Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal G. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Brigitos Palavinskienės pareiškimą dėl baudos paskyrimo už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą, suinteresuoti asmenys skolininkė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir išieškotoja G. A..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo

9. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė (pareiškėja) apeliacinės instancijos teismui pateikė 2013 m. rugsėjo 17 d. įsakymą, 2024 m. vasario 7 d. raštą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės (išieškotojos) su atskiruoju skundu pateiktus dokumentus, atkreipia dėmesį, kad jie jau buvo pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (DOK-(duomenys neskelbtini), todėl atsisako juos priimti kaip perteklinius.

Dėl ginčo esmės

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nutraukta civilinė byla dėl baudos suinteresuotam asmeniui (skolininkei) paskyrimo pareiškėjai atsisakius pareiškimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentų pagrindu (CPK 320 straipsnis).

14. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos (antstolės) kontoroje pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – vykdomoji byla) pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 10 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – vykdomasis raštas). Vykdomasis raštas išduotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sprendimas) pagrindu, kuriuo buvo panaikintas suinteresuoto asmens (skolininkės) (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 13 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kuria pareiškėja (pirminė pretendentė apeliantės (išieškotojos) motina) yra išbraukta iš pretendentų sąrašo ir suinteresuotas asmuo (skolininkė) įpareigota teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimą bei pasiūlyti pareiškėjai Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatyta eilės tvarka pasirinkti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvo žemės fondo 6,83 ha žemės sklypą.

15. Pareiškėja surašė 2024 m. gegužės 7 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriuo konstatavo, kad suinteresuotas asmuo (skolininkė) neįvykdė pareiškėjos įpareigojimo atlikti veiksmus (įvykdyti teismo sprendimą), ir paprašė teismo skirti suinteresuotam asmeniui (skolininkei ) už tai baudą.

16. Teismui priėmus pareiškėjos prašymą dėl baudos skyrimo ir pradėjus bylos nagrinėjimą, pareiškėja pateikė teismui prašymą nutraukti civilinę bylą, nes atsisako pareiškimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi prašymą priėmė ir civilinę bylą nutraukė.

17. Apeliantė (išieškotoja), nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodama, kad, be kita ko, suinteresuotas asmuo (išieškotoja) teismo sprendimo neįvykdė ir bylos nutraukimas pažeidžia apeliantės (išieškotojos) interesus.

18. CPK 443 straipsnio 8 dalyje reglamentuojama, kad nagrinėjantis bylą ypatingosios teisenos tvarka teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės. Taigi, ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, kad kaip ir šaliai ieškinio teisenoje, taip ir vykdymo proceso šalims, suinteresuotiems asmenims ypatingojoje teisenoje būdingas ne tik procesinis, bet ir materialinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Tuo paaiškinama CPK 42 straipsnio 4 dalies nuostata, kad suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi šalių teises ir pareigas, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Be to, pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį suinteresuoti asmenys turi teisę šiose bylose pateikti pareiškimus su savarankiškais reikalavimais. Ar su asmens teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, sprendžiama pagal faktines bylos aplinkybes, jas teisiškai kvalifikuojant ir darant išvadas, ar teismo priimtas procesinis sprendimas turės įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017).

19. CPK 771 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Taigi, šiuo atveju apeliantė (išieškotoja), kaip vykdymo proceso šalis, neabejotinai yra suinteresuotas asmuo byloje.

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja apeliantės (išieškotojos) interesais kreipėsi apylinkės teismą su prašymu už teismo sprendimo nevykdymą skirti suinteresuotam asmeniui (išieškotojai) CPK 771 straipsnyje numatytą sankciją. Pažymima, kad apeliantė (išieškotoja), teismui priėmus antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo ir nustačius terminą suinteresuotiems asmenims pateikti atsiliepimus, pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškimą tenkinti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje suabsoliutino antstolės išreikštą poziciją dėl reikalavimo skirti baudą atsisakymo bei antstolės prašymu civilinę bylą nutraukė, tinkamai neįvertinęs apeliantės (išieškotojos) galimo interesų pažeidimo. Nors antstolė, kaip pareiškėja (jos pareiškimo pagrindu iškelta ši civilinė byla), turi įstatymo suteiktą teisę atsisakyti pareiškimo dėl baudos suinteresuotam asmeniui (skolininkei) skyrimo (tokią jos teisę numato CPK 140 straipsnio 1 dalis), tačiau byloje esant apeliantės (išieškotojos) aiškiai išreikštai valiai dėl teismo sprendimo (ne)įvykdymo ir baudos suinteresuotam asmeniui (skolininkei) skyrimo, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti tokio atsisakymo faktinį pagrindą ir jis nepažeidžia apeliantės (išieškotojos) materialiųjų teisių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino tos aplinkybės, kad pareiškėja (antstolė) nenurodė jokių tikslių aplinkybių, susijusių su teismo sprendimo (ne)įvykdymu ir nepateikė jį patvirtinančių įrodymų, taip pat neanalizavo, ar prašymo dėl baudos skyrimo atsisakymas (ne)pažeidžia apeliantės (išieškotojos), turinčios tiesioginį materialinį suinteresuotumą tokio pobūdžio bylos baigtimi, nes pareiškimo tenkinimo atveju bauda būtų skiriama jos naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis), teises.

21. Apeliantė (išieškotoja) atskirajame skunde nurodo argumentus, susijusius su baudos skyrimo pagrindais ir teismo sprendimo (ne)įvykdymu, bet šie atskirojo skundo argumentai nenagrinėtini ir dėl jų nepasisakytina, kadangi jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl civilinės bylos nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo, o ne dėl CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytų privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmių taikymo skolininkei (ne)galimumo.

22. Kiti atskirojo skundo argumentai vertinami kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

23. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė nagrinėjamo klausimo esmės, kas sąlygojo netinkamą civilinio proceso normų, reglamentuojančių pareiškimo atsisakymą ir iš to kylančias teisines pasekmes, taikymą, todėl apeliantės (išieškotojos) atskirasis skundas yra tenkinamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartis naikinama ir prašymo dėl pareiškimo atsisakymo ir bylos nutraukimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo atsisakymo priėmimo bei civilinės bylos nutraukimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.