- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-24
- Bylos Nr.
- e2YT-34664-1200/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21043-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Mazaliauskienė
- Pareiškėjas
- G. A.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Mazaliauskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. A. skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolė Brigita Palavinskienė ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja G. A. kreipėsi į antstolę Brigitą Palavinskienę su skundu, prašydama tinkamai įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7490-473/2014 (toliau – ir Sprendimas). Vėliau pateikė skundą su ištaisyta klaida, t. y. nurodant, kad vietoj panaikinto 2013 m. gruodžio 23 d. Nr. 43YĮ-(14.43.2.)-1968 įsakymo turi būti skaitoma 2013 m. rugsėjo 17 d. Nr. 43YI-(14.43.2.)-1229 projektas.
2. Pareiškėja nurodo, kad 2025 m. liepos 1 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-25-171-25547, kuriame konstatavo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. sprendimas yra įvykdytas tinkamai. Pareiškėja nesutinka su antstolės patvarkymu, nes Sprendimas iki šiol nėra įvykdytas, antstolė neteisėtai / nepagrįstai vadovavosi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-10538-592/2025 ir Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1418-1041/2025, konstatuodama, kad Sprendimas įvykdytas. Pareiškėjos teigimu, teismai nagrinėjo bylą kitu klausimu – dėl baudos skyrimo skolininkei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT), nes skolininkė nevykdė antstolės raginimų grąžinti pradinę pretendentę I. T., o jai mirus teisių perėmėją G. A., į vietoj panaikinto 2013 m. gruodžio 23 d. Nr. 43YĮ-(14.43.2.)-1968 projekto turi būti 2013 m. rugsėjo 17 d. Nr. 43YI-(14.43.2.)-1229 projektas. Antstolė vadovavosi neatitinkančiais tikrovės faktais, kurių teismas nenustatė. Skolininkė pretendentę I. T. perkėlė į kitą 2015 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. 43VĮ-2595-(14.43.2.)-126 projektą, o teismo Sprendimu buvo nurodyta pretendentę perkelti į 2013 m. gruodžio 23 d. projektą (vietoj panaikinto 2013 m. gruodžio 23 d. Nr. 43YĮ-(14.43.2.)-1968 projekto turi būti 2013 m. rugsėjo 17 d. Nr. 43YI-(14.43.2.)-1229 projektas. Išduotame vykdomajame dokumente skolininkė įpareigojama atlikti veiksmus – leisti pretendentei pasirinkti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvo žemės fondo 6,83 ha žemės sklypą 2013 m. gruodžio 23 d. projekte. Tačiau pagal faktą skolininkė pasiūlė tik 4,81 ha žemės sklypą, 2,02 ha mažesnį nei nurodė Vilniaus apygardos administracinis teismas Sprendime.
3. Pareiškėjos vertinimu, antstolė per 4,5 metų priverstinio vykdymo laikotarpį neprivertė skolininkės įvykdyti įsiteisėjusio teismo Sprendimo. Skolininkė pasisavino / pavogė 2,02 ha žemės sklypą. Antstolė 2024 m. gegužės 7 d. prašė teismo skirti skolininkei baudą už antstolės reikalavimų nevykdymą, tačiau teismui pradėjus bylos nagrinėjimą iš esmės antstolė 2024 m. spalio 29 d. pareiškė, kad pakartotinai peržiūrėjus vykdomosios bylos dokumentus, nustatė, esą teismo Sprendimas jau yra įvykdytas; teismas 2024 m. spalio 29 d. nutraukė bylos nagrinėjimą; Kauno apygardos teismas 2025 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-202-1041/2025 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartį ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui. Kadangi antstolė nepalaikė savo prašymo reikalavimų, skolininkei nebuvo skirta bauda; pakartotinai išnagrinėjęs bylą Kauno apygardos teismas paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
4. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodė, „kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 43VĮ-(14.43.2)-1968 dalį, kuria I. T. išbraukta iš pretendentų sąrašo, nėra įpareigojančio pobūdžio skolininkui atlikti tam tikrus veiksmus. Šiuo atveju tokia Sprendimo dalis savaime panaikina ginčo įsakymo dalį, susijusią su I. T. išbraukimu iš pretendentų sąrašo, t. y. neįpareigoja skolininką Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos atlikti papildomus veiksmus, o I. T. (jos teisių perėmėjai) išlieka iki ginčo įsakymo priėmimo buvusios teisės ir pareigos“. Pareiškėjai nesuprantama, kodėl jeigu I. T. (jos teisių perėmėjai) išlieka iki ginčo įsakymo priėmimo buvusios teisės ir pareigos, kodėl žemės grąžinimo procesas buvo pradėtas pagal 2015 m. kovo 5 d. įsakymo projektą. Šių veiksmų rezultatas yra tai, kad dviem metais vėlesniuose teisės aktuose yra kitos miško ir žemės kainos, todėl buvo neteisėtai negrąžintas 2,02 ha žemes sklypas. Pareiškėjos nuomone, 2,02 ha žemės sklypas buvo pasisavintas, žala siekia 80 000–120 000 Eur; pareiškėja patyrė ir moralinę žalą; skolininkės darbuotoja suklastojo / sukūrė kitą dokumentą 2014 m. liepos 10 d. raštą Nr. 43SD-( 14.43.104)-1759 „Dėl informacijos pateikimo“ 2014 m. liepos 22 d. esą bus vykdomas projektas, o kokių metų projektas niekas neatkreipė dėmesio, kad tokio rašto fiziškai būti negalėjo, nes 2014 m. projektas dar 2014 m. pabaigoje nebuvo patvirtintas, ką ir patvirtina faktas, kad skolininkė piktnaudžiavo, klastojo dokumentus. Išnagrinėjus bylą ir nustačius nusikalstamos veikos požymius, kreiptis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
5. Pareiškėja pateikė patikslintą skundą, kurį teismas 2025 m. rugsėjo 10 d. rezoliucija laikė rašytiniais paaiškinimais. Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja nurodo, kad visiškai palaiko pirminiame skunde išdėstytas bylos aplinkybes, tačiau siekdama aiškumo jas patikslina. Nurodo, kad vykdomoji byla pradėta pagal 2020 m. spalio 20 d. išduotą vykdomąjį raštą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. Sprendimo pagrindu. NŽT teiginiai dėl Sprendimo įvykdymo klaidingi, nes Vilniaus apygardos administracinis teismas Sprendimu panaikino 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymo dalį dėl I. T. išbraukimo iš pretendentų sąrašo, taip pretendentę I. T. sugrąžindamas į 2013 m. projektą, tačiau NŽT, ignoruodama Sprendimą perkėlė pareiškėją į 2014 m. projektą, vėliau į 2015 m. projektą, kuriame pareiškėjai nepagrįstai buvo pasiūlytas 2,02 ha mažesnis grąžintinos žemės sklypas (4,81 ha), nei nurodoma vykdomajame dokumente (6,83 ha). Negana to, 2016 m. projekte NŽT siūlė grąžinti jau tik 4,06 ha žemės sklypą. Apibendrinant, NŽT neatliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. sprendime visų nurodytų veiksmų – nepasiūlė I. T. Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatyta eilės tvarka pasirinkti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvo žemės fondo 6,83 ha žemės sklypo. Pareiškėja pažymėjo, kad Sprendimo vykdymas tęsiasi daugiau nei 10 m., kas rodo NŽT interesą vilkinti nuosavybės atkūrimo procesą ir negrąžinti sprendime nurodyto 6,83 ha žemės sklypo ploto. Pažymi, kad Kauno apygardos teismas 2025 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-202-1041/2025 konstatavo pareiškėjos teisių pažeidimą vykdymo procese (20 punktas), todėl šis klausimas taip pat turėtų išspręstas šios bylos kontekste.
6. Antstolė Brigita Palavinskienė 2025 m. liepos 25 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą, perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
7. Antstolė nurodo, kad 2023 m. rugpjūčio 16 d. priėmė raginimą, kuriuo įpareigojo skolininkę per 15 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos, panaikinus NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. 43VĮ+(14.43.2.)-1968, grąžinti kreditorę į 2013 m. projektą, kuriuo pradinė išieškotoja I. T. buvo nurodyta kaip pageidaujanti gauti nuosavybėn neatlygintinai žemę (mišką) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje bei teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimą bei Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – Žemės reformos įstatymas) 10 straipsnyje nustatyta eilės tvarka kreditorei G. A. pasirinkti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvo žemės fondo 6,83 ha žemės sklypą. Skolininkė informavo antstolę, kad prievolę įvykdė, nurodė, jog pagal vykdomąjį dokumentą organizavo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto susirinkimą tikslu pradinei išieškotojai I. T. perduotinų nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypų pasirinkti iš laisvo valstybinio žemės fondo. Pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 10 punktą perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, miškas ir vandens telkiniai kitiems šio straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose nenurodytiems piliečiams kaimo gyvenamojoje vietovėje formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose. Skolininkė (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 43VĮ-2595-(14.43.2.)-126 ,,Dėl (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (duomenys neskelbtini) rajone“, I. T. (pradinei išieškotojai) suprojektavo perduotiną neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,39 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (projektinis Nr. 2107-1) ir 3,42 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą (projektinis Nr. 2107-2), esančius (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. (duomenys neskelbtini) kaime. Išieškotojai su skolininkės atsakymu nesutikus, prašius kreiptis į teismą dėl baudos paskyrimo, antstolė kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama skirti skolininkei NŽT baudą už sprendimo nevykdymą; 2024 m. spalio 28 d. antstolė informavo teismą, kad pakartotinai peržiūrėjus vykdomosios bylos Nr. 0171/21/00515 dokumentus, nustatyta, jog Sprendimas įvykdytas ir antstolė nebepalaiko prašymo skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą; Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 29 d. priėmė nutartį, kuria nutarė priimti antstolės atsisakymą nuo pareiškimo dėl baudos paskyrimo; Kauno apygardos teismas 2025 m. vasario 10 d. nutartimi nutarė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi atmetė antstolės pareiškimą dėl baudos paskyrimo; Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartis palikta nepakeista.
Žemesnės instancijos teismas
8. Antstolė nurodo, kad Sprendimu NŽT įpareigota teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimą bei pasiūlyti I. T. Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatyta eilės tvarka pasirinkti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fonde žemės sklypą. (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 43VĮ-(14.43.2.)-791 „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“ buvo paskelbta projekto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžia; (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas 2014 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 43VĮ-(14.32.2.)-890 „Dėl piliečių, kuriems bus projektuojami žemės (miško) sklypai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 43VĮ-(14.43.2.)-791 patvirtintoje (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje, sąrašo patvirtinimo (duomenys neskelbtini) rajone“ patvirtino sąrašą piliečių, pageidaujančių gauti žemę (mišką) neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje. Šiame sąraše 12-uoju eilės numeriu I. T. nurodyta kaip 10-os eilės pretendentė, pageidaujanti gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą(-us) pagal 2011 m. liepos 8 d. išvadą Nr. 43JP-5; apie projekto rengimo pradžią ir kvietimą atvykti į projektavimą pretendentė buvo informuota teises aktų nustatyta tvarka (duomenys neskelbtini) skyriaus 2014 m. liepos 10 d. raštu Nr. 43SD-(14.43.104)-1759 „Dėl informacijos pateikimo“; 2014 m. liepos 22 d. (duomenys neskelbtini) skyrius organizavo NŽT (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės piliečių, pageidaujančių gauti žemę (mišką) natūra ir nuosavybėn neatlygintinai projektuojamoje teritorijoje piliečių susirinkimą (10 eilės pretendentų susirinkimas), kurio metu pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodytą eiliškumą I. T. įgaliotas asmuo pasirinko žemės sklypus (projektiniai Nr. 2107-1 ir Nr. 2107-2) bei suprojektuotų žemės sklypų ribas ir plotus suderino pasirašydama žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemės žiniaraštyje; 2014 m. spalio 2 d. (duomenys neskelbtini) skyriaus raštu Nr. 43SD-(14.43.104)-2793 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ I. T. informuota, kad Sprendimas yra vykdomas, t. y. I. T. perduotinų nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypų projektavimas pagal 2011 m. liepos 8 d. išvadą Nr. 43JP-5 yra vykdomas griežtai laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos; (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas patvirtintas NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 43VĮ-(14.43.2.)-126 ,,Dėl (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (duomenys neskelbtini) rajone“; (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 43VĮ-(14.43.2.)-126 ,,Dėl (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (duomenys neskelbtini) rajone“ I. T. suprojektuotas perduotinas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam 1,39 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (projektinis Nr. 2107-1) ir 3,42 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas (projektinis Nr. 2107-2), esantys (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime. NŽT atliko Sprendime nurodytus veiksmus: teisės aktų nustatyta tvarka organizavo (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimą, pasiūlė I. T. Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatyta eilės tvarka pasirinkti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fonde žemės sklypą, I. T. įgaliotas asmuo pasirinko žemės sklypus (projektiniai Nr. 2107-1 ir Nr. 2107-2) bei suprojektuotų žemės sklypų ribas ir plotus suderino pasirašydama žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemės žiniaraštyje.
9. Antstolė pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2VP-10538-592/2025, pažymėjo. Kad. teismo nuomone, šie dokumentai pakankamai patvirtina, kad sprendimo įpareigojanti dalis yra įvykdyta ir įvykdyta iš esmės savalaikiai, nes 2014 m. birželio 28 d. įsiteisėjus sprendimui skolininkė ne vėliau kaip 2014 m. liepos 22 d. organizavo (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimą bei pasiūlė I. T. Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatyta eilės tvarka pasirinkti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvo žemės fondo 6,83 ha žemės sklypą. Ginčas tarp pretendentės ir NŽT yra dėl žemėtvarkos projekto įgyvendinimo darbų bei dėl nuosavybės teisių atkūrimo proceso užbaigimo. Antstolė mano, kad NŽT atliko visus veiksmus ir Vilniaus apygardos administracinio teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. I-7490-473/2014 yra įvykdytas. Patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-25-171-25547 yra pagrįstas.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo NŽT pateiktame atsiliepime prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius klausimus, privalo vadovautis nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančiais teisės aktais. Nurodo, kad NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas pretendentei I. T. patvirtino parengtą 2011 m. liepos 8 d. išvadą Nr. 43JP-5 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – Išvada). Pagal Išvadą pretendentė I. T. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko F. S. iki 1940 m. nacionalizacijos Vilniaus apskrityje, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime valdytą 6,83 ha žemės plotą (vertė 3 492 Eur (12 056 Lt)), iš kurio 1,37 ha žemės plotas (vertė 94 Eur (323 Lt)) priskiriamas grąžintinai žemei, o 5,46 ha plotas (vertė 3 398 Eur (11 733 Lt)) priskiriamas grąžintinam miškui. Pretendentei I. T. atkuriant nuosavybės teises į buvusio savininko F. S. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą 6,83 ha žemės plotą (vertė 3 492 Eur (12 056 Lt)), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam žemės plotą ir miško plotą (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, jų vertė atlyginimo metu turi atitikti Išvadoje nurodytą 6,83 ha žemės vertę (3 492 Eur (12 056 Lt)).
11. NŽT laikosi pozicijos, kad atliko Sprendime nurodytus veiksmus, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka organizavo (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimą, pasiūlė I. T. Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatyta eilės tvarka pasirinkti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fonde žemės sklypą(-us), I. T. įgaliotas asmuo pasirinko žemės sklypus (projektiniai Nr. 2107-1 ir Nr. 2107-2) bei suprojektuotų žemės sklypų ribas ir plotus suderino pasirašydamas žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemės žiniaraštyje. Antstolė, išnagrinėjusi vykdomosios bylos medžiagą, pagrįstai konstatavo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. sprendimo įpareigojanti dalis buvo įvykdyta tiek pagal turinį, tiek pagal terminus, todėl 2025 m. liepos 1 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-25-171-25547 yra teisėtas ir pagrįstas. Taip pat nurodo, kad teismai, spręsdami klausimą dėl baudos skolininkei skyrimo, pagrįstai padarė išvadą, kad sprendimas įvykdytas.
12. Dėl pareiškėjos teiginių apie tariamą „žemės pasisavinimą“, „neteisėtą turto pardavimą“ ar „antstolės korupciją“ suinteresuotas asmuo nurodo, kad jie yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais teisiniais įrodymais ir nepatenka į vykdomosios bylos Nr. 0171/21/00515 nagrinėjimo ribas. Pareiškėja savo skunde iš esmės ginčija ne Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. sprendimo įvykdymą, o žemėtvarkos projekto sprendinius (žemės sklypo dydį, vietą, vertę). Tai reiškia, kad pareiškėjos reikalavimai yra susiję ne su antstolės ar NŽT veiksmais vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. sprendimą.
13. Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, taip pat išsiunčiant bei įteikiant 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutarties patvirtintas kopijas (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510, 512 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
14. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
15. Vykdomųjų bylų užbaigimo pagrindai įtvirtinti CPK 632 straipsnyje. Vykdomoji byla laikoma baigta: visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą; šio CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus šio CPK 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus; 3) nutraukus vykdomąją bylą; 4) persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto ar restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui.
16. Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolė Brigita Palavinskienė vykdomojoje byloje Nr. 0171/21/00515 vykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo (dabartinis pavadinimas Regionų administracinis teismas) 2020 m. spalio 20 d. išduotą vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. I-7490-473/2014. Pradinė kreditorė byloje I. T., jai mirus jos teises ir pareigas pagal 2021 m. gruodžio 9 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą perėmė pareiškėja G. A..
17. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 12 d. sprendimu panaikino NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. 43VĮ-(14.43.2.)-1968 dalyje, kurioje I. T. yra išbraukta iš pretendentų sąrašo ir įpareigojo NŽT teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimą bei pasiūlyti pareiškėjai I. T. Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatyta eilės tvarka pasirinkti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvo žemės fondo 6,83 ha žemės sklypą.
18. Antstolė 2025 m. liepos 1 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-25-171-25547. Patvarkyme nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi konstatavo, jog sprendimas yra įvykdytas tinkamai; Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartį paliko nepakeistą. Todėl antstolė vadovaudamasi CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktu užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0171/21/00515 ir vykdomąjį dokumentą Nr. I-7490-473/2014 grąžino Regionų administraciniam teismui.
19. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, ar antstolė teisėtai užbaigė vykdomąją bylą vadovaudamasi CPK 632 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu.
20. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad NŽT, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. sprendimą atliko šiuos veiksmus:
Žemesnės instancijos teismas
20.1. NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas 2014 m. birželio 13 d. priėmė įsakymą Nr. 43VĮ-(14.43.2.)-791 dėl (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo, kuriuo įsakyta uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Žemės tvarkymo centras“ nuo 2014 m. liepos 1 d. pradėti vykdyti projektavimo darbus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, darbų pabaiga nustatyta 2014 m. liepos 30 d. Taigi minėtu įsakymu paskelbta (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžia.
20.2. NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas 2014 m. liepos 3 d. priėmė įsakymą Nr. 43VĮ-(14.32.2.)-890 dėl piliečių, kuriems bus projektuojami žemės (miško) sklypai NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 43VĮ-(14.43.2.)-791 patvirtintoje (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje, sąrašo patvirtinimo (duomenys neskelbtini) rajone, kuriuo patvirtino sąrašą piliečių, pageidaujančių gauti žemę (mišką) neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje. Minėto įsakymo 2 priedas patvirtina, kad I. T. sąraše buvo nurodyta 12 eilės numeriu ir priskirta X eiliškumo grupei (10 eiliškumo grupė), pageidaujanti gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą(-us) pagal 2011 m. liepos 8 d. išvadą Nr. 43JP-5.
20.3. NŽT (duomenys neskelbtini) skyrius 2014 m. liepos 10 d. raštu dėl informacijos pateikimo Nr. 43SD-(14.43.104)-1759 informavo I. T. apie 2014 m. birželio 13 d. NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo įsakymą, nurodė, kad ji įtraukta į piliečių pageidaujančių gauti žemę (mišką) neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje sąrašą; nurodė pretendentei 2014 m. liepos 22 d. 15.30 val. atvykti į NŽT (duomenys neskelbtini) skyrių dėl projektuojamų žemės (miško) sklypų suderinimo.
20.4. NŽT (duomenys neskelbtini) skyrius 2014 m. liepos 22 d. suorganizavo (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės piliečių, pageidaujančių gauti žemę (mišką) natūra ir nuosavybėn neatlygintinai projektuojamoje teritorijoje piliečių susirinkimą. I. T. vardu susirinkime dalyvavo, atstovaudama pagal įgaliojimą, pareiškėja G. A.. Susitikimo metu I. T. atstovė G. A. išsirinko pageidaujamą sklypą ir pasirašė susirinkimo protokolo 2 priedą, kuriame nurodyta, kad ji sutinkanti gauti 1,39 ha ploto ir 3,42 ploto sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime; I. T. vardu G. A. taip pat pasirašė UAB „Žemės tvarkymo centras“ žiniaraštį.
20.5. NŽT (duomenys neskelbtini) skyrius 2014 m. spalio 2 d. raštu dėl prašymo išnagrinėjimo Nr. 43SD-(14.43.104)-2793 informavo I. T., kad jai nuosavybės teisės atkuriamos perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtam žemės sklypą, pagrindinis kriterijus projektuojant grąžintinus žemės sklypus yra ne turėtos žemės plotas, o apskaičiuota turėtos žemės vertė; NŽT paaiškino, kaip apskaičiuojama žemės vertė; taip pat I. T. informuota, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. sprendimas yra vykdomas.
20.6. NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas 2015 m. kovo 5 d. įsakymu dėl (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (duomenys neskelbtini) rajone Nr. 43VĮ-(14.43.2.)-126 patvirtino UAB „Žemės tvarkymo centras“ parengtą žemės reformos žemėtvarkos projektą. Iš minimo įsakymo 1 priedo matyti, kad I. T. suprojektuotas perduotinas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam 1,39 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (projektinis Nr. 2107-1) ir 3,42 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas (projektinis Nr. 2107-2), esantys (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime.
21. Kaip teisingai nurodė NŽT savo atsiliepime, valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius klausimus, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ ir kitais nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančiais teisės aktais. Žemėtvarkos projektai rengiami ir įgyvendinami vadovaujantis Žemės reformos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“, Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“.
22. NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas pretendentei I. T. patvirtino parengtą 2011 m. liepos 8 d. išvadą Nr. 43JP-5 „dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – Išvada). Pagal Išvadą pretendentė I. T. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko F. S. iki 1940 m. nacionalizacijos Vilniaus apskrityje (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime valdytą 6,83 ha žemės plotą (vertė 3492 Eur (12056 Lt)), iš kurio 1,37 ha žemės plotas (vertė 94 Eur (323 Lt)) priskiriamas grąžintinai žemei, o 5,46 ha plotas (vertė 3398 Eur (11733 Lt)) priskiriamas grąžintinam miškui. Vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ 113 punkto nuostatomis, pretendentei I. T. atkuriant nuosavybės teises į buvusio savininko F. S. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą 6,83 ha žemės plotą (vertė 3492 Eur (12056 Lt)), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam žemės plotą ir miško plotą (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (duomenys neskelbtini) kaime, jų vertė atlyginimo metu turi atitikti Išvadoje nurodytą 6,83 ha žemės vertę (3492 Eur (12056 Lt)).
23. Pareiškėja nenurodo pagrįstų argumentų, kad vykdydama Sprendimą NŽT nukrypo nuo teisės aktų reglamentuotos tvarkos, spręstina, kad pati pareiškėja ją interpretuoja subjektyviai.
24. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bei vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė 2021 m. birželio 21 d. pareiškimu kreipėsi į administracinę bylą Nr. I-7490-473/2014 išnagrinėjusį ir vykdomąjį raštą išdavusį teismą, prašydama išaiškinti, ar prievolė „teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimą bei pasiūlyti pareiškėjai I. T. Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatyta eilės tvarka pasirinkti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvo žemės fondo 6,83 ha žemės sklypą“, gali būti įvykdyta suteikiant išieškotojai ne vieną 6,83 ha ploto žemės sklypą, kaip numatyta vykdomajame dokumente, o kelis žemės sklypus, kurių bendras plotas (1,39 ha ir 3,42 ha) yra mažesnis nei nurodyta vykdomajame dokumente, tačiau, kurie teisės aktų nustatyta tvarka būtų laikomi lygiaverčiais vykdomajame dokumente nurodytam žemės sklypui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 27 d. nutartimi antstolės pareiškimą dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo atmetė. Teismas nutartyje įvertinęs pateiktus duomenis be kita ko padarė išvadą, kad 2014 m. birželio 12 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-7490-473/2014 vykdymo tvarka pagal 2020 m. spalio 20 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. I-7490-473/2014 yra aiški; kaip ir nurodė NŽT (duomenys neskelbtini) skyrius, Tarnyba atliko sprendime nurodytus veiksmus, pretendentės įgaliotas asmuo pasirinko žemės sklypus, o ginčas ir susirašinėjimas tarp Tarnybos ir išieškotojos (pretendentės) vyksta dėl žemėtvarkos projekto įgyvendinimo darbų bei nuosavybės teisių atkūrimo proceso užbaigimo.
25. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2VP-12245-592/2024, pagal antstolės Brigitos Palavinskienės pareiškimą, kuriuo antstolė prašė skirti skolininkei NŽT baudą už Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. I-7490-473/2014 nevykdymą; teismas gavęs antstolės pareiškimo atsisakymą 2024 m. spalio 29 d. nutartimi nutraukė bylos nagrinėjimą; Kauno apygardos teismas 2025 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-202-1041/2025 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartį ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui; Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-10538-592/2025 atmetė pareiškėjos antstolės Brigitos Palavinskienės pareiškimą dėl baudos paskyrimo. Teismas minėtos nutarties 22 punkte konstatavo, kad teismo sprendimo įpareigojanti dalis yra įvykdyta ir įvykdyta iš esmės savalaikiai, nes 2014 m. birželio 28 d. įsiteisėjus sprendimui skolininkė ne vėliau kaip 2014 m. liepos 22 d. organizavo (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimą bei pasiūlė I. T. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatyta eilės tvarka pasirinkti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvo žemės fondo 6,83 ha žemės sklypą; Kauno apygardos teismas 2025 m. birželio 5 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartį nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas minėtos nutarties 11.4 papunktyje konstatavo, kad teismas (pirmos instancijos teismas) pagrįstai konstatavo, kad sprendimas įvykdytas tinkamai (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
26. Taigi, aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad skolininkė NŽT teisės aktų nustatyta tvarka organizavo (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimą (NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 13 d. įsakymas Nr. 43VĮ-(14.43.2.)-791; NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 3 d. įsakymas Nr. 43VĮ-(14.32.2.)-890) bei pasiūlė I. T. Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatyta eilės tvarka pasirinkti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvo žemės fondo 6,83 ha žemės sklypą (NŽT (duomenys neskelbtini) skyrius 2014 m. liepos 10 d. raštas dėl informacijos pateikimo Nr. 43SD-(14.43.104)-1759; NŽT (duomenys neskelbtini) skyrius 2014 m. liepos 22 d. susirinkimo protokolas). Todėl nėra pagrindo konstatuoti priešingų nustatytoms aplinkybių dėl Sprendimo neįvykdymo.
27. Teismas nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad antstolė, priimdama skundžiamą patvarkymą, negalėjo vadovautis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi ir Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartimi, nes jose buvo sprendžiamas kitas klausimas – dėl baudos skolininkei skyrimo. Teismas pareiškėjai išaiškina, kad nagrinėdamas bylas dėl baudos skyrimo už sprendimo nevykdymą, teismas aiškinasi aplinkybes ar teismo sprendimas neįvykdytas ir ar yra skolininko kaltė, jog sprendimas neįvykdytas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022). Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismas neturi pagrindo nesutikti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartyje konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias patvirtino ir Kauno apygardos teismas 2025 m. birželio 5 d. nutartimi (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Teismo vertinimu, antstolė nustačiusi, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatyta, kad vykdomasis dokumentas įvykdytas, pagrįstai užbaigė vykdomąją bylą. Be to, kaip nustatyta, sprendimo įvykdymą patvirtina ir kitos šioje nutartyje nustatytos aplinkybės.
28. Pareiškėja teigia, kad Kauno apygardos teismas 2025 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-202-1041/2025 konstatavo pareiškėjos teisių pažeidimą vykdymo procese (20 punktas), todėl šis klausimas taip pat turėtų išspręstas šios bylos kontekste. Teismas nesutinka su pareiškėjos pozicija, kaip matyti iš nurodytos nutarties turinio, teismas padarė išvadą, kad „pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje suabsoliutino antstolės išreikštą poziciją dėl reikalavimo skirti baudą atsisakymo bei antstolės prašymu civilinę bylą nutraukė, tinkamai neįvertinęs apeliantės (išieškotojos) galimo interesų pažeidimo. Nors antstolė, kaip pareiškėja (jos pareiškimo pagrindu iškelta ši civilinė byla), turi įstatymo suteiktą teisę atsisakyti pareiškimo dėl baudos suinteresuotam asmeniui (skolininkei) skyrimo (tokią jos teisę numato CPK 140 straipsnio 1 dalis), tačiau byloje esant apeliantės (išieškotojos) aiškiai išreikštai valiai dėl teismo sprendimo (ne)įvykdymo ir baudos suinteresuotam asmeniui (skolininkei) skyrimo, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti tokio atsisakymo faktinį pagrindą ir jis nepažeidžia apeliantės (išieškotojos) materialiųjų teisių.“ Kaip matyti, apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo apeliantės materialiųjų teisių pažeidimo, teismas nustatė procesinį pažeidimą, tinkamai neišnagrinėjus klausimo esmės, teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas baudos skyrimo klausimą turėtų atsižvelgti ir įvertinti galimą pareiškėjos interesų pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismui patenkinus atskirąjį skundą ir panaikinus skundžiamą nutartį bei perdavus pareiškimo atsisakymo priėmimo bei civilinės bylos nutraukimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pareiškėjos teisės buvo užtikrintos, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo žodinio proceso tvarka iš esmės, priėmė atitinkamą procesinį sprendimą, kurį, beje, pareiškėja apskundė. Taigi pareiškėjos teisės buvo tinkamai užtikrintos teismui išnagrinėjus klausimą dėl baudos skyrimo iš esmės bei pareiškėjai pasinaudojus teise teikti atskirąjį skundą, pagrindų, kodėl šis klausimas turėtų būti nagrinėjamas ir šios bylos kontekste, teismas neįžvelgia.
29. Iš pareiškėjos skundo ir patikslinto skundo turinio matyti, kad pareiškėja nesutinka, jog sprendimas buvo įvykdytas tinkamai. Pareiškėja nurodo, kad NŽT I. T. perdavė ne 6,83 ha žemės sklypą, o 4,81 ha žemės sklypą, mažesnio sklypo perleidimą pareiškėja laiko netinkamu teismo sprendimo įvykdymu. Taip pat pareiškėja nurodo, kad skolininkė ją perkėlė į kitą 2015 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. 43V - 2595-(14.43.2.)-126 projektą, o teismo sprendimu buvo nurodyta pretendentę perkelti į 2013 m. gruodžio 23 d. projektą.
30. Teismas neįžvelgia pagrindo sutikti su pareiškėjos teiginiais. Teismo vertinimu, pareiškėjos argumentai dėl mažesnio žemės sklypo suteikimo, iš esmės susiję su žemėtvarkos projekto įgyvendinimo darbais ir nuosavybės teisių atkūrimo proceso užbaigimu, todėl spręstina, kad grąžintino žemės sklypo dydis nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog tiek I. T., tiek jos teisių perėmėja pareiškėja G. A., NŽT teikė prašymus ir skundus ginčijant tai, kad NŽT I. T. perleistas ne 6,83 ha žemės sklypas, o 4,81 ha. NŽT ne kartą pareiškėjai išaiškino, kad nuosavybės teisės atkuriamos perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtam žemės sklypą, pagrindinis kriterijus projektuojant grąžintinus žemės sklypus yra ne turėtos žemės plotas, o apskaičiuota turėtos žemės vertė, taip pat išaiškino, kokių teisės aktų pagrindu apskaičiuojama turto vertė (žr. NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus 2014 m. spalio 2 d. raštas dėl prašymo išnagrinėjimo Nr. 43SD-(14.43.104)-2793; NŽT 2016 m. gegužės 9 d. raštas dėl skundo išnagrinėjimo; NŽT 2017 m. sausio 16 d. raštas dėl skundų nagrinėjimo Nr. 1SS-134-(17.5)). Taip pat Kauno apygardos teismas 2025 m. birželio 5 d. nutarties 11.5 papunktyje išaiškino pareiškėjai, kad ji klaidingai interpretuoja 2014 m. birželio 12 d. sprendimo esmę, teigdama, kad skolininkė šiuo sprendimu buvo įpareigota grąžinti 6,83 ha žemės pagal konkretaus laikotarpio kainas ar taksacijas.
31. Teismas sutinka su pareiškėja, kad I. T. (jos teisių perėmėjai G. A.) išliko iki 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymo priėmimo buvusios teisės ir pareigos. Tačiau teismas nesutinka, kad I. T. (jos teisių perėmėja G. A.) buvo perkelta į vėlesnių metų projektą. Teismas atkreipia dėmesį, kad NŽT, vykdydama teismo sprendimą I. T. grąžino į iki 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymo priėmimo buvusią padėtį, t. y. priėmė įsakymą, kuriuo patvirtino sąrašą piliečių, pageidaujančių gauti žemę (mišką) neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje. I. T. sąraše buvo nurodyta 12 eilės numeriu ir priskirta X eiliškumo grupei (10 eiliškumo grupė), pageidaujanti gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypus pagal 2011 m. liepos 8 d. išvadą Nr. 43JP-5. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad I. T. nebuvo grąžinta į prieš įsakymo panaikinimą buvusią padėtį ir perkelta į vėlesnių metų projektą.
32. Pareiškėja prašo išnagrinėjus bylą ir nustačius nusikalstamos veikos požymius kreiptis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Nurodo, kad skolininkė pasisavino / pavogė 2,02 ha žemės sklypą, žala siekia 80 000-120 000 Eur, nurodo, kad patyrė ir moralinę žalą. Pareiškėja taip pat nurodė, kad skolininkės darbuotojai taip pat klastoja dokumentus.
33. CPK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Taigi teisiniu reguliavimu nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga priimti atskirąją nutartį dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos. Be to, teismas turi pareigą kreiptis į atitinkamas institucijas ar prokurorą tik tuo atveju, jeigu nagrinėdamas bylą sužino apie nusikalstamos veikos požymius atitinkančius veiksmus, bet ne tada, kai tokią nuomonę išreiškia proceso šalys. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų apie jos nurodytas nusikalstamas veikas, teismui nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų nenustatyta jokių aplinkybių, objektyvių požymių, dėl kurių būtų pagrindas, vadovaujantis CPK 300 straipsnio nuostatomis, kreiptis į prokurorą, todėl pareiškėjos prašymas atmetamas.
34. Kiti pareiškėjos skundo argumentai neturi esminės reikšmės skundžiamų antstolės veiksmų pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų teismas atskirai nepasisako.
35. Teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo reikalavimus, byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad antstolė, priimdama skundžiamą patvarkymą nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, elgėsi teisėtai ir pagal įstatymų jai suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 510–513 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjos G. A. skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.