustatytų medicinos praktikos ir medicinos paslaugų kokybės reikalavimų. Anot ieškovės, jos neinformavimas, iš anksto procedūrų nesuderinimas su ja ir jos sutikimo negavimas nulėmė jos sveikatos sutrikdymą, su tuo susijusius skausmus, ilgalaikę depresijos būseną ir kitas su tuo susijusias pasekmes. Ieškovė paaiškino, kad 2013 m. balandžio 17 d. ji atvyko į kliniką dėl tilto paslankumo ties 13 dantimi; atsakovės darbuotojas gydytojas – trečiasis asmuo R. G., po minėtos apžiūros, neatlikęs jokių diagnostinių tyrimų, pažadėjo viską sutvarkyti. 2013 m. gegužės 8 d. vizito metu gydytojas nuėmė viršutinio ir apatinio žandikaulių atspaudus (nepaaiškinęs kam tai reikalinga) ir pasiliko savaitei ieškovės viršutinio žandikaulio lanko atraminį protezą iš 8 dantų. 2013 m. gegužės 15 d. klinikoje ieškovei buvo atlikta vietinė nejautra ir be jos žinios bei sutikimo pašalinti penki priekiniai dantys. Ieškovė tvirtino, kad 2013 m. gegužės 15 d. vizito metu ji galvojo, jog jai atliekama seno metalo keramikos tilto nuėmimo procedūra. Ieškovės teigimu, kai, nuslūgus tirpimui, ji pamatė, jog išrauti visi penki priekiniai viršutinio žandikaulio dantys, o lanko atraminis protezas pakeistas kitu išimamu įtaisu, sumontuotu iš lanko atraminio protezo ir šešių priekinių plastmasinių dantų, ją ištiko šokas, protezas nesilaikė, kalbos ir kramtymo funkcija visiškai sutriko, ji jautėsi pažeminta ir įžeista. Dėl po šios procedūros pablogėjusios sveikatos ieškovė ne kartą kreipėsi į gydymo įstaigas, jai buvo diagnozuotas potrauminio streso sindromas, depresija, paskirti antidepresantai. Taip pat buvo kreiptasi ir į kitas odontologijos klinikas dėl dantų atstatymo galimybės, tačiau buvo paaiškinta, jog po minėtų dantų išrovimo tokios galimybės nėra. Ieškovė tvirtino, kad dėl dantų pašalinimo jai atsirado komplikacijų – sutriko smilkininio apatinio žandikaulio sąnario funkcija; atsakovės pagamintas įtaisas burnoje nesilaikė net klijuojamas, spaudė kaulą, sumažėjo estetinės ir kramtymo funkcijos atstatymo pasirinkimo galimybių. Be to, ieškovė teigė, kad gydytojas R. G. medicininius dokumentus užpildė tik vėliau, po ginčo procedūros, siekdamas pateisinti savo veiksmus, o paskui šie neteisėti dokumentai tapo pagrindu specialistų, kurie rėmėsi išimtinai tik gydytojo R. G. abejotinai vesta ieškovės ligos istorija, išvadoms, kurios negali būti vertinamos kaip pagrįstos.

3. Ieškovė jai padarytą neturtinę žalą, kuri pasireiškė keletą metų trūkusiais psichologiniais išgyvenimais (depresija), kraujospūdžio pakilimais dėl priekinių dantų išrovimo, įvertino 8 688,60 Eur (30 000 Lt). Be to, prašė priteisti ir 681 Eur dydžio (2 347 Lt) turtinę žalą, kurią sudaro 300 Lt mokėjimas atsakovei už 2013 m. kovo 15 d. procedūrą ir 2 047 Lt išlaidos už teisines paslaugas ikiteisminėje stadijoje. Ieškovės vertinimu, jos patirta žala yra susijusi su 2013 m. gegužės 15 d. atlikta procedūra, todėl priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos yra akivaizdus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - priteisė ieškovei M. G. iš atsakovės UAB „Naugarduko odontologijos klinika“ 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 100 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nurodė, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendime, kuris buvo priimtas vadovaujantis specialisto Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikos vadovo doc. A. G. išvadomis, ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės akte konstatuota, kad žala ieškovės M. G. sveikatai, teikiant odontologines paslaugas UAB „Naugarduko odontologijos klinika“ 2013 m. gegužės mėn., nebuvo padaryta, o ieškovė vien deklaratyviais teiginiais, jog po minėtos 2013 m. gegužės 15 d. procedūros jai buvo sutrikdyta sveikata bei atsirado komplikacijų, šios išvados bylos nagrinėjimo metu nenuginčijo. Teismo nuomone, vien tai, kad ieškovė po minėtos procedūros patyrė tam tikrus nepatogumus, nesudaro pagrindo išvadai, jog tokiu būdu jai buvo sutrikdyta sveikata, o ginčo procedūra atlikta netinkamai.

6. Teismas pažymėjo, kad tiek Komisija (tiek ją konsultavęs specialistas), tiek Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą konsultavęs specialistas – odontologas ortopedas R. J., tiek ekspertizę atlikę ir ekspertizės aktą surašę specialistai vienareikšmiškai patvirtino, jog UAB „Naugarduko odontologijos klinika“ gydytojo R. G. pasirinktas gydymo planas / gydymo taktika, kai ieškovei buvo pašalintos 13, 11, 21, 22 dantų šaknys ir 23 dantis, buvo tinkami, nes minėtos dantų šaknys ir dantis buvo pažeisti lėtinio periodontito, todėl jie turėjo būti šalinami, neatsižvelgiant į tai, koks gydymo metodas ateityje būtų taikomas). Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad visi šie specialistai taip pat vienbalsiai patvirtino, jog nagrinėjamu atveju minėtam gydymo planui / taktikai pasirinkti nereikėjo papildomai daryti ortopantomogramos (panoraminės rentgeno nuotraukos).

7. Nors ieškovė nurodo, kad gydytojas R. G. medicininius dokumentus užpildė tik po ginčo procedūros, siekdamas pateisinti savo veiksmus, ir šie neteisėti dokumentai, anot ieškovės, tapo pagrindu specialistų, kurie rėmėsi išimtinai tik gydytojo R. G. vesta ieškovės ligos istorija, išvadoms, tačiau, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju byloje nėra konkrečių duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti specialistų išvadų, kaip įrodymų, patikimumu ar objektyvumu vien dėl to, kad jas darant remtasi įrašais medicininėje kortelėje. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė medicininių įrašų klastojimo fakto ir iš esmės net neginčijo jų turinio. Net ir darant prielaidą, jog minėti dokumentai buvo užpildyti vėliau, teismo vertinimu, tai bet kuriuo atveju nesudarytų pagrindo abejoti pasirinkto gydymo plano / gydymo taktikos tinkamumu.

8. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad, ieškovei neįrodžius būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo.

9. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovė nebuvo tinkamai informuota (raštu) apie gydymo planą, planuojamas atlikti procedūras (dantų šaknų ir danties šalinimą), galimas kitas gydymo alternatyvas (nors, kaip nustatyta, tokių iš esmės ir nebuvo), nebuvo gautas jos raštiškas sutikimas chirurginėms intervencijoms, galėjo turėti neigiamų pasekmių ieškovei, kurios galėjo pasireikšti pergyvenimais ir psichologinės būsenos pablogėjimu. Kita vertus, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kitų alternatyvų 2013 m. gegužės 15 d. atliktai procedūrai iš esmės nebuvo, o pati procedūra buvo atlikta tinkamai. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju vien apribojimas ieškovei pačiai spręsti dėl savo gydymo galėjo sąlygoti ieškovei neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta.

10. Teismas sprendė, jog būtų pagrįsta ieškovei priteisti 100 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Nustatydamas minėtos žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovei minėta procedūra (iš medicininės pusės) atlikta tinkamai, po jos atlikimo nenustatyta komplikacijų, gijimas vyko natūraliai, nurodytos procedūros būtinumas taip pat buvo įrodytas, bei į tai, jog padaryti pažeidimai iš esmės buvo formalūs, susiję su netinkamu pacientės informavimu (o ne su atliktų paslaugų kokybe).

11. Teismas darė išvadą, kad ieškinys nagrinėjamu atveju buvo tenkintas 50 proc. (dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas), tuo tarpu kita ieškinio dalis (50 proc.) – dėl turtinės žalos atlyginimo, netenkinta. Atsižvelgdamas į tai, kad šalių patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos yra iš esmės vienodos (ieškovės – 1 852,16 Eur, atsakovės – 1 763 Eur), taip pat įvertinęs šalių procesinį elgesį, teismas šalims bylinėjimosi išlaidų nusprendė nepriteisti, kiekvieną šalį palikdamas prie jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

12. Atsakovė UAB „Naugarduko odontologijos klinika“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą, paskirstant pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai teismo tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo šiuos esminius argumentus:

12.1 Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Nukrypdamas nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, teismas nenurodė jokių argumentų, kodėl nusprendė tokia teise nagrinėjamu atveju pasinaudoti. Teismo pozicija, kad civilinėse bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti nukrypstama nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir ieškinio dalyje dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą bylinėjimosi išlaidos neturi būti skaičiuojamos proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, neatitinka kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2013; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-701/2016; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016 ir kt.).

12.2 Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino atsakovės bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumos, sumokėtos už ekspertizę, todėl nepagrįstai padarė išvadą, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos iš esmės yra vienodos.

Atsiliepimas

13. Ieškovė M. G. atsiliepime į atsakovės UAB „Naugarduko odontologijos klinika“ apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, jos skundą tenkinti, pripažinti žodinį bylos nagrinėjimą būtinu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo šiuos esminius argumentus:

13.1 Sprendžiant, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, kiekvienu atveju svarbu įvertinti proceso šalių elgesį. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi ir kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Ieškovė tikėjosi taikiai išspręsti kilusį ginčą, tačiau atsakovės elgesys tiek ikiteisminėje stadijoje, tiek bylos nagrinėjimo metu buvo neetiškas ir žeminantis ieškovę. Toks elgesys turėtų būti vertinamas kaip neatitinkantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimų ir sudarantis pagrindą nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

13.2 Ekspertizė byloje buvo skirta atsakovės prašymu, nes atsakovė ginčijo neteisėtus veiksmus ir kaltę, tuo tarpu ieškovė nematė poreikio skirti byloje ekspertizę. Byloje atliktos ekspertizės turinys bei ekspertizėje pateiktos išvados yra neobjektyvios ir atliktos nevisapusiškai įvertinus bylos medžiagą (nagrinėta tik trečiojo asmens pildyta medicininė kortelė), o ieškovės ekspertams pateikti klausimai taip ir liko neatsakyti. Ieškinio pagrindas buvo paciento netinkamas informavimas ir sutikimo atlikti intervenciją į žmogaus kūną nebuvimas, kuo iš esmės ir grindžiama prašyta priteisti žala. Aplinkybė, kad ieškovė nebuvo tinkamai informuota ir nebuvo gautas raštiškas sutikimas, konstatuota dar ikiteisminė ginčo stadijoje. Taigi ieškinio pagrindas ir reikalavimai nėra susiję su atlikta ekspertize. Teismui pripažinus ieškovės teisę į neturtinės žalos atlyginimą, atsakovei turėjo tekti ir neigiamos pasekmės, susijusios su ekspertizės atlikimu.

Šalies argumentai

14. Ieškovė M. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo atmestas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir prijungti prie bylos Medicinos dokumentų išrašą. Nurodo šiuos esminius argumentus:

14.1 Pirmosios instancijos teismas pažeidė principą, kad jokie įrodymai neturi išankstinės galios. Medicinos kortelė, kurioje trūksta įrašų apie gydymą 2004 m., 2005 m., apie vizitus 2009 m., 2012 ir 2013 m. balandžio 16 d., o įrašai apie ginčo laikotarpį buvo padaryti tik kilus konfliktui, nepagrįstai buvo vertinama kaip tinkamas įrodymas. Specialistų išvados nepagrįstai buvo atsietai vertinamos nuo kitų byloje esančių įrodymų. Teismo išvada, kad vien todėl, jog specialistai rėmėsi medicinos kortelės įrašais, nesudaro pagrindo abejoti specialistų išvadų patikimumu ir objektyvumu, negali būti vertinama kaip pagrįsta. Specialistai darė išvadas iš objektyviai nenustatytų, o subjektyviai gydytojo R. G. padarytų įrašų. Nei vienas iš ieškovės medicininės kortelės įrašų ginčijamu laikotarpiu nėra pagrįstas objektyviai patikrinama informacija (tyrimais, nuotraukos ir pan.). Specialistai kaip faktą priėmė įrašus, kad buvo ištrauktos tik dantų šaknys, o ne dantys, įrašus apie šaknų periodantito lygį, paslankumą, bei įrašus apie gydymo plano paaiškinimą pacientei. Ekspertų išvados prieštarauja bylos medžiagai (atsakymai į 2, 24, 3, 5, 6, 7, 12, 13, 20, 21 ir 23 klausimus).

14.2 Teismas tinkamai neįvertino tos aplinkybės, kad tyrimais nepagrįstos chirurginės operacijos buvo atliktos be pacientės sutikimo. Gydymas be paciento sutikimo yra neteisėtas veiksmas, sukeliantis teisinę atsakomybę. Gydytojo teiginiai, kad sutikimas buvo gautas žodžiu, ieškovei linktelint galvą, yra melagingi ir paneigti byloje esančiais duomenimis. Tai patvirtina tiek apeliantės veiksmai iki procedūros (į atsakovę buvo kreipiamasi ne dėl dantų išrovimo, o dėl tilto paslankumo ties 13 dantimi)), tiek apeliantės veiksmai po procedūros (ieškovės po procedūros patirtas šokas, skambučiai ir trumposios žinutės gydytojui R. G. bei skambučiai atsakovei, skambučių greitajai medicinos pagalbai įrašai, skambutis šeimos gydytojai, susirašinėjimas su pas atsakovę dirbusia kita gydytoja J. J.). Gydytojo R. G. ir jo darbuotojų parodymai yra akivaizdžiai melagingi. Tai labiausiai matyti iš šių 2015 m. lapkričio 2 d. teismo posėdžio momentų: 51:00 – 58:00, 59:40 – 1:23; :1:23:20 – 1:33:30). Pas gydytoją vyravo absoliuti betvarkė pildant medicininę dokumentaciją, nebuvo pacientų registracijos žurnalo, nebuvo jokių sutarčių, rašytinių gydymo planų ir pacientų sutikimų. Medicininė knygelė akivaizdžiai buvo užpildyta tik įvykus konfliktui.

14.3 2013 m. gegužės 15 d. ieškovei be jos žinios ir sutikimo, neatlikus visų privalomų diagnostikos veiksmų, nesudarius gydymo plano, nepasiūlius alternatyvų bei neišsiaiškinus, ar ieškovė apskritai galėtų nešioti plokštelę (pats gydytojas R. G. patvirtino, kad ieškovės gomurio skliautas yra žemes (2015 m. rugsėjo 3 d. posėdis 2:16 – 2:18), buvo pašalinti 5 priekiniai (visi buvę viršutiniame žandikaulyje), estetinėje zonoje esantys dantys.

14.4 Teismas neįvertino įrodymų, patvirtinančių patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Po neteisėtos procedūros pasikeitė ieškovės dantų kramtymo funkcija, estetinis vaizdas, iš esmės sumažėjo dantų atstatymo galimybės, atsirado papildomi pakitimai – deformavosi / pasislinko tolyn žandikaulio lankas, o tai sąlygojo didesnę protezavimo kainą. Fizinį skausmą bei nepatogumą lydėjo ir psichologinis skausmas dėl gydytojo apgavystės. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą didžia dalimi siejamas su kelerius metus trukusiais išgyvenimais, depresija, kraujospūdžio pakilimais ir su tuo susijusiais sveikatos būklės pablogėjimais. Dėl blogėjančios sveikatos nuo 2013 m. gegužės 16 d. iki dabar ieškovė ne kartą kreipėsi į gydymo įstaigas, jai buvo diagnozuotas potrauminis stresas, depresija, paskirti vartoti antidepresantai. Prašomą priteisti neturtinės žalos dydį apsprendė ir tai, kad ieškovė nereiškė reikalavimo dėl turtinės žalos, susijusios su dantų implantavimu ir naujų protezų gamyba, kuri kainavo daugiau nei 16 000 Lt, atlyginimo. Prašytą priteisti turtinę žalą sudarė tik mokėjimas atsakovei už 2013 m. gegužės 15 d. atliktą procedūrą – 88,10 Eur (300 Lt) ir mokėjimai už teisines paslaugas ikiteisminėje ginčo stadijoje – 593 Eur.

14.5 Akivaizdu, kad ieškovei atsiradusi žala išimtinai sietina su gydytojo R. G. atlikta procedūra. Gydytojo neteisėti veiksmai buvo padaryti dėl jo kaltės. Gydytojas žinojo apie jo veiklai keliamus reikalavimus, tačiau jų visiškai nesilaikė. Gydytojo kaltę patvirtina ir jo elgesys prieš procedūrą bei bylos nagrinėjimo metu (neetiški pasisakymai, pakeltas / agresyvus balso tonas kalbant teismo posėdyje.

Atsiliepimas

15. Atsakovė UAB „Naugarduko odontologijos klinika“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

15.1 Gydytojas R. G. 2013 m. gegužės 8 d. teisingai įvertino ir medicinos dokumentuose nurodė ieškovės dantų ir dantų protezų būklę bei sudarė gydymo planą, kurį įvykdė dviejų vizitų metu. Gydytojo pasirinktos gydymo taktikos teisingumą ir tai, kad jokių alternatyvų šioje situacijoje nebuvo, patvirtina trys byloje esantys įrodymai, kurių išvados pagrįstos specialiomis medicinos mokslo žiniomis: Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės aktas EDG 35/2012 (02); Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos pasitelkto specialisto konsultanto gydytojo odontologo ortopedo R. J. išvada; Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos išvadas teikusio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikos vadovo doc. A. G. išvada. Tarp minėtų rašytinių įrodymų nėra jokių prieštaravimų, o rašytiniuose įrodymuose nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojais apklausti specialių odontologijos mokslo ir praktikos žinių turintys Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikų gydytojai.

15.2 Gydytojas R. G. 2013 m gegužės 8 d. vizito metu paaiškino ieškovei jos dantų būklę ir suderino su ieškove gydymo planą. Ieškovei buvo paaiškinta, kad 23- ią dantį ir dar 4-ias dantų šaknis reiks pašalinti, o pašalinus dantis, bus įdėtas laikinas išimamas dantų protezas. Šiuos gydytojo paaiškinimus patvirtina tiek įrašai ieškovės medicinos dokumentuose, tiek liudytojų (odontologo padėjėjų) parodymai, tiek kitos faktinės aplinkybės, kurias pripažįsta ir pati ieškovė. 2015 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, kad 2013 m. gegužės 8 d. jai gydytojas nuėmė antspaudus ir nuėmęs pasiliko jos lanko atraminį protezą (posėdžio 25:06 min). Šie gydytojo veiksmai būtent ir buvo reikalingi vykdant gydymo planą – paruošti laikiną išimamą dantų protezą, kuris reikalingas po dantų pašalinimo. Vertinant šalių ir liudytojų pateiktus parodymus ir faktines aplinkybes, labiau tikėtina, kad ieškovė apie dantų išrovimą buvo informuota, tačiau arba informacijos tiesiog nepriėmė, arba šį faktą bando nuslėpti, siekdama sau naudos.

15.3 Visa reikalinga informacija ieškovei buvo suteikta žodžiu ir buvo gautas žodinis ieškovės sutikimas. Dantų šalinimas buvo atliktas tinkamai. Nei šalinimo metu, nei po jo nekilo jokių komplikacijų. Po danties ir dantų šaknų pašalinimo ieškovei sėkmingai be jokių komplikacijų per vienerius metus kitose klinikose buvo atliktos implantavimo ir dantų protezavimo procedūros, o tai dar kartą patvirtina, kad gydytojas R. G. tinkamai atliko procedūras.

15.4 Rašytinės formos sutikimo dėl danties šalinimo nepateikimas laikytinas tik formaliu teisės pažeidimu, nesukėlusiu ieškovei jokios žalos. Dantis ir dantų šaknys ieškovei pašalintos esant aiškioms indikacijoms, šalinimo metu ir po jo nekilo jokių komplikacijų. Nepatogumai, susiję su laikino išimamo protezo nešiojimu, ieškovei truko vienerius metus, tačiau šie nepatogumai kilo dėl ieškovės periodonto ligos, o ne dėl gydytojo kaltės. Ieškovės teiginys, kad dėl dantų pašalinimo jai sutriko smilkininio apatinio žandikaulio sąnario funkcija, deformavosi / pasislinko tolyn žandikaulio lankas, yra nepagrįstas. Ieškovės pateiktuose medicinos dokumentuose nurodyta, kad smilkininio apatinio žandikaulio sąnario disfunkcija Žalgirio klinikose ieškovei buvo diagnozuota dar 2009 metais. Taip pat nepagrįstas ir ieškovės teiginys, kad po 2013 m. gegužės 15 d. procedūros jai išsivystė hipertenzija. VŠĮ Centro poliklinikos ambulatorinės kortelės duomenys patvirtina, kad ieškovei jau daugiau kaip 10 metų yra diagnozuota pirminė arterinė hipertenzija, ir kad ieškovė reguliariai buvo konsultuota dėl padidėjusio kraujospūdžio, nemigos, galvos skausmo ir svaigimo. Psichikos sutrikimai ieškovės medicininiuose dokumentuose yra nurodyti neatlikus jokio realaus ištyrimo, ieškovė nė karto nebuvo siųsta psichiatro konsultacijai, be to, medicininiuose dokumentuose nėra nurodyta net konkreti diagnozė. Pas psichiatrus ieškovė kreipėsi tik 2016 m. liepos mėn., kai pirmosios instancijos teismas paskyrė ekspertizę ir ekspertams uždavė klausimą dėl depresijos diagnozės teisingumo. Medicininiuose dokumentuose nėra nustatytos depresijos priežastys.

15.5 Teikdama skundą Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, ieškovė savo patirtą neturtinę žalą buvo įvertinusi tik 16 000 Lt. Tuo tarpu ieškinyje ši suma išaugo beveik dvigubai, nors ieškinio dalykas, palyginus jį su skundu Komisijai, susiaurėjo, kas papildomai patvirtina ieškovės siekį pasipelnyti iš gydytojo padarytos formalios klaidos – raštiško sutikimo negavimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

Dėl naujų rašytinių įrodymų

17. Ieškovė M. G. apeliaciniame skunde prašo prie bylos prijungti 2017 m. liepos 17 d. gydytojos M. J. medicinos dokumentų išrašą, kuris jau yra byloje, tačiau dėl rašymo apsirikimo klaidos jame vietoj 3 metų yra nurodyta, kad pacientė gydėsi tik 3 mėnesius, o tai neatitinka realios situacijos ir gali suklaidinti teismą.

18. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

19. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės teikiamas rašytinis įrodymas - 2017 m. liepos 17 d. gydytojos M. J. medicinos dokumentų išrašas, yra byloje ir yra žinomas byloje dalyvaujantiems asmenims, tačiau galbūt dėl įsivėlusios rašymo apsirikimo klaidos jame nurodytas klaidingas apeliantės gydymosi laikotarpis, o su apeliaciniu skundu teikiamu rašytiniu įrodymu tiesiog siekiama ištaisyti minėtą apsirikimą, 2017 m. liepos 17 d. medicinos dokumentų išrašas prijungtinas prie bylos ir vertintinas visų byloje esančių įrodymų kontekste.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

20. Ieškovė M. G. apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neatskleidė bylos esmės ir neištyrė byloje esančių įrodymų, todėl būtinas žodinis apeliacinis procesas, kad būtų ištaisytos šios pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos.

21. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012). Taigi bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui.

22. Tokia kasacinio teismo praktika koreliuoja ir su Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika, pagal kurią tam tikromis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas (plačiąja prasme – aukštesnės instancijos teismas), siekdamas veiksmingo teisingumo vykdymo bylą gali išspręsti remdamasis rašytine medžiaga (kai nagrinėjama problema nekelia teisės ar fakto klausimų, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis bylos medžiaga ir šalių rašytiniais pareiškimais); taigi teisė į žodinį bylos nagrinėjimą nėra absoliuti – dėl specialių proceso požymių ir sprendžiamų klausimų pobūdžio rašytinis procesas gali būti pateisinamas aukštesnės instancijos teismuose, jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme (žr. Oganova v. Georgia, no. 25717/03, 13 November 2007, par. 27, 28).

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamo atveju ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti motyvai, t. y. kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir neištyrė visų bylos įrodymų, jeigu būtų nustatyta, jog jie pagrįsti, bet kuriuo atveju sudarytų pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui, tačiau negali patvirtinti išimtinio būtinumo skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

24. Ieškovei nepateikus jokių išimtinių aplinkybių (pvz. būtinybė apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, bei šalims savo poziciją pakankamai išsamiai išdėsčius procesiniuose dokumentuose, prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

25. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė M. G. 2013 m. balandžio 17 d. kreipėsi į atsakovę UAB „Naugarduko odontologijos klinika“ dėl viršutinio žandikaulio metalo keramikos tilto paslankumo. 2013 m. gegužės 8 d. vizito metu trečiasis asmuo gydytojas R. G. nuėmė viršutinio ir apatinio žandikaulių atspaudus; 2013 m. gegužės 15 d. klinikoje ieškovei buvo atlikta vietinė nejautra ir pašalintos 13, 11, 21, 22 dantų šaknys ir 23 dantis. Nors ieškovei buvo paskirtas vizitas klinikoje 2013 m. birželio 25 d., ji daugiau į atsakovę nesikreipė; dėl konsultacijų ir tolesnių odontologinių paslaugų teikimo kreipėsi į kitas gydymo įstaigas; tai motyvuodama tuo, jog nurodytos dantų šaknys ir dantis jai buvo pašalinti be jos sutikimo ir apie tai jos neinformuojant.

26. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. gegužės 9 d. įsakyme Nr. T1-602 konstatuota, kad 2013 m. gegužės 8 d. ir 2013 m. gegužės 15 d. UAB „Naugarduko odontologijos klinika“ pacientei M. G. odontologijos sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus bei pacientės teisę į kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Buvo nustatyta, kad ieškovei minėtomis datomis R. G. paslaugos buvo teiktos nesudarius rašytinės sutarties dėl paslaugų teikimo, be to, gydytojas R. G. pasirašytinai nesupažindino pacientės (ieškovės) su paciento gydymo planu, neįformino raštiško ieškovės sutikimo chirurginėms intervencijoms, pildė netinkamos formos įrašus. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendime Nr. 56-59 konstatavo, kad žala pacientės (ieškovės) sveikatai UAB „Naugarduko odontologijos klinika“ nebuvo padaryta, tačiau nustatė, kad pareiškėja klinikoje su gydymo planu ir atlikta chirurgine intervencija nebuvo supažindinta raštu, tokiu būdu pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

27. Ieškovė M. G. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Naugarduko odontologijos klinika“ 8 688,60 Eur neturtinės bei 681 Eur turtinės žalos atlyginimo, taip pat 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - priteisė ieškovei M. G. iš atsakovės UAB „Naugarduko odontologijos klinika“ 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 100 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl nėra pagrindo tenkinti reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, ir įvertinęs tai, kad ieškovė nebuvo tinkamai informuota apie gydymo planą, planuojamas atlikti procedūras, galimas kitas gydymo alternatyvas, nebuvo gautas jos raštiškas sutikimas chirurginėms intervencijoms, kas galėjo turėti neigiamų pasekmių ieškovei, kurios galėjo pasireikšti pergyvenimais ir psichologinės būsenos pablogėjimu, priteisė 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

28. Tiek ieškovė, tiek atsakovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Ieškovės apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, kas, ieškovės teigimu, ir sąlygojo neteisėto sprendimo priėmimą, o atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo dalimi, kuria buvo paskirstytos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

29. Pagrindinis teisės aktas, nustatantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – PTIŽSAĮ) (teisėjų kolegija remiasi nuo 2010-03-01 iki 2013-10-19, t. y. teisinių santykių tarp šalių atsiradimo metu galiojusia, šio įstatymo redakcija), kurio 3 straipsnyje įtvirtinta teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (PTIŽSAĮ 2 straipsnio 8 dalis).

30. Pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Žalos atlyginimo sąlygos ir tvarka nustatyta minėto įstatymo V skyriuje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose (PTIŽSAĮ 13 str., 24 str.). Atitinkamai, asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi pareigą atlyginti pacientui padarytą žalą (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 7 punktas), jeigu būtų nustatytos jos civilinės atsakomybės sąlygos.

31. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 284 straipsniai). Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015 ir joje nurodytą praktiką).

32. Sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų (gydytojų) atsakomybė yra specifinė. Kadangi tai viena iš profesinės atsakomybės rūšių, o tokių pareigų atlikimui yra keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo, kvalifikacijos reikalavimai, nei įprastos civilinės atsakomybės atveju, tai asmens (profesionalo) veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas.

33. Taigi, siekdama tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo, ieškovė nagrinėjamu atveju turėjo įrodyti trečiojo asmens - gydytojo R. G., neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

34. Ieškovė tvirtina, kad dėl neteisėtų gydytojo R. G. veiksmų 2013 m. gegužės 15 d. jai be jos žinios ir sutikimo, neatlikus visų privalomų diagnostikos veiksmų, nesudarius gydymo plano, nepasiūlius alternatyvų bei neišsiaiškinus, ar ieškovė apskritai galėtų nešioti plokštelę, buvo pašalinti 5 priekiniai dantys. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės UAB „Naugarduko odontologijos klinika“ 681 Eur turtinės žalos, kurią sudaro kurią sudaro 88,10 Eur mokėjimas atsakovei už 2013 m. gegužės 15 d. procedūrą bei mokėjimai už teisines paslaugas ikiteisminėje ginčo stadijoje, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė. Kaip patvirtina ieškovės apeliacinio skundo turinys, ieškovė savo nesutikimą su minėta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, iš esmės grindžia įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimu, todėl toliau, vertinant atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, ir bus pasisakoma šiuo aspektu.

35. Nuosekliai išplėtotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad gydytojų veiksmai turi būti vertinami ne jų rezultato, o proceso aspektu, nes priežiūros įstaigas ir pacientus sieja prievolė užtikrinti atitinkamą atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį, bet ne prievolė pasiekti ir garantuoti rezultatą. Todėl sprendžiant dėl gydytojo veiksmų, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, (ne)teisėtumo turi būti vertinama, ar konkrečiomis aplinkybėmis gydytojas teikė medicinos pagalbą dėdamas maksimalias pastangas (maksimalių pastangų principas), ar ėmėsi visų galimų ir reikalingų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013 ir kt.).

36. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama ir tai, kad teismas, vertindamas gydytojo veiksmų teisėtumą, turi nustatyti ne tik tai, ar prievolė pacientui buvo vykdoma laikantis teisės aktų reikalavimų, taikant esančius gydymo metodus bei susiformavusią gydymo praktiką, bet ir tai, ar buvo dedamos maksimalios atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangos, juolab, kad gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami net esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui, nei įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2012).

37. Konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, ir tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011). Tačiau kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal savo objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013; kt.).

38. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 63 punktą).

39. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 29 punktą).

40. Sprendžiant, ar gydymo paslaugas gydytojas suteikė tinkamai, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, apimantis medicinos ir kitų mokslų žinias, taikytinas medicinos praktikoje, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles bei gydytojo veiksmų vertinimą protingumo, sąžiningumo kriterijais, konkrečiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010).

41. Nagrinėjamu atveju byloje yra trys esminiai rašytiniai įrodymai, pagrįsti specialiosiomis medicinos mokslo žiniomis, kuriais, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės ir vadovavosi pirmosios instancijos teismas: 1) Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės aktas EDG 35/2016 (02); 2) Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos pasitelkto specialisto konsultanto gydytojo odontologo ortopedo R. J. išvada; 3) Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai išvadas teikusio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikos vadovo doc. A. G. išvados.

42. Kaip minėta, gydytojų veiksmai turi būti vertinami ne jų rezultato, o proceso aspektu, todėl ir nagrinėjamu atveju visų pirma nustatytina tai, ar gydytojas R. G. buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, vertindamas ieškovės dantų būklę, ar jis ėmėsi visų galimų ir šioje situacijoje reikalingų priemonių nustatyti diagnozę ir paskirti tinkamą gydymą.

43. Tiek Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendime, tiek Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos pasitelkto specialisto gydytojo odontologo ortopedo R. J. išvadoje, tiek Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės akte konstatuota, kad žala ieškovės M. G. sveikatai, teikiant odontologines paslaugas, t. y. pašalinant dantų šaknis ir dantį, UAB „Naugarduko odontologijos klinika“ 2013 m. gegužės mėn., nebuvo padaryta. Priešingai, minėtame ekspertizės akte konstatuota, kad ieškovei jokių galimų komplikacijų nustatyta nebuvo, duomenų apie netinkamą nurodytą šalinimo procedūrą taip pat nėra. Ekspertizės akte nurodyta, kad gydytojas R. G. taikė tinkamą gydymo taktiką (2013 m. gegužės 8 d. sudarė gydymo planą, kuriame numatė netinkamų protezavimui 11, 13, 21, 22 dantų šaknų bei 23 danties šalinimą, pagamino laikiną viršutinio žandikaulio protezą, pakartotinio vizito metu pašalino gydymo plane numatytų dantų šaknis ir 23 dantį bei pritaikė laikiną protezą), alternatyvų 11, 13, 21 ir 22 dantų šaknų ir 23 danties šalinimui nebuvo ir tai negalėjo turėti įtakos tolesniam gydymui, implantavimui ar protezavimui. Gydytojo odontologo ortopedo R. J. išvadoje taip pat nurodoma, kad gydytojas ieškovei taikė tinkamą gydymo taktiką. Ekspertizės akte ir gydytojo R. J. išvadose paneigti ir ieškovės teiginiai, kad gydytojas R. G. privalėjo jai atlikti rentgenologinį tyrimą. Ekspertizės akto išvadose nurodoma, kad 2013 m. gegužės 8 d. ir 2013 m. gegužės 15 d. ieškovei ortopantomogramą atlikti nebuvo būtina, nes klinikinio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių diagnozuoti ligas bei nustatyti 11, 13, 21 ir 22 dantų šaknų bei 23 danties netinkamumą protezuoti. Analogiška išvada padaryta ir gydytojo R. J. pateiktose išvadose.

44. Atkreiptinas dėmesys, kad tarp minėtų rašytinių įrodymų nėra jokių prieštaravimų, o rašytiniuose įrodymuos padarytas išvadas papildomai patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytojais apklausti specialių odontologijos mokslo ir praktikos žinių turintys Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos gydytojai. Tuo tarpu ieškovės apeliaciniame skunde pateikiama samprotaujamojo pobūdžio kritika dėl tam tikrų ekspertizė akte pateiktų išvadų ar motyvų pagrįstumo, ją vertinant visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų ir paaiškinimų kontekste, negali būti vertinama, kaip galinti turėti esminės įtakos ekspertizės išvadų ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui.

45. Nors ieškovė nuosekliai laikosi pozicijos, kad gydytojas R. G. medicininius dokumentus užpildė po ginčo procedūros, siekdamas pateisinti savo veiksmus, ir šie neteisėti dokumentai, anot ieškovės, tapo pagrindu specialistų, kurie rėmėsi išimtinai tik gydytojo R. G. abejotinai vesta ieškovės ligos istorija, išvadoms, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra konkrečių duomenų, suteikiančių pakankamą pagrindą abejonėms dėl specialistų išvadų, kaip įrodymų patikimumo ar objektyvumo. Vien tai, kad darant išvadas buvo remtasi įrašais ieškovės medicininėje kortelėje, kai nebuvo įrodytas medicininių dokumentų klastojimo faktas, savaime negali suponuoti specialistų išvadų nepatikimumo. Bet kuriuo atveju, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad net ir darant prielaidą, jog minėti medicininiais dokumentai buvo užpildyti po ieškovei atliktų procedūrų, vien šis formalumas nagrinėjamu atveju negalėtų būti pagrindas abejoti trečiojo asmens pasirinktos gydymo taktikos tinkamumu ir suteiktų paslaugų kokybe.

46. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė po danties ir dantų šaknų pašalinimo dėl tolimesnio protezavimo galimybių konsultavosi įvairiose sveikatos priežiūros įstaigose, 2013 m. gruodžio mėnesį ieškovei buvo atlikta implantacija, o 2014 m. birželio mėnesį pabaigtas protezavimas. Ši aplinkybė, kad per vienerius metus nuo ginčo procedūros ieškovei buvo sėkmingai atliktos implantavimo ir protezavimo procedūros, teisėjų kolegijos nuomone, papildomai patvirtina ginčo procedūros tinkamą ir kvalifikuotą atlikimą. Vien tai, kad ieškovė po minėtos 2013 m. gegužės 15 d. atliktos procedūros patyrė tam tikrus nepatogumus, kurie natūralu, jog po tokios procedūros daugiau ir mažiau yra neišvengiami, nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad ieškovei tokiu būdu buvo sutrikdyta sveikata ir kad ginčo procedūra atlikta netinkamai.

47. Nurodytų argumentų kontekste konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės reikalavimas atlyginti turtinę žalą, kurią sudaro 88,10 Eur mokėjimas atsakovei už 2013 m. gegužės 15 d. procedūrą bei mokėjimai už teisines paslaugas ikiteisminėje ginčo stadijoje, neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų, yra nepagrįstas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

48. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

49. Nagrinėjamu atveju neturtinės žalos reikalavimas iš esmės yra siejamas su ieškovės patirtu stresu, išsivysčiusia depresija, sveikatos būklės pablogėjimu, nepatogumais ir išgyvenimais po ginčo procedūros, kuri buvo atlikta be ieškovės žinios ir sutikimo. Apeliantės teigimu, nepatogumų ir žalos galėjo nebūtų, jeigu gydantis gydytojas būtų su taręsis su paciente, atlikęs reikiamus tyrimus ir ieškojęs būdų išsaugoti dantis ir jų šaknis.

50. Informuodamas apie gydymą, gydytojas turi paaiškinti pacientui gydymo eigą, galimus gydymo rezultatus, galimus alternatyvius gydymo metodus ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento sveikatai ir jo apsisprendimui sutikti su siūlomu gydymu ar jo atsisakyti, taip pat apie padarinius atsisakant siūlomo gydymo. CK 6.727 straipsnio 1 dalyje nustatyti tokie patys, kaip ir išvardyti, reikalavimai dėl paciento teisės gauti informaciją. PTIŽSAĮ 5 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2013 m. spalio 19 d.) taip pat numatyta, kad pacientas turi teisę gauti informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, sveikatos priežiūros įstaigoje taikomus ar gydytojui žinomus kitus gydymo ar tyrimo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie padarinius atsisakius siūlomo gydymo. Šią informaciją pacientui gydytojas turi pateikti atsižvelgdamas į jo amžių ir sveikatos būklę, jam suprantama forma, paaiškindamas specialius medicinos terminus.

51. Prieš atliekant pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, turi būti gautas informacija pagrįstas paciento sutikimas, kad jam būtų atliekama konkreti chirurginė operacija, invazinė ir (ar) intervencinė procedūra. Toks sutikimas turi būti išreikštas raštu, pasirašant sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančią formą. Gaunant informacija pagrįstą sutikimą dėl chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros, informacija laikoma tinkama, kai pacientui buvo išaiškinta chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedūros esmė, jų alternatyvos, pobūdis, tikslai, žinomos ir galimos komplikacijos (nepageidaujami padariniai), kitos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti arba atsisakyti numatomos chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedūros, taip pat galimi padariniai atsisakius numatomos chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedūros. (PTIŽSAĮ 17 straipsnio 2 ir 3 dalys). CK 6.729 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog pacientas negali būti gydomas ar jam teikiama kita asmens sveikatos priežiūra ar (ir) slauga prieš jo valią, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. Jeigu pacientas pasirašo sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančios formos sutikimą, reiškia, kad pacientas gavo tinkamą informaciją (PTIŽSAĮ 15 straipsnio 5 dalis).

52. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje reikalavimas dėl paciento sutikimo paaiškinamas asmens autonomijos principu, pagal kurį tik pats pacientas turi teisę priimti sprendimus dėl jo gydymo. Netinkamai įvykdžiusiam informavimo pareigą gydytojui gali atsirasti atsakomybė už dėl tokios pareigos nevykdymo ir paciento nepakankamo supratimo dėl taikomo gydymo poveikio jo sveikatai atsiradusią žalą net ir tais atvejais, jeigu atlikdamas medicinos procedūrą gydytojas veikė rūpestingai. Asmens operacija be jo sutikimo galima tik išimtiniais ir įstatyme numatytais atvejais, pvz., kai medicinos pagalba teikiama būtinojo reikalingumo atveju (avarijos, nelaimingo atsitikimo ir pan.) ir yra būtina gelbėti paciento gyvybę, o šis dėl savo sveikatos būklės nepajėgia išreikšti valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010).

53. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad paslaugos buvo teiktos nesudarius rašytinės sutarties dėl paslaugų teikimo, gydytojas R. G. pasirašytinai nesupažindino pacientės (ieškovės) su paciento gydymo planu bei neįformino raštiško ieškovės sutikimo chirurginėms intervencijoms, tokiu būdu pažeisdamas. Kaip jau ir buvo minėta, PTŽSAĮ 17 straipsnį, kurio 2-4 dalyse nustatyta, kad atliekant pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, turi būti gautas informacija pagrįstas paciento sutikimas, kuris turi būti išreikštas raštu, jam suprantamai išaiškintos minėtos procedūros esmė, alternatyvos, pobūdis, tikslai, galimos komplikacijos ir pan. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nurodyti pažeidimai, t. y. tai, kad ieškovė nebuvo tinkamai informuota (raštu) apie gydymo planą, planuojamas atlikti procedūras (dantų šaknų ir danties šalinimą), galimas kitas gydymo alternatyvas (nors, kaip nustatyta, tokių iš esmės ir nebuvo), nebuvo gautas jos raštiškas sutikimas chirurginėms intervencijoms, galėjo turėti neigiamas pasekmes ieškovei, kurios pasireiškė pergyvenimais ir psichologinės būsenos pablogėjimu. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovei pačiai tinkamai išreiškus savo nuomonę dėl tolesnio gydymo (pateikiant raštu savo sutikimą), ieškovė galbūt geriau būtų supratusi / suvokusi ir pasiruošusi (tiek morališkai, tiek fiziškai) ginčo procedūros pasekmėms ir lengviau su jomis susitaikytų. Taigi šis pažeidimas, susijęs su netinkamu ieškovės informavimu, tikėtina, kad galėjo ieškovei sukelti tam tikrą neturtinę žalą, pasireiškiančią dvasiniais išgyvenimais.

54. Ieškovė, siekdama įrodyti prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, be kita ko, nurodo, kad dėl dantų pašalinimo jai sutriko smilkininio apatinio žandikaulio sąnario funkcija, deformavosi / pasislinko tolyn žandikaulio lankas, tačiau iš byloje esančių ieškovės medicininių dokumentų matyti, kad dar 2009 m. vasario 10 d. ieškovė buvo kreipusis į Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikas gydytojo odontologo ortopedo konsultacijai. Medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad ieškovė skundėsi traškesiais ir skausmais dešinės pusės smilkininio apatinio žandikaulio sąnario srityje ir ribotu išsižiojimu. Tiek po 2009 m. kovo 31 d., tiek po 2009 m. gegužės 5 d. pakartotinių konsultacijų ieškovei buvo nustatyta smilkininio apatinio žandikaulio sąnario disfunkcija, be to, buvo sudarytas gydymo planas, duomenų apie jo įgyvendinimą nėra (t. 1, b. l. 40–43).

55. Taip pat ieškovė įrodinėjo, kad būtent po ginčo procedūros jai atsirado hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis), tačiau ir šį teiginį paneigia kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad ieškovė problemų, susijusių su padidėjusiu kraujospūdžiu, turėjo jau žymiai anksčiau. Centro poliklinikos ambulatorinės asmens sveikatos istorijos duomenys patvirtina, kad ieškovė jau ir iki ginčo procedūros turėjo problemų su padidėjusiu kraujospūdžiu ir dėl to ne kartą konsultavosi su medikais.

56. Be to, ieškovė tvirtino, kad po ginčo procedūros jai buvo diagnozuotas potrauminio streso sindromas, depresija ir paskirti antidepresantai, tačiau konkrečių duomenų, kad ieškovė būtų kada nors siųsta psichiatro konsultacijai ar kad jai būtų atliktas koks nors psichiatrinis ištyrimas, byloje nėra, todėl darytina išvada, kad ir ieškovės teiginiai dėl depresijos ir kitų psichikos sutrikimų stokoja pagrįstumo.

57. Taigi apeliantės teiginiai dėl to, kad ginčo procedūra sąlygojo minėtas sveikatos problemas, juos vertinant į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste, negali būti laikomi kaip tikėtinai pagrįsti, todėl atsakovei civilinė atsakomybė taikytina tik dėl informavimo pareigos pažeidimo.

58. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

59. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nustatydamas ieškovės patirtos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nors ieškovei turėjo būti sudarytos sąlygos aktyviai dalyvauti priimant sprendimus dėl jos pačios gydymo, t. y. gautas raštiškas ieškovės sutikimas ginčo procedūrai atlikti, dėl ko ieškovė būtų galėjusi labiau tiek morališkai, tiek fiziškai pasiruošti danties šaknų ir danties šalinimui, tačiau kitų alternatyvų 2013 m. gegužės 15 d. atliktai procedūrai nebuvo. Ieškovei dantų šaknys ir dantis iš medicininės pusės buvo atlikti tinkamai, jokių komplikacijų atlikta procedūra nesąlygojo. Gydytojo R. G. padarytas iš esmės tik formalus pažeidimas, susijęs su netinkamu pacientės informavimu, o ne su suteiktų paslaugų kokybe, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertintas kaip sąlygojęs ieškovei 100 Eur neturtinę žalą, kuri yra pakankama kompensuoti ieškovės patirtus išgyvenimus.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

60. Atsakovė UAB „Naugarduko odontologijos klinika“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą, paskirstant pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai teismo tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atsakovė tvirtina, kad, nukrypdamas nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, teismas nenurodė jokių argumentų, o teismo pozicija, jog civilinėse bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti nukrypstama nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir ieškinio dalyje dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą bylinėjimosi išlaidos neturi būti skaičiuojamos proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, neatitinka kasacinio teismo praktikos.

61. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose civilinėse byloje Nr. 3K-7-375/2011; Nr. 3K-3-13/2012; Nr. 3K-3-151/2013; Nr. 3K-3-4/2014; Nr. 3K-3-356-701/2016 ir Nr. 3K-3-560-686/2016, kuriomis remiasi atsakovė, siekdama pagrįsti pirmiau nurodytus argumentus, nėra suformuluota konkreti teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, susijusi su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, kai reikšti reikalavimai priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą buvo konstatuota, kad patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija gali būti apskaičiuojama, atsižvelgiant atskirai į patenkintą ir atmestą turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo reikalavimo dalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2014 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014).

62. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkintų ieškinio reikalavimų proporciją nustatė, atsižvelgdamas atskirai į patenkintą ir atmestą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo reikalavimo dalis, patenkintų reikalavimų kiekį. Taip pat teismas vadovavosi ir CPK 93 straipsnio 4 dalimi, leidžiančia nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, vertino priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas nurodė, kad iš esmės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra patenkintas, t. y. ieškovė pripažinta turinčia teisę į neturtinės žalos atlyginimą, o pats neturtinės žalos dydis yra subjektyvus dalykas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškinys buvo tenkintas 50 proc. (dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas), tuo tarpu kita ieškinio dalis (50 proc.) – dėl turtinės žalos atlyginimo, netenkinta.

63. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi CPK 93 straipsnio 4 dalimi ar neturėjo diskrecijos teisės nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos, t. y. žalos, kuri susijusi su jos patirtu fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais ir kt., atlyginimo. Pažymėtina, kad tiek neturtinė žala, tiek jai kompensuoti pakankama suma yra subjektyvūs dalykai, kurie priklauso nuo kiekvieno asmens individualių savybių. Šioje byloje pagrįstai konstatuota, kad ieškovė įrodė visas atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, o aplinkybė, jog priteista tik dalis jos prašytos neturtinės žalos neleidžia daryti išvados, jog turėtų būti atlyginta tik itin nedidelė dalis jos bylinėjimosi išlaidų, patirtų siekiant apginti savo pažeistas teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-733-464/2017; 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-512-464/2018).

64. Teisėjų kolegijos nuomone, kadangi šalims viena iš kitos priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžiai yra labai panašūs, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje priimtą procesinį sprendimą bei nagrinėjamos bylos kategoriją ir jos specifiką, siekdamas užtikrinti proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų įgyvendinimą, pagrįstai atliko bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, tiek ieškovę, tiek atsakovę palikdamas prie jų turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. nepriteisdamas jų apmokėjimo iš priešingos šalies.

65. Atsakovė taip pat tvirtina, kad, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino jos bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumos, sumokėtos už ekspertizę.

66. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas, priešingai nei tvirtina atsakovė, įvertino tai, kad atsakovė turėjo išlaidų, susijusių su ekspertizės atlikimu, tačiau šių išlaidų padengimą paliko pačiai atsakovei.

67. Atsižvelgdama į tai, kad ekspertizė buvo paskirta atsakovės prašymu, o ieškovė laikėsi pozicijos, jog ekspertizės skyrimas nagrinėjamu atveju nėra tikslingas, į bylos procesinę baigtį bei į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad įpareigojimas ieškovę padengti dalį ekspertizės atlikimo išlaidų šiuo konkrečiu atveju neatitiktų minėtų principų ir paneigtų asmens, ginančio savo teises teisminiu būdu, ekonominius interesus.

68. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo paliktina nepakeista.

Dėl procesinės bylos baigties

69. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė esminius argumentus, visapusiškai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisiškai reikšmingus šalių teisiniams santykiams nustatyti, teisingai konstatavo aktualias kilusiam ginčui faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė tiek civilinio proceso, tiek materialines teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ir keisti apeliacinių skundų argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl tiek ieškovės, tiek atsakovės apeliaciniai skundai atmetami, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

70. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

71. Nors tiek ieškovė, tiek atsakovė savo procesiniuose dokumentuose, teiktuose apeliacinės instancijos teismui, buvo suformulavusios prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teismui nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstomos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Artūras DriukasRomualda JanovičienėGintaras Pečiulis