- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-05
- Bylos Nr.
- e2S-1418-1041/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07406-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Dementavičienė
- Suinteresuotas asmuo
- G. A.
- Skolininkas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Kreditorius
- G. A.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens G. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Brigitos Palavinskienės pareiškimą dėl baudos paskyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0171/21/00515, suinteresuoti asmenys skolininkė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir išieškotoja G. A..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė kreipėsi į teismą su 2024 m. gegužės 7 d. sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu, kuriuo prašė skolininkei skirti baudą už Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-7490-473/2014 (toliau – 2014 m. birželio 12 d. sprendimas) nevykdymą.
2. Pareiškėja nurodė, kad vykdo 2014 m. birželio 12 d. sprendimą, kuriuo panaikintas skolininkės Šalčininkų skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 43VĮ-(14.43.2.)-1968 (toliau – 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymas) dalis dėl I. T. (toliau – pretendentė, pirminė išieškotoja) išbraukimo iš pretendentų sąrašo. Šiuo metu pretendentės teisių perėmėja G. A. (toliau – išieškotoja).
Atsiliepimas
3. Išieškotoja atsiliepimu su pareiškimu sutiko. Išieškotoja nurodė, kad 2014 m. birželio 12 d. sprendimas įsiteisėjo 2014 m. liepos 12 d., todėl 2014 m., 2015 m. projektai neteisėti, nes 2013 m. rugsėjo 17 d. įsakymas galiojantis ir nepanaikintas. Skolininkė tyčia 10 metų piktnaudžiauja savo pareigomis, bando užvaldyti iš pretendentės 2,02 ha miško plotą, kurio vertė 80 000 – 120 000 Eur.
4. Skolininkė atsiliepimu prašė pareiškėjos pareiškimą atmesti, skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Skolininkė atliko 2014 m. birželio 12 d. sprendime nurodytus veiksmus, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka organizavo Šalčininkų rajono Čiužakampio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimą (toliau – projekto pretendentų susirinkimas), pasiūlė pretendentei Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatyta eilės tvarka pasirinkti Čiužakampio kadastro vietovės laisvos žemės fonde žemės sklypą, pretendentės įgaliotas asmuo pasirinko žemės sklypus bei suprojektuotų žemės sklypų ribas ir plotus suderino pasirašydama žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemės žiniaraštyje. Tarp išieškotojos ir skolininkės kilo ginčas dėl žemėtvarkos projekto įgyvendinimo darbų ir nuosavybės teisių atkūrimo proceso užbaigimo. Nuosavybės teisių atkūrimo proceso užbaigimas nebuvo administracinės bylos dalykas.
5. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja prašymo nepalaikė, nes 2014 m. birželio 12 d. sprendimas įvykdytas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 16 d nutartimi atmetė pareiškėjos pareiškimą dėl baudos paskyrimo.
7. Teismas nurodė, kad 2014 m. birželio 12 d. spendimo dalis, kuria nuspręsta panaikinti skolininkės Šalčininkų skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymo dalį, kuria pretendentė išbraukta iš pretendentų sąrašo, nebuvo įpareigojančio pobūdžio skolininkui atlikti tam tikrus veiksmus. 2014 m. birželio 12 d. spendimo dalis, kuria nuspręsta įpareigoti skolininkę teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti projekto pretendentų susirinkimą bei pasiūlyti pretendentei Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatyta eilės tvarka pasirinkti Čiužiakampio kadastro vietovės laisvo žemės fondo 6,83 ha žemės sklypą, yra įpareigojantis skolininkę atlikti įvardintus konkrečius veiksmus. Teismas nustatė, kad pretendentė įrašyta į Piliečių, pageidaujančių gauti žemę (mišką) nuosavybėn neatlygintinai Čiužakampio kadastro vietovės teritorijoje, sąrašą. Tai patvirtino 2014 m. birželio 12 d. spendimo įpareigojančios dalies įvykdymą. Tuo remiantis, nebuvo pagrindo tenkinti pareiškimo dėl baudos skyrimo.
8. Teismas sprendė, kad išieškotojos keltas klausimas dėl skolininkės skaičiavimų ir sprendimų grąžinti mažiau nei 6,83 ha žemės sklypą nebuvo nagrinėjamos bylos dalykas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu išieškotoja (apeliantė) prašo panaikinti nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pageidauja dalyvauti bylos nagrinėjime. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas neanalizavo 2014 m. birželio 12 d. sprendimo rezoliucinės ir motyvuojamosios dalių, kuriose nurodyti įpareigojančio pobūdžio veiksmai skolininkei.
9.2. Teismas nepagrįstai nevertino pateiktų įrodymų, kad skolininkė žemės grąžinimo procesą įvykdo ne pagal teismo sprendimą, o pagal Atkūrimo įstatymą. Teismas neanalizavo kokiame projekte skolininkė atliko žemes projektavimo veiksmus. Skolininkė neteisėtai negrąžino pretendentės į 2013 m. projektą. Veiksmai dėl projektuojamų žemės (miško) sklypų ribų suderinimo buvo derinami tik su rangove UAB „ Žemės tvarkymo centras“ (toliau – rangovė), matininku, kuriam pavesta atlikti projektavimo darbus. Iš rangovės kadastrinių planų ir žiniaraščio nesimato, kuriam projekte atliekami projektavimo darbai.
9.3. Nesutiktina, kad skolininkės sprendimas grąžinti mažiau nei 6,83 ha žemės sklypą nėra nagrinėjamos bylos dalykas. 2013 m. projekte skolininkė buvo įpareigota pasiūlyti 6,83 ha. Tačiau 2015 m. projekte pasiūlė 4,81 ha žemes sklypą (2,02 ha mažiau nei įpareigojo teismas), 2016 m. projekte – 4,06 ha žemes sklypą (2,77 ha mažiau nei įpareigojo teismas).
9.4. Teismas įpareigojo antstolę pateikti duomenis apie ginčo sprendimo įvykdymą, tačiau antstolė duomenų nepateikė.
Atsiliepimas
10. Pareiškėja antstolė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. Skolininkė atliko 2014 m. birželio 12 d. sprendime nurodytus veiksmus: teisės aktų nustatyta tvarka organizavo projekto pretendentų susirinkimą, pasiūlė pretendentei pasirinkti žemės sklypą, ką pretendentė padarė dėl plotų suderinimo pasirašydama žiniaraštyje.
10.2. Skolininkė atliko visus veiksmus ir Vilniaus apygardos administracinio teismo išduotas vykdomasis raštas yra įvykdytas.
11. Skolininkė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad skolininkė atliko visus būtinus veiksmus, siekdama įvykdyti 2014 m. birželio 12 d. sprendimą, ir veikė vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais.
11.2. Pareiškėjos atstovas 2025 m. balandžio 9 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2014 m. birželio 12 d. sprendimas įvykdytas. Toks pareiškimas teisiškai reikšmingas, nes patvirtina, kad pareiškėja pripažįsta sprendimo įvykdymo faktą, todėl nėra objektyvaus ar teisiškai pagrįsto pagrindo skolininkei skirti baudą.
11.3. Nepagrįstas išieškotojos teiginys, kad teismas neanalizavo sprendimo rezoliucinės ir motyvuojamosios dalių, kuriose aiškiai nurodyti įpareigojantys veiksmai. Priešingai, teismas tinkamai įvertino teismo sprendimo teisinius argumentus ir aiškiai pasisakė dėl skolininkės pareigų ir jų vykdymo.
11.4. Nepagrįstas išieškotojos argumentas, kad teismas nepagrįstai nusišalino vertinti pateiktų įrodymų visumą. Teismas analizavo visus byloje pateiktus dokumentus, kurie atitiko procesinius reikalavimus, ir sprendimą priėmė remdamasis objektyviu jų vertinimu. Pateikti įrodymai vertinti pagal jų turinį, atsižvelgiant į pateikimo aplinkybes, procesinį kontekstą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad sprendimas įvykdytas tinkamai. Tuo tarpu išieškotoja nepateikia naujų faktinių aplinkybių ar įrodymų, kurie galėtų paneigti teismo išvadas.
11.5. Išieškotoja klaidingai interpretuoja 2014 m. birželio 12 d. sprendimo esmę, teigdama, kad skolininkė šiuo sprendimu buvo įpareigota grąžinti 6,83 ha žemės pagal konkretaus laikotarpio kainas ar taksacijas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta neskirti baudos skolininkei pagal antstolio surašytą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo formos
14. Atskirajame skunde išieškotoja nurodė, kad pageidauja dalyvauti bylos nagrinėjime. Taigi, išieškotoja iš esmės pageidauja žodinio bylos nagrinėjimo.
15. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Todėl šalis, teikdama prašymą nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka, turi tokį prašymą pagrįsti, nurodant būtinybę (išimtines aplinkybes), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju bylos žodinis nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje nėra būtinas. Išieškotoja nepagrindė prašymo, nenurodė kaip bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka padėtų objektyviau įvertinti skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, kad išieškotoja savo argumentus išsamiai išdėstė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir atskirajame skunde, prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas.
Dėl baudos skyrimo už sprendimo nevykdymą
17. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vykdymo proceso tikslas yra kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą.
18. Iš apeliacine tvarka vertinamoje byloje esančių rašytinių įrodymų, teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą pagal pirminės išieškotojos skundą atsakovei NŽT, kuriame prašė panaikinti NŽT Šalčininkų skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymo dalį, kuriuo pirminė išieškotoja išbraukta iš pretendentų sąrašo; panaikinti NŽT sprendimą, įformintą 2014 m. kovo 7 d. raštu; įpareigoti NŽT Šalčininkų skyriaus vedėją teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti projekto pretendentų susirinkimą bei leisti pirminei išieškotojai Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatyta eilės tvarka pasirinkti atitinkamą 6,83 ha žemės ūkio apskrities sklypą iš Čiužiakampio kadastro vietovės laisvo žemės fondo.
19. Teismas 2014 m. birželio 12 d. sprendimu pirminės išieškotojos skundą patenkino. Panaikino NŽT Šalčininkų skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymo dalį, kuriuo pirminė išieškotoja išbraukta iš pretendentų sąrašo. Įpareigojo NŽT teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti projekto pretendentų susirinkimą bei pasiūlyti pirminei išieškotojai Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatyta eilės tvarka pasirinkti Čiužiakampio kadastro vietovės laisvo žemės fondo 6,83 ha žemės sklypą. Teismas nurodė, kad žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimas ir įgyvendinimas reguliuojamas inter alia Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 241 „Dėl Asmenų lėšomis atliekamų valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo darbų ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių“, Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika (toliau – Metodika).
20. Pradinė išieškotoja pateikė bylą nagrinėjusiam teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nurodydama apie 2014 m. birželio 12 d. sprendimo nevykdymą, dėl ko teismas išdavė 2020 m. spalio 20 d. vykdomąjį raštą, kurį vykdo pareiškėja nagrinėjamoje vykdomojoje byloje.
21. Pagal CPK 771 straipsnį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, surašytas aktas perduodamas antstolio buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų, t. y. išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą; išieškotojo prašymu išieško iš skolininko reikiamas lėšas sprendimo įvykdymui; skiria baudą skolininkui už sprendimo neįvykdymą. Tokiu būdu šios civilinio proceso teisės normos paskirtis yra sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, realaus įvykdymo užtikrinimas.
22. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog skolininkė po 2014 m. birželio 12 d. sprendimo įsiteisėjimo organizavo piliečių, pageidaujančių gauti žemę (mišką) natūra ir nuosavybėn neatlygintinai, susirinkimą; susirinkimo metu pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodytą eiliškumą išieškotoja pasirinko žemės sklypus (projektiniai Nr. 2107 ir Nr. 2107-2) bei suprojektuotų žemės sklypų ribas ir plotus suderino, pasirašydama žiniaraštyje. Taip pat nustatyta, kad pretendentė įrašyta į Piliečių, pageidaujančių gauti žemę (mišką) nuosavybėn neatlygintinai Čiužakampio kadastro vietovės teritorijoje, sąrašą (2014 m. liepos 3 d. įsakymas Nr. 43VĮ-(14.43.2.)-890). Šių aplinkybių išieškotoja neginčija (CPK 178 straipsnis).
23. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad 2014 m. birželio 12 d. sprendimas vykdomas, nes skolininkės veiksmai atitinka 2014 m. birželio 12 d. sprendimo turinį, nurodytą šios nutarties 19 punkte.
24. Nekvestionuodama aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių, išieškotoja iš esmės nesutinka su suprojektuoto žemės (miško) sklypo ribų plotu, nes ji negauna lygiaverčio turėtajam žemės sklypo; taip pat ginčija skolininkės sprendimą negrąžinti pretendentės į 2013 m. projektą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šie klausimai nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia išieškotojos dėmesį, kad šiuo klausimu jau yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įsiteisėjusia 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2073-1062/2020, nagrinėdamas pradinės išieškotojos skundą NŽT dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo NŽT pradinei išieškotojai atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės (miško) sklypą. Šioje byloje teismas pasisakė dėl to paties 6,83 ha žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimo pagal 2014 m. birželio 12 d. sprendimą. Teismas konstatavo, kad 2014 m. birželio 12 d. sprendime pasisakyta ne dėl konkretaus grąžintino žemės sklypo ploto; ginčas nagrinėtoje byloje buvo kilęs dėl to, kad pareiškėja buvo išbraukta iš piliečių, kuriems bus projektuojami žemės (miško) sklypai, sąrašo. Šalčininkų skyriaus 2011 m. liepos 8 d. išvadoje Nr. 43JP-5 nurodyta, kad pareiškėja turi teisę į 6,83 ha žemės. Kitaip tariant, skyrius tik nurodė buvusio savininko žemės sklypo dydį, į kurį pretenduoja pareiškėja, o nagrinėjamu atveju sklypo ribos tikslinamos Metodikos 113 punkte nustatyta tvarka. Taip pat išieškotojai išaiškino, kad teisės aktai, reglamentuojantys nuosavybės teisių atkūrimą ir žemės reformą, nenumato galimybės pasikeitus turėtoje žemėje miško žemės ir medyno tūrio kainoms, perskaičiuoti parengtose ir patvirtintose išvadose dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn turėtos nurodytą žemės ar miško vertę (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl privalomas ir turi būti vykdomas (CPK 18 straipsnis).
25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, daro išvadą, kad nėra pagrindo spręsti dėl 2014 m. birželio 12 d. sprendimo nevykdymo, nes nustatyta, kad skolininkė organizuoja ir vykdo jai nustatytus įpareigojimus, vyksta nuolatiniai susirašinėjimai su išieškotoja dėl neatlygintinio nuosavybės teisių atkūrimo. Tuo remiantis pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė skirti baudą skolininkei už sprendimo nevykdymą pagal CPK 771 straipsnio nuostatas.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino civilinio proceso normas, reglamentuojančias baudos skyrimą vykdomojoje byloje, todėl apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina (CPK 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.